Byla e2A-1138-260/2018
Dėl servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-875-454/2018 pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atsakovams I. Z., L. G., V. R. K., G. J., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė N. S.2016 m. lapkričio 8 d. patikslintame ieškinyje prašė nustatyti 60 kv. m. neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esantį ( - ), (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), (viešpataujantis daiktas), savininkams pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2; bei nustatyti 21 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, esantį adresu ( - ), (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), (viešpataujantis daiktas), savininkams pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1; įpareigoti atsakovus patraukti geležinį garažą, esantį adresu ( - ), kuris šiuo metu yra pastatytas ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto sklypo dalyje; iš atsakovų ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esantis adresu ( - ). Ieškovė šį žemės sklypą įgijo pagal 2012 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. ( - ). Ieškovei įgijus žemės sklypą buvo pastebėta, jog iki pastarojo nėra privažiavimo, kas užtikrintų galimybę tinkamai naudotis įgytu žemės sklypu pagal paskirtį. Iš ( - ) link ieškovės sklypo yra nutiestas keliukas, tačiau jis baigiasi ties ( - ) ir ( - ) žemės sklypais. Iš nutiestų vandentiekio trasų bei elektros kabelių matyti, jog galimai kelias buvo nutiestas būtent toje vietoje, kur ieškovė šiuo ieškiniu prašo nustatyti servitutą. Gretimų sklypų savininkai – ( - ), ir ( - ), (pastarasis sklypas nėra geodeziškai apmatuotas, tačiau ieškovės žiniomis priklauso Lietuvos Respublikos valstybei) – atsakovai nesutinka suteikti ieškovei kelio servituto, jog ji galėtų tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

103.

11Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad kitų atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise su Lietuvos Respublika valdomame žemės sklype ( - ), kelio servitutai nenustatyti, bendro naudojimo teritorijoje stovi du laikini metaliniai garažai. Į sklypą patenkama T. N. gatve ir esamu pravažiavimu iš ( - ). Žemės sklypo ( - ) planas, parengtas 2009 m. ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ). Šiame plane nurodytas projektuojamas kelias per ( - ) kiemą. Žemės sklypai, esantys ( - ) ir ( - ), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre. Iškilę ginčai taip savininkų sprendžiami tarpusavio susitarimu arba teismine tvarka. Kelio į žemės sklypą ( - ), servituto klausimas galėtų būti sprendžiamas rengiant prie statinių ( - ), teritorijos planavimo dokumentus ar žemės valdos projektą. Įvertinus tai, kad žemės sklypo, esančio ( - ), planu įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimas yra išspręstas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo nepagrįstai įtraukta į bylą atsakove bei nėra jokių pagrindų nustatyti ieškovės prašomus servitutus.

124.

13Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė pašalinti Teisingumo ministeriją iš proceso dalyvių, o bylą nagrinėti pagal Nacionalinės žemės tarnybos suformuotą poziciją.

145.

15Atsakovai I. Z., L. G., V. R. K. ir G. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, jog nenustačius jos siūlomo kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), pagal paskirtį. Ieškovei priklausančio žemės sklypo ( - ) plane, parengtame 2009 m. ir patvirtintame Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ), yra nurodytas projektuojamas kelias per ( - ) kiemą.

166.

17Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad parengtas laisvos (neužstatytos) 908 kv. m žemės sklypo ( - ), planas 2009 m. gegužės 20 d. buvo suderintas su pretendentės N. S. įgaliotinės I. M. perįgaliotu asmeniu E. K.. E. K. yra pasirašiusi ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2009 m. gegužės 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. ( - ). Nurodytas planas 2010 m. gruodžio 6 d. buvo suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Parengus laisvos (neužstatytos) 908 kv. m žemės sklypo ( - ), planą bei suderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“ patvirtino minėto žemės sklypo planą, pagal kurį buvo suformuotas 908 kv. m žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Patvirtintame žemės sklypo ( - ) plane patekimas į žemės sklypą ( - ), numatytas iš ( - ) pravažiavimo keliu per nesuformuotą valstybinę žemę, esančią adresu ( - ). Žemės sklypo ( - ), plano rengimas buvo inicijuotas institucijos, turinčios iniciatyvos teisę. Planas parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, patvirtintas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1263 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. Z. ir 15,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

228.

