Byla 3K-3-276/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui UAB „Prisma LT“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl darbo pareigų pažeidimo teisėtumo, kai tokiam darbuotojui prieš tai nepraėjus 12 mėnesių laikotarpiui buvo skirta pirmoji drausminė nuobauda.

6Ieškovė S. P. prašė teismo: panaikinti atsakovo UAB „Prisma LT“ 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13-11 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą––papeikimą; pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo atsakovo 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13-13 nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu; priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

72009 m. balandžio 28 d. darbo sutartimi ieškovė įsipareigojo nuo 2009 m. gegužės 7 d. eiti atsakovui priklausančioje Prisma Ozas parduotuvėje mėsos skyriaus vadybininkės pareigas, atsakovas įsipareigojo suteikti darbuotojai sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti teisės aktuose nustatytas darbo sąlygas. 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13-11 atsakovas ieškovei skyrė drausminę nuobaudą–papeikimą už darbo pareigų pažeidimą dėl to, kad ieškovė savavališkai skyrė piniginę baudą savo pavaldiniams, kurie nesutiko nupirkti pasibaigusio galiojimo datos mėsos gaminių. 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13-13 už darbo pareigų pažeidimą - ieškovės savavališką pasišalinimą iš darbo vietos 2009 m. rugsėjo 8 d. apie tai neįspėjus savo tiesioginio vadovo, skyrė drausminę nuobaudą–atleidimą iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 10 d.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės S. P. ieškinį atmetė.

10Dėl drausminės nuobaudos–papeikimo skyrimo ieškovei teismas nurodė, kad iš ieškovei pavaldžių darbuotojų rašytinių paaiškinimų ir jų paliudijimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė ėmėsi iniciatyvos padengti galimą žalą atsakovui dėl to, kad šaldytuve buvo rasta pasibaigusio galiojimo marinuotos mėsos, duodama nurodymą savo pavaldiems darbuotojams, dirbusiems mėsos skyriuje, apmokėti šio produkto vertę į parduotuvės, t. y. atsakovo, kasą. Pagal bylos įrodymus neįrodyti ieškovės argumentai, kad šią sumą jai liepė padengti tiesioginė ieškovės vadovė J. L. Teismas darė išvadą, kad ieškovė savavališkai nusprendė išieškoti iš sau pavaldžių darbuotojų sugedusio produkto vertę. Kitiems darbuotojams, jų paliudijimu, buvo išaiškinta jų įsidarbinimo metu, kad jiems nereikės tokiu būdu dengti nuostolių, tai byloje patvirtino ir parduotuvės direktorius. Visiems keturiems parduotuvės darbuotojams, verčiamiems pirkti pasibaigusio galiojimo mėsą, tai sužinojęs atsakovas atlygino sumokėtus pinigus. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 13-10 įpareigojo ieškovę pateikti pasiaiškinimą dėl savavališko piniginės baudos skyrimo skyriaus darbuotojams, ieškovei atsisakius priimti šį įsakymą dėl pasiaiškinimo, atsakovas surašė apie tai aktą, todėl, teismo vertinimu, darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, nenusižengė DK 240 straipsnio nuostatoms dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas sprendė, kad atsakovas, paskirdamas ieškovei drausminę nuobaudą - papeikimą, jos veiksmus įvertino adekvačiai pažeidimo pobūdžiui (DK 238 straipsnis).

11Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo – ieškovei teismas nurodė tai, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniu pranešimu konstatuota, jog ieškovė 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 15 val. 10 min., nepranešusi maisto prekių skyriaus vadovei J. L., savavališkai paliko darbo vietą; atsakovas 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13-12 nurodė ieškovei pateikti pasiaiškinimą dėl savavališkai paliktos darbo vietos, tačiau ji atsisakė priimti šį įsakymą bei pasiaiškinti iki 2009 m. rugsėjo 9 d., 15 val., apie tai atsakovas surašė aktą ir už darbo pareigų pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; atleidimo dieną atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs. Tai, kad ieškovė 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo išvykusi iš darbo, patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – Valstybinės darbo inspekcijos pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovė 2009 m. rugsėjo 9 d. du kartus buvo atvykusi į darbo inspekciją konsultuotis darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų taikymo klausimais. Teismo vertinimu, nepranešusi savo tiesioginiam vadovui ieškovė savavališkai pasišalino iš darbo vietos, palikdama savo pavaldinius be kontrolės, todėl atsakovo teisėtai parinkta drausminė nuobauda–atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (DK 238 straipsnis).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės apeliacinio skundo netenkinus paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas.

13Teismas nurodė, kad tikėtina, jog ieškovė savo iniciatyva pavaldiems darbuotojams liepė įnešti pinigus už tai, kad buvo praleistas mėsos galiojimo terminas. Tai, kad nė vienas iš darbuotojų nenurodė, jog jiems dirbant parduotuvėje buvo tokių atvejų, kad jie turėtų apmokėti už sugedusią mėsą, ir tai, kad kaip liudytojai apklausti darbuotojai paaiškino, jog priimant į darbą buvo išaiškinta, kad nereikės atlyginti už nuostolius, kurių patirs parduotuvė dėl pasibaigusio galiojimo datos prekių, reiškė pagrįstą išvadą, kad ieškovė surinko pinigus iš pavaldžių darbuotojų už sugedusią mėsą nepagrįstai, negavusi tokio nurodymo iš skyriaus vedėjos. Teismas dėl drausminių nuobaudų sudėties konstatavo, kad taikant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbuotojui turi būti žinoma apie pirmosios nuobaudos paskyrimą ir tik po to, kai jis toliau daro pažeidimus, jam gali būti taikoma griežčiausia nuobauda – darbo sutarties nutraukimas. Atsižvelgiant į tai, už kurį pažeidimą darbuotojui paskirta nuobauda, teismas, svarstydamas nuobaudos teisėtumo klausimą, turi teisę daryti išvadą, ar darbuotojo padarytas pažeidimas negalėjo būti įvertintas kaip vienkartinis šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio buvo pagrindas atleisti darbuotoją DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovės nurodymas pavaldiems darbuotojams apmokėti už jų veiksmais nepadarytą žalą, yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio buvo žeminamas atsakovo bendrovės įvaizdis tarp darbuotojų. Tai, kad darbuotojai, siekdami išsaugoti darbo vietas, pakluso nurodymui sumokėti už nuostolius, atsiradusius ne dėl jų kaltės, leidžia daryti išvadą, kad tokiomis priemonės ieškovė siekė įbauginti darbuotojus, norėdama parodyti savo darbo rezultatus geresnius, nei jie buvo. DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, kai pažeidimas laikomas šiurkščiu, todėl ieškovės atlikti veiksmai galėjo būti įvertinti kaip pasinaudojimas pareigomis, siekiant kitokių asmeninių paskatų, t. y. savavaliavimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pripažinus, kad darbdavys turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo ir dėl pirmojo pažeidimo, antrasis darbo drausmės pažeidimas pripažintinas tęstiniu atsakovės veiksmu.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

16Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovės pirmąjį darbo drausmės pažeidimą (vertimą darbuotojus pirkti mėsą), už kurį darbdavio buvo skirta drausminė nuobauda–papeikimas, kaip šiurkštų, dėl kurio ieškovė galėjo būti atleista iš darbo teisėtai. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pirmojo darbo drausmės pažeidimo darbdavys nekvalifikavo kaip šiurkštaus ir už jį neskyrė atleidimo iš darbo be įspėjimo. Ieškovei nepranešta apie pirmosios drausminės nuobaudos–papeikimo skyrimą, dėl to atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už antrąjį darbo drausmės pažeidimą buvo negalimas, nes taip nesupažindinus darbuotojo nebuvo iki galo pritaikyta pirmoji drausminė nuobauda, taigi nėra DK nustatyta tvarka įforminto sisteminio darbo drausmės pažeidinėjimo. Nurodymo darbuotojams sumokėti už pasibaigusio galiojimo datos produktus ieškovė savo iniciatyva nedavė, nes neturėjo iš to nei materialinės, nei kitos naudos. Apie tokį nurodymą paaiškinę atsakovo darbuotojai (liudytojai) yra ekonomiškai priklausomi nuo atsakovo, dėl to davė neobjektyvius parodymus. Remdamasis liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Be to, teismai neįvertino to, kad ieškovė negalėjo atvykti į darbo vietą dėl to, jog, kaip paliudijo atsakovo klientų aptarnavimo vadovė, ji gavo nurodymą paimti iš ieškovės visas darbo priemones, be kurių ieškovė negalėjo darbe atlikti savo tiesioginių pareigų.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Prisma LT“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

18Kasacinio skundo argumentai prieštarauja bylos įrodymams. Byloje teismai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus ir juos įvertino, nustatė svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai buvo aktyvūs (CPK 414 straipsnis) ir įvertino įrodymus, patvirtinančius drausminės atsakomybės ieškovei taikymo pagrindą. Kasaciniame skunde išdėstyta prielaida, kad ieškovė ne savo iniciatyva nurodė sumokėti už netinkamus prekybai produktus darbuotojams, yra paneigta pagal bylos įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo metu galima tikslinti darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindą ir toks tikslinimas negali būti laikomas pagrindu darbuotojo atleidimą iš darbo laikyti neteisėtu dėl formalių pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“ byloje Nr. 3K-3-592/2008 konstatuota, kad kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino darbuotojo padarytą pažeidimą ir pripažino, kad darbuotojos (ieškovės) veiksmai, sudarę darbo drausmės pažeidimą, savo esme yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Dėl to, net jei būtų laikoma, kad ieškovė nepadarė antrojo darbo drausmės pažeidimo, savavališkai išeidama iš darbo, jos atleidimas vis tiek būtų laikomas teisėtas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neturėjo teisės palikti savo darbo vietos po to, kai dėl pirmojo pažeidimo jai, atvykusiai į atsakovo biurą, buvo nurodyta pasiaiškinti. Ieškovė atsisakė pasiaiškinti ir bendradarbiauti su darbdaviu. Atsakovas laikėsi visų DK 238–241 straipsniuose drausminei nuobaudai skirti nustatytų reikalavimų ir procedūrų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) darbuotojui skyrimo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktą

22DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė.

23Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo jai paskirtas dvi drausmines nuobaudas, pirmoji iš kurių (papeikimas) skirta atsakovo 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu ieškovei už tai, kad ji, būdama atsakovo mėsos skyriaus vadybininkė, savavališkai skyrė baudą savo pavaldiniams, ir dėl to pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo darbo funkcijas (DK 237, 238 straipsniai). Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pagal surinktus rašytinius įrodymus, ieškovei pavaldžių darbuotojų rašytinius paaiškinimus ir jų paliudijimus teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ėmėsi iniciatyvos padengti galimą žalą atsakovui dėl to, kad šaldytuve buvo rasta pasibaigusio galiojimo marinuotos mėsos, duodama nurodymą sau pavaldiems darbuotojams, dirbusiems mėsos skyriuje, apmokėti šio produkto vertę į parduotuvės, t.y. atsakovo, kasą. Bylos duomenimis, darbuotojai, sumokėję už pasibaigusio galiojimo mėsą, ją atsiėmė (pagal vieno iš jų paaiškinimus, mėsą panaudojo kaip ėdalą laikomiems šunims). Bylos įrodymais nepatvirtinta, kad ieškovei pasibaigusio galiojimo mėsos vertę padengti būtų nurodžiusi jos tiesioginė vadovė, t. y. maisto prekių skyriaus vadovė. Pagal bylos rašytinius įrodymus, darbdavio ir darbuotojų paaiškinimus teismų nustatyta, kad darbdavys nereikalavo darbuotojų padengti nuostolius dėl pasibaigusio galiojimo prekių ir kad ieškovė tai inicijavo savavališkai. Byloje nenustatyta, kad darbdavys būtų inicijavęs teikiamais nurodymais ar paskatinimais ieškovę organizuoti nuostolių dėl pasibaigusio galiojimo prekių atlyginimą. Ieškovės kasaciniame skunde taip pat pripažįstama, kad dėl to, jog ieškovei pavaldūs darbuotojai sumokėjo už pasibaigusio galiojimo mėsą, ji negavo materialinės ar kokios nors kitos naudos (paskatinimo) iš darbdavio. Atsakovo, užsiimančio mažmenine prekyba, parduotuvės direktorius paaiškino, kad įmonės veikloje netoleruojamas nuostolių, atsiradusių dėl neparduotos produkcijos, dengimas. Tai, kad tokių nuostolių padengimas nebuvo įmonės veiklos praktika, patvirtino kiti apklausti liudytojais teismo posėdyje šios įmonės darbuotojai. Konstatuodami darbo drausmės pažeidimo sudėtį įrodyta, byloje teismai įvertino surinktų įrodymų visetą, nulėmusį fakto apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimo padarymo patvirtinimą, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad galėjo būti nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 178, 185 straipsniuose.

24Pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą, darbdavio turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai įvertinta, jog ieškovės nurodymas pavaldiems darbuotojams apmokėti už jų veiksmais nepadarytą žalą, yra darbo drausmės pažeidimas, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą skirti ieškovei drausminę nuobaudą. Už nurodytą darbo drausmės pažeidimą, kurio darbdavys nekvalifikavo kaip šiurkštaus, darbuotojai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas - laikantis DK nustatytų procedūrinių reikalavimų (pasiaiškinimo darbuotojui suteikimo, drausminės nuobaudos skyrimo terminų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbdavys skiria drausminę nuobaudą, o teismas – vertina jos skyrimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis A. A. v. UAB ,,Lautra motors”, bylos 3K-3-437/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartis J. B. v. UAB ,,Tele 3”, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Ginčą dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrindą sudarančio darbo drausmės pažeidimo nagrinėjantis teismas neturi savo iniciatyva konstatuoti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, jei tokio pažeidimo kaip šiurkštaus, skirdamas drausminę nuobaudą, nepripažino darbdavys. Teismas vertina drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą, t. y. ar nuobauda adekvati atliktam darbo drausmės pažeidimui ir ar darbdavys laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų, tačiau nėra drausminės nuobaudos skyrimo subjektas. Dėl to nagrinėjamoje byloje darbdaviui pripažinus ieškovės darbo drausmės pažeidimą ir už jį skyrus drausminę nuobaudą (papeikimą), tačiau nekvalifikavus ieškovės darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva kvalifikuoti pažeidimo kaip šiurkštaus ir už jį paskirti tą drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo), kurios už nurodytą pažeidimą neskyrė darbdavys. Kai darbdavys procesiniame dokumente, pateiktame teismui, pareiškia, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį, kitu, nei atleistas darbuotojas, DK nustatytu pagrindu, jis gali prašyti teismo patikrinti ir įvertinti, ar iš tikrųjų egzistavo kitas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Byloje pateiktuose dokumentuose darbdavys neprašė teismo perkvalifikuoti darbuotojos atleidimą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto į šio straipsnio 2 punktą, t. y. iš darbo drausmės pažeidimo į šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

25Dėl paskesnės drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) darbuotojui skyrimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą

26Nurodyto DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atsakovo 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo), nustačius, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. ieškovė savavališkai paliko savo darbo vietą apie tai neįspėjusi savo tiesioginio vadovo ir taip pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė darbo pareigas nepraėjus dvylikai mėnesių nuo pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) paskyrimo 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu.

27Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.).

28Nurodytus teismų praktikos išaiškinimus atitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, kad, darbdaviui taikant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, darbuotojui turi būti žinoma apie pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimą, tik po to, kai jis toliau daro pažeidimų, jam gali būti taikoma griežčiausia nuobauda – darbo sutarties nutraukimas. Tačiau byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovei pirmoji drausminė nuobauda (papeikimas) buvo skirta 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu, t. y. vėliau, nei buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas (2009 m. rugsėjo 8 d.), už kurį skirta antroji drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu. Taigi drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta už tą darbo drausmės pažeidimą, kurio padarymo metu dar neįsigaliojo pirmiau skirta drausminė nuobauda, dėl to nesant galiojančios drausminės nuobaudos, t. y. jų pakartotinumo, negalėjo būti taikomas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas. Apie drausminių nuobaudų – papeikimo ir atleidimo iš darbo – skyrimą ieškovei pranešta vienu registruotu laišku, kurį atsakovas išsiuntė 2009 m. rugsėjo 10 d., t. y. abi drausminės nuobaudos skirtos ir ieškovė informuota apie jas vienu kartu, o atleidimas iš darbo, kaip pakartotinė nuobauda, skirta dar nesupažindinus ieškovės su pirmąja drausmine nuobauda. Dėl to, nesant galiojančios drausminės nuobaudos (papeikimo) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ir apie papeikimo skyrimą nepranešus ieškovei, neįvykdyta būtina sąlyga skirti kitą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Taigi aptariamu pagrindu atliktas ieškovės atleidimas iš darbo, kaip vėlesnė drausminė nuobauda, pripažintinas neteisėtu, darbdaviui nesilaikius šios drausminės nuobaudos, kaip pakartotinės per dvylika mėnesių nuo paskirtos pirmosios, skyrimo tvarkos, tačiau konstatavus pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimą teisėtu.

29Dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis)

30Dėl neteisėto atleidimo iš darbo gindamas savo teises darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 297 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nurodyti įstatyme neteisėto atleidimo iš darbo padariniai skirti darbo teisinių santykių apibrėžtumo tikslais, kai juos taikydamas teismas arba užbaigia darbo teisinius santykius, arba, jei tai yra įmanoma, nesant darbuotojo prašymo dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo ir nenustačius aplinkybių pagal šioje normoje įvardytus kriterijus, taiko DK 297 straipsnio 3 dalį, t. y. sprendžia toliau tęsti darbo teisinius santykius grąžinant darbuotoją į darbą. Ieškovė prašė teismo ieškiniu taikyti DK 297 straipsnio 4 dalyje įvardytus darbuotojo teisių gynimo būdą, priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas, nes į buvusį darbą ji nenorinti grįžti dėl to, kad jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nors konkrečių priežasčių ir jas pagrindžiančių duomenų dėl nepalankių sąlygų dirbti sudarymo byloje nepateikta, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, darbuotojas gali rinktis ir įrodinėti, kuriuo iš išvardytų įstatyme būdų ginti savo teises. Ieškovės nurodytas darbuotojo teisių gynimo būdas nustatytas DK 297 straipsnio 4 dalyje, pagal kurį teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2008 m. lapkričio 17 d. R. U. v. Šiaulių universitetas, bylos Nr. 3K-3-545/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės apie šalių kilusius konfliktiškus santykius dėl drausminių nuobaudų ieškovei skyrimo, šalių tarpusavio pasitikėjimo praradimą, tai sudaro pagrindą teismui spręsti apie DK 297 straipsnio 4 dalies taikymą, t. y. kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą negrąžinant darbuotojos į darbą. Tokios kompensacijos paskirtis, pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo darbo pareigas pradėjo eiti nuo 2009 m. gegužės 7 d. ir faktiškai dirbo imtinai iki 2009 m. rugsėjo 9 d. atleidimo iš darbo dienos, šalių pasirašytoje darbo sutartyje nustačius fiksuotą 2337 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2011 m. birželio 13 d. pagal DK 297 straipsnio 4 dalį apskaičiuotina vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma yra 49 310,70 Lt ir vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 2337 Lt, iš viso – 51 647,70 Lt. Tenkinus nurodytą ieškinio reikalavimų dalį, atitinkamai byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalys panaikintinos ir dėl tenkintų ieškinio reikalavimų dalies priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams atlyginimo

32Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, netenkindami ieškinio, nurodyto reikalavimo nepripažino teisiškai pagrįstu.

33Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

34Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; kt.). Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartį G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2011). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis).

35Byloje konstatuota, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir dėl to teisėtai buvo skirtas papeikimas. Dėl netinkamo teisinio kvalifikavimo antroji drausminė nuobauda, t. y. atleidimas iš darbo, pripažintas neteisėtu. Pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Kai nenustatyta nurodytų įstatymuose nustatytų ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; kai kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Bylos proceso kasaciniame teisme metu į bylą nepateikta įrodymų apie šalims atstovavusiems advokatams sumokėtas teisinės pagalbos išlaidas, dėl to kasaciniame teisme išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti paskirstomos šalims (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. pažymą dėl ginčo šalių inicijuoto kasacinio proceso patirta 27,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kitų būtinų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Išnagrinėjus kasacinę bylą ir pakeitus byloje priimtus teismų sprendimą bei nutartį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį iš dalies panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį iš dalies:

41Pripažinti ieškovės S. P. atleidimą iš darbo atsakovo UAB ,,Prisma LT” 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13-13 nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir pripažinti ieškovę atleista iš darbo teismo sprendimu nuo 2011 m. birželio 13 d. pagal DK 297 straipsnio 4 dalį.

42Priteisti iš atsakovo UAB ,,Prisma LT” ieškovei S. P. 51 647,70 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus 70 ct) išeitinės išmokos ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

43Kitos ieškinio dalies netenkinti.

44Priteisti iš atsakovo UAB ,,Prisma LT” 27,40 Lt (dvidešimt septynis litus 40 ct) valstybei išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl darbuotojo atleidimo iš... 6. Ieškovė S. P. prašė teismo: panaikinti atsakovo UAB „Prisma LT“ 2009 m.... 7. 2009 m. balandžio 28 d. darbo sutartimi ieškovė įsipareigojo nuo 2009 m.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu... 10. Dėl drausminės nuobaudos–papeikimo skyrimo ieškovei teismas nurodė, kad... 11. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo – ieškovei... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 13. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog ieškovė savo iniciatyva pavaldiems... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 16. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovės pirmąjį darbo drausmės... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Prisma LT“ prašo ieškovės... 18. Kasacinio skundo argumentai prieštarauja bylos įrodymams. Byloje teismai... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) darbuotojui skyrimo pagal DK... 22. DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad už darbo drausmės... 23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo jai paskirtas dvi drausmines... 24. Pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą, darbdavio turi būti... 25. Dėl paskesnės drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) darbuotojui skyrimo... 26. Nurodyto DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atsakovo 2009 m. rugsėjo... 27. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti... 28. Nurodytus teismų praktikos išaiškinimus atitinka apeliacinės instancijos... 29. Dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės... 30. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo gindamas savo teises darbuotojas gali savo... 31. Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams atlyginimo... 32. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000... 33. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto... 35. Byloje konstatuota, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir dėl... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. pažymą dėl... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir... 41. Pripažinti ieškovės S. P. atleidimą iš darbo atsakovo UAB ,,Prisma LT”... 42. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Prisma LT” ieškovei S. P. 51 647,70 Lt... 43. Kitos ieškinio dalies netenkinti.... 44. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Prisma LT” 27,40 Lt (dvidešimt septynis litus... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...