Byla A-2681-822/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjams B. C., J. I., pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovams advokatui R. S., advokatui R. Č., A. S. (A. S.), A. G., pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentei A. A., advokatui A. S. ir atstovui K. J. J.,

4atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams P. K. ir V. S.,

5trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. M.,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, J. I., B. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundus atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (toliau – ir Federacija), B. C. ir J. I. (toliau kartu vadinami pareiškėjais) kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 1–6):

101) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ (toliau – ir Nutarimas 1);

112) įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė);

123) panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija““ (toliau – ir Nutarimas 2);

134) įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl karšto vandens kainos dedamųjų Bendrovei.

14Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad Bendrovė 2009 m. gruodžio 11 d. raštu pateikė atsakovui šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą. Pareiškėjai mano, jog 2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos posėdyje patvirtinti šilumos bazinių kainų dydžiai yra nepagrįstai dideli. Šiam posėdžiui buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių pastabos dėl šilumos bazinių kainų ir karšto vandens dedamųjų, tačiau į jas neatsižvelgta. Pasak pareiškėjų, karšto vandens kainos nustatytos tokios, kokių paprašė Bendrovė. Mano, jog priėmus ginčijamus nutarimus, pažeistas Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatų saugomas viešasis interesas.

15Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojo Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), kurios normose įtvirtintas reikalavimas nustatant šilumos bazinių kainų, kainų dedamųjų bei kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus, nustatymo tvarką, taikoma ir pastarosios komisijos patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Pareiškėjai mano, jog termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai, kas užtikrintų patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis kainomis.

16Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Metodikos 47.8 punkte įtvirtinta, kad nustatant šilumos bazinių kainų, šilumos kainų dedamųjų bei šilumos kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir nustatymo tvarką, taikoma taip pat ir Komisijos patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 6, 7 dalimis, termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai.

17Pareiškėjai, pateikdami prašyme nurodomus skaičiavimus, vadovaujasi Komisijos Šilumos skyriaus 2010 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. 05-292 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Pažyma) įtvirtintais Bendrovės finansiniais, ekonominiais ir techniniais rodikliais. Nurodo, kad Bendrovė 2004–2009 m. per šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpį Kogeneracinėse elektrinėse kasmet už elektros energijos gamybą gavo po 13,4 milijonų litų pelno, o tai per 5 metų ataskaitinį laikotarpį visas pelnas sudarė 67 milijonų litų.

18Vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos (toliau – ir Atskyrimo metodika) 24 , 25, 29, 30 ir 31 punktais, pelnas, gautas iš elektros energijos gamybos, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, naudojamas perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos. Pagal pelno (nuostolio) koeficientą (PNK), nustatytą Atskyrimo metodikoje, 40 proc. atsipirkusioms kogeneracinėms elektrinėms, šilumos gamybos sąnaudų dalis atitinkamai mažėja ir įvertinama nustatant šilumos gamybos kainos dedamąją: 40 proc. / 100 proc. x 67 mln. litų = 26,8 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, šilumos gamybos sąnaudos turėjo būti sumažintos 26,8 mln. litų, kas tiesiogiai įtakoja šilumos bazinę kainą. Be to, pastovios sąnaudos, lyginant su 2004 m. nustatyta šilumos bazine kaina, išaugo nuo 90,80 mln. litų iki 147,994 mln. litų, t. y. 1,63 karto. 2004 metais šilumos bazinėje kainoje pastovios išlaidos sudarė 3,54 ct/kWh, o 2010 metais Kainų komisijos buvo patvirtinta 5,76 ct/kWh, t. y. išlaidos išaugo 1,63 karto.

19Pareiškėjų manymu, Komisija nepagrįstai nustatė padidintas pastoviąsias sąnaudas dėl darbo užmokesčio darbuotojams netinkamo įskaitymo (9,275 mln. Lt), ilgalaikio turto nepagrįsto įtraukimo, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų mažinimo, šilumos punkto priežiūrų remonto (eksploatacijos) sąnaudų, veiklos sąnaudų. Pareiškėjų apskaičiavimais, šilumos bazinėje kainoje sąnaudos turi būti sumažintos 72,4 mln. litų (šilumos gamyboje dėl pelno perskirstymo – 26,8 mln. litų; darbo užmokestis – 9,275 mln. litų; nusidėvėjimas (amortizacija) – 15,22 mln. litų; remontas ir priežiūra – 16,817 mln. litų), o karštam vandeniui – 4,281 mln. litų.

20Atsakovas Komisija teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 91–106).

21Pagrįsdamas savo poziciją atsakovas paaiškino, kad Bendrovė 2009 m. gruodžio 11 d. raštu pateikė Komisijai ir Vilniaus miesto savivaldybei šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą (toliau – Projektas) bei dokumentus, reikalingus bazinės kainos skaičiavimams pagrįsti. 2010 m. rugpjūčio 27 d. papildomai pateikė Kuro balanso sudarymo paaiškinimus bei 2003–2009 m. šilumos nuostolių Vilniaus šilumos tinkluose dinamikos paaiškinimą Bendrovės šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto nagrinėjimui. 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. birželio 3 d. buvo gautos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, o 2010 m. vasario 2 d. raštu – Vilniaus miesto savivaldybės mero pastabos dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto. Bendrovė 2010 m. birželio 30 d. Komisijai pateikė karšto vandens kainos dedamųjų projektą. Pastabas dėl įmonės karšto vandens kainos dedamųjų projekto 2010 m. rugsėjo 28 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

22Komisijos Šilumos skyrius patikrino įmonės pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą bei karšto vandens kainos dedamųjų projektą, o išvadas užfiksavo šio skyriaus Pažymoje. Komisija, atsižvelgdama į Pažymoje išdėstytus Šilumos skyriaus siūlymus ir įvertinusi Savivaldybės bei Bendrovės atskirai pateiktas ir kitas posėdžio metu išsakytas pastabas, 2010 m. gruodžio 15 d. priėmė skundžiamus nutarimus, kuriais nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias bei karšto vandens kainos dedamąsias Bendrovei.

23Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Komisija, priimdama skundžiamus nutarimus, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, Metodikos reikalavimus bei Lietuvos įstatymų saugomą viešąjį interesą. Pažymi, kad vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, administracinių aktų ekonominio ir politinio tikslingumo vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl šiuo atveju teismas turėtų apsiriboti tik teisiniu įvertinimu, ar Komisija, priimdama skundžiamus nutarimus ir vadovaudamasi jai teisės aktų suteikta diskrecija, nepažeidė teisės principų ir normų.

24Komisija nesutinka, kad priimdama skundžiamus nutarimus, galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nustatydama šilumos bazinės kainos bei karšto vandens kainos dedamąsias, veikė įgyvendindama jai teisės aktais pavestas funkcijas ir siekdama užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą. Pareiškėjų prielaidos dėl viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįstos ir atmestinos. Komisijos manymu, pareiškėjai, išskirdami kaip prioritetą mažiausių sąnaudų principą, netinkamai interpretuoja šią nuostatą. Ją reikėtų vertinti sistemiškai, vadovaujantis protingumo principu. Pareiškėjai šią nuostatą vertina pernelyg siaurai, neatsižvelgdami į jos tikslą – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Kainos turi skatinti šilumos tiekimo įmones teikti paslaugas vartotojams įmanomai mažiausiomis sąnaudomis, tačiau įmanomai mažiausios sąnaudos taip pat turi būti ekonomiškai pagrįstos. Komisija, vykdydama jai įstatymais deleguotas funkcijas, vadovaujasi nuostata, jog tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Įvertinusi Šilumos ūkio įstatyme reglamentuotus tikslus, Komisija savo diskrecijos ribose pasirenka tinkamiausią/optimaliausią abiejų šilumos ūkio subjektų interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjai nenurodo, kokios procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pagrįstumą priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos. Šis argumentas visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Komisija, priimdama nutarimą, laikėsi visų taisyklių ir procedūrų. Skundžiami nutarimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Komisija, nustatydama kainas, vadovavosi teisės aktų nuostatomis, o nustatytos kainos yra ekonomiškai pagrįstos.

25Atsakovo nuomone, pareiškėjai, klaidingai įvertinę ekonominius rodiklius, kuriais Komisija rėmėsi apskaičiuodama tiek šilumos bazinės kainos dedamąsias, tiek karšto vandens kainos dedamąsias Bendrovei, nepagrįstai daro išvadą minėtų nutarimų tariamu prieštaravimu teisės aktų nustatytam reguliavimui.

26Atsiliepime nurodoma, kad 2004–2009 metų Bendrovės šilumos bazinė kaina buvo nustatyta Komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 03-22 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, vadovaujantis Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-43, o bendrame technologiniame cikle susidarančios šilumos ir elektros energijos sąnaudos buvo paskirstytos vadovaujantis fizikiniu sąnaudų atskyrimo metodu. Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 03-41. Atsakovas pabrėžia, kad tiek nustatant Bendrovei 2004–2009 metų šilumos bazinę kainą, tiek ir ją perskaičiuojant bei vienašališkai Komisijos 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 03-76 nustatant, iš elektros energijos gamybos gauto pelno ar nuostolių panaudojimas perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos nebuvo reglamentuotas. Minėtas sąnaudų perskirstymas reglamentuotas Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-107.

27Bendrovės 2004–2009 metais iš elektros energijos gamybos gautas pelnas negali būti naudojamas šilumos gamybos sąnaudų mažinimui pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus principus. Be to, pastarųjų jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje reglamentuotas iš elektros energijos gamybos gauto pelno ar nuostolių panaudojimas perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos gali būti įgyvendintas tik tokiu atveju, kai bendrame technologiniame cikle susidariusios sąnaudos atskiriamos pagal veiklas (šilumos ir elektros energijos gamybai), taikant vienodus sąnaudų atskyrimo principus. Nustatant 2004–2009 metų Bendrovei šilumos bazinę kainą, sąnaudų atskyrimui buvo taikomas fizikinis sąnaudų atskyrimo metodas, o Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje – alternatyvus sąnaudų atskyrimo metodas.

28Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-316 nustatytos šilumos bazinės kainos dedamosios yra nustatytos pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus sąnaudų atskyrimo principus, todėl minėtos metodikos V dalyje nustatyti iš elektros energijos gamybos uždirbto pelno (nuostolių) naudojimo, perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos principai, bus pritaikyti artimiausio šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu.

29Atsakovo teigimu, pareiškėjų nurodyta 38,46 mln. Lt darbo užmokesčio sąnaudų suma yra su socialinio draudimo įmokų sąnaudomis, pareiškėjai klaidingai interpretuoja Pažymoje išdėstytą informaciją. Šilumos skyriaus apskaičiuotų darbo užmokesčio sąnaudų pagrindimas yra pateiktas Pažymos 3.1 dalyje. Į nurodytas sumas jau įskaičiuotos veiklos (administracinės) darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos. Pažymos 4 dalyje „Veiklos sąnaudos“ pateiktas papildomas veiklos sąnaudų skaičiavimo pagrindimas. Pareiškėjai, klaidingai interpretuodami Pažymoje pateiktus duomenis, klaidina teismą teigdami, kad veiklos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos buvo įskaičiuotos papildomai, t. y. Šilumos skyrius veiklos (administracijos) darbo užmokesčio sąnaudas į šilumos kainą įskaičiavo du kartus.

30Pareiškėjai, atsakovo manymu, klaidingai naudodami Pažymoje pateiktus duomenis ir patys sudvigubinę veikos (administracijos) darbo užmokesčio sąnaudas, klaidina teismą teigdami, kad Šilumos skyriaus skaičiavimuose naudotas veiklos (administracijos) darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra 5 360 Lt. Iš Pažymos 8 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad šilumos tiekimo veiklą vykdo 755 darbuotojai, įskaitant 58 veiklos darbuotojus. Pažymos 18 psl. parašyta, jog „iš viso Šilumos skyrius suskaičiavo 29 365,8 tūkst. Lt darbo užmokesčio sąnaudų ir 9 097,6 tūkst. Lt soc. draudimo įmokų, kurios skaičiuojamos įstatymų nustatyta tvarka“. Apskaičiuotas darbo užmokesčio sąnaudas (29,37 mln. Lt) padalinus iš numatyto darbuotojų skaičiaus (755), gaunamas vidutinis 3 241 Lt darbo užmokestis (įskaitant veiklos (administracijos) darbuotojus).

31Šilumos skyrius bendrą darbo užmokesčio fondą apskaičiavo vadovaudamasis Metodikos 80.1.3.2 punktu. Skaičiavimuose taikė didesnį nei I šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį. Skunde nurodytas vidutinio darbo užmokesčio ir sąnaudų skaičiavimo principas Šilumos kainų nustatymo Metodikoje nenumatytas.

32Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Šilumos skyriaus nustatyta 730,2 mln. Lt reguliuojamo turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas nusidėvėjimas, apskaičiuota neteisingai, į ją įtrauktas ne tik išnuomotas, bet ir nuosavas Bendrovės turtas, taip pat neeksploatuojamas ir ne šilumos tiekimo veikloje naudojamas turtas. Be to, skaičiavimuose neatskirtas elektros sektoriaus turtas dvejose elektrinėse.

33Pagal Metodikos 80.1.2.1 punktą, nusidėvėjimui apskaičiuoti naudojama nuosavo ir išsinuomoto turto vertė. Bendrovės nuosavo turto vertė sudaro 1,2 mln. Lt (0,2 proc.) reguliuojamo turto vertės, nuo kurios buvo skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos. Atsakovas akcentuoja, kad elektrinių (E-2, E-3 ir Salininkų) turtas yra atskirtas vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos 23.1.1 punktu. Turto atskyrimą įrodo įrašas Pažymos 3.2 dalyje, kad „Kogeneracinių jėgainių turtas šilumos gamybai priskirtas pagal Sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus normatyvus (Lt/KW)”. Dalis skunde nurodyto turto, įvardinto kaip neveikiantis, nereikalingas ir neeksploatuojamas, yra jau nusidėvėjęs, o karšto vandens tinklai ir Smolensko gatvėje esantys pastatai nėra su šilumos tiekimo veikla susijęs turtas, todėl Šilumos skyrius, vadovaudamasis Metodikos 80.1.2 punkto nuostata, minėto turto prie reguliuojamo turto nepriskyrė ir nuo jo nusidėvėjimo sąnaudų neskaičiavo. Tai įrodo, jog Komisijos į šilumos bazinę kainą įtrauktos Bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos yra apskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

34Pasak Komisijos, Bendrovės 2009–2013 metų ilgalaikė reguliuojamos veiklos investicijų programa Vilniaus miesto savivaldybėje suderinta 2009 m. rugsėjo 9 d. Tarybos sprendimu Nr. 1-1181. Komisijoje ši investicijų programa suderinta Komisijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 03-28, kuri vėliau patikslinta ir papildyta Komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 03-153 ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 03-159. Pagal šią programą Bendrovė į šilumos ūkį turėtų investuoti 121,4 mln. Lt. Atsakovas pažymi, kad dalis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų investicijų Komisijoje nebuvo suderintos dėl nepakankamos Bendrovės argumentacijos. Komisijos 2010m. vasario 10 d. pažymoje Nr. 05-36 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2009–2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ buvo nurodyta, kad „ilgalaikė investicijų programa gali būti koreguojama iš įmonės gavus likusius nepateiktus techninius investicijos duomenis bei nepateiktus duomenis apie investicijos metu atliekamus darbų kiekius“. Su Komisija suderintoje ilgalaikėje reguliuojamos veiklos investicijų programoje nurodyta 121,4 mln. Lt investicijų suma baziniu laikotarpiu galimai bus koreguojama, t. y. didinama, todėl per šilumos kainą gautas nusidėvėjimas bus panaudojamas investicijoms į šilumos ūkį. Pareiškėjai nepagrįstai įžvelgia tiesioginę sąsają tarp Komisijos į šilumos bazinę kainą įskaičiuotų nusidėvėjimo sąnaudų panaudojimo investicijoms bei Įmonės būsimo pelno dydžio.

35Kaip minėta, kad investicijų planas yra suderintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1181, o pagal Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, Komisija neturi įgaliojimų jo keisti. Komisijos nustatyta šilumos bazinė kaina atspindi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą. Pažymi, kad turto perdavimo procedūros aptartos pasirašytoje turto nuomos sutartyje tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Dalkia“ S.A.S. Komisijos kompetencija neapima šios sutarties sąlygų vykdymo priežiūros. Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į Vilniaus šilumos ūkį prižiūri įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija, į kurią įeina Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Bendrovės atstovai. Sutartis turi būti vykdoma taip, kad neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

36Pareiškėjai konstatavo, kad „sąnaudos šilumos punktų priežiūrai ir remontui į bazinę šilumos kainą įtraukiamos neadekvačiai didelės, lyginant su gyventojų mokamomis sumomis, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių minėtų skaičiavimų pagrįstumą. Komisija informuoja, kad į 2004–2009 metų šilumos bazinę kainą buvo įskaičiuota 8,6 mln. Lt remonto sąnaudų, o ne 4,6 mln. Lt, kaip teigiama skunde. Pažymi, kad į 2004–2009 metų šilumos bazinę kainą sąnaudos, susijusios su šilumos punktais (nusidėvėjimo, remonto, eksploatavimo), nebuvo įskaičiuotos. Į 2010–2015 metų šilumos bazinę kainą įskaičiuota 11,5 mln. Lt remonto sąnaudų, iš kurių 0,9 mln. Lt sudaro šilumos punktų sąnaudos. Šios sąnaudos yra apskaičiuotos pagal I grupės lyginamuosius rodiklius.

37Atsakovas pamini, kad Šilumos skyrius šilumos punktų priežiūros sąnaudas apskaičiavo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 1-1344 nustatytus maksimalius šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus. Pagal Bendrovės Komisijai pateiktus duomenis, daugiabučių namų, kuriuose šiluma tiekiama iš Bendrovei priklausančių šilumos punktų, šildomas plotas yra 9,5 mln. kv. m. Skunde pareiškėjai nurodo 7,2 mln. kv. m šildomą plotą, kurio pagrindimo (šaltinio) nepateikė. Nei skunde, nei pridedamoje medžiagoje nepateikta objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos Šilumos skyriaus Pažymoje atliktus skaičiavimus, todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, jog pareiškėjai remiasi savo pačių klaidingais skaičiavimais bei subjektyvia teisės aktų interpretacija paremta prielaida.

38Bendrovė teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I. skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti (I t., b. l. 79–89).

39Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, jog skundžiami nutarimai tose dalyse, kurias nurodo pareiškėjai, pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Aiškina, jog pareiškėjai nepateikė konkrečių įrodymų, kuriais remiantis, galima paneigti Komisijos nutarimuose nustatytų kainų apskaičiavimo pagrįstumą, nenurodo, kokios procedūros pažeistos priimant šiuos nutarimus. Pareiškėjai remiasi ne Komisijos padarytais teisės aktų pažeidimais, bet klaidingais argumentais dėl to, kas laikytina per didelėmis sąnaudomis. Skunde nurodomos į 2004 m. bazinę kainą įskaičiuotos sąnaudos neatitinka tikrovės. Pareiškėjai neatsižvelgia į Šilumos ūkio įstatymo nuostatos esmę – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams. Tik patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo užtikrinimas gali apsaugoti viešąjį interesą ir nepažeisti vartotojo teisių. Tai įvykdyti nebus įmanoma, jei Bendrovei bus taikomos žemesnės šilumos kainos, nei jos pagaminimo, perdavimo, tiekimo, ir kt. būtinieji kaštai.

40Atkreipė dėmesį, jog skunde pateikdami Bendrovei veiklų rezultatus vadovaujasi Pažymos 2 psl. grafike pateiktais informacinio pobūdžio duomenimis. Pabrėžia, kad veiklų rezultatai pateikiami iki apmokestinimo pelno mokesčiu. Sumokėjus šį mokestį, elektros veiklos rezultatas mažėja.

41Bendrovė pažymi, kad elektros energijos tiekimo veiklos rezultatas apima ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamos elektros energijos pardavimus. Šilumos ir elektros veikų kogeneracinėse jėgainėse rezultatai ir su tuo susiję principai gali būti taikomi tik į ateitį, galiojant Kogeneracijos metodikai ir nustatant naujas bazines kainas. Pareiškėjai nevertina 2009 m. elektros energijos gamybos veiklos rezultato korekcijų, susijusių su elektros energijos gamybos veiklos kainodara.

42Atsiliepime pabrėžiama, kad 2008, 2009 m. Kogeneracijos metodika dar negaliojo. Tuo metu galiojo Komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 03-22 patvirtintos Bendrovei bazinės kainos laikotarpiui atliktas šilumos ir elektros veiklų kogeneracinėse jėgainėse sąnaudų atskyrimas. Nustatant Bendrovės elektros energijos supirkimo kainą 2010 ir 2011 metams dėl kuro kainų prognozių korekcijų Komisija sumažino elektros energijos kainą atitinkamai 18,8 ir 7,0 mln. Lt.

43Bendrovės manymu, pareiškėjų siūlymas šilumos tiekimo veiklos sąnaudas mažinti 26,8 mln. Lt nepagrįstas, neatitinka 2004–2009 m. galiojusio teisinio reguliavimo, faktinės situacijos, pažeidžia Kogeneracijos metodikos 19 punkto nuostatas.

44Atsiliepime taip pat nurodyta, jog anksčiau šilumos punktų priežiūros sąnaudos buvo įskaičiuojamos į šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų priežiūros tarifą, dabar šios sąnaudos tapo šilumos kainos dalimi. Pažymi, kad bendra vartotojų mokėtina suma dėl to nesikeičia.

45Pasak Bendrovės, pareiškėjų siūlymas darbo užmokesčio sąnaudas apskaičiuoti taikant vidutinį statistinį darbo užmokestį Lietuvoje, nepagrįstas ir pažeidžia Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 28 dalies ir Metodikos 80.1.3.2 punkto nuostatas. Pažymi, jog lyginant naują šilumos tiekimo veiklos darbo užmokesčio fondą su 2004 m. darbo užmokesčio fondu augimas sudaro 41 proc. Vidutinis darbo užmokestis šiuo laikotarpiu šalyje išaugo 85 proc. Pareiškėjų argumentas dėl nepagrįstai išaugusio darbo užmokesčio fondo atmestinas, nes, Bendrovės nuomone, neįrodytas ir neatitinka faktinių aplinkybių.

46Nurodo, jog pareiškėjų teiginiai dėl turto vertės, įskaičiuotos į bazinę šilumos kainą, prieštarauja kartu su 2009 m. gruodžio 11 d. raštu Komisijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pateiktam bazinės kainos projektui ir pateiktai medžiagai. Pareiškėjai nepateikė jų minimo 467,9 mln. Lt dydžio turto vertės ir 30,98 mln. Lt nusidėvėjimo sąnaudas pagrindžiančių skaičiavimų. Pažymi, kad 2004–2009 m. bazinės šilumos kainos galiojimo metu buvo tokia situacija, kada į šilumos kainą buvo įskaičiuotos mažesnės nusidėvėjimo sąnaudos nei atlikta investicijų. Tais metais Bendrovė į šilumos tiekimo veiklą investavo 332 mln. Lt, o pajamos iš nusidėvėjimo sąnaudų, įskaičiuotų į šilumos kainą, sudarė 167 mln. Lt.

47Pasak Bendrovės, pareiškėjai nurodo neteisingą remontų sumą, įskaičiuotą į Komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 03-22 nustatytą bazinę šilumos kainą. Turi būti ne 4,6 mln. Lt, bet 8,6 mln. Lt. Šilumos punktų sąnaudos sudaro 29 001,8 tūkst. Lt, pareiškėjai klaidingai nurodo 28 917 tūkst. Lt. Pareiškėjai, nepateikdami jokių argumentų, nevertina 942,6 tūkst. Lt šilumos punktų remonto sąnaudų ir 12 085,2 tūkst. Lt šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudų. Tuo pažeidžiamos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Bendrovė nurodo, kad pareiškėjų klaidingai apskaičiuota 12 100 tūkst. Lt apima tik šilumos punktų priežiūros sąnaudas, į kurias neįeina šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudos. Apskaičiuodami šilumos punktų priežiūros sąnaudas taiko faktinių duomenų neatitinkantį šilumos punktų šildomą plotą – 7,2 mln. kv. m. Faktinis plotas sudaro 9,5 mln. kv.m. Bendrovės šilumos teikimo veiklai priskirtos veiklos (administracijos) sąnaudos neviršija I šilumos tiekėjų grupės lyginamųjų rodiklių ir yra 0,09 ct/kWh mažesnės. Neįtraukus šių sąnaudų į šilumos kainą, šilumos kainoje, bet kokiu atveju turėtų būti numatytos papildomos darbo užmokesčio sąnaudos papildomiems darbuotojams, kurie suteiktų atitinkamas veiklai vykdyti reikalingas apskaitos, teisinės, finansines, žmogiškųjų išteklių ir kitų paslaugų apimtis.

48Bendrovė nesutinka, kad tos pačios sąnaudos, kurios įskaičiuotos į šilumos kainą, įskaičiuotos į karšto vandens kainą. Tvirtina, kad dvigubo sąnaudų įtraukimo į skirtingas kainas nėra. Aiškina, jog į karšto vandens kainą įskaičiuotos tik būtinosios pastoviosios, su karšto vandens tiekimo veikla susijusios, sąnaudos bei normatyvinis pelnas. Tos pačios sąnaudos neįskaičiuotos į šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo veiklas.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (II t., b. l. 4–7) į pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I. prašymą nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad Bendrovė investuoja lėšas į šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą ir modernizavimą, planuojami šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai neturėtų viršyti ataskaitinio laikotarpio 14 proc. nuostolių šilumos tinkluose. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė sumažinti šilumos punktų priežiūros sąnaudas šilumos tiekėjui priklausančiuose punktuose. Nurodė, kad 2011 m. sausio 19 d. pritarė sprendimo projekto „Dėl UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ pateikimui ir nutarė pradėti minėto sprendimo projekto svarstymo procedūrą.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (II t., b. l. 1–2) pažymėjo, jog teisės aktais ji nėra įgaliota vertinti Komisijos priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, mano, kad, siekiant apsaugoti viešąjį šilumos ir karšto vandens vartotojų interesą nepažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo ir kitų teisės aktų, būtina užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams mažiausiomis ir pagrįstomis sąnaudomis.

51II.

52Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu (III t., b. l. 1–17), prašydama:

531) panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (Nutarimas 2);

542) įpareigoti Komisiją laikantis būtinųjų karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudų padengimo principo iš naujo įvertinti leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir pagal jas nustatyti faktinę situaciją atitinkantį planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį (Gkv);

553) įpareigoti Komisiją nustatant karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės dėmenis, laikytis Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – Kainų metodika) 47 punkte nustatytų taisyklių (formulės);

564) įpareigoti Komisiją, atsižvelgus į 2 ir 3 reikalavimus, nustatyti atitinkamai pakeistas Bendrovei karšto vandens kainos dedamąsias bei karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę.

57Bendrovė taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Kainų metodikos 39 punktas ta apimtimi, kiek jame nėra numatyta leistino karšto vandens netekčių apskaičiavimo taisyklė tuo atvejui, kai daugiabučiuose namuose dar neįrengti karšto vandens tiekėjo metrologiškai patikrinti skaitikliai, neprieštarauja Energetikos įstatymo 15 straipsnio. 2 daliai, šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, Civilinio kodekso 4.76 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniams, teisinės valstybės principui taip pat teisėtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams.

58Nurodo, kad susipažinusi su Nutarimu 2 pastebėjo ir 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 010-02-21093R nedelsdama informavo Komisiją, jog, nustatydama karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę (Nutarimo 2 2 p.), Komisija padarė skaičiavimo klaidą – neteisingai pritaikė Metodikos 47 punkto ir Metodikos 3 priedo reikalavimus. Komisija 2011 m. sausio 12 d. raštu atsakė, kad pažeidimo neįžvelgia.

59Bendrovės nuomone, Komisijos Nutarimas 2 dėl karšto vandens yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes (i) karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulė (Nutarimo 2 2 p.) nustatyta pažeidžiant Metodiką ir (ii) Nutarimas 2 buvo priimtas vadovaujantis Komisijos neteisėtai pritaikytu 5 proc. leistinų karšto vandens netekčių dydžiu. Atkreipė dėmesį, kad leistinų karšto vandens netekčių dydis reikšmingas apskaičiuojant planuojamą realizuoti (parduoti daugiabučių namų butuose vartotojams) karšto vandens kiekį (Kainų metodikos 39 str.), kuris savo ruožtu reikšmingas apskaičiuojant tiek karšto vandens pastoviąją, tiek ir kintamąją dedamąsias (Kainų metodikos 45 p. ir 46 p.), nustatytas ginčijamu Nutarimu 2 dėl karšto vandens. Kaip nurodoma ir Komisijos Pažymoje, projekcinė karšto vandens kintamoji, karšto vandens kainos dedamoji pagal pareiškėją turėtu būti 18,69 Lt/m3, tuo tarpu Komisijos suskaičiuota – tik 14,89 Lt/m3. Pareiškėjos suskaičiuota pastovioji karšto vandens kainos dedamoji yra 0,90 Lt/m3, tuo tarpu Komisijos Šilumos skyriaus suskaičiuota – tik 0,82 Lt/m3. To priežastys yra šios: karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulė nustatyta pažeidžiant Kainų metodiką (padaryta aritmetinė klaida). Apskaičiuodama planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, Komisija nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė 5 proc. dydžio leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, vietoje pareiškėjos nurodytų ir pačios Komisijos pripažįstamo faktinio šių netekčių dydžio, t. y. 24 proc. Tokiu būdu, Nutarimas 2 Bendrovei sukelia ypač reikšmingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, užkertančias kelią ir tinkamam karšto vandens tiekėjo funkcijų vykdymui (pvz. atlikti ilgalaikes investicijas įrengiant daugiabučių namų butuose karšto vandens apskaitos prietaisus, kaip tai numatyta Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., Kainų metodikos 40.1.6 ir kt. punktuose).

60Nurodo, kad Komisija neteisingai pritaikė Kainų metodikos 47 punkto ir 3 priedo reikalavimus. Šiam skaičiavimo metodui Komisija niekada neprieštaravo ir jį taikė anksčiau apskaičiuojant karšto vandens kainos dedamąsias 2009 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. 05-331, jos priede „Kintamosios karšto vandens dedamosios skaičiavimas“ ir jos pagrindu priimtame Komisijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 03-242, kur pirmasis karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientas yra aiškiai nurodytas, kaip 53,68, o ne 53,55. Analogiškai ir antrasis karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientas 2009 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 03-242 buvo aiškiai nurodytas, kaip 1,0526, o ne 1,05. Tiek pirmasis, tiek antrasis formulės skaičiais išreikšti dėmenys yra konstantos, t. y. jie negali kisti, nepakeitus norminių jų apskaičiavimo principų/tvarkos. Tuo tarpu nei Kainų metodikos 47 punktas, nei jos 3 priedas nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. nesikeitė.

61Komisija Pažymoje nustatė, kad šilumos kiekis, reikalingas karštam vandeniui paruošti, yra 280 602 MWh (280,6 tūkst. MWh), o planuojamo realizuoti karšto vandens kiekis – 5 227 tūkst. m3. Nors pareiškėjas nesutinka su Komisijos atliktais planuojamo realizuoti karšto vandens kiekio apskaičiavimais, tačiau, net ir naudojant pačios Komisijos skaičius (t. y. 5 227 tūkst. m3), remiantis Kainų metodikos 47 punktu ir 3 priedu, pirmasis karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientas turėjo būti 53,68 (280 602 MWh/5 227 tūkst. m3). Tuo tarpu antrasis karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientas turėjo būti 1,0526, kadangi Metodikos formulėje tiek pirmajame, tiek antrajame dėmenyje „didesnis“ vandens kiekis (geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis Ggv) dalijamas iš „mažesnio“.Pačios Komisijos Pažymoje nustatyti dėmenys yra tokie: Ggv (geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis) yra 5 502 tūkst. m3, Gkv (planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis) yra 5 227 tūkst. m3, todėl 5 502 : 5 227 = 1,0526 (o ne 1,05). Toliau 1,0526 padauginus iš q(kv) (šilumos kiekio, reikalingo geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normų nustatytos temperatūros), 51 kWh/m3, gaunama 53,68 (o ne 53,55). Nepaisant aukščiau nurodyto imperatyvaus reglamentavimo, elementarios matematikos bei Komisijos pareiškėjos atžvilgiu suformuotos praktikos, Komisijos nutarimo 2 punkte pirmasis karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientas kažkodėl nustatytas 53,55, o antrasis – 1,05. Dėl šio pažeidimo pareiškėjas kasmet praras 209,08 tūkst. litų reguliuojamų karšto vandens veiklos pajamų.

62Kainų metodikos 37 punktas nustato, kad skaičiuojant karšto vandens kainą, būtinas paruošti karšto vandens kiekis skaičiuojamas pagal per ataskaitinį laikotarpį karštam vandeniui ruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį. Ten pat nurodyta, jog karšto vandens tiekėjas, pradedantis karšto vandens tiekimo veiklą (t. y. pareiškėjas), būtino paruošti karšto vandens kiekį apskaičiuoja pagal geriamojo vandens tiekėjo ataskaitinio laikotarpio pateiktus duomenis. Per ataskaitinį 2009 m. II ketv. – 2010 m. II ketv. karštam vandeniui paruošti suvartotas (atitinkamų daugiabučių namų, kuriuose pareiškėjas perka vandenį iš UAB „Vilniaus vandenys“, įvaduose pagal metrologiškai patikrintų apskaitos priemonių rodmenis) geriamojo vandens kiekis buvo 5 502 tūkst. m3. Kainų metodikos 39 punkte nustatyta, planuojamas realizuoti (parduodamų daugiabučių namų butuose, pagal gyventojų deklaruotus ar kitaip priskirtus suvartojimo kiekius) karšto vandens kiekis nustatomas iš būtino paruošti karšto vandens kiekio (t. y. 5 502 tūkst. m3) atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 proc. leistinas karšto vandens netektis, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų, daugiabučių namų tinkluose. Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali būti didesnės kaip 5 proc. Tai reiškia, jog atitinkamai 5 ir 10 proc. (atitinkamai su nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistema ar be jos) leistinos karšto vandens netekčių ribos yra numatytos atvejams, kai vartotojų butuose jau yra įrengti karšto vandens tiekėjui priklausantys metrologiškai patikrinti apskaitos prietaisai. Šitoks reglamentavimas nekelia didesnių abejonių, nes atitinkamai 5 ir 10 proc. karšto vandens netektys galimos tik dėl metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų, kuriuos gyventojų butuose turi įrengti karšto vandens tiekėjas (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 ir 2 d., 16 str. 4 d.). Tuo tarpu, šiuo metu absoliučios daugumos Vilniaus miesto karšto vandens vartotojų butuose pačių vartotojų nuo 1997 metų įrenginėti karšto vandens apskaitos prietaisai yra pilnai nusidėvėję, metrologiškai nepatikrinti arba iš viso neįrengti

63Iki 2009 m. sausio 7 d. galiojusios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 201.1, 204 punktuose buvo nustatyta, kad šiuos prietaisus (karšto vandens skaitiklius) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas. Todėl, vadovaujantis imperatyviomis aukščiau nurodytų įstatymų nuostatomis ir Kainų metodikos 33 punktu, o taip pat įvertinat Kainų metodikos 39 punkto dispoziciją, kurioje leistinų karšto vandens netekčių ribojimas nustatant karšto vandens kainas siejamas būtent su karšto vandens tiekėjo įrengtu skaitikliu paklaidomis ir/ar įrengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos buvimu – kol jokie karšto vandens tiekėjui priklausantys metrologiškai patikrinti, atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai (nepriklausomai, nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, ar be jos), dar nėra įrengti, o gyventojai apskaito karštą vandenį savo pačių įsirengtais, nusidėvėjusiais, metrologiškai nepatikrintais apskaitos prietaisais arba tokių prietaisų iš viso neegzistuoja – karšto vandens kainų skaičiavimuose turi būti taikomos faktinės, pareiškėjo pateiktais Komisijai dokumentais ((1) Bendrovės sąskaitos, atspindinčios namų įvaduose parduodamą geriamąjį vandenį, t. y. būtiną paruošti karšto vandens kiekį, (2) gyventojų butuose deklaruoto ar kitais būdais priskirto (jiems parduoto) karšto vandens kiekių suma, t. y. reiškianti faktiškai realizuotą karšto vandens kiekį) pagrįstos karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose, nes tik jas įvertinant būtų įgyvendintas pamatinis visų energetikos sektorių (tame tarpe ir karšto vandens veiklos) valstybinio reguliavimo būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principas. Tai reiškia, kad, kol jokie karšto vandens tiekėjui priklausantys metrologiškai patikrinti ir atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai (nepriklausomai, su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, ar be jos), dar nėra įrengti, o gyventojai apskaito karštą vandenį savo pačių įsirengtais apskaitos prietaisais, ar iš viso jokių prietaisų nesant, pagal Kainų metodikos 39 punkte nustatytas planuojamas realizuoti vartotojams (parduoti butuose) karšto vandens kiekis yra lygus karštam vandeniui ruošti suvartotam geriamojo vandens kiekiui (pagal Kainų metodikos 37 p., nupirktas iš geriamojo vandens tiekėjo namo įvade vandens kiekis), iš jo atėmus faktines netektis daugiabučių namų tinkluose.

64Tuo tarpu Komisija, apskaičiuodama pareiškėjo planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį (Kainų metodikos 39 p.), o vėliau ir pastoviąją bei kintamąją karšto vandens kainos dedamąsias (Kainų metodikos 46 ir 47 p.), jį dirbtinai padidino, neatsižvelgdama į pateiktus faktinius duomenis, ir įvertino kaip 5 227 tūkst. m3. Šis kiekis buvo nustatytas iš pareiškėjo per 2009 m. II ketv. – 2010 m. II ketv. laikotarpį karštam vandeniui ruošti suvartoto (namų įvade iš Bendrovės pirkto) geriamojo vandens kiekio (t. y. 5 502 tūkst. m3) atėmus ne faktines (24 proc.), tačiau tik 5 proc. karšto vandens netektis (t. y. 275 tūkst. m3). Vadinasi, Komisija planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį apskaičiuodama taikydama 5 proc. karšto vandens netektis, ir tuo pagrindu pareiškėjui nustatydama karšto vandens kainų dedamąsias, padarė prielaidą, kad Vilniaus mieste jau įrengti karšto vandens tiekėjui priklausantys metrologiškai patikrinti atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai su nuotolinio duomenų nuskaitymo įranga (Kainų metodikos 39 p.). Tačiau ši prielaida neatitinka tikrovės ir Komisijai tai yra gerai žinoma, nes pareiškėjas kol kas tik planuoja per 5 metus atlikti daugiamilijoninę investiciją įrengiant visų vartotojų butuose karšto vandens apskaitos prietaisus su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Tačiau, esant tokiam Komisijos formuojamam karšto vandens tiekimo veiklos reguliavimui, nepadengiančiam būtinųjų šios veiklos vykdymo sąnaudų, jokios kredito institucijos neskolina ir negali skolinti lėšų neatsiperkančiai veiklai. Apie tai pareiškėjas yra kelis kartus išsamiai informavęs Komisiją. Pabrėžė, kad per 2009 m. II ketv.– 2010 m. II ketv. faktiškai karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose sudarė 24 procentus, su šiuo faktiniu rodikliu Komisija sutinka ir dėl jo ginčo nėra.

65Pažymi, kad ir 2011 metais karšto vandens netektys Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose išliks panašiame 24 proc. faktiniame lygyje, pirmiausia, dėl to, jog šiai dienai nemaža dalis karšto vandens vartotojų netinkamai deklaruoja jų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, naudoja netinkamus, pilnai nusidėvėjusius, metrologiškai nepatikrinus karšto vandens apskaitos prietaisus arba apskritai jų neturi. Tuo tarpu pareiškėjas jam priklausančių vartotojų butuose įrengtų naujų apskaitos prietaisų neturi, nes reguliuojamą karšto vandens tiekimo veiklą pradėjo tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies bei galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 punkto numatyta tvarka. Be to, dėl Kainų metodikoje nenumatyto jokio pereinamojo laikotarpio apskaitos prietaisų įrengimui, ir, kuomet iš Komisijos pusės būtinosios karšto vandens tiekimo sąnaudos nepagrįstai sumažinamos, tokiu būdu apskaičiuota karšto vandens kaina, visa tai neužtikrina teigiamų piniginių srautų iš karšto vandens tiekimo veiklos, ką patvirtina pateikiami duomenys. Todėl, esant tokiai situacijai, kai energijos vartotojai neturi karšto vandens tiekėjo įrengtų metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų (nei su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, nei be jos), Komisija, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso 4.76 straipsniu ir Metodikos 33 punktu, o taip pat preciziškai įvertindama Metodikos 39 punkto dispoziciją, planuojamą realizuoti (vartotojams daugiabučių namų butuose) pareiškėjo karšto vandens kiekį privalėjo apskaičiuoti remdamasi faktinėmis karšto vandens netektimis, kurios per 2009 m. II ketv. – 2010 m. II ketv. laikotarpį sudarė 24 procentus.

66Tuo atveju, jeigu teismas sutiktų su Komisijos pozicija, kad Kainų metodikos 39 punkto nuostatos dėl karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose dydžio ribojimo galėjo būti taikytos pareiškėjo atžvilgiu, tuomet Kainų metodikos 39 punktas ta apimtimi, kiek jame nėra numatyta leistino karšto vandens netekčių apskaičiavimo sistema tam atvejui, kai daugiabučiuose namuose dar neįrengti metrologiškai patikrinti karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 daliai, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatoms, taip pat prieštarauja būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principui ta apimtimi, kiek jame nėra numatytas būdas, kaip apskaičiuoti leistinas karšto vandens netektis tuo atveju, kai daugiabučiuose namuose dar nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančios ir metrologiškai patikrintos apskaitos sistemos, pažeidžia teisėtus lūkesčius.

67Aptarta situacija, pasak pareiškėjo, yra legislatyvinė omisija, ir sukelia tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems pradedantiems veiklą karšto vandens tiekėjams, ypatingai didelius nuostolius.

68Pabrėžė, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog valstybė, priverstinai įpareigojusi jį užsiimti karšto vandens tiekimo veikla (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d.), šią veiklą reguliuos taip, kad ji neatneštų ūkio subjektui nuostolių.

69Komisija su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

70Atsiliepime (III t., b. l. 92–111) paaiškino, kad Bendrovė nepagrįstai teigia, kad Komisija, apskaičiuodama ir nustatydama pareiškėjui karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę, pažeidė Kainų metodikoje įtvirtintas nuostatas, o apskaičiuodama planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė 5 proc. dydžio leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose. Komisija, skaičiuodama kintamosios dedamosios formulę, įvertino Kainų metodikos 39 ir 47 punktų nuostatas, nustatė šilumos kiekį, reikalingą vienam karšto vandens kubiniam metrui paruošti.

71Atsiliepime pabrėžė, jog karšto vandens tiekėjui pareiga organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą numatyta Šilumos ūkio įstatyme, o apskaitos prietaisų nuosavybė aktuali tik taikant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Metrologinės patikros ir karšto vandens apskaitos prietaisų nuosavybės klausimai nėra susiję su kašto vandens kainos nustatymu. Atkreipė dėmesį, jog teisės normose įtvirtintas reikalavimas, kad karšto vandens tiekėjas įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiūrėtų ir atliktų patikrą. Tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti tai, nenumatyta. Kadangi Vilniaus miesto karšto vandens vartotojų butuose apskaitos prietaisai yra nusidėvėję, metrologiškai nepatikrinti ir priklauso vartotojams arba jų nėra, atsakovas daro išvadą, kad bendrovė nevykdo Šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose tiekėjams nustatytų pareigų. Komisija neginčija, jog karštas vanduo yra geriamojo vandens ir šilumos bendras galutinis produktas, tačiau tai skirtingos paslaugų teikimo veiklos.

72Pasak atsakovo, faktinės netektys gali būti įskaičiuotos į karšto vandens kainą tik tada, kai jos mažesnės nei leistinos. Komisija pažymi, jog tiek būtinas paruošti vandens kiekis, kuris turi įtakos pagal Metodikos 39 punktą skaičiuojamam planuojamo realizuoti karšto vandens kiekiui, tiek būtinosios karšto vandens tiekimo sąnaudos nustatomas atsižvelgiant į planuojamus veiklos pasikeitimus. Šilumos skyrius, skaičiuodamas planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį ir taikydamas 5 proc. karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, vadovavosi pareiškėjo projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, jog Bendrovė planuoja per 5 metus daugiabučių namų vartotojams įdiegti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą. Komisija pabrėžia, jog uždirbto šilumos tiekimo veiklos pelno panaudojimas teisės aktais nereglamentuotas. Tačiau tai nereiškia, kad iš šilumos tiekimo veiklos uždirbtas pelnas negali būti panaudotas vykdant karšto vandens tiekimo veiklą.

73Komisijos nuomone, Kainų metodikos 39 punktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminės bylos inicijavimo. Pasak atsakovo, akivaizdu, jog karšto vandens kaina yra valstybės reguliuojama. Komisija turi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą, tvirtindama Kainų metodiką, atsižvelgti į numatytus kriterijus, taip pat ir užtikrinti būtinųjų sąnaudų padengimą. Įmonė pateiktame projekte nurodė, kad daugiabučiuose namuose įrengs nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, todėl, skaičiuojant karšto vandens kainos kintamąją, įvertintos 5 proc. leistinos netektys. Atsakovas pabrėžia, jog planuojamą realizuoti karšto vandens kiekio nustatymą įtakoja ne, kaip teigia Bendrovė, būtinas paruošti karšto vandens kiekis, bet leistinos netektys. Pareiškėjas karšto vandens kainos dedamųjų projekte numatė įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, todėl į karšto vandens kainos pastoviąją dedamąją įskaičiuotos sistemos nusidėvėjimo ir palūkanų sąnaudos. Komisija pabrėžia, jog taikydama 5 proc. pelno normą, nepažeidė ūkinės veiklos laisvės principo.

74Pasak Komisijos, pareiškėjo teiginys, jog Metodikos 39 punkto reglamentavimo trūkumas, kiek daugiabučiuose namuose dar nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančios ir metrologiškai patikrintos apskaitos sistemos, atitinka legislatyvinės omisijos sampratą, nepagrįstas. Metodikos 39 punkte nurodytas planuojamo realizuoti karšto vandens kiekio nustatymo mechanizmas, užtikrinantis ekonominę pusiausvyrą tarp karšto vandens tiekimo paslaugos šalių, neprieštarauja įstatymams ir teisės principams, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

75III.

76Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. skundą patenkino.

77Pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija““ ir įpareigoti atsakovą apskaičiuojant karšto vandens kintamosios kainos dedamąją vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 47 punkto nuostatomis bei koeficientus apskaičiuoti keturių reikšminių skaičių po kablelio tikslumu, patenkino. Likusią UAB „Vilniaus energija“ skundo reikalavimų dalį atmetė.

78Teismas panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija““; įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Taip pat teismas įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją sumokėti UAB „Vilniaus energija“ 23 549,86 Eur ekspertizės kainos dalį.

79Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą, būtina atlikti ne tik Metodikoje ir Kainų metodikoje nustatytų ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analizę, tačiau ir įvertinti Bendrovės pateiktuose Komisijai finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose nurodytų ekonominių rodiklių bei Bendrovės vykdytoje veikloje patirtų (planuojamų patirti) išlaidų ir pajamų analizę, taip pat sąnaudų priskyrimo (nepriskyrimo) šilumos gamybos būtinosioms sąnaudoms vertinimą, o tam būtina turėti specialių žinių.

80Bendrovė pateikė teismui prašymą skirti byloje teismo ekspertizę ir pavesti ją atlikti UAB „PricewaterhousCoopers“ konsultacijų skyriaus vadybininkui, suformulavo ekspertui teiktinus klausimus. Pareiškėjai Federacija, B. C. ir J. I. neprieštaravo dėl ekspertizės skyrimo, nurodė, kad siūlo ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, suformulavo savo klausimus, kurie turėtų būti pateikti ekspertui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kurią pavesta atlikti ( - ) audito biurui, vadovaujamam auditoriaus K. A., turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, kurioje pavesta atsakyti į 11 klausimų: 1) ar pareiškėjos karšto vandens tiekimo veiklai numatytos investicijos į nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemas, įvertinant pareiškėjos faktinį realizuojamą karšto vandens kiekį, tačiau karšto vandens kainos nustatymo metu pritaikius Komisijos pagal Kainų metodikos 39 p. nustatomas karšto vandens 5 proc. netektis, atsipirks per šios įrangos gyvavimo laikotarpį (daugiabučiuose namuose įrengtos įrangos 8 metus, pas karšto vandens tiekėją įrengtos įrangos – 10 metų)? 2) ar iš karšto vandens tiekimo veiklos generuojamas pinigų srautas (atsižvelgiant į 1-ajame klausime nurodytą Komisijos pagal Metodikos 39 punktą nustatomą karšto vandens 5 proc. netektis) būtų pakankamas karšto vandens tiekimo veiklai skirtos paskolos aptarnavimui, t. y. palūkanų už paskolą mokėjimui ir paskolos grąžinimui? 3) koks būtų pareiškėjos karšto vandens tiekimo veiklos rentabilumas ar nuostolingumas per pirmuosius tris šios veiklos metus, įvertinus faktinį pareiškėjos parduodamą karšto vandens kiekį, tačiau karšto vandens kainos nustatymo metu pritaikant Komisijos apskaičiuotą planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį pagal Metodikos 39 p. nustatomas karšto vandens 5 proc. netektis? 4) ar Komisija, priimdama nutarimą dėl karšto vandens, teisingai apskaičiavo pirmąjį (53,55 vietoje 53,68) ir antrąjį (1,05 vietoje 1.0526) karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientus, ar taikant Kainų metodikos 47 p. formulę, nebuvo padaryta aritmetinė klaida? 5) ar Komisija, patvirtindama šilumos bazinės kainos dedamąsias, vadovavosi Atskyrimo metodikos 5 skyriaus 24, 25, 26, 29, 30, 31 p. nuostatomis?; 6) ar teisingai tvirtinant šilumos bazinės kainos dedamąsias apskaičiuotas darbo užmokesčio fondas, vidutinis darbo užmokestis pagal Metodikos 80.1.3.1, 80.1.3.2 p.? 7) ar teisingai tvirtinant šilumos bazinės kainos dedamąsias ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) buvo priimtas 730,2 mln. litų ilgalaikis turtas ir 66,3 mln. litų investicijos už 2009 m. - 2010 m.? Ar nebuvo pažeistos Metodikos 80.1.2. punkto nuostatos ir taip pat Metodikos 80.1.2.1. [formulė] B ir F nuostatos? 8) ar teisingai tvirtinant šilumos bazinės kainos dedamąsias 5 (penkių) metų laikotarpiui investicijoms numatyta 231,0 mln. litų? 9) ar, skaičiuojant šilumos bazinės kainos dedamąsias, teisingai apskaičiuotos išlaidos (29,0 mln. litų) šilumos punktų priežiūrai, remontui, paskaičiuoti daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo plotai? 10) ar teisingai apskaičiuotos veiklos materialinės sąnaudos - 5,579 mln. litų, ar buvo skaičiuojant atsižvelgta į lyginamuosius kitų šilumos tiekimo įmonių rodiklius? 11) ar teisingai į karšto vandens kainą įtraukta 4,281 mln. litų pastovių sąnaudų ir pelnas?

81K. A. audito biuras 2015 m.sausio 9 d. pateikė teismui ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktas). Tyrimą atlikęs ekspertas K. A., nustatęs esmines, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 216 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, pateikė išvadas ir tais klausimais, kurie nebuvo suformuluoti teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje: 1) (Ekspertizės akto 12 klausimas) ar „Vilniaus energija“ Komisijai teikė apgaulingas licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitas (Energetikos įstatymo 12 str. 8 d.) 2006–2012 m. laikotarpiu? Jei taip, nurodykite iškraipymų dydį; 2) (13) ar Komisija naudojo patikimus I grupės šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodiklius?; 3) (14) ar visose 2006–2012 m. Bendrovės licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose „Pajamų ir sąnaudų ataskaitos pagal veiklas“ „Vilniaus šilumos tinklų“ komplekso nuomos sandoris apskaitytas neteisingai? Ir, jei taip, ar buvo manipuliuojama šiomis ataskaitomis ir kokią tai turi įtaką ginčijamiems Komisijos nutarimams? ar nuomos sandoris 2006–2009 m. „Vilniaus šilumos tinkluose“ gali būti apskaitytas klaidingai? 4) (15) ar Bendrovė į Komisijai skirtas pajamų ir sąnaudas ataskaitas, skirtas šilumos kainų ir karšto vandens kainų skaičiavimui, įtraukė sąnaudas, kurios negalėjo būti priskirtos būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, kaip numatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. ir Metodikos 64 p.? 5) (16) ar atliekant ekspertizę buvo nustatyta reikšmingų sisteminių vidaus kontrolės trūkumų Komisijos veikloje atliekant jai pavestas funkcijas tiek, kiek tai susiję su ginčijamais nutarimais? Jei taip, išvardinkite juos; 6) (17) ar Bendrovė pateikė Komisijai teisės aktų nustatytos apimties audituotas 2006–2012 m. licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitas? ar audituotus duomenis Komisija teisingai perkėlė iš pajamų ir sąnaudų ataskaitų į Pažymos skaičiavimui skirtą suvestinę? ar Pažyma ir ginčijami nutarimai parengti pagal teisingus duomenis?

82Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, jog Ekspertizės akte pateikiamos 12–17 klausimų, suformuluotų paties eksperto, išvados, yra ypač reikšmingos vertinant Komisijos atliktų Bendrovės teiktų ataskaitų bei dokumentų patikrinimo procedūrų, taip pat Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 teisėtumą bei pagrįstumą.

83Atsižvelgusi į pateiktus kvalifikacijos įrodymus, teisėjų kolegijai, priešingai negu Bendrovei ir Komisijai, abejonių dėl teismo eksperto K. A. kompetencijos bei galimybės atlikti byloje iškeltų klausimų tyrimą nekilo. Teismas pažymėjo, kad Ekspertizės aktas laikytinas vienas iš byloje esančių įrodymų, o jame padarytų išvadų įrodomoji reikšmė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

84Ekspertizės akto 12 klausimo tyrime pažymima, kad Komisijai pateiktų licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose, lyginant jas su pelno (nuostolių) ataskaitomis, reikšmingai skiriasi visi pajamų ir visi sąnaudų duomenys. Be to, nors abi šios ataskaitos yra audituotos, auditorių išvadose minėti skirtumai, išskyrus neteisingą 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA (toliau – ir Nuomos sandoris), neaptarti. Pažymėta, kad audituotose metinėse finansinėse ataskaitose ilgalaikio turto operacijos ir kitos operacijos apskaitytos teisingai, o audituotose pajamų ir sąnaudų ataskaitose – klaidingai, todėl šis apskaitymas negali būti vertinamas, kaip aritmetinė klaida. Remdamasis, be kita ko, ir išdėstytais motyvais, ekspertas padarė išvadą, kad: Bendrovė Komisijai teikė apgaulingas licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitas pagal veiklas (Energetikos įstatymo 12 str. 8 d.; redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 1 d.); licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose 2006–2012 m. laikotarpiu pajamos padidintos nuo 35 iki 132 mln. Lt, sąnaudos – atitinkamai nuo 49 iki 139 mln. Lt kasmet įskaitant ir Nuomos sandorio klaidingo apskaitymo poveikį ir kitų, nei metinėse finansinėse ataskaitose nusidėvėjimo normatyvų taikymo poveikį.

85Ekspertizės akto 14 klausimo tyrimo išvadose teigiama, kad visose 2006–2012 m. Bendrovės licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose, pavadintose Pajamų ir sąnaudų ataskaitomis pagal veiklas, Nuomos sandoris apskaitytas neteisingai; klaidingas Nuomos sandorio apskaitymas turi tiesioginę įtaką ginčijamiems Komisijos nutarimams, nes iškraipymo poveikis sąnaudų struktūrai yra toks: 2006 m. – 33 mln. Lt, 2008 m. apie 54 mln. Pagrįsdamas savo išvadą ekspertas nurodo, kad pagal Metodikos 64 punktą, šilumos kainų dedamosios grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos gamybos (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros (eksploatacijos) ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos bei turto nuomos mokesčiai, nesusiję su šilumos tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos kainų dedamąsias. Būtinosiomis sąnaudomis nepripažįstamos tos nuomos ar koncesijos sutarties sumos, kurios nebūtų susidariusios, jei šilumos tiekimo veiklą vykdytų turto savininkas. Ekspertas pažymėjo, kad, neteisingai apskaičius Nuomos sandorį, yra reikšmingai iškraipomas ne tik įmonės turtas, nuosavas kapitalas, bet ir sąnaudos. Bendrovė 2006–2009 m. licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose Nuomos sandorį apskaitė kaip finansinę nuomą, t. y. netinkamai, nepaisant to, kad auditorių išvadose pateikta besąlyginė išvada ir tik dalyko pabrėžimo pastraipoje nurodoma, kad nuomos sandoris, taikant finansinės, o ne veiklos nuomos principus, apskaitytas klaidingai. Be to, auditoriams teikiamose licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose buvo pateikiama kelis kartus daugiau finansinių atskaitų elementų, negu privaloma pagal teisės aktus, o Komisijai 2007–2008 m. buvo pateikiamos audituotos vienos suminės eilutės ataskaitos, t. y. apie 40 kartų mažesnio išsamumo ataskaitos, nei jos privalėjo būti teikiamos. Pabrėžiama, kad Metodikos nuostatos skirtos šilumos kainoms nustatyti, tačiau jokiu būdu nepakeičia pajamų ir sąnaudų, turto ir įsipareigojimų pripažinimo principų. Metodikos V skyrius reglamentuoja šilumos bazinių kainų ir šilumos kainų dedamųjų nustatymo tvarką, VI – šilumos kainų įsigaliojimo tvarką, VII – šilumos kainodarą, VIII – šilumos kiekių ir sąnaudų skaičiavimą. Ši dalis reglamentuoja sąnaudų įskaičiavimą į šilumos bazines kainas, tačiau jokiu būdu nepakeičia sąnaudų pripažinimo finansinėje apskaitoje. Kiti metodikos skyriai taip pat neprieštarauja ir negali prieštarauti nei Buhalterinės apskaitos, nei Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymams ir verslo apskaitos standartams tiek, kiek tai susiję su pajamų ir sąnaudų, turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo ir apskritai visų ūkinių operacijų registravimu buhalterinėje apskaitoje.

86Ekspertizės akto 13 klausimo tyrimo išvadose paaiškinama, kad Komisijos naudojami šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodikliai buvo nepatikimi, nes tik viena audituotų įmonių ataskaita – AB „Šiaulių energija“ licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaita – parengta atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 12 straipsnio 8 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2012 . sausio 1 d.) nuostatas, tuo tarpu kitose ataskaitose buvo neatskleisti šilumos tiekimo sąnaudų galimi iškraipymai.

87Ekspertizės akto 15 klausimo tyrimo išvadose nurodoma, kad Bendrovė į Komisijai skirtas pajamų ir sąnaudas ataskaitas, skirtas šilumos kainų ir karšto vandens kainų skaičiavimui, labai tikėtina, įtraukė ir priskyrė būtinosioms sąnaudoms dalį sąnaudų, kurios negalėjo būti priskirtos būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, kaip numatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje ir Metodikos 64 straipsnyje (2006 m. – ne mažiau kaip 2,8 mln. Lt , 2007 m. – ne mažiau kaip 3 mln. Lt, 2008 m. – ne mažiau kaip 2,7 mln. Lt, 2009 m. – ne mažiau kaip 2,9 mln. Lt). Tokią išvadą ekspertas pagrindė tuo, jog atliekamo ekspertinio tyrimo metu pastebėta, kad elektroniniuose „Profit Tax“ (2006–2009 m.) ir „Expenses review“ (2006–2009 m.) audito darbo dokumentuose yra įrašų, kad tam tikros Bendrovės sąnaudos (reprezentacinės sąnaudos, išmokėtos socialinės garantijos, pašalpos, reprezentacinės kelionių išlaidos, studijų rėmimo ir darbuotojų mokymo sąnaudos, nuomojamos VIP ložės eksploatacija, nurašytos beviltiškos skolos, pašalpos, sumokėtos baudos ir nuotoliai, autobusų nuoma kelionėms, nurašytos sumokėtos garantijos „Price Speed“, psichologo konsultacijos, privačios medicinos klinikos „Northway“ tyrimų sąnaudos ir kt.) yra paskirstytos visoms veikloms, įskaitant ir šilumos tiekimo veiklą.

88Ekspertizės akto 16 klausimo tyrimo išvadose nurodoma, kad: Komisija nuo 2008 m. iki 2012 m. imtinai iš „Vilniaus energijos“ priimdavo ataskaitas, kuriose pateikta apie 40 kartų mažiau informacijos, kitaip tariant, priimdavo tik vienos suminės eilutės ataskaitas; Komisija klaidingai interpretavo Metodikos 64 punkto nuostatas, dėl to, priimdama ginčijamus nutarimus, naudojo 2006–2009 m. Bendrovės duomenis, kuriuose klaidingai apskaitytas Nuomos sandoris, ir nepaisė, kad auditorių išvadose tai buvo atskleista; Komisija iš Bendrovės ir kitų šilumos tiekimo įmonių priimdavo bet kokios formos ir turinio ataskaitas ir dėl to gaudavo auditorių išvadas apie didesnės apimties ataskaitas, nei numatyta teisės aktuose; Komisija neanalizuodavo Bendrovės pateiktų ataskaitų ir jų, Eksperto vertinimu, nesuprato, nors ataskaitos skirtos išimtinai Komisijai; Komisija nekreipdavo dėmesio į auditorių pastabas dėl nepakankamo draudimo ir palūkanų sąnaudų grupavimo pagal veiklas vidinio reglamentavimo Bendrovėje.

89Ekspertizės akto 17 klausimo tyrimo išvadose nurodoma, kad Bendrovė pateikė Komisijai nepakankamai detaliai audituotas 2006–2007 m. ataskaitas, taip pat „vienos suminės eilutės“ 2008–2012 m. ataskaitas, kurios negali būti prilygintos licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitoms. Audituotus duomenis Komisija ne visada teisingai perkėlė iš pajamų ir sąnaudų ataskaitų į Pažymos skaičiavimui skirtą suvestinę. Eksperto vertinimu, Pažyma ir ginčijami nutarimai, labai tikėtina, parengti pagal reikšmingai neteisingus duomenis dėl 12–17 klausimuose išdėstytų aplinkybių.

90Teismas atkreipė dėmesį, jog Ekspertizės akto 11 klausimo tyrimo išvadose patvirtinama, kad Komisija, rengdama pastovios karšto vandens kainos skaičiavimo dedamosios suvestinę, taip pat ir ginčijamus nutarimus, naudojo Bendrovės iš dalies neaudituotus 2008–2009 m. šilumos tiekimo veiklos sąnaudų duomenis bei ataskaitas, kuriose Nuomos sandoris apskaitytas neteisingai. Todėl tikėtina, kad, kaip ir nurodyta Federacijos ir kitų pareiškėjų bendrame skunde, į karšto vandens kainą įtraukta 4,281 Lt pastoviųjų sąnaudų ir pelno suma yra klaidinga. Pažymėtina, kad Ekspertizės akto 11, 10, 9, 6 klausimų tyrimai bei išvados, nepalankios skundžiamų Komisijos nutarimų atžvilgiu, yra iš esmės pagrįstos Ekspertizės akto 12–17 klausimų tyrimo išvadomis, kuriose konstatuotas sąmoningas apgaulingas Bendrovės teiktose ataskaitose duomenų nurodymas.

91Ekspertizės akto 7 klausimo tyrimo išvadose pažymima, kad Komisijai ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto duomenys buvo pateikti tokiu formatu (popieriuje), jog jų faktiškai nebuvo galima klasifikuoti, rūšiuoti, sumuoti.

92Vertindamas aptartas Ekspertizės akto išvadas, teismas pripažino, kad jos yra grindžiamos visapusiška iš trečiųjų asmenų bei ginčo šalių – Komisijos ir Bendrovės – surinktos medžiagos analize, motyvuotos, išsamiai aptariant visas ištirtų klausimų objektyviam išnagrinėjimui reikšmingas esmines aplinkybes. Be to, šių išvadų pagrįstumo nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Bendrovės pateikta 2015- m. birželio 8 d. specialisto R. B. išvada, kuri sudaryta pareiškėjo Bendrovės atstovų užsakymu, o ne teismo patvarkymu, įvertinta kaip subjektyvi nuomonė ginčo klausimais, o ne kaip vienas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 63 straipsnio 1 dalyje numatytų įrodymų.

93Teisėjų kolegija Ekspertizės aktą bei jame formuluojamas išvadas vertino kaip patikimą įrodymą, kuris nepaneigtas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, ar šalių paaiškinimais.

94Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10003-12 pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, įtariant, kad Bendrovės ir UAB „Litesko“ vadovai siekdami dirbtinai padidinti šilumos gamybos sąnaudas bei veikdami per trečias įmones iki 5–7 kartų padidindavo įsigyjamų prekių ir paslaugų vertę, po to neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nuostatas, šias išlaidas įtraukdavo į šilumos ar karšto vandens kainas sąnaudas, nesusijusias su šilumos ar karšto vandens tiekimo veikla . Nors minėtas ikiteisminis tyrimas yra iš esmės susijęs su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku, atsižvelgus į tai, jog šioje byloje surinkti visi objektyviam ginčo išsprendimui reikšmingi įrodymai, teismas vertino, kad bylos sustabdymas nėra tikslingas.

95Vertindamas Bendrovės skundo motyvus, jog karšto vandens kintamosios kainos dedamosios apskaičiuotos netinkamai dėl aritmetinės klaidos, teismas pažymėjo, kad karšto vandens kintamosios kainos dedamųjų apskaičiavimas yra išsamiai aptartas Ekspertizės akto 4 klausimo tyrimo išvadose. Ekspertizės akto 4 klausimo tiriamojoje dalyje pagrįstai nurodoma, kad pagal Kainų metodikos 47 punktą, kintamoji karšto vandens kainos dedamoji išreiškiama tam tikra formule.

96Teismas pažymėjo, kad Kainų metodika, kaip teisingai nurodoma Ekspertizės akto 4 klausimo tiriamojoje dalyje, nereglamentuoja, kokiu tikslumu turėtų būti apskaičiuojami karšto vandens dedamųjų koeficientai. Kita vertus, atsižvelgus į tai, jog koeficiento apskaičiavimo tikslumas esmingai įtakoja Bendrovės pajamas, taip pat tai, kad atsakovas atskiriems karšto vandens tiekėjams koeficientus apskaičiuodavo 4 reikšminių ženklų po kablelio tikslumu, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti pareiškėjo skundo motyvai, jog turėtų būti taikomas ne 1,05, o tiksliau apskaičiuotas, t. y. 1,0526 dydžio antrasis formulės koeficientas, yra pagrįsti. Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad Nutarime 2, kaip teisingai nurodo Bendrovė, karšto vandens kainos dedamosios koeficientai apskaičiuoti pažeidžiant Kainų metodikos 47 punkto nuostatas.

97Teismas vertino, kad Bendrovės skundo motyvai, kuriais iš esmės ginčijamos Komisijos taikytos 5 proc. dydžio leistinos karšto vandens netektys, yra nepagrįsti ir atmestini.

98Kainų metodikos 39 punkte nurodoma, kad planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš būtino paruošti karšto vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali būti didesnės kaip 5 proc.

99Bendrovės skundo motyvai, kuriais grindžiamas Komisijos pozicijos taikyti 5 proc. dydžio leistinas karšto vandens netektis neteisėtumas, iš esmės yra grindžiami Kainų metodikos 39 punkto nuostatų prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.

100Vertindamas aptartus pareiškėjos motyvus, taip pat prašymo dėl norminės bylos inicijavimo pagrįstumą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartyje (adm. b. Nr. A525-447/2013) pateiktais išaiškinimais. Minėtoje byloje teismas, aiškindamas Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Komisijai suteiktus įgalinimus valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimus reguliuojant kainas šilumos ūkyje turimą diskrecijos teisę tvirtinant Kainų metodiką, konstatavo, kad Metodikos 39 punkte nustatytos leistinos 10 arba 5 proc. karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose reiškia, kad karšto vandens tiekėjas, norėdamas susigrąžinti būtinąsias karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudas, privalo vykdyti veiklą efektyviai ir pasiekti leistinas karšto vandens netektis. Teismas taip pat pažymėjo, kad lingvistiškai bei sistemiškai analizuojant Metodikos 39 punkto nuostatas, darytina išvada, kad Komisijai, neviršijant Metodikos 39 punkte. įtvirtintos 5 ar 10 proc. ribos, yra suteikta kompetencija nustatyti faktinę karšto vandens netektį konkrečiu atveju. Priešingu atveju nebūtų pasiektas mažiausių sąnaudų principas, kartu būtų pažeidžiami ir vartotojų interesai. Taigi Komisija, taikydama ne pareiškėjo prašomą 24 proc. netekčių koeficientą, o koeficientą, nurodytą Kainų metodikos 39 punkte, teisės aktus taikė bei aiškino tinkamai.

101Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartyje teismas taip pat vertino Bendrovės pateikto prašymo ištirti Kainų metodikos 39 punktą, kiek jame nėra numatyta speciali leistino karšto vandens netekčių apskaičiavimo taisyklė tam atvejui, kai per objektyviai nustatytą racionalios trukmės pereinamąjį laikotarpį daugiabučiuose namuose dar neįrengti karšto vandens tiekėjo metrologiškai patikrinti skaitikliai, atitiktį Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, CK 4.76 straipsnyje, Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniuose nustatytam reguliavimui, taip pat, teisinės valstybės, teisėtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams, pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus, konstatavo, kad jai nekyla abejonių dėl Kainų metodikos 39 punkto teisėtumo.

102Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Metodikos 39 punktas nuostatos atitinka aukštesnės galios teisės aktuose nustatytam reguliavimui grindžiamas tokiais pačiais motyvais kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo Bendrovės pateikto prašymo vertinti kitaip, kaip jis buvo vertintas apeliacinės instancijos teismo, todėl šis prašymas netenkintinas. Atsižvelgus į tai, Bendrovės skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją perskaičiuoti karšto vandens kainų dedamąsias atsižvelgiant į faktinį netekčių dydį, t. y. 24 proc., atmestas.

103Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2 ir 3 skundo reikalavimai nelaikytini savarankiškais skundo reikalavimais, o iš esmės vertintini, kaip 1 ir 4 reikalavimo motyvai. Taigi, pareiškėjas teismui teikiamame skunde iš esmės suformulavo 2 savarankiškus reikalavimus ir į tai atsižvelgtina sprendžiant su bylinėjimusi susijusių išlaidų paskirstymo šalims klausimą.

104Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I. skundo motyvų bei argumentų išsamiai pasisakyta Ekspertizės akto 5–7 klausimų tyrimo išvadose, kurios teismo aptartos ir įvertintos kartu su Komisijos 12–17 klausimų išvadomis. Todėl pripažintina, kad minėtų pareiškėjų skundo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti.

105Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad Bendrovė atsakovui teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis, finansinės atskaitomybės dokumentuose bei minėtose ataskaitose Nuomos sandoris apskaitytas neteisingai, dalis teiktų duomenų nebuvo audituoti, o pajamos ir sąnaudos padidintos, auditų ataskaitose nurodytų auditorių išlygų, taip pat ataskaitose esančių kitų netikslumų bei trūkumų Komisija neanalizavo bei nevertino, karšto vandens kainų dedamųjų apskaičiavimuose padarė aritmetinių klaidų, o gautą antro koeficiento reikšmę suapvalino nepakankamu tikslumu, todėl Nutarimas 1 ir Nutarimas 2 pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytini pagrįstais bei teisėtais ir naikintini, o Komisija įpareigotina iš Bendrovės išsireikalauti bei iš naujo įvertinti visus šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainų dedamųjų objektyviam apskaičiavimui būtinus dokumentus bei minėtų kainų dedamąsias ginčui aktualiam laikotarpiui patvirtinti naujai priimtais nutarimais.

106Vertindamas ekspertizės kainos pagrįstumą ir spręsdamas dėl ekspertizės kainos paskirstymo ginčo šalims, teismas pažymėjo, kad ( - ) audito biuras kartu su 2015 m. sausio 12 d. ekspertizės aktu teismui pateikė 2014 m. gruodžio 5 d. sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog už paskirtos ekspertizės klausimų Nr. 1–11 analizę mokėtina 8 158,25 Eur suma; už ekspertizės klausimų Nr. 12–17 analizę mokėtina 18 755,88 Eur suma. Teismui taip pat pateikti detalūs paaiškinimai, kuriais yra grindžiama ekspertizės parengimo kaina. Teismas akcentavo, jog eksperto K. A. pateiktos klausimų Nr. 12–17 išvados yra reikšmingos formuluojant ir kitų ekspertizės klausimų išvadas. Taigi, ekspertizės klausimų Nr. 12–17 analizė, priešingai negu teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo Bendrovė, yra ypač reikšminga teisingam ir objektyviam byloje keliamo ginčo išsprendimui. Teismas pripažino, kad ( - ) audito biuro atlikta ekspertizė dėl vertinimo dalyko, taip pat vertintinų finansinių apskaitos dokumentų apimties yra ypatingai sudėtinga, jai atlikti turėjo būti skiriama daug laiko sąnaudų, todėl minėtose sąskaitose faktūrose pateikta ekspertizės kaina nelaikytina neproporcinga atliktam ekspertiniam darbui.

107Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visą ekspertizės kainą bankiniais pavedimais į teismo specialiąją depozito sąskaitą sumokėjo Bendrovė. Išnagrinėjus bylą bei konstatavus, kad skundžiami Komisijos nutarimai naikintini, teismas pripažino, kad Federacijos, B. C. ir J. I. reikalavimai tenkintini pilnai; Bendrovės reikalavimas dėl Nutarimo 2 panaikinimo tenkintinas, o reikalavimas įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjos nurodyto turinio nutarimą tenkintinas 1/2 dalimi (reikalavimas apskaičiuoti karšto vandens kintamos kainos dedamąją pagal Kainų metodikos 47 p. nuostatas tenkintinas, prašymas taikyti pareiškėjos nurodytą 24 proc. netekčių koeficientą atmestinas). Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad iš visų pareiškėjų formuluojamų keturių skundo reikalavimų buvo patenkinta 7/8 reikalavimų dalis, o nepatenkinta 1/8 reikalavimų dalis, susijusi su Bendrovės formuluojamais reikalavimais. Ši proporcija taikyta ir apskaičiuojant Komisijos bei Bendrovės mokėtiną ekspertizės kainos dalį. Nustatyta, kad Komisija privalo apmokėti 23 549,86 Eur (26 914,13 Eur x 7/8 = 23 549,86 Eur) ekspertizės kainos dalį, kuri privalo būti sumokėta visas ekspertizės išlaidas apmokėjusiai Bendrovei.

108IV.

109Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkinamas pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. skundas, taip pat dalį, kuria iš dalies tenkinamas pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundas, o Komisija įpareigojama iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais, taip pat įpareigojama sumokėti UAB „Vilniaus energija“ 23 549,86 Eur ekspertizės kainos dalį, ir priimti naują sprendimą (X t., b. l. 90–125).

110Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1111. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis):

1121.1. Teismas netinkamai įvertino Eksperto išvados įrodomąją reikšmę ir dėl to nepagrįstai padarė išvadas dėl įrodinėjamo dalyku esančių faktų buvimo ir (ar) nebuvimo (Teismo ekspertizės įstatymo 22 str. 1 d.; ABTĮ 57 str. 6 d.).

113Tai, jog teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi vien tik Eksperto išvada, suponuoja, jog teismas klaidingai nustatė objektyvius duomenis (faktus), todėl netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai pripažino Skundžiamus nutarimus prieštaraujančius minėtai Viešojo administravimo įstatymo nuostatai. Tokiu sprendimu teismas formuoja ydingą precedentą, kai teisingumas faktiškai vykdomas remiantis abejotinos kvalifikacijos ir nepagrįstomis ekspertų išvadomis, tokiu būdu priimant neobjektyvius ir nemotyvuotus sprendimus, kas prieštarauja pamatiniams teisės principams, įskaitant, jog teisingumą vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str.).

114Komisijos nuomone, ekspertas neteisėtai išplėtė teismo nutartimi paskirtos ekspertizės objektą. Ekspertas neteisėtai vienašališkai priėmė sprendimą papildomai pasisakyti klausimais dėl Komisijos panaudotų duomenų, rengiant Pažymą ir priimant Skundžiamus nutarimus, teisingumo, ir savavališkai sugalvojo papildomus šešis klausimus (12–17 klausimai imtinai). Atitinkamai, Eksperto išvadoje pateiktos išvados ne teismo nutartimi pavestais, o paties Eksperto sugalvotais 12–17 klausimai imtinai negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada ABTĮ 62 straipsnio prasme. Visa Eksperto išvada, tiek ir Skundžiamas sprendimas paremta Eksperto savarankiškai sugalvotų 12–17 klausimų išvadomis, kurios, Komisijos nuomone, yra paremtos Eksperto subjektyviu vertinimu, nepagrįstu jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, ir nepateikiant jokių ekonominių argumentų. Komisija neturėjo pagrindo abejoti atliktų UAB „Vilniaus energija“ auditų išvadų teisingumu. Ekspertas, nesuvokdamas reguliuojamo ilgalaikio turto likutinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo skirtumų finansinėje ir reguliacinėje apskaitoje, teigia, kad sąnaudų ataskaitose specialiai nusidėvėjimo sąnaudos padidintos, UAB „Vilniaus šilumos tinklų“ komplekso nuomos sandoris apskaitytas neteisingai. Ekspertas teikia išvadas ir dėl 2010–2012 metų finansinių ataskaitų, nors šis periodas visiškai nesusijęs nei su nagrinėjamu klausimu, su nagrinėjamu ginču. Ekspertas visiškai neatsižvelgė ir tinkamai nevertino Komisijos teiktuose raštiškuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Eksperto paties sugalvoti klausimai ir pateiktos išvados padarytos neturint tinkamos kvalifikacijos, nesuvokiant finansinės ir reguliacinės apskaitos skirtumų, nepagrįstai nurodant, kad anksčiau atliktų finansinių ataskaitų bei pajamų ir sąnaudų audito išvados surašytos neteisingai.

115Komisijos teigimu, Ekspertas nėra kompetentingas ekonominės analizės mokslo srityje, todėl Eksperto netinkami pasirinkti tyrimo metodai nesudarė prielaidų pateikti atsakymus į Nutartyje suformuluotus klausimus. Eksperto atsisakymą pateikti išvadą Nutartyje nurodytais klausimais 1–3 sąlygojo ne Eksperto disponuojamos informacijos nepakankamumas, o netinkamai pasirinkti tyrimo metodai. Ekspertas, teismo pavestą atlikti šilumos energijos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę, taikant specialias šiluminės energetikos mokslo žinias, nepagrįstai sutapatina ir susiaurina iki UAB „Vilniaus energija“ finansinių ataskaitų audito, tokiu būdu visiškai ignoruodamas finansinės ir ekonominės analizės metodus. Ekspertas nagrinėjamu atveju atlieka ne ekspertizę, o finansinių ataskaitų auditą, neatlieka kiekybinių ir kokybinių skaičiavimų. Tokiu būdu neatlikus išsamių ekonominių ekspertinių skaičiavimų, Ekspertas nepagrįstai laiko šalių pateiktus duomenis nepakankamais ir nepatikimais. Ekspertas turėjo pats atlikti skaičiavimus, kurių pagrindu būtų atsakyta į 1–3 klausimus, nes jam buvo pateikta pakankamai informacijos. Aplinkybę, jog Ekspertas kompetentingas atlikti tokius skaičiavimus pavirtina ir pats Ekspertas, paaiškindamas, kad ne tik teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs ir turi teisę teikti išvadas apie prognozuojamą finansinę informaciją, bet ir turi ekspertinės darbo patirties. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamame sprendime nurodytas argumentas, kad Eksperto išvadoje motyvuotai atsisakyta pateikti išvadas į atskirus klausimus (Ekspertizės akto 1–3 klausimai) yra visiškai nepagrįstas ir įrodantis, jog priimdamas Skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi Eksperto išvada.

116Ekspertas pateikia klaidingas išvadas dėl karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientų apskaičiavimo. Komisija pažymi, kad, skaičiuodama kintamosios dedamosios formulę, įvertino Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 ir 47 punkto nuostatas, ir nustatė šilumos kiekį, reikalingą vienam karšto vandens kubiniam metrui paruošti – 53,55 kWh/m3 ir geriamojo vandens kiekį, reikalingą vienam karšto vandens kubiniam metrui paruošti – 1,05 m3. Akcentuotina, kad Komisija, nustatydama karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę, skaičiavimuose naudojo pagal Metodikos 37 punktą nustatytą reikiamo paruošti karšto vandens kiekį, Metodikos 39 punkte nustatytas leistinas 5 proc. karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir pagal Metodikos 39 punktą apskaičiavo planuoją realizuoti karšto vandens kiekį.

117Ekspertas išvadas grindžia savo paties sugalvotomis ir nepagrįstomis prielaidomis bei plečiamai interpretuoja atitinkamus teismo Nutartimi suformuluotus klausimus (6–11 klausimai).

1181.2. Teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso analogiją (toliau – CPK); (CPK 216 straipsnio 2 dalis; ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis; ABTĮ 62 straipsnio 2 dalis).

119Remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009, atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju, Ekspertas neturėjo teisės, remtis Civilinio proceso kodekso 216 straipsnio 2 dalimi ir papildomai pasisakyti dėl Komisijos panaudotų duomenų, rengiant Pažymą ir priimant Skundžiamus nutarimus, teisingumo, ir savavališkai sugalvojo papildomus šešis klausimus, nes minėtas proceso įstatymas nėra taikomas atliekant ekspertizę administraciniame procese. ABTĮ nesuteikia teisės teismo paskirtam ekspertui savavališkai išplėsti teismo nutartimi nustatytos ekspertizės objekto bei savavališkai tirti aplinkybes, kurių teismas jam nėra pavedęs įvertinti.

1201.3. Teismas vertino Skundžiamus nutarimus ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

121Komisija remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-2872/2012, atkreipia dėmesį ir į kitas analogiškas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, nustatant karšto vandens kainas, kuriose ginčo šalys kėlė ekspertizės skyrimo klausimus. Pažymi, kad administraciniai teismai šiose bylose netenkino pareiškėjų prašymų skirti ekspertizę motyvuodami tuo, jog pareiškėjų keliami klausimai yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu, kas administracinių teismų kompetencijai nepriklauso (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4126-629/2012, LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1651/2012, LVAT 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-447/2013, LVAT 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-841/2014).

122Komisija daro išvadą, kad eksperto išvada nėra būtina, siekiant tinkamai atlikti ekonominio vertinimo teisminę kontrolę, dar daugiau, – tai negali būti vienintelis nešališko, objektyvaus ir teisingo teismo sprendimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, nagrinėjamoje administracinėje byloje, nėra teisiškai reikšmingų klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, technikos ar kitos srities žinių, tam, kad būtų priimtas teisiškai pagrįstas ir teisingas sprendimas. Manytina, jog nagrinėjamu atveju teismui pakanka kompetencijos ir šalių pateiktų duomenų ekonominių rodiklių teisinei kontrolei atlikti, todėl, remiantis aukščiau nurodytais argumentais, nėra pagrįstų prielaidų remtis neteisėta ir nepagrįsta Eksperto išvada, nes tokiu būdu teismas iš esmės vertino Skundžiamus nutarimus ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl netinkamai taikė, aiškino bei pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį.

1232 . Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

124Teismas Skundžiamu sprendimu, kuris grindžiamas vien tik neteisėta ir nepagrįsta Eksperto išvada, neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, todėl nenustatė administracinio akto panaikinimo sąlygų – taigi priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, ir taip pažeidė Konstitucijos 109 straipsnį, ABTĮ 81, 86 ir 87 straipsnius, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalį.

1252.1. Teismo sprendimo argumentacija ir jame pateikiamos išvados yra prieštaringos, t. y. neatitinka byloje esančių faktinių ir teisinių aplinkybių.

1262.2. Pripažinus, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Eksperto išvada, teismas nepateikė jokių kitų reikšmingų teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Skundžiamus nutarimus.

127Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

1281) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. skundo visiško patenkinimo ir šių pareiškėjų skundą atmesti;

1292) patenkinti UAB „Vilniaus energija“ skundą nepatenkintų reikalavimų apimtimi, t. y.: įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją laikantis būtinųjų karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudų padengimo principo iš naujo įvertinti leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir pagal jas nustatyti faktinę situaciją atitinkantį planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį (Gkv);

1303) atsižvelgiant į įpareigojimą, nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens kainos dedamąsias;

1314) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punktas ta apimtimi, kiek jame nėra numatyta speciali leistino karšto vandens netekčių apskaičiavimo taisyklė tam atvejui, kai per objektyviai nustatytą racionalios trukmės pereinamąjį laikotarpį daugiabučiuose namuose dar neįrengti karšto vandens tiekėjo metrologiškai patikrinti skaitikliai, neprieštarauja Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 daliai (aktualios redakcijos 19 straipsnio 2 daliai), Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, Civilinio kodekso 4.76 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniams, teisinės valstybės principui, o tuo pačiu – ir teisėtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams (X t., b. l. 128–194).

132Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1331. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d., ABTĮ 142 str. 1 d., 2 d. 5 p.), be pagrindo rėmėsi Ekspertize ir kritiškai nevertino jos turinio, kai į bylą buvo pateikta įrodymų dėl Ekspertizės turinio nepagrįstumo ir įrodymai dėl Ekspertizės neteisėtumo, kurių teismas nevertino ir neanalizavo.

134Bendrovės teigimu, byloje pateikta Eksperto išvada negali būti laikoma teisėta, nes, viena vertus, Ekspertas yra visiškai nekompetentingas energetikos srityje (konkrečiai karšto vandens ir šilumos energetikos kainodaros klausimais), kita vertus, yra šališkas, turi išankstinį nusistatymą prieš Pareiškėją1, ir piktnaudžiauja eksperto teisėmis, todėl Eksperto išvada neturėtų būti vertinama kaip įrodymas. Ekspertizė buvo atlikta netinkamai, todėl yra neteisėta ir ja negali būti vadovaujamasi. Apeliantas, susipažinęs su Eksperto išvada, teigia turintis rimtą pagrindą tvirtinti, kad ekspertas peržengė specialių žinių ribas, grindė savo išvadą prielaidomis ir spėliojimais, duomenimis, kurių jis neturi, panaudoti metodai yra moksliškai nepagrįsti, visuotinai nepripažinti ir nepatikimi, o jo išvada atlikta nekompetentingai, neprofesionaliai ir nekokybiškai. Byloje buvo paskirta šilumos ir karšto vandens sąnaudų ir investicijų pagrįstumo ekspertizė (1–3 klausimai ir 6–11 klausimai), o ne finansinio audito ekspertizė, todėl tokios ekspertizės atlikimas nepatenka nei į Eksperto, nei į Ekspertizę faktiškai atlikusio asmens, K. A. kaip auditoriaus kompetenciją/kvalifikaciją, o tam būtinos specialios energetikos srities ekonomikos ir techninės žinios, patirtis ir kompetencija.

135Apeliantas, susipažinęs su Eksperto išvada ir joje padarytomis esminėmis klaidomis, kreipėsi į nepriklausomą atestuotą auditorių, teismo ekspertą R. B. Šio kreipimosi pagrindu R. B. parengė į bylą Bendrovės teiktą Specialisto išvadą. Tačiau pirmos instancijos teismas šios išvados apskritai nevertino, nurodydamas, kad tai – subjektyvi pareiškėjo pasamdyto specialisto nuomonė. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia ir tai, kad vien dėl to, kad specialistas buvo pasamdytas kažkurios iš šalies, jo teikiamos išvados negali būti prilyginamos šalių paaiškinimams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pasitelktas specialistas R. B. yra prisiekęs teismo ekspertas, todėl vien tai, kad buvo pasamdytas Bendrovės, nereiškia, kad jo išvados netenka teisinės galios. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino Specialisto išvados kaip įrodymo byloje.

136Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo į bylą pateiktos Ekspertizės turinio, tokiu būdu taip pat nukrypdamas nuo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad visus įrodymus byloje teismas privalo vertinti kritiškai, atsižvelgdamas į savo turimas žinias ir konkrečias bylos aplinkybes, tokiu būdu suteikdamas Ekspertizei išimtinį statusą.

137Audito bendrovės Ernst & Young Baltic 2015 m. liepos 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštai patvirtina, kad, priešingai nei nurodyta Eksperto išvadoje, 2006–2012 m. Bendrovės veikloje nebuvo jokių pažeidimų ir auditorių atlikta patikra ir jos išvados yra teisingos, o Pareiškėjo1 veiklos ataskaitose, kurias auditavo Ernst & Young Baltic, UAB, pajamos ir sąnaudos yra pagrįstos ir tinkamos. Tačiau pirmos instancijos teismas Sprendime neanalizavo į bylą pateiktų audito bendrovės Ernst & Young Baltic, UAB paaiškinimų ir net nepasisakė, kodėl nevertino jų kaip rašytinių įrodymų, tokiu būdu taip pat nukrypdamas nuo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatų.

1382. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas pareiškėjų Federacijos, B. C., J. I. (toliau – ir Pareiškėjai) skundo dalyje bei nemotyvavo dalies savo išvadų, kurias padarė ignoruodamas UAB „Vilniaus energija“ pateiktus argumentus dėl šilumos kainų nustatymo, o vietoje to deklaratyviai rėmėsi Ekspertizėje nurodytomis išvadomis (ABTĮ 143 str., 142 str. 2 d. 5 p.).

139Bendrovės nuomone, Pareiškėjų skundo argumentai nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsti teisiškai, remiasi tik deklaratyviais Pareiškėjų teiginiais ir nuomone, tačiau ne teisės normomis. Šiais argumentais iš esmės nesiremiama bei dėl jų nepasisakoma ir teismo Sprendime. Pareiškėjai skunde remiasi abstrakčiais ekonominio pobūdžio ir faktiškai klaidingais pasvarstymais bei samprotavimais apie Komisijos nepagrįstai padidintas Bendrovės sąnaudas, tokiu būdu kvestionuodamas Nutarimų ekonominį pagrįstumą, Komisijos diskrecijos teisę, o ne Nutarimų atitikimą teisės aktams. Be to, Pareiškėjai, akcentuodami mažiausių sąnaudų principą, ignoruoja Šilumos ūkio įstatyme ir Energetikos įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo nustatant energijos resurso kainas vartotojams principą ir pareigą tiekėjui užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams.

1403. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei nemotyvavo dalies savo išvadų, kurias padarė ignoruodamas Bendrovės pateiktus argumentus dėl karšto vandens netekčių dydžio (ABTĮ 143 str., 142 str. 2 d. 5 p.).

141Teismas neanalizavo Bendrovės skunde nurodytų argumentų, vietoj to apsiribodamas tik LVAT praktikos nurodymu (adm. b. Nr. A-525-447/2013), nevertindamas jos konkrečių faktinių aplinkybių kontekste. Teismo išvada, kad Komisija galėjo nustatyti 5 proc. netekčių dydį, prieštarauja Komisijos patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punkto nuostatoms. Taip pat, padarydamas šią išvadą, teismas ignoravo (visiškai nevertino) pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl karšto vandens faktinių ir teorinių netekčių taikymo taisyklių. Teismas nenagrinėjo ir to, ar pareiškėjo vykdoma karšto vandens tiekimo veikla yra nauja, todėl neatsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Bendrovė pabrėžia, kad priešingai nei teigia atsakovas, nuo Nuomos sutarties sudarymo momento ji netapo karšto vandens teikėja, nes tokios pareigos jai tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė.

1424. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LVAT dėl Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punkto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams bei nemotyvavo dalies savo išvadų (ABTĮ 142 str. 1 d., 142 str. 2 d. 5 p.).

143Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C. ir J. I. su UAB „Vilniaus energija“ ir Komisijos apeliaciniais skundais nesutinka (XI t., b. l. 97–103, 104–108, 123–124).

144Atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ skundą (XI t., b. l. 97–103) pažymi, kad Bendrovės teiginiai dėl eksperto K. A. atliktos ekspertizės yra nekorektiški, nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės. Pažymi, kad teismui savo nuožiūra parinkus konkretų teismo ekspertą, visos proceso šalys teisme, įskaitant ir UAB „Vilniaus energija“, ir atsakovą sutiko, kad ekspertize būtų atlikta ( - ) audito biuro ir nekėlė jokių klausimų dėl K. A. kvalifikacijos ir šališkumo. Tik susipažinus su atliktos ekspertizės aktu ir pamačius, kad ekspertizės išvados yra nepalankios Bendrovei, ji ėmė kelti klausimą dėl eksperto kompetencijos. Bendrovės pasitelkti specialistai vertintini kaip šališki, ginantys išskirtinai jos ekonominius interesus, todėl jų pateiktomis išvadomis negalima vadovautis, tuo tarpu ekspertas K. A. niekaip nėra susijęs nei su viena proceso šalimi.

145Pareiškėjai palaiko savo skunde išdėstytą poziciją dėl kitų Bendrovės apeliacinio skundo argumentų. Mano, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į LVAT dėl Metodikos atitikimo įstatymams tyrimo.

146Atsiliepime į Komisijos skundą (XI t., b. l. 104–108) iš esmės remiasi savo skundo argumentais, pritaria eksperto teiginiams bei teismo išvadoms.

147Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į Komisijos apeliacinį skundą (XI t., b. l. 109–120) iš dalies su juo sutinka, taip pat palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

148Pareiškėjas palaiko atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl Eksperto išvados nepagrįstumo, bei tuo, kad Ekspertas nėra kompetentingas byloje paskirtai Ekspertizei atlikti.

149Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Ekspertas pateikė klaidingas išvadas dėl karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientų apskaičiavimo. Mano, jog Ekspertas pagrįstai nustatė, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo pirmąjį ir antrąjį karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės koeficientus.

150Bendrovė sutinka, kad Sprendime nepagrįstai kaip įstatymo analogija remtasi Civilinio proceso kodekso normomis.

151Bendrovė su atsakovo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju skundžiami Nutarimai apskritai neturėjo būti vertinami ekonominiu požiūriu – t. y. neturėjo būti skirta ekspertizė, sutinka iš dalies. Bendrovė sutinka, kad Pareiškėjų skundo dalyje Ekspertizei buvo užduoti pertekliniai klausimai, kurie galėjo būti įvertinti paties teismo ir nesant atliktam specialiam tyrimui – Ekspertizei. Tačiau kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiu, neva Lietuvos teismų praktikoje jau buvo pateikta pakankamai teisės aiškinimo pavyzdžių tokiais klausimais kaip nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kėlė Lietuvos teisinėje sistemoje išsamiai neišnagrinėtus klausimus, todėl ekspertizė Bendrovės skundo dalyje buvo paskirta pagrįstai. Pareiškėjas prašė ne vertinti Nutarimus ekonominio tikslingumo požiūriu, kaip kad teigia atsakovas, tačiau pateikti ekonomiškai motyvuotus atsakymus, kurie sudarytų pakankamą pagrindą teismui tinkamai išaiškinti kilusius teisės taikymo ir aiškinimo klausimus.

152Pareiškėjas taip pat, kad Sprendime pateiktos prieštaringos išvados, neatitinkančios faktinių aplinkybių. Pažymi, kad savo apeliaciniame skunde detaliai nurodė, kad tiek Ekspertizėje, tiek ir jame paremtame teismo Sprendime priimtos išvados iš esmės neatitinka nei Metodikos dėl karšto vandens kainų nustatymo, nei Metodikos dėl šilumos kainų nustatymo, šiais teisės aktais įtvirtinto reglamentavimo.

153Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą savo pirmos instancijos teismui pateiktame rašte (XI t., b. l. 122).

154Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą (XI t., b. l. 125–128).

155Savivaldybės administracija sutinka su teismo sprendimo motyvais, pažymi, jog ekspertas buvo paskirtas teismo nutartimi, kuri yra teisėta, galiojanti ir nenuginčyta, todėl priimant sprendimą teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti eksperto patikimumu. Vien aplinkybė, jog nagrinėdamas bylą teismas rėmėsi ir eksperto išvada, kuri sutapo su teismo įsitikinimu savaime nereiškia, jog teismo sprendimas priimtas Eksperto išvados pagrindu ir nebuvo vertinta byloje esančių įrodymų visuma. Be to, ABTĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Šiuo atveju teismas iš esmės sutiko su eksperto išvada, todėl ją citavo ir ginčijamame sprendime. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad ABTĮ 62 straipsnis nekonkretizuoja, ar ekspertas turi teisę plačiau pasisakyti klausimais, kurie nenurodyti nutartyje skirti ekspertizę, tačiau, eksperto nuomone, yra svarbūs. Pačios ekspertizės tikslas – atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių. Pabrėžtina, kad vienas iš reikalavimų teismui nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus – vadovautis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalie numato įstatymo ir teisės analogijos taikymo galimybę. ABTĮ nereglamentuojant eksperto galimybės papildyti eksperto išvadą savo nuožiūra, teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 216 straipsnio 2 dalimi. Be to, pažymėtina, kad, Eksperto išvada nėra imperatyvus, privalomas teismui dokumentas, yra vertinama teismo kartu su kitais įrodymais, todėl manytina, kad CPK 216 straipsnio 2 dalies taikymas yra leistinas, pagrįstas ir teisėtas siekiant įgyvendinti administracinio proceso tikslus ir teisingai išnagrinėti bylą.

156Savivaldybės administracijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad analogiškas prašymas kreiptis į LVAT dėl norminio akto atitikties įstatymams tikrinimo jau buvo išnagrinėtas kitoje byloje bei į tai, kad ABTĮ nenumato imperatyvo teismui kreiptis į LVAT tokiu klausimu, Bendrovės teiginys, jog tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

157Atsakovas Komisija atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą (XI t., b. l. 130–147) nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka iš dalies, t. y. sutinka su apelianto argumentais, kuriais remiantis prašoma naikinti Skundžiamo sprendimo dalį dėl Federacijos skundo visiško patenkinimo. Tačiau atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstą apeliacini skundą dalyje, dėl prašymo patenkinti UAB „Vilniaus energija“ skundą nepatenkintų reikalavimų apimtimi, šią teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Komisija iš esmės palaiko poziciją, išdėstytą savo apeliaciniame skunde ir remiasi jame nurodytais argumentais.

158Teisėjų kolegija

konstatuoja:

159V.

160Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (Nutarimas 1) ir 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (Nutarimas 2).

161Nustatyta, kad Komisijos Šilumos skyrius, patikrinęs Bendrovės pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą bei karšto vandens kainos dedamųjų projektą, 2010 m. gruodžio 2 d. surašė pažymą Nr. 05-292 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“, kurioje siūloma pritarti pateiktiems šilumos bazinės kainos dedamųjų bei karšto vandens kainos dedamųjų projektams; konstatuoti, kad 2009 m. spalio –2010 m. balandžio mėnesiais dėl kuro kainų skirtumo susidarė 27 399 tūkst. Lt nepadengtų kuro sąnaudų; nederinti Bendrovės pateikto 2009–2013 m. turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano ir įpareigoti Bendrovę pateikti pataisytą 2009–2013 m. turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) planą metinei 11,5 mln. litų sumai (t. 1, b. l. 11–41).

162Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) bei Bendrovės pateiktu šilumos bazinės kainos dedamųjų projektu, 2010 m. gruodžio 15 d. priėmė Nutarimą 1, kuriuo Bendrovei iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytos šilumos bazinių kainų dedamosios (t. 1, b. l. 8–9). Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Kainų metodika) bei Bendrovės pateiktu karšto vandens kainos dedamųjų projektu, 2010 m. gruodžio 15 d. priėmė Nutarimą 2, kuriuo Bendrovei nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo nustatytos karšto vandens kainų dedamosios (t. 1, b. l. 10).

163Pareiškėjai Federacija, B. C. ir J. I. prašė panaikinti Komisijos Nutarimą 1 bei įpareigoti atsakovą priimti naują nutarimą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų ir panaikinti Nutarimą 2 bei įpareigoti atsakovą priimti nutarimą dėl karšto vandens kainos dedamųjų, Bendrovė prašė panaikinti Komisijos Nutarimą 2 bei įpareigoti atsakovą nustatyti atitinkamai pakeistas Bendrovei karšto vandens kainos dedamąsias bei karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę pareiškėjo nurodytu būdu, t. y. įvertinant leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir pagal jas nustatyti faktinę situaciją atitinkantį planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį.

164Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. skundą patenkino. Pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Nutarimą 2 ir įpareigoti atsakovą apskaičiuojant karšto vandens kintamosios kainos dedamąją vadovautis Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 47 punkto nuostatomis bei koeficientus apskaičiuoti keturių reikšminių skaičių po kablelio tikslumu, patenkino.

165Abu apeliantai, Bendrovė ir Komisija, ginčija Eksperto išvadas, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, teigia, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas.

166VI.

167Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai (ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas.

168Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant ginčą, būtina atlikti ne tik Metodikoje ir Kainų metodikoje nustatytų ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analizę, tačiau ir įvertinti Bendrovės pateiktuose Komisijai finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose nurodytų ekonominių rodiklių bei Bendrovės vykdytoje veikloje patirtų (planuojamų patirti) išlaidų ir pajamų analizę, taip pat sąnaudų priskyrimo (nepriskyrimo) šilumos gamybos būtinosioms sąnaudoms vertinimą, 2013 m. liepos 4 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavesta atlikti ( - ) audito biurui, vadovaujamam auditoriaus K. A., turinčio teismo eksperto kvalifikaciją (Ekspertizės akto 28 priedo 1. 1–7), kurioje pavesta atsakyti į 11 klausimų.

169K. A. audito biuras 2015 m. sausio 9 d. pateikė teismui ekspertizės aktą, kuriame pateiktos išvados į dalį ekspertui suformuluotų klausimų, taip pat motyvuotai atsisakyta pateikti išvadas į atskirus klausimus (Ekspertizės akto 1–3 klausimai), dalis klausimų (Ekspertizės akto 7–10 klausimai) redaguoti, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo esmę bei tyrimo tikslus.

170Tyrimą atlikęs ekspertas K. A., nustatęs esmines, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes pateikė išvadas ir tais klausimais, kurie nebuvo suformuluoti teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje: 1) (Ekspertizės akto 12 klausimas) ar „Vilniaus energija“ Komisijai teikė apgaulingas licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitas (Energetikos įstatymo 12 str. 8 d.) 2006–2012 m. laikotarpiu? Jei taip, nurodykite iškraipymų dydį; 2) (13) ar Komisija naudojo patikimus I grupės šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodiklius?; 3) (14) ar visose 2006–2012 m. Bendrovės licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose „Pajamų ir sąnaudų ataskaitos pagal veiklas“ „Vilniaus šilumos tinklų“ komplekso nuomos sandoris apskaitytas neteisingai? Ir, jei taip, ar buvo manipuliuojama šiomis ataskaitomis ir kokią tai turi įtaką ginčijamiems Komisijos nutarimams? ar nuomos sandoris 2006–2009 m. „Vilniaus šilumos tinkluose“ gali būti apskaitytas klaidingai? 4) (15) ar Bendrovė į Komisijai skirtas pajamų ir sąnaudas ataskaitas, skirtas šilumos kainų ir karšto vandens kainų skaičiavimui, įtraukė sąnaudas, kurios negalėjo būti priskirtos būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, kaip numatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. ir Metodikos 64 p.? 5) (16) ar atliekant ekspertizę buvo nustatyta reikšmingų sisteminių vidaus kontrolės trūkumų Komisijos veikloje atliekant jai pavestas funkcijas tiek, kiek tai susiję su ginčijamais nutarimais? Jei taip, išvardinkite juos; 6) (17) ar Bendrovė pateikė Komisijai teisės aktų nustatytos apimties audituotas 2006–2012 m. licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitas? ar audituotus duomenis Komisija teisingai perkėlė iš pajamų ir sąnaudų ataskaitų į Pažymos skaičiavimui skirtą suvestinę? ar Pažyma ir ginčijami nutarimai parengti pagal teisingus duomenis?

171Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Ekspertizės akte pateikiamos 12–17 klausimų, suformuluotų paties eksperto, išvados yra ypač reikšmingos vertinant Komisijos atliktų Bendrovės teiktų ataskaitų bei dokumentų patikrinimo procedūrų, taip pat Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 teisėtumą bei pagrįstumą.

172Apeliantas atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Eksperto išvados įrodomąją reikšmę ir dėl to nepagrįstai padarė išvadas dėl įrodinėjamo dalyku esančių faktų buvimo ir (ar) nebuvimo, taip pat ekspertas neteisėtai išplėtė teismo nutartimi paskirtos ekspertizės objektą. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d., ABTĮ 142 str. 1 d., 2 d. 5 p.), be pagrindo rėmėsi Ekspertize ir kritiškai nevertino jos turinio, Bendrovės teigimu, byloje pateikta Eksperto išvada negali būti laikoma teisėta, nes, viena vertus, Ekspertas yra visiškai nekompetentingas energetikos srityje (konkrečiai karšto vandens ir šilumos energetikos kainodaros klausimais), kita vertus, yra šališkas, turi išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją Bendrovę, ir piktnaudžiauja eksperto teisėmis, todėl Eksperto išvada neturėtų būti vertinama kaip įrodymas.

173ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinėje byloje faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Eksperto išvada kaip savarankiškas įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės metu gauta išvada, kurią pateikia ekspertas, pritaikęs specialias žinias.

174ABTĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Iš čia matyti, jog tai tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009). Vertinant ekspertizės patikimumą Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsižvelgiama į Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

175Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais dėl eksperto K. A. nekompetentingumo bei šališkumo. Pirmosios instancijos teismas ekspertizę pavedė atlikti ( - ) audito biuro ekspertui K. A., įrašytam į Lietuvos teismų ekspertų sąrašą, šis ekspertas atlieka ekonomines teismo ekspertizes visų instancijų bendrosios kompetencijos, administraciniuose teismuose, arbitraže, taip pat atlieka juridinio asmens veiklos tyrimus. Ekspertizės akto I dalies 15–16 puslapiuose pateikta detali eksperto darbo audito įmonėse praktinė patirtis, susijusi su energetikos sritimi ir/ar Komisijos reguliuojama veikla. Taip pat ekspertas kvalifikaciją įrodančius dokumentus pateikė ekspertizės akto priede Nr. 28 (1–7 psl.). Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 4 d. nutartyje nurodoma, jog šalių atstovai posėdžio metu su tokiu teismo pasiūlymu sutiko ir abejonių dėl eksperto kandidatūros nepareiškė. Eksperto šališkumas iš esmės grindžiamas ekspertizės akte padarytomis išvadomis ir tuo, kad ekspertas nebuvo kompetentingas atlikti aptariamą ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta įtikinančių argumentų dėl eksperto galimo šališkumo, kaip jis suprantamas pagal ABTĮ 47 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, taip pat teismo neįtikino apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai, kad paskirtas ekspertas buvo nekompetentingas.

176Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ekspertas neteisėtai Ekspertizės akte pateikė atsakymus į 12–17 klausimus, kurie buvo suformuluoti paties eksperto, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad minėti klausimai yra tampriai susiję su teismo užduotais klausimais ir vertintini kaip reikšmingi vertinant Komisijos atliktų Bendrovės teiktų ataskaitų bei dokumentų patikrinimo procedūrų, taip pat Nutarimo 1 ir Nutarimo 2 teisėtumą bei pagrįstumą. Minėtų papildomų klausimų įtraukimas į ekspertizę dėl jų pobūdžio ir sąsajų su jau teismo užduotais klausimais bei atsakymų į juos reikšmingumo negali būti vertinamas kaip ydingas administraciniame procese ar nesuderinamas su protingumo ir teisingumo principais.

177Taip pat teisėjų kolegija atižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas Ekspertizės aktą laikė vienu iš byloje esančių įrodymų, o jame padarytų išvadų įrodomąją reikšmę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

178VII.

179Nagrinėjamoje byloje ginčijami Komisijos Nutarimas 1, kuris priimtas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi (šilumos bazinės kainos nustatymas) ir Metodika bei Bendrovės pateiktu šilumos bazinės kainos dedamųjų projektu, Komisijos Nutarimas 2, kuris priimtas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi (karšto vandens kainų dedamosios), Karšto vandens kainų nustatymo metodika bei Bendrovės pateiktu karšto vandens kainos dedamųjų projektu.

180Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

181Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijai pateiktų licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose, lyginant jas su pelno (nuostolių) ataskaitomis, reikšmingai skiriasi visi pajamų ir visi sąnaudų duomenys (remtasi Ekspertizės akto 12 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto 1 d., l. 80–83).

182Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovės licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose, pavadintose Pajamų ir sąnaudų ataskaitomis pagal veiklas, Nuomos sandoris apskaitytas neteisingai; klaidingas Nuomos sandorio apskaitymas turi tiesioginę įtaką ginčijamiems Komisijos nutarimams (remtasi Ekspertizės akto 14 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto 1 d., l. 85–103). Remiantis Metodikos 64 p., šilumos kainų dedamosios grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos gamybos (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros (eksploatacijos) ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos bei turto nuomos mokesčiai, nesusiję su šilumos tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos kainų dedamąsias. Būtinosiomis sąnaudomis nepripažįstamos tos nuomos ar koncesijos sutarties sumos, kurios nebūtų susidariusios, jei šilumos tiekimo veiklą vykdytų turto savininkas.

183Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijos naudojami šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodikliai buvo nepatikimi, nes tik viena audituotų įmonių ataskaita – AB „Šiaulių energija“ licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaita – parengta atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatas (remtasi Ekspertizės akto 13 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto 1 d., l. 83–85).

184Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė į Komisijai skirtas pajamų ir sąnaudų ataskaitas, skirtas šilumos kainų ir karšto vandens kainų skaičiavimui, labai tikėtina, įtraukė ir priskyrė būtinosioms sąnaudoms dalį sąnaudų, kurios negalėjo būti priskirtos būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, kaip numatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. ir Metodikos 64 str. (remiantis Ekspertizės akto 15 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto 1 d., l. 103–106), pavyzdžiui, audito darbo dokumentuose yra įrašų, kad tam tikros Bendrovės sąnaudos (reprezentacinės sąnaudos, išmokėtos socialinės garantijos, pašalpos, reprezentacinės kelionių išlaidos, studijų rėmimo ir darbuotojų mokymo sąnaudos, nuomojamos VIP ložės eksploatacija, nurašytos beviltiškos skolos, pašalpos, sumokėtos baudos ir nuotoliai, autobusų nuoma kelionėms, nurašytos sumokėtos garantijos „Price Speed“, psichologo konsultacijos, privačios medicinos klinikos „Northway“ tyrimų sąnaudos ir kt.) yra paskirstytos visoms veikloms, įskaitant ir šilumos tiekimo veiklą.

185Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija nesuderinamai su Metodikos 64 p. nuo 2008 m. iki 2012 m. imtinai iš „Vilniaus energijos“ priimdavo ataskaitas, kuriose pateikta apie 40 kartų mažiau informacijos, kitaip tariant, priimdavo tik vienos suminės eilutės ataskaitas (remiantis Ekspertizės akto 16 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto t. 1, l. 103–112), kur nurodoma, kad: Komisija naudojo 2006–2009 m. Bendrovės duomenis, kuriuose klaidingai apskaitytas Nuomos sandoris, ir nepaisė, kad auditorių išvadose tai buvo atskleista.

186Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijai Bendrovė pateikė nepakankamai detaliai audituotas 2006–2007 m. ataskaitas, taip pat „vienos suminės eilutės“ 2008–2012 m. ataskaitas, kurios negali būti prilygintos licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitoms. Audituotus duomenis Komisija ne visada teisingai perkėlė iš pajamų ir sąnaudų ataskaitų į Pažymos skaičiavimui skirtą suvestinę (remiantis Ekspertizės akto 17 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto 1 d., l. 113–118).

187Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patvirtinama, kad Komisija, rengdama pastovios karšto vandens kainos skaičiavimo dedamosios suvestinę, taip pat ir ginčijamus nutarimus, naudojo Bendrovės iš dalies neaudituotus 2008–2009 m. šilumos tiekimo veiklos sąnaudų duomenis bei ataskaitas, kuriose Nuomos sandoris apskaitytas neteisingai. Todėl tikėtina, kad, kaip ir nurodyta Federacijos ir kitų pareiškėjų bendrame skunde, į karšto vandens kainą įtraukta 4,281 Lt pastoviųjų sąnaudų ir pelno suma yra klaidinga (remiantis Ekspertizės akto 11 klausimo tyrimu (Ekspertizės akto 1 d., l. 76–80).

188Pažymėtina, kad Ekspertizės akto 11, 10, 9, 6 klausimų tyrimai bei išvados, nepalankios skundžiamų Komisijos nutarimų atžvilgiu, yra iš esmės pagrįstos Ekspertizės akto 12–17 klausimų tyrimo išvadomis, kuriose konstatuotas sąmoningas apgaulingas Bendrovės teiktose ataskaitose duomenų nurodymas. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino Ekspertizės akto 7 klausimo tyrimo išvadą, kad Komisijai ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto duomenys buvo pateikti tokiu formatu (popieriuje), jog jų faktiškai nebuvo galima klasifikuoti, rūšiuoti, sumuoti.

189Abu apeliantai teigia, kad ekspertas neskiria apskaitos ir Komisijai teikiamos reguliuojamos apskaitos. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Metodikos nuostatos nepakeičia pajamų ir sąnaudų, turto ir įsipareigojimų pripažinimo principų. Metodika neprieštarauja buhalterinės apskaitos, įmonių finansinės atskaitomybės įstatymams ir verslo apskaitos standartams tiek, kiek tai susiję su pajamų ir sąnaudų, turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo ir apskritai visų ūkinių operacijų registravimu buhalterinėje apskaitoje.

190Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai Federacija, B. C. ir J. I. teigė, kad ginčijamus nutarimai buvo priimti pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatas, Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, nes, pareiškėjų nuomone, termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalėjo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai, kas užtikrintų patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis kainomis. Metodikos 47.8 punkte įtvirtinta, kad nustatant šilumos bazinių kainų, šilumos kainų dedamųjų bei šilumos kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir nustatymo tvarką, taikoma taip pat ir Komisijos patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 6, 7 dalimis, termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai, kas užtikrina Šilumos ūkio įstatymo prioritetinio tikslo įgyvendinimą – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

191Atsakovas 2011 m. vasario 14 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą teigė, kad UAB „Vilniaus energija“ 2004–2009 metais iš elektros energijos gamybos gautas pelnas negali būti naudojamas šilumos gamybos sąnaudų sumažinimui pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, nes ji įsigaliojo tik nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Teisėjų kolegija vertina, kad tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes ginčijamas nutarimas buvo kaip tik priimtas jau įsigaliojus minėtai Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikai ir šiuo nutarimu reguliuojami santykiai į ateitį, t. y. šilumos bazinė kaina nustatoma ateinantiems penkeriems metams. Kita vertus, atsakovas Komisija apeliaciniame skunde savo argumentus dėl šilumos bazinės kainos naujam penkerių metų laikotarpiui grindžia Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros sąnaudų atskyrimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu (apeliacinio skundo 24–25 psl.), vadinasi, pats apeliantas Komisija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje tiriant ginčijamų nutarimų teisėtumą turi būti vadovaujamasi Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl to, kad turėjo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai, kas užtikrintų patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis kainomis, yra pagrįsti.

192Pareiškėjų Federacija, B. C. ir J. I. manymu, Komisija nepagrįstai nustatė padidintas pastoviąsias sąnaudas dėl darbo užmokesčio darbuotojams netinkamo įskaitymo (9,275 mln. Lt), ilgalaikio turto nepagrįsto įtraukimo, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų mažinimo, šilumos punkto priežiūrų remonto (eksploatacijos) sąnaudų, veiklos sąnaudų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų skunde teismui išdėstyti argumentai dėl to, kad Komisija nepagrįstai nustatė padidintas pastoviąsias sąnaudas dėl darbo užmokesčio darbuotojams ir netinkamai jas įskaitė, ir taip pažeidė Metodikos 80.1.3.2 punktą.

193Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Bendrovės skundo motyvai, kuriais iš esmės ginčijamos Komisijos taikytos 5 proc. dydžio leistinos karšto vandens netektys, yra nepagrįsti ir atmestini, bei šių motyvų nekartos.

194Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl jos sudėtingumo ir ekonominių klausimų vyravimo buvo remtasi Ekspertizės aktu, kaip iš vienu iš pagrindinių byloje esančių įrodymų. Apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai nebuvo pakankami paneigti Ekspertizės akte padarytoms išvadoms ir nebuvo pakankami, kad teismas suabejotų eksperto kompetencija.

195Pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I. prašymo išreikalauti iš atsakovo 2016 m. rugsėjo 14 d. planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 tenkinti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

196Bendrovės prašymo nutraukti nagrinėjimą dalyje dėl Nutarimo 1 taip pat nėra pagrindo, nes teisinių padarinių, sietinų su Nutarimo 1 neteisėtumu, klausimas gali būti keliamas ateityje.

197Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

198Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

199Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

200Atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą atmesti.

201Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

202Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjams B. C., J. I., pareiškėjo uždarosios akcinės... 4. atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams P.... 5. trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. M.,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (toliau – ir... 10. 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau... 11. 2) įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl šilumos bazinės kainos... 12. 3) panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl... 13. 4) įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl karšto vandens kainos... 14. Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad Bendrovė 2009 m. gruodžio 11 d.... 15. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu... 16. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, šilumos ir (ar) karšto... 17. Pareiškėjai, pateikdami prašyme nurodomus skaičiavimus, vadovaujasi... 18. Vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos... 19. Pareiškėjų manymu, Komisija nepagrįstai nustatė padidintas pastoviąsias... 20. Atsakovas Komisija teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjų Federacijos,... 21. Pagrįsdamas savo poziciją atsakovas paaiškino, kad Bendrovė 2009 m.... 22. Komisijos Šilumos skyrius patikrino įmonės pateiktą šilumos bazinės... 23. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Komisija, priimdama skundžiamus... 24. Komisija nesutinka, kad priimdama skundžiamus nutarimus, galėjo pažeisti... 25. Atsakovo nuomone, pareiškėjai, klaidingai įvertinę ekonominius rodiklius,... 26. Atsiliepime nurodoma, kad 2004–2009 metų Bendrovės šilumos bazinė kaina... 27. Bendrovės 2004–2009 metais iš elektros energijos gamybos gautas pelnas... 28. Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-316 nustatytos šilumos... 29. Atsakovo teigimu, pareiškėjų nurodyta 38,46 mln. Lt darbo užmokesčio... 30. Pareiškėjai, atsakovo manymu, klaidingai naudodami Pažymoje pateiktus... 31. Šilumos skyrius bendrą darbo užmokesčio fondą apskaičiavo vadovaudamasis... 32. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Šilumos skyriaus nustatyta 730,2 mln.... 33. Pagal Metodikos 80.1.2.1 punktą, nusidėvėjimui apskaičiuoti naudojama... 34. Pasak Komisijos, Bendrovės 2009–2013 metų ilgalaikė reguliuojamos veiklos... 35. Kaip minėta, kad investicijų planas yra suderintas Vilniaus miesto... 36. Pareiškėjai konstatavo, kad „sąnaudos šilumos punktų priežiūrai ir... 37. Atsakovas pamini, kad Šilumos skyrius šilumos punktų priežiūros sąnaudas... 38. Bendrovė teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų Federacijos, B. C. ir... 39. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, jog skundžiami nutarimai tose dalyse,... 40. Atkreipė dėmesį, jog skunde pateikdami Bendrovei veiklų rezultatus... 41. Bendrovė pažymi, kad elektros energijos tiekimo veiklos rezultatas apima ir... 42. Atsiliepime pabrėžiama, kad 2008, 2009 m. Kogeneracijos metodika dar... 43. Bendrovės manymu, pareiškėjų siūlymas šilumos tiekimo veiklos sąnaudas... 44. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog anksčiau šilumos punktų priežiūros... 45. Pasak Bendrovės, pareiškėjų siūlymas darbo užmokesčio sąnaudas... 46. Nurodo, jog pareiškėjų teiginiai dėl turto vertės, įskaičiuotos į... 47. Pasak Bendrovės, pareiškėjai nurodo neteisingą remontų sumą,... 48. Bendrovė nesutinka, kad tos pačios sąnaudos, kurios įskaičiuotos į... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 51. II.... 52. Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu (III... 53. 1) panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl... 54. 2) įpareigoti Komisiją laikantis būtinųjų karšto vandens tiekimo veiklos... 55. 3) įpareigoti Komisiją nustatant karšto vandens kainos kintamosios... 56. 4) įpareigoti Komisiją, atsižvelgus į 2 ir 3 reikalavimus, nustatyti... 57. Bendrovė taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį... 58. Nurodo, kad susipažinusi su Nutarimu 2 pastebėjo ir 2010 m. gruodžio 22 d.... 59. Bendrovės nuomone, Komisijos Nutarimas 2 dėl karšto vandens yra nepagrįstas... 60. Nurodo, kad Komisija neteisingai pritaikė Kainų metodikos 47 punkto ir 3... 61. Komisija Pažymoje nustatė, kad šilumos kiekis, reikalingas karštam... 62. Kainų metodikos 37 punktas nustato, kad skaičiuojant karšto vandens kainą,... 63. Iki 2009 m. sausio 7 d. galiojusios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo... 64. Tuo tarpu Komisija, apskaičiuodama pareiškėjo planuojamą realizuoti karšto... 65. Pažymi, kad ir 2011 metais karšto vandens netektys Vilniaus miesto... 66. Tuo atveju, jeigu teismas sutiktų su Komisijos pozicija, kad Kainų metodikos... 67. Aptarta situacija, pasak pareiškėjo, yra legislatyvinė omisija, ir sukelia... 68. Pabrėžė, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog valstybė, priverstinai... 69. Komisija su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 70. Atsiliepime (III t., b. l. 92–111) paaiškino, kad Bendrovė nepagrįstai... 71. Atsiliepime pabrėžė, jog karšto vandens tiekėjui pareiga organizuoti... 72. Pasak atsakovo, faktinės netektys gali būti įskaičiuotos į karšto vandens... 73. Komisijos nuomone, Kainų metodikos 39 punktas neprieštarauja aukštesnės... 74. Pasak Komisijos, pareiškėjo teiginys, jog Metodikos 39 punkto reglamentavimo... 75. III.... 76. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu... 77. Pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundo dalį, kuria prašoma... 78. Teismas panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010... 79. Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą, būtina atlikti ne tik Metodikoje... 80. Bendrovė pateikė teismui prašymą skirti byloje teismo ekspertizę ir... 81. K. A. audito biuras 2015 m.sausio 9 d. pateikė teismui ekspertizės aktą... 82. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, jog Ekspertizės akte... 83. Atsižvelgusi į pateiktus kvalifikacijos įrodymus, teisėjų kolegijai,... 84. Ekspertizės akto 12 klausimo tyrime pažymima, kad Komisijai pateiktų... 85. Ekspertizės akto 14 klausimo tyrimo išvadose teigiama, kad visose 2006–2012... 86. Ekspertizės akto 13 klausimo tyrimo išvadose paaiškinama, kad Komisijos... 87. Ekspertizės akto 15 klausimo tyrimo išvadose nurodoma, kad Bendrovė į... 88. Ekspertizės akto 16 klausimo tyrimo išvadose nurodoma, kad: Komisija nuo 2008... 89. Ekspertizės akto 17 klausimo tyrimo išvadose nurodoma, kad Bendrovė pateikė... 90. Teismas atkreipė dėmesį, jog Ekspertizės akto 11 klausimo tyrimo išvadose... 91. Ekspertizės akto 7 klausimo tyrimo išvadose pažymima, kad Komisijai... 92. Vertindamas aptartas Ekspertizės akto išvadas, teismas pripažino, kad jos... 93. Teisėjų kolegija Ekspertizės aktą bei jame formuluojamas išvadas vertino... 94. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog... 95. Vertindamas Bendrovės skundo motyvus, jog karšto vandens kintamosios kainos... 96. Teismas pažymėjo, kad Kainų metodika, kaip teisingai nurodoma Ekspertizės... 97. Teismas vertino, kad Bendrovės skundo motyvai, kuriais iš esmės ginčijamos... 98. Kainų metodikos 39 punkte nurodoma, kad planuojamas realizuoti karšto vandens... 99. Bendrovės skundo motyvai, kuriais grindžiamas Komisijos pozicijos taikyti 5... 100. Vertindamas aptartus pareiškėjos motyvus, taip pat prašymo dėl norminės... 101. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d.... 102. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės nagrinėjamoje... 103. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2 ir 3 skundo reikalavimai nelaikytini... 104. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I.... 105. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, padaryta... 106. Vertindamas ekspertizės kainos pagrįstumą ir spręsdamas dėl ekspertizės... 107. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visą ekspertizės kainą bankiniais... 108. IV.... 109. Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 110. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 111. 1. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas... 112. 1.1. Teismas netinkamai įvertino Eksperto išvados įrodomąją reikšmę ir... 113. Tai, jog teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, neteisėtai ir... 114. Komisijos nuomone, ekspertas neteisėtai išplėtė teismo nutartimi paskirtos... 115. Komisijos teigimu, Ekspertas nėra kompetentingas ekonominės analizės mokslo... 116. Ekspertas pateikia klaidingas išvadas dėl karšto vandens kainos kintamosios... 117. Ekspertas išvadas grindžia savo paties sugalvotomis ir nepagrįstomis... 118. 1.2. Teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso analogiją (toliau... 119. Remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 120. 1.3. Teismas vertino Skundžiamus nutarimus ekonominio tikslingumo požiūriu... 121. Komisija remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje... 122. Komisija daro išvadą, kad eksperto išvada nėra būtina, siekiant tinkamai... 123. 2 . Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5... 124. Teismas Skundžiamu sprendimu, kuris grindžiamas vien tik neteisėta ir... 125. 2.1. Teismo sprendimo argumentacija ir jame pateikiamos išvados yra... 126. 2.2. Pripažinus, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Eksperto išvada, teismas... 127. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą,... 128. 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl... 129. 2) patenkinti UAB „Vilniaus energija“ skundą nepatenkintų reikalavimų... 130. 3) atsižvelgiant į įpareigojimą, nustatyti atitinkamai pakeistas UAB... 131. 4) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu... 132. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 133. 1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6... 134. Bendrovės teigimu, byloje pateikta Eksperto išvada negali būti laikoma... 135. Apeliantas, susipažinęs su Eksperto išvada ir joje padarytomis esminėmis... 136. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo... 137. Audito bendrovės Ernst & Young Baltic 2015 m. liepos 10 d. ir 2015 m.... 138. 2. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas... 139. Bendrovės nuomone, Pareiškėjų skundo argumentai nagrinėjamoje byloje yra... 140. 3. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei... 141. Teismas neanalizavo Bendrovės skunde nurodytų argumentų, vietoj to... 142. 4. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į... 143. Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C. ir J. I. su... 144. Atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ skundą (XI t., b. l. 97–103)... 145. Pareiškėjai palaiko savo skunde išdėstytą poziciją dėl kitų Bendrovės... 146. Atsiliepime į Komisijos skundą (XI t., b. l. 104–108) iš esmės remiasi... 147. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į Komisijos apeliacinį... 148. Pareiškėjas palaiko atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl Eksperto... 149. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Ekspertas pateikė... 150. Bendrovė sutinka, kad Sprendime nepagrįstai kaip įstatymo analogija remtasi... 151. Bendrovė su atsakovo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju skundžiami Nutarimai... 152. Pareiškėjas taip pat, kad Sprendime pateiktos prieštaringos išvados,... 153. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 154. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 155. Savivaldybės administracija sutinka su teismo sprendimo motyvais, pažymi, jog... 156. Savivaldybės administracijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad analogiškas... 157. Atsakovas Komisija atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą (XI t., b. l.... 158. Teisėjų kolegija... 159. V.... 160. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės... 161. Nustatyta, kad Komisijos Šilumos skyrius, patikrinęs Bendrovės pateiktą... 162. Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi,... 163. Pareiškėjai Federacija, B. C. ir J. I. prašė panaikinti Komisijos Nutarimą... 164. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjų Lietuvos nacionalinės... 165. Abu apeliantai, Bendrovė ir Komisija, ginčija Eksperto išvadas, kuriomis... 166. VI.... 167. Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių... 168. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant... 169. K. A. audito biuras 2015 m. sausio 9 d. pateikė teismui ekspertizės aktą,... 170. Tyrimą atlikęs ekspertas K. A., nustatęs esmines, turinčias reikšmės... 171. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Ekspertizės akte pateikiamos... 172. Apeliantas atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 173. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinėje byloje faktiniai... 174. ABTĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma,... 175. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais dėl eksperto K. A.... 176. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ekspertas neteisėtai Ekspertizės akte... 177. Taip pat teisėjų kolegija atižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos... 178. VII.... 179. Nagrinėjamoje byloje ginčijami Komisijos Nutarimas 1, kuris priimtas... 180. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, šilumos ir (ar) karšto... 181. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijai pateiktų licencijuotos... 182. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovės licencijuotos veiklos... 183. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijos naudojami šilumos... 184. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė į Komisijai skirtas... 185. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija nesuderinamai su Metodikos... 186. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijai Bendrovė pateikė... 187. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patvirtinama, kad Komisija,... 188. Pažymėtina, kad Ekspertizės akto 11, 10, 9, 6 klausimų tyrimai bei... 189. Abu apeliantai teigia, kad ekspertas neskiria apskaitos ir Komisijai teikiamos... 190. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai Federacija, B. C. ir J. I.... 191. Atsakovas 2011 m. vasario 14 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą teigė,... 192. Pareiškėjų Federacija, B. C. ir J. I. manymu, Komisija nepagrįstai nustatė... 193. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 194. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl... 195. Pareiškėjų Federacijos, B. C. ir J. I. prašymo išreikalauti iš atsakovo... 196. Bendrovės prašymo nutraukti nagrinėjimą dalyje dėl Nutarimo 1 taip pat... 197. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 198. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 199. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 200. Atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį... 201. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą... 202. Nutartis neskundžiama....