23Teismas pripažino nustatytu, kad žemės sklypai, esantys ( - ) ir ( - ), yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre. Žemės sklypo ( - ) planas, parengtas 2009 m. ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ). Parengtame plane nurodytas projektuojamas kelias per ( - ) kiemą.

249.

25Teismas sprendime nurodė, kad servitutas – tai išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriškai arba priverstinai. Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

2610.

27Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomi nustatyti servitutai objektyviai yra būtini. Ieškovė nors ir nurodė, kad negali patekti į sklypą dėl pastatytos gelžbetoninės tvoros, tačiau byloje pateikti įrodymai, jog ieškovės įgaliotinė I. M. pirko gelžbetoninės tvoros elementus, o todėl visiškai tikėtina, kad užtvara į sklypą atsirado ieškovės įgaliotinės iniciatyva. Pašalinus visą ar dalį gelžbetoninės tvoros, nebūtų jokių kliūčių ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą per ( - ) esantį žemės sklypą. Teismas vertino, kad ieškovė, įgyvendindama savo teises ir siekdama, kad jai priklausantis sklypas būtų tinkamo naudojimo nustatant servitutą, neišnaudojo ir nesiekė išnaudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovų teises ir interesus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės patikslintas ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3011.

31Apeliacinį skundą pateikė ieškovė N. S., kuri prašo panaikinti 2018 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-875-454/2018 ir priimti naują sprendimą – N. S. ieškinį tenkinti pilna apimtimi, iš atsakovų ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3212.

33Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

342.1.

35Skundžiamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, ką ir parodo tai, jog motyvuojamoji sprendimo dalis sudaro bemaž vieną puslapį. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad patekimas į apeliantei priklausantį žemės sklypą, adresu ( - ), yra numatytas 2009 m. parengtame ir 2011 m. sausio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) patvirtintame plane, kuris numato patekimą į apeliantės žemės sklypą per laisvą nesuprojektuotą valstybinę žemę, esančią adresu ( - ). Šios aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau akivaizdu, jog kelio nustatymas per nesuprojektuotą žemės sklypą yra iš esmės pažeidžiantis apeliantės interesus. Dabar jokio įvažiavimo nėra, nes jis tik numatomas.

362.2.

37Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Apeliantė objektyviai ir negali naudotis nesuprojektuotame sklype neva tai numatytu keliuku, kadangi kelias nėra suprojektuotas, jame yra iškasti rūsiai, kurie kelia pavojų bet kokiam asmeniui, tuo labiau važiuojant transportu, kelias eitų per daugiabučio kiemą ir jį visą užimtų, daugiabutyje gyvena jaunos šeimos su daug mažų vaikų, todėl kyla realus pavojus jų saugumui, todėl patekti į apeliantei priklausantį žemės sklypą šiuo keliu lengvuoju transportu nėra objektyvių galimybių. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad neva tai šios rūsio duobės nebuvo užfiksuotos išvažiuojamojo posėdžio metu, tačiau tai neatitinka objektyviai tiesai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad duobės yra, tai ir I. Č. ir kiti asmenys, tačiau šių parodymų teismas net netyrė. Akivaizdu, jog patekimas į apeliantės žemės sklypą yra galimas tik per jau esantį susiformavusį keliuką ir jos prašomą nustatyti servitutą, priešingu atveju apeliantė neturės galimybių naudoti jai priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), pagal paskirtį. Apeliantės nuomone, jos prašomas būdas nustatyti servitutą yra pats ekonomiškiausias, lengviausiai įgyvendinamas bei atitinka šalių interesų proporcingumo principą.

3813.

39Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), plano, parengto 2009 m. ir patvirtinto Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ), matyli, kad patekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą numatytas iš ( - )pravažiavimo keliu per nesuformuotą valstybinę žemę, esančia adresu ( - ). Minėtas planas parengtas laikantis teises aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas su teises aktuose nurodytomis institucijomis, patvirtintas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad nėra kitų alternatyvių galimybių jai patekti į savo žemės sklypą nenustatant servitutų atsakovų žemės sklypams. Ieškovės prašomi nustatyti servitutai yra visiškai nebūtini, kadangi ieškovė į savo žemės sklypą gali patekti per ( - ) kiemą. Taigi teismas pagristai nustatė, kad ieškovė, įgyvendindama savo teises ir siekdama, kad jai priklausantis sklypas būtų tinkamo naudojimo nustatant servitutą, neišnaudojo ir nesiekė išnaudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybes teisę būtų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovų teises ir interesus.

4014.

41Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Jame nurodė, kad Teisingumo ministerija laikosi anksčiau suformuotos pozicijos byloje, kad ji, pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją, nėra tinkamas valstybės atstovas šioje byloje, todėl pažymi, kad pritaria Nacionalinės žemės tarnybos suformuotai pozicijai byloje, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

4215.

43Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą pateikė atsakovai I. Z., L. G., V. R. K. ir G. J., kurie prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Šie atsakovai savo atsiliepime nurodo tokius argumentus:

4415.1.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

4515.2. Ieškovės pateikto apeliacinio skundo turinys suponuoja tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nustatyti servitutą, kuris garantuotų ieškovei patogesnį patekimą į jai priklausantį žemės sklypą. Akivaizdu, jog toks ieškovės siekis yra nesuderinamas su aukščiau pacituota teismų praktika, kurioje aiškiai yra nurodyta, kad servituto nustatymas yra siejamas tik su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu. Akivaizdu, jog ieškovei tiek dar iki įgyjant nuosavybę (( - )Laisvos (neužstatytos) 908 kv. m. žemės sklypo ( - ), plane; Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“), tiek ir įgijus nuosavybę į žemės sklypą ( - ) (2012 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendime Nr. ( - ) bei pridedame plane), patekimas į šį žemės sklypą visuomet buvo numatytas per projektuojamą kelią esantį valstybinės žemės sklype ( - ). Svarbu, jog nei ieškovė, nei jos įgalioti asmenys, tame tarpe ir I. M., žemės sklypo formavimo ir nuosavybės įgijimo metu jokių pretenzijų dėl patekimo į žemės sklypą ( - ), per projektuojamą kelią esantį valstybinės žemės sklype ( - ), niekuomet nereiškė, minėtų administracinių aktų neginčijo, o priešingai, su jų turiniu sutiko ir nuosavybėn įgijo minėtą žemės sklypą. Akivaizdu, jog ieškovė melagingai teigia, jog neva tik jai nuosavybės teise įgijus žemės sklypą ( - ), buvo pastebėta, jog iki pastarojo nėra privažiavimo.

4615.3.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovei yra suplanuotas įvažiavimas per valstybinę žemę, kurios adresas ( - ). Šio sklypo savininko – valstybės – interesus šioje byloje atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja ir sutinka, jog ieškovė pro valstybinę žemę patektų į savo žemės sklypą, kurio adresas ( - ), realiai tarp žemės savininkų ginčo dėl to nėra. Tačiau, ieškovė, išimtinai tik dėl asmeninių priežasčių ir poreikių, nori, kad pravažiavimas būtų nustatytas per atsakovams priklausantį žemės sklypą ( - ). Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog galimybė naudotis patekimu į jai priklausantį žemės sklypą ( - ), per valstybinę žemę ( - ), yra tik teorinė, kadangi neįmanoma nesuprojektuotame žemės sklype suprojektuoti kelią, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys realios faktinės situacijos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog ieškovė 2015 m. tvarkydama ir prižiūrėdama jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą faktiškai naudojosi įvažiavimu per valstybinę žemę ( - ). Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, kelio suteikimo galimybė yra ne teorinė, o praktinė, ką ir patvirtino tiek pačios ieškovės ir/ar jos įgaliotų asmenų veiksmai prižiūrinti ir faktiškai valdant žemės sklypą ( - ), tiek ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės. Tas faktas ar valstybinės žemės sklypas yra suprojektuotas, ar nesuprojektuotas, jokios įtakos ir jokių objektyvių kliūčių Ieškovei patenkant į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesudaro. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikti teiginiai apie daugiabučio namo gyventojus ir jų interesus, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali naudotis jai nustatytu pravažiavimu per valstybinį žemės sklypą ( - ). Valstybinės žemės savininkas sutinka, kad per jo žemę ieškovė važinėtų į savo sklypą. Nesuformuota žemė priklauso valstybei, kuri pati suplanavo pravažiavimą į ieškovės žemės sklypą per valstybinę žemę ir neprieštarauja, kad ieškovė valstybine žeme naudotųsi patenkant į savo žemės sklypą.

