Byla 2A-704/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pusė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-671-538/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pusė“ ieškinį atsakovams I. M. (I. M.) ir L. M., trečiajam asmeniui H. K. (H. K.) dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Vakarų pusė“ iškelta bankroto byla byla, administratoriumi paskirtas UAB „Forsina“. Teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės 151 080,94 Lt kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, o 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Ieškovas BUAB ,,Vakarų pusė“ 2011-06-13 kreipėsi į teismą su atskirais ieškiniais, prašydamas priteisti iš atsakovo I. M. 75 398,15 Lt skolos ir 5 350,17 Lt palūkanų, iš atsakovės L. M. – 82 883,80 Lt skolos ir 5 881,34 Lt palūkanų, taip pat iš abiejų atsakovų – 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinės bylos pagal abu ieškinius sujungtos.

7Nurodė, kad išanalizavęs UAB „Vakarų pusė“ bankroto administratoriui perduotus dokumentus nustatė, jog atsakovai su ieškovu sudarė žodinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovams prekes, nurodytas 2009-11-02 atliktų paslaugų suderinimo aktuose, bei sumontuoti jas atsakovų gyvenamosios vietos adresu: Girininkijos g. 5B, Klaipėdoje, o šie įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovams buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti 2010-01-04 PVM sąskaitos-faktūros 151 299,30 Lt ir 200 119,18 Lt sumai. Pagal pirmąją PVM sąskaitą-faktūrą atsakovai ieškovui sumokėjo 68 415,50 Lt, pagal antrąją – 124 721,15 Lt, tačiau delsia visiškai atsikaityti ir neigia skolos faktą.

8Pažymėjo, kad prekes atsakovai pirko kartu – savo šeimos interesams, todėl jie yra solidarūs skolininkai. Nurodė, kad ieškovas pateikė prekių įsigijimo sutartį, jos yra užpajamuotos, o atsakovai priešingai – nepateikė įrodymų, kad už prekes atsiskaitė su ieškovu UAB „Vakarų pusė“ ar su trečiuoju asmeniu H. K., kuris prekių pristatymo metu buvo įmonės direktorius.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Vakarų pusė“ ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovų solidariai priteisė 158 281,95 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo iš atsakovų priteisti palūkanas už atsiskaitymo uždelsimą.

11Teismas sprendė ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovo atsakovams pateiktas prekes, išvardintas 2009-11-02 atliktų paslaugų suderinimo aktuose, taip pat nagrinėjo klausimą, su kuo – ieškovu ar H. K., kaip fiziniu asmeniu, buvo sudaryta minėtų prekių pirkimo-pardavimo sutartis.

12Teismas nustatė, kad atsakovams pristatytas prekes ieškovas 2005-09-15 Nr. VP 09/1 sutarties pagrindu nupirko iš SIA „PROKS“ (t. 2, b. l. 155–157, 166, 167) ir už jas atsiskaitė (t. 2, b. l. 130, 154, 161). Dalį pinigų tiekėjui SIA „PROKS“ už ieškovą 2005-10-05 pervedė atsakovas I. M. (t. 2, b. l. 159), ir ieškovas šią sumą atsakovams įskaitė (t. 1, b. l. 16, t. 2 b. l. 6). Prekės, jų dalinis apmokėjimas ir atsakovų skola buvo įtraukti į ieškovo UAB ,,Vakarų pusė“ buhalterinę apskaitą (t. 2, b. l. 116–118, 122, 124).

13Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu – ieškovu, o atsakovų pateikti elektroninio susirašinėjimo tiesiogiai su tiekėju SIA „PROKS“ ir prekių gamintoju išrašai nepatvirtina jų teiginio, kad sutartis sudaryta su UAB ,,Vakarų pusė“ vadovu H. K., kaip fiziniu asmeniu. Nustatė, kad atsakovas I. M. yra verslininkas, o atsakovė L. M. – buhalterė, todėl preziumavo, jog jiems yra žinoma tinkamo sandorių ir atsiskaitymo pagal juos įforminimo svarba.

14Sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie buvo paėmę banko paskolą ir turėjo pakankamai lėšų sumokėti už prekes, nepatvirtina, jog sutuoktiniai jau yra visiškai atsiskaitę su trečiuoju asmeniu H. K.. Priešingai, minėtu laikotarpiu atsakovai statėsi ir įrenginėjo namą, ir tam reikėjo daug lėšų, todėl teismas vadovavosi trečiojo asmens H. K. paaiškinimais, kad pats atsakovas I. M. prašė palaukti atsiskaitymo.

15Teismas nesirėmė liudytojų T. F. ir J. L. parodymais, nes jos dirbo atsakovui I. M. priklausančioje įmonėje arba yra susijusios su atsakovais.

16Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog dalinį apmokėjimą patvirtinantys UAB „Vakarų pusė“ kasos pajamų kvitai nepasirašyti atsakovų, nepaneigia jų skolos fakto ir dydžio, o tik patvirtina ieškovo sąžiningumą, nes jis I. M. ir L. M. apmokėtas sumas pripažįsta ir jų nereikalauja. Teismas, vertindamas atsakovės L. M. teiginius, kad H. K. už gautus pinigus pasirašydavo lape, tačiau visiškai atsiskaičius lapą išmetė, nurodė, jog toks elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens (buhalterės) elgesio standartų, todėl sprendė, kad atsakovai prievolės įvykdymo patvirtinimo nepateikė.

17Nustatydamas solidarią atsakomybę, teismas nurodė, kad atsakovai pripažino, jog prekės įsigytos šeimos poreikiams tenkinti, naudojamos jų buityje (CK 3.109 str. 2 d.). Atmetė atsakovo I. M. argumentus, kad jis asmeniškai jokių reikalų dėl prekių pirkimo su ieškovu neturėjo, nes viskuo rūpinosi sutuoktinė ir nurodė, kad šios aplinkybės solidarios atsakomybės pobūdžiui įtakos neturi. Priešingai, teismas nustatė, kad I. M. pats už ieškovą sumokėjo dalį pinigų tiekėjui SIA „PROKS“, pinigai atsakovų šeimoje buvo bendri, namą statė kartu.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu I. M. ir L. M. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė bylas pagal atskirus ieškinius atsakovams sujungė nepagrįstai. Tokiu būdu vilkinamas jų nagrinėjimas, be to, vienas iš bylas nagrinėjusių teisėjų elgėsi neprofesionaliai ir jau teismo posėdyje įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams.

212. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo pripažino, jog atsakovai įsigijo prekes iš ieškovo – juridinio asmens. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudaromas tuo pat metu, kai buvo mokami pinigai H. K. (CK 6.314 str.). Akivaizdu, kad jeigu atsakovai nebūtų mokėję už 2005-2006 m. įsigytas prekes, jos nebūtų pristatytos, o jokia įmonė negalėtų sau leisti, kad už prekes nebūtų atsiskaityta tokį ilgą laiko tarpą, nesiunčiant net raginimų apmokėti įsiskolinimą.

223. Teismas be pagrindo rėmėsi tik UAB „Vakarų pusė“ vienašališkai pasirašytais suderinimo aktais ir PVM sąskaitomis-faktūromis. Prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui, todėl sąskaitos privalėjo būti išrašytos iš karto, o ne 2010-01-04. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, jog UAB „Vakarų pusė“ prekių nurašymas buvo atliktas tik 2010-01-31, kuomet baldai ir įranga pristatyti 2006 m.

234. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius iš pradžių buvo nurodęs vienokią įsiskolinimo sumą, vėliau, apskritai, nustatė, kad atsakovai nėra skolingi, o šį ieškinį pateikė dėl dar kitokios sumos. Be to, netirtos aplinkybės, jog ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nebuvo įtrauktos į UAB „Vakarų pusė“ apskaitos registrą, nebuvo sumokėtas PVM mokestis.

246. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl prekių kainos. Teismas nevertino, jog H. K. elektroniniame laiške bei šviestuvų tiekėjo Ricers S.R.O. (UNION HERO LIMITED) sąskaitoje buvo nurodytos mažesnės kainos nei UAB „Vakarų pusė“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose.

257. Teismas nepagrįstai sprendė, jog I. M. pervedė tiesiogiai SIA „PROKS“ dalį pinigų, nes pavedimo už perkamus bendrovės baldus nedarė, o asmeninių sąskaitų Danijos bankuose neturi.

268. Teismas negalėjo vadovautis pateiktais kasos pajamų orderiais, nes jie nepasirašyti atsakovų, į bylą nepateikti jų originalai. Be to, skyrėsi pinigų priėmimo kvituose ir sąskaitose nurodytos sumos už šviestuvus (t. 2, b. l. 144, 146).

279. Teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, nes ši pagal įstatymą nepreziumuojama. Jeigu teismas atsakomybę kildino iš ieškovo pateiktų sąskaitų, ši turėtų būti asmeninė.

