Byla 2A-214-196/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-203-340/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovo administratorius patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BAB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ 2011 m. birželio 1 d. Pasėlių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20110601/34 bei taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki neteisėto sandorio sudarymo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi AB „Vievio paukštynas“ buvo iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius, o 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi administratorius buvo pakeistas, paskiriant AB „Vievio paukštynas“ administratoriumi UAB „Valeksa“. Patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius, buvo nustatytas neteisėtas sandoris – 2011 m. birželio 1 d. Pasėlių prikimo-pardavimo sutartis Nr. 20110601/34 tarp AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“, kurios pagrindu 611,87 ha ploto paseliai buvo perleisti už 914 554,30 Lt kainą. Ieškovas reikalavimą grindė CK 6.66 str., nurodydamas, kad atsakovas per keletą mėnesių nuėmęs derlių turėjo gauti 1 552 995,70 Lt pelno, todėl pasėlių pardavimo kaina akivaizdžiai buvo per maža. Patenkinus ieškinį padidės bankrutuojančios bendrovės turtas, pagerės bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl restitucija taikytina priteisiant ieškovui skirtumą tarp didžiausios pasėlių rinkos vertės (2 611 754,71 Lt) ir išlaidų, į kurias įeina ir pasėlių įsigijimo kaina, jau priteista iš atsakovo kitoje byloje (1 058 759,01 Lt), t.y. 1 552 995,70 Lt. Teismui manant, kad ieškovas neįrodė pasėlių rinkos vertės prašė taikyti restituciją ir priteisti 244 340,34 Lt atsakovo gautą pelną bei 244 192,10 Lt atsakovo gautus iš Nacionalinės mokėjimų agentūros.

4Atsakovas AB „Kauno grūdai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog atsakovas, įgijęs prekių už 914 554,30 Lt per keletą mėnesių, nuėmęs derlių, už prekes turėjo gauti 1 1 552 995,70 Lt pelno. Atsakovo vertinimu, šis teiginys pagrįstas klaidingomis prielaidomis, kadangi faktiškai atsakovas patyrė 271 109,15 Lt nuostolių, nes tikroji prekės rinkos kaina sutarties sudarymo diena buvo 531 490,44 Lt mažesnė, nei nurodyta sutartyje. Atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui reikšti, todėl prašė atmesti ieškinį ir šiuo pagrindu.

5Ieškovas su šiuo argumentu nesutiko, bei nurodė, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas praleistas, prašė atsižvelgti į svarbią praleidimo priežastį (pasikeitė bendrovės administratorius) ir terminą atnaujinti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1461-823/2013 pripažino negaliojančiomis 2011 m. birželio 1 d. Pasėlių prikimo-pardavimo sutarties Nr. 20110601/34 sąlygas, numatančias parduoto daikto (pasėlių) kainos mokėjimo tvarką ir šių sąlygų pagrindu atliktus įskaitymus bei priteisė iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ 914 554,30 Lt (su PVM) prekių kainą ieškovo naudai. Teismas nurodė, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu ieškovo kreditoriai UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir Vichiunai Nordic AS, neteigė ir neįrodinėjo, kad sutartimi sulygta pasėlių kaina neatitiko jų rinkos vertės ir tokiu būdu buvo pažeisti AB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesai, sumažinant skolininko turto apimtį; šios sutarties prieštaravimą kreditorių interesams ieškovai įrodinėjo nepagrįstos pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimu, t.y. iš esmės ginčijo ne pirkimo-pardavimo, o įskaitymo sandorį, todėl pripažino, kad šioje nagrinėjamoje byloje faktinis pagrindas nėra tapatus – ieškovas grindžia ieškinį sutartimi sulygtos pasėlių kainos neatitikimu jų rinkos vertei, t.y. pareikšto ieškinio faktinis pagrindas nėra tapatus kreditorių pareikštam ieškiniui išnagrinėtoje byloje, todėl procesinių kliūčių nagrinėti ieškinį nėra.

8Teismas nurodė, kad BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2012-04-24 nutartimi buvo pakeistas bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius: atstatydintas administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir paskirtas naujas administratorius – UAB „Valeksa“. Administratorius buvo pakeistas dėl kreditorių išreikšto nepasitikėjimo: grupė kreditorių pareiškime teismui dėl administratoriaus pakeitimo nurodė, kad bankroto administratorius atstovauja tik vieno kreditoriaus – AB „Kauno grūdai“ interesams, neatskleidė ir teisiškai neįvertino BAB „Vievio paukštynas“ veiklos aplinkybių, įskaitant AB „Vievio paukštynas“ ir AB Kauno grūdai“ sandorių teisėtumo klausimų. Teismas sprendė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai sužinojo apie aplinkybes, galimai sudarančias pagrindą ginčijamo sandorio negaliojimui, nuo administratoriaus pakeitimo ir bankrutuojančios bendrovės dokumentų jam perdavimo (pagal teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį dokumentai ir turtas turėjo būti perduoti naujam administratoriui per 10 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dėl administratoriais pakeitimo), todėl vertino, kad teismo nutartimi nustatytas dokumentų ir turto perdavimo terminas naujam administratoriui laikytinas momentu, nuo kuriuo bankrutuojanti bendrovė turėjo sužinoti apie galimą kreditorių teisių pažeidimą. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu 2013 m. balandžio 24 d., t.y. nepraleidęs vienerių metų termino nuo momento, kai jis turėjo sužinoti apie galimą kreditorių teisių pažeidimą.

