Byla e2A-1012-794/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės, ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4851-872/2018 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams R. R., R. R., B. B. ir J. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - UAB „Dauprė“, Luminor Bank AB, R. S., K. S., Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarei D. J. dėl dalies neįrengtos pastogės dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovų R. R. ir R. R. bei atsakovės B. B. sudarytą 2017-10-06 dalies neįrengtos pastogės dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2549), pagal kurią atsakovei B. B. padovanotos 100/3451 dalys neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ) apsimestiniu sandoriu – pirkimo – pardavimo sutartimi ir nustatyti, kad pirkėja B. B. minėtą dalį neįrengtos pastogės pirko už 933,06 EUR; 2) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą pripažintą pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti atsakovams R. R. ir R. R. iš ieškovės 933,06 EUR; 3) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų R. R. ir R. R. bei atsakovės B. B. sudarytą 2017-10-06 dalies neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2655), pagal kurią 352081/3451000 dalys neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), už 3500 EUR buvo parduotos B. B., kuri minėtas pastogės dalis įsigijo kartu su sutuoktiniu, J. B., bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise; 4) priteisti atsakovams B. B. ir J. B. iš ieškovės pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą pastogės dalies kainą – 3500 EUR.

82.

9Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 330/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios ( - ). Likusios pastogės patalpų dalys priklauso bendrosios nuosavybės teise atsakovams ir tretiesiems asmenims. Ieškovė iš Nekilnojamojo turto registro išrašų sužinojo, jog vietoje atsakovų R. R. ir R. R. pastogės bendraturčiais tapo atsakovai B. B. ir J. B.. Paaiškėjo, jog 2017-10-06 atsakovai sudarė dalies neįrengtos pastogės dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovei B. B. buvo padovanotos 100/3451 pastogės, o praėjus tik savaitei 2017-10-13 tie patys atsakovai sudarė dalies neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią likusios 352081/3451000 dalys neįrengtos pastogės buvo parduotos B. B. už 3500 EUR. Ieškovė įsitikusi, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti faktiškai tarp atsakovų susiklosčiusius pastogės pirkimo-pardavimo santykius. Tai buvo atlikta tam, kad išvengti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendro daikto dalis. Tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidus jos, kaip pastogės bendraturtės pirmumo teisę įsigyti parduodamas bendro daikto dalis. Abi sutartys buvo sudarytos pas tą pačią notarę. Jos žiniomis, atsakovų nesieja jokie giminystės ir/ar svainystės santykiai ir/ar kitokie teisiniai santykiai, todėl neaiškus moralinis įsipareigojimas dovanoti savo turto dalį. Be to, atsakovai B. ir J. B. įsikėlė tik 2015 m. vasarą, taigi, visiškai nesuprantama, kodėl atsakovai R. ir R. R. nusprendė būtent jiems padovanoti savo turto dalį.

103.

11Atsakovai R. R. ir R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, jog tarp jų ir kaimynų B. B. ir J. B. susiklostę artimi ir draugiški santykiai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad jie norėjo būtent šiems asmenims padovanoti savo turto dalį. Atsakovai B. ir J. B. atsikraustė į jų namą 2015 m. rudenį ir iš karto atėjo su jais susipažinti. Kartu atsikraustė ir jų sūnus Justinas, kuris buvo pradėjęs studijuoti, ir vėliau susidraugavo su jų sūnumi D. R.. Kadangi atsakovų butas yra po atsakovų B. ir B. B. butu, o virš dalies jų buto yra atsakovų B. ir B. B. terasa, žiemą terasoje esantis sniegas tirpsta ir vanduo skverbiasi per namo sienas į jų butą. Atsakovai B. ir B. B. geranoriškai sutiko nukasti sniegą nuo jų terasos, kad besisunkiantis vanduo nebėgtų į jų butą. Kadangi atsakovai B. ir B. B. dažnai būna išvykę, B. B. yra palikusi savo buto raktus atsakovams, kurie rūpinasi jų butu, palaisto gėles, palieka kurjerio siuntinius jos bute. Tuo tarpu jų pačių buto raktai yra palikti pas atsakovus B. ir B. B., kai patys būna išvykę. 2017 m. pavasarį jų dukra su draugais keliaudama po Prancūziją buvo apsistojusi B. ir jos vyro sodyboje, Prancūzijoje. Dar 2016 metų rudenį su B. ir B. B. kalbėjosi apie tai, kad jie norėtų virš savo buto įsirengti palėpę. Tuomet atsakovai R. ir R. R. jiems pasakę, kad gali padovanoti jiems priklausančią 9 kv. m. palėpės dalį. Tačiau B. ir B. B. atsisakę, teigdami, jog negali priimti tokios brangios dovanos. B. jie savo palėpės dalį naudotis – t. y. saugoti ten daiktus – faktiškai perdavę dar 2016 metų žiemą, kai iš šalių jų buto esančios spintos kelis kartus buvo pavogti sniego kastuvai, dulkių siurblys. Galutinai apsisprendė padovanoti B. ir jos vyrui palėpę 2017 metų vasarą, kai ji labai padėjusi jų dukrai, suteikdama psichologines konsultacijas. Būtinybę sudaryti du sandorius vieną po kito lėmė staiga atsiradęs pinigų poreikis ir vietoje to, kad skolintis iš banko, pardavė palėpę.

124.

13Atsakovai B. B. ir J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, jog kaimynai R. R. ir R. R. palėpę siūlė jiems padovanoti jau seniai, tačiau jie vis atsisakydavę. Dviejų sutarčių viena po kitos sudarymą lėmė taip susiklosčiusios aplinkybės, o tarp jų pačių bei jų vaikų užsimezgusi draugystė buvo pagrindas, kodėl jie sutiko priimti dalį kaimynų siūlytos dovanos. Teigė, jog kaimynai, gyvenantys po jų esančiame bute yra malonūs žmonės, su kuriais jie kaimyniškai ir gražiai bendravo. Atėjus žiemai, R. ir R. R. paprašė nukasti nuo jų 20 kv. m. ploto terasos sniegą, nes palengva tirpstantis sniegas sunkiasi į mūrą ir sukelia jų sienų pelijimą. Kaimynė R. turi jų buto raktus, žino kur padėti svarbūs daiktai jų bute, palaisto gėles, paima siuntinius, be to, leido naudotis palėpe, kur sudėtos valymo priemonės, sniego kastuvai. Bendravimas su šiais kaimynais yra nuolatinio pobūdžio. Kaimynai R. ir R. R. domisi jų veikla, jie susitikę diskutuoja apie padėtį Lietuvoje, su jais bendrauja nuolat ir draugiškai, pavyzdžiui, R. atveža jiems daržovių iš savo sodybos. Kadangi teko padėti kaimynų dukrai ir jos dvynukams, todėl kaimynai norėdami atsidėkoti 2017 m. rugpjūtį pasakė, kad nori padovanoti dalį palėpės. Gerbdami kaimynų sprendimą ir nenorėdami jų nuvilti nusprendė priimti tik nedidelę dalį palėpės, t. y. tiek kiek realiai ja naudojosi – laikė savo daiktus (kastuvą sniegui kasti, siurblį, neperšlampamus batus ir kt.). Pažymėjo, jog pati ieškovė šiame name negyvena apie 10 metų, todėl nežino, kokie yra realūs santykiai tarp kaimynų. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta netrukus po dovanojimo sutarties todėl, kad R. ir R. R. skubiai prireikė pinigų ir jie nenorėjo jų skolintis iš kaimynų. Susirgo jų 2016 m. gimę anūkai Londone ir dukra prašė kaimynės atvažiuoti jai padėti prižiūrėti vaikus, tačiau ji nenorėjo važiuoti neturėdama savų pinigų. Jie galėjo paskolinti pinigų, tačiau kaimynai pasiūlę jiems nusipirkti likusią dalį palėpės. Kadangi abiejų atsakovų labai įtemptos darbotvarkės, jie buvo suplanavę išvykas į užsienį, todėl pasiūlė nebent iki spalio 17 d. Tuomet kaimynė juos informavusi, jog notarų biure jai paaiškinę, jog duomenys sandoriui galioja 1 mėnesį, nereikėtų naujų, o tai leistų sutaupyti. Su notare kaimynė R. susitarė spalio 13 d., t. y. iki B. B. numatytos išvykimo datos – spalio 17 d. Kadangi R. pinigų reikėjo skubiai, pavedimą atliko spalio 11 d.

