Byla 2-913/2013
Dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ūkio subjektų grupės UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City Service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1974-450/2013 pagal ieškovo ūkio subjektų grupės UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City Service“ ieškinį atsakovui AB Lietuvos paštui dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo sprendimo panaikinimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

6Ieškovas ūkio subjektų grupė UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City Service“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovo AB Lietuvos pašto viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo kaip nepagrįsto ir iš naujo atlikti ieškovo (tiekėjo) kvalifikacijos vertinimo procedūrą ir atitinkamai priimti sprendimą dėl atitikties konkurso sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą AB Lietuvos paštą sustabdyti konkurso vykdymą, t.y. įpareigoti atsakovą nesudaryti jokių pirkimo sutarčių dėl konkurso būdu pirktų paslaugų teikimo, o atsakovui sudarius (pasirašius) pirkimo sutartį, įpareigoti sustabdyti pirkimo sutarties galiojimą bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį vykdymą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovui tęsiant konkursą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8Ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbta apie atsakovo AB Lietuvos pašto vykdomą pastatų eksploatavimo priežiūros paslaugų supaprastintų skelbiamų derybų būdu pirkimą. 2012 m. lapkričio 2 d. atsakovas informavo ieškovą raštu Nr. 3-6723 „Dėl pasiūlymo atmetimo“, kuriuo buvo informuotas, kad ieškovo pasiūlymas atmetamas vadovaujantis pirkimo sąlygų 11.6.2. punktu, nes neatitinka konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, numatytų 4.1.8. punkte. Todėl 2012 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Perkančioji organizacija atmetė ieškovo pretenziją.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo ūkio subjektų grupės UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City Service“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

11Teismas ieškovo prašymą atmetė dėl to, kad jis buvo praktiškai nemotyvuotas (178 str.), kadangi ieškovas nurodė bendro pobūdžio argumentą, kad konkurso vykdymas gali pasunkinti ar padaryti negalimu įvykdyti teismo sprendimo. Teismas nurodė, kad iš konkurso sąlygų ir pavadinimo matyti, kad konkurso tikslas – įvairaus pobūdžio komunalinių paslaugų AB Lietuvos paštas priklausančiuose statiniuose ir naudojamose teritorijoje, taip pat nuomojamoje ar panaudos teis naudojamose patalpose, įsigijimas.

12Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį bei preliminariai įvertinęs ieškinio pareiškime dėstomus ieškovo argumentus, pripažino, kad komunalinių paslaugų pirkimas reikalingas tiesioginiam atsakovo funkcionavimui, tuo pačiu tinkamai užtikrinant kasdieninį darbą, kuris susijęs su visuomeninių poreikių tenkinimu, todėl ieškovų prašymas pritaikyti laikinas apsaugos priemones ir sustabdyti konkurso procedūras yra neproporcingas ir gali turėti neigiamų pasekmių, kurios galimai viršytų teikiamą naudą.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atskiruoju skundu ieškovas ūkio subjektų grupė UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City Service“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1974-450/2013 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizavo ieškovo pareikšto ieškinio turinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo aspektu.
  2. Pirkimo objekto pobūdis nėra visiškai tiksliai apibrėžtas, kadangi, kaip matyti iš konkurso sąlygų, perkančioji organizacija numato pirkti pastatų eksploatavimo priežiūros paslaugas, t.y. turto plačiąja prasme priežiūros paslaugas. Vadinasi, į šias paslaugas neįeina energetinių resursų (elektros, vandens ir pan.) tiekimas, buitinių atliekų išvežimas ir kt. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kasdienio darbo vykdymui bei tiesioginiam funkcionavimui tai nepakenktų dėl to, jog ir pats atsakovas turi personalo, kuris anksčiau atlikdavo atsakovo turto priežiūros paslaugas. Kita vertus, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turi teisinę galimybę ginčo laikotarpiu organizuoti neskelbiamas supaprastintas derybas analogiškų paslaugų pirkimui tol, kol vyksta teisminis ginčas.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės užkirs galimybę iš galimai neteisėto konkurso atsirasti neteisėtoms iš anksto suplanuotoms pasekmėms.
  4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, užkertamas kelias atsakovui sudaryti sutartį ir/arba ją vykdyti su tiekėju, kuris tik formaliai, bet ne realiai išpildo konkurso sąlygų reikalavimus ir ne už mažiausią kainą, kurią galimai pasiūlytų kiti tiekėjai neteisėtai pašalinti iš konkurso.
  5. Patiriami nuostoliai ieškinio patenkinimo atveju būtų žymiai mažesni, nei nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
  6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas neproporcingas, tačiau proporcingumo principą aiškino vienpusiškai, tik atsakovo atžvilgiu, tokiu būdu suteikdamas jam nepagrįstą pranašumą.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veikla yra susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu. Lietuvos paštas yra vienintelis universaliųjų paslaugų teikėjas, užtikrinantis nenutrūkstą universaliųjų pašto paslaugų teikimą, t.y. visuomenės poreikių tenkinimą (Pašto įstatymas 14-16 straipsniai).
  2. Ginčo pirkimo objektas – elektros ūkio, liftų aptarnavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų, lauko ir pastatų vandentiekio – nuotekų ūkio priežiūros bei gedimų šalinimo, smulkių remontų, statinio (konstrukcijų) techninės priežiūros paslaugų atlikimas atsakovui priklausančiuose statiniuose ir naudojamose teritorijose, taip pat nuomuojamose ar panaudos teise naudojamose patalpose.
  3. Jeigu atsakovo darbuotojai galėtų patys atlikti perkamus darbus, atsakovui nebūtų jokio poreikio šiuos darbus pirkti skelbiant viešąjį pirkimą. Pirkimo paskelbimas rodo egzistuojantį poreikį tokioms paslaugoms.
  4. Komunalinių paslaugų tiekimo ypatumas yra tas, kad jos turi būti atliekamos tada, kada būtina tai padaryti. Šių paslaugų atlikimo būtinybė laiko prasme nepriklauso nuo viešojo pirkimo paskelbimo, jo eigos ar laimėtojo paskelbimo. Net ir patenkinus ieškinį, ieškovas negalėtų suteikti šių paslaugų už praėjusį laikotarpį, todėl konkurso procedūrų tęsimas ir pirkimo sutarties sudarymas, atsižvelgiant į perkamų paslaugų ypatumą, neturi reikšmės būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Priešingai, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras bei uždraudus sudaryti pirkimo sutartį ir atmetus ieškinį, bus padaryta žala perkančiajai organizacijai.
  5. Atsakovas tinkamai laikosi Viešųjų pirkimo įstatyme numatytų reikalavimų, užtikrina sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų. Sąžiningos konkurencijos užtikrinimas yra inter alia susijęs su vienodų reikalavimų taikymu visiems tiekėjams. Ieškovui vengiant vykdyti aiškią pareigą pateikti aiškius kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, jo pasiūlymas buvo atmestas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

19Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).

20CPK 4237 straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Taigi, iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių analizė sudaro pagrindą teigti, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių turi būti preliminariai įvertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Nustačius, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei atsisakymas taikyti tokias priemones.

21Viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti apie konkretaus pirkimo tiekėjų ir jį organizuojančios perkančiosios organizacijos interesus: pačia bendriausia prasme tiekėjai yra suinteresuoti laimėti pirkimą, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Tačiau greta šių interesų egzistuoja ir viešasis interesas. Visais atvejais visuomenė yra suinteresuota, kad pirkimas būtų vykdomas racionaliai naudojant jam skirtas lėšas, pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir pan. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

22Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byla iš esmės nėra nagrinėjama, t. y. teismas nevertina pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje AB „ Autrolis“ v. Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga, Nr. 2-1539/2010). Ar ieškovo ieškinys yra pagrįstas ar ne, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, todėl apelianto argumentai, kurie siejami su ieškinio pagrįstumu, neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui.

23Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo AB Lietuvos pašto pastatų eksploatavimo priežiūros - elektros ūkio, liftų aptarnavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų, lauko ir pastatų vandentiekio – nuotekų ūkio priežiūros bei gedimų šalinimo, smulkių remontų, statinio (konstrukcijų) techninės priežiūros - paslaugų viešojo pirkimo. Tokių paslaugų, atsižvelgiant į atsakovo AB Lietuvos pašto atliekamą veiklą, ypatumas yra tas, kad jos turi būti atliekamos tada, kada būtina tai padaryti, kad nesutrikdyti įmonės atliekamos visuomenei naudingos veiklos. Šių paslaugų atlikimo būtinybė laiko prasme nepriklauso nuo viešojo pirkimo paskelbimo, jo eigos ar viešojo pirkimo laimėtojo. Nepriklausomai nuo būsimo sprendimo, net ir patenkinus ieškinį, ieškovas negalėtų suteikti tokių paslaugų už praėjusį laikotarpį. Ginčo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, atsižvelgiant į perkamos paslaugos ypatumą, gali pažeisti viešąjį interesą. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir atmetus ieškinį, galėtų būti padaryta žala ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir paštu naudojantiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), o ieškinio netenkinimo atveju atsakovui būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta bei į visumą byloje nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas patirtų neigiamas pasekmes, kurios viršytų jų teikiamą naudą.

24Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo sumokėtas, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsniu priteistinas lygiomis dalimis iš UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City Service“ į valstybės biudžetą.

26Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš UAB „Mano būstas LT“, į.k. 300883806, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, ir AB „City Service“, į.k. 123905633, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, lygiomis dalimis po 50 Lt (penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo,... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl... 6. Ieškovas ūkio subjektų grupė UAB „Mano būstas LT“ ir AB „City... 7. Ieškovas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias... 8. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Centrinėje viešųjų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo ūkio... 11. Teismas ieškovo prašymą atmetė dėl to, kad jis buvo praktiškai... 12. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį bei... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu ieškovas ūkio subjektų grupė UAB „Mano būstas LT“ ir... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 20. CPK 4237 straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios... 21. Viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti... 22. Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl... 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo AB Lietuvos pašto pastatų... 24. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad skundžiama pirmosios... 25. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl... 26. Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337... 27. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.... 28. Priteisti iš UAB „Mano būstas LT“, į.k. 300883806, Konstitucijos pr. 7,...