Byla 2A-15-212/2019
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“, išvadas teikiančios institucijos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, (pirmininkės ir pranešėjos) Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, atsakovės Z. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“, išvadas teikiančios institucijos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė priteisti iš atsakovės Z. V. 4‘646,06 Eur skolą, 327,10 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2.

6Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui adresu ( - ), kurio butas 24 priklauso Z. V.. Paminėto buvo šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2016-07-31 yra susidaręs 4‘646,06 Eur įsiskolinimo likutis. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tiekė šilumos energiją šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui, apskaičiuodavo mokėjimus bei pateikdavo atsakovei sąskaitas apmokėjimui. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti nevykdo. 3.

7Taip pat nurodė, jog įsiskolinimai už ankstesnį laikotarpį buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu. 4.

8Ieškovė 2016-12-07 teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako dalies reikalavimo, t. y. 2,41 Eur įsiskolinimo. 5.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. protokoline nutartimi pakeitė pradinę ieškovę UAB „Vilniaus energija“ į jos teisių perėmėją AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimo atsisakymą, bei civilinę bylą dalyje dėl 2,41 Eur skolos nutraukė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 1‘858,65 Eur už šilumos energiją šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui, 134,36 Eur palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos (1‘993,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. 7.

13Nustatė, kad atsakovei Z. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Ieškovė nurodytam namui ir butui tiekė centralizuotą šilumos energiją: šilumos energiją šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui. Pagal ieškovės paskaičiavimus, atsakovė laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2016-07-31 įsiskolino ieškovei už suteiktas šilumos energijos paslaugas, skolą sudarė 4‘646,06 Eur. Rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“ ir buto, ( - ), savininkės Z. V. nėra sudaryta, tačiau teismas laikė, jog Z. V. konkliudentiniais veiksmais yra sudariusi šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“. 8.

14Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ji pagrįstai atsakovei už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2016-07-31 mokesčius už karštą vandenį skaičiavo pagal normatyvus. Nenustatė, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti patekti į atsakovės butą. Surašant 2013-07-25 Pažeidimų nustatymo aktą, atsakovė nedalyvavo, nes ant šio akto nėra jos parašo. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės skolą už karštą vandenį, pagal jos deklaruotą kiekį. UAB „Vilniaus energija“ į bylą pateikė skolos paskaičiavimus pagal atsakovės deklaruotus duomenis už suvartotą karštą vandenį, pagal kuriuos iš atsakovės už ginčo laikotarpį yra pagrindas priteisti 1‘858,65 Eur skolos.

15I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

169.

17Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. 10.

18Apeliantė nurodo, jog atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų, teismas šalių ginčą išsprendė ne pagal ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines aplinkybes ir neištyrė visus pateiktus į bylą rašytinius ir žodinius įrodymus. Mano, jog teismas neturėjo absoliutinti ieškovės atsakomybės vykdant jos pareigas, o siekti protingos ginčo šalių pareigų pusiausvyros. 11.

19Pažymėjo, kad dar 2012 metais kilo ginčas tarp Vilniaus energijos (šilumos ir karšto vandens tiekėjo) ir atsakovės dėl atsakovei priklausančio karšto vandens skaitiklio. Nagrinėjant ginčą 2013-04-29 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo Nr. 1-1996-365/2013 motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad 2012-12-04 - 10 Lietuvos metrologijos inspekcija Vilniaus apskrities skyrius namo adresu ( - ) (toliau - namas) butuose (tame tarpe bute Nr. 24) patikrinus naudojamus mechaninius skaitiklius Nustatė „kad skaitikliai techniškai tvarkingi“, bet „neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų“ o „iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad butuose esantys skaitikliai<...> turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas.“ 2014-04-24 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarties Nr. A-113/2014 motyvuojamojoje dalyje konstatavo: „karšto vandens tiekėjo pareigos karšto vandens vartotojams yra visiškai aiškios. Karšto vandens tiekėjas vartotojo bute turi įrengti karšto vandens skaitiklį (ar perimti pirkimo būdu iš vartotojo jo įrengtą iki Taisyklių įsigaliojimo karšto vandens skaitiklį, jei jo metrologinė patikra nepasibaigusi).“ 12.

20Vilniaus energija, vykdydama iš Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir 16 str. 4 d. kylančias pareigas, 2013-02-01 - 2013-10-01, namo visuose butuose centralizuotai įrenginėjo metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Apie pareigą sudaryti sąlygas butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius visi namo gyventojai asmeniškai buvo informuojami įvairiais būdais, ir dauguma namo butuose elektroniniai skaitikliai buvo įrengti. Vilniaus energija minėjo pranešimus, kurių tikslas buvo informuoti atsakovę apie jos pareigą sudaryti sąlygas bute Nr. 24 pakeisti karšto vandens skaitiklį, bet atsakovė pranešimus ignoravo ir nevykdė rūpestingo vartotojo pareigos garantuoti ieškovės atstovams galimybę patekti į atsakovės patalpas (tiekėjo funkcijų vykdymo tikslais). 13.

21Ignoruojant tinkamą informavimą, raginimus žodžiu, raštu, telefonu ir t. t. namo, penki butai (tame tarpe ir buto Nr. 24 savininkė) nesudarė galimybės įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklių. Minėtiems butams, (tame tarpe ir buto Nr. 24 savininkei (atsakovei)) pažeidimų eilinis epizodas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užfiksuotas 2013-07-25 aktu. Šis aktas nebuvo nuginčytas, todėl suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti Vilniaus energija pradėjo taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009-03-10 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Komisijos nutarimu Nr. 03-26. Todėl mano, kad Vilniaus energija byloje pakankamai daug dėmesio skyrė įrodinėjimo faktams ir pateikė ne tik paaiškinimus, bet ir įsiteisėjusius teismo sprendimus administracinėje byloje ir kitoje civilinėje byloje, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, kad atsakovei jau nuo 2012 m. buvo neabejotinai žinoma apie tai, kad Vilniaus energija turi pareigą pakeisti karšto vandens skaitiklį, o atsakovė šiam veiksmui atlikti privalo sudaryti sąlygas, todėl byloje nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo galimybę išvengti kilusio konflikto su karšto vandens tiekėju ir teisminio ginčo. 14.

22Pažymėjo, kad atsakovei vengiant vykdyti teisėtus reikalavimus leisti įrengti apskaitai tinkamus, šilumos tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius ir Vilniaus energijai nepradėjus taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvo, o karšto vandens suvartojimą ir toliau skaičiuojant pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, tai padarytų beprasmiu ir neįmanomu Šilumos ūkio įstatyme numatytų Vilniaus energijai įpareigojimų, susijusių su vandens apskaitos prietaisų įrengimu ir priežiūra, vykdymą. 15.

23Vilniaus energija pateikė skaičiuotę, kurioje buvo įvertintas atsakovės uždeklaruotas karšto vandens kiekis laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2016-07-31. Rašytiniuose 2017-05-19 paaiškinimuose Nr. 013-01-3459R įspėjo teismą, jog „teisinio pagrindo vadovautis minėtais skaičiavimais t .y. vertinti atsakovės deklaruotą karšto vandens kiekį bendrovė negali“, nes priskaičiuoto normatyvinio kiekio anuliavimas atsakovės butui prieštarautų ne tik Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 2 daliai, bet ir Šilumos tiekimo bei vartojimo taisyklių 235.5 punktui. 16.

24Atsakovė, teigdama, jog karšto vandens apskaičiavimas privalėjo būti vykdomas pagal jos turimą bei jai priklausantį karšto vandens skaitiklį, privalėjo įrodyti, kad ji turi galiojančią metrologinę patikrą. Atsakovė pateikė informaciją, susijusią su skaitiklio plombavimu, perplombavimu, vizualiniu patikrinimu, bet tai nepatvirtina skaitiklio metrologinės patikros fakto. 17.

25Teismas, priteisdamas iš atsakovės skolą už karštą vandenį pagal jos deklaruotą kiekį, argumentavo, kad ieškovė neįrodė, jog pagrįstai atsakovei mokesčius už karštą vandenį skaičiavo pagal normatyvus, kad nėra duomenų, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti patekti į atsakovės butą. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ne tik į ieškovės paaiškinimus bet ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimo Nr. 2-22338-541/2014 išvadas, atsakovės 2017-03-25 baigiamųjų kalbų teiginius, atsakovės 2013-07-25 skundą - reikalavimą, kuriame nurodė, jog jai nereikalingas statomas elektroninis skaitliukas. 18.

26Mano, kad atsakovei atstovaujanti asociacija nėra ir negali būti tinkamu atstovu, pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusios redakcijos CPK 56 str. 1 d. 1-2 p. ir 3 d., 57 str. 1, 2, 3 dalis. 19.

27Apeliaciniu skundu atsakovė Z. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-10-03 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė ieškovės UAB „Vilniaus energija“ procesinę padėtį pakeisti į trečiojo suinteresuoto asmens, o trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – į ieškovės. Mano, kad jos dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl ieškovės procesinė padėtis pakeista neteisėtai, nes atsakovė iki ieškovės teisių ir pareigų perdavimo nebuvo ir iki šiol nėra informuota apie skolos perkėlimą, taip pat nėra gautas atsakovės sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Reikalavimo teisės perleidimas buvo ir skolos perkėlimas, nes atsakovę ir UAB „Vilniaus energija“ siejo dvišalė prievolė, t. y. kreditorius buvo ir skolininkas, todėl šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Mano, jog skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. 20.

28Pažymi, kad sutartys tarp atsakovės ir UAB „Vilniaus energija“ atitinka dvišalės prievolės sampratą. Kai prievolė yra dvišalė, šalys savo pareigas turi vykdyti kartu, jeigu sutartyje arba įstatyme nenustatyta kitaip. Jeigu prievolė yra dvišalė, t. y. prievolės kreditorius yra ir skolininkas, tai reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, todėl reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis CK 6.115-122 straipsnių reikalavimų, kurių UAB „Vilniaus energija“ nesilaikė, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, todėl ieškove ir toliau laikytina UAB „Vilniaus energija“, kol nebus įvykdyti CK 6.101-6.103, 6.115-6.122 straipsnių nuostatų reikalavimai. Remiantis šiuo pagrindu sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina į pirmos instancijos teismą, nes apeliacinis teismas negali pakeisti šalių procesinės padėties. 21.

29Teismas neįvertino, kad atsakovės tariamą skolą ieškovė apskaičiavimo pagal centralizuotos šilumos energijos kainas, ieškovės taikytas nuo 2013-01-01 iki 2016-08-30 apskaičiuojant atsakovės tariamo įsiskolinimo dydį, kurios yra panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. 22.

30Pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė skolą, apskaičiuotą pagal negaliojančias kainas, nes Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai. Tačiau tokios ginčo laikotarpiu kainos nebeliko, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 panaikino šilumos energijos kainas nuo 2010 m. iki 2015 m., todėl pirmos instancijos teismas byloje negalėjo taikyti negaliojančių šilumos energijos kainų, o privalėjo bylą sustabdyti, kol komisija nenustatys naujų kainų ginčų laikotarpiui, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. 23.

31Teismas neįvertino, kad ieškovė į atsakovei skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčo namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes tokių patikrų atsakovė į bylą nepateikė. Be to, Valstybinė metrologijos inspekcija 2012-12-10 surašė patikrinimo aktą Nr. PA-3894 (V12), kuriame nustatė, kad visi karšto vandens apskaitos prietaisai ginčo name neturi galiojančių patikrų. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-24 nutartimi palikdamas galioti Valstybinės metrologijos inspekcijos 2012-12-10 patikrinimo aktą Nr. PA-3894 (V12). 24.

32Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 yra nurodęs, kad kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiškai sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio l dalies nuostatomis, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti šilumos kiekio už nepaskirstytą karštą vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas, nes į patalpų šildymą yra neteisėtai įtrauktas šilumos energijos kiekis, priskirtas nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti. 25.

33Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 134,36 Eur materialiųjų palūkanų už atsakovės tariamą įsiskolinimą už vartojimo paslaugas - šilumos energiją. Pažymi, jog pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015. 26.

34Teismas neįvertino atsakovės įrodymų, kuriais ji įrodė, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti. Byloje yra pateikta skaičiavimo lentelė, kurios ieškovė neužginčijo, o teismas nepaneigė. Taip pat ieškovės skaičiavimų netikslumus patvirtinta ir atsakovės parengtos suvestinės lentelės, kuriose matyti, kad ieškovės duomenys apie šilumos energijos suvartojimą name neatitinka namo šilumos punkto šilumos energijos apskaitos žurnalo duomenų. Mano, kad teismas privalėjo tirti įrodymus ir nustatyti, kokį šilumos energijos kiekį atsakovė faktiškai gavo ginčo laikotarpiu, tačiau faktinio kiekio nenustatė, nukrypdamas nuo kasacinio teismo 2009-04-14 civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009. Vartotojai privalo apmokėti tik už faktiškai gautą šilumos energijos kiekį. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai (o ne juridiškai) perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. 27.

35Teismas privalo išsiaiškinti, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius, nes atsakovė tvirtina, kad pakeitus atsakovės buto šildymo būdą, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, rūsyje esančioms butų pagalbinėms patalpoms priskirdamas centralizuotos šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms, kaip išaiškino kasacinis teismas 2016-09-16 civilinėje 3K-3-386-916/2016. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šios šilumos tiekėjo pareigos vykdymo. Apeliantė mano, kad ieškovė netinkamai paskirstė šilumos energiją, nes atsakovei priskyrė energijos kiekį, kurios ji faktiškai negavo ir todėl neprivalo apmokėti už prekes, kurių ieškovė jai neperdavė. Atsakovė faktiškai suvartotos centralizuotos šilumos energijos dydį įrodinėjo teismui pateiktais savo skaičiavimų rezultatais, surašytais lentelėje, taip pat šilumos punkto žurnalo duomenimis, kurie neatitinka ieškovės atlikto paskirstymo naudotų duomenų. Ieškovė šių įrodymų nepaneigė, taip pat nepateikė jokių savo atliktų skaičiavimų, kurie patvirtintų ieškovės atlikto šilumos paskirstymo skaičiavimų pagrįstumą ir (arba) paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus. Mano, jog būtent ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti, kad atsakovė gavo nurodomą energijos kiekį, tačiau to nepadarė, nepateikė į bylą detalius šilumos energijos paskirstymo skaičiavimus. 28.

36Teismas neįvertino, kad ieškovė šilumos paskirstymui naudojo neteisingus namo patalpų duomenis ir į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, pažeisdamas proporcingumo principą. Atsakovės pateikti VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nes šie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. 29.

37Pažymi, kad atsakovės name butų ir jų pagalbinių patalpų, esančių rūsyje aukštis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo būti atliktas pagal būtų ir jų pagalbinių patalpų tūrį, o ne plotą, kaip to reikalauja Nr. 5 metodo 5.1.2. punktas tais atvejais, kai patalpų aukštis nevienodas. Nesutinka, kad dėl butų šildomų pagalbinių patalpų (sandėliukų) įtraukimo į šilumos energijos paskirstymą turi būti priimtas butų savininkų sprendimas CK 4.75 str. nustatyta tvarka, nes toks teisės aktų aiškinimas pažeistų CK įtvirtintą proporcingumo principą ir Komisijos patvirtinto 5 metodo nuostatą, kad vartotojams priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui (QBŠ bn) skaičiuojamas pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą (ABŠ), kai jų aukštis vienodas (5.1.1 punktas) arba pagal butų ar patalpų tūrį (VBŠ), kai jų aukštis nevienodas (5.1.2 p.). Šilumos paskirstymo metodo nuostatos yra imperatyvios, dėl kurių vartotojai negali susitarti, nes 5 metodas jokių išimčių nenumato. Todėl atsakovas tvirtina, kad šios butų šildomos pagalbinės patalpos (sandėliukai), kurios nebuvo įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, galėtų būti neįtrauktos į šilumos energijos paskirstymą tik tuo atveju, jei būtų priimtas visų butų savininkų sprendimas dėl dalies jų asmeninių patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą, ir šio sprendimo pagrindu butų savininkai kreiptųsi į Komisiją dėl metodo Nr. 5 pakeitimo. Kiekvienas iš namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi prievolę prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, proporcingai pagal nuosavybes teise valdomas visas asmenines patalpas, nes taip nustato įstatymas ir gyventojai dėl to neprivalo papildomai susitarti. 30.

38Nesutinka su teismo motyvais, kad šilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ Registrų centras duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą, nes toks įstatymų aiškinimas tiesiogiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015. Remiantis minėta teismų praktika, atmestini teismo motyvai, kad atsakovė privalo mokėti didesnę kainą už 1 kv. m. šildymą tik todėl, kad namo administratorius ir kitų butų bendraturčiai nenurodė pasikeitusio jų butų ir pagalbinių patalpų plotų. Analogiškomis aplinkybėmis Lietuvos apeliacinis teismas nurodė civilinėje byloje Nr. 2A-254-943/2016 išsiaiškinti visetą teisiškai reikšmingų aplinkybių: koks yra rūsio patalpų teisinis ir faktinis statusas, ar rūsio patalpos yra šildomos ir kokia yra jų faktinė padėtis, ar iš tiesų butų savininkai naudojasi rūsio patalpų plotais, nurodytais Nekilnojamojo turto registre, kokia yra kitų butų savininkų pozicija dėl rūsio patalpų plotų įtraukimo į jų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo apskaičiavimą ir jų suinteresuotumas proceso baigtimi. 31.

39Atsakovė mano, kad ieškovė šioje byloje netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis. 32.

40Atsiliepimu į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atsakovė Z. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi teisės ginčyti pirmos instancijos teismo sprendimo, nes nėra perėmus šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ teisių ir pareigų atsakovės atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė ieškovės UAB „Vilniaus energija“ procesinę padėtį pakeisti į trečiojo suinteresuoto asmens, o trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – į ieškovo. 33.

41Apeliacinis skundas atmestinas, nes karšto vandens vartotojas privalo atsiskaityti tik pagal tas karšto vandens kainas, kurių sudėtinė dalis yra šilumos energijos kainos, kurios yra nustatytos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse, tačiau ginčo laikotarpiu tokios kainos nebeliko, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 panaikino šilumos energijos kainas nuo 2010 m. iki 2015 m., todėl pirmos instancijos teismas byloje negalėjo taikyti negaliojančių šilumos energijos kainų, o privalėjo bylą sustabdyti, kol Komisija nenustatys naujų kainų ginčų laikotarpiui, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. 34.

42Ieškovė šilumos tiekėja nepagrįstai atsakovei išrašė sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas, nes bute buvo įrengtas karšto vandens skaitiklis, ieškovė buvo nurodžiusi atsiskaityti pagal šio skaitiklio rodmenis, o kitoks skaitiklis nebuvo įrengtas bute dėl ieškovės kaltės, nes atsakovė niekada netrukdė įrengti šio skaitiklio iki centralizuotai tiekiamo karšto vandens paslaugos atsisakymo. Ieškovė turėjo pasiūlyti atsakovei, kuriai nuosavybės teise priklauso karšto vandens skaitiklis, kurio metrologinė patikra nepasibaigusi, perduoti (parduoti) skaitiklį karšto vandens tiekėjo nuosavybėn ir tik šiai atsisakius perduoti (parduoti) skaitiklį, karšto vandens tiekėjui kyla pareiga įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Ieškovė neginčijo, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2015-07-31 už patiektą karštą vandenį ieškovei nenutrūkstamai mokėjo pagal turimo skaitiklio, kurio metrologinė patikra nepasibaigusi, parodymus. 35.

43Atsiliepimu į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog atsakovei nuo 2013 m. spalio 1 d. pagrįstai mokesčiai už karštą vandenį buvo pradėti skaičiuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką. 36.

44Teismas tinkamai nesusipažino su bylos medžiaga, nes atsakovė 2013-04-08, 2013-05-14 raštais buvo informuota ieškovės ir prašė sudaryti sąlygas bute įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį. Tačiau atsakovė nesutiko, kad jos bute būtų įrengtas elektroninis karšto vandens skaitiklis. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Taisyklių 235.5 punkte numatytą karšto vandens vartotojo pareigą, tai yra konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-22338-541/2014. Pareigą pakeisti karšto vandens skaitiklį Z. V. bute numatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-2014 m. vykusiame administraciniame procese Nr. 3-61-3-00108-2013-8. 37.

45Mano, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie karšto skaitliuko keitimą jos bute, kadangi sąlygos karšto vandens skaitliukui pakeisti sudarytos nebuvo, ieškovė pagrįstai ir teisėtai pradėjo skaičiuoti ginčo butui karšto vandens suvartojimą pagal normas, todėl ieškinys turėjo būti tenkintinas pilnai. Sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovei atstovaujanti asociacija nėra ir negali būti tinkamu atstovu, pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusios redakcijos CPK 56 str. 1 d. 1-2 p. ir 3 d., 57 str. 1, 2, 3 d. 38.

46Atsiliepimu į atsakovės Z. V. apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog 2002-02-01 AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus energija” ir bendrovė Dalkia (dabar Veolia) sudarė nuomos sutartį, kuria penkiolikos metų laikotarpiui Vilniaus energijai buvo išnuomotas Vilniaus šilumos ūkis. Nuomos sutarties termino metu Vilniaus energijai buvo suteikta teisė (ir pareiga) užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą bei vykdyti elektros energijos bei šilumos gamybos veiklą. Vadovaujantis nuomos sutarties 13 priedu, pasibaigus nuomos sutarties terminui, Vilniaus energija įsipareigojo perleisti Vilniaus šilumos tinklams reikalavimo teisę į iš vartotoju gautinas sumas, o nuomotojas įsipareigoja perimti reikalavimo teisę į gautinas sumas nuomos sutarties 13 priede numatyta tvarka. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2017-03-29, ir tai yra visiems žinoma aplinkybė, ją nereikia įrodinėti. Nuomos sutarties 13 priede buvo numatyta, jog reikalavimo teises į vartotojų skolas ieškovei perleidžiamos atlygintinai. Reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas minėta Nuomos sutartimi ir jos 13 priedu, Vilniaus energijos 2017-06-16 raštišku patvirtinimu Nr. 013-01-3567, t. y. atitinka visas sąlygas numatytas CK 6.101 str. 39.

47Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ji nėra ir nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Vilniaus miesto buitiniams šilumos energijos vartotojams (tame tarpe ir atsakovei) kartu su VŠT sąskaitomis už 2017 m. birželio mėnesį buvo masiškai siunčiamas 2017-06-30 informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo kartu su 2017-06-16 UAB „Vilniaus energija“ rašto Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ išrašu. Atsakovė gavo tiek sąskaitą, tiek informacinį pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimą 2017-07-26 raštu Nr. SD-1806r atsakovei asmeniškai buvo siunčiamas raštas „Dėl dokumentų pateikimo“ su išvardintais aukščiau priedais. Be to, apie įvykusi reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir Vilniaus šilumos tinklų interneto svetainėje. Todėl mano, jog atsakovei buvo tinkamai pranešta apie Vilniaus energijos reikalavimo teisės perleidimą Vilniaus šilumos tinklams. 40.

48Atsakovės teigimu, reikalavimo teisių perėmimas galėjo įvykti tik jos sutikimu, kadangi šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra buitinis šilumos vartotojas ir šilumos tiekėjas. Sutarčiai esant dvišalei, kiekviena šalis turi dvejopą padėtį- vienu metu atsakovė yra Vilniaus energijos kreditorė ir jos skolininkė, o Vilniaus energija - atsakovės kreditorė ir skolininkė. Todėl reikalavimų pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį perleidimas yra ir skolos perkėlimas, o tam reikalingas atsakovės (kaip Vilniaus energijos kreditorės) sutikimas. 41.

49Mano, kad atsakovės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje byloje netaikytina, nes nesutampa faktinės aplinkybės. Atmestini atsakovės argumentas, kad remiantis CK 6.116 str. 1 d. Vilniaus energija kaip skolininkė atsakovės atžvilgiu, perkelti skolą galėjo tik sutinkant atsakovei. Šalių santykiuose būtent atsakovė yra skolininkė, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji kaip kreditorius pagal CK 6.66 str. 1,2 d. gali ginčyti skolininko sandorius. 42.

50Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017-03-14 nutarimu Nr.03-78 panaikino Vilniaus energijos šilumos tiekimo licencijos galiojimą nuo 2017-03-30, bei 2017-03-30 nutarimu Nr.O3-102 išdavė 2017-03-30 energijos veiklos licenciją Nr. L4-ŠT-60, kuri suteikė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisę verstis šilumos tiekimo veikla Vilniuje. Atitinkamai, nuo 2017-03-30 Vilniaus energija neteko šilumos tiekėjo statuso, negalėjo būti šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, todėl pasitraukė iš dvišalės šilumos energijos pirkimo - pardavimo prievolės ir nebeteikia vartotojams jokių sąskaitų. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės sutikimas šiuo atveju nereikalingas (jos teisinė padėtis nesikeičia). Apeliantė neįrodė, jog reikalavimo teisių perleidimas kokiu nors būdu suvaržė jos teises. 43.

51Pažymi, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija vykdant Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015, Komisijos pirmininko 2017-02-06 įsakymu Nr. 01-17 sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta perskaičiuoti ir pateikti Komisijos posėdžiui nutarimą dėl UAB „Vilniaus energija“ 2010-2015 metų šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamųjų nustatymo projektus. Komisijos teikiamoje išvadoje nurodoma, kad Komisijai konstatavus tikslią vartotojų galimai permokėtą sumą, Vilniaus miesto savivaldybė priims sprendimus dėl permokų, jeigu tokios susidarys, šilumos vartotojams grąžinimo. Taigi, esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus energijos apskaičiuotas priskaitymas už šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui ruošti po Komisijos atlikto šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo bus mažesnis negu pateikta sąskaitose, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad Vilniaus energijos apskaičiuotas priskaitymas pažeidžia jos teises. Tuo tarpu nustačius permoką, atsakovei kaip šilumos energijos vartotojui permoka turėtų būti grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu bendra tvarka. Dėl šių priežasčių Komisijos 2010-12-15 nutarimas Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų“ UAB „Vilniaus energija“, kuriuo iki 2015-12-31 buvo nustatytos šilumos bazinių kainų dedamosios, buvo panaikintas, neturi esminės teisinės reikšmės šioje byloje. 44.

52Nesutinka su atsakovės argumentu, kad vadovaujantis 2012-12-10 Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus aktu Nr.PA-3894(V12) tiekėjas neįrengus atsakovės name apskaitos prietaisų su galiojančia metrologine patikra, negali skaičiuoti ir skirstyti mokesčius už suvartotą šilumos energiją, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-24 nutartimi Nr. A-113/2014 išaiškino, kad akte Nr.PA-3894(V12) minimas reikalavimas informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, o ne reikalavimas iš karto (iki 2012-12-30) pakeisti visus nurodytus karšto vandens skaitiklius. Be to, ieškovė 2013-10-01 name adresu ( - ) sutvarkė karšto vandens apskaitą, o iki minimos datos nepaskirstyto karšto vandens kiekio namuose nebuvo. 45.

53Nesutinka su atsakovės pasisakymais „dėl nepagrįstai priskaičiuotų materialiųjų palūkanų“. Atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos yra daugiabučiame gyvenamajame name ir ji privalėjo mokėti už priskirtą šilumos energiją vadovaujantis CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str., 6.385 str. 1 d., Šilumos ūkio įstatymo 12 str., 25 str., 29 str. bei jį detalizuojantys poįstatyminiais teisės aktais. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2016-07-31 atsakovė mokesčius mokėjo nepilnai, ko pasekoje susiformavo ženklus įsiskolinimas. Mano, kad ieškovė pagrįstai reikalavo už pavėluotą atsiskaitymą priteisti materialiųjų metinių palūkanų, be to ir įstatymas numato tokią ieškovės teisę. 46.

54Teismas bylos nagrinėjimo metu visapusiškai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą rašytinius įrodymus - mokesčių paskaičiavimo pažymą, sąskaitas, šilumos apskaitos žurnalą, patikros sertifikatus, kurie leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas už realiai suvartotą šilumos energiją. Atsakovei buvo paaiškinta, kad ieškovė šilumos paskirstymui naudojo nuotoline duomenų nuskaitymo įranga gautus duomenis. Pagal pateiktą šilumos punkto duomenų nuskaitymo žurnalą, ginčo laikotarpiu įvadiniu šilumos apskaitos skaitiklių užfiksuotas šilumos kiekis skiriasi, nes nurašymai vykdavo ne paskutinę mėnesio dieną. 47.

55Nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė į šilumos paskirstymą turėjo įtraukti sandėliukus. Be to, sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti šilumos paskirstymo metodo priima patys šilumos vartotojai, tačiau jokių sprendimų dėl name taikomo metodo Nr. 4 keitimo ieškovė iš namo savininkų nėra gavęs. 48.

56Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo jos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog palaiko ieškovės apeliacinį skundą ir savo išdėstytus argumentus atsiliepime į apeliacinį skundą. Savo atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais kaip ir ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taip pat nurodo, jog atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog bendrovė tariamai į atsakovei skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukė ir nepaskirstyto karšto vandens šilumą. Šių aplinkybių atsakovė niekada neginčijo, todėl negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas. Be to, jau 2013-10-01 namų butuose/patalpose įrengė naujus, bendrovei kaip karšto vandens tiekėjai priklausančius, metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. Butų/patalpų savininkams, nesudariusiems galimybės įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklių, atsižvelgiant į teisės aktus suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti taikomi karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti VKEKK 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26 „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“. Taigi nuo šios 2013-10-01 datos bendrovė laikoma tinkamai įvykdžiusi jai kaip karšto vandens tiekėjai nustatytas prievoles pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. Mano, jog iki 2013-10-01 nebuvo namuose nepaskirstyto karšto vandens kiekio. 49.

57Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl tariamai netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo, bei šilumos tiekėjo pareigos įrodinėti atsakovės faktiškai gautą šilumos energijos kiekį. Atsakovė niekada neginčijo šių aplinkybių, be to jos dabar formuluojamas klausimas dėl tariami faktiškai gauto šilumos energijos kiekio neturi ir negali turėti įtakos ieškinio reikalavimams, byloje dalyvavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kuri yra/buvo kompetentinga pasisakyti šilumos paskirstymo metodikų taikymo klausimais, tačiau atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu to nekvestionavo, nes minėtoje byloje to niekada ir neginčijo. 50.

58Namo butams mokėtinos sumos už šilumos energiją apskaičiuojamos pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, apeliantė šių paskaičiavimų pagrįstumo nagrinėjamos bylos metu niekada neginčijo, nėra nurodžius jokių realių nesutikimo su šilumos paskirstymo metodu atsakovės name argumentų, priešingai Vilniaus apygardos teismo 2016-03-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-708-661/2016, kuriuo buvo išspręstas tarp bendrovės ir atsakovės ginčas dėl to paties buto mokesčių tik už ankstesnį laikotarpį (2010-12-01 iki 2012-10-30), atsakovė kasaciniu skundu neskundė, todėl akivaizdu, kad ji sutiko su priimtu sprendimu. 51.

59Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti argumentai, jog tariamai bendrovė į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, pažeisdama proporcingumo principą. Pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate ( - ), negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą, todėl pagal name skirstomą Metodą Nr. 4 šilumos energiją vartotojui teisingai priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate ( - ), negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą, todėl pagal name skirstomą Metodą Nr. 4 šilumos energiją vartotojui teisingai priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-139-611/2017. 52.

60Mano, jog atsakovė turėjo sumokėti žyminį mokestį, nes ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

61IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6253.

63Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 54.

64Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, prašydama priteisti iš atsakovės 4‘643,65 Eur skolos, 327,10 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2016-07-31, o pateiktame mokesčių paskaičiavime nurodė konkrečias skolos už šildymą, karštą vandenį sumas. Atsakovė Z. V. atsiliepime išdėstė nesutikimo su ieškiniu argumentus, nurodydama, jog ieškovė, pažeisdama metrologijos įstatymą, šilumos ir karšto vandens apskaitai naudojo prietaisus, neturinčius metrologinės patikros, kad ieškovės sąskaitos, apskaičiuotos 7 buto gyventojams neatitinka realios faktinės situacijos. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija byloje pateikė išvadas dėl šalių ginčo (1 t., b. l. 1–5, 36-39, 138-139, 2 t., b. l. 1-4). 55.

65Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė reikalavimo mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal normatyvus pagrįstumo ir kad nėra duomenų, jog ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti patekti į atsakovės butą. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė ne pagal ieškinyje nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines aplinkybes, neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimais ir šalių nurodytomis aplinkybėmis, nenagrinėjo šių reikalavimų materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl, nesant duomenų apie skaitiklio (-ų) metrologinę patikrą, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu nusprendė, kad atsakovės deklaruojami duomenys apie suvartotą vandenį yra teisingi. 56.

66Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, o taip pat turi atitikti materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). CPK 270 straipsnyje yra įtvirtinti teismo sprendimo turiniui keliami reikalavimai. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). 57.

67Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aukščiau nurodyto įstatymo reikalavimų nesilaikė, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais remdamasis teismas patenkino tik dalį ieškinio. Teigdamas, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, jog ieškovė neįrodė reikalavimo mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal normatyvus pagrįstumo, kad nėra duomenų, jog ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti patekti į atsakovės butą, pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių byloje pateiktų įrodymų ir dėl jų visiškai nepasisakė (2 t., b. l. 130-134, 166-167, 168-188). 58.

68Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. 59.

69Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso, negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, kt.). 60.

70Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, iš esmės nemotyvavo skundžiamo sprendimo, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 61.

71Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja. Sprendimą panaikinus dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (4 t., b. l. 11).

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

73Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

74AB „Vilniaus šilumos tinklai“, JAK ( - ), grąžinti 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000186/22.

75Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė priteisti iš atsakovės... 6. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos... 7. Taip pat nurodė, jog įsiskolinimai už ankstesnį laikotarpį buvo priteistas... 8. Ieškovė 2016-12-07 teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako dalies... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. protokoline nutartimi... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu priėmė... 13. Nustatė, kad atsakovei Z. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ).... 14. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ji pagrįstai atsakovei už... 15. I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. 9.... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo... 18. Apeliantė nurodo, jog atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų, teismas šalių... 19. Pažymėjo, kad dar 2012 metais kilo ginčas tarp Vilniaus energijos (šilumos... 20. Vilniaus energija, vykdydama iš Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir 16... 21. Ignoruojant tinkamą informavimą, raginimus žodžiu, raštu, telefonu ir t.... 22. Pažymėjo, kad atsakovei vengiant vykdyti teisėtus reikalavimus leisti... 23. Vilniaus energija pateikė skaičiuotę, kurioje buvo įvertintas atsakovės... 24. Atsakovė, teigdama, jog karšto vandens apskaičiavimas privalėjo būti... 25. Teismas, priteisdamas iš atsakovės skolą už karštą vandenį pagal jos... 26. Mano, kad atsakovei atstovaujanti asociacija nėra ir negali būti tinkamu... 27. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 28. Pažymi, kad sutartys tarp atsakovės ir UAB „Vilniaus energija“ atitinka... 29. Teismas neįvertino, kad atsakovės tariamą skolą ieškovė apskaičiavimo... 30. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė skolą,... 31. Teismas neįvertino, kad ieškovė į atsakovei skirtas sąskaitas už buto... 32. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 yra nurodęs, kad kol... 33. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 134,36... 34. Teismas neįvertino atsakovės įrodymų, kuriais ji įrodė, kad ieškovės... 35. Teismas privalo išsiaiškinti, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo... 36. Teismas neįvertino, kad ieškovė šilumos paskirstymui naudojo neteisingus... 37. Pažymi, kad atsakovės name butų ir jų pagalbinių patalpų, esančių... 38. Nesutinka su teismo motyvais, kad šilumos paskirstymas teisėtai atliktas... 39. Atsakovė mano, kad ieškovė šioje byloje netinkamai skirstė šilumos... 40. Atsiliepimu į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį... 41. Apeliacinis skundas atmestinas, nes karšto vandens vartotojas privalo... 42. Ieškovė šilumos tiekėja nepagrįstai atsakovei išrašė sąskaitas už... 43. Atsiliepimu į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį... 44. Teismas tinkamai nesusipažino su bylos medžiaga, nes atsakovė 2013-04-08,... 45. Mano, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie karšto skaitliuko keitimą... 46. Atsiliepimu į atsakovės Z. V. apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus... 47. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ji nėra ir nebuvo informuota apie... 48. Atsakovės teigimu, reikalavimo teisių perėmimas galėjo įvykti tik jos... 49. Mano, kad atsakovės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje... 50. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017-03-14 nutarimu... 51. Pažymi, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija vykdant... 52. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad vadovaujantis 2012-12-10 Lietuvos... 53. Nesutinka su atsakovės pasisakymais „dėl nepagrįstai priskaičiuotų... 54. Teismas bylos nagrinėjimo metu visapusiškai ištyrė ir įvertino pateiktus... 55. Nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė į šilumos paskirstymą... 56. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus... 57. Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti... 58. Namo butams mokėtinos sumos už šilumos energiją apskaičiuojamos pagal... 59. Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti argumentai, jog tariamai... 60. Mano, jog atsakovė turėjo sumokėti žyminį mokestį, nes ji nepateikė... 61. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 62. 53.... 63. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 64. Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį atsakovei... 65. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo,... 66. Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y.... 67. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aukščiau... 68. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 69. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo... 70. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas,... 71. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 73. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir... 74. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, JAK ( - ), grąžinti 67 Eur... 75. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai....