Byla 2A-900/2013
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4715-345/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovei M. J. R. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės M. J. R. 592058,14 eurų (2044258,34 Lt) skolos pagal kredito sutartis, 10,44 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 24443 Lt žyminio mokesčio ir 3630 Lt išlaidų už teisinę pagalbą. Nurodė, kad 2007-02-15 tarp ieškovo, V. R. (mirė 2010-06-16) ir atsakovės buvo sudaryta kredito linijos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 812000 Lt dydžio kreditas. 2009-06-19 tarp ieškovo, V. R. ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo iš dalies pakeista 2007-02-15 kredito linijos sutartis ir be kitų pakeitimų, atidėtas kredito grąžinimo terminas, pakeista kredito valiuta, sudarytas naujas mokėjimų grafikas. 2010-03-01 tarp ieškovo, V. R. ir atsakovės buvo padarytas dar vienas kredito linijos sutarties pakeitimas, kuriuo pakeisti tarpiniai kredito sutarties grąžinimo terminai, palūkanų dydis, padaryti kiti pakeitimai. 2007-08-17 tarp ieškovo, V. R. ir atsakovės buvo sudaryta dar viena kredito linijos sutartis, pagal kuria atsakovei suteiktas 1188000 Lt kreditas. 2009-06-19 tarp banko, V. R. ir atsakovės sudarytas susitarimas, kuriuo iš dalies pakeista 2007-08-17 kredito linijos sutartis ir be kitų pakeitimų atidėtas kredito grąžinimo terminas, pakeista kredito valiuta, sudarytas naujas mokėjimų grafikas. 2010-03-01 dar vienu kreditavimo sutarties pakeitimu buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai, palūkanų dydis, padaryti kiti pakeitimai. Atsakovei pradėjus nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovas 2010-09-30 pranešimu informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir pareikalavo per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos sumokėti pradelstas paskolas, palūkanas ir delspinigius, priešingu atveju sutartys bus laikomos nutrauktomis ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsakovė kredito nepadengė, todėl ieškovas laikė, jog kredito linijos sutartys nutrauktos nuo 2010-10-10. Šalys sudarydamos sutartis, susitarė, kad už laiku neatliktus mokėjimus pagal sutartis, kredito gavėjas moka 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi V. R. yra miręs, jos sutuoktinei - atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl iš atsakovės priteistina skola sudaro 592058,14 eurų, kurią sudaro pradelsta kredito suma, nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai. Iš atsakovės taip pat priteistinos sutartyse numatytos 10,44 procentų metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

5Atsakovė M. J. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo sutarčių sudarymo iki šio momento finansinių įsipareigojimų užtikrinimui pagal kredito linijų sutartis banko naudai yra įkeisti 3 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypas, esantis Kiemeliškių k., Trakų r., kurio vertė – 2100000 Lt, žemės sklypas, esantis ( - ), kurio vertė 400000 Lt, žemės sklypas, , esantis ( - ) V. R. buvo įsipareigojęs iki 2010-12-26 pateikti bankui žemės sklypo, esančio Kiemeliškių k., Trakų r. patvirtintą ir įregistruotą detalųjį planą ir teritorijų planavimo procesas yra pradėtas, į jį investuotos lėšos, tačiau dėl V. R. mirties planavimo procesai yra sustoję. Mirus sutuoktiniui atsakovė paveldėjo visą sutuoktinio turtą ir skolas. Kadangi atsakovė yra Lenkijos Respublikos pilietė, todėl pagal galiojančius teisės aktus negali paveldėjimo būdu įgyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės. Pagal CK 5.75 straipsnį atsakovė turi teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės M. J. R. ieškovo AB DnB NORD bankas naudai 2044258,34 Lt skolos, 10,44 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2044258,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. kovo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24443 Lt žyminio mokesčio bei 1000 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį ši sutartis banko buvo nutraukta. Vilniaus miesto 11-asis notarų biuras 2010-11-02 ieškovą informavo, jog 2010-06-16 mirus V. R. 2010-10-28 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą mirusiojo sutuoktinei M. J. R. (b.l. 36). Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis ir teismas jas turi vertinti pagal CK 6.188 straipsnį bei taikyti vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus. Teismas nurodė, kad tiek iš 2007-02-15 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-62 bendrosios dalies 2 punkto, tiek iš 2007-08-17 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-386 bendrosios dalies 2 punkto matyti, kad šalys pasirašė kredito linijos sutartis, kuriomis šalims, įskaitant ir atsakovę, buvo sukurta kredito linija – finansavimo priemonė, kuri sutartyse nustatytomis sąlygomis suteikė kredito gavėjui teisę laikas nuo laiko imti ir grąžinti kreditą, neviršijant sutarčių specialiosiose dalyse nustatyto kredito linijos limito bei laikantis kreditų grąžinimo tvarkos. Šalys tiek iš 2007-02-15 kredito linijos sutartyje Nr. K-2411-2007-62 specialiojoje dalyje, tiek iš 2007-08-17 kredito linijos sutartyje Nr. K-2411-2007-386 specialiojoje dalyje tiesiogiai numatė, jog pagal minėtas sutartis suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas (Sutarčių 12.1 p.). Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog sutarčių specialiosiose dalyse nurodyta, jog kredito linijos paskirtis yra vartojimo reikmėms, kas tik patvirtina, jog buvo sudarytos vartojimo sutartys. Teismas įvertinęs suteikto kredito dydį, atsakovės paaiškinimus, jog ji nežino, kokiu tikslu jos sutuoktinis V. R. panaudojo suteiktą kreditą, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kredito linijos sutartyse nurodyti kreditai buvo panaudoti vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas padarė išvadą, jog, nepriklausomai nuo to, kad kredito linijose sutartyse nurodyta, jog kredito linijų paskirtis yra vartojimo reikmėms, šioms negali būti taikomos įstatymų nuostatos dėl vartojimo sutarčių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiomis.

8Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, nesilaikant sutartyse 45 punktuose nurodytos tvarkos ir sąlygų, kadangi 2007-02-15 ir 2007-08-17 kredito linijos sutartyse (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 45 punkte numatyti sutarčių nutraukimo pagrindai taikytini tik tuo atveju, jei sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, jog kredito gavėjui suteikiamas kreditas yra vartojimo kreditas, tačiau, kaip minėta, šalys sutartyje patvirtino pagal sutartis suteiktas kreditas nėra vartojimo kreditas, sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis, o sudarytoms kredito linijos sutartims netaikytini vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai. Pažymėtina, nors sutarčių nutraukimo metu šalių situacija atitiko sutartyse numatytą atvejį, kai sutartis negalėjo būti nutraukta, kadangi uždelsto mokėjimo suma buvo mažesnė nei dešimt procentų (sutarčių 45 punktas), tačiau skola ieškovui sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis nėra grąžinta iki šiol, ir šios aplinkybės neneigė ir pati atsakovė, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog atsakovė tinkamai vykdė ir gali vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

9Atsakovei neginčijant grąžintinos skolos dydžio, teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 2044258,34 Lt skolos.

10Atsakovės teigimu, ieškovo prašymas priteisti ir delspinigius ir palūkanas laikytinas dvigubu baudimu. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai, sutartys su pakeitimais ir papildymais, skolų paskaičiavimai, patvirtina, kad šalys 2007-02-15 kredito linijos sutartyje Nr. K-2411-2007-62 ir 2007-08-17 kredito linijos sutartyje Nr. K-2411-2007-386 numatė, jog už gautus kreditus kredito gavėjas moką ieškovui kintamas palūkanas. Šalys taip pat susitarė už laiku nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (2007-02-15 kredito linijos sutarties 42 p., 2007-08-17 kredito linijos sutarties 37 p.). Taigi, kaip matyti dėl palūkanų už gautus kreditus ir delspinigių dydžio sutarta šalių valia. Sutartinės palūkanos ir delspinigiai, remiantis teismų praktika, teisingumo, protingumo kriterijais nėra pernelyg dideli. Todėl mažinti juos bei tokiu būdu keisti abiejų šalių suderintą valią nėra pagrindo ir jie priteistini iš atsakovės.

11Teismas pasisakydamas dėl palūkanų, nurodė, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė reikalavimą priteisti sutarčių 18 punktuose numatytu būdu paskaičiuotas 10,44 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl teismas laikė tokį reikalavimą pagrįstu ir tenkintu, kadangi tokią palūkanų procentinę išraišką šalys aptarė sutartyse ir šios sutarties sąlygos šalys neginčijo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė M. J. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2011-10-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir pripažinti, kad AB DnB NORD bankas kredito linijų sutartis nutraukė neteisėtai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Su teismo sprendimu sutikti negalima, nes jis priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją, kredito sutarčių sąlygas ir netinkamai pritaikius teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

152. Teismas netinkamai įvertino sutartis, nurodydamas, kad jos nėra vartojimo sutartys ir remdamasis šiuo faktu padarė visą eilę neteisingų teisinių vertinimų.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB bankas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės 2420 Lt išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad apeliantė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde, neginčijo kreditų gavimo fakto, neginčijo skolos dydžio, nenurodė, dėl kokių priežasčių ar faktinių aplinkybių ji teigia, jog Bankas kredito linijos sutartis nutraukė neteisėtai. Ieškovo manymu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai, nešališkai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir 2011 m. spalio 10 d. priėmė teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, keisti nėra pagrindo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

18teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir V. R. (kuris mirė 2010-06-16) bei atsakovės buvo sudaryta kredito linijos sutartis, kurios pagrindu buvo suteiktas 812000 Lt dydžio kreditas. 2007 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovo, V. R. ir atsakovės buvo sudaryta dar viena kredito linijos sutartis, pagal kurią buvo suteiktas 1188000 Lt kreditas. Dėl minėtų sutarčių šalys buvo pasirašiusios keletą susitarimų, kurių pagrindu sutartys buvo keičiamos ir pildomos. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovas 2010 m. rugsėjo 30 d. pranešimu informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir pareikalavo per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos sumokėti pradelstas paskolas, palūkanas ir delspinigius. Atsakovė taip pat buvo informuota, kad nevykdant minėtų įsipareigojimų bankui atsiranda pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovei nevykdant pagal kredito linijos sutartis prisiimtų įsipareigojimų, bankas laikė, jog kredito linijos sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 10 d. Byloje esantis Vilniaus miesto 11-asis notarų biuro 2010 m. lapkričio 2 d. raštas patvirtina, kad 2010 m. birželio 16 d. mirus V. R. 2010 m. spalio 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą mirusiojo sutuoktinei M. J. R. (36 b.l., t. 1).

21Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją, kredito sutarčių sąlygas ir netinkamai pritaikius teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutikti negali. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino sutartis, nurodydamas, kad jos nėra vartojimo sutartys.

22Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai bando įrodyti, kad jos pasirašytos kredito linijos sutartys yra vartojimo sutartys.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo turi būti aiškinama sutartis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „ Autopunktas“ v. UAB „ Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „ City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „ Autopunktas“ v. UAB „ Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010).

24Įstatymas vartojimo sutartį apibrėžia kaip sutartį dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.). Šalys abiejų kredito linijos sutarčių specialiosios dalies 12.1 punkte aiškiai susitarė, kad pagal minėtas sutartis suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. Nors šių sutarčių Specialiosios dalies 8 punkte nurodyta, kad kreditas suteikiamas vartojimo reikmėms, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė turi būti laikoma vartotoja. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė kreditavimo sutartį būtų sudariusi asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimo tikslais, todėl ginčo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis, nes ji neturi būtinojo (pagrindinio) vartotojo požymio – asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimo, už kredito lėšas (CK 6.886 str.). Kaip matyti iš 2009 m. birželio 19 d. šalių pasirašyto Susitarimo Nr. K-2411-2007-386/1, kuriuo buvo iš dalies pakeista Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-386, kuriuo buvo pakeistas ir Specialiosios dalies 8 p. (Susitarimo 1.4. p.) susitarta, kad : „8. Kredito paskirtis: žemės projektams vystyti“. Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad kreditai viršijantys 2 milijonų sumą buvo paimti ne asmeniniams vartojimo tikslams, o verslui vystyti.

25Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo 2011 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 suformuotos praktikos dėl vartojimo sutarčių nutraukimo teisinio vertinimo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutikti, nes nagrinėjamos ir aukščiau įvardintos civilinės bylos yra skirtingos faktinės bylų aplinkybės, todėl nėra pagrindo remtis šia kasacinio teismo praktika. Minėtą civilinę bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo dėl ypatingąja teisena priimtos hipotekos nutarties, be to kasatoriai įsigijo ir įkeitė turtą kuriame patys ir gyveno, kas rodo, kad turtas buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta už gautus kreditus buvo įsigyta keletas žemės sklypų, kitas nekilnojamasis turtas, o Susitarime Nr. K-2411-2007-386/1 nurodyta paskirtis „8. Kredito paskirtis: žemės projektams vystyti“, kas leidžia daryti išvadą jog gauti kreditai nebuvo skirti apeliantės šeimos poreikiams tenkinti.

26Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

27Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovė M. J. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 8. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog sutartys buvo nutrauktos... 9. Atsakovei neginčijant grąžintinos skolos dydžio, teismas, atsižvelgdamas... 10. Atsakovės teigimu, ieškovo prašymas priteisti ir delspinigius ir palūkanas... 11. Teismas pasisakydamas dėl palūkanų, nurodė, kad tiek ieškinyje, tiek... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovė M. J. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 14. 1. Su teismo sprendimu sutikti negalima, nes jis priimtas neįsigilinus į... 15. 2. Teismas netinkamai įvertino sutartis, nurodydamas, kad jos nėra vartojimo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB bankas prašo atmesti... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 18. teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir V. R.... 21. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu,... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai bando įrodyti, kad jos... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas... 24. Įstatymas vartojimo sutartį apibrėžia kaip sutartį dėl prekių ar... 25. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo 2011 m. birželio 15 d.... 26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....