2810. Teismas nepagrįstai atsakomybę už raštelių, patvirtinančių atsiskaitymą su H. K., neišsaugojimą perkėlė atsakovams. Atsakovai ilgą laiką tokių raštelių neprivalėjo saugoti, atsiskaitymo su H. K. faktą patvirtina apklaustos liudytojos, kurių parodymų teismas be pagrindo nevertino. Be to, atsakovai buvo pervedę lėšų ir į asmeninę H. K. sąskaitą.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vakarų pusė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

301. Teismas pagrįstai sujungė civilines bylas, nes tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys. Be to, tokiu būdu buvo užtikrinti ekonomiškumo ir greito bylos išnagrinėjimo principai.

312. Teismas pagrįstai, nesant rašytinės sutarties, įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovų įsiskolinimą. Ginčo, kad minimos prekės yra pateiktos, nėra, o į bylą nepateikta jokių duomenų, jog jos buvo įsigytos iš H. K. kaip fizinio asmens.

323. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad atliktų paslaugų suderinimo aktai ir PVM sąskaitos-faktūros nepasirašytos atsakovų, nėra pagrindas juos atleisti nuo apmokėjimo už gautas prekes.

334. Atmestini apeliantų nurodomi argumentai, jog PVM sąskaitos-faktūros išrašytos be jokio pagrindo, nes atsakovai galėtų patys įsigyti prekes tiesiogiai iš Latvijos įmonės pigiau. Nėra pateikta duomenų, kad ši bendrovė prekes realiai parduodavo už pasiūlyme nurodytas kainas.

345. Teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė išmetė atsiskaitymą su H. K. patvirtinantį raštelį, rodo, kad ji, būdama buhalterė, yra nerūpestinga ir neatidi.

356. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari. Bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas galėjo peržengti ribas. Be to, priteisti minėtą sumą prašė ir ieškovas teismo posėdžio metu, o atsakovai neneigė, jog prekes pirko šeimos interesais.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo H. K. taip pat prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, atsakovai prekes įsigijo iš UAB „Vakarų pusė“, o priešingų duomenų į bylą nepateikta. Taip pat nėra duomenų apie atsakovų visišką atsiskaitymą su ieškovu.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinis skundas atmetamas.

39Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai išsiaiškino aplinkybes, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais santykiais, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl nurodytų prekių pirkimo-pardavimo fakto (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

41Dėl kilusio ginčo pobūdžio

42Visų pirma, pažymėtina, jog ieškovas BUAB Vakarų pusė“, kaip jau minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-211-460/2013) ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais. Todėl, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu bylos esmė yra atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, spręsdama šį ginčą, kolegija neapsiriboja byloje esančiais duomenimis bei vadovaujasi teismų informacinės sistemos (LITEKO), Juridinių asmenų registro duomenimis, viešai prieinama informacija ir kt. (CPK 179 str. 3 d.).

43Antra, teisėjų kolegija laiko, jog vertinant ginčo šalių teisinius santykius būtina dar kartą pažymėti ir papildyti pirmosios instancijos teismo nagrinėtas aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant dėl atsakovų gebėjimų suprasti ir tinkamai įvertinti sudaromų sandorių bei atliekamų veiksmų (pinigų mokėjimas, prekių priėmimas, faktų pripažinimas ir kt.) esmę. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. M. yra UAB „BG Shipping“ finansininkė bei UAB „Baltijos grupė“ vyr. finansininkė (t. 2, b. l. 32-35), o atsakovas I. M. yra UAB „Baltijos grupė“ vadovas (t. 1, b. l. 30-31). Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo teisiniuose santykiuose atsakovai veikė kaip privatūs fiziniai asmenys, tačiau jų profesinės veiklos pobūdis suponuoja išvadą, kad jie suvokė ar turėjo suvokti vykdomų finansinių operacijų teisines pasekmes, dėl ko, sudarydami sandorius, privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai. Dėl paminėto kolegija nelaiko atsakovų I. M. ir L. M. silpnesniosiomis šalimis ginčo teisiniuose santykiuose.

44Trečia, teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad trečiasis asmuo H. K. nuo 2001-08-02 iki 2009-01-13 dirbo atsakovo I. M. vadovaujamoje bendrovėje UAB „Baltijos grupė“ (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20-730/2010). Be to, minėtame sprendime teismas nustatė, kad UAB „Baltijos grupė“, kurios vadovas yra I. M., o vyr. finansininkė – L. M., ir UAB „Vakarų pusė“, kurios vadovu buvo H. K., pagal 2007-01-02 sudarytą bendradarbiavimo sutartį vykdė bendrą veiklą, kuri buvo nutraukta 2008-12-01 (CPK 182 str. 2 d.). Visi nustatyti faktai patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, kad iki 2009 m. atsakovų ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai buvo geri, šalis siejo abipusio bendradarbiavimo teisiniai santykiai. Todėl ginčui išspręsti būtina dar kartą nustatyti faktinius šalių tarpusavio santykius parduodant ir įsigyjant prekes.

45Dėl faktinių bylos aplinkybių

46Byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo BUAB „Vakarų pusė“ reikalavimą dėl 158 281,95 Lt skolos priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų – sutuoktinių I. M. ir L. M. už jiems pateiktas prekes (virtuvės įranga, šviestuvai, kino salės komplektai, biliardo rinkinys ir kt.), kurių bendra vertė yra 351 418,48 Lt (t. 1, b. l. 16-17, t. 2, b. l. 5-6).

47Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo pasirašyta paminėtų prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje dalyvaujantys asmenys. Byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad minimos prekės pasirašytinai būtų pristatytos atsakovams I. M., L. M., tačiau apeliantai pripažįsta, jog būtent ginčo prekes yra gavę, dėl jų kokybės pretenzijų nereiškė.

48Byloje yra duomenys, kad tarp ieškovo UAB „Vakarų pusė“ ir virtuvės įrangos tiekėjo Latvijos įmonės SIA „PROKS“ 2005-09-15 buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VP 09/1, kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti, o pardavėjas SIA „PROKS“ – savarankiškai pristatyti ir sumontuoti sutarties priede nurodytą įrangą adresu Girininkijos g. 5b, Klaipėda, t. y. į atsakovų I. M. ir L. M. gyvenamąją vietą. Sutarties kaina – 58 277,02 eurų (t. 2, b. l. 155-157, 164-167).

49Ieškovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ išraše, nurodyta, jog ieškovas atsiskaitinėjo su pardavėju SIA „PROKS“ pagal minėtą sutartį (t. 2, b. l. 161). Be to, pagal į bylą pateiktą 2005-10-05 pavedimą, I. M. vardu tiesiogiai prekių tiekėjui SIA „PROKS“ buvo pervesta 24 730 eurų suma, nurodant, jog tai yra išankstinis apmokėjimas pagal sutartį Nr. VP09/1 su UAB „Vakarų pusė“ (t. 2, b. l. 158-159). Pagal SIA „PROKS“ 2009-07-17 rašto turinį ieškovas UAB „Vakarų pusė“ buvo informuojamas, kad ši įmonė, vykdydama sutartį Nr. VP 09/1, 2006-09-29 pristatė baldus SieMatic ir techniką Gaggenau adresu Girininkijos g. 5b, Klaipėda, bei nuo 2006-09-29 iki 2006-09-31 minėtus baldus bei techniką sumontavo atsakovų gyvenamajame name. Nurodyta, kad pretenzijų šalys viena kitai nereiškė, pagal sutartį UAB „Vakarų pusė“ su SIA „PROKS“ visiškai atsiskaitė (t. 2, b. l. 149, 154).

50Pagal į bylą pateiktos pardavėjo SIA „Furors“ Biljarda filialo bei pirkėjo UAB „Vakarų pusė“ 2006-06-09 sudarytos sutarties Nr. 09/06-06 dėl biliardo stalo įsigijimo turinį matyti, kad pardavėjas įsipareigoja minėtą stalą įrengti taip pat nurodytu adresu (t. 1, b. l. 122-124, 126-127).

51Pagal jau minėtos ieškovo UAB „Vakarų pusė“ banko sąskaitos išrašą, ieškovas su SIA „Furors“ Biljarda filialu pagal sutartį Nr. 09/06-06 atsiskaitinėjo 2006-09-27 ir 2006-12-29 mokėjimo pavedimais (t. 2, b. l. 161). Dėl minėtų prekių pristatymo atsakovams ginčo byloje taip pat nėra.

52Pagal byloje esantį RICERS S.R.O (UNION HERO LIMITED) 2006-09-14 užsakymo patvirtinimą Nr. 060914 dėl šviestuvų įsigijimo (bendra užsakymo kaina – 12 000 JAV dolerių, pažymėta, kad 30 proc. sudaro 3 600 JAV dolerių (t. 3, b. l. 14-15)) – pirkėju nurodytas H. K., o pagal ieškovo UAB „Vakarų pusė“ banko sąskaitos išrašą matyti, kad remiantis šiuo užsakymu, įmonei UNION HERO LIMITED ieškovas 2006-09-28 pervedė 3 600 JAV dolerių, o 2006-11-15 – likusius 8 400 JAV dolerių (t. 2, b. l. 147-148).

53Į bylą pateiktas ir 2006 m. rugsėjo-spalio mėn. H. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu su SIA „INV GRUPA“ atstove dėl baldų „Natuzzi“ įsigijimo (t. 1, b. l. 51-54). Pagal minėtą ieškovo UAB „Vakarų pusė“ banko sąskaitos išrašą, šiai Latvijos Respublikos bendrovei 2006-10-18 pervedinėjo pinigus ieškovas (t. 2, b. l. 161).

54Kaip nustatyta iš UAB „Vakarų pusė“ 2006-10-18 ir 2006-11-15 pinigų priėmimo kvitų Nr. 1381251 ir Nr. 1381321, atsakovės L. M. vardu UAB „Vakarų pusė“ salono vedėja Ž. K. priėmė atitinkamai 24 500 Lt ir 40 000 Lt grynųjų pinigų už šviestuvus. Minėti kvitai atsakovės L. M. nepasirašyti (t. 2. b. l. 144, 146). Kvitų išrašymo dienomis ieškovo UAB „Vakarų pusė“ vadovas H. K. pervedė minėtas sumas į UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomąją sąskaitą. Šiomis lėšomis iš karto buvo atsiskaitoma su jau minėtomis Latvijos Respublikos bendrovėmis SIA „INV GRUPA“ (2006-10-18) ir SIA „PROKS“ (2006-11-15) (t. 2, b. l. 145, 147).

55Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė L. M. 2006-09-28 bankiniu pavedimu į ieškovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10 000 Lt, nurodydama, kai ši suma yra išankstinis mokėjimas (t. 2, b. l. 148). Kaip minėta, tą pačią dieną ieškovas UAB „Vakarų pusė“ 3 600 JAV dolerių (9 800,28 Lt) pervedė įmonei UNION HERO LIMITED kaip 30 proc. avansą už šviestuvus pagal užsakymą Nr. 060914.

56Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas I. M. 2006-12-29 bankiniu pavedimu kaip išankstinį apmokėjimą į ieškovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 30 000 Lt (t. 3, b. l. 48). Tą pačią dieną ieškovas pervedė pinigus SIA „Furors“ Biljarda filialui (t. 2, b. l. 161).

57Be to, ieškovo UAB „Vakarų pusė“ buhalterinės apskaitos dokumentais – 2010-01-01 – 2010-01-31 operacijų registras, korespondencijų suvestinė, sąskaitų suvestinė, išankstinių apmokėjimų knyga nustatyta, jog visi aukščiau nurodyti mokėjimai – I. M. 24 730 eurų (85 387,71 Lt) pervedimas tiesiogiai SIA „PROKS“, kiti atsakovų daryti pavedimai buvo įskaityti, todėl iš visos prekių kainos – 351 418,48 Lt, ieškovas prašo priteisti 158 281,95 Lt (t. 1, b. l. 99-111, 113-114).

58Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Vakarų pusė 2009-11-02 atsakovams I. M. ir L. M. išsiuntė PVM sąskaitas-faktūras bei skolų suderinimo aktus, kuriuos, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, apeliantai atsisakė priimti (t. 1, b. l. 8-11, 17, t. 2, b. l. 5, 11-16). Ieškovui UAB „Vakarų pusė“ iškėlus bankroto bylą, 2011 m. vasario-balandžio mėn. elektroniniu paštu vyko atsakovės L. M. susirašinėjimas su įmonės bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu dėl minėtos skolos fakto (t. 1, b. l. 48-49).

59Tiek aukščiau minėtuose 2009 m. raštuose, tiek 2011 m. elektroniniuose laiškuose, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovai teigia, jog jokių teisinių santykių su UAB „Vakarų pusė“ neturėjo, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija, plačiau nekartodama aukščiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių, ir nagrinėja atsakovų I. M. ir L. M. apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 str.).

60Dėl atsakovų I. M. ir L. M. apeliacinio skundo argumentų

61Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius dėl prekių pardavimo įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu, o pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Todėl nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo teisinių santykių fakto egzistavimas konstatuojamas remiantis visų byloje nustatytų aplinkybių visuma (CK 6.311 str.).

62Atsakovai I. M. ir L. M., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad prekių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi tik su ieškovu UAB „Vakarų pusė“, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad minėti teisiniai santykiai atsakovus siejo išimtinai tik su trečiuoju asmeniu – buvusiu UAB „Vakarų pusė“ vadovu H. K. kaip fiziniu asmeniu, su kuriuo apeliantai yra visiškai atsiskaitę.

63Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, šiuos argumentus atmeta ir sprendžia, jog netgi įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų pasirašę pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitas-faktūras, pasirašę už mokamus grynuosius pinigus į UAB „Vakarų pusė“ kasą, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovų I. M. ir L. M. bei ieškovo UAB „Vakarų pusė“. Visų pirma, kaip jau minėta, atsakovė L. M. 2006-09-28 pervedė ieškovui UAB „Vakarų pusė“ 10 000 Lt, o atsakovas I. M. 2006-12-29 pervedė 30 000 Lt, nurodydami, kad tai yra išankstiniai mokėjimai. Ieškovas, gavęs šias lėšas, 2006-09-28 ir 2006-12-29 atsiskaitė su prekių, kurios buvo pristatytos atsakovams, tiekėjais. Taip pat I. M. vardu tiesiogiai SIA „PROKS“ buvo pervesta 24 730 eurų suma, nurodant, jog tai yra išankstinis apmokėjimas pagal sutartį Nr. VP09/1 su UAB „Vakarų pusė“. Nors apeliantas I. M. skunde nurodo, kad minėtų lėšų nepervedinėjo, nes Danijos banke sąskaitos neturi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovus I. M. ir L. M. ir ieškovą UAB „Vakarų pusė“ minėtu laikotarpiu būtų sieję kokie nors kiti teisiniai santykiai – to neįrodinėjo ir apeliantai. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad jog pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostė ne su ieškovu UAB „Vakarų pusė“, kaip konstatavo teismas, o su H. K. kaip fiziniu asmeniu (CK 6.2 str., 6.305 str., CPK 185 str.).

64Antra, kaip minėta, atsakovas I. M. yra RUAB „Baltijos grupė“, turinčios keliasdešimties milijonų vertės turtą (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis) vadovas, atsakovė L. M. yra šios bendrovės vyr. finansininkė, todėl kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai atsakovus apibūdino kaip patyrusius asmenis, kuriems taikomi didesnio atidumo, apdairumo, ir rūpestingumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, kaip jau minėta, žinojo ar turėjo žinoti, kad H. K. prekių pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip ieškovo UAB „Vakarų pusė“ administracijos vadovas. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovai, patys pervedę lėšas į UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomąją sąskaitą, suprato ar turėjo suprasti, kokia tvarka yra apskaitomi su įmone sudaromi sandoriai, kokie dokumentai patvirtina, jog toks atsiskaitymas įvyko (CPK 185 str.).

65Ieškovai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniu skundu įrodinėja, kad grynuosius pinigus už įsigytas prekes perdavinėjo pasirašytinai trečiajam asmeniui H. K., kuris neigia gavęs bet kokius grynuosius pinigus iš atsakovų kaip fizinis asmuo. Atsakovai teigia, kad lapo su H. K. parašais nėra išsaugoję, mano, kad teismas be pagrindo nesirėmė liudytojos A. M. parodymais, jog ji pati perdavusi pinigus H. K. ir paėmusi iš jo parašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nesirėmė minėtos liudytojos bei kitų apklaustų liudytojų – T. F. ir J. L. parodymais, nes jos vienaip ar kitaip yra susijusios su atsakovais ar jų valdomomis įmonėmis (CPK 185 str.). Be to, kaip jau minėta, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams taikytini aukštesni atsargumo, atidumo ir rūpestingumo standartai – įsigydami didelės vertės kilnojamąjį turtą, jie žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškinio senaties terminas minėtiems reikalavimams pareikšti nėra suėjęs (CK 1.125 str. 1 d.), todėl teigdami, jog už daiktus sumokėdavo iš karto po jų pristatymo (CK 6.65 str., 6.314 str., 6.344 str.), visus prekių įsigijimą, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus privalėjo išsaugoti. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui tokių įrodymų nepateikta (CPK 178 str., 314 str.).

66Iš tiesų, apeliantai teisingai nurodo, kad prekės atsakovams buvo pristatytos 2006 m., o PVM sąskaitos-faktūros, skolų suderinimo, prekių nurašymo aktai surašyti tik 2009-2010 m., o teismas netyrė, ar buvo sumokėtas PVM mokestis pagal minėtas sąskaitas-faktūras, kokiu būdu buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Taigi teismas neprivalėjo remtis vien tuo, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašytos vėliau, kad jos yra nepasirašytos, taip pat nėra atsakovo parašų skolų suderinimo aktuose. Kaip ne kartą minėta, sutarties sudarymo faktui konstatuoti turi būti remiamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma (CK 6.311 str.). Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovų nurodomų aplinkybių (mokesčių sumokėjimo fakto nustatymas, buhalterinės apskaitos teisingumas) detalus nagrinėjimas nėra šios civilinės bylos dalykas. Byloje taip nėra duomenų, kad mokesčių administratorius būtų nustatęs pažeidimus, susijusius su apskaitos tvarkymu, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) taip pat nėra informacijos, kad dėl ieškovo vykdytų finansinių operacijų būtų kilęs ginčas teisme ar aukščiau paminėti UAB „Vakarų pusė“ buhalteriniai dokumentai pripažinti negaliojančiais (CPK 179 str. 3 d.). Kaip jau minėta, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma (atsakovų bankiniai pavedimai, ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai, ieškovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis – užsienio valstybių juridiniais asmenimis, bei atsiskaitymai su jais ir kt.) sprendžia, kad atsakovams I. M. ir L. M. atsirado prievolė sumokėti už įsigytas prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras bei skolų suderinimo aktus (CK 6.344 str.). Taip pat konstatuotina, jog apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašytos tik po kelerių metų dėl to, jog I. M. ieškovo UAB „Vakarų pusė“ vadovą H. K. prašė atidėti mokėjimus. Kaip nurodyta aukščiau, šis asmuo minėtu laikotarpiu buvo atsakovo I. M. pavaldinys bendrovėje UAB „Baltijos grupė“ (CPK 185 str.).

67Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tarp ieškovo ir UAB „Vakarų pusė“ susiklosčiusių pirkimo-pardavimo santykių teisiniam vertinimui neturi reikšmės tai, kad 2011-01-20 pranešimais bankroto administratorius nurodė, jog atsakovai pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras skolingi visą sumą – 351 418,48 Lt (151 299,30 Lt + 200 119,18 Lt) (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 7), o jau 2011-04-14 administratoriaus veiklos ataskaitoje nustatė, jog I. M. debitorinis įsiskolinimas – 75 398,15 Lt, L. M. – 82 833,80 Lt – byloje nėra duomenų, nepaneigiančių jo paaiškinimas, jog apie įskaitymus, atliktus buhalterinės apskaitos dokumentuose, tuo metu jis neturėjo informacijos (t. 2, b. l. 63). Kaip minėta, ieškovas UAB „Vakarų pusė“ dar 2009-11-02 būtent tokių sumų reikalavo iš atsakovų I. M. ir L. M. (t. 1, b. l. 17, t. 2, b. l. 5), šių reikalavimų niekada nebuvo atsisakęs. Todėl aplinkybė, kad bankroto administratorius ne iš karto nustatė skolos dydį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog būtent 158 281,95 Lt atsakovai yra skolingi bankrutavusiai bendrovei ir jos kreditoriams (CK 6.344 str.).

68Priešingai nei teigia apeliantai, teismas, remdamasis tiesioginiais įrodymais, t. y. minėtais įmonės buhalteriniais duomenimis – operacijų registru, korespondencijų suvestine, sąskaitų suvestine, išankstinių apmokėjimų knyga, išankstiniais pavedimais už prekes ieškovui, kurių visuma įrodo susiklosčiusius faktinius pirkimo-pardavimo teisinius santykius tarp ieškovo UAB „Vakarų pusė“ ir atsakovų I. M. ir L. M., turėjo pagrindo nesiremti bei plačiau nepasisakyti dėl atsakovų apeliaciniame skunde minimų netiesioginių įrodymų – liudytojų parodymų, atsakovo I. M. 2006-04-03 pervestų lėšų trečiajam asmeniui H. K. (ieškovai pripažino, kad juos tuo metu siejo bendradarbiavimo santykiai su H. K.), L. M. tiesioginio susirašinėjimo su tiekėjais metu nurodytų kitokių nei UAB „Vakarų pusė“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose prekių kainų, pinigų paėmimo kvituose nurodytų sumų ir šviestuvų kainų, etc. (CPK 177 str., 185 str.).

69Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog civilinės bylos pagal atskirus ieškinius buvo sujungtos nepagrįstai. Visų pirma, bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-09-13 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė L. M. pati prašė sujungti civilines bylas, motyvuodama tuo, kad abiejose bylose sprendžiamas klausimas dėl tų pačių prekių (t. 2, b. l. 104-106). Antra, nors PVM sąskaitos-faktūros ir buvo išrašytos atskirai tiek I. M., tiek L. M., apeliantai patys pripažįsta, jog daiktus įsigijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šių bylų sujungimas užtikrino proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, o reikalavimų iš esmės nebuvo galima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Trečia, kolegija, išnagrinėjusi šią civilinę bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso bei materialiosios teisės normas, todėl atmeta atsakovų I. M. ir L. M. skundo argumentus, jog bylą nagrinėjęs teismas nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo ir buvo neobjektyvus (CPK 6 str., 7 str., 12 str., 17 str.).

70Kolegija atmeta ir apeliantų argumentus dėl solidariosios atsakomybės nebuvimo. Kaip jau ne kartą minėta, sutuoktiniai I. M. ir L. M. baldus, techniką, šviestuvus ir kitus PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus daiktus įsigijo šeimos poreikiams tenkinti, ieškovui pinigines lėšas mokėjo tiek L. M. (10 000 Lt), tiek I. M. (30 000 Lt). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai pripažino, jog turtas ir pinigai atsakovų šeimoje buvo bendri, namą jie statė kartu (t. 1, b. l. 138-139). Todėl pirmosios instancijos teismas, sujungęs civilines bylas, pagrįstai pripažino, jog sutuoktinių I. M. ir L. M. prievolė, atsiradusi iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių su ieškovu UAB „Vakarų pusė“, yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).

71Esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog faktiškai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai atsakovus siejo ne su trečiuoju asmeniu H. K. kaip fiziniu asmeniu, o su ieškovu UAB „Vakarų pusė“, atstovaujamu jo vadovo H. K. (CK 6.305 str., 6.311 str., 6.344 str., 6.350 str.), todėl, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Tokiu būdu apeliantų I. M. ir L. M. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

72Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

73Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Vakarų... 6. Ieškovas BUAB ,,Vakarų pusė“ 2011-06-13 kreipėsi į teismą su atskirais... 7. Nurodė, kad išanalizavęs UAB „Vakarų pusė“ bankroto administratoriui... 8. Pažymėjo, kad prekes atsakovai pirko kartu – savo šeimos interesams,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo BUAB... 11. Teismas sprendė ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovo atsakovams pateiktas... 12. Teismas nustatė, kad atsakovams pristatytas prekes ieškovas 2005-09-15 Nr. VP... 13. Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas sprendė, kad pirkimo-pardavimo... 14. Sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie buvo paėmę banko... 15. Teismas nesirėmė liudytojų T. F. ir J. L. parodymais, nes jos dirbo... 16. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog dalinį apmokėjimą patvirtinantys UAB... 17. Nustatydamas solidarią atsakomybę, teismas nurodė, kad atsakovai pripažino,... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu I. M. ir L. M. prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 20. 1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė bylas... 21. 2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo... 22. 3. Teismas be pagrindo rėmėsi tik UAB „Vakarų pusė“ vienašališkai... 23. 4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius iš pradžių... 24. 6. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl prekių... 25. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog I. M. pervedė tiesiogiai SIA „PROKS“... 26. 8. Teismas negalėjo vadovautis pateiktais kasos pajamų orderiais, nes jie... 27. 9. Teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, nes ši pagal... 28. 10. Teismas nepagrįstai atsakomybę už raštelių, patvirtinančių... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vakarų pusė“ prašo... 30. 1. Teismas pagrįstai sujungė civilines bylas, nes tarp jų egzistuoja... 31. 2. Teismas pagrįstai, nesant rašytinės sutarties, įvertino byloje surinktus... 32. 3. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad atliktų paslaugų suderinimo aktai ir... 33. 4. Atmestini apeliantų nurodomi argumentai, jog PVM sąskaitos-faktūros... 34. 5. Teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė išmetė... 35. 6. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari. Bylose,... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo H. K. taip pat prašo... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Apeliacinis skundas atmetamas.... 39. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 41. Dėl kilusio ginčo pobūdžio... 42. Visų pirma, pažymėtina, jog ieškovas BUAB Vakarų pusė“, kaip jau... 43. Antra, teisėjų kolegija laiko, jog vertinant ginčo šalių teisinius... 44. Trečia, teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO)... 45. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 46. Byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo BUAB „Vakarų pusė“... 47. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo pasirašyta paminėtų prekių... 48. Byloje yra duomenys, kad tarp ieškovo UAB „Vakarų pusė“ ir virtuvės... 49. Ieškovo UAB „Vakarų pusė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB... 50. Pagal į bylą pateiktos pardavėjo SIA „Furors“ Biljarda filialo bei... 51. Pagal jau minėtos ieškovo UAB „Vakarų pusė“ banko sąskaitos išrašą,... 52. Pagal byloje esantį RICERS S.R.O (UNION HERO LIMITED) 2006-09-14 užsakymo... 53. Į bylą pateiktas ir 2006 m. rugsėjo-spalio mėn. H. K. susirašinėjimas... 54. Kaip nustatyta iš UAB „Vakarų pusė“ 2006-10-18 ir 2006-11-15 pinigų... 55. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė L. M. 2006-09-28 bankiniu pavedimu... 56. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas I. M. 2006-12-29 bankiniu... 57. Be to, ieškovo UAB „Vakarų pusė“ buhalterinės apskaitos dokumentais –... 58. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Vakarų pusė 2009-11-02 atsakovams I. M.... 59. Tiek aukščiau minėtuose 2009 m. raštuose, tiek 2011 m. elektroniniuose... 60. