Byla 2A-369/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant: ieškovo atstovams A. G. ir D. J. , atsakovo atstovams K. G. , adv. Aušrai Bračiulienei, adv. Petrui Labanauskui, trečiojo asmens atstovui adv. Arūnui Juodžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, o atsakovo priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-424-565/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mechanika“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo byloje pagal ieškinį uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“) bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanika“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“ prašė: 1) pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20051074, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuanian“, atsakovo UAB „Mechanika“ ir ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“, nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d.; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ 1 345 200 Lt avansą, sumokėtą pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Mechanika“ pasiimti ožinį kraną su magnetine traversa iš ieškovo teritorijos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. su atsakovu UAB „Mechanika“ sudarė rangos sutartį Nr.35/306. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ožinį kraną su magnetine traversa, atlikti paleidimo-derinimo darbus ir perduoti kraną ieškovui pagal aktą. Ieškovas įsipareigojo už kraną sumokėti 2 242 000 Lt. Susitarus su trečiuoju asmeniu UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl krano įsigijimo finansavimo, vietoj minėtos rangos sutarties 2006 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta trišalė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074. Trišalėje sutartyje trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“ yra krano pirkėjas ir lizingo davėjas, ieškovas - lizingo gavėjas, atsakovas - pardavėjas. VšĮ Technikos priežiūros tarnyba (toliau – TPT) kraną patikrino 2006 m. rugsėjo 4 d. Krano ieškovas nepriėmė dėl jo trūkumų. Atsakovas buvo pateikęs pasirašyti krano perdavimo-priėmimo akto projektą, tačiau ieškovas nesutiko jį pasirašyti, nes jame nebuvo įvardinti krano trūkumai. Nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo bandoma pradėti kraną eksploatuoti, tačiau tuoj pat buvo nustatyti jo trūkumai. Krano būklę įvertino VšĮ TUVtechnika specialistai, kurie 2007 m. balandžio 13 d. išvadoje nurodė, kad dėl nustatytų defektų krano eksploatuoti nerekomenduojama. Atsakovas pašalino tik dalį defektų ir neskubėjo šalinti likusių esminių krano trūkumų, todėl ieškovas kreipėsi į kranų specialistus su pasiūlymu pašalinti krano trūkumus. AB „Klaipėdos kranai“ ir UAB „Mažeikių strėlė“ pasiūlymų nepriėmė, kadangi, jų manymu, krano trūkumai yra esminiai ir jų pašalinimas pareikalautų daug resursų. Nepavykus pasamdyti įmonės krano trūkumų pašalinimui ieškovas kreipėsi į lizingo davėją prašydamas nutraukti sutartį ir į atsakovą su įspėjimu apie atsisakymą nuo sutarties. Ieškovas iš lizingo davėjo gavo sutikimą nutraukti sutartį, be to, jis iš lizingo davėjo perėmė reikalavimo teisę į 672 600 Lt, šio sumokėtus pardavėjui pagal sutarties 3.1.2 punktą. Iš viso už kraną atsakovui yra sumokėta 1 345 200 Lt. 2007 m. balandžio 28 d. kranas buvo sustabdytas, nes juo dirbti tapo neįmanoma. Kranas neatlaikė 18 mėnesių garantinio termino. Ieškovas pažymėjo, kad netiesioginiais nuostoliais pripažintina tai, kad ieškovo dukterinė įmonė UAB „Vakarų metalgama“, kuriai naudotis turėjo būti įsigytas kranas, negauna tos naudos, kurios buvo tikėtasi. Tam, kad bent iš dalies kompensuoti krano praradimą, dukterinė įmonė samdo automobilinį kraną, mokėdama už jo nuomą (33 779,80 Lt). Automobilinis kranas neturi magnetinės traversos, todėl su UAB „Sjola“ sudaryta sutartis, kurios pagrindu yra samdomi žmonės, prikabinėjantys metalo lakštus. Dėl to susidarė papildomos išlaidos (22 407,49 Lt). Ieškovas taip pat privalėjo mokėti palūkanas pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį (15 702,97 Lt). Be to, iš atsakovo priteistini delspinigiai dėl esminių sutarties pažeidimų (65 601,36 Lt). Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo turėjo neplanuotų išlaidų teisinėms paslaugoms ir patyrė nuostolių dėl atsakovo iniciatyva Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1581-39/2007 taikyto trečiojo asmens turto arešto. Bendra trečiojo asmens nuostolių suma sudaro 24 819,24 Lt. Šias išlaidas ieškovas turėjo atlyginti trečiajam asmeniui pagal 2006 m. gegužės 9 d. finansinės nuomos sutarties 3.4 punktą. Po šios prievolės įvykdymo buvę trečiojo asmens nuostoliai tapo ieškovo nuostoliais.

5Atsakovas UAB „Mechanika“ priešieškiniu ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašė: 1) pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20051074, sudarytos tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“, UAB „Mechanika“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Nordea Finance Lithuania“ reikalavimo perleidimą ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20051074 nuo 2007 m. birželio 6 d.

6Atsakovas nurodė, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20051074. Gaminio perdavimo-priėmimo aktas, 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra MEH Nr. 0608035 bei TPT 2006 m. rugsėjo 4 d. gaminio patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė ieškovui kokybišką kraną. Jį ieškovo dukterinė įmonė pradėjo eksploatuoti nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. Kranas buvo eksploatuojamas iki 2007 m. balandžio 28 d., galėjo būti eksploatuojamas ir toliau. Atsakovas vykdė garantinį aptarnavimą ir atlikinėjo remonto darbus, kurie jam daryti net ir nepriklausė, nes ieškovas, netinkamai eksploatuodamas kraną, jį sulaužė. Kad kranas yra tinkamas eksploatuoti bei atitinka jam keliamus reikalavimus, patvirtina ekspertų išvada. Ekspertai nustatė, kad kranas išlaikė statinius ir dinaminius bandymus, o trūkumai neturi įtakos krano konstrukcijos tvirtumui. Ieškovas nepagrįstai siekia išvengti atsiskaitymo. Kadangi AB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė trišalės sutarties, todėl UAB „Nordea Finance Lithuania“ neteisėtai savo teises ir pareigas, kylančias iš 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“. Reikalavimo perleidimas pripažintinas negaliojančiu, nes prieštarauja CK 6.101 straipsniui. Pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu bei reikalavimo perleidimą negaliojančiu, šalys grąžintinos į pirminę padėtį.

7Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį patenkino – pripažino 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20051074, sudarytą tarp UAB „Mechanika“, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“, nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d., priteisė ieškovui iš UAB „Mechanika“ 1 345 200 Lt avansą, sumokėtą pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas įpareigojo UAB „Mechanika“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijos ožinį kraną su magnetine traversa. Teismas atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį atmetė.

8Sprendime nurodyta, kad atsakovo sumontuotą kraną ieškovas eksploatavo nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. balandžio 28 d. Krano eksploatavimą ieškovas nutraukė gavęs išvadą, kad dėl trūkumų krano eksploatuoti nerekomenduojama. 2007 m. gegužės 5 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl krano trūkumų, kurie nebuvo pašalinti, ieškovas negali naudoti krano pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. birželio 5 d. atsisako pirkimo–pardavimo sutarties. Trečiasis asmuo 2007 m. gegužės 21 d. raštu sutiko, kad ieškovas nutrauktų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nurodė, kad sutinka perleisti ieškovui savo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai ieškovas trečiajam asmeniui grąžins sumokėtą krano pardavėjui avansą už kraną bei atlygins patirtus nuostolius. 2007 m. liepos 3 d. raštu trečiasis asmuo informavo atsakovą, kad nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui savo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje buvo atlikta krano techninė ekspertizė. Iš ekspertizės akto ir jo priedų, eksperto A. B. paaiškinimų teisme matyti, kad kranas turi trūkumų, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas. Nustatyti šie žymūs krano trūkumai, atsiradę dėl atsakovo kaltės, turintys įtakos krano darbui ir saugumui: neteisinga dalies krano ratų geometrija, netinkamai įrengtas krovinių vežimėlio kelias, netinkama krovinių vežimėlio ratų konstrukcija. Ta aplinkybė, kad TPT 2006 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu pripažino kraną tinkamu naudoti, nepaneigia ekspertizės išvadų apie krano trūkumus. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad ekspertizės metu nustatyti trūkumai išryškėjo per tam tikrą laikotarpį, todėl 2006 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu galėjo būti neakivaizdūs. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pažeidė krano eksploatavimo sąlygas. Ekspertizės akte nurodyta, kad yra krano bėgių kelio, kurį įrengė ieškovas, defektai - bėgių aukščio nukrypimas, betoninio pagrindo defektas. Ekspertas paaiškino, kad krano ratų netolygiam susidėvėjimui įtakos turi tiek krano kelio defektai, tiek netinkama ratų geometrija. Kad krano kelio defektai būtų turėję įtakos kitų krano trūkumų atsiradimui, ekspertizės akte nėra nustatyta. VšĮ TUVtechnika 2007 m. balandžio 13 d. akte nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ekspertizės akte: krovinių vežimėlio kelio ir ratų, krano važiavimo ratų trūkumai, dėl kurių krano eksploatuoti nerekomenduojama. VšĮ TUVtechnika 2007 m. liepos 4 d. raštas atsakovui nepaneigia 2007 m. balandžio 13 d. akte padarytų išvadų. Šiame rašte tik teigiama, kad išsami krano techninės būklės ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau buvo nustatyta faktiška krano būklė - kraną reikia remontuoti. Teismo įsitikinimu, atsakovas pardavė ieškovui kraną su trūkumais, dėl kurių jo eksploatacija negalima. Sprendžiant, ar šie trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, trūkumų ištaisymo ir krano vertės santykis nėra pagrindinis kriterijus. Kraną ieškovas įsigijo ūkinei veiklai vykdyti ir pajamoms gauti. Negalėdamas naudotis kranu, ieškovas sudarė sutartį dėl naujo krano gamybos su kita įmone. Pirmą pretenziją dėl netinkamos krano ratų geometrijos ieškovas pateikė atsakovui 2006 m. rugsėjo 18 d., tai yra jau po 14 dienų nuo krano eksploatacijos pradžios. Pretenzija dėl krovinių vežimėlio ratų ir bėgių trūkumų buvo pateikta 2006 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas bandė taisyti krano trūkumus, tačiau jie ištaisyti nebuvo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl krano trūkumų ištaisymo ir jam buvo atsakyta. Ekspertai pirmą kartą kraną apžiūrėjo 2008 m. kovo 5 d. Antrą kartą kranas buvo apžiūrėtas 2008 m. kovo 12 d. Per šį laikotarpį dalis neesminių krano trūkumų buvo ištaisyta. Tai rodo, kad atsakovo darbuotojai turėjo galimybę taisyti krano trūkumus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ne kartą buvo informuotas apie krano trūkumus, tačiau jų per daugiau kaip dvejus metus neištaisė, nors krano atstatomųjų darbų sąmatoje nurodo, kad trūkumus gali ištaisyti per dvi savaites. Teismo manymu, netinkamos kokybės krano pardavimas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie krano kokybės trūkumus, todėl turėjo pagrindą atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties.

9Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. gegužės 9 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. 20051074 dėl krano finansinės nuomos. Pagal CK 6.573 straipsnio 1 dalį lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pirkėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo sutarties, taip pat turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą daiktą. Ieškovas turėjo teisę atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties. Trečiasis asmuo (pirkėjas ir lizingo davėjas) nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui savo reikalavimus į atsakovą, kylančius iš pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovas nenurodė aplinkybių dėl kurių šis perleidimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Už kraną ieškovas sumokėjo atsakovui 672 600 Lt avansą, taip pat ieškovas grąžino trečiajam asmeniui šio sumokėtą atsakovui 672 600 Lt avansą. Ieškovas pagal lizingo sutarties 3.5. punktą sumokėjo trečiajam asmeniui 15 702,97 Lt palūkanų, o pagal sutarties 3.4. punktą - 24 819,24 Lt išlaidų, susijusių su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu, todėl šios sumos priteistos iš atsakovo ieškovui.

10Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 65 601,36 Lt nuostolių, atsiradusių dėl to, kad ieškovas nuo 2007 m. balandžio 28 d. negali naudotis kranu. Šią sumą ieškovas skaičiuoja kaip 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo krano vertės už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 28 d. iki 2007 m. spalio 22 d. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad prašoma priteisti 65 601,36 Lt suma yra delspinigiai dėl pirkimo–pardavimo sutarties 4.3. punkto pažeidimo (pirkimo–pardavimo sutarties 6.4.1. p.). Pirkimo–pardavimo sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas atlygins sutartyje nustatyto dydžio nuostolius (delspinigių pavidalu), jeigu ieškovas negalės nuo sutartyje nustatyto termino naudotis kranu. Ieškovas nuo 2007 m. balandžio 28 d. dėl atsakovo kaltės negali naudotis kranu, todėl atsakovas turi sumokėti jam 65 601,36 Lt delspinigių. 2007 m. gegužės 5 d. raštu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas pasiimtų kraną ir ieškovo teritorijos, todėl atsakovas įpareigotas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti šį reikalavimą.

11Atsakovas UAB „Mechanika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:

121.

13Ieškovas, reikalaudamas pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d., rėmėsi CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 6.218 straipsnio 1 dalies normomis, tačiau teismas neaiškino ir netaikė šių teisės normų. Ši aplinkybė turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos.

142.

15Teismas turėjo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes 2006 m. gegužės 9 d. ožinio krano su magnetine traversa pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074 iš esmės nebuvo pažeista. Sprendime nenustatytas nei vienas iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardintų kriterijų, kuris patvirtintų esminį sutarties pažeidimą. Kokybiškas ožinis kranas buvo perduotas eksploatuoti nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. ir buvo intensyviai eksploatuojamas daugiau kaip 1 000 valandų. Aplinkybę, kad ožinis kranas yra tinkamas eksploatuoti ir atitinka tam gaminiui keliamus reikalavimus, patvirtina ekspertų išvada. Joje nurodyta, kad po krano eksploatavimo nustatyti kai kurie trūkumai, tačiau atsižvelgiant į krano vertę, juos tikslinga šalinti. Trūkumai nustatyti ne tik dėl atsakovo UAB „Mechanika“ kaltės, bet ir dėl ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ krano netinkamo eksploatavimo.

163.

17Teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad sutarties pažeidimas yra esminis. AB „Vakarų laivų gamykla“ iš esmės gavo tai, ką tikėjosi gauti iš sutarties. Jau krano eksploatavimo metu ieškovas išsikėlė tikslą reikšti atsakovui bet kokias pretenzijas ir bet kokiu būdu atsisakyti krano, nes kranas iš tikrųjų dirbo didesniu pajėgumu, o tai prieštaravo užsakymo ir gaminio projektavimo sąlygoms. Šią aplinkybę patvirtina teismo paskirtos ekspertizės išvados. Ekspertai, atsakydami į penktą klausimą, nekonstatavo krano nukrypimų nuo sutarties techninių sąlygų bei projektinių dokumentų nesilaikymo. Negalima pripažinti sutarties esminio pažeidimo nesant atsakovo UAB „Mechanika“ tyčios ar didelio neatsargumo. Rasti trūkumai ištaisomi. Dauguma jų atsirado dėl krano blogo eksploatavimo ir išorinių veiksnių: krano bėgių kelio defektų, bėgių aukščio nukrypimo ir betoninio pagrindo defektų.