145.

15Trečiasis asmuo Luminor Bank AB pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimu sutiko, prašė ieškinį atmesti.

166.

17Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

228.

23Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar dovanojimo sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia. Teismas nustatė, jog atsakovai R. ir R. R. ir B. ir J. B. susipažino ir artimiau pradėjo bendrauti 2015 m. rudenį, netrupus po B. ir J. B. apsigyvenimo naujame bute. Atsakovė R. R. paaiškino, kad jų butas yra po atsakovų B. ir B. B. butu, o virš dalies jų buto yra atsakovų B. ir B. B. terasa. Žiemą terasoje esantis sniegas tirpsta ir vanduo skverbiasi per namo sienas į jų butą. Atsakovai B. ir B. B. geranoriškai sutiko nukasti sniegą nuo jų terasos, kad besisunkiantis vanduo nebėgtų į jų butą. Kadangi atsakovai B. ir B. B. dažnai būna išvykę, B. B. yra palikusi savo buto raktus atsakovams, kurie rūpinasi jų butu, palaisto gėles, palieka kurjerio siuntinius jos bute. Tuo tarpu jų pačių buto raktai yra palikti pas atsakovus B. ir B. B., kai patys būna išvykę. Abi atsakovės taip pat teigė, kad jų tarpusavio bendravimas yra artimas ir nuolatinio pobūdžio, o apie galimą palėpės dalies dovanojimą buvo kalbėta ne kartą. Galutinai atsakovai R. ir R. R. apsisprendę padovanoti B. B. dalį palėpės, po to, kai ši suteikė nemokamas psichologines konsultacijas kaimynų dukrai. Be to, jų dukra R. kartu su savo draugais keliaudama po Prancūziją buvo apsistojusi B. ir jos vyro sodyboje, Prancūzijoje, todėl R. norėjusi B. atsidėkoti. Teismas taip pat pažymėjo, jog teismo posėdyje Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. patvirtinusi abu atsakovų sandorius, paliudijo, kad jai tvirtinant sandorius, jokių abejonių dėl šalių valios nekilo. Be to, atsakovė R. R. paaiškino, jog pirkimo-pardavimo sutarties kainą pasirinko ir nurodė kaimynams, pagal tai, kiek jiems tuo metu reikėjo pinigų, taip pat atsižvelgdami į tai, kad kaimynai jiems – artimi žmonės. Į bylą pateiktas AB SEB banko išrašas patvirtina, kad atsakovė B. B. 3500 EUR sumą pervedė į atsakovo R. R. sąskaitą dar iki sandorio sudarymo, t. y. 2017-10-12.

249.

25Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, jog atsakovai įrodė sudarytos dovanojimo sutarties būtinąją sąlygą – neatlygintinumą, tuo tarpu ieškovė šios sąlygos jokiais įrodymais nenuginčijo. Ieškovė neįrodė, jog iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta. Be to, teismo vertinimu, atsakovai pagrindė sudaryto dovanojimo sandorio motyvus, kurie patvirtina jų tikrąją valią, t. y. siekį padėkoti atsakovei B. B. už jų dukrai suteiktas psichologines konsultacijas. Ieškovė šios aplinkybės taip pat jokiais įrodymais nenuginčijo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog atsakovai R. ir R. R., padovanodami atsakovams B. ir B. B. 2 kv. m. neįrengtos palėpės dalį, kuria jau prieš tai buvo leidę jiems naudotis, neturėjo kito nei ginčijamame dovanojimo sandoryje nurodyto tikslo, todėl darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2710.

28Ieškovė N. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2911.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3111.1.

32Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados dėl įrodymų vertinimo yra prieštaringos, nenuoseklios, nelogiškos ir neleidžia teigti, kad šiuo atveju įrodymų visuma leidžia pagrįstai nustatyti, jog ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino objektyvias su ginčijamais sandoriais susijusias aplinkybes, kurios pačios savaime leidžia abejoti atsakovų pateiktomis versijomis apie tariamą jų draugystę, kurios pasėkoje buvo atliktas dovanojimo sandoris, o vėliau, po 7 dienų, likusios pastogės dalies pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovių artima draugystė, per kurią susiformavo valia dovanoti dalį pastogės, susiformavo per mažiau nei metus, t. y., nuo 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesio, iki 2017 metų vasaros, todėl akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką jokie artimi santykiai, ypač tokie, kurių pasėkoje neatlygintinai perleidžiamas nekilnojamasis turtas, susiformuoti objektyviai negalėjo.

3311.2.

34Dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorį skiria tik 7 dienos, todėl jau vien šis terminas leidžia pagrįstai abejoti atsitiktinumu ir akivaizdžiai parodo, kad faktiškai atsakovės tokiems veiksmams ruošėsi, t. y., iš anksto suplanavo, kad siekdamos išvengti Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos siūlyti kitiems bendraturčiams parduodamą bendro turto dalį, iš pradžių sudarys dalies pastogės (2 kv. m) dovanojimo sutartį, o vėliau, praėjus 7 dienoms, likusią pastogės dalį atsakovė R. R. parduos atsakovei B. B. jau kaip pastogės patalpų bendraturtei.

3511.3.

36Faktas, kai atsakovė R. R. kreipėsi į name esančią GNSB „Dvidešimt totorių“ dėl pažymos, jog nėra skolinga bendrijai, gavimo, nurodė, kad ši pažyma yra skirta pateikti gaunant paskolą, įrodo, jog šį dovanojimo sandorį atsakovės ketino nuslėpti nuo ieškovės.

3711.4.

38Faktas, kad nuo pat buto, esančio adresu ( - ), įsigijimo 2015 m. rugpjūčio 26 d., atsakovė B. B. ketino pirkti ir pastogės dalį parodo, kad tikroji atsakovės B. B. valia, kurią teismas ir turėjo nustatyti tikrindamas ginčijamus sandorius, buvo pastogės patalpas nusipirkti, o ne gauti dovanų.

3911.5.