4715.4.Pareigą įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti savininko daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui, šiuo atveju ieškovei. Tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog nenustačius jos siūlomo kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), pagal paskirtį.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5116.

52Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal ieškovės apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5317.

54Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys ir netenkintas jos prašymas nustatyti atsakovų žemėje kelio servitutą pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą.

5518.

56Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

5719.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 4.126 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo yra suformavęs praktiką, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2018).

5920.

60Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

6121.

62Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas 908 kv. m. žemės sklypo ( - ) planas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pasiūlyta spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu (t. I, b. l. 108). Parengtame plane (t. II, b. l. 54) patekimui į sklypą ( - ) nurodytas projektuojamas kelias per ( - ) kiemą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. S.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei N. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0908 ha žemės sklypą ( - ) (t. II, b. l. 45). Ieškovė N. S. 2016 m. spalio 31 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame patekimui į jai priklausantį žemės sklypą ( - ) prašė nustatyti 60 kv. m. neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esantį ( - ), (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), (viešpataujantis daiktas), savininkams pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2; bei nustatyti 21 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, esantį adresu ( - ), (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), adresu ( - ), (viešpataujantis daiktas), savininkams pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1; įpareigoti atsakovus patraukti geležinį garažą, esantį adresu ( - ), kuris šiuo metu yra pastatytas ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto sklypo dalyje. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, pripažindamas, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomi nustatyti servitutai objektyviai yra būtini, kad pašalinus visą ar dalį ieškovės atstovės pastatytos gelžbetoninės tvoros, nebūtų jokių kliūčių ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą per ( - ) esantį žemės sklypą, kaip numatyta formuojant šį sklypą. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimo padavė ieškovė, skunde ji prašo panaikinti 2018 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-875-454/2018 ir priimti naują sprendimą – N. S. ieškinį tenkinti pilna apimtimi, iš atsakovų ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6322.

64Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, ką ir parodo tai, jog motyvuojamoji sprendimo dalis sudaro bemaž vieną puslapį, teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad patekimas į apeliantei priklausantį žemės sklypą, adresu ( - ), yra numatytas 2009 m. parengtame ir 2011 m. sausio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) patvirtintame plane, kuris numato patekimą į apeliantės žemės sklypą per laisvą nesuprojektuotą valstybinę žemę, esančią adresu ( - ), tačiau akivaizdu, jog kelio nustatymas per nesuprojektuotą žemės sklypą yra iš esmės pažeidžiantis apeliantės interesus, dabar jokio įvažiavimo nėra, nes jis tik numatomas.

6523.

66Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, nes šio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis surašyta tik nepilname puslapyje. Vertinti, ar teismo sprendimas pagrįstas, tik pagal teismo sprendime nurodytų motyvų apimti, negalima. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, kartu ir teisėtu, kai jis priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes, atitinka materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus, kai teismas pagrindžia savo sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija vertina, kad apskųstasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, atitinka materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas 908 kv. m. žemės sklypo ( - ) planas, jame numatyta, kad patekimui į sklypą ( - ) projektuojamas kelias per ( - ) kiemą, tinkamai įvertino, kad ieškovė neįrodė, jog patekimui į ieškovės sklypą yra būtinas kelio servitutas, kokį prašo nustatyti ieškovė, t. y. per gretimus žemės sklypus, esančius ( - ) ir ( - ), pagrįstai netenkino ieškovės prašymo nustatyti atsakovų žemėje kelio servitutus, pripažino, jog patenkinus ieškinį būtų pažeistos atsakovų teisės, jos būtų nepagrįstai ribojamos.

6724.

68Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad dabar jokio įvažiavimo į jos ( - ) nėra, nes jis tik numatomas, todėl ji objektyviai ir negali naudotis nesuprojektuotame sklype neva tai numatytu keliuku, be to jame yra iškasti rūsiai, kurie kelia pavojų bet kokiam asmeniui, tuo labiau važiuojant transportu, todėl patekti į apeliantei priklausantį žemės sklypą šiuo keliu lengvuoju transportu nėra objektyvių galimybių.

6925.

70Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė, jog jos prašomi nustatyti servitutai objektyviai yra būtini. Iš apskųstojo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, kad teismas aiškinosi apie galimybes patekti į ieškovės žemės sklypą, susipažino su esama situacija vietoje išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, ir vertino, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad nėra galimybės į jos žemės sklypą patekti taip, kaip numatyta žemės sklypo plane. Vadovaudamasis tik ieškovės atstovų ir liudytojų paaiškinimais, kada dėl to nėra kompetentingų specialistų išvadų, teismas ir negalėjo pripažinti, kad kelio patekimui į ieškovės sklypą per sklypą ( - ) įrengti neįmanoma. Ta aplinkybė, kad tokio kelio šiuo metu nėra, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės prašomi nustatyti servitutai, suvaržantys atsakovų teises, yra būtini.

7126.

72Sutiktina, teisėjų kolegijos nuomone, su atsakovų I. Z., L. G., Violetos R. K. ir G. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog pareigą įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti savininko daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui, šiuo atveju ieškovei, tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, jog nenustačius jos siūlomo kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), pagal paskirtį.

7327.

74Aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7528.

76Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai su atsiliepimu pateikė įrodymus, kad atsakovė I. Z. už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 847 Eur. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą šios atsakovės turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

77Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78apeliacinį skundą atmesti.

79Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

80Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. ( - ) atsakovei I. Z. (a.k. ( - ) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

81Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė N. S.2016 m. lapkričio 8 d. patikslintame ieškinyje prašė... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės... 10. 3.... 11. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Nacionalinė žemė tarnyba... 12. 4.... 13. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos... 14. 5.... 15. Atsakovai I. Z., L. G., V. R. K. ir G. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės N. S.... 22. 8.... 23. Teismas pripažino nustatytu, kad žemės sklypai, esantys ( - ) ir ( - ), yra... 24. 9.... 25. Teismas sprendime nurodė, kad servitutas – tai išvestinė daiktinė teisė,... 26. 10.... 27. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomi nustatyti... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 30. 11.... 31. Apeliacinį skundą pateikė ieškovė N. S., kuri prašo panaikinti 2018 m.... 32. 12.... 33. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 34. 2.1.... 35. Skundžiamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, ką ir parodo tai, jog... 36. 2.2.... 37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog servitutas gali būti... 38. 13.... 39. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Nacionalinė žemė tarnyba... 40. 14.... 41. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos... 42. 15.... 43. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą pateikė atsakovai I. Z., L. G.,... 44. 15.1.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas pirmiausia turi... 45. 15.2. Ieškovės pateikto apeliacinio skundo turinys suponuoja tai, kad... 46. 15.3.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai... 47. 15.4.Pareigą įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 16.... 52. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal ieškovės apeliacinio... 53. 17.... 54. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo... 55. 18.... 56. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 57. 19.... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 4.126 straipsnio 1 dalies aiškinimo... 59. 20.... 60. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito... 61. 21.... 62. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos... 63. 22.... 64. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra... 65. 23.... 66. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 67. 24.... 68. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad dabar jokio įvažiavimo į... 69. 25.... 70. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie apeliacinio skundo argumentai... 71. 26.... 72. Sutiktina, teisėjų kolegijos nuomone, su atsakovų I. Z., L. G., Violetos R.... 73. 27.... 74. Aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teisėjų... 75. 28.... 76. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 77. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. apeliacinį skundą atmesti.... 79. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti... 80. Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. ( - ) atsakovei I. Z. (a.k. ( - ) 847 Eur... 81. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....