184.

19Teismas pažeidė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkto kriterijus. UAB „Mechanika“ iš esmės įvykdė sutartį. Atsakovas vykdė garantinį aptarnavimą ir atliko krano remonto darbus, kurie buvo susiję su netinkamu krano eksploatavimu. Vien krano pagaminimas, neskaitant papildomų išlaidų garantiniam aptarnavimui, kainavo 1 900 000 Lt (be PVM). Ieškovas apie dešimt mėnesių naudojo kraną, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, priteisė iš atsakovo ne tik visą sumokėtą sumą, bet ir nuostolius. Šiuo atveju nuostolius patyrė atsakovas. Sutarties pažeidimo nereikėtų pripažinti esminiu, nes sutarties nutraukimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nekonstatavo esminio sutarties pažeidimo, todėl neturėjo pagrindo pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu. Ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, nes ieškovas nebuvo nustatęs atsakovui papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Ieškovas sutiko su krano pristatymo termino nukėlimu, pradėjo kraną eksploatuoti 2006 m. rugsėjo 8 d., nenustatė atsakovui papildomo termino sutarčiai įvykdyti, nesikreipė į draudimo bendrovę bei nepasinaudojo draudimo bendrovės sutarties įvykdymo laidavimu.

205.

21Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - be pagrindo vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus: VšĮ TUVtechnika 2007 m. balandžio 13 d. raštui Nr. 07-10-106, UAB „Klaipėdos kranai“ 2007 m. balandžio 13 d. raštui Nr. 07/662, UAB „Mažeikių strėlė“ 2007 m. balandžio 16 d. raštui Nr. 181a-P. Ieškovas šių įmonių atstovus netinkamai informavo apie krano techninę būklę, nepateikė krano techninės dokumentacijos, todėl jos pateikė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl krano trūkumų, nurodė itin didelę krano trūkumų šalinimo apimtį, davė atsakymus, jog jos techniškai nepajėgios suremontuoti krano.

226.

23Teismas neteisingai suprato techninės ekspertizės išvadas, todėl padarė neobjektyvias, klaidingas išvadas dėl krano trūkumų, jų pašalinimo, šių trūkumų įtakos tolimesniam krano eksploatavimui. Krovinių kėlimo krano techninės ekspertizės 2008 m. kovo 21 d. protokole nėra nurodyta, jog kraną reikia demontuoti. Nustatyti krano trūkumai nėra esminis sutarties pažeidimas, nes ekspertai nerado nukrypimų nuo sutarties techninių sąlygų bei projektinių dokumentų. Ekspertai nustatė, kad kranas faktiškai buvo eksploatuojamas daugiau kaip 1 000 valandų, o po to neveikiantis stovėjo be tinkamos priežiūros. Ekspertizės protokolo 3 priede ekspertai nustatė, kad rasti trūkumai neturi įtakos krano konstrukcijos tvirtumui, todėl ši ekspertų išvada paneigia ieškovo pasitelktų bendrovių padarytas prielaidas, kad kraną būtina demontuoti. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad visi trūkumai yra ištaisomi, kad ne visi jie atsirado dėl UAB „Mechanika“ kaltės. Krano remontas kainuotų apie 10-15 procentų krano vertės. Krano vertė – 1 900 000 Lt be PVM. Krano ištaisymo kaina – 58 875,20 Lt su PVM, todėl neteisinga teismo išvada, jog krano trūkumų ištaisymo ir krano vertės santykis nėra pagrindinis vertinimo kriterijus.

247.

25Teismas nepaneigė atsakovo UAB „Mechanika“ pateiktos 2008 m. lapkričio 10 d. trūkumų šalinimo darbų sąmatos. Joje nurodyta, jog atsakovas pajėgus atlikti krano trūkumų šalinimo darbus per 2 savaites, o šių trūkumų šalinimo išlaidos siektų 58 875,20 Lt. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Mechanika“ pardavė kraną su trūkumais.

268.

27Teismas nevertino Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gruodžio mėnesio ožinio krano įregistravimo pažymėjimo. Jame nurodytas ožinio krano savininkas – AB „Vakarų laivų gamykla“, todėl ieškovo argumentai dėl krano netinkamo perdavimo eksploatacijai yra nepagrįsti ir nelogiški.

28Trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovas atsiliepimu į atsakovo UAB „Mechanika“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad ieškinyje nurodytas reikalavimo teisinis pagrindas nesaisto teismo. Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“, gavęs UAB „Nordea Finance Lithuania“ sutikimą, pagrįstai ir teisėtai nutraukė 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Mechanika“ pardavė kraną su trūkumais, dėl kurių krano eksploatacija negalima. Netinkamos kokybės krano pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bylos įrodymai patvirtina, kad kranas buvo nekokybiškas. Ekspertizės metu nustatyta, kad kranas turi esminių trūkumų, kurie yra priežastiniame ryšyje su netiksliu krano surinkimu, atliktu UAB „Mechanika“. Kranas negalėjo būti naudojamas ieškovo veiklai, o tai įrodo, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį. Atsakovas krano trūkumų nepašalino daugiau kaip per pusę metų, neperdavė ieškovui sutarties sąlygas atitinkančio įrenginio. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad krano trūkumus gali pašalinti per dvi savaites. Krano registracija Valstybinėje darbo inspekcijoje nepaneigia bylos įrodymais patvirtintų krano kokybės trūkumų. Skundas dalyje dėl priešieškinio atmetimo yra nemotyvuotas, todėl atmestinas.

29Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Mechanika“ skundą prašo skundą atmesti, paskirti baudą už akivaizdžiai nepagrįsto skundo padavimą. Atsiliepime rašoma, kad ekspertas nustatė krano trūkumus, kurių nebuvo galima pastebėti jo priėmimo metu, tačiau kurie turėjo išryškėti kraną eksploatuojant. Ieškovas reikalavo trūkumus pašalinti daug kartų, tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovas kreipėsi dėl trūkumų pašalinimo į trečiuosius asmenis, bet jie atsisakė kraną remontuoti dėl didelės remonto darbų apimties. Kranas buvo įsigytas ieškovo ūkinei veiklai. Teismo paskirtas ekspertas konstatavo krano trūkumų ryšį su neteisingu krano surinkimu. Atsakovas pašalino tik dalį defektų ir neskubėjo pašalinti likusius esminius krano trūkumus. Teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad krano trūkumai yra esminiai. Ekspertizės protokole nurodyta, kad nustatyti trūkumai yra priežastiniame ryšyje su netiksliu krano surinkimu, kurį atliko UAB „Mechanika“. Ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – ožinio krano, kurį, jeigu jis būtų kokybiškas, naudotų savo ūkinėje veikloje. Kadangi tokio krano negavo, buvo priverstas įsigyti kito gamintojo kraną. Krano trūkumų priežastis yra ta, jog jis yra neteisingai surinktas. Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gruodžio mėnesio krano įregistravimo pažymėjimą Potencialiai pavojingų įrenginių registre ieškovo vardu atsakovas nepagrįstai vertina kaip įrodymą apie tinkamą krano perdavimą ieškovui. Atsakovas skunde pareikšdamas reikalavimą dėl priešieškinio tenkinimo, nenurodė tokį prašymą pagrindžiančių argumentų.