40Atsakovių parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nepakankami tam, kad pripažinti, jog jų valia atlikti dalies pastogės dovanojimą buvo tikra, kadangi nei atsakovė B. B., nei atsakovė R. R. negali nurodyti jokių jų tariamo artimo bendravimo smulkmenų ir detalių. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė B. B. nuo pat buto, esančio ( - ), įsigijimo siekia kartu nusipirkti ir pastogės dalį, tačiau beveik metus, nepriima iš atsakovės R. R. jai siūlomos dovanoti pastogės ir nesiūlo atsakovei R. R. parduoti jai pastogės patalpas. Vėliau persigalvoja, dovaną priima ir po savaitės likusią dalį nusiperka. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė apie tai, kad galutinai R. R. valia dovanoti pastogės dalis susiformavo po to, kai atsakovė B. B. konsultavo dukros vaikus dėl jų raidos, yra vertintos kritiškai, kadangi konsultacijų suteikimo metu atsakovės dukros vaikams galėjo būti ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau kaip 8 mėnesiai.

4111.6.

42Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo nustatytos esminės su ginčijamais sandoriais susijusios aplinkybės, t. y. neatskleista, kaip susiformavo atsakovų valia atlikti būtent dovanojimo ir, vėliau, pirkimo-pardavimo sandorius. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės apie tai, kad 2017 metais gegužės mėnesį tarp ieškovės, atsakovės B. B. ir liudytojo L. P. vyko pokalbis, kurio metu atsakovė klausinėjo apie atsakovus R. R. ir R. R., t. y. prašė juos apibūdinti kaip asmenis, nes minėjo, kad ketina ir su jais derėtis dėl pastogės patalpų įsigijimo. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju taip būtina įvertinti, kad dovanojimo sutarties šalys yra ne tik atsakovė R. R. ir B. B., bet ir jų sutuoktiniai, tačiau nei R. R., nei J. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir teismas neturėjo jokios galimybės nustatyti, kaip susiformavo nurodytų atsakovų valia dovanoti turtą bei, vėliau, likusią dalį pirkti bei parduoti.

4311.7.

44Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas ne tik nepagrįstai netaikė CK 1.87 straipsnio, CK 6.193 straipsnio nuostatų, susijusių su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir neįvertino LAT suformuotos taisyklės, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu.

4512.

46Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. R. ir R. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4713.

48Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4913.1.

50Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai bendravo nuo 2015 metų rudens, t. y. nuo tada, kai B. B. ir J. B. įsikraustė į savo įsigytą būstą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog nebuvo laiko susidraugauti, yra nepagrįsti.

5113.2.

52Pirmosios instancijos teismo posėdyje pasisakiusi notarė D. J. patvirtino, kad valia sudaryti du sandorius susiformavo atskirai, nebuvo jokio pasirengimo ir jokio plano, todėl darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas.

5313.3.

54Apeliantė teigia, kad 2017 metų žiemą R. R. kelionę planavo iš anksto, tačiau poreikis netikėtai važiuoti pas dukrą atsirado spalio pradžioje, t. y. net neįpusėjus rudeniui, anksčiau, nei planavo R. šeima. Pasikeitus planams, atsakovei žiemą nebebuvo poreikio važiuoti į Londoną pas dukrą, nes ji jau buvo pasisamdžiusi pagalbą.

5513.4.

56Vertinant apeliantės teiginius apie tai, kad ji dažnai būna butuose, esančiuose ( - ), pažymėtina, kad pati apeliantė ir jos sūnus L. P. pripažino, kad jie nepakyla į paskutinį namo aukštą, kur gyvena B. B.. Tai reiškia, kad objektyviai negalėjo matyti kaimynų kartu.

5713.5.

58Apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės apie dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą pateikiamos neobjektyviai, kadangi atsakovė R. R. aiškiai nurodė, kad palėpę padovanoti kaimynams ji norėjo ir siūlė, tačiau jie atsisakydavo. Kaip paaiškino atsakovė B. B. bylos nagrinėjimo metu, 2 kvadratinius metrus ji sutiko priimti suprasdama kaimynų norą padėkoti ir nenorėdama įžeisti jų, nes dovana buvo siūloma seniai. Be to, tą patvirtino tiek pridėti įrodymai (nuotraukos), tiek R. R. ir B. B. paaiškinimai, tiek liudytojų J. B. ir R. B. paaiškinimai apie tai, kad B. B. ir J. B. faktiškai naudojasi nedidele palėpės dalimi (maždaug 2 kvadratinių metrų ploto) nuo 2016 metų žiemos. Atsakovės R. R. ir jos vyro nurodyta suma, už kurią atsakovai B. B. ir J. B. buvo parduota palėpė, buvo susijusi ne su siekiu užsidirbti, tačiau su siekiu padengti būtinąsias išlaidas, Kad pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo skirtas pinigų užsidirbimui, akivaizdu ir iš apeliantės teiginių, jog ji atsakovei B. B. siūlė pirkti savo turimą palėpės dalį apie 20 kvadratinių metrų už 80000 eurų, vertindama, kad 1 kvadratinis metras kainuoja 4000 eurų.

5913.6.

60Apeliantė nurodo melagingas aplinkybės, kad R. ir R. R. anūkai buvo konsultuoti, kai jiems buvo vos keli mėnesiai, kadangi vaikus atsakovė B. B. konsultavo, kai jiems buvo beveik pusantrų metų, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

6113.7.

62Apeliantės apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai aiškinosi tiek atsakovių tikruosius ketinimus, tiek sutarčių esmę ir tikslą, bei jų sudarymo aplinkybes ir šalių elgesį po sutarčių sudarymo. Visas šias aplinkybes atsakovai atskleidė ir pagrindė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. ir R. R., sudarydami dovanojimo sutartį, neturėjo jokio kito tikslo, kaip kad neatlygintinai perduoti palėpės dalį savo kaimynams B. B. ir J. B.. Be to, aplinkybė, kad visiškai teisėtai dovanojimo sutarties šalimi tapo tik atsakovė B. B. neįrodo ir nepagrindžia apeliantės motyvo, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris. Atsakovės vertinimu, dovanojimo sutartis atitiko tikrąją šalių valią, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nepripažino apsimestiniu sandoriu.

6314.

64Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai B. B. ir J. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6515.

66Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6715.1.

68Atsakovų pažintis prasidėjo nuo pat pradžių jiems įsikrausčius, o ne 2016 metais, kaip kad neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde.

6915.2.

70Apeliantė nepagrįstai teigia, kad anūkai buvo konsultuojami 2016 metais, t. y., kai jiems buvo vos keli mėnesiai, kadangi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek šalių pasisakymuose buvo nurodyta, kad dvynukams konsultacijos buvo teiktos 2017 metų vasarą, kai jie Lietuvoje leido vasarą pas senelius. Taigi jiems buvo daugiau nei metai laiko. Be to, vaikai gali būti konsultuojami nuo mažens, nes vaikų raida prasideda tik jiems gimus ir asmenys, turintys tam tikrų įgūdžių (psichiatrai, psichologai ir psichoterapeutai) pagal požymius gali nustatyti ir konstatuoti problemos buvimą bei pasiūlyti priemones jos įveikimui.

7115.3.

72Dovanojimo sutartis buvo neatlygintinė. Atsakovai įrodė sudaryto dovanojimo sandorio motyvus, kurie patvirtina jų tikrąją valią, t. y. siekį padėkoti atsakovei B. B. už jų dukrai ir jų anūkams suteiktas psichologines konsultacijas, už draugiškus ryšius nuo pat įsikraustymo į butą, todėl dovanojimo sutartis buvo tikra, reali ir nėra jokio pagrindo pripažinti ją apsimestine.

7315.4.

74Apeliantė nepagrįstai akcentuoja pažymą, kurią išduoti paprašė atsakovė R. R. Bendrijos pirmininko L. P. ir nurodė, kad ji reikalinga paskolos sutarties sudarymui, nes nė vienas iš ginčijamų sandorių nebuvo paskolos sandoriu. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad remiantis šia pažyma atsakovai R. sudarė paskolos sutartį.

7515.5.

76Teismas tinkamai ir objektyviai vertino į bylą surinktus įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai, kadangi teismo pareiga ir bylos išnagrinėjimo tikslas – tinkamai įvertinti įrodymų visumą. Apeliantė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatyta, kad atsakovai nėra šeimos draugai, nors akivaizdžiai tiek įrodymų, tiek bylos pasisakymų turinys įrodo priešingas aplinkybes.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7916.

80Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8117.

82Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8318.

84Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

8519.

86Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

8720.

88Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2017-10-06 dalies neįrengtos pastogės, esančios ( - ), dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos apsimestinumo, jos pripažinimo pirkimo – pardavimo sandoriu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pažeidus bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą neįrengtos pastogės dalį.

8921.

90Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovei N. P. nuosavybės teise priklauso 330/1000 dalys neįrengtos pastogės (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ). Atsakovams B. B. ir J. B. pagal 2017-10-06 dovanojimo sutartį priklauso 100/3451 dalis (2 kv. m. ploto) neįrengtos pastogės (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), ir pagal 2017-10-13 pirkimo - pardavimo sutartį priklauso 352081/3451000 dalys (7,04 kv. m. ploto) neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ). Likusios pastogės patalpų dalys priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tretiesiems asmenims - UAB „Dauprė“, Luminor Bank AB, R. S. ir K. S.. Ieškovė N. P. teismui pateiktu ieškiniu prašė 2017-10-06 dalies neįrengtos pastogės dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip apsimestine, sudarytą pridengiant 2017-10-13 pirkimo–pardavimo sutartį ir tokiu būdu siekiant išvengti CK 4.79 straipsnyje numatytos pareigos pasiūlyti bendraturtei pirkti dalį neįrengtos pastogės, esančios ( - ).

9122.

92Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės (apeliantės) ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog atsakovai įrodė sudarytos dovanojimo sutarties būtinąją sąlygą – neatlygintinumą, tuo tarpu ieškovė šios sąlygos jokiais įrodymais nenuginčijo. Ieškovė neįrodė, jog iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta. Be to, teismo vertinimu, atsakovai pagrindė sudaryto dovanojimo sandorio motyvus, kurie patvirtina jų tikrąją valią, t. y. siekį padėkoti atsakovei B. B. už jų dukrai suteiktas psichologines konsultacijas. Ieškovė šios aplinkybės taip pat jokiais įrodymais nenuginčijo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai R. ir R. R., padovanodami atsakovams B. ir B. B. 2 kv. m. neįrengtos palėpės dalį, kuria jau prieš tai buvo leidę jiems naudotis, neturėjo kito nei ginčijamame dovanojimo sandoryje nurodyto tikslo, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, netinkamai aiškino byloje esančius įrodymus, teismo sprendimo išvados dėl ginčijamos sutarties grindžiamos prielaidomis, o ne nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu bei teismo įsitikinimu apie tokio fakto buvimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio pripažinimą negaliojančiu, bei padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai R. R. ir R. R. už dovanotą neįrengtos pastogės dalį gavo atlygį ar po sandorio pagerėjo jų finansinė padėtis, todėl apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl dalies neįrengtos pastogės dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

93Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu

9423.

95Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pripažinti apsimestiniu atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį, nustatant, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, ir perkelti jai pirkėjo teises bei pareigas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas jos ieškinį, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, materialines teisės normas, nustatančias bendraturčių pirmumo teisę pirkti parduodamą turtą bei suformuotą kasacinio teismo praktiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

9624.

97Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas dovanojimo sutarties apsimestiniu sandoriu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

9825.

99Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

10026.

101Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2018).

10227.

103Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

10428.

105Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

10629.

107Minėta, kad šiuo atveju tam, kad pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi bei perkelti pirkėjo teises, būtina nustatyti, jog ši sutartis buvo atlygintinė, t. y. už ją buvo atsilyginta. Pareiga įrodyti, jog sutartis buvo atlygintinė, šiuo atveju, tenka apeliantei (CPK 178 str.), tačiau apeliantė tokių įrodymų (mokėjimo dokumentų, susirašinėjimų, liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė.

10830.

109Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegijas pastebi, kad ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybių, jog už dovanojamą neįrengtos pastogės 100/3451 dalį dovanotojams (t. y. atsakovams R. R. ir R. R.) būtų buvę sumokėti pinigai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, kad sandoris buvo atlygintinis grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia pačia ieškovės nuomone, bei nelogiškomis (kurių nepagrindžia jos pačios nurodomos aplinkybės) išvadomis, ir nepatvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei įrodymų visetu (CPK 178 straipsnis). Byloje nepaneigta, kad sandoris buvo neatlygintinis, nes neįrodyta, kad už padovanotą neįrengtos pastogės dalį buvo atsiskaityta. Pažymėtina, kad tik nustačius, jog iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

11031.

111Kaip matyti iš byloje pateikto apeliantės apeliacinio skundo, ieškovės argumentai dėl atsakovų sudaryto apsimestinio sandorio (t. y. dėl 2017-10-06 neįrengtos pastogės dalies dovanojimo sutarties) iš esmės grindžiami tuo, kad atsakovai nėra susiję jokiais giminystės ryšiais ar artimais santykiais. Apeliantės teigimu, atsakovai faktiškai pradėjo bendrauti tik 2016 m. rudenį ir artimai draugystei susiformuoti per nepilnus metus atsakovai neturėjo pakankamai laiko, todėl dovanojimas buvo apsimestinis, atlygintinis, sudarytas siekiant sudaryti sąlygas atsakovams B. B. ir J. B. kaip bendraturčiams ateityje įsigyti kitas neįrengtos pastogės, esančios ( - ), dalis pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, kadangi tokios ieškovės išvados paremtos tik jos pačios samprotavimais ir konkrečiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, nepakankamomis sandorio apsimestinumo faktui konstatuoti (CPK 178, 185 straipsniai).

11232.

113Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai B. B. ir J. B. į butą, esantį ( - ) atsikraustė 2015 m. rugsėjo mėnesį. Tai atsakovai nurodė tiek savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir 2018 m. gegužės 24 d., bei 2018 m. liepos 3 d. vykusiuose teismo posėdžiuose (2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:29:34 - 01:54:50, 2018 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 2:10 min – 52:30 min). Tą patvirtino ir atsakovė R. R. (2018 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 2:10 min – 52:30 min). Tik įsikrausčius B. B. ir J. B. į butą, esantį ( - ), su jais susipažinti atvyko atsakovė R. R., kuri kartu su vyru gyvena aukštu žemiau esančiame bute, adresu ( - ). Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovė R. R. neneigė, kad su kaimynais susipažinti norėjo siekdama asmeninės naudos, t. y. buvo girdėjusi, kad atsikrausto gera kaimynė, gydytoja (2018 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 01:01:17– 01: 02:03). Be to, atsakovai R. ir R. R. žinojo, kad atsakovai B. B. ir J. B. atsikrausto nuolatiniam gyvenimui šiame name, todėl siekė ne tik susipažinti, bet ir paprašyti paslaugos, kad naujieji kaimynai B. B. ir J. B. sutiktų valyti savo buto terasą, kuri yra tiesiai virš R. R. buto. Tai, kad R. inicijavo pažintį, patvirtino ir atsakovė B. B. teismo posėdžio metu (2018 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašas laikas 3:25 min – 3:36 min.). Taigi akivaizdu, jog kaimynų pažintis prasidėjo nuo pat pradžių jiems įsikrausčius, o ne 2016 metais, kaip neteisingai nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde. Be kita ko, teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą taip pat pastebi, jog tiek atsakovė R. R., tiek ir B. B. teismo posėdžio metu išsamiai atskleidė savo bendravimo aplinkybes, iš kurių matyti, jog aukščiau minėtų atsakovių bendravimas yra nuolatinio pobūdžio, kaimyniškas, draugiškas. Atsakovė B. B. patvirtino, kad tiek ji, tiek jos vyras ir sūnus kasa sniegą nuo terasos, o kai jų nėra namuose (šeima išvykus į kelionę ar komandiruotę), sniegą nusikasti gali ir pati R. R., kadangi ji turi atsakovų B. B. ir J. B. buto raktus. Besivystant kaimynų draugystei, atsakovė B. B. taip pat ne tik leido atsakovės R. R. dukrai apsistoti jos šeimos sodyboje, esančioje Prancūzijoje, bet ir atsakovės R. R. dukrai teikė nemokamą psichologinę pagalbą dėl jos vaikų raidos, o siekdama suteikti konsultacijas bendravo ir su pačiais atsakovės R. R. dukros vaikais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nepateikti jokie įrodymai, tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu pateikė aiškius ir išsamius paaiškinimus, kuriais abejoti apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi. Kaip teisingai pastebėjo atsakovai jų pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą, asmenims, palaikantiems draugiškus ryšius, neatlygintinė pagalba yra natūralu ir įprasta. Tuo tarpu, kaip 2018-05-24 teismo posėdžio metu nurodė pati ieškovė N. P., ji negalėtų išvardinti, su kuo bendrauja atsakovė R. R.. Apeliantė taip pat pripažino, jog name, adresu ( - ), negyvena, ten tik lankosi pas vaikus. Atsakovę B. B. ji yra mačiusi kelis kartus. Ieškovei priklausantys butai yra apatiniuose aukštuose, tuo tarpu atsakovų R.ir R. R. butas yra trečiame aukšte, o atsakovų B. B. ir J. B. butas – ketvirtame aukšte. Kadangi, kaip nurodė ir pati apeliantė, artimo ryšio ji nepalaiko nei su atsakove R. R., nei su atsakove B. B., todėl akivaizdu, jog vien tik ta aplinkybė, jog ieškovė nematė atsakovų bendravimo, nesudaro pagrindo abejoti 2017 m. spalio 6 d. sudarytos dovanojimo sutarties tikrumu.

11433.

115Teisėjų kolegijos teigimu byloje surinktų įrodymų visuma ir jų teisinis vertinimas nepagrindžia ir apeliantės teiginio, jog atsakovės R. R. dukros vaikai buvo konsultuojami 2016 metais, t. y., kai jiems buvo vos keli mėnesiai, kadangi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek šalių pasisakymuose teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad vaikams konsultacijos buvo teiktos 2017 metų vasarą, kai jie Lietuvoje leido vasarą pas senelius (t. y. pas atsakovus R.ir R. R.). Vadinasi, jiems buvo daugiau nei metai laiko. Be to, vaikai gali būti konsultuojami nuo mažens, nes vaikų raida prasideda tik jiems gimus ir asmenys, turintys tam tikrų įgūdžių (psichiatrai, psichologai ir psichoterapeutai) pagal požymius gali nustatyti ir konstatuoti problemos buvimą bei pasiūlyti priemones jos įveikimui.

11634.

117Ieškovė įrodinėdama 2017-10-06 tarp atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties apsimestinumo faktą taip pat nurodo, jog dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorį skiria tik 7 dienos, todėl jau vien šis terminas leidžia pagrįstai abejoti atsitiktinumu ir akivaizdžiai parodo, kad faktiškai atsakovės tokiems veiksmams ruošėsi, t. y. iš anksto suplanavo, kad siekdamos išvengti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos siūlyti kitiems bendraturčiams parduodamą bendro turto dalį, iš pradžių sudarys dalies pastogės (2 kv. m) dovanojimo sutartį, o vėliau, praėjus 7 dienoms, likusią pastogės dalį atsakovė R. R. parduos atsakovei B. B. jau kaip pastogės patalpų bendraturtei.

11835.

119Teisėjų kolegija vertindama šiuos aukščiau paminėtus apeliantės teiginius sutinka, kad dovanojimo sutartį ir pirkimo - pardavimo sandorį skiria trumpas laiko tarpas, tačiau vien ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas per trumpą laiką buvo perleistas kelis kartus, pati savaime, nesant byloje kitų įrodymų, nesudaro pagrindo 2017-10-06 tarp atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti apsimestine. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju yra reikšmingi trečiojo asmens notarės D. J. byloje pateikti paaiškinimai, kurie patvirtina, jog abu sandoriai buvo realūs ir atitinkantys tikrąją šalių valią. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu notarė nurodė, jog jai nekilo jokių abejonių dėl sudaromų sandorių tikrumo, realumo bei dėl tikrosios sandorio šalių valios, kadangi šalių valia sudaryti du sandorius susiformavo atskirai, nebuvo jokio pasirengimo ir jokio plano, atsakovai R. R. ir R. R. siekė sudaryti tik dovanojimo sandorį, o dėl pirkimo – pardavimo sutarties kreipėsi tik vėliau (2017 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:31:31 – 02:02:29).

12036.

121Pastebėtina, jog atsakovė R. R. aiškindama 7 kv. m. neįrengtos palėpės dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes nurodė, jog dovanojimo sandorį sudarė penktadienį. Savaitgalį paskambinusi dukra pasiguodė, jog susirgo vaikai ir pasiteiravo, ar ji galėtų padėti prižiūrėti vaikus. Atsakovė R. R. pažadėjusi dukrai susiorganizuoti kelionę į Londoną ir nuvykti prižiūrėti sergančių vaikų. Nors reikėjo nusipirkti bilietus, vaistus, lauktuvių, tačiau atsakovė R. R. neturėjo pinigų kelionei, kadangi jau ilgą laiką nedirbo. Prasidėjus darbo savaitei ji pasikalbėjo su atsakovais B. ir B. B. apie susiklosčiusią situaciją ir jie iš karto pasiūlė paskolinti pinigų. Nenorėdama likti skolinga, atsakovė R. R. pasiteiravo, ar atsakovai B. B. ir J. B. sutiktų įsigyti likusią palėpės dalį ir ar turėtų pinigų. Atsakovai B. B. ir J. B. sutiko, tačiau pasakė, jog jų suplanuotos išvykos į užsienį ir pirkimą-pardavimą geriausiai būtų planuoti iki jos kelionės, vėliausiai – spalio 17 d. Be to, atsakovė B. B. nurodė, jog jei reikia pinigų, tuomet ji galinti pinigus pervesti iš anksto, kad kuo skubiau galėtų vykti pas dukrą. Paskambinusi notarei, atsakovė R. R. sužinojo, jog duomenys, būtini sandoriui sudaryti, galioja 1 mėnesį, todėl jeigu susitarė dėl pirkimo-pardavimo, dar gali panaudoti tuos pačius iš Registrų centro. Taigi pas notarę buvo sutartas artimiausias laisvas laikas, ką teismo posėdžiu metu patvirtino ir pati notarė (2018 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:31:31 – 02:02:29).

12237.

123Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šių aplinkybių apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nenuginčijo ir nepaneigė, o tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovė R. R. pas savo dukrą į Londoną planavo važiuoti 2017 m. žiemą iš anksto, ir tai, pasak apeliantės, reiškia, kad atsakovams R.ir R. R. skubus pinigų poreikis spalio mėnesį negalėjo kilti. Tačiau teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus vertina kritiškai, kadangi poreikis netikėtai važiuoti pas dukrą atsirado spalio mėnesio pradžioje, t. y. anksčiau, nei planavo R.ir R. R. šeima. Be kita ko, kaip teisingai pastebėjo atsakovai savo pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą, mažamečių vaikų ligos iš anksto nesuplanuosi, tad akivaizdu, jog tai nebuvo iš anksto suplanuota kelionė, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos ir sąlygojo skubų pinigų poreikį.

12438.

125Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis taip pat pastebi, jog tai, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ne parduodant turtą patvirtino ir pati apeliantė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad 1 kvadratą palėpės ji vertina 4 000 eurų suma, tuo tarpu atsakovai R.ir R. R. 7 kvadratus palėpės pardavė už 3 500 eurų, todėl akivaizdu, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ne pagal realią palėpės vertę, o tiesiog įvertinus skubiai atsiradusį pinigų poreikį, kurio apeliantė nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, apeliantė nepagrįstai nutyli ir byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovė B. B. 3500 EUR sumą atsakovei R. R. pervedė dar iki 7 kv. m. neįrengtos palėpės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kas tik papildomai patvirtina, jog pagrindinis aukščiau minėtos pirkimo – pardavimo sutarties tikslas buvo ne parduoti palėpę pagal rinkos kainą, o tas, kad atsakovų R.ir R. R. šeima neliktų skolinga atsakovams B. B. ir J. B.. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsiaiškinęs ir įvardijęs tiek dovanojimo, tiek ir pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo priežastis, pagrįstai apeliantės nurodomos aplinkybės, jog dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorį skiria tik 7 dienos, nelaikė, kaip įrodančios, jog atsakovai R. R. ir R. R., padovanodami atsakovams B. B. ir J. B. 2 kv. m. neįrengtos palėpės dalį, turėjo kitą nei ginčijamame dovanojimo sandoryje nurodytą tikslą.

12639.

127Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog pažymoje, kurią išduoti paprašė atsakovė R. R. GNSB „Dvidešimt totorių“ pirmininko L. P., nurodyta, jog ji yra skirta paskolai gauti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad remiantis šia pažyma atsakovai R. ir R. R. sudarė paskolos sutartį. Apeliantė taip pat neįrodė, kad ši pažyma buvo panaudota ne dovanojimo sutarčiai sudaryti. Be to, apeliacinio skundo teiginys, kad prašant pažymos reikia nurodyti kokiam sandoriui sudaryti ji yra būtina, yra visiškai nepagrįstas, kadangi joks jos teisės aktas tokio reikalavimo nenumato, o teismo posėdžio metu tretysis asmuo notarė D. J. patvirtino, kad atsakovei R. R. paprašius rezervuoti laiką dovanojimo sutarties sudarymui ir paklausus, kokių dokumentų reikia, ji, be kita ko, paprašė pažymos apie tai, kad R.ir R. R. šeima neturi įsiskolinimų Bendrijai. Notarė paaiškino, kad ji nedetalizavo, kaip turi atrodyti pažyma, tokios pažymos notarė prašė būtent dovanojimo sutarties sudarymui, kurią panaudojo ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Taigi apeliantės skunde dėstoma pozicija, jog faktas, kai atsakovė R. R. kreipėsi į name esančią GNSB „Dvidešimt totorių“ dėl pažymos, jog nėra skolinga bendrijai, gavimo, nurodė, kad ši pažyma yra skirta paskolos sutarties sudarymui, įrodo, jog atsakovų 2017-10-06 sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinė, atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

12840.

129Nėra pagrįsti, bei pakankamai įtikinami ir apeliantės teiginiai, jog aplinkybė, kad nuo pat buto, esančio adresu ( - ), įsigijimo dienos atsakovė B. B. ketino pirkti ir pastogės dalį patvirtina, kad atsakovų sudaryta dovanojimo sutartimi nebuvo išreikšta tikroji šalių valia, todėl yra pagrindas šią sutartį laikyti apsimestine. Remiantis į bylą pateikta 2015 m. balandžio 26 d. preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartimi (el. b. 3 t., b. l. 102) matyti, jog atsakovai B. B. ir J. B. kartu su butu, adresu ( - ) ketino pirkti ir 244/1000 dalį neįrengtos palėpės. Atsakovė B. B. byloje taip pat neginčija to, jog 2017 m. gegužės mėnesį su ieškove vedė derybas dėl jai priklausančios palėpės dalies įsigijimo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone verta paminėti aplinkybę, jog atsakovė B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 9 kvadratinių metrų palėpė neišsprendžia to poreikio, kurį iš tiesų turi B. B. ir J. B. šeima, t. y. įrengti atskiro kambario savo sūnui, su atskiru dušu ir minimaliomis maisto gaminimo galimybėmis, todėl atsakovė B. B. neketino pirkti 7 kvadratinių metrų palėpės. Be to, atsakovės B. B. 2 kvadratinių metrų neįrengtos palėpės priėmimo motyvus ( t. y. suprasdama kaimynų norą padėkoti ir nenorėdama įžeisti jų, nes dovana buvo siūloma seniai, sutiko priimti kaip dovaną tiek ploto palėpės, kiek ja ir naudojasi daiktams susidėti), patvirtina tiek byloje esančios nuotraukos, tiek atsakovės R. R. paaiškinimai, tiek ir liudytojų J. B. ir R. B. paaiškinimai apie tai, kad atsakovai B. B. ir J. B. faktiškai naudojasi nedidele palėpės dalimi daiktams susidėti nuo 2016 metų žiemos. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prieš kiekvieną šildymo sezoną būtina nuorinti radiatorius, kad visi namo, adresu ( - ), butai būtų šildomi. Šį darbą atlieka tik atsakovai B. B. ir J. B., kadangi tik iš jų buto yra įėjimas į palėpę. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantės ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovai B. B. ir J. B. įgijo nuosavybės teisę į tą dalį neįrengtos palėpės, kuria atsakovai daug anksčiau, nei buvo sudaryta dovanojimo sutartis, naudojosi ir valdė. Šios aplinkybės tik papildomai patvirtina apeliantės teiginių deklaratyvumą ir nepagrįstumą, nesudarančių pagrindą abejoti atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties realumu.

13041.

131Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog dovanojimo sandorio realumą pagrindžia dar ir tai, kad atsakovė R. R. nesutiko kitiems kaimynams perleisti palėpės dalies, t. y. nei dovanoti, nei parduoti, nors tokių prašymų sulaukdavo. Pavyzdžiui, kaip paaiškino atsakovė R. R. 2018-07-03 teismo posėdžio metu, palėpės dalies prašė ir ankstesni kaimynai R. ir K. S., tačiau atsakovai R. ir R. R. nesutiko palėpės perleisti, kadangi laukė, kol įsikels nuolatiniai, geri kaimynai. Taip pat atsakovė R. R. to paties teismo posėdžio metu paaiškino, kad siūlė atsakovei B. B. padovanoti visus 9 kv. metrus neįrengtos palėpės, tačiau atsakovė B. B. tokios dovanos nepriėmė.

13242.

133Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos ir jos sūnaus L. P. ir jos sutuoktinio G. P. nurodytos aplinkybės, kad atsakovė B. B. jų teiravosi apie atsakovus R. ir R. R. ir prašė juos apibūdinti kaip asmenis, kadangi išklausius teismo posėdžio garso įrašus akivaizdu, jog bylos nagrinėjimu metu nei apeliantės sūnus L. P., nei jos sutuoktinis G. P. to nenurodė. Be to, bylos nagrinėjimu metu atsakovė B. B. paneigė tokius ieškovės teiginius aiškiai nurodžiusi, kad ji niekada nesiteiravo apie atsakovus R. ir R. R. ir neprašė juos apibūdinti kaip asmenis. Taigi tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip prielaidos.

13443.

135Dėl apeliantės skunde išreikštos pozicijos, jog nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dovanojimo sutarties šalys yra ne tik atsakovė R. R. ir B. B., bet ir jų sutuoktiniai, tačiau nei R. R., nei J. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir teismas neturėjo jokios galimybės nustatyti, kaip susiformavo nurodytų atsakovų valia dovanoti turtą bei, vėliau, likusią dalį pirkti bei parduoti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendė ir nutarė, kad jei bylos nagrinėjimo iškils būtinybė išklausyti ir atsakovių sutuoktinius, jų dalyvavimas bus pripažintas būtinu. Be to, byloje pateikti duomenys, bei teismo posėdžio metu išdėstyti atsakovių B. B. ir R. R. išsamūs, nuoseklūs ir pakankami paaiškinimai, pateikti įrodymai (nuotraukos ir kt.), liudytojų J. B. ir R. B. parodymai leido pirmosios instancijos teismui tinkamai ir visapusiškai išsiaiškinti tiek dovanojimo, tiek ir pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo priežastis, motyvus, nustatyti kaip susiformavo atsakovų valia dovanoti turtą bei, vėliau, likusią dalį pirkti bei parduoti, todėl teismas pagrįstai nematė būtinybės papildomai išklausyti ir atsakovių sutuoktinius. Pastebėtina ir tai, jog ieškovė nesutikusi su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė, kad jei bylos nagrinėjimo iškils būtinybė išklausyti ir atsakovių sutuoktinius, jų dalyvavimas bus pripažintas būtinu, turėjo teisę ją skųsti, ar teikti prašymą pakartotinai, tačiau to nedarė.

13644.

137Apeliantė taip pat nepagrįstai kelia klausimą, kodėl atsakovai R.ir R. R. dalį palėpės padovanojo tik atsakovei B. B., o pardavė jau abiem sutuoktiniams, t. y. B. B. ir J. B.. Ginčo nagrinėjimo metu atsakovė R. R. paaiškino, kad atsakovai R.ir R. R. palėpę padovanojo abiem sutuoktiniams, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bei pateiktų rašytinių įrodymų, dovanojimo sutarties sudaryme atsakovas J. B. nedalyvavo, nes buvo išvykęs į komandiruotę. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad apeliantės ginčijama dovanojimo sutarties šalimi tapo tik atsakovė B. B., neįrodo ir nepagrindžia ieškovės motyvo, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinė, t. y. neatitiko tikrąją šalių valią, todėl šis apeliantės argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

13845.

139Analizuodamas apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos, nesivadovavo logikos dėsniais, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais bei teismų praktikoje įtvirtinta tikėtinumo taisykle. Nors tokio pobūdžio bylose paprastai nebūna tiesioginių ir akivaizdžių sandorio apsimestinumo įrodymų, tai savaime nereiškia, kad sandoriui pripažinti apsimestiniu užtenka vien tik ieškovės deklaratyviai išdėstytos įvykių versijos bei tam tikrų aplinkybių interpretacijos sau naudinga linkme, savo ruožtu ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, savaime nesuponuoja išvados, kad teismas neįvertino ieškovės argumentų bei netiesioginių įrodymų visumos ar ją įvertino neteisingai. Šiuo atveju, kaip jau minėta, byloje esančių netiesioginių įrodymų ir ieškovės argumentų visumos nepakanka pagrįstai išvadai, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, padaryti (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

14046.

141Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aukščiau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kas leistų pripažinti, jog atsakovai dovanojimo sandorį sudarė siekdami pridengti kitą sandorį, t. y. 7 kv. m. neįrengtos palėpės dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjo įtvirtintas sutarties sudarymo laisvės principas, be kita ko, užtikrina asmenims teisę ne tik pasirinkti, kokį sandorį sudaryti, bet ir pasirinkti kitą sutarties šalį (CK 6.156 str.). Ieškovės prašymas suteikti jai pirmumą įgyti atsakovams priklausančią neįrengtos pastogės sklypo dalį CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negali būti absoliutinamas ir paneigti įstatymo leidėjo įtvirtintą šalies sutarties laisvės sudarymo principą. Analizuojant aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų tarpusavio bendravimo ryšys ir aiškinimas, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant atsakovams B. B. ir J. B. atsidėkoti už jų suteiktą nemokamą pagalbą (leido atsakovų R.ir R. R. dukrai apsistoti jų sodyboje, esančioje Prancūzijoje, dukrai ir jų anūkams suteikė nemokamas psichologines konsultacijas), už draugiškus, nuoširdžius ryšius nuo pat įsikraustymo į butą dienos. Konstatuotina, kad ieškovė taip pat nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neįrodė, jog už dovanotą neįrengtos pastogės dalį dovanotojams (t. y. atsakovams R. ir R. R.) buvo sumokėta tam tikra pinigų suma ar perduota kita materialinė vertybė, turtinė teisė ar priešpriešinė prievolė kaip atlyginimas už dovaną (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat vertina, jog atsakovų veiksmai (dovanojimo sutarties sudarymas) nėra prieštaraujantys įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Taigi ieškovei nepaneigus byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad tikrieji sandorio šalių ketinimai buvo dovanoti ir priimti dovaną, bei neįrodžius, kad ginčo dovanojimo sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis ir kad atsakovams R. ir R. R. už 2 kv. m. neįrengtos palėpės dalį buvo sumokėta, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad tikroji atsakovų valia sudarant dovanojimo sandorį buvo sudaryti galimybę atsakovams B. ir J. B. nusipirkti ginčo palėpės dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išsiaiškino sandorių (t. y. tiek dovanojimo, tiek ir pirkimo – pardavimo) sudarymo priežastis, motyvus, nustatė kaip susiformavo atsakovų valia dovanoti ir priimti dovanotą turtą bei, vėliau, likusią dalį pirkti bei parduoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią, o pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine bei pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi, nėra (CPK 178 straipsnis, 4.79 straipsnis, 6.466 straipsnio 3 dalis).

14247.

143Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės ginčijama dovanojimo sutartis pagrįstai nebuvo kvalifikuota kaip turto pirkimo – pardavimo sutartis, o pirmosios instancijos teismas, grįsdamas šią išvadą, nustatė ir įvertino nurodytas sutartims atriboti reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tyrė tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, įvertino ginčo sutarties sąlygas, nustatančias turto perleidimo aplinkybes ir priežastis, atsižvelgė į šalių elgesį.

14448.

145Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo dovanojimo sutartį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi, netaikytinos ir CK 4.79 straipsnyje numatytos nuostatos, numatančios bendraturčio (ieškovės) pirmenybės teisę įsigyti neįrengtos pastogės dalį bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Analogiška pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis.

14649.

147Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrinama pirmiau šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius motyvus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė pagrindo pripažinti 2017 m. spalio 6 d. dalies neįrengtos palėpės dovanojimo sutartį apsimestine, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai išanalizavęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus kaip neįrodytus, konstatavęs, jog atsakovai R. ir R. R., padovanodami atsakovams B. ir B. B. 2 kv. m. neįrengtos palėpės dalį, kuria jau prieš tai buvo leidę jiems naudotis, neturėjo kito nei ginčijamame dovanojimo sandoryje nurodyto tikslo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14850.

149Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

150Dėl procesinės bylos baigties

15151.

152Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

153Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

15452.

155Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

15653.

157Atsakovai R. ir R. R. , bei B. ir J. B. įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

15854.

159Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

160Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

161ieškovės N. P. apeliacinį skundą atmesti.

162Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

163Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 330/1000... 10. 3.... 11. Atsakovai R. R. ir R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su... 12. 4.... 13. Atsakovai B. B. ir J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB pateikė patikslintą atsiliepimą į... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. pateikė... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės... 22. 8.... 23. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar dovanojimo... 24. 9.... 25. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, teismas padarė... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 27. 10.... 28. Ieškovė N. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 29. 11.... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 31. 11.1.... 32. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados dėl įrodymų vertinimo yra... 33. 11.2.... 34. Dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorį skiria tik 7 dienos, todėl jau vien... 35. 11.3.... 36. Faktas, kai atsakovė R. R. kreipėsi į name esančią GNSB „Dvidešimt... 37. 11.4.... 38. Faktas, kad nuo pat buto, esančio adresu ( - ), įsigijimo 2015 m. rugpjūčio... 39. 11.5.... 40. Atsakovių parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nepakankami tam, kad... 41. 11.6.... 42. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo nustatytos... 43. 11.7.... 44. Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas ne tik nepagrįstai... 45. 12.... 46. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. R. ir R. R. prašo... 47. 13.... 48. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 49. 13.1.... 50. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai bendravo nuo 2015 metų... 51. 13.2.... 52. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pasisakiusi notarė D. J. patvirtino,... 53. 13.3.... 54. Apeliantė teigia, kad 2017 metų žiemą R. R. kelionę planavo iš anksto,... 55. 13.4.... 56. Vertinant apeliantės teiginius apie tai, kad ji dažnai būna butuose,... 57. 13.5.... 58. Apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės apie dovanojimo ir pirkimo... 59. 13.6.... 60. Apeliantė nurodo melagingas aplinkybės, kad R. ir R. R. anūkai buvo... 61. 13.7.... 62. Apeliantės apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika tik patvirtina, kad... 63. 14.... 64. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai B. B. ir J. B. prašo... 65. 15.... 66. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 67. 15.1.... 68. Atsakovų pažintis prasidėjo nuo pat pradžių jiems įsikrausčius, o ne... 69. 15.2.... 70. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad anūkai buvo konsultuojami 2016 metais, t.... 71. 15.3.... 72. Dovanojimo sutartis buvo neatlygintinė. Atsakovai įrodė sudaryto dovanojimo... 73. 15.4.... 74. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja pažymą, kurią išduoti paprašė... 75. 15.5.... 76. Teismas tinkamai ir objektyviai vertino į bylą surinktus įrodymus.... 77. Teisėjų kolegija... 78. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 79. 16.... 80. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 81. 17.... 82. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 83. 18.... 84. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 85. 19.... 86. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 87. 20.... 88. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2017-10-06 dalies neįrengtos... 89. 21.... 90. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog... 91. 22.... 92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės (apeliantės)... 93. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu... 94. 23.... 95. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pripažinti apsimestiniu atsakovų... 96. 24.... 97. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 98. 25.... 99. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 100. 26.... 101. Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos... 102. 27.... 103. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis... 104. 28.... 105. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad civiliniame... 106. 29.... 107. Minėta, kad šiuo atveju tam, kad pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu... 108. 30.... 109. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegijas pastebi, kad ieškovė... 110. 31.... 111. Kaip matyti iš byloje pateikto apeliantės apeliacinio skundo, ieškovės... 112. 32.... 113. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai B. B. ir J. B. į butą,... 114. 33.... 115. Teisėjų kolegijos teigimu byloje surinktų įrodymų visuma ir jų teisinis... 116. 34.... 117. Ieškovė įrodinėdama 2017-10-06 tarp atsakovų sudarytos dovanojimo... 118. 35.... 119. Teisėjų kolegija vertindama šiuos aukščiau paminėtus apeliantės... 120. 36.... 121. Pastebėtina, jog atsakovė R. R. aiškindama 7 kv. m. neįrengtos palėpės... 122. 37.... 123. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šių aplinkybių apeliantė nei... 124. 38.... 125. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 126. 39.... 127. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog... 128. 40.... 129. Nėra pagrįsti, bei pakankamai įtikinami ir apeliantės teiginiai, jog... 130. 41.... 131. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog dovanojimo sandorio realumą... 132. 42.... 133. Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos... 134. 43.... 135. Dėl apeliantės skunde išreikštos pozicijos, jog nagrinėjamu atveju būtina... 136. 44.... 137. Apeliantė taip pat nepagrįstai kelia klausimą, kodėl atsakovai R.ir R. R.... 138. 45.... 139. Analizuodamas apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo... 140. 46.... 141. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aukščiau aptartas aplinkybes... 142. 47.... 143. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės ginčijama... 144. 48.... 145. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo dovanojimo... 146. 49.... 147. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrinama pirmiau... 148. 50.... 149. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti... 150. Dėl procesinės bylos baigties... 151. 51.... 152. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 153. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 154. 52.... 155. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos,... 156. 53.... 157. Atsakovai R. ir R. R. , bei B. ir J. B. įrodymų, pagrindžiančių jų... 158. 54.... 159. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 160. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. ieškovės N. P. apeliacinį skundą atmesti.... 162. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti... 163. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....