9Ieškovas ginčydamas sandorį nurodė, kad sandoris pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, nes sutartimi sulygta pasėlių kaina neatitiko jų rinkos vertės; pasėlių rinkos vertę ieškovas apskaičiavo, atsižvelgdamas į maksimalų įmanomą grūdų derlių toje vietovėje (6 t./ha), todėl ieškovo paskaičiavimais, pasėlių rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 2 611 754,71 Lt , t.y. atsakovas 1 552 995,70 Lt pelną gavo nepagrįstai.

10Teismas vertino, kad ieškovas netinkamai aiškina šalių sutarties esmę, tapatindamas pasėlių pardavimo sutartį su grūdų pardavimo sutartimi. Pažymėjo, kad pagal ginčijamos pasėlių pardavimo sutarties sąlygas šalys susitarė būtent dėl pasėlių pardavimo; pasėlių kainą jie nustatė šalių susitarimu atsižvelgiant į numatomą derlių, įvertinus pasėlių būklę sandorio sudarymo metu; pagal sutarties 1.4 punkto sąlygas pasėlių įgijėjas prisiėmė riziką, susijusią su galimomis nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali pasėlių kaina sutarties sudarymo metu ir ieškovas turėjo įrodyti, kad tokių pasėlių, kaip nurodyta sutartyje (miežių, žieminių kviečių ir žieminių kvietrugių), analogiškos būklės tame pačiame rajone rinkos kaina sandorio sudarymo metu buvo kitokia, nei nurodyta sutartyje, arba ginčyti Sutarties 1.4 punktą, kuriuo sandorio šalys susitarė, kad pasėliai kūlėti, yra nukentėję, dėl ko numatomas derlius nuo 1,5 tonų iki 2,5 tonų iš 1 ha nepriklausomai nuo kultūros. Teismas konstatavo, kad ieškovas šių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu neanalizavo ir neįrodinėjo, o sutartyje nurodytos rinkos kainos teisingumą siejo su ieškovo neva negautomis pajamomis iš galimo grūdų pardavimo ateityje, pagrįsdamas savo teiginius agronomų specialistų išvadomis apie tikėtiną grūdų kultūrų derlių 2011 m. rudenį. Pažymėjo, kad ieškinys buvo pareikštas 2013 m., kai 2011 m. rezultatai jau buvo aiškūs ir ieškovas turėjo galimybę teikti įrodymus apie numatomą 2011 m. birželio mėn. ir realų grūdų kultūrų derlingumą vietovėje, kur vyko ginčijamas pasėlių pardavimas. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas įrodymas – agronomės M. L. pažyma apie tai, kad laikantis javų auginimo technologijos Kaišiadorių, Elektrėnų ir Trakų rajonuose galima išauginti 6 tonų kokybės grūdų viename ha, dėl labai silpnos sąsajos su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų apie realų parduotų pasėlių derlingumą. Teismo vertinimu ieškovo pateiktoje konsultanto R. L. pažymoje pateikta informacija taip pat pagrįsta prielaidomis, padarytomis 2014 m. vasario mėnesį apie tikėtiną derlių, kuris galėjo būti buvęs nuimtas 2011 m. rudenį, esant tam tikroms idealioms sąlygoms; vertino, kad informacija suteikta neapžiūrėjus realios pasėlių būklės pardavimo sandorio sudarymo metu (2011 m. birželio mėn.), išvadoje neatsižvelgta į realiai tuo metu buvusias oro sąlygas ir kitus realius rizikos faktorius. Teismas sprendė, kad dėl aiškaus hipotetinio pobūdžio R. L. motyvuota išvada nepatvirtina ieškovo teiginių dėl netinkamos ginčijamo sandorio kainos bei nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų apie realiai nuimtą derlių. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovo teiginiais apie faktinį grūdų kiekį ir pateiktais įrodymais vadovautis negalima, nes neįmanoma nustatyti, ar atsakovas pateikė visus važtaraščius, pagrindžiančius pasėlių pristatymą į atsakovo Vievio sandėlį ir, ar atsakovas nepristatė grūdų, nukultų iš parduotų jam pasėlių, į kitus sandėlius ir todėl teismas turi vadovautis ieškovo pateiktais įrodymais apie tikėtiną derlių. Kadangi pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus teismui teikia ta šalis, kuri teigia, o ieškovo atstovės samprotavimai apie atsakovo pateiktų įrodymų galimą neišsamumą jų nepaneigia, teismas juos atmetė.

