Byla 2A-49-163/2015
Dėl atlygintinio servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys I. S., B. S., S. G., S. R., G. V., sodininkų bendrija ,,Pakrantė“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, dėl atlygintinio servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį ieškovei teisę naudotis 30 kv. m pėsčiųjų taku (mokant atsakovui periodinę kompensaciją po 10 Lt kas mėnesį), t. y. teisę naudotis l m pločio (nuo taško 3 koordinatės X 6186132.68, Y 321280.41 iki taško 2 koordinatės X 6186132.08, Y 321279.61; nuo taško 4 koordinatės X 6186108.02, Y 321296.88 iki taško 1 koordinatės X 6186107.46, Y 321296.05), 29,60 m ir 29,65 m ilgio (nuo taško 2 koordinatės X 6186132.08, Y 321279.61 iki taško 1 koordinatės X 6186107.46, Y 321296.05 ir nuo taško 3 koordinatės X 6186132.68, Y 321280.41 iki taško 4 koordinatės X 6186108.02, Y 321296.88, pagal UAB „Almontus“ 2014-03-14 servituto nustatymo schemą) taku į sklypą, unikalus Nr. ( - ), per atsakovui R. R. priklausantį sklypą, unikalus Nr. ( - ) Nurodė, kad pagal 1994-04-23 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą Nr. 434, adresu ( - ). Atsakovui R. R. priklauso žemės sklypas Nr. 348. Pagal nusistovėjusią tvarką į savo žemės sklypą patekdavo per atsakovui priklausantį sklypą Nr. 438, tačiau atsakovui pastačius tako vietoje tvorą, nebegali patekti į savo žemės sklypą.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-08-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė neterminuotą servitutą, suteikiantį J. J. teisę naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ): 30 kv. m l m pločio, nuo taško 3 koordinatės X-6186132.68, Y-321280.41 iki taško 2 koordinatės X-6186132.08, Y-321279.61, nuo taško 4 koordinatės X-6186108.02, Y-321296.88 iki taško 1 koordinatės X-6186107.46, Y-321296.05, 29,60 m ir 29,65 m ilgio, nuo taško 2 koordinatės X-6186132.08, Y-321279.61 iki taško 1 koordinatės X-6186107.46, Y-321296.05 ir nuo taško 3 koordinatės X-6186132.68, Y-321280.41 iki taško 4 koordinatės X-6186108.02, Y-321296.88, pagal UAB „Almontus“ 2014-03-14 servituto nustatymo schemą, t. y. taku į sklypą (viešpataujantysis daiktas), kadastrinis Nr. ( - ), per atsakovui R. R., a. k. ( - ) priklausantį sklypą (tarnaujantysis daiktas), kadastro Nr. ( - ); priteisė atsakovui iš ieškovės 1500 Lt vienkartinę kompensaciją dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 30 kv. m žemės sklype, esančiame adresu ( - ), nustatyto 30 kv. m ploto neterminuoto servituto, suteikiančio J. J. teisę į nevaržomą patekimą į jos žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ); priteisė ieškovei iš atsakovo 50 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 275,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš atsakovo 3266,10 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad ieškovė neturi kito būdo patekti į savo sodo sklypą, o tik per atsakovo sklypą, kuriame nuo 1993 metų buvo numatytas kelias. Teismas padarė išvadą, kad atlygintinio servituto nustatymas ir vienkartinės kompensacijos sumokėjimas atsakovui atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

4Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, nustatydamas ieškovei kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, visiškai neanalizavo ir nevertino galimybės įrengti taką į ieškovės žemės sklypą per tretiesiems asmenims S. G., S. R. priklausančius žemės sklypus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad trečiųjų asmenų žemės sklypuose nėra galimybės įrengti kelio servituto, todėl ieškovė neįrodė, jog negalima įrengti tako į jos žemės sklypą per trečiųjų asmenų žemės sklypus arba tai yra žymiai sudėtingiau nei per atsakovo žemės sklypą. Teismas neatsižvelgė į tai, ar ieškovė analizavo ir bandė nustatyti servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus. Teigia, kad trečiųjų asmenų žemės sklypai taip pat ribojasi su ieškovės žemės sklypu ir su keliu, todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, ar galimas tako įrengimas tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, pateikti tokio tako įrengimo kaštus. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų ir neišdėstė motyvų, kodėl negalima įrengti kelio jų sklypuose į ieškovės žemės sklypą. Trečiųjų asmenų S. G. ir S. R. žemės sklypų visame plote nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona, todėl jų veikla jiems priklausančiuose sklypuose jau yra apribota, be to, jų žemės sklypuose nėra jokių statinių, sklypai neapgyvendinti, ateityje juose nebus galima vykdyti statybos darbų, trečiųjų asmenų žemės sklypai yra siauresni ir servitutas galimas jų abiejų sklypuose nustatant mažesnio ploto kelio servitutą. Mano, kad servituto nustatymas trečiųjų asmenų ar bent vieno iš jų žemės sklype būtų racionalesnis ir ekonomiškesnis. Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad kelias į ieškovės žemė sklypą eina per atsakovo žemės sklypą, nes iš žemės sklypo brėžinių matyti, kad į ieškovės žemės sklypą Nr. 434 nubrėžtas takas eina per žemės sklypą Nr. 346, priklausantį trečiajam asmeniui I. S.. Teismas neįvertino to, jog kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra už 2 m nuo atsakovo gyvenamojo namo ir pažeidžia jo bei jo šeimos privatų gyvenimą, trukdo šeimos poilsiui. Kadangi teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje esančias ir nurodytas aplinkybes, nesprendė, ar įmanoma ieškovei patekti į savo žemės sklypą per trečiųjų asmenų žemės sklypus, būtina parengti kitą servituto planą, išsiaiškinti naujas faktines bylos aplinkybes, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, kad nėra kito būdo patekti į ieškovės žemės sklypą, o takas į žemės sklypą nuo 1993 m. buvo suprojektuotas per atsakovo žemės sklypą, kuris anksčiau priklausė ieškovės sugyventiniui. Tretieji asmenys patvirtino, kad ieškovė į žemės sklypą visada patekdavo per atsakovo žemės sklypą. Buvusi atsakovo žemės sklypo savininkė, prieš parduodama atsakovui žemės sklypą, paaiškino, kad per šį žemės sklypą į savo žemės sklypą patenka ieškovė. Pažymėjo, kad tretieji asmenys nesutiko, kad jų žemės sklype būtų nustatytas kelio servitutas.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

7Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovės takas nubrėžtas jos žemės sklype Nr. 346. Pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra numatytas joks takas ieškovei.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

10Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę eiti pėsčiomis taku, nustatymo atsakovui R. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtinumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl kelio servituto jo žemės sklype nustatymo ir teigia, kad teismas, nustatydamas ieškovei kelio servitutą, visiškai neanalizavo ir nevertino galimybės įrengti taką į ieškovės žemės sklypą per tretiesiems asmenims S. G., S. R. priklausančius žemės sklypus, todėl teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje esančias ir nurodytas aplinkybes, todėl būtina įvertinti, ar yra galimybė įrengti taką į ieškovės žemės sklypą per trečiųjų asmenų žemės sklypus, parengti kitą servituto planą, taigi būtina aiškintis naujas faktines bylos aplinkybes, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, visapusiškai išanalizavo visas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl pagrindo konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra.

12Šioje byloje ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą per atsakovo žemės sklypą, šį reikalavimą grindė tuo, kad nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kuris buvo apsuptas kitiems savininkams priklausančių žemės sklypų ir neturėjo susisiekimo su keliu, todėl patekimui į šį žemės sklypą buvo suprojektuotas kelias per atsakovo žemės sklypą. Ieškovė teigia, kad šiuo keliu naudojasi nuo 1993 metų, atsakovas apie kelią žinojo, tačiau nepaisydamas to savo žemės sklype pastatė tvorą ir ieškovė nebeteko galimybės patekti į jai priklausantį sklypą, todėl servituto nustatymas yra būtinas.

13CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas – tai daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę, todėl jis teismo sprendimu gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CPK 4.126 str.). Kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas; konstatavus, kad servitutas būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2012-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikia įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu būdu reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą.

14Bylos medžiaga patvirtina, kad 1993-07-10 P. G. pateikė prašymą sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkui dėl žemės sklypo skyrimo J. J. (t. 1, b. l. 65). 1994-04-23 P. G. nuosavybės teise įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje ,,Pakrantė“, sklypo Nr. 348 (t. 1, b. l. 69). 1994-04-23 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nuosavybės teise įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje ,,Pakrantė“, sklypo Nr. 434 (t. 1, b. l. 39). Iš pateikto sodų bendrijos „Pakrantė“ sodų sklypų plano, kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 434 apsuptas kitų žemės sklypų Nr. 346, 348, 349, 391, 392 ir ieškovė neturi susisiekimo su keliu (t. 1, b. l. 30, 78, 145). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priklausančio sodo sklypo Nr. 434 schemoje per P. G. žemės sklypą Nr. 348 buvo pažymėtas kelias į ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. 434 (t. 1, b. l. 148), tačiau projektiniais sprendiniais šiam keliui nebuvo suteiktas joks teisinis statusas. Tretieji asmenys, liudytojai patvirtino, kad ieškovė į savo žemės sklypą patenka per sodo sklypą Nr. 438, kuris šiuo metu priklauso atsakovui, šiuo faktiniu keliuku naudojasi nuo žemės sklypo įsigijimo. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad per atsakovo žemės sklypą eina išmintas keliukas į ieškovės žemės sklypą. Visi buvę žemės sklypo Nr. 348 savininkai, t. y. P. G., J. L., leido ieškovei eiti per plane pažymėtą žemės sklype esantį taką. 2010-06-23 atsakovas R. R. įsigijo žemės sklypą Nr. 348 iš J. L.. Liudytoja J. L. patvirtino, kad prieš atsakovui parduodama žemės sklypą, pranešė jam, jog šiuo žemės sklypu į savo sklypą eina ieškovė, nes ji neturi kito tako.

15Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo 1993 metų, kai nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, faktiškai naudojasi žemės sklypų schemoje atsakovo žemės sklype Nr. 348 pažymėtu keliu, apie šią aplinkybę atsakovas žinojo, todėl, pastatydamas tvorą, užkirto ieškovei kelią patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir juo naudotis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų galimybę prieiti prie savo sklypo kitais keliais, jokie keliai nesusisiekia su ieškovės sklypu. Taigi ieškovė nuosavybės teisės į žemės sklypą negali įgyvendinti neapribojant kitų savininkų nuosavybės teisių ir interesų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad kelio servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, nes atsakovui pastačius savo žemės sklype tvorą, buvo užtvertas ieškovės faktiškai naudojamas kelias ir ieškovė nebeteko susisiekimo su savo žemės sklypu, nebegali į jį patekti bei naudotis savo turtu pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kelio servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir reikalingas (CK 4.111 str. 1 d., 4.126 str. 1 d.).

16Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas pripažįsta, kad ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kelio servitutą būtent jo žemės sklype, teigdamas, kad kelio servitutas galėjo būti nustatytas per tretiesiems asmenims S. G., S. R. priklausančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šalys pačios pasirenka savo teisių gynimo būdą. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kelio servituto nustatymas tiek per atsakovui priklausantį žemės sklypą, tiek per kitiems tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus yra susijęs su šių asmenų nuosavybės teisių suvaržymais. Tačiau šiuo atveju ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą būtent atsakovo žemė sklype ir šį reikalavimą grindė pateikdama įrodymus. Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai įpareigoja šalis nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, pateikti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus ir tik tada, kai šalys negali pateikti įrodymų, teismas šalių pagrįstu prašymu gali juos išreikalauti (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 2 d., 226 str.). Atsakovas, norėdamas įrodyti, kad ieškovė gali patekti į savo žemės sklypą per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, turėjo pateikti į bylą savo teiginius patvirtinančius įrodymus, bet tokių nepateikė (CPK 178 str.), todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė gali patekti į savo žemės sklypą per kitų žemės sklypų savininkų žemės sklypus. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl kelio servituto nustatymo būtent atsakovo žemės sklype, esminę reikšmę turi tai, kad kelias atsakovo žemės sklype jau buvo pažymėtas 1993 m., o nė viename gretimų kitų savininkų žemės sklypų kelias, vedantis į ieškovės žemės sklypą, nebuvo pažymėtas, antra, ieškovė nuo 1993 m. nuolatos faktiškai naudojosi šiuo keliu, o per kitus žemės sklypus niekada į savo sklypą nėjo, nes jai buvo numatytas kelias patekti į savo žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą, trečia, visi iki atsakovo buvę žemės sklypų savininkai neprieštaravo ir sutiko, kad ieškovė eitų per jų žemės sklype pažymėtą kelią, ketvirta, pardavėja, atsakovui įsigyjant žemės sklypą, pranešė, kad ieškovė vaikščios per jo žemės sklypą, atsakovas įsigijęs žemės sklypą turėjo pastebėti žemės sklype išmintą keliuką, vedantį į ieškovės žemės sklypą, taip pat matyti, kad per jo žemės sklypą nuolat eina ieškovė į savo žemės sklypą, taigi su tokia faktine padėtimi sutiko. Paminėtina ir tai, kad kelias per atsakovo žemės sklypą faktiškai jau yra susiformavęs, o duomenų, kad koks nors kelias eina per trečiųjų asmenų žemės sklypus į ieškovės žemės sklypą, byloje nėra, nė vienoje trečiųjų asmenų žemės sklypų schemoje nėra numatytas joks kelias į ieškovės žemės sklypą, todėl nustatyti kelio servitutą per kitų trečiųjų asmenų žemės sklypus būtų neteisinga. Gretimų sklypų savininkai nesutinka, kad jų žemės sklypuose būtų įrengtas kelias ieškovei ir nustatytas kelio servitutas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad takas per jo žemės sklypą varžo jo nuosavybę ir asmeninio gyvenimo privatumą, tačiau atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įsigydamas tokį žemės sklypą, taip pat statydamas gyvenamąjį namą, žinojo apie aplinkybę, kad gretimo sodo sklypo savininkė – ieškovė eina per jo žemės sklypą, todėl įsigydamas tokį žemės sklypą, prisiėmė galimus ateityje kilsiančius nepatogumus. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad teismas pagrįstai nustatė kelio servitutą atsakovo žemės sklype, o ne kitų gretimų žemės sklypų savininkų sodo sklypuose.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė savo teiginius apie servituto būtinumą, kaip vienintelį būdą užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininko teisių įgyvendinimą, todėl ieškovės reikalavimas leisti jai naudotis svetimu daiktu sudarė pagrindą nustatyti servitutą. Teisėjų kolegijos nuomone, atlygintinio servituto nustatymas nepažeis atsakovo teisių daugiau, nei būtų pažeidžiama ieškovės teisės, nesudarant jai galimybės turėti į savo žemės sklypą taką, kuris jai buvo nustatytas prieš suformuojant jai žemės sklypą ir jį įsigyjant.

18Kadangi apeliaciniu skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas apeliacinio proceso ribas, dėl to nepasisako.

19Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atlygintinį kelio... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-08-25 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu.... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 10. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę eiti pėsčiomis... 11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas gali... 12. Šioje byloje ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą per atsakovo žemės... 13. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 14. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1993-07-10 P. G. pateikė prašymą sodininkų... 15. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo... 16. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas pripažįsta, kad ieškovė... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė savo teiginius apie... 18. Kadangi apeliaciniu skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 19. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 21. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą palikti nepakeistą....