Byla 2-9898-323/2012
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos, palūkanų, nuostolių ir neturinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei L. G., atsakovės atstovei V. L., trečiojo asmens atstovėms A. V., V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei V. L. IĮ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos, palūkanų, nuostolių ir neturinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nutraukti šalių 2010-12-15 sudarytą batų pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovę grąžinti 900,00 Lt sumą už nekokybiškus batus, priteisti 43,47 Lt nuostolių, 81,00 Lt palūkanų, 1000,00 Lt neturinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-15 iš atsakovei priklausančios parduotuvės „( - )“, esančios ( - ) įsigijo moteriškus ilgaaulius batus, pašiltintus natūraliu kailiu už 900,00 Lt. Paaiškino, kad batus ėmė avėti tik 2012 m. sausio mėn. ir po dviejų dienų trumpų pasivaikščiojimų nuvalytu šaligatviu pastebėjo, kad batų negalima naudoti pagal paskirtį – batų padas aptrauktas netinkamos kokybės plona medžiaga, kuri nuo drėgmės atsiklijavo nuo pagrindo, deformavosi ir susiraukšlėjo. Pažymėjo, kad kreipėsi į pardavėją dėl už nekokybiškus batus sumokėtos kainos grąžinimo, tačiau atsakovė tepasiūlė neatlygintinai pašalinti batų trūkumus, tačiau toks pasiūlymas netenkino. Nurodė, kad kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuri pripažino, kad batai neatitinka kokybės rodiklių, keliamų tokios rūšies gaminiams, tačiau atsakovei ir toliau atsisakant grąžinti sumokėtus pinigus, skundas buvo persiųstas Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri taip pat konstatavo, kad batai neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui naudoti pagal tikslinę paskirtį. Paaiškino, kad nepaisant nurodytų tarnybų išvadų, atsakovė iki šiol sumokėtos kainos nėra grąžinusi. Laiko, kad tinkamiausias pažeistų teisių gynimo būdas yra sudarytos prikimo – pardavimo sutarties nutraukimas ir atsakovės įpareigojimas grąžinti sumokėtą kainą. Taip pat nurodė, kad negalėdama avėti iš atsakovės nusipirktų batų dėl jų nekokybiškumo buvo priversta imti vartojimo paskolą, kad galėtų nusipirkti kitus žieminius batus ir už paimtą paskolą naujiems batams pirkti jau yra sumokėjusi 43,47 Lt palūkanų. Laiko, kad šiuos turtinius nuostolius patyrė dėl atsakovės kaltės, kuri ir turi juos atlyginti. Be to, paaiškino, kad atsakovė, pardavusi nekokybišką, netinkamą naudoti pagal paskirtį daiktą, visą laiką nuo prekės pardavimo naudojasi ieškovės sumokėta kaina – 900,00 Lt, ir turi mokėti įstatymines 6 procentų metines palūkanas už neteisėtą naudojimąsi ieškovės pinigais. Taip pat nurodė, kad dėl to, kad atsakovė pardavė nekokybišką prekę, netenkino ieškovės pretenzijų, ignoravo kompetetingų institucijų raštus ir nurodymus, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais. Paaiškino, kad buvo priversta imti vartojimo paskolą, kad galėtų įsigyti naujus žieminius batus, kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ir į teismą. Laiko, kad atsižvelgiant į ilgą laiką, kuomet atsakovė ignoravo jos ir valstybės institucijų pretenzijas ir sprendimus, 1000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (b. l. 3-5).

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei 900,00 Lt už batus, nors ir nesutinka, kad batai buvo nekokybiški, su trūkumais, laiko, kad jie buvo sugadinti dėl netinkamo, neatsargaus dėvėjimo. Taip pat nurodė, kad mažai tikėtina, jog ieškovė daugiau nei metus įsigytų batų nedėvėjo, o laikė juos dėžutėje, juolab, kad ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Laiko, kad ieškovė avėjo batus ne vieną kartą, kadangi batų odos pažeidimai yra iki kiauryminio nutrynimo, o batų pakulnėje matomas įbrėžimas. Be to, paaiškino, kad ieškovės įsigyti batai buvo su gamintojo nurodytu ženklinimu etiketėje, kurioje aiškiai nurodyta, jog tiek avalynės išorė, tiek vidus pagaminti iš natūralios odos, o padas iš natūralios odos ir sintetikos. Todėl laiko, kad ieškovė žinojo, jog batų pastorintas padas aptrauktas natūralia oda, ir tokio pobūdžio avalynė turi būti avima laikantis atitinkamų priežiūros ir naudojimo reikalavimų. Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl palūkanų priteisimo už naujai įsigytus batus, nes ieškovė imdama paskolą veikė savo rizika, be to ieškovė nepateikė įrodymų, kad paskolos ėmimas buvo būtinas. Nesutinka ir su reikalavimu dėl įstatyminių palūkanų priteisimo, kadangi avalynę sugadino pati ieškovė dėl netinkamo jos naudojimo. Laiko, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovei buvo pasiūlyti alternatyvūs jos teisių gynimo būdai, tačiau ieškovė atsisakė. Be to, ieškovės įsigyta avalynė buvo tinkamai paženklinta ir ieškovė turėjo žinoti, jog avalynė yra iš natūralios odos, reikalaujančios atitinkamos priežiūros ir eksploatavimo (b. l. 31-33).

4Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, laiko, kad ieškovės reikalavimas dėl batų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo yra pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas. Nurodė, kad vykdydama teisės aktų nustatytas funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje inspekcija tyrė ieškovės skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, jog ieškovės įsigyti batai neatitinka kokybės rodiklių, kurių asmuo gali pagrįstai tikėtis ir kurie būtini, norint daiktą naudoti pagal įprastinę paskirtį. Kitoje dalyje ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 38-40).

5Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2010-12-15 iš atsakovės nusipirko batus, kuriuos apsiavė tik 2012 m. sausio mėn., ir kuriuos panešiojus porą kartų išryškėjo jų trūkumai - atsisluoksniavo batų padas. Nors batų ženklinimą matė, tačiau kadangi nėra prekių žinovė, jo nesuprato. Paaiškino, kad dėl nekokybiškų batų kreipėsi į pardavėją - atsakovę, tačiau ji tik pasiūlė sutaisyti nekokybiškus batus bei pritaikyti nuolaidą kitam pirkiniui, tačiau pinigų grąžinti nesutiko. Taip pat nurodė, kad nusipirkusi nekokybiškus batus buvo priversta imti iš banko 2000,00 Lt kreditą, kad galėtų nusipirkti kitus žieminius batus, dabar yra priversta mokėti 16 procentų palūkanas. Dėl patirtos neturtinės žalos paaiškino, jog gindama savo teises buvo priversta kreiptis į kelias įstaigas, po to į teismą, patirti atsakovės ignoravimą, dėl ko patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei 900,00 Lt už batus, prašo įpareigoti ieškovę grąžinti batus. Paaiškino, kad ieškovės nusipirkti batai yra rankų darbų, iš natūralios odos, kuri yra ir ant pado. Mato savo kaltę, nes ieškovei nepaaiškino, ką reiškia batų ženklinime nurodyti ženkliai, todėl laiko, kad ieškovė nesuprato, ką perką, mat tie batai skirti tik pasipuošimui ir vaikščiojimui patalpose. Kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka, laiko, kad tai ieškovės apsisprendimas kur ir už kokią kainą pirkti batus, juos pirkti už savo ar skolintus pinigus, nesutinka mokėti įstatymines palūkanas už naudojimąsi ieškovės 900,00 Lt, mat ieškovė visą tą laiką savo žinioje turėjo atsakovės batus. Taip pat laiko, kad atsakovė negalėjo patirti neturtinės žalos, nes dėl susidariusios situacijos ieškovė negalėjo patirti jokių dvasinių išgyvenimų, su ja buvo bendrauta pagarbiai, ji niekada nebuvo įžeista, buvo siūlomi įvairūs alternatyvūs problemos sprendimo būdai.

7Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad ieškovės nusipirkti batai negali būti dėvimi pagal paskirtį, t.y. nors batai yra su storu natūraliu kailiu, tačiau nešioti lauke jų negalima, jie skirti dėvėti patalpose, kur yra labai švelnus paviršius. Nurodė, kad batų padas yra aptrauktas oda, ant kurios uždėta plona detalė, kurios perimetras mažesnis nei viso pado. Dėl tos priežasties batų pado kraštai avimi lauke dėvisi.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovės įsigijo batus už 900,00 Lt sumą (b. l. 6). 2012 m. sausio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, pranešdama, kad 2010-12-15 nusipirkti ilgaauliai batai po vienos dienos avėjimo prarado prekinę išvaizdą, plyšta jų padas (b. l. 7). 2012 m. kovo 6 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius patikrinimo aktu Nr. 1AV-26 ir jo pagrindu surašytu raštu Nr. 3KLS-78 nustatė, kad ginčo batai neatitinka kokybės rodiklių, kurių galima protingai tikėtis ir pasiūlė atsakovei gražinti ieškovei 900,00 Lt (b.l. 10-11, 41-43). 2012 m. kovo 22 d. raštu atsakovė atsisakė vykdyti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus pasiūlymą grąžinti ieškovei 900,00 Lt, siūlė savo lėšomis batus sutaisyti (b. l. 13). 2012 m. balandžio 30 d. Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos nutarimu Nr. 10-336 konstatuota, kad batų pado apsauga yra netinkama Lietuvos klimato sąlygomis, batų pobūdis – natūralaus kailio pašiltinimas – leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad batus bus galima avėti šaltuoju metų lauku lauke, todėl nustatė esminį batų kokybės pažeidimą ir pasiūlė atsakovei grąžinti ieškovei 900,00 Lt (b .l. 19-22).

10Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo - pardavimo sutartinių teisinių santykių. Pagal vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 str. 1 d.).

11CK 6.363 straipsnio 4 dalis numato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus; 4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas. Tačiau šio straipsnio 8 dalis numato, kad pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų (CK 6.334 str. 1 d., 6.363 str. 4-8 dalys), kurių pritaikymo pasirinkimo teisę turi vartotojas, įvairovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Tai reiškia, kad būtent vartotojas, šiuo atveju ieškovė, kaip silpnesnioji sutarties šalis, gali nuspręsti, kaip pasielgti, ir turi teisę reikalauti savo teisių gynimo jos pasirinktu CK 6.334 str. 1 d., 6.363 str. 4-8 dalys, kt. būdu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys – Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-06 patikrinimo aktas Nr. 1AV-26 (b .l. 41-43), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-04-30 nutarimas Nr. 10-336 (b. l. 19-22) - patvirtina, kad ieškovės pretenzija dėl įsigytų batų kokybės buvo pagrįsta, jos reikalavimai teisėti, kadangi iš atsakovės įsigytų batų padų apsaugos netinka Lietuvos klimato sąlygoms, nors batų pobūdis (ilgaauliai su natūralaus kailio pašiltinimu) leido ieškovei tikėtis, kad batus galima avėti šaltuoju metų laiku. Teismas neturi pagrindo abejoti šių tarnybų išvadose nustatytais faktais, juolab, kad šių institucijų sprendimai yra galiojantys, atsakovė jų neginčijo.

12Pažymėtina, kad CK 6.353 straipsnis nustato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, suteikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį (Vartotojų teisų gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Minėto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vartotojas turi teisę gauti išsamią informaciją apie perkamą ar naudojamą prekę; informacija turi būti teisinga, išsami, tiksli ir aiški; ji turi būti pateikta prieš įsigyjant prekę, pateikta raštu, valstybine kalba. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės įsigyti batai buvo tinkamos kokybės, jie buvo atitinkamai paženklinti, batų ženklinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš natūralios odos pagaminta ne tik batų išorė ir vidus, tačiau ir dalis pado, todėl ieškovė turėjo batus avėti jiems tinkamomis sąlygomis ir tik tam tikrose vietose (b. l.31-33, 74-75). Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui, priešingai nei juridiniam, keliami mažesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai. Ieškovė nurodė, kad nors ženklinimą ant batų matė, tačiau ženklų reikšmės nežinojo, šios aplinkybės atsakovės išaiškintos nebuvo, jei būtų žinojusi, kad batų, kurie yra pašiltinti natūraliu kailiu, batų negalima žiemą avėti lauke, jų nebūtų pirkusi (b. l. 74). Pažymėtina, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad neišaiškino ieškovei batų ženklinimo reikšmių, nepaaiškinimo, kur ir kokiomis sąlygomis batus galima avėti, t.y. nesiėmė priemonių, jog vartotojui būtų suteikta visa išsami informacija, užtikrintos vartotojo teisės ir interesai, nors privalėjo tai padaryti (b. l. 76).

13CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius santykius, įtvirtina pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būti naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Pažymėtina, kad atsakovė yra profesionalus pardavėjas, todėl jos atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų ar netinkamos parduoto daikto kokybės preziumuojama. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad tiek Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėjo išvadą, jog ieškovės įsigyti batai netinkami naudoti pagal įprastinę paskirtį, t.y. natūralaus kailio pašiltinimas leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad batus galima avėti šaltuoju metų laiku (b. l. 10-11, 19-22). Atsakovė pripažino, kad neišaiškino ieškovei batų ženklinimo reikšmės ir nesuteikė informacijos apie prekės ypatumus ir atitinkamą naudojimą, kuri neabejotinai būtų turėjusi įtakos ieškovės apsisprendimui pirkti batus (b .l. 76). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad buvo pažeisti ieškovės (pirkėjos) lūkesčiai turėti tinkamą daiktą, todėl pripažintina, kad ieškovei yra teisinis pagrindas pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise bei reikalauti vienašališkai nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus už įsigytus batus. Atsižvelgiant į tai, 2010-12-15 batų pirkimo – pardavimo sutartis nutrauktina, ieškovei priteistina iš atsakovės 900,00 Lt įsigytų batų vertės, tuo tarpu atsakovei reikalaujant grąžinti ieškovės įsigytus batus (b .l. 76), ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovei batus (CK 6.363 str. 8 d.).

14Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 43,47 Lt turtinių nuostolių, kuriuos patyrė mokėdama palūkanas už paimtą vartojimo paskolą naujiems batams įsigyti. Iš byloje pateikto kvito ir parduotuvės pažymos matyti, kad ieškovė 2012-01-31 įsigijo batus už 730,00 Lt (b. l. 65-66). Pagal CK 6.363 str. 5 d. vartotojas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Tokiu atveju vartotojas turi įrodyti patirtų nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 str.). Vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą teismas konstatuoja, kad ieškovė ne tik kad nepateikė jos patirtų nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų, nenurodė laikotarpio už paskaičiuotas palūkanas, palūkanų normos, paskolos dydžio, ypač įvertinant tai, kad ieškinyje ieškovė nurodė, kad paėmė 730,00 Lt vartojimo paskolą (b. l. 4), tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, kad paėmė 2000,00 Lt paskolą (b. l. 74), neaišku nuo kokios sumos paskaičiuotos palūkanos (CPK 178 str.), tačiau taip pat ieškovės nurodomų 43,47 Lt dydžio išlaidų už sumokėtas palūkanas naujiems batams įsigyti negalima pripažinti nuostoliais, į kuriuos ieškovė turi teisę CK 6.363 str. 5 d. prasme. Šios išlaidos nesusijusios su iš atsakovės pirktų batų kokybe, jos gerinimu, pirkdama naujus batus ieškovė tokias išlaidas patyrė savo rizika, todėl atsakovė negali būti atsakinga už jų atlyginimą. Maža to, toks ieškovės reikalavimas prieštarauja žalos (nuostolių) atlyginimo instituto paskirčiai, pagal kurią asmuo turi būti grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl sumokėtos kainos už netinkamos kokybės batų grąžinimo yra patenkintas, atsakovė įpareigota grąžinti ieškovės sumokėtus 900,00 Lt, .t.y. ieškovė yra grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovės paimtos paskolos palūkanas patenkinimas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas dėl 43,47 Lt turtinių nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 81,00 Lt palūkanų už neteisėtą naudojimąsi 900,00 Lt suma už laikotarpį nuo prekės perdavimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Savo reikalavimo teisiniu pagrindu nurodo CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kuri numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (b. l. 4). Pažymėtina, kad šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją ir mokamos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais. Nagrinėjamu atveju nėra teisino pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 81,00 Lt palūkanų pritesimo, kadangi CK 6.210 str. 2 d. numatytos palūkanos mokamos už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą, tačiau atsakovė piniginių prievolių pagal ją su ieškove siejusius sutartinius santykius neturėjo, be to, ieškinio reikalavimų šioje byloje pagrindas nėra prievolių įvykdymo terminų praleidimas, kadangi ieškinio reikalavimai šiuo atveju grindžiami atsakovės netinkamu pareigos užtikrinti prekės kokybę vykdymu. Tokia teismo išvada atitinka ir teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-369/2009; kt.). Nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 81,00 Lt palūkanų, šis reikalavimas atmestinas.

16Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl iš atsakovės įsigytų nekokybiškų batų, gindama savo pažeistas teises buvo priversta kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas, į teismą, turėjo imti kreditą, kad galėtų įsigyti naujus batus, ko pasekoje patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus (b .l. 3-5, 73).

17Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje ieškovės kaip vartotojos teisė kreiptis reikalauti neturtinės žalos priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala priteisiama, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, t.y. bent vieną iš neturtinę žalą apibūdinančių išgyvenimų, priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos. Kaip minėta, ieškovė, įrodinėdama patirtą neturinę žalą, nurodė, kad, siekdama apginti savo teises, turėjo kreiptis į įvairias instancijas, dėl to prarado daug laiko, patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jos dvasinius išgyvenimus, nepateikė (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, kiekvienas žmogus, susidūręs su tam tikrais nepatogumais, patiria neigiamas emocijas, tačiau kasdieniniai nepatogumai, jeigu jie nesukelia neigiamų pasekmių sveikatai arba neperžengia įprastų ribų, negali būti vertinami kaip patirta neturtinė žala bei negali būti pagrindas priteisti neturtinę žalą, tuo labiau, kai byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė ignoravo jos teisių pažeidimą ir jos reikalavimų neįvykdė, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), tačiau ne patį neturtinės žalos padarymo faktą. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl to, jog iš atsakovės nusipirko nekokybiškus batus ir buvo priversta ginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės 1000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėtų remtis kasacinio teismo 2009-06-01 išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje klausimas dėl neturtinės žalos fakto nustatymo nebuvo keliamas, kadangi žalos faktą nukentėję asmenys šioje byloje įrodė ir ginčas kilo tik dėl žalos dydžio, priešingai nei nagrinėjamu atveju, kur ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuluoti išaiškinimai buvo priimti tokioje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, laikytina, kad pagrįstai ja nesivadovaujama nagrinėjamoje byloje.

18Ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

19Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

20Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Nutraukti 2010 m. gruodžio 15 d. batų „( - )“ pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. G. ir atsakovės V. L. IĮ.

24Priteisti ieškovei L. G. iš atsakovės V. L. IĮ 900,00 Lt batų vertės, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 900,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-06-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

25Įpareigoti ieškovę L. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovei V. L. IĮ pagal 2010 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigytus „( - )“ batus.

26Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

27Priteisti iš atsakovės V. L. IĮ 72,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nutraukti šalių... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies.... 4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, laiko, kad ieškovės... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies.... 7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad ieškovės... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės... 10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo -... 11. CK 6.363 straipsnio 4 dalis numato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas... 12. Pažymėtina, kad CK 6.353 straipsnis nustato pardavėjo pareigą informuoti... 13. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius... 14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 43,47 Lt turtinių... 15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 81,00 Lt palūkanų už... 16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Lt neturtinės... 17. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo... 18. Ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio... 19. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 20. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Nutraukti 2010 m. gruodžio 15 d. batų „( - )“ pirkimo – pardavimo... 24. Priteisti ieškovei L. G. iš atsakovės V. L. IĮ 900,00 Lt batų vertės, 5... 25. Įpareigoti ieškovę L. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 26. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš atsakovės V. L. IĮ 72,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...