11Teismas vertino, kad ginčijamu sandoriu parduotų pasėlių kaina pagal Sutarties 1.3 punktą (žieminių kviečių -1400,00 Lt su 21 proc. PVM , kvietrugių – 1000,00 Lt su 21 proc. PVM, miežių – 1200,00 Lt su 21 proc. PVM) šalių buvo siejama su atitinkamų kultūrų derliaus prognoze, kurią šalys įtvirtino Sutarties 1.4 punkte atsižvelgdami į pasėlių būklę sandorio sudarymo metu, bei į būsimas atsakovo išlaidas. Pagal Sutarties 1.4 punktą šalių buvo numatyta, kad atsižvelgiant į pasėlių būklę, numatomas derlius nuo 1,5 tonų iki 2,5 tonų iš 1 ha nepriklausomai nuo kultūros. Atsakovo pateiktais duomenimis realiai buvo surinkta po 3,1189 tonos žieminių kviečių, po 1,4499 tonos žieminių kvietrugių ir po 2,6499 tonos miežių iš vieno ha atitinkamų pasėlių. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie Sutarties 1.3 punkte įtvirtintos pasėlių pardavimo kainos netinkamumą, nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie realiai nuimtą derlių, todėl darė išvadą, kad ginčo sutartyje prognozuojamas pasėlių derlingumas iš esmės atitiko faktą, dėl to labiau tikėtina, kad ginčijamo sandorio kaina jo sudarymo metu buvo nustatyta šalių susitarimu teisingai.

12Teismas atmetė prielaidomis pagrįstus ieškovo argumentus, jog sandorio kaina buvo nustatyta netinkamai, nes atsakovas vos per keletą mėnesių turėjo gauti net 157 proc. pelno nuo prekės kainos, numatytos sutartyje; apskaičiuodamas šį tikėtiną pelną, ieškovas rėmėsi prielaida, jog visų kultūrų derlius 2011 m. buvo maksimalus - 6 t/ha. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovo nesąžiningumas buvo nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1461-823/2013 ir kad šis faktas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad nors bylos šalys buvo iš esmės tos pačios (bankrutuojančios bendrovės kreditoriai ir atsakovas AB „Kauno grūdai“), tačiau, kaip nurodė paminėtą bylą nagrinėjęs teismas, bylos dalykas iš esmės buvo kitoks – kreditoriai ginčijo šios sutarties sąlygas, numatančias parduoto daikto (pasėlių) kainos mokėjimo tvarką ir šių sąlygų pagrindu atliktus įskaitymus, taigi teismas konstatavo atsakovo nesąžiningumą tik šių sąlygų atžvilgiu. Dėl atsakovo sąžiningumo sudarant pagrindinę pasėlių pardavimo sutartį minėtoje byloje teismas nepasisakė, motyvuojamoje sprendimo dalyje pažymėjęs kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai neteigė ir neįrodinėjo, kad sutartimi sulygta pasėlių kaina neatitiko jų rinkos vertės ir tokiu būdu buvo pažeisti AB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesai, sumažinant skolininko turto apimtį.

13Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad ieškovas neįrodė parduotų pasėlių rinkos kainos netinkamumo, iš atsakovo turi būti priteistas pagal sandorį gautas pelnas (224 340,34 Lt ) ir iš NMA gautos išmokos už pasėlius (244 192,10 Lt), pažymėdamas, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl sutarties nuginčijimo CK 6.66 str. pagrindu, o teismui pripažinus, kad ieškovas neįrodė, jog parduotų pasėlių kaina numatyta sutartyje nebuvo tinkama ir tuo buvo pažeisti AB „Vievio paukštynas“ kreditorių interesai, įmanomas tik vienas procesinis sprendimas – ieškinio netenkinimas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškinys pareikštas ginant bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, kas teismų praktikoje pripažįstama ieškiniu su viešojo intereso gynimo elementu, tačiau teismas, net ir būdamas aktyvus, negali išeiti už pareikšto reikalavimo ribų ir tenkinti ieškinį kitu, nei ieškovas nurodė, faktiniu pagrindu. Nurodė, kad atmetus reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo ieškovo reikalaujamos restitucijos taikymas, teismui priteisti iš atsakovo ieškovo naudai pelną, gautą iš sandorio, kurio teisėtumas nenuginčytas, negalimas, nes toks reikalavimas pareikštas nebuvo. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovui sumokėtų išmokų už pasėlius taip pat negali būti tenkinamas, o teismui pripažinus, kad sandoriui nuginčyti pagrindų nėra, taip pat atmetė reikalavimą priteisti šias išmokas, bei nurodė, kad kitu faktiniu pagrindu ši ieškovo reikalavimo dalis pareikšta nebuvo.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliantas BAB „Vievio paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas pripažino, kad realus pasėlių derlingumas šioje byloje yra svarbus, tačiau nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų tiek apie tikėtiną, tiek apie realų pasėlių derlių;
    2. Ieškovas, pateikęs reikalavimą dėl visos sutarties pripažinimo negaliojančia, neprivalėjo papildomai ginčyti sutarties 1.4 punkto sąlygos;
    3. Nustatant pasėlių vertę, išvadai neturi įtakos aplinkybės, kad atsakovas pažeisdamas bonus pater familias standarto reikalavimus nepatyrė pasėlių priežiūros išlaidų ir dėl savo kaltės negavo pajamų, kurias galėjo gauti;
    4. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų apie faktiškai atsakovo iš sutarties gautą naudą ir dėl šių įrodymų nepasisakė. Iš atsakovo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad netgi neprižiūrint pasėlių, atsakovas gavo 224 340,03 Lt pelno, kas patvirtina, sutarties kainą buvus mažesne nei rinkos kaina;
    5. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą argumentavo reikalavimą bei pateikė teismui įrodymus, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas pilnai kontroliuodamas ieškovą ir žinodamas sunkią ieškovo finansinę padėtį, sudarė sau naudingą pasėlių įsigijimo sandorį ir iš pasėlių gaudamas didelį pelną, atėmė iš ieškovo galimybę pačiam nuimti derlių, jį realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais;
    6. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti 224 340,34 Lt atsakovo gauto pelno ir 244 192,10 Lt iš NMA gautas išmokas už pasėlius, nurodė, kad ieškovo ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ieškovui neįrodžius netinkamos pasėlių pardavimo kainos ir teismui ieškinio netenkinus, teismas negali išeiti už pareikšto reikalavimo ribų ir tenkinti ieškinį kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu. Teismas neteisingai interpretavo ieškovo prašymą, nes ieškovas, gindamas kitų kreditorių interesus ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovui perleistų pasėlių vertė buvo 2 611 754,71 Lt, ir tik teismui manant, kad ieškovas neįrodė didžiausios pasėlių rinkos vertės, prašė taikyti alternatyvų restitucijos taikymo būdą ir priteisti neginčijamai, pagal byloje pateiktus paties atsakovo rašytinius įrodymus, atsakovo gautą 224 340,34 Lt pelną.
    7. Ieškovas nepalaiko reikalavimo dalyje dėl 244 192,10 Lt iš NMA gautų išmokų už pasėlius priteisimo, nes atsižvelgiant į tai, kad sutarties 1.5 punkte buvo susitarta, kad teisė deklaruoti pasėlius ir gauti už juos iš NMA išmokas yra neperleidžiama, rengia atskirą ieškinį.

15Atsakovas AB „Kauno grūdai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį iš jos pašalinant motyvus „dėl senaties taikymo“, konstatuoti, kad sutrumpinto ieškinio senaties eigos pradžia dėl 2011 m. birželio 1 d. pasėlių pirkimo pardavimo sutarties Nr.20110601/34 pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo yra 2011 m. rugsėjo 1 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nes LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 9 punkte, nurodoma, kad naujai paskirto vadovo argumentas, kad jis tik po paskyrimo sužinojo apie juridinio asmens teisės pažeidimą, negali būti pagrindas pakeisti ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo momentą.

16Apeliantas BAB „Vievio paukštynas“, atsiliepime į apelianto AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai įmonės vadovo pasikeitimą lygina su bankroto administratoriaus pakeitimu, nes bankroto administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius pirmiausiai veikia kreditorių interesais, siekdamas pareikštų kreditorinių reikalavimų patenkinimo iš įmonės lėšų ar turto, grąžinto įmonei nuginčijus sandorius, o įmonės vadovas tokios pareigos neturi. Teismui sprendžiant, kad apeliantas BAB „Vievio paukštynas“ yra praleidęs terminą ieškiniui pareikšti, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje ieškovo administratorius patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento BAB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ 2011 m. birželio 1 d. Pasėlių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20110601/34 bei taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki neteisėto sandorio sudarymo, ieškinį grindžia CK 6.66 str. (actio Pauliana).

18Ginčijama BAB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“Pasėlių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20110601/34 sudaryta 2011 m. birželio 1 d. (1 t., 22-29 b. l.). AB “Vievio paukštynas“ banktroto byla iškelta 2011 m. birželio 30 d., bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto ir teisinių paslaugų biuras“. Atstatydinus buvusį administratorių 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi naujuoju administratoriumi paskirtas UAB “Valeksa” (1 t., 7-11 b. l.). Naujai paskirtas bankroto administratorius įvertinęs įmonės sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio tvarka 2013 m. balandžio 24 d. pareiškė teisme ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento BAB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ 2011 birželio 1 d. Pasėlių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20110601/34 bei restitucijos taikymo, grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki neteisėto sandorio sudarymo. Administratorius teigė, jog ginčyjamu sandoriu parduotos prekės kaina yra žymiai mažesnė, nei prekės rinkos kaina, todėl sandoris pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

19Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

20Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus laikė nepagrįstais, o išvardintas actio Pauliana sąlygas neįrodytomis, todėl ieškinio reikalavimų netenkino ir CK 6.66 straipsnio pagrindu 2011 m. birželio 11 d. Pasėlių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20110601/34 negaliojančia nepripažino.