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Dėl perduoto pagal pirkimo-pardavimo sutartį daikto neatitikimo kokybės reikalavimų ir tuo pagrindu įvykdyto vienašalio sutarties nutraukimo

32Ieškovas vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą krano pirkimo-pardavimo sutartį, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą – pardavė nekokybišką daiktą (ožinį kraną su magnetine traversa) ir nepašalino šio daikto kokybės trūkumų bei defektų, nors ieškovas reikalavo juos ištaisyti. Byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad atsakovo pagamintas ir ieškovui perduotas kranas turi defektų, išryškėjusių krano eksploatacijos eigoje per garantinį terminą, dėl dalies kurių atsiradimo yra atsakingas krano gamintojas ir pardavėjas, t. y. atsakovas.

33CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo ne tik perduoti daiktus pirkėjui, bet ir patvirtinti jų kokybę. Šalių ir trečiojo asmens 2006 m. gegužės 9 d. sudarytos naujo ožinio krano su magnetine traversa (toliau – prekės) pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punkte deklaruojama pardavėjo pareiga užtikrinti, kad pristatyta prekė atitiks jos kokybei keliamus gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir nurodoma, kad pardavėjas suteikia prekei 18 mėnesių garantiją. Taigi atsakovas turėjo perduoti ieškovui kokybišką prekę ir garantuoti, kad jos kokybė atitiks tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus. CK 6.41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai prievolės dalykas yra pagal individualius požymius apibūdintas daiktas, skolininkas atsako už bet kokį to daikto kokybės pablogėjimą dėl skolininko kaltės. Esant pardavimo teisiniams santykiams pardavėjas pagal sutartį ir CK normas atsako už bet kokį neatitikimą, net jeigu tas neatitikimas išaiškėtų vėliau (CK 6.237 str. 3 d.). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekė bus tinkama naudoti pagal paskirtį, pažeidimą (CK 6.237 str. 4 d.). Kadangi atsakovas kaip pardavėjas garantavo prekės - krano kokybę ir nustatė garantinį šio daikto naudojimo pagal paskirtį terminą, jis turėjo įrodyti, kad faktinio prekės gavėjo (ieškovo) nurodyti prekės trūkumai atsirado po to, kai prekė buvo fiziškai perduota naudotis ieškovui ir šis pažeidė prekės naudojimo taisykles. Byloje atliktos ekspertizės išvadomis nustatyta, kad dėl dalies krano defektų atsiradimo atsakingas krano gamintojas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo išdėstytų aplinkybių apie tai, kad nustatyti prekės trūkumai, už kuriuos turi būti atsakingas pardavėjas, faktiškai atsirado dėl ieškovo padarytų krano naudojimo (eksploatacijos) taisyklių pažeidimo.

34Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas pardavė kraną su trūkumais, dėl kurių krano eksploatacija negalima ir laikėsi nuostatos, kad krano su tokiais trūkumais pardavimas pripažintinas esminiu pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu, kuriam esant ieškovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visa tai, ką atsakovas gavo vykdant sutartį bei atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius. Sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali.

35Pažymėtina, kad šalių ir trečiojo asmens sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje apskritai nebuvo aptartos sąlygos dėl perduodamo pirkėjui (lizingo gavėjui) krano, kaip specifinės paskirties daikto (kranai priskiriami prie sudėtingų ir potencialiai pavojingų kėlimo įrenginių), kokybinių parametrų privalomo patikrinimo. CK 6.337 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymuose arba sutartyje gali būti nustatyta pardavėjo pareiga patikrinti pirkėjui perduodamų daiktų kokybę (išbandymas, apžiūra, matavimai ir kt.), kuomet pardavėjas privalo kartu su daiktu perduoti pirkėjui ir dokumentus, patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta. Šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje tokia pardavėjo pareiga nebuvo aptarta, nes joje apsiribota tik bendro pobūdžio nuorodomis apie pardavėjo pareigą suteikti garantiją dėl daikto atitikties kokybės reikalavimams. Ieškovo ir atsakovo prieš tai sudarytoje rangos sutartyje dėl to paties krano gamybos, sumontavimo ir pardavimo ieškovui buvo konkretizuotos krano gamintojo prievolės dėl kokybiško daikto perdavimo užsakovui. Čia buvo numatytos daikto gamintojo (rangovo) prievolės, susijusios su pagaminto krano kokybės užtikrinimu ir pateikimu privalomam jo tinkamumo naudoti patikrinimui: a) pristačius kraną pirkėjui, jį sumontavus, paruošus visus reikiamus dokumentus ir atlikus paleidimo-derinimo darbus, kraną priduoti VšĮ Technikos priežiūros tarnybos (toliau – TPT) ekspertui (rangos sutarties 2.3 p., 4.4 p.); b) garantuoti, kad krano ir jame panaudotų medžiagų bei gaminių kokybė atitinka kranų gamybai keliamus techninių sąlygų reikalavimus, suderintus su pirkėju krano pagrindinių mazgų brėžinius ir TPT reikalavimus (rangos sutarties 6.1 p.). Taigi krano gamintojo ir pardavėjo pareiga garantuoti krano kokybę buvo siejama su TPT ekspertų atliktu daikto techninės būklės įvertinimu ir to daikto atitikimu TPT reikalavimams. Nors rangos sutartis nustojo galioti šalims sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau faktiškai krano gamintojas, prieš perduodamas kraną ieškovui naudotis, vadovavosi rangos sutarties nuostatomis dėl daikto kokybės garantijos užtikrinimo, t. y. ėmėsi veiksmų, kad kranas būtų patikrintas TPT specialistų - ekspertų ir būtų išduoti šios tarnybos dokumentai, patvirtinantys krano techninės būklės parametrus bei jo tinkamumą naudoti. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai: 1) TPT Šiaulių apygardos eksperto pasirašyta 2006 m. rugpjūčio 21 d. techninio patikrinimo ataskaita Nr. 07-70-118 apie krano gamybos metu atliktą jo techninį patikrinimą su išvada, jog kranas tinkamas montuoti; 2) TPT Klaipėdos apygardos eksperto pasirašyta 2006 m. rugsėjo 4 d. techninio patikrinimo ataskaita Nr. 06-61-368 apie krano techninį patikrinimą po sumontavimo su išvada apie krano tinkamumą naudoti. Šios išvados sudarė sąlygas krano gamintojui ir pardavėjui deklaruoti pristatytos prekės atitiktį jos gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamiems kokybės reikalavimams ir teikti prekės kokybės garantiją, kaip tai ir buvo numatyta šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 bei 6.5 punktuose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pateikta prekė – ožinis kranas su magnetine traversa pirkėjui buvo pristatyta ir perduota be akivaizdžių trūkumų, kuriems esant kranas negalėtų būti laikomas techniškai tvarkingu ir negalėtų būti pradėtas eksploatuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad krano kokybės trūkumai, už kurių atsiradimą atsakingas krano gamintojas ir jo pardavėjas, t. y. atsakovas, galėjo išryškėti ir išryškėjo jau krano eksploatacijos procese šio daikto kokybės deklaravimo garantiniu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas TPT ekspertas V. R., atlikęs sumontuoto krano privalomą techninį patikrinimą ir nustatęs, kad kranas tinkamas naudoti, paaiškino, kad patikrinimo metu trūkumai ir defektai nebuvo nustatyti, o ratų geometrijos patikrinimas šio privalomojo tikrinimo metu nėra atliekamas, nes netinkamos ratų geometrijos faktas gali išryškėti tik krano eksploatacijos metu, kam ir yra suteikiamas garantinis terminas. Vertinant bylos aplinkybes darytina išvada, kad tokių trūkumų, kaip netikslus krano ratų sumontavimas, bloga ratų geometrija, atsiradimo faktas buvo netikėtas ir pačiam daikto gamintojui bei pardavėjui, todėl negalima teigti, kad atsakovas sąmoningai perdavė ieškovui naudotis nekokybišką kraną. Šią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad atsakovas pirmą kartą projektavo ir gamino tokių techninių charakteristikų kraną (t. 1, b. l. 21). Ieškovo administracijos vadovo 2006 m. rugpjūčio 30 įsakymu sudarytos kėlimo krano priėmimo komisijos parengtame krano perdavimo - priėmimo akte (jis buvo pasirašytas penkių komisijos narių iš septynių paskirtųjų) įrašyta pastaba, fiksuojanti iš esmės tik vieną aiškų trūkumą – įtampos svyravimo filtrų nesumontavimą (t. 1, b. l. 24-25). Taip pat nurodoma per 6 mėnesius po krano eksploatacijos pradžios patikrinti krano ratų geometriją, o esant geometrijos trūkumams – pažymėta pardavėjo pareiga juos šalinti. Kaip apeliacinės instancijos teisme parodė liudytojas A. S., dalyvavęs krano perdavimo-priėmimo procedūroje, jau pirmą krano veikimo dieną kilo įtarimų dėl galimai blogos krano ratų geometrijos, todėl krano priėmimo dokumentuose ir buvo įrašyta atitinkama pastaba dėl galinčių išryškėti krano ratų geometrijos defektų.

36Bylos duomenimis, atsakovo perduotas ieškovui kranas pradėtas eksploatuoti nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. Pirmoji ieškovo pretenzija atsakovui apie netinkamą krano ratų geometriją, dėl kurios pastebimas stiprus krano ratų dilimas, pateikta 2006 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 28). Iš atsakovo pareikalauta nedelsiant pašalinti ratų geometrijos nukrypimus. 2006 m. rugsėjo 29 d. pretenzijoje, be blogos ratų geometrijos, fiksuojami dar keli išryškėję krano trūkumai (t. 1, b. l. 29). Atsakovas ėmėsi priemonių šalinti ieškovo nurodytus trūkumus (t. 1 b. l. 30-32, 34), tačiau kaip matyti iš ieškovo 2006 m. lapkričio 27 d. pretenzijos turinio, nebuvo šalinamas vienas iš rimtų trūkumų – nekokybiška (bloga) ratų geometrija, dėl ko pernelyg stipriai ir greitai dilo krano ratai (t. 1, b. l. 33). Nežiūrint šios aplinkybės kranas buvo ieškovo eksploatuojamas (naudojamas pagal paskirtį ūkinėje veikloje) iki 2007 m. balandžio 28 d.

37VšĮ TUVtechnika specialistų 2007 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 07-10-106 „Dėl ožinio krano AFS-1082.00.000 būklės“ buvo nurodyta keletas krano defektų, kuriems esant eksploatuoti kraną jie nerekomenduoja (t. 1. b. l. 51-52). Be kita ko, konstatuotas krano ratų nukrypimas nuo vertikalės ir stiprus jų nusidėvėjimas (nudilimas). Teismo paskirtos krano techninės ekspertizės išvadose taip pat nustatytas vienas iš krano trūkumų - krano ratų vienpusė apkrova ir ratų antbriaunių susidėvėjimas dėl neteisingos ratų geometrijos. Ekspertizės išvadose akcentuota, kad rasti defektai yra susiję ir su gamintojo atliktu krano netiksliu surinkimu, o tai priskirtina prie tokių trūkumų, dėl kurių kranas negali būti eksploatuojamas, nes trūkumai tik didės (eksperto A. B. paaiškinimai teisme – t. 3, 28-29). VšĮ TUVtechnika specialistų išvados dėl krano defektų, kuriems esant krano eksploatuoti nerekomenduojama, ieškovui buvo priežastis konstatuoti, kad šių defektų (kokybės trūkumų) nustatymo faktas vertintinas kaip esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, dėl kurio kaltas yra prekės pardavėjas (atsakovas), todėl esąs pagrindas vienašališkai nutraukti šią sutartį ir reikalauti iš atsakovo grąžinti visa tai, ką tas gavo vykdant sutartį bei atlyginti sutarties prievolių netinkamu vykdymu ir sutarties pažeidimu padarytus nuostolius (t. 1, b. l. 56). Tačiau iš VšĮTUVtechnika specialistų vėlesnio paaiškinimo matyti, kad jie neturėjo galimybės spręsti apie krano pagaminimo kokybę ir išvadų dėl jos neteikė. Jie tik nustatė krano defektus ir nurodė, kad kraną reikia remontuoti, o po to jis gali būti naudojamas pagal techninių dokumentų reikalavimus. Pažymėtina, kad dar 2006 m. spalio 5 d. rašte Nr. 581 atsakydamas į pretenziją dėl krano trūkumų atsakovas jau buvo atkreipęs ieškovo dėmesį į tą aplinkybę, kad nenormalaus ratų dilimo priežastis yra ir blogas pokraninis kelias (t. 1, b. l. 90). Ši aplinkybė, kaip viena iš galimų padidėjusio ratų dilimo priežasčių, vėliau buvo iš esmės patvirtinta ir byloje esančiuose VšĮ TUVtechnika specialistų rašte bei teismo paskirtos krano techninės ekspertizės išvadose. Štai VšĮ TUVtechnika specialistų nurodyta, kad yra reikalingas ne tik krano važiavimo ratų, tačiau ir krano bėgių kelio remontas. Ši išvada paaiškinama VšĮ TUVtechnika specialistų vėlesniu raštu, kur nurodoma, kad įtaką nustatytiems krano techninės būklės trūkumams galėjo turėti ne tik krano gamybos ir/ar sumontavimo proceso defektai, bet ir krano naudojimo pažeidimai (krano naudojimas ne pagal techninių dokumentų reikalavimus), netinkama nuolatinė priežiūra (t. 1, b. l. 117). Krano techninės ekspertizės išvadose taip pat yra nurodyta, kad dėl pokraninio kelio būklės - buvo nustatyti bėgių tiesumo nukrypimai, nukrypimas nuo normos aukščio atžvilgiu nustatytas keturiuose bėgio A taškuose, be to, vienoje vietoje buvo rastas neleistinas bėgio betoninio pagrindo defektas. Ekspertas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ne visi nustatyti krano trūkumai yra dėl UAB „Mechanika“ kaltės. Buvo nustatyta neteisinga krano ratų geometrija ir netikslus bėgio kelias, o tai turi įtaką krano ratų nusidėvėjimui, dėl ratų geometrijos netikslumų yra UAB „Mechanika“ kaltė, tačiau reikia tvarkyti ir krano kelią, kuris turi betoninio pagrindo pažeidimų, sėda dėl krūvio, o tai kenkia krano ratams (t. 3, b. l. 28-29). Esant aukščiau nurodytoms specialistų ir ekspertų išvadoms dėl krano eksploatacijos metu išryškėjusių šio daikto kokybės trūkumų kilmės ir pobūdžio, spręstina, ar tokių trūkumų atsiradimo faktas buvo pakankamas pagrindas ieškovui manyti, kad atsakovas padarė esminį pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą, kuris būtų pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti taikyti tokio veiksmo teisinius padarinius.

