Byla 2-369-510/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. P., ieškovo atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, atsakovių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų atstovams H. D. ir B. Š., viešosios įstaigos Abromiškių reabilitacijos ligoninės atstovui V. G., tretiesiems asmenims J. M., V. R., J. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovėms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikoms ir viešajai įstaigai Abromiškių reabilitacijos ligoninei, tretieji asmenys – If P&C Insurance AS, AAS Gjensidige Baltic, BTA Insurance Company SE, M. K., J. M., V. R., J. P., dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas K. P. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 121-126) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

3Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 21 d. apie 23 val. autoavarijos metu patyrė traumą. Iš karto po įvykio apžiūrėję VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ieškovą nuvežė į atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Vaikų neurochirurgijos skyrių. Priėmusi gydytoja V. K. išrašė siuntimą traumatologo konsultacijai bei nukreipimą į rentgenografijos kabinetą dviejų krypčių kraniogramai atlikti. Apžiūrėjęs gydytojas ortopedas traumatologas E. Č. nurodė rentgenologui atlikti ne tik dviejų krypčių kraniogramą, bet ir dviejų krypčių kaklo rentgenogramą, dviejų krypčių krūtininės stuburo dalies rentgenogramą, dviejų krypčių juosmeninės stuburo dalies rentgenogramą bei priekinę dubens srities rentgenogramą. Gydytoja radiologė J. M., įvertinusi rentgeno laborantės M. K. atliktas rentgenogramas, lūžimų nekonstatavo, tačiau įtarė, kad vienoje rentgenogramų (Nr. 603) matyti kaklinės stuburo dalies C2 slankstelio skersinės dešinės ataugos lūžimas. Dėl to buvo atliktas dar vienas papildomas diagnostinis tyrimas – kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, projektuojant į C2 slankstelį dėl galimo skersinės ataugos lūžimo. Įtarimas dėl kaklinės stuburo dalies C2 slankstelio lūžio nepasitvirtino. Gydytojai jokių lūžių ar trauminių pokyčių nekonstatavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas skundėsi nuolat pasireiškiančiu rankų bei kojų tirpimu, pastoviais nugaros ir kaklo skausmais, buvo diagnozuotas raiščių patempimas. 2005 m. spalio 25 d. rytą išrašydamas ieškovą iš atsakovės VšĮ Kauno klinikų, gydytojas neurochirurgas V. R. konstatavo, kad ieškovo būklė gera, ir rekomendavo įsigyti minkštą ortopedinę apykaklę. Grįžus namo ieškovo būklė nepagerėjo – priešingai, skausmai tik didėjo, kankino nemiga, nerimas, ieškovas labai sunkiai judėjo, negalėjo pats apsirengti, nusirengti, savarankiškai vaikščioti. Po nesėkmingų bandymų tiek 2005 m. spalio 28 d., tiek 2005 m. lapkričio 1 d. patekti pas atsakovės VšĮ Kauno klinikų gydytojus ir su jais pasikonsultuoti, 2005 m. lapkričio 2 d. galiausiai ieškovas buvo užregistruotas pas tą patį gydytoją neurochirurgą V. R., kuris po apžiūros nusprendė, kad ieškovas yra visiškai sveikas. Gydytojas neurochirurgas V. R. atsisakė tenkinti prašymą atlikti visos kaklinės stuburo dalies šoninę rentgenogramą, nes kompiuterinė tomografija ir rentgenogramos yra atliktos, nėra prasmės jų kartoti. 2005 m. lapkričio 11 d. ieškovą mama nuvežė į VšĮ Kauno Dainavos polikliniką, kur buvo padarytos visos kaklinės stuburo dalies (C1-C7 slankstelių) tiesinės bei šoninės rentgenogramos. Rentgenogramas atlikusi darbuotoja iš karto pastebėjo, kad kažkas negerai. Dėl šios priežasties 2005 m. lapkričio 14 d. ieškovo mama savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ Kauno klinikų vedėją B. Š.. Gydytojas B. Š., išanalizavęs naujai atliktas rentgenogramas, konstatavo, kad 2005 m. spalio 21 d. dėl eismo įvykio ieškovui lūžo kaklo slanksteliai C6-C7. 2005 m. lapkričio 17 d. atsakovės VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje ieškovui buvo atlikta operacija: pašalinti slankstelių C6-C7 kūnai, įdėtas kaulinis transplantantas iš šeivikaulio bei metalinė plokštelė. 2005 m. lapkričio 26 d. ieškovas buvo išrašytas iš VšĮ Kauno klinikų ir nukreiptas į atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninę sveikatą grąžinančiam gydymui. VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje taikytas gydymas, skirtas mažinti skausmą, skatinti regeneraciją, gerinti audinių trofiką, stiprinti nugaros, pečių juostos, galūnių raumenis bei gerinti bendrą fizinę ir emocinę būklę. Ligoninėje taikytas intensyvus gydymas (baseinas, įvairios procedūros), tačiau praėjus kelioms dienoms per kelio sąnarį pradėjo „strigti“ dešinė koja. 2005 m. gruodžio 7 d. ieškovas pateikė nusiskundimus, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Tik 2005 m. gruodžio 20 d. buvo atlikta dešinės kojos rentgenograma, tačiau joje jokių pakitimų nenustatyta. Išrašius iš atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės, dešinės kojos skausmai, kelio „strigimas“ išliko, todėl 2005 m. gruodžio 30 d. VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo atlikta echoskopija, kuri rimtesnių pakitimų neparodė. 2006 m. kovo 6 d. diagnozuotas dešinės kojos kelio raiščio plyšimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. liepos 11 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0249706 yra nustačiusi ieškovui 40 proc. darbingumo lygį, o 2008 m. liepos 28 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0290390 – 35 proc. darbingumo lygį. 2008 m. lapkričio 14 d. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas S. R. savo išvadoje konstatavo, kad stuburo kaklinės srities C5-C6 slankstelių lygmenyje kiek susiaurėjęs kaulinis kanalas, o neurologiškai stebima stuburo kaklinės dalies C6-Cg šaknelių kairėje dirginimo simptomatika.