21Dėl ieškinio senaties

22Atsakovui AB “Kauno grūdai” apeliaciniu skundu nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu iš esmės ginčijama tik viena iš sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu sąlygų – ieškinio pareiškimas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodo, kad 2011 m. birželio 1 d. pasėlių pirkimo – pardavimo sutarties ginčyjimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., t.y. nuo tos datos, kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, kuria AB “Vievio paukštynas” buvo iškelta bankroto byla. Apeliaciniu skundu dėstomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo motyvais argumentai ir siekiami įrodyti procesinių teisės normų pažeidimai, grindžiami taip pat tuo, jog teismas netinkamai įvertino su byloje taikytinu ieškinio senaties terminu susijusias teisės normas ir įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl šio klausimo iš esmės.

23Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). CK1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. Įmonių bankroto įstatymas (toliau-ĮBĮ) įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

24Nagrinėjamu atveju bankroto byla BAB „Vievio paukštynas“ iškelta 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto ir teisinių paslaugų biuras“, 2011 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis palikta nepakeista. 2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvęs bankroto administratorius atstatydintas ir naujuoju administratoriumi paskirtas UAB “Valeksa” (1 t., 7-11 b. l.).

252012 m. balandžio 24 d. naujai paskirtas bankroto administratorius UAB „Valeksa“ neginčija fakto, kad yra gavęs dokumentus apie įmonės sandorių sudarymą, žinojo apie ginčo sandorių sudarymą, turėjo pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminas įgyvendinti šią pareigą, nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pasikeitimo, prasidėjo 2011 m. rugsėjo 15 d. ir pasibaigė 2012 m. rugsėjo15 d., o ne kaip teigia apeliantas AB „Kauno grūdai“ prasidėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. (ši data, pažymėtina, jokių materialinių teisinių pasekmių nagrinėjamam ginčui nesukelia). Naujai paskirtasis bankroto administratorius ieškinį teismui ginčydamas 2011 m. birželio 1 d. pasėlių pardavimo sutartį pateikė 2013 m. balandžio 24 d., todėl laikytina, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas praleistas.

26Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog bankroto administratorius UAB “Valeksa” iki 2012 m. balandžio 24 d. nesant BAB “Vievio paukštynas” bankroto administratoriumi, t. y. neturint jam suteiktų įgaliojimų ir neturint pareigos bei teisės, negalėjo gauti informacijos apie teismuose vykstančius ginčus bei sandorius galėjusius turėti įtakos bankrutuojančios įmonės kreditoriams (1 t., 7-11 b. l.), nes ši pareiga ir teisė naujai paskirtam administratoriui atsirado tik po 2012 m. balandžio 24 d. nutarties (teismo nutartyje nustatytas terminas per 10 darbo dienų perduoti dokumentus naujai paskirtam administratoriui suėjo 2012 m. gegužės 10 d.). Todėl tik po 2012 m. gegužės 10 d. ieškovo administratoriui sužinojus apie byloje ginčijamo sandorio egzistavimą, jo sąlygas ir įmonei sukurtas teisines prievoles administratorius įvertino juo sukurtą teisinę situaciją ir kreipėsi į teismą ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu.

27Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu, todėl ir ieškinio šiuo pagrindu pateikimo terminą nustato teisės normos, reglamentuojančios šio sandorio negaliojimo instituto taikymą, t. y. CK 6.66 straipsnio 3 dalis. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato bankroto administratoriui pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Išanalizavus šios normos turinį matyti, jog minimas trumpesnis 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 11straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis skirtas ne ieškinio senaties termino eigos pradžiai apibrėžti, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudarytų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2014).

28Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).

29Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis ankstesne kasacinio teismo praktika yra nurodęs, kad jei teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.).

30Atsakovas pirmos instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat papildomai nurodė, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti, ieškovas su šiuo atsakovo argumentu nesutiko, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovas BAB „Vievio paukštynas“ teikdamas ieškinį pirmos instancijos teismui ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei būtų nustatyta, kad jis buvo praleistas. Termino atnaujinimo pagrindu ieškovas nurodo tai, kad terminas buvo praleistas dėl ankstesnio bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo. Nors šiuo atveju nustačius, kad dokumentai, kurių pagrindu naujai paskirtas administratorius galėjo įvertinti 2011 m. birželio 1 d. sandorio teisėtumą, buvo jam perduoti po 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, o ieškinys teisme pareikštas 2013 m. balandžio 24 d., akivaizdu, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartyje dėl bankroto administratoriaus pakeitimo konstatuota, kad paskirtasis bankroto administratorius vieningai palaikė tik kreditoriaus AB “Kauno grūdai” poziciją ir byloje nebuvo paneigta, kad bankroto administratorius ir AB “Kauno grūdai” siekė sukurti situaciją, kurioje būtų panaikinta bankroto administratoriaus kontrolė ir atsakomybė prieš kreditorius, ir kaip aukščiau minėta, naujasis bankroto administratorius UAB “Valeksa” apie ginčyjamu sandoriu pažeistas kreditorių teises sužinojo tik jį paskyrus BAB “Vievio paukštynas” bankroto administratoriumi.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio senaties praleidimo terminą, kuris nėra neprotingai ilgas, tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog būtų išsiaiškinti ir nustatyti skolininko BAB Vievio paukštynas” sudaryti sandoriai, į tai, kad kreditoriui nepakanka gauti vien tik duomenis apie sandorių sudarymą, o būtina juos įvertinti ir tuo aspektu, ar šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus (-ių) interesus, tai, kad ieškovas šioje byloje gina kreditorių interesus, kuriuos, ieškovo įsitikinimu, turėjo ginti ankstesnis administratorius, tačiau šiuo atveju to nepadarė, konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovui ginčyti 2011 m. birželio 1 d. pasėlių pirkimo pardavimo sutartį Nr.20110601/34.

32Dėl ginčijamojo sandorio vertės nustatymo; dėl įrodymų vertinimo

33Apeliantas BAB “Vievio paukštynas” apeliaciniame skunde nurodė, kad nors pirmos instancijos teismas pripažino, kad įrodymai apie 2011 m. birželio mėnesį numanomą ir realų grūdų derlingumą yra svarbūs, tačiau nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių tiek tikėtiną pasėlių derlių, tiek realų iš pasėlių gautą derlių. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

34Bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, argumentavo, kodėl jis nesiremia agronomo-konsultanto R. L. motyvuota išvada (3 t., 13-16 b. l.) ir agronomės M. L. pateikta informacija (1 t., 56 b. l.). Teismas nurodė, kad specialistų pateikta išvada ir informacija yra pagrįsta prielaidomis apie tikėtiną 2011 m. derlių, neatsižvelgta į realiai tuo laiku buvusias oro sąlygas, kitus rizikos veiksnius, jos yra aiškaus hipotetinio pobūdžio. Teismas ieškovo pateiktą informaciją vertino kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais ir tai tinkamai motyvavo. Apelianto BAB “Vievio paukštynas” argumentai dėl atsakovo neveikimo siekiant gauti kuo didesnį derlių grindžiami apelianto prielaidomis ir samprotavimais, nesudarančiais pagrindo kvestionuoti bylą nagrinėjusio teismo padarytas išvadas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodo, jog pasėlių rinkos kainą, egzistavusią tam tikru momentu yra labai sunku nustatyti, juolab neturint pasėlių nuotraukų ar aprašymų, iš kurių būtų galima nustatyti pasėlių būklę ginčyjamos sutarties sudarymo metu. Taip pat apeliantas nurodė, kad jis negalėjo pateikti teismui įrodymų apie analogiškos būklės pasėlių tame pačiame rajone rinkos kainą sutarties sudarymo metu, nes tokių sandorių statistika nėra vedama (3 t., 118-124 b. l).

35Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad ieškovas netinkamai aiškina ginčyjamos sutarties esmę, tapatindamas pasėlių pardavimo sutartį su grūdų pardavimo sutartimi, nes šalys sutarties 4.1 punkte nustatytą parduodamų pasėlių kainą nustatė pagal 1.3 punktą, siejamą su atitinkamų kultūrų derliaus prognoze ir pagal sutarties 1.4 punktą atsižvelgdami į pasėlių būklę bei būsimas atsakovo išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties sudarymo metu abi sutarties šalis parduodamų pasėlių kaina ir esama jų kokybė tenkino, atsakovas prisiėmė riziką dėl gamtos veiksnių, galinčių įtakoti derliaus kiekį ir kokybę, t.y. šalys sudarė abiems pusėms naudingą komercinį sandorį, o specialistų pateikta išvada ir informacija yra hipotetinio pobūdžio ir negali būti vertinami kaip neginčyjami įrodymai apie pardavimo metu buvusią pasėlių būklę ir atsakovo faktiškai gautą derlių.

36Pirmos instancijos teismui teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad sudaręs ginčo sandorį ir nuėmęs derlių jis gavo ne pelną, o patyrė 271 109,15 Lt nuostolio, nes pagal pasėlių pirkimo pardavimo sutarties 1.4 punktą, pasėliai sandorio sudarymo metu buvo kūlėti ir tokio pelno, kaip, kad nurodo ieškovas, jis jokiomis galimybėmis gauti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. grūdų važtaraščius, kokybės pažymas, žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus, nenustatė, kad atsakovo nuimtas derlius būtų vertintas kaip prastesnės kokybės (kūlėtas (kūlėtų grūdų buvimas keičia bendrą grūdų masės spalvą), užkrėstas parazitais ar pan.), tačiau taip pat nenustatė, kad derlius yra labai geros kokybės, nes iš teismui pateiktų aukščiau minėtų rašytinių įrodymų, apskritai labai mažoje grūdų kokybės pažymų dalyje yra vertinama grūdo spalva, t.y. grūdo spalva yra vertinama tik maistinių kviečių kokybės pažymose, ji nurodoma “normali”, tuo tarpu pašarinių kviečių, kvietrugių ir miežių kokybės pažymose informacija apie grūdų spalvą apskritai nėra pateikiama. Nustatyti ar buvo kūlėtos, ar ne kitos atsakovo nukultos grūdinės kultūros, iš byloje esančių šalių pateiktų rašytinių įrodymų yra negalima, nes kaip minėta aukščiau, pašarinio kviečio, kvietrugio ar miežio grūdo spalva grūdų kokybės pažymoje nėra vertinama, atsakovo nuimto derliaus kiekis ir kokybė vertinama tik pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, o paneigiančių atsakovo atsikirtimus įrodymų ieškovas nepateikė. Taip pat neįrodyta aplinkybė, kad, kaip teigia apeliantas, atsakovui per kitus asmenis kontroliavus ir de fakto valdžius AB “Vievio paukštynas” apeliantas negalėjo įtakoti ginčyjamos sutarties sąlygos, todėl laikytina, kad apeliantas pasėlių pirkimo – pardavimo sutarties 1.4 punkto, dėl pasėlių būklės, nepaneigė.

37Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, atsakovo nesąžiningumo

38CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

39Pirmos instancijos teismas nenustatė nei vienos kreditorių teisės pažeidimo sąlygos, t.y. kad dėl sudaryto sandorio BAB “Vievio paukštynas” tapo nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidė kreditorių teises. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina kad, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovas ginčydamas pasėlių pirkimo pardavimos sutartį actio Pauliana pagrindu netinkamai aiškina ginčyjamos sutarties esmę, tapatindamas pasėlių pardavimo sutartį su grūdų pardavimo sutartimi. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.

40Kaip minėta, ieškovas ginčydamas pasėlių pirkimo pardavimos sutartį, pasėlių rinkos kainos teisingumą siejo su ieškovo negautomis pajamomis, derliaus prognozę grįsdamas tikėtinu grūdinių kultūrų derlingumu 2011 m. ir ginčydamas pasėlių pirkimo pardavimo sutarties 1.4 punktą. Pirmos instancijos teismui teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad sudaręs ginčo sandorį ir nuėmęs derlių jis gavo ne pelną, o patyrė 271 109,15 Lt nuostolio, nes pagal pasėlių pirkimo pardavimo sutarties 1.4 punktą, pasėliai sandorio sudarymo metu buvo kūlėti ir tokio pelno, kaip, kad nurodo ieškovas, jis jokiomis galimybėmis gauti negalėjo. Ieškovas teigia, kad pasėlių pardavimu už aiškiai mažesnę kainą, buvo siekta patenkinti kreditoriaus AB “Kauno grūdai” kreditorinį reikalavimą, apeinant kitus skolininko kreditorius.

41Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-72-823/2013 (skundžiamame sprendime neteisingai nurodytas civilinės bylos ir teismo proceso numeriai, nurodytas civilinės bylos Nr.2-1461-823/2013, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00244-2012-0, turi būti civilinės bylos Nr.2-72-823/2013, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01029-2012-2), ieškovo reikalavimu, buvo pripažinta negaliojančia 2011 m. birželio 1 d. pasėlių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 20110601/34 5.1 punkto sąlyga numatanti kainos sumokėjimo tvarką ir atsižvelgiant į tai, kad BAB “Vievio paukštynas” savo, kaip pardavėjo prievolę yra įvykdęs, iš AB “Kauno grūdai” priteista sutartyje numatyta prekių kaina 914 553,30 Lt su PVM (1 t., 34-45 b. l.). Šioje išnagrinėtoje byloje ieškovai BAB “Vievio paukštynas”, UAB “Plungės kooperatinė bendrovė”, UAB “Imlitex” ir “Vichiunai Nordic AS”, reikalavimo dėl neteisingos sutarties 4.1 punkte nustatytos parduodamų pasėlių kainos pagal 1.3 punktą, siejamos su atitinkamų kultūrų derliaus prognoze ir pagal sutarties 1.4 punktą atsižvelgdami į pasėlių būklę bei būsimas atsakovo išlaidas, t.y. per mažos pasėlių pirkimo pardavimo sutarties kainos ar neteisingai nustatytos pasėlių kokybės, nereiškė, t. y. neteigė, kad šalių sutarta parduodamų pasėlių kaina pažeidžia jų interesus (1 t., 34-45 b. l.).

42Apelianto BAB “Vievio paukštynas” teigimu, bylą nagrinėjęs teismas taip pat nevertino ieškovo teikiamų įrodymų ir argumentų dėl atsakovo nesąžiningumo, kuris buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1416-823/2013, todėl nepagrįstai nekonstatavo AB “Kauno grūdai”, kaip vienos iš ginčijamojo sandorio šalies, nesąžiningumo.

43Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, kad priešingai, nei teigia apeliantas, civilinėje byloje Nr.2-72-823/2013 yra konstatuotas ne tik apelianto (atsakovo) AB “Kauno grūdai”, bet ir apelianto (ieškovo) BAB “Vievio paukštynas” nesąžiningumas (1 t., 34-45 b. l.), todėl šis apelianto BAB “Vievio paukštynas” argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, pastebėtina, kad šalių nesąžiningumas konstatuotas ne apskritai dėl sandorio sudarymo, o tik dėl pasėlių pirkimo pardavimo sutarties sąlygos numatančios kainos sumokėjimo tvarką ir jos pagrindu atliktus įskaitymus

44Dėl restitucijos

45Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status guo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad actio Pauliana pagrindu nepripažinus sandorio negaliojančiu, t.y. nenustačius kreditorių teisių sudarytu sandoriu pažeidimo, restitucijos taikymas - turto iš trečiojo asmens valdymo grąžinimo skolininkui natūra klausimas nesprendžiamas, todėl apelianto BAB “Vievio paukštynas” prašymas taikant restituciją priteisti iš pirkimo pardavimo sandoriu parduotų pasėlių gautą pelną, viršyjantį sandorio kainą, t.y. 224 340,03 Lt, netenkintinas.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje ieškovas nepateikė neginčyjamų įrodymų, kad parduotų pasėlių kaina ginčyjamoje sutartyje buvo nustatyta neteisinga ir tuo buvo pažeisti kreditorių interesai, nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie realiai nuimą pasėlių derlių, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčo sutartyje prognozuotas pasėlių derlingumas atitiko faktą ir labiau tikėtina, kad ginčijamo sandorio kaina, jo sudarymo metu, buvo nustatyta teisingai, ir kaip minėta, ieškovo pateiktos specialisto išvada ir informacija yra, teismo vertinimu, tik hipotetinio pobūdžio.

47Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto BAB “Vievio paukštynas” argumentus dėl įrodymų vertinimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma iš įrodymų visumos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinių skundų argumentais priimto sprendimo keisti ar jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

48Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

50Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52Nustačius, kad apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimą, apeliaciniai skundai atmetami, o sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovo administratorius patikslintu ieškiniu prašė pripažinti... 4. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 5. Ieškovas su šiuo argumentu nesutiko, bei nurodė, kad tuo atveju, jei teismas... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Vilniaus... 9. Ieškovas ginčydamas sandorį nurodė, kad sandoris pažeidė... 10. Teismas vertino, kad ieškovas netinkamai aiškina šalių sutarties esmę,... 11. Teismas vertino, kad ginčijamu sandoriu parduotų pasėlių kaina pagal... 12. Teismas atmetė prielaidomis pagrįstus ieškovo argumentus, jog sandorio kaina... 13. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad tuo atveju, jeigu teismas... 14. Apeliantas BAB „Vievio paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo pirmos... 15. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmos... 16. Apeliantas BAB „Vievio paukštynas“, atsiliepime į apelianto AB „Kauno... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovo administratorius patikslintu ieškiniu prašo... 18. Ginčijama BAB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“Pasėlių... 19. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties... 20. Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus laikė nepagrįstais, o... 21. Dėl ieškinio senaties... 22. Atsakovui AB “Kauno grūdai” apeliaciniu skundu nesutinkant su priimtu... 23. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 24. Nagrinėjamu atveju bankroto byla BAB „Vievio paukštynas“ iškelta 2011 m.... 25. 2012 m. balandžio 24 d. naujai paskirtas bankroto administratorius UAB... 26. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog bankroto administratorius UAB... 27. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškinys reiškiamas actio... 28. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl... 29. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis ankstesne kasacinio teismo... 30. Atsakovas pirmos instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio senaties praleidimo terminą, kuris... 32. Dėl ginčijamojo sandorio vertės nustatymo; dėl įrodymų vertinimo... 33. Apeliantas BAB “Vievio paukštynas” apeliaciniame skunde nurodė, kad nors... 34. Bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, argumentavo,... 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad... 36. Pirmos instancijos teismui teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose... 37. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, atsakovo nesąžiningumo... 38. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 39. Pirmos instancijos teismas nenustatė nei vienos kreditorių teisės pažeidimo... 40. Kaip minėta, ieškovas ginčydamas pasėlių pirkimo pardavimos sutartį,... 41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus... 42. Apelianto BAB “Vievio paukštynas” teigimu, bylą nagrinėjęs teismas taip... 43. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, kad... 44. Dėl restitucijos... 45. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas –... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje ieškovas nepateikė... 47. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto BAB... 48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 50. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 52. Nustačius, kad apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....