38Kaip jau minėta, šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje deklaruojama tik bendro turinio pardavėjo pareiga užtikrinti, kad pristatyta prekė atitiks jos kokybei keliamus gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (sutarties 6.1 p., 6.5 p.). Sutartyje nėra konkretizuota, kokiais šių konkrečių sutarties sąlygų pažeidimo ar netinkamo vykdymo atvejais nukentėjusi sutarties šalis pagrįstai galės konstatuoti, kad sutartinių prievolių, susijusių su daikto kokybės reikalavimų užtikrinimu, neįvykdžiusi arba jas netinkamai vykdžiusi šalis laikytina padariusi esminį sutarties pažeidimą, kuriam esant galimas vienašalis sutarties nutraukimas su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia arba dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d. 1–5 punktai). Bylos duomenimis, ieškovas atsakovo pagamintą ir perduotą naudoti kraną eksploatavo maždaug aštuonis mėnesius, krano dirbtas laikas sudarė apie 1000 motovalandų, kuris, byloje paaiškinimus teikusio eksperto A. B. teigimu, sudaro apie 10-15 % visų krano darbo resursų. Tokiu būdu, daryti išvadą, kad ieškovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš šios sutarties, nėra pagrindo. Kaip jau pažymėta aukščiau, nėra nustatyta, kad atsakovas sąmoningai pardavė kraną su kokybės trūkumais, krano techninės būklės privalomojo patikrinimo metu buvo pripažinta, jog jis tinkamas naudoti pagal paskirtį, krano kokybės trūkumai, dėl kurių kaltas krano gamintojas ir pardavėjas, išryškėjo jau krano eksploatacijos metu, todėl negalima teigti, kad atsakovo prievolės pagal pirkimo-paradavimo sutartį nebuvo įvykdytos ar netinkamai įvykdytos tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas (atsakovas) perdavė prekę naudotis sutartyje nurodytam asmeniui (ieškovui kaip lizingo gavėjui), todėl savo įsipareigojimą dėl daikto perdavimo jis įvykdė (CK 6.305 str. 1 d. nuostata). Iš šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų turinio negalima daryti išvados, kad griežtas atsakovo prievolių užtikrinti prekės kokybinius reikalavimus laikymasis turi esminę reikšmę (sutartyje nėra akcentuojama, jog pardavėjo pareigos užtikrinti prekės atitikimą kokybės reikalavimams netinkamas vykdymas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu). Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys, susiję su krano eksploatacijos metu išryškėjusiais atsakovo parduoto ir ieškovui naudotis perduoto krano kokybės trūkumais, yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą ieškovui vienašališkai atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad dar vienas iš įstatyme numatytų kriterijų, sprendžiant ar sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, siejamas su sutarties nutraukimo galimomis pasekmėmis sutartį pažeidusiai šaliai (CK 6.217 str. 2 d. 5 p.). Būtent šis kriterijus yra reikšmingas aptariant vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą šioje konkrečioje byloje, kuris šiame sprendime bus aptartas vėliau.

39CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad jeigu pardavėjo pristatyta prekė neatitiks jos kokybei keliamus gamintojo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taip pat šios sutarties ir paprastai tokios rūšies prekėms reiškiamus kokybės reikalavimus, pirkėjas turės teisę savo nuožiūra nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti viską, ką šalys gavo pagal šią sutartį, arba taikyti kitus sutartyje numatytus pažeistų teisių gynimo būdus (sutarties 6.1, 6.5, 7.1 punktai). Taigi šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukiama ir tais atvejais, kurie susiję su pardavėjo pareigos užtikrinti prekės kokybę neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Šiuo atveju būtina įvertinti, ar ieškovas pagrįstai pasinaudojo teise taikyti vieną iš sutartyje numatytų alternatyvių savo teisių gynimo būdų, tokį veiksmą motyvuodamas pardavėjo pareigos užtikrinti perduotos prekės kokybę neįvykdymu.

40CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios pirkėjo teisės, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (pastarasis pardavėjo teisių gynimo būdas neanalizuojamas, nes šiame teismo sprendime pripažinta, kad nebuvo padarytas esminis šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, kaip pagrindas nutraukti sutartį). Taigi įstatymų leidėjas numatė alternatyvias pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemones, kurių pasirinkimas priklauso nuo pirkėjo valios. Vienas iš būdų, koks buvo numatytas ir šalių pirkimo-pardavimo sutartyje, yra pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Tačiau negalima manyti, kad pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimo teisė yra absoliuti. Iškilus teisminiam ginčui dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, teismas, išanalizavęs konkrečias faktines aplinkybes ir ištyręs įrodymus turi įvertinti, ar pirkėjo pasirinktas ir įgyvendintas vienoks ar kitoks įstatyme ar sutartyje numatytas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas tikrai laikytinas pagrįstu, teisingu ir sąžiningu pardavėjo atžvilgiu. Pažymėtina, kad šios bylos šalių sutartiniams santykiams gali būti taikomi tie ypatumai, kurie būdingi didmeninio pirkimo-pardavimo sutartims (viena iš registruotų atsakovo veiklos rūšių yra kėlimo bei krovimo įrangos gamyba bei didmeninė prekyba). CK 6.379 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas ją iš esmės pažeidė. Vienas iš šio straipsnio normoje nurodytų esminių pažeidimų yra laikomas atvejis, kai parduoti daiktai yra netinkamos kokybės ir jų trūkumų neįmanoma per pirkėjui priimtiną terminą pašalinti (kitas normoje nurodytas esminio pažeidimo atvejis siejamas su daiktų perdavimo terminais – CK 6.379 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad šalims sutarus dėl naujo krano gamybos, jas iš pradžių siejo rangos sutarties teisiniai santykiai, nes atsakovas buvo ir krano gamintojas, ir jo pardavėjas. Nors šalys vėliau sudarė krano pirkimo-pardavimo sutartį, bet šalis sieję faktiniai sutartiniai santykiai pagal turinį kvalifikuotini tiek kaip rangos, tiek ir kaip didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes atsakovas ieškovo reikmėms gamino, montavo ir jam perdavė savo pagamintą prekę - naują ožinį kraną. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje teisiškai reguliuojamos rangovo prievolių už netinkamos kokybės darbą atsiradimo sąlygos, nustatant, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbo rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) - tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius užsakovas gali tuo atveju, jeigu rangovas trūkumų nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami (CK 6.665 str. 3 d.). Šioje byloje atliktos krano techninės ekspertizės išvadose nurodyta, kad visi nustatyti krano trūkumai yra ištaisomi, defektų šalinimas, įvertinus krano bendrą vertę, yra ekonomiškai tikslingas. Teismo posėdyje paaiškinimus teikęs ekspertas A. B. , be kita ko, nurodė, kad nors kranas turi trūkumų, bet jie visi gali būti pataisomi. Eksperto teigimu, kraną suremontuoti nebūtų problemų, viską įmanoma suremontuoti ir tai kainuotų apie 10 – 15 proc. krano vertės (t. 3, b. l. 28-29). VšĮ TUVtechnika 2007 m. liepos 4 d. rašte taip pat nurodyta, kad kraną reikia remontuoti, o po to jis gali būti naudojamas pagal techniniuose dokumentuose nurodytą paskirtį (t. 1, b. l. 117). Byloje esantys duomenys apie galimybę ištaisyti krano trūkumus, įskaitant ir tą jų dalį, dėl kurių atsiradimo atsakingas atsakovas, nėra paneigti. Teisėjų kolegijos vertinimu, krano trūkumų šalinimas šiomis konkrečiomis aplinkybėmis yra priimtinas, nes byloje nustatyta, kad remontuoti kraną yra protinga ir ekonomiška, atsižvelgiant į nustatytų trūkumų (už kuriuos atsakingas pardavėjas) pobūdį, mastą, galimą šalinimo trukmę ir kaštus. Nėra nustatyta, kad kraną reiktų demontuoti, išardyti ir pan. Kaip minėta, eksperto teigimu, visų nustatytų krano trūkumų remonto kaštai sudarytų apie 10 – 15 proc. krano vertės. Atsižvelgiant į tai, kad kranas turėjo būti parduotas už 2 242 000 Lt kainą, eksperto nurodytas procentinis visų krano trūkumų šalinimo kaštų dydis sudarytų apie 224 000 – 336 000 Lt. Ieškovo į bylą pateiktas pranešimas apie tai, kad preliminari krano trūkumų ištaisymo kaina sudarytų daugiau kaip 1 000 000 Lt, įrodomosios vertės neturi. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovas nėra atsakingas už visus ekspertų nustatytus krano trūkumus. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krano trūkumų, už kuriuos atsakingas pardavėjas (atsakovas), ištaisymo ir krano vertės santykis nėra reikšmingas kriterijus, sprendžiant ar tie trūkumai yra esminiai. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovui nebuvo pagrindo atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties (vienašališkai ją nutraukti) ir reikalauti grąžinti visa tai, ką pirkimo-pardavimo šalys gavo vykdydamos šią sutartį.

41Kaip jau minėta, nustatant ar sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, turi būti įvertinta ir aplinkybė, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d. 5 p.). Atsakovo perduotą naudoti kraną ieškovas eksploatavo maždaug aštuonių mėnesių laikotarpį (kranu išdirbta daugiau kaip 1000 motovalandų, kas, eksperto teigimu, sudaro apie 10-15 proc. visų krano darbo resursų), per kurį ieškovas (jo dukterinė įmonė) gavo iš to pajamų. Atsakovo apeliaciniame skunde pažymėta, kad vien tik krano pagaminimas, neskaitant papildomų išlaidų, jam kainavo 1 900 000 Lt be PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties nutraukimas ir ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti visas sumokėtas sumas bei pasiimti specifinės paskirties daiktą – kraną, kuris buvo gaminamas ieškovui pagal specialų užsakymą ir iš esmės negali būti panaudojamas kitur, sukeltų neproporcingai didelius neigiamus finansinius ir ekonominius padarinius atsakovui, todėl prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sutartinių santykių dalyvių sąžiningai dalykinei praktikai bei iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, sukurtų esminį šalių tarpusavio prievolių neatitikimą, pastatytų jas į iš esmės nelygią ekonominę padėtį (CK 1.5 str. 1 ir 4 d., 6.217 str. 2 d. 5 p., 6.158 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, konstatuoja, kad ieškovo įvykdytas sutarties nutraukimas yra neteisingas ir nesąžiningas veiksmas, todėl sprendžia, jog ieškovo reikalavimai pripažinti šalių 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d., priteisti sumas, kurias atsakovas gavo iš ieškovo ir trečiojo asmens vykdant sutartį (1 345 200 Lt avansines įmokas) bei pasiimti kraną iš ieškovo teritorijos yra atmestinas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo įvykdytą vienašalį pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą nuo 2007 m. birželio 5 d. neteisėtu – tenkintinas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant nustatytiems ieškovui perduoto krano trūkumams, už kurių dalies atsiradimą yra atsakingas atsakovas, ieškovas turi teisę naudotis kitais alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais, nustatytais įstatyme (CK 6.334 str. 2 d. 2-3 p.) arba pirkimo-pardavimo sutartyje (sutarties 6.5.2 p.)

42

43Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą ir atsakovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu pirkėjo teisių ir pareigų perleidimą

44Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nors pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį krano pirkėjas buvo tretysis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“, o ieškovas – lizingo gavėjas, tačiau pagal CK 6.573 straipsnio 1 dalį lizingo gavėjas turi teisę reikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.), taip pat turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Galiojant lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarčiai pirkėjas pagal lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutartį turi teisę perleisti visą reikalavimą ar jo dalį, taip pat visas teises ar pareigas (ar jų dalį) kitam asmeniui, įskaitant ir lizingo gavėją, tuo labiau, kad pagal aukščiau nurodytos teisės normos turinį lizingo gavėjui įstatymu yra suteiktos iš esmės visos pirkėjo teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo ir trečiojo asmens įvykdytas pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2006 m. gegužės 9 d. lizingo dalyko (krano) pirkimo-pardavimo sutartį perleidimas nuo 2007 m. birželio 6 d. lizingo gavėjui (ieškovui) atitiko CK 6.101, 6.103 straipsniuose ir CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, neprieštaravo CK 6.102 straipsnyje nustatytiems draudimams ir CK 6.567 - 6.574 straipsnių reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti atsakovo priešinio ieškinio reikalavimą ir pripažinti negaliojančiu pirkėjo teisių (įskaitant reikalavimo teises) ir pareigų perleidimą lizingo gavėjui, t. y. ieškovui nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagal trišalę 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį lizingo dalyko pirkėjo UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių ir pareigų perleidimas lizingo gavėjui AB „Vakarų laivų gamykla“ yra teisėtas teisinis veiksmas, todėl konstatuojama, kad 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074 galioja atsakovui UAB „Mechanika“ kaip pardavėjui, o ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ – kaip pirkėjui ir buvusiam lizingo gavėjui.

45Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 24 819,24 Lt nuostolių, kuriuos sudaro suma, jo, kaip lizingo gavėjo sumokėta lizingo dalyko pirkėjui trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ kompensuojant trečiojo asmens išlaidas, patirtas bylinėjantis su lizingo dalyko pardavėju UAB „Mechanika“ kitoje civilinėje byloje pagal pardavėjo piniginius reikalavimus dėl pirkėjo prievolių netinkamo vykdymo. Trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ir kitus nuostolius, kuriuos patyrė šis tretysis asmuo dėl UAB „Mechanika“ prašymu taikyto trečiojo asmens turto arešto kitoje civilinėje byloje, trečiajam asmeniui kompensavo ieškovas pagal finansinės nuomos sutarties 3.4 punktą (t. 2, b. l. 119-144 ir 145-149). Ieškovas nurodo, kad po šios prievolės įvykdymo trečiojo asmens nuostoliai tapo ieškovo nuostoliais.

46Kitoje civilinėje byloje yra pareikštas pardavėjo ieškinys lizingo dalyko pirkėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl piniginių reikalavimų, susijusių su pirkėjo prievolėmis pagal trišalę 2006 m. gegužės 9 d. krano pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 162-164). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ta byla (bylos Vilniaus apygardos teisme Nr. 2-2577-262/2009) yra sustabdyta iki bus išspręsta čia nagrinėjama byla. Šiuo sprendimu konstatuojama, kad trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“, kaip lizingo dalyko pirkėjo, teisių ir pareigų pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį perleidimas lizingo gavėjui AB „Vakarų laivų gamykla“ nuo 2007 m. birželio 6 d. buvo teisėtas ir galiojantis teisinis veiksmas. Tokia aplinkybė reiškia, kad atnaujinus kitos civilinės bylos nagrinėjimą turės būti sprendžiamas atsakovo toje byloje tinkamumo (procesinių teisių perėmimo pagrindu) klausimas. Ieškovas „AB Vakarų laivų gamykla“ nurodo, kad jis kompensavo atsakovo kitoje byloje UAB „Nordea Finance Lithuania“ patirtas procesines (bylinėjimosi) išlaidas, taip pat nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi ieškovas perėmė UAB „Nordea Finance Lithuania“ teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, labiausiai tikėtina, kad jis turėtų perimti atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ procesines teises kitoje minėtoje civilinėje byloje. Iš to darytina išvada, kad ieškovo nuostolius, susijusius su šalies procesinių išlaidų bei nuostolių, atsiradusių dėl pritaikytų procesinių, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių, kompensavimu, ieškovas įgis teisę reikalauti priteisti priimant procesinį sprendimą kitoje civilinėje byloje arba toje byloje priimto procesinio sprendimo pagrindu (CPK 93 ir 98 str., 147 str. 3 d. nuostatos). Remiantis išdėstytais argumentais šioje nagrinėjamoje byloje priteisti ieškovo nurodytą 24 819,24 Lt nuostolių atlyginimą nėra pagrindo.

47Ieškovas nurodė, kad reikalavimą priteisti iš atsakovo 15 702,97 Lt nuostolių, kuriuos sudaro ieškovo sumokėtos trečiajam asmeniui palūkanos pagal finansinės nuomos (lizingo) sutarties sąlygas, jis grindžia sąnaudomis, kurios nepasiteisino dėl būtinybės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 173, antra pusė). Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad nebuvo pagrindo ieškovui nutraukti su atsakovu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nurodytos sumos priteisimo.

48Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 65 601,36 Lt sumą, ją kvalifikuodamas kaip delspinigius už 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punkte numatytų prievolių pažeidimą. Sutarties 4 dalyje yra išdėstytos pardavėjo prekės pristatymo sąlygos, įskaitant ir sąlygą dėl pristatymo termino. Sutarties 4.3 punkte nustatyta pardavėjo prievolė pristatyti prekę į paskirties vietą 2006 m. birželio 30 d. Sutarties 6.3.2 punkte deklaruojama pardavėjo pareiga prekę pristatyti ne vėliau kaip per sutartyje nurodytą terminą (sutarties 4.3 p.). Jeigu pardavėjas neįvykdo sutarties 6.3.2 punkto sąlygų, pirkėjas turi teisę reikalauti sumokėti sutarties 6.4.1 punkte nustatyto dydžio delspinigius. Nurodytos sutarties sąlygos aiškiai patvirtina, kad sutarties šalys delspinigių mokėjimo prievolę numatė už krano pristatymo, t. y. prekės perdavimo pirkėjui (šiuo atveju – lizingo gavėjui) termino, kuris sutartyje buvo apibrėžtas konkrečia data, pažeidimą. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ne prekės pardavėjo prievolės pristatyti prekę konkrečiu terminu pažeidimu, bet netinkamu pareigos užtikrinti prekės kokybę vykdymu. Dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti delspinigius remiantis sutarties 4.3 ir 6.4.1 punktuose nurodytomis sąlygomis. Nėra pagrindo ieškovo prašomos 65 601,36 Lt sumos priteisti ir jo nurodytu teisiniu pagrindu – CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma, nes šioje teisės normoje numatytos palūkanos mokamos už terminą įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą, tačiau atsakovas piniginių prievolių pagal jį su ieškovu siejusius sutartinius santykius neturėjo, be to, ieškinio reikalavimų šioje byloje pagrindas nėra prievolių įvykdymo terminų praleidimas.

49Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo teisių įsigijus nekokybišką daiktą apsaugos būdus ir apimtį, taip pat reguliuojančias teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti taikyti tokio veiksmo teisinius padarinius kriterijus bei sąlygas, todėl patenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešinį ieškinį priėmė neteisingą sprendimą. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, o priešinis ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

50Priimant byloje naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Išlaidos paskirstomos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešinio ieškinio dalių proporcingumo. Atlikus apskaičiavimus atsakovui iš ieškovo priteistina 15 702 Lt bylinėjimosi išlaidų (įskaitant dalį, t. y. 1 000 Lt turėtų teisinės pagalbos išlaidų). Trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo atsižvelgiant į tai, kad yra atmestas atsakovo priešinio ieškinio reikalavimas dėl trečiojo asmens veiksmų, susijusių su pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį perleidimu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ir atsakovas už ekspertizės byloje atlikimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo po 15 000 Lt. Už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėta 5 423,91 eurų ir 508,40 eurų. Atlikus valiutos konvertavimą, teismo depozitinėje sąskaitoje liko 9 516, 92 Lt. Ši suma lygiomis dalimis grąžintina ieškovui ir atsakovui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

51Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą.

52AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atmesti.

53Atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti AB „Vakarų laivų gamykla“ įvykdytą vienašalį 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20051074 nutraukimą nuo 2007 m. birželio 5 d. neteisėtu. Nustatyti, kad 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074 galioja atsakovui UAB „Mechanika“ kaip pardavėjui, o ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ – kaip pirkėjui ir buvusiam lizingo gavėjui. Atsakovo UAB „Mechanika“ reikalavimą pripažinti negaliojančiu UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių ir pareigų pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį perleidimą nuo 2007 m. birželio 6 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ atmesti.

54Priteisti atsakovui UAB „Mechanika“ iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ 15 702 Lt bylinėjimosi išlaidų.

55Priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 3 299,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.

56Gražinti ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovui UAB „Mechanika“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos po 4 758,46 Lt, įmokėtų už ekspertizės atlikimą.

57Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovo UAB „Mechanika“ po 61,80 Lt dokumentų įteikimo išlaidų.

58Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi ir 2008 m. birželio 2 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Mechanika“ (kodas 144634612) turto ir lėšų areštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“ prašė: 1) pripažinti 2006 m.... 4. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. su atsakovu UAB „Mechanika“... 5. Atsakovas UAB „Mechanika“ priešieškiniu ieškovui AB „Vakarų laivų... 6. Atsakovas nurodė, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Nordea Finance... 7. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo AB... 8. Sprendime nurodyta, kad atsakovo sumontuotą kraną ieškovas eksploatavo nuo... 9. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. gegužės 9 d. sudaryta lizingo... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 65 601,36 Lt nuostolių,... 11. Atsakovas UAB „Mechanika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 12. 1.... 13. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo... 14. 2.... 15. Teismas turėjo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes 2006 m. gegužės 9 d.... 16. 3.... 17. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad sutarties pažeidimas yra esminis. AB... 18. 4.... 19. Teismas pažeidė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkto kriterijus. UAB... 20. 5.... 21. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - be pagrindo vieniems... 22. 6.... 23. Teismas neteisingai suprato techninės ekspertizės išvadas, todėl padarė... 24. 7.... 25. Teismas nepaneigė atsakovo UAB „Mechanika“ pateiktos 2008 m. lapkričio 10... 26. 8.... 27. Teismas nevertino Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gruodžio mėnesio... 28. Trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovas atsiliepimu į... 29. Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“ atsiliepimu į atsakovo UAB... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Dėl perduoto pagal pirkimo-pardavimo sutartį daikto neatitikimo kokybės... 32. Ieškovas vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą krano... 33. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį... 34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas pardavė kraną... 35. Pažymėtina, kad šalių ir trečiojo asmens sudarytoje pirkimo-pardavimo... 36. Bylos duomenimis, atsakovo perduotas ieškovui kranas pradėtas eksploatuoti... 37. VšĮ TUVtechnika specialistų 2007 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 07-10-106... 38. Kaip jau minėta, šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje deklaruojama... 39. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti... 40. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios pirkėjo teisės, kad... 41. Kaip jau minėta, nustatant ar sutarties pažeidimas gali būti pripažintas... 42. ... 43. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą ir atsakovo... 44. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nors pagal 2006 m.... 45. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 24 819,24 Lt nuostolių, kuriuos... 46. Kitoje civilinėje byloje yra pareikštas pardavėjo ieškinys lizingo dalyko... 47. Ieškovas nurodė, kad reikalavimą priteisti iš atsakovo 15 702,97 Lt... 48. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 65 601,36 Lt... 49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 50. Priimant byloje naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų... 51. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Priimti... 52. AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atmesti.... 53. Atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti... 54. Priteisti atsakovui UAB „Mechanika“ iš ieškovo AB „Vakarų laivų... 55. Priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ trečiajam asmeniui UAB „Nordea... 56. Gražinti ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovui UAB... 57. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“... 58. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, 2007 m....