4Ieškovo nuomone, tiek darbingumo lygio sumažėjimui, tiek visiems patirtiems fiziniams, psichologiniams ir dvasiniams išgyvenimams įtakos turėjo atsakovių VšĮ Kauno klinikų ir VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojų nerūpestingas, neatidus ir netinkamas pareigų atlikimas.

5Atsakovė VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė patikslintame atsiliepime nurodė, kad ieškovui besigydant VšĮ Kauno klinikose, neurochirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismo medicininėje ekspertizėje konstatuota, kad ieškovui stuburo kaklo slankstelių C6-C7 lūžiai negalėjo būti laiku pastebėti, nes medicininė aparatūra tų lūžių tyrimo metu nerodė. Teismo medicinos ekspertai priėjo prie išvados, kad patirti kaklo sužalojimo gydymo proceso nesklandumai neturėjo įtakos jo tolesnio gyvenimo prognozei. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad pacientas po gydymosi 2005 metais pas atsakoves aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje ir 2008 metais pajuto blogėjančią savo sveikatos būklę, o tų metų sausio mėnesį jam buvo sužalota galva ir 2008 m. sausio 19 d. lankėsi VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje dėl jam sužalotos nosies, kuri buvo deformuota. Be to, 2010 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas lankėsi VšĮ Raudonojo kryžiaus ligoninėje dėl gautos traumos – žastikaulio galvutės išnirimo. Visa tai liudija, kad ieškovui besigydant VšĮ Kauno klinikose, jam medicinos paslaugos buvo suteiktos dedant maksimalias pastangas, ėmusis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas taikius atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

6VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovui atvykus į atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninę, buvo skirtas laisvas režimas, t. y. pacientas galėjo vaikščioti po skyrių ir po ligoninės teritoriją. Priežasčių, dėl kurių jis negalėjo vaikščioti, lipti laiptais, nebuvo. Tą patvirtina faktas, kad ligonis periodiškai, be pagalbos vaikščiojo į lauką rūkyti, nors tą draudžia ligoninės Vaikų skyriaus vidaus tvarkos taisyklės. Ieškovui buvo sudaryta reabilitacinio gydymo programa, su kuria pacientas sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Paciento fizinės pastangos buvo reikalingos kineziterapijos procedūrose vandenyje ir salėje. Tačiau pacientas pratimus vandenyje lankė tik vieną kartą, 2005 m. lapkričio 30 d., kineziterapijos užsiėmimuose salėje dalyvavo lapkričio 29, 30 dienomis ir gruodžio 1, 3 dienomis. Todėl nusiskundimai dėl kelio „strigimo“ gruodžio 7 d. negali būti aukščiau minėtų kineziterapijos užsiėmimų pasekmė. Nepagrįstas yra ieškovo tvirtinimas, kad jam turėjo būti pritaikytas kietas kojos įtvaras, nes pagal LR SAM Pacientų sveikatos padarytos žalos komisijos ekspertų išvadą, imant kaulinį transplantantą iš šeivikaulio, nėra būtinas kelio sąnario įtvaras reabilitacijos metu, nes šeivikaulis nedalyvauja pagrindinėje atraminėje kojos funkcijoje. Pagal įrašus šio paciento ligos istorijoje ir procedūrų knygelėje pacientas daugiausia skundėsi nugaros skausmu. Kai pacientas pasiskundė, kad „stringa“ dešinys kelio sąnarys, buvo atliktos 2-jų krypčių dešinio kelio ir blauzdos rentgenogramos. Ligos istorijoje yra gydytojo radiologo įrašas, kad patologijos nerasta. Ieškovas lankėsi tik įžanginiuose aktyvaus fizinio krūvio užsiėmimuose, vėliau jis tose procedūrose, kuriose reikalingos mažiausios jo paties pastangos, nesilankė ir kviečiamas neateidavo. Atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės medicinos darbuotojai, teikdami ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, nepažeidė jų priimtinumo tvarkos, paciento gydymui pagal ligos pobūdį skyrė teisingą taktiką, gydymo eigoje taikė medicinos praktikos ir mokslo pasiekimus, su pacientu aptarė reabilitacijos planą, elgėsi rūpestingai ir apdairiai, kiek tomis sąlygomis buvo būtina.

7Ieškinys atmestinas.

8Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą neturtinę žalą pacientams (CK 6.283 straipsnis, 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 (ginčo teisiniam santykiam galiojanti įstatymo redakcija (Žin., 2004, Nr. 115-4284) 14 straipsnis) konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis.). Profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Taigi sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

9Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005-10-22 ieškovas nukentėjo autoavarijos metu ir tą pačią dieną buvo hospitalizuotas į VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių. Jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija: lūžių nekonstatuota. Krūtininės stuburo dalies rentgenogramose – lūžių nerasta. Juosmeninės 1/s dalies, dubens rentgenogramose – lūžių nėra. Kaklinės stuburo dalies tiesinėje rentgenogramoje – įtartas galimas C2 lūžis, tačiau atlikus kompiuterinę tomografiją – lūžių nematyti. Nustatytas kaklo raiščių išnirimas. Stuburo pakenkimo židininės neurologinės simptomatikos nekonstatuota. Ieškovas išrašytas 2005-10-25. Ieškovas toliau skundėsi kaklo skausmais. 2005-11-02 ambulatoriškai apžiūrėjęs gydytojas V. R. patologinės židininės simptomatikos nekonstatavo. 2005-11-11 VšĮ Dainavos poliklinikoje atliktose kaklo spondiliogramose buvo nustatyti kompresiniai C6-7 slankstelių lūžiai su nežymia subliuksacija, lokalia kifoze. 2005-11-15 ieškovas pakartotinai hospitalizuotas į VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių, kur 2005-11-17 atlikta operacija ir pašalinti C6-7 slankstelių kūnai, atlikta spondiliodezė kauliniu transplantantu iš šeivikaulio bei plokštele. Pooperaciniu periodu neurologiniai simptomai nepaaštrėjo. 2005-11-28 ieškovas buvo išrašytas ir nukreiptas į VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninę sveikatą grąžinančiam gydymui. Jis VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje gydėsi nuo 2005-11-29 iki 2005-12-21. Ieškovas skundėsi sprando apatinės dalies ir tarpumenčio, labiau kairėje pusėje, skausmais bei skausmu dešinėje blauzdoje ties pooperaciniu randu. Ieškovas vaikščiodamas dažnai jautė „stringantį“ dešinio kelio sąnarį. 2005-12-30 atliktas dešinio kelio ir blauzdos ultragarsinis tyrimas, kelio sąnario raiščių pažeidimų nenustatyta. 2006-02-22 atliktas dešinio kelio sąnario ultragarsinis tyrimas. Tik 2006-03-06 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje nustatytas dešinio kelio sąnario dalinis šoninių raiščių plyšimas S83.7. Iš 2008-11-14 neurochirurgo konsultacijos matyti, kad tuo metu ieškovas skundėsi maudimu kaklo srityje, kairėje rankoje, III, IV, V pirštų aptirpimu. Neurochirurgas nustatė C5-6 lygmenyje kiek susiaurėjusį kaulinį kanalą ir nurodė, kad neurologiškai stebima C6-8 šaknelių kairėje dirginimo simptomatika (t. 1., b. l. 17, 26, 42, 57, 58, 125, 131, 150).

10Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų neteisėtų veiksmų

11Ieškovas savo ieškinį (pradinį ir patikslintą) pagrindė teiginiais, jog atsakovės VšĮ Kauno klinikų darbuotojai nusprendė atlikti tik dalį būtinųjų diagnostinių tyrimų, tačiau toks atsakovės darbuotojų sprendimas nebuvo tinkamas ir mediciniškai pagrįstas. Ieškovo teigimu, iš pradžių turi būti atliekama gulinčio ant nugaros paciento šoninė, visas stuburo kaklinės dalies struktūras apimanti kaklo rentgenograma. Kadangi buvo remtasi tik turimomis rentgenogramomis, buvo nustatyta neteisinga diagnozė – kaklo raiščių patempimas. Ieškovas taip pat nurodė, kad kaklo slankstelių kompresinio lūžio atveju paprastai taikomas gydymas yra kaklo tempimas naudojant Glisono kilpą, arba skeletinis tempimas už kaukolės specialiu kiemu, todėl, laiku nustačius diagnozę, labai tikėtina, kad būtų taikytas vienas iš nurodytų gydymo būdų, o ne operacija (t. 2, b. l. 120-126).

12Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Kokybiškai sveikatos priežiūrai įvertinti, t. y. šiuo konkrečiu atveju sveikatos pablogėjimo priežastims išsiaiškinti, reikalingos specialios medicinos žinios, todėl teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 183-186) paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Ekspertizę atlikę ekspertai 2010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) (t. 2, b. l. 6-30) konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovo ligos istorijoje užfiksuotus skundus, turėjo būti ir buvo įtartas stuburo slankstelių lūžis, darytos viso stuburo rentgenogramos bei kaklo kompiuterinės tomogramos. VšĮ Kauno klinikų turimomis priemonėmis stuburo kaklo 6-7 slankstelių lūžiai galėjo būti nustatyti, tačiau nustatyti nebuvo, nes kaklo priekinėje spondiliogramoje šių lūžių nesimato, o aiškios neurologinės simptomatikos, leidžiančios nustatyti šių stuburo slankstelių lūžį, nebuvo. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog sprendžiant iš turimų medicininių duomenų, gydytojas V. R., apžiūrėdamas pacientą, nerado indikacijų papildomam rentgenologiniam tyrimui. Dėl nustatytų stuburo slankstelių C6-7 lūžių, nuo 2005-10-21 (eismo įvykio dienos) iki 2005-11-17 (operacijos dienos) komplikacijų nekonstatuota. Jeigu stuburo slankstelių lūžiai nesukelia neurologinės simptomatikos, galimas visiškas paciento pasveikimas, jam negavus jokio gydymo ir net nesikreipus pagalbos. Lūžiai, sukeliantys nugaros smegenų bei nervų sužalojimus (neurokomplikuoti), gali pasireikšti mielopatija, parazėmis, galūnių paralyžiumi. Ekspertai konstatavo, kad jei pirmos apžiūros metu būtų nustatyti stuburo slankstelių C6-7 lūžiai su ašies deformacija, gydymas būtų toks pat – operacinis. Jei nuo operacinio gydymo būtų atsisakyta ar dėl kokių nors priežasčių jos atlikti nebūtų galima (įmanoma), kaip alternatyvūs gydymo metodai yra ilgalaikė kaklo imobilizacija kietu įtvaru ar HALO sistema. Neurochirurgo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad yra kaulinio kanalo siaurėjimas kaklinėje stuburo dalyje, gydymo procesui VšĮ Kauno klinikose įtakos neturėjo. Po tokio pobūdžio operacijų paprastai formuojasi kaulinis randas, kuris dažniausiai ir yra siaurėjimo priežastis. Ekspertų nuomone, VšĮ Kauno klinikose teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos bei efektyvios.

13Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais, tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma, ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, bei patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006).

14Byloje esantis VšĮ Kauno klinikų išrašas iš medicininių dokumentų Nr. VP-1077434-1/05 patvirtina, kad buvo atliktos rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, lūžių nematyti. Taip pat dokumentuose pažymėta, kad ligos būklė gera, pacientas vaikšto, režimo nesilaiko. Židininės neurologinės simptomatikos nėra (t. 1, b. l. 17). VšĮ Kauno klinikų išraše iš medicininių dokumentų Nr. VP-1077434-2/2005 nurodoma, kad spondiliogramose buvo įtartas C2 slankstelio lūžis, dėl to daryta viršutinių kaklo slankstelių kompiuterinė tomografija – įtarta patologija nepasitvirtino. Atliktose kaklo spondiliogramose kitos kaklo srities patologijos nesimato, nenustatyta ir kitų kūno vietų, organų sužalojimų. Atlikus operaciją neurologiniai simptomai nepaaštrėjo (t. 1, b. l. 38, 42).

15LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į nustatytas klinikines diagnozes, sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo teiktos tinkamai: po eismo įvykio pacientas hospitalizuotas, nustačius kaklo raiščių patempimą, taikytas tinkamas gydymas, pacientui jaučiantis patenkinamai ir nesilaikant ligoninės režimo, jis buvo išrašytas. Gydant antrąjį kartą, kai buvo diagnozuotas dviejų kaklo slankstelių lūžimas, ligonis paruoštas ir operuotas atidėta tvarka, kadangi neurologinės simptomatikos nebuvo (t. 1, b. l. 65-67).

16Byloje pateiktoje A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto 2006-03-18 išvadoje Nr. A-SI-41-25 taip pat patvirtinama, kad ieškovo patirtas stuburo slankstelių lūžis buvo neurologiškai nekomplikuotas ir todėl nebuvo neurologinės simptomatikos, leidžiančios nustatyti stuburo slankstelių pakenkimo vietą. Stuburo visos kaklinės dalies priekinėje rentgenogramoje buvo įtartas antrojo slankstelio lūžis ir, matyt, tuo remiantis tiek šoninė kaklinės dalies rentgenograma, tiek ir kaklo kompiuterinė tomograma buvo padarytos apimant tiktai pirmuosius keturis (C1-4) slankstelius. Jeigu K. P. stuburo kaklinės dalies dviejų slankstelių lūžiai būtų diagnozuoti laiku, gydymo taktika vis tiek būtų buvusi tokia pati – būtų buvęs reikalingas chirurginis gydymas (t. 1, b. l. 108).

17Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ Kauno klinikų atstovas B. Š. patvirtino, kad buvo paskirta tiek priekinė, tiek šoninė rentgenograma, ir jos buvo daromos, tačiau šoninė rentgenograma nepavyko dėl paciento anatominių ypatumų. B. Š. paaiškino, kad praėjus kelioms savaitėms ir regresavus sumušimams, žmogaus raumenys būna mažiau įsitempę ir tokiais atvejais lūžį jau galima pamatyti. Kadangi pagal praktiką kompiuterinei tomografijai, kuri susijusi su dideliu apšvitinimu, nebuvo klinikinių simptomų, ji buvo daroma tik pagal įtariamą sužalojimo pobūdį. Atlikus operaciją ir diagnozavus lūžimą vėliau, jokių neurologinių pablogėjimų nebuvo.

18Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad nebuvo atliktos apatinės dalies kaklo tomografijos, nes dėl pakeltų pečių šoninė tomografija nebūtų informatyvi. Trečiasis asmuo J. M. patvirtino, kad matė, jog nėra šoninės rentgenogramos, tačiau buvo paaiškinta, jog ieškovas įsitempęs, todėl negalima jos atlikti.

19Ieškovas patikslintame ieškinyje remiasi medicinine literatūra ir teigia, kad laiku nustačius diagnozę, vietoje pasirinktos operacijos jam būtų taikomas kaklo tempimas naudojant Glisono kilpą arba skeletinis tempimas už kaukolės specialiu kiemu. Tačiau, nepaisant teismo medicinos ekspertizės akto išvados ir kitų aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tinkamą gydymo taktikos pasirinkimą, tarp kurių ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos atsakymuose į paklausimą Nr. PŽK-2-376, 2009-08-05, pateikta informacija (t. 1, b. l. 97), atsakovė VšĮ Kauno klinikos atsiliepime papildomai paaiškino, kad tempimas panaudojant Glisono kilpą yra istorinis gydymo metodas ir paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje netaikomas, o dėl skeletinio tempimo – šis gydymo metodas vaikų amžiuje netaikytinas (t. 1, b. l. 76).

20Ieškovo atstovė A. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovui atsirado kaulinis randas, o tai vėlyvo stuburo lūžio nustatymo pasekmė. Atsakovės VšĮ Kauno klinikų atstovas B. Š. paaiškino, kad visais atvejais, jei patiriama trauma ir kai būna lūžiai, ar atliekama operacija, ar ne, kaulins randas visada lieka. Šį VšĮ Kauno klinikų atstovo B. Š. teiginį patvirtina aukščiau nurodyta 2010-06-03 ekspertizės akto Nr. EDG 12(74)/11 (01) išvada (t. 2, b. l. 29)

21Remiantis šiomis aplinkybėmis negalima sutikti su ieškovo teiginiu, jog buvo panaudotos neefektyvios priemonės, reikėjo atlikti papildomus diagnostinius tyrimus (t. 2, b. l. 120-126), nes kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos visumos, pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo būdas, kuris, nors ir dėl neurologinės simptomatikos nebuvimo ir paciento anatominių ypatumų buvo uždelstas, vis tiek buvo efektyvus ir įtakos ieškovo gyvenimo prognozei neturėjo. Teismas, vertindamas ekspertų išvadas, atsižvelgia į jų ryšį su kitais įrodymais, į tai, kad ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais ir iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurių visuma nagrinėjamoje byloje paneigia atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą.

22Dėl VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų

23Ieškovas teigia, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje iš karto buvo pritaikytas intensyvus gydymas, kuriam ieškovas buvo dar per silpnas. Ieškovui turėjo būti pritaikytas kietas kojos įtvaras ir tik po to, kai pašalinto kaulo vietoje susiformuoja kaulinis rumbas, turėjo būti pritaikyta reabilitacija (palaipsniui didinamas fizinis krūvis). Laiku nepritaikius kieto kojos įtvaro bei nepagrįstai greitai taikant intensyvias gydymo procedūras, dešinės kojos šeivikaulio suaugimo laikas labai užsitęsė (t. 2, b. l. 120-126).

24Teismas, vertindamas šiuos ieškovo teiginius, taip pat remiasi teismo medicinos 2010-06-03 ekspertizės akto Nr. EDG 12(74)/11 (01) išvadomis, kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais.

252010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) konstatuota, kad reabilitacijos ligoninėje galėjo būti taikomas intensyvus fizinis apkrovimas norint atstatyti prarastą funkciją. Pateikus nusiskundimus dėl dešinės kojos kelio „strigimo“ sumažinti fizinio krūvio, pritaikyti kojos įtvarą nereikėjo, nes reikėjo atstatyti raumenų jėgą, o dešinės blauzdos rentgenogramose patologinių pakitimų nebuvo konstatuota. Ieškovui sudaryta reabilitacijos programa buvo adekvati jo sveikatos būklei. Ašinis apkrovimas dešinei kojai neturėjo būti apribotas, ieškovas galėjo minti dešine koja, nes šeivikaulis, kurio dalis buvo paimta transplantacijai, atlieka tik stabilizuojančią, bet ne atraminę kojos funkciją. Reabilitacijos eiga buvo pasunkėjusi dėl paties ieškovo motyvacijos nebuvimo – medicininėje dokumentacijoje yra duomenų, kad pacientas praleidinėjo procedūras, kviečiamas dažnai atsisakė jas lankyti. Reabilitacijos ligoninėje ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, bet visas efektas nebuvo pasiektas dėl paties paciento motyvacijos nebuvimo (t. 2, b. l. 29-30).

26LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime taip pat patvirtinama, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje pacientui buvo laiku ir tinkamai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atsižvelgus į jo būklę. Komisijos narių nuomone, po operacijos imant kaulinį transplantantą iš šeivikaulio, nėra būtinas kelio sąnario įtvaras reabilitacijos metu, nes šeivikaulis nedalyvauja pagrindinėje atraminėje kojos funkcijoje (t. 1, b. l. 65-67). LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktuose atsakymuose į paklausimą Nr. PŽK-2-376, 2009-08-05, patvirtinama, kad jokie papildomi įtvarai nepadės suaugti 4 cm šeivikaulio defektui (t. 1, b. l. 97).

27Atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės atstovas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ligoninėje dirba specialistai, kurie numato krūvius pagal programas, atitinkančias sužalojimus, ieškovas galėjo vaikščioti, tačiau į procedūras nenorėjo eiti. Šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo J. P., nurodydama, kad ieškovas patyrė daug mažiau krūvio nei paskirta, kadangi nelankė visų procedūrų (t. 2, teismo 2011-12-15 posėdžio protokolas).

28Teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, nustatė, jog pacientui nebuvo būtinas kietas kojos įtvaras, pasirinktas reabilitacinis gydymas atitiko visuotinai pripažintus metodus, taikyta fizinio krūvio reabilitacinė programa pasirinkta pagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės veiksmus neteisėtais ir pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas.

29Neturtinę žalą ieškovas grindė teiginiais, kad dėl neteisėtų atsakovės VšĮ Kauno klinikų bei atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės darbuotojų veiksmų ilgą laiką kentėjo didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, fiziškai bei emociškai nebegalėjo bendrauti net su artimiausiais sau žmonėmis, socialiai atsiribojo nuo visuomenės, be to, absoliučiai sužlugo pasitikėjimas visa medicinos sistema (t. 2, b. l. 120-126).

30Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl jo pasikeitusios gyvenimo kokybės, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos atsiradimo ir gydytojų veiksmų parenkant gydymo ir reabilitacijos metodą.

31Atsakovės VšĮ Kauno klinikos ir VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su atsakovių VšĮ Kauno klinikų ir VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės veiksmais laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 21–25 d., 2005 m. lapkričio 15–26 d., 2005 lapkričio 29 d.–gruodžio 21 d. Ieškovas kreipėsi į teismą 2009 m. lapkričio 11 d., t. y. praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovė advokatė Agnė Paškevičiūtė teismo posėdžio metu prašė atnaujinti trejų metų senaties terminą, jeigu teismas nustatys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nurodydama, kad ieškovas senaties terminą praleido dėl sveikatos, dėl to, kad buvo nepilnametis ir veiksnumą įgijo tuomet, kai sukako pilnametystė, nuo kurios trejų metų senaties terminas nepraėjo (t. 2, teismo posėdžio protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad senaties termino eiga prasideda tik esant teisės pažeidimui, o nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, t. y. nenustačius teisės pažeidimo, teismas laiko, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga A2-39, „Teismų praktika“ Nr. 18, 2003 m.)

32Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Už ieškovo prašymu atliktą ekspertizę sumokėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 124, 197). Iš ieškovo valstybei priteistinos 43,30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 2; t. 2, b. l. 3) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

34Ieškinį atmesti.

35Priteisti valstybei iš ieškovo K. P. 43,30 Lt (keturiasdešimt trijų litų ir trisdešimt centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

36Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Gintarei... 2. Ieškovas K. P. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 121-126) prašė priteisti... 3. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 21 d. apie 23 val. autoavarijos metu... 4. Ieškovo nuomone, tiek darbingumo lygio sumažėjimui, tiek visiems patirtiems... 5. Atsakovė VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos atsiliepime į... 6. VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė atsiliepime į patikslintą... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005-10-22 ieškovas nukentėjo... 10. Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų... 11. Ieškovas savo ieškinį (pradinį ir patikslintą) pagrindė teiginiais, jog... 12. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1... 13. Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai,... 14. Byloje esantis VšĮ Kauno klinikų išrašas iš medicininių dokumentų Nr.... 15. LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos... 16. Byloje pateiktoje A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos... 17. Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ Kauno klinikų atstovas B. Š.... 18. Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad nebuvo... 19. Ieškovas patikslintame ieškinyje remiasi medicinine literatūra ir teigia,... 20. Ieškovo atstovė A. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovui atsirado... 21. Remiantis šiomis aplinkybėmis negalima sutikti su ieškovo teiginiu, jog buvo... 22. Dėl VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės neteisėtų veiksmų... 23. Ieškovas teigia, kad VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje iš karto... 24. Teismas, vertindamas šiuos ieškovo teiginius, taip pat remiasi teismo... 25. 2010-06-03 ekspertizės akte Nr. EDG 12(74)/11 (01) konstatuota, kad... 26. LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos... 27. Atsakovės VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės atstovas V. G. teismo... 28. Teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, byloje pateiktais rašytiniais... 29. Neturtinę žalą ieškovas grindė teiginiais, kad dėl neteisėtų atsakovės... 30. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl jo pasikeitusios... 31. Atsakovės VšĮ Kauno klinikos ir VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė... 32. Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas... 34. Ieškinį atmesti.... 35. Priteisti valstybei iš ieškovo K. P. 43,30 Lt (keturiasdešimt trijų litų... 36. Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas...