Byla 2-92-215/2013
Dėl turtinės bei neturinės žalos priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D., V. Š., dalyvaujant ieškovui P. S., ieškovo atstovui advokatui A. S., atsakovui V. B., atsakovo atstovams advokatei L. Ž., advokatui V. G., advokato padėjai J. G., trečiojo asmens Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkei R. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijai, V. S. dėl turtinės bei neturinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 6165,44 Lt turtinę žalą ir 5000,00 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su šeima panaudos sutarties pagrindu gyvena ir naudojasi butu, esančiu Mažeikių m., , kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai V. S.. Prieš 3-4 metus šį butą šiuolaikiškai suremontavo, nusipirko naujus baldus, virtuvės įrangą, pakeitė santechninius įrenginius. 2012 m. gegužės 22 d. apie 16 val. buto virtuvėje didele srove palei lubas iš ventiliacinės angos pradėjo bėgti vanduo, vėliau didele srove pradėjo bėgti iš virtuvės lubose sumontuotų halogenų. Nuo vandens sušlapo lubos, ant sienų susidarė vandens pūslės, sušlapo virtuvėje esanti plytelių siena, dėl ko vėliau atšoko sienų plytelės. Taip pat sušlapo ir nuo drėgmės atšoko koridoriuje išklotas plaukiojantis parketas, miegamajame prie lubų susidarė vandens pūslės, vanduo bėgo iš miegamojo šviestuvo virš lovos ir pribėgo į lovos čiužinį, kuris buvo savaitę džiovinamas, vėliaus nuneštas valyti į cheminę valyklą. Butui buvo padaryta 6165,44 Lt žala, kurią dėl netvarkingos santechnikos sukėlė atsakovas V. B.. Taip pat nurodė, kad jis ir jo šeima patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, stresą nes butas buvo neseniai suremontuotas, pablogėjo jo būklė, estetinis vaizdas, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5000,00 Lt.

4A. V. B atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pagal panaudos sutartį valdomas butas buvo aplietas ne dėl jo kaltės, nes išeidamas į darbą, patikrina kranus bei visur užsuka vandenį. Jam nesant namuose 2012 m. gegužės mėn. 22 d., apie 16 val. įvyko vandentiekio avarija dėl ko buvo aplietas ne tik ieškovo, bet ir jo butas, esantis Mažeikių m., . Namas, kuriame yra atsakovo ir ieškovo pagal panaudos sutartį valdomas butas, yra pastatytas ir priduotas daugiau kaip prieš 20 metų. Anksčiau, iki 2012 m. gegužės 22 d., t. y. iki įvykusios vandentiekio avarijos atsakovo bute, esančiame Mažeikių m., , jokių santechninių gedimų nebuvo, nes kiekvienais metais, prieš pradedant šildymo sezoną, Pavenčių g. 31 name ir visuose butuose, buvo kruopščiai tikrinami vamzdynai, vandens pralaidumas ir vandentiekis, tačiau jokių vandens praleidimo ar vamzdžių gedimų jo bute nenustatyta. Pažymi, kad vandentiekio avarija įvyko dėl susidėvėjusio šalto vandens tiekimo vamzdyno, susidarius oro kamščiams, todėl jis negalėjo numatyti ar pastebėti kokių nors vandens vamzdžių gedimų. Taip pat nurodo, kad vandentiekio avarija yra nelaimingas atsitikimas ir nenugalima jėga, kadangi staiga plyšus šalto vandens vamzdžiui, vandentiekio avarija buvo neišvengiama. Neneigia, kad dėl vandentiekio avarijos įvykusios jo bute ieškovui buvo padaryta materialinė žala. Pažymi, kad ieškovo prašoma priteisti 5000,00 Lt neturtinė žala yra nepagrįsta.

5Trečiojo asmens Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Gyvenamųjų namų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėmis bei Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis, bendrijos karšto ir šalto vandens sistemos priežiūros ir eksploatacijos riba yra iki įvadinio ventilio bute. Vartojimo riba yra už vandens apskaitos prietaiso, tai yra riba, nuo kurios buto savininkas atsako už įrenginius ir suvartotą vandenį. Pavenčių 31-ajame name karšto ir šalto vandens ventiliai ir apskaitos prietaisai yra tualeto arba vonios (jeigu tos dvi patalpos sujungtos) patalpoje, o V. B. 10-ajame bute vamzdis ar kitas santechnikos įrenginys trūko virtuvėje. Parvykus atsakovui ir įėjus į jam priklausantį butą kartu su atsakovu ir V. B., vyrai iškart suprato, kad nelaimės šaltinis yra virtuvėje, kalbėjo apie skalbimo mašinos kranelį. Pabrėžė, kad pirmininkė įėjusi į atsakovo apsemtą butą matė netvarkingą ir visai sutrūnijusią skalbimo mašinos žarną. Manė, kad atsakovas savanoriškai atlygins padarytus nuostolius, todėl bendrijos vardu jokių ekspertų nekvietė.

6Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovas paaiškino, kad 2012 m. gegužės 22 d., kai buvo aplietas butas, esantis Mažeikių m., , kuriame jis su šeima gyvena panaudos sutarties pagrindu, jis buvo išvykęs į užsienį, o jį apie įvykį informavo sutuoktinė, kuri incidento metu buvo minėtame bute kartu su dviem mažamečiais vaikais: 7-8 mėnesių dukra ir 3 metų sūnumi. Mano, kad vandens tekėjimo židinys buvo atsakovo virtuvėje, kadangi labiausiai nukentėjo jo buto, kuriame gyvena, virtuvė. Žmona jam paaiškino, kad atsakovas po įvykio sakė, kad trūko kranelis ir jį buvo atsinešęs. Apliejus butą buvo sugadintas virtuvės baldų komplektas, nuo vonios ir tualeto pertvaros nukrito plytelės, susigadino koridoriuje esantis plaukiojantis parketas, virtuvės, miegamojo sienų tapetai, lubos, dėl to reikėjo remontuoti virtuvės komplektą, buvo keistos jo atskiros dalys, buvo padarytas vonios pertvaros remontas, keitė koridoriuje plaukiojantį parketą, tvarkė lubas, miegamajame ir virtuvėje keitė tapatus. Apliejus būtą neveikė dujinė viryklės, nes ji buvo sudrėkusi, buvo permirkęs miegamojo čiužinys, todėl negalėjo miegoti miegamajame. Po įvykio bute remontas truko apie du mėnesius, todėl buvo sutrikdytas jo šeimos gyvenimas: dėl šio įvykio vaikai patyrė šoką, žmona turėjo gaminti maistą pas uošvienę arba pirkti pagamintą iš parduotuvės, kadangi bute neveikė viryklė, šeima patyrė diskomfortą. Prašo priteisti 6165,44 Lt turtinės žalos, nors realiai ji buvo padaryta didesnė, 5000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

8Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d., kai jo bute, esančiame Mažeikių m., , įvyko vandentiekio avarija, jis buvo darbe, o apie incidentą jį telefonu informavo kaimynas V. B.. Grįžus namo tvarkant apsemtą butą, pamatė, kad vonioje prieš skaitiklį yra trūkęs šalto vandens vamzdis, todėl tą patį vakarą sutarė su suvirintoju, kad jis atvyktų apie 23.00 val. suvirinti šio vamzdžio, nes reikėjo užsukti visiems laiptinės gyventojams vandenį. Suvirinimo vietą iki atvykstant suvirintojui, jis buvo nuvalęs, paruošęs darbams, o skylutę užkišęs įkaltu pagaliuku ir apvyniojęs guma. Mano, kad vamzdis galimai trūko dėl gamyklinio broko arba dėl per didelio slėgio. Kategoriškai neigė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl kranelio ir pabrėžė, kad jis jokio kranelio nebuvo nuėmęs ir tuo labiau jo nenešė parodyti kaimynams. Taip pat nurodė, kad iki jam grįžtant namo bendrijos pirmininkė užsuko vandenį visiems laiptinės gyventojams, o po to, kai jis į trūkusį vamzdį įkalė pagaliuką ir su guma užsuko trūkusią vamzdžio vietą, pirmininkė atsuko gyventojams vandenį, tačiau vakare prieš atliekant suvirinimo darbus, jis vandenį laiptinės gyventojams užsuko pats savavališkai. Pažymėjo, kad jo bute, buvusį vandens nutekėjimo židinį, ilgai nedelsiant turėjo atvykti apžiūrėti kvalifikuoti specialistai, tačiau įvykio vietą tik po metų apžiūrėjo bendrijos pirmininkės sudaryta komisija. Iki to laiko bendrijos pirmininkė net neapžiūrėjo vandens pratekėjimo šaltinio, tačiau nepagrįstai teigia, kad vanduo bėgo iš skalbimo mašinos, stovėjusios virtuvėje, žarnos. Turtinės ir neturinės žalos dydžio neginčijo, tačiau pabrėžė, kad žalą turi atlyginti namo bendrija, kadangi bendrijos pirmininkė tinkamai nesirūpino namo vamzdynų priežiūra.

9Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad ji sužinojusi apie tai, kad bėga vanduo į butą, esantį Mažeikių m. , kartu su kaimynu V. B. nuėjusi į rūsį užsuko vandenį, kurį vėliau apie 17-18 val., pranešus V. B., kad jau galima atsukti, atsuko. Grįžus atsakovui namo, buvo nuėjusi į atsakovo butą kartu su kaimynu V. B.. Atsakovo bute ant grindų buvo vandens. Atsakovas iškarto bėgo į virtuvę, po to atsakovas kartu su V. B. priėjo prie skalbimo mašinos, kuri stovėjo ne savo vietoje, t. y. viduryje virtuvės, ir kaip priežastį įvardijo kranelį, todėl ji suprato, kad vyrai nustatė avarijos priežastį, be to ji matė, kad skalbimo mainos žarna buvo vandenyje ant grindų, todėl ji pati, būdama bendrijos pirmininke, atsakovo bute buvusio vandens nutekėjimo židinio nepažiūrėjo, bet mane, kad kaimynai susitars gražiuoju. Pažymėjo, jog jai kaip namo pirmininkei, nebuvo žinoma, kad atsakovas turi raktus nuo namo santechninio mazgo, o tai, kad atsakovas virino trūkusį šalto vandens vamzdį, bendrija buvo informuota tik gavus atsakovo atsiliepimą. Pastebėjo, kad name vandens slėgis reguliuojamas automatiškai, jis nėra aukštesnis nei galima norma, name teisės aktų nustatyta tvarka vykdoma bendrijai priklausančių vamzdynų patikra, o dėl šalto vandens bendrija yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Mažeikių vandenys“.

10Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

11Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo sutuoktinė ir įvykus vandentiekio avarijai buvo bute, esančiame Mažeikių m., , kartu su savo mažamečiais vaikais: 3,5 metų sūnumi ir 8 mėnesių dukrele. Vanduo iš virš jų buto esančio buto pradėjo bėgti per virtuvėje esančią ventiliacinę angą, lubose esančius halogenus, vanduo bėgo stiprėjančia srove kaip iš krano. Bėgantis vanduo keliavo lubomis į koridorių, pradėjo kauptis miegamajame virš lovos kabančiame šviestuvo gaubte, galiausiai vanduo iš gaubto pasipylė į lovą. Virtuvėje ant grindų telkšantis vanduo sėmė visą pėdą. Ji buvo nuėjusi pas 10 buto kaimyną, iš kurio buto bėgo vanduo, tačiau kaimyno nebuvo namuose, todėl ji kreipėsi pagalbos į kaimyną gyvenantį po jos butu ir buvo užsuktas laiptinės gyventojams vanduo. Butui buvo padaryta žala: neveikė dujinė viryklė, sušlapo plytelės, nuo lubų vanduo bėgo pagal rozetes, šviestuvus, todėl buvo sugadinta elektros instaliacinė sistema, atšoko parketas, miegamojo lovos čiužinys džiuvo savaitę, nuo drėgmės susigadino baldai. Į svetainę vanduo nebėgo. Vėliaus atsakovas V. B. buvo atsinešės kranelį ir jį rodė, sakydamas, koks jis nekokybiškas.

12Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo P. S. uošvienė, jai apie vandentiekio avariją pranešė paskambinusi dukra A. S., kuri parašė padėti sutvarkyti butą. Ji nuvyko pas dukrą į namus apie 16 val. Bute viskas skendo: miegamasi, koridorius, vanduo lašėjo iš halogenų. Daugiausia vandens buvo virtuvėje ties baldais (kur yra ventiliacinė anga). Jos su dukra daug vandens išsėmė, tačiau visi baldai, buitinė technika buvo šlapi. Vandenį sėmė su šiupeliuku. Jai būnat pas dukrą, buvo atėjęs kaimynas iš viršutinio aukšto – B, su kraneliu rankose. Jis sakė, kad pasikalbės su Petru, t. y. jos žentu, kai šis grįš iš užsienio. Po vandentiekio avarijos kurį laiką dukra ateidavo pas ją į namus gaminti maisto, nes jos namuose neveikė viryklė.

13Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. jam paskambinęs antroje dienos pusėje, t. y. apie 15-16 val., paprašė, kad suvirintų jo bute sutrūkusį vamzdį. Suvirinimo darbus pradėjo apie 23.30 val., kadangi reikėjo užsukti namo gyventojams vandenį. Virino šalto vandens vamzdį vonioje, esantį prieš skaitiklius, kadangi vamzdyje buvo skylimas, kurį parodė V. B.. Įtrūkimas buvo nedidelė, todėl iš vamzdžio vandens daug išbėgti negalėjo, galėjo tik rasoti. Be to, V. B. tą skylutę buvo apvyniojęs, kad vanduo į vonią nebėgtu, todėl pro skylutę vanduo bėgti negalėjo. Vamzdžio virinimo vieta buvo sausa. Kai lankėsi V. B. bute, visi vamzdžiai, tiek vonioje, tiek virtuvėje buvo tvarkoje ir tiek butas, tiek vonia buvo sausi, jokių užpylimo požymių nesimatė.

14L. V. B teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovo kaimynas. Vandentiekio avarija įvyko prie 1,5-2 metus. Į jį kreipėsi 8 buto kaimynė A. S., nežinodama ką daryti, nes į jos butą iš virš jų esančio buto bėgo vanduo. Jis paskambino bendrijos pirmininkei ir ji užsuko vandenį. Po to paskambino kaimynui V. B., iš kurio buto bėgo vanduo. Buvo nuėjęs su A. S. į jos butą ir matė, kad butas yra patvinęs – vandens buvo miegamajame, virtuvėje. Po to kai paskambino, po pusvalandžio grįžus V. B., nuėjus į jo butą, matė, kad ten yra šlapia: ir koridorius, ir vonia buvo vienodai paplūdę. Nuėję kartu su bendrijos pirmininke į V. B. butą, jie pastovėjo buto koridoriuje ir apsižiūrėjo, matė, kad V. B. virtuvėje kažką darė. Tačiau jie kartu su pirmininke netikrino, kur galėjo būti vandens nutekėjimo priežastis, nes jam pačiam rūpėjo jo butas, kuris taip pat buvo apipiltas vandeniu. Mano, kad vandentiekio avarija galėjo įvykti V. B. buto vonioje arba virtuvėje, nes visur buvo vienodas vandens lygis. Vėliau tą patį vakarą atsukus V. B. bute esančius bendrus vandens kranelius, į kaimyno butą vanduo nebebėgo, todėl galėjo atsukti vandenį gyventojams – vakare gyventojai galėjo naudotis vandeniu. K. P. S sakė, kad kitą dieną V. B. nešiojosi kranelį, žarnelę, kadangi juos keitė. V. B. pats nežinojo iš kur bėgo vanduo, ar iš skalbimo mašinos, ar iš kranelio.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas P. S. ir trečiasis asmuo V. S. 2008-01-02 sudarė panaudos sutartį, pagal kurią V. S. perdavė panaudos gavėjui P. S. neatlygintinai naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu trijų kambarių butu, esančiu ketvirtame aukšte, adresu Mažeikių m., . Šios sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo atlikti šio buto remontą, o turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju atlyginti žalą (1 t. 4–5, 20 b. l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Stepono baldai“ turto (baldų) sugadinimo nuotolių įvertinimo akte nurodyta, kad ieškovui dėl sugadintų virtuvės baldų (įskaitant darbą ir medžiagas) padarytas 3700,00 Lt nuostolis (1 t. 7 b. l.). Uždaroji akcinė bendrovė „Stepono baldai“ 2012-06-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija STB Nr. 4191 už virtuvės baldų būklės įvertinimą ir išmontavimo darbus, sugadintų baldinių detalių keitimo darbus, virtuvės baldų komplekto sumontavimo darbus 3700,00 Lt sumai, kurią 2012-06-28 ieškovas apmokėjo (1 t. 12 b. l., 2 t., 11 b. l.). Ieškovas už miegamojo lovos čiužinio valymą uždarajai akcinei bendrovei „Gieveta“ priklausančiam paslaugų centrui sumokėjo 76,00 Lt (9 b. l.), o už čiužinio užvalkalo išvalymą – 45,00 Lt (1 t. 10 b. l.). Uždarajai akcinei bendrovei „Statas“ už buto remonto sąmatos sudarymą pagal 2012-06-19 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija STA Nr. 00164 trečiasis asmuo V. S. sumokėjo 199,65 Lt (1 t. 8, 11 b. l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Statas“ 2012 m. birželio mėnesį sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad V. S. priklausančio buto, esančio Mažeikių m., , remontas įvertintas 2255,44 Lt (1 t. 13 b. l.). Ieškovas su uždarąją akcinę bendrove „Statybų mainai“ 2012-06-18 sudarė statybos rangos sutartį, kurios 1.1 punktu rangovas įsipareigojo atlikti apmušalų klijavimo, sienų aptaisymo glazūruotomis plytelėmis, lubų aptaisymo gipso kartono plokštėmis, lubų dažymo, laminuotų grindų dangos keitimo darbus, o sutarties 5.1. punktu sutarė, kad rangovas darbus turi atlikti nuo 2012-06-20 iki 2012-08-30 (2 t. 4–6 b. l.). Uždaroji akcinė bendrovė „Statybų mainai“ sutartus darbus atliko (2 t. 8 b. l.), o ieškovas pagal 2012-08-27 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija MAI Nr. 36, 2012-08-27 sumokėjo 5449,96 Lt (2 t. 9–10 b. l.). Virš aplieto buto, penktame aukšte esantis butas (Mažeikių m., nuosavybės teise priklauso atsakovui V. B. (1 t. 31 b. l.). Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos įstatų 17.6. punkte yra nustatyta tvarka, jog savavališkai be bendrijos priminimo ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendro naudojimo patalpų (1 t. 103–108 b. l.). 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akte, kurį pasirašė bendrijos pirmininkė R. J., uždarosios akcinės bendrovės „Renga“ techninis direktorius A. S., suvirinimo darbų vadovas A. K., bendrijos valdybos narys A. Š. nurodė, kad komisija vietoje apžiūrėjusi V. B. nurodytą vandentiekio avariją sukėlusią vietą, kuri yra iki įvadinio ventilio bute, nustatė, kad vandentiekio plyšimas nurodytoje vietoje negalėjo įvykti, kadangi esant atidarytam vandentiekio kranui, neįmanomi plyšimai vamzdyne, suvirinimo darbai atlikti nekokybiškai, dirbtinai imituojant avariją (1 t. 111–112). Iš ieškovo į bylą pateikto kompaktinio disko su vaizdo medžiaga matyti buto, esančio Mažeikių m., , apliejimo faktas ir jo vaizdas po incidento, o garso įraše girdėti, kaip ieškovas bando tartis su atsakovu dėl žalos atlyginimo iki kreipimosi į teismą (1 t. 116 b. l.).

17Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR ( - ) str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR ( - ) str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR ( - ) str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

18Nagrinėjamos bylos atveju, svarbu nustatyti avarijos šaltinio priklausomybės faktą.

19Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (LR CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 246 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.).

20Pagal LR CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal LR CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. LR CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

21Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai pripažintini neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

22Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia ir pripažįsta patį ieškovo panaudos sutarties pagrindu valdomo buto užliejimo faktą, t. y., kad iš jo buto nutekėjęs vanduo apliejo žemiau esantį ieškovo butą, tačiau teigia, kad jo kaltės dėl žalos nėra, nes jis tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo jo bute esančią ir jam priklausančią santechnikos įrangą – dieną, kai įvyko vandentiekio avarija, jis prieš išeidamas į darbą patikrino, ar yra užsuktas vanduo ir mano, kad jo bute vandentiekio avarija įvyko ir žala atsirado dėl force majeure aplinkybių.

23Pagal LR CK 6.266 straipsnio 1 dal žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. LR CPK 6.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta tik įstatymų nustatytu atveju. Būtent LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė objektų savininkui (valdytojui), jeigu neįrodo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, o teiginiai, kad vamzdis galėjo trūkti dėl padidėjusio vandens spaudimo, dėl susidėvėjusių vamzdžių laikytini deklaratyvūs.

24Atsakovas teigė, kad vandentiekio avarija įvyko dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, esančio prieš vandens apskaitos prietaisą, todėl atsakomybė kyla ne jam, o M. P. g. 31 namo savininkų bendrijai, kuri netinkamai prižiūri bendrijai priklausančią santechnikos įrangą (vamzdynų priežiūra atliekama netinkamai), nors atsiliepime į ieškinį teigė priešingai, kad kiekvienais metais prieš pradedant šildymo sezoną, name ir visuose butuose yra kruopščiai tikrinami vamzdynai, vandens pralaidumas ir vandentiekis (1 t., 27–28 b. l.).

25Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (( - ) str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str.).

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punkto, geriamojo vandens apskaitos prietaisai įrengiami ties vandens tiekimo ir vartojimo riba. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato sutartyse su vandens tiekėju. Byloje duomenų, kad M. P. g. 31-ojo namo savininkų bendrija būtų pasirinkusi kitą vandens tiekimo ir vartojimo ribą, nėra, todėl teismas laiko, kad ši riba yra atsakovo bute, šalia šalto ir šilto vandens apskaitos prietaisų.

27Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte (įvykio metu aktuali įstatymo redakcija Nr. VIII-1741, 2000-06-20, Žin., 2000, Nr. 56-1639, galiojusi nuo 2000- 07-12 ), nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

28Liudytojas J. Š. paaiškino, kad atsakovo prašymu virino šalto vandens vamzdį vonioje, esantį prieš skaitiklius, kadangi vamzdyje buvo nedidelė skylė. M. P. g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkė teigė, kad atsakovas bendrijos neinformavo apie šalto vandens vamzdyje, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams, esančią skylę bei apie tai, kad būtina atlikti vamzdžio tvarkymo darbus, o apie tai, kad tokie darbai buvo atlikti bendrija sužinojo, tik iškėlus bylą teisme.

29Pažymėtina, kad Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos įstatų 17.6. punkte yra nustatyta, savavališkai be bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendro naudojimo patalpų. Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos įstatus kaip bendrijos narys yra pasirašęs atsakovas V. B. (1 t. 103–108 b. l.). Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis įvykus vandentiekio avarijai neinformavo bendrijos pirmininkės apie tai, kad yra trūkęs šalto vandens vamzdis, esantis prieš apskaitos prietaisus, be to pažeisdamas Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos įstatų 17.6. punktą savavališkai atliko bendros inžinerinės įrangos (šalto vandens vamzdžio, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams) suvirinimo darbus, o prieš atliekant suvirinimo darbus, nepranešęs bendrijos pirmininkei, užsuko gyventojams vandenį.

30Liudytojas J. Š. taip pat paaiškino, kad vamzdyje, kurį virino, įtrūkimas buvo nedidelis, todėl iš jo daug vandens išbėgti negalėjo, galėjo tik rasoti, vamzdžio virinimo vieta buvo sausa, o butas ir vonia buvo sausi, jokių užpylimo požymių nesimatė.

312013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akte, kurį pasirašė bendrijos pirmininkė R. J., uždarosios akcinės bendrovės „Renga“ techninis direktorius A. S., suvirinimo darbų vadovas A. K., bendrijos valdybos narys A. Š. nurodyta, kad komisija vietoje apžiūrėjusi V. B. nurodytą vandentiekio avariją sukėlusią vietą, kuri yra iki įvadinio ventilio bute, nustatė, kad vandentiekio plyšimas nurodytoje vietoje negalėjo įvykti, kadangi esant atidarytam vandentiekio kranui, neįmanomi plyšimai vamzdyne, suvirinimo darbai atlikti nekokybiškai, dirbtinai imituojant avariją (1 t. 111–112). Atsakovas su šio akto išvada teismo posėdžio metu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad vandentiekio avarijos vietą apžiūrėjo nekompetentingi, bendrijos pirmininkės pakviesti asmenys, nesuinteresuoti teisingai nustatyti vandentiekio avarijos priežastį. Teismas pažymi, kad atsakovui apie iškeltą šią civilinę bylą buvo žinoma nuo 2012-11-30 (1 t. 26 b. l.) ir jos nagrinėjimas užtruko beveik metus laiko, tačiau atsakovas pats savo iniciatyva nesikreipė dėl nepriklausomos komisijos vandentiekio avarijai nustatyti sudarymo. Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijai organizavus vandentiekio avarijos vietos apžiūrą ir 2013-05-16 surašius vandentiekio avarijos apžiūros aktą, atsakovas su komisijos išvada nesutiko, tačiau iki baigiamųjų kalbų teismo posėdyje, elgėsi pasyviai, per pusę metų nuo 2013-05-16, kai buvo surašytas vandentiekio avarijos apžiūros aktas, savo iniciatyva nesikreipė dėl komisijos sudarymo vandentiekio avarijos vietai ir priežastims nustatyti, todėl atsakovo argumentai dėl 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akto, laikytini esantys nepagrįsti tinkamais įrodymais.

32Iš liudytojo V. B. paaiškinimo matyti, kad atsakovo bute buvo vienodas vandens lygis. Kad atsakovo bute buvo vandens, patvirtino duodama paaiškinimus ir Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkė R. J.. Be to abu liudytojai patvirtino, kad kartu su atsakovu įėjus į jo butą, šis iš karto puolė kažką apžiūrinėti virtuvėje.

33Apklaustos liudytojos A. S. ir A. J. patvirtino, kad po įvykusios vandentiekio avarijos atsakovas į ieškovo butą buvo atsinešęs kranelį ir ji rodė, teigdamas, kad jis yra nekokybiškas.

34Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas būdamas Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos narys ir būdamas pasirašytinai supažindintas su Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos įstatais, įvykus vandentiekio avarijai privalėjo informuoti Pavenčių g. 31 namo bendrijos pirmininkę apie jo nustatytą pažeidimą šalto vandens vamzdyje, esančiame jo bute, tačiau to per protingą laiką nepadarė, savo iniciatyva pasikvietė suvirintoją, kuris neturėjo galiojančios licencijos, savavališkai užsuko viso namo vandenį, kuris, sprendžiant iš 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akto, suvirinimo darbus atliko nekokybiškai, dirbtinai imituojant avariją, todėl teismas remdamasis liudytojų J. Š., V. B., A. S. ir A. J., atsakovo, Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkės paaiškinimais, 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros aktu mano, kad tikėtina, jog vandentiekio avarijos šaltinis buvo ne iki įvadinio ventilio bute, o už jo – virtuvėje, kadangi vanduo į ieškovo valdomą butą pradėjo bėgti vis stiprėjančia srove per virtuvėje esančią ventiliacinę angą, be to šio buto virtuvėje buvo daugiausia vandens, taip pat grįžus atsakovui į butą ir bendrijos pirmininkei atsukus gyventojams vandenį, iki tariamai atliekamų suvirinimo darbų, gyventojai galėjo naudotis vandeniu ir vanduo nebebėgo į žemiau esantį butą, o atsakovo argumentai apie trūkusį šalto vandens vamzdį iki įvadinio ventilio, laikytini kaip gynybinė priemonė, siekiant išvengti atsakomybės.

35Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nėra nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, darytina išvada, kad ieškovo P. S. panaudos sutarties pagrindu valdomas butas buvo užpiltas būtent iš atsakovui priklausančio buto dėl jo netinkamai prižiūrimų santechnikos įrenginių. Vadinasi, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai vykdė LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos, dėl ko buvo užpiltas ieškovo valdomas butas, t. y. byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat pats žalos faktas. Šiuo atveju, t. y. šių bylų nagrinėjimo kategorijoje, užliejimo priežastys nėra svarbios, nes ieškovas turėjo įrodyti tik užpylimo iš atsakovo buto faktą, tačiau neturėjo įrodinėti užpylimo priežasties. Atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad įvykis įvyko dėl Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos kaltės.

36Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atsakomybę. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (LR CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi ieškovo butas buvo užpiltas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovas yra kaltas dėl žalos padarymo, jis privalo visiškai atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (LR CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

37Dėl turtinės žalos atlyginimo

38Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos K. T. yra nurodęs, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais gali reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai).

39Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 251 str.1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (LR CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. ieškovas (LR ( - ) str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (LR CK 6.249 str. 1 d.).

40Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (7 str.) numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr.3K-3-166/2009).

41Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau ar kitus butus. Kadangi ieškovo butas buvo užpiltas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovas yra kaltas dėl žalos padarymo, jis privalo visiškai atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

42Atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje ginčijo žalos dydį, tačiau vėliau baigiamųjų kalbų metu sutiko su ieškovo prašomu turtinės žalos atlyginimu.

43Ieškovas žalos dydį įrodinėja 2012-06-18 su uždarąją akcine bendrove „Statybų mainai“ pasirašytos statybos rangos sutarties bei 2012-08-27 darbų perdavimo-priėmimo akto pagrindu 2012-08-27 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija MAI Nr. 36 už 5449,96 Lt dėl atliktų buto, esančio Mažeikių m., , remonto darbų – 13,5 m2 virtuvės sienų aptaisymas glazūruotomis plytelėmis, 8,2 m2 virtuvės lubų aptaisytų gipso kartono plokštėmis ardymas, naujų plokščių įrengimas, užtaisant ir glaistant siūles, 14,85 m2 virtuvės ir koridoriaus lubų paruošimas dažymui ir dažymas, 38,4 m2 virtuvės, koridoriaus, WC ir vonios sienų apmušalų pakeitimas, 5,72 m2 koridoriaus laminuotų grindų dangos ardymas, naujų įrengimas, 15 m2 miegamojo lubų paruošimas dažymui, dažymas, 28,8 m2 miegamojo apmušalų pakeitimas, 23,52 m2 WC ir vonios sienų aptaisymas glazūruotomis plytelėmis ir papildomi darbai – ir 2012-08-27 pinigų priėmimo kvitu. Taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Stepono baldai“ 2012-06-28 PVM sąskaita faktūra Serija STB Nr. 4191 išrašyta už 3700,00 Lt dėl sugadinto virtuvės baldų komplekto atliktus darbus, jos pagrindu 2012-06-28 išrašytu kasos pajamų orderiu Serija STB Nr. 3555, uždarosios akcinės bendrovės „Gieveta“ paslaugų centro išduotais kvitais už sumokėtus 121,00 Lt dėl čiužinio ir jo užvalkalo valymo. L. V. B, A. S., A. J., Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkė duodami paaiškinimus patvirtino, kad pratekėjęs vanduo padarė poveikį ieškovo valdomo buto sienoms, luboms, grindims, buitinei technikai. Iš ieškovo pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad jis dėl buto apipylimo patyrė turtinės žalos už 9270,96 Lt, tačiau pažymėtina, kad dokumentuose dėl turtinės žalos nurodytos sumos nėra mažintinos proporcingai patalpų, daiktų nusidėvėjimui. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad realiai po buto apliejimo reikėjo atlikti dalies laminuotų grindų pakeitimo darbus, pažeistų sienų dalies apmušalų keitimo bei kitus darbus, tačiau norint atstatyti butą į prieš užliejimą buvusią padėtį, buvo reikalinga pakeisti visas laminuotas grindis, gipso kartono plokštes, pakeisti sienų pamušalus ir kt., o ne pakeisti tik atskirus lopus, kas butą būtų darę neestetišką, blogiau atrodantį nei jis buvo iki apliejimo. Nors ieškovas dokumentais pagrindė, kad patyrė 9270,96 Lt turtinę žalą, tačiau jis prašo priteisti tik 6165,44 Lt turtinės žalos, todėl atsižvelgiant į pateiktus dokumentus dėl ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su buto atstatymu, liudytojų parodymus, byloje esančiame SD diske užfiksuotą buto, esančio Mažeikių m., , vaizdą po vandentiekio avarijos, teismas mano, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos išlaidos dėl buto ir daiktų sutvarkymo, yra susijusios priežastiniu ryšiu su padarytos žalos apipylus butą pašalinimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 6165,44 Lt turtinės žalos atlyginimo.

44Dėl neturtinės žalos atlyginimo

45Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

46Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

47Ieškovas prašo priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl sukeltų nepatogumų jo šeimai, kadangi apliejus butą neveikė viryklė ir jo žmona turėjo ruošti maistą pas uošvienę, šeima kentė dėl remonto metu sukeltų dulkių, šeimos nariai patyrė stresą, tačiau ieškovas nepateikė medicininių dokumentų įrodančių, kad buto apliejimas turėjo įtakos jo ir šeimos narių sveikatos pablogėjimui.

48Pažymėtina, kad streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų.

49Vertinant tai, jog reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo reiškiamas LR CK 6.266 straipsnio pagrindu, pažymėtina, jog šis straipsnis nenumato neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrįstų medicininiais dokumentais, kad buto apliejimo turėjo įtakos jo ir šeimos narių sveikatos pablogėjimui, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas (LR CK 6.250 str. 2 d.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

52Ieškovas kreipdamasi į teismą ieškiniu sumokėjo 335,00 Lt žyminio mokesčio (1 t. 3 b. l.) ir patyrė 1000,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas (1 t. b. l. 15, 2 t. 120 b. l.), t. y. ieškovas iš viso patyrė 1335,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo, tačiau teismo tenkintina ieškinio suma yra tik 6165,44 Lt, t. y. patenkina 55,21% ieškovo reikalavimų (6165,44 Lt : 11165,44 Lt x 100%), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 55,21% ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 737,05 Lt (1335,00 Lt bylinėjimosi išlaidos x 55,21%).

53Atsakovas patyrė 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., 122 b. l., 2 t. 13–14 b. l.), todėl atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai, t. y. 44,79% (100% – 55,21%).

54Į bylą atsakovas yra pateikęs apmokėjimo kvitą 1000,00 Lt sumai už advokatės L. Ž. suteiktas teisines paslaugas: dokumentų surašymą, atstovavimą teisme ir kitas teisines paslaugas (1 t. 122 b. l.). Atsakovą atstovavusi advokatė L. Ž. surašė atsiliepimą į ieškinį (1 t. 27–28 b. l.), be to, atsakovo atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurie truko 6 valandas (1 t. 47, 61, 82–83, 127–131). Atsakovui nutraukus susitarimą su advokate L. Ž., jį atstovavęs advokatas V. G. pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, t. y. už konsultaciją – 200, Lt, kelionės išlaidas, kurios sudaro 200,00 Lt, susipažinimą su bylos medžiaga – 200,00 Lt, atstovavimą teisme – 400,00 Lt, ir šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiantį kvitą 1000,00 Lt sumai (2 t. 13–14 b. l.). Atsakovo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 4 valandas (1 t. 47, 61, 82–83, 127–131). Tačiau atsakovui pakeitus atstovą susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos už konsultaciją – 200, Lt, susipažinimą su bylos medžiaga – 200,00 Lt, kurios nebūtų susidarius, jei atsakovas nebūtų keitęs atstovo, taip pat 200,00 Lt kelionės išlaidų, kurias teismas atsižvelgdamas į tai, kad atstumas nuo Mažeikių m. iki advokato V. G. kontoros, esančios Akmenės r., Kadagių k., yra apie 30 kilometrų, o atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apie susidariusias kuro sąnaudas, teismas mažina iki 100,00 Lt. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.), atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1500,00 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.), todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 671,85 Lt (1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų x 44,79%). Pritaikius užskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 65,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

55Nagrinėjant bylą, susidarė 73,18 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Patenkinus 55,21% ieškovo reikalavimų, iš ieškovo priteistina 32,78 Lt, pašto išlaidų valstybei, likusi 40,40 Lt pašto išlaidų dalis valstybei yra priteistina iš atsakovo (LR CPK 96 str.).

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

57Ieškinį tenkinti iš dalies.

58Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. ( - ) gyv. Mažeikių m., , ieškovui P. S., a. k. ( - ) gyv. Mažeikių m., :

59- 6165,44 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus 44 ct) turtinės žalos atlyginimo;

60- 65,20 Lt (šešiasdešimt penkis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

61Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. B., a. k. ( - ) gyv. Mažeikių m., , 40,40 Lt (keturiasdešimt litų 40 ct) pašto išlaidų.

62Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo P. S., a. k. ( - ) gyv. Mažeikių m., , 32,78 Lt (trisdešimt du litus 78 ct) pašto išlaidų.

63Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K.... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S.... 3. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš atsakovo V. B.... 4. A. V. B atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė... 5. Trečiojo asmens Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos pirmininkė... 6. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Pavenčių g. 31 namo savininkų... 10. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie posėdžio vietą... 11. Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo... 12. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo P. S.... 13. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. jam paskambinęs... 14. L. V. B teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovo... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas P. S. ir... 17. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 18. Nagrinėjamos bylos atveju, svarbu nustatyti avarijos šaltinio priklausomybės... 19. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti Lietuvos... 20. Pagal LR CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo)... 21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia ir pripažįsta patį ieškovo panaudos... 23. Pagal LR CK 6.266 straipsnio 1 dal žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 24. Atsakovas teigė, kad vandentiekio avarija įvyko dėl trūkusio šalto vandens... 25. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo,... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d.... 27. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2... 28. Liudytojas J. Š. paaiškino, kad atsakovo prašymu virino šalto vandens... 29. Pažymėtina, kad Pavenčių g. 31 namo savininkų bendrijos įstatų 17.6.... 30. Liudytojas J. Š. taip pat paaiškino, kad vamzdyje, kurį virino, įtrūkimas... 31. 2013-05-16 vandentiekio avarijos apžiūros akte, kurį pasirašė bendrijos... 32. Iš liudytojo V. B. paaiškinimo matyti, kad atsakovo bute buvo vienodas... 33. Apklaustos liudytojos A. S. ir A. J. patvirtino, kad po įvykusios vandentiekio... 34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas... 35. Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo... 36. Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių... 37. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 38. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas.... 39. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 251... 40. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio... 41. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas... 42. Atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje ginčijo žalos dydį, tačiau vėliau... 43. Ieškovas žalos dydį įrodinėja 2012-06-18 su uždarąją akcine bendrove... 44. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 45. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 46. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 47. Ieškovas prašo priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl... 48. Pažymėtina, kad streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma... 49. Vertinant tai, jog reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo reiškiamas LR CK... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 52. Ieškovas kreipdamasi į teismą ieškiniu sumokėjo 335,00 Lt žyminio... 53. Atsakovas patyrė 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., 122 b. l., 2 t.... 54. Į bylą atsakovas yra pateikęs apmokėjimo kvitą 1000,00 Lt sumai už... 55. Nagrinėjant bylą, susidarė 73,18 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270... 57. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 58. Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. ( - ) gyv. Mažeikių m., , ieškovui P.... 59. - 6165,44 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus... 60. - 65,20 Lt (šešiasdešimt penkis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.... 61. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. B., a. k. ( - ) gyv.... 62. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo P. S., a. k. ( - ) gyv.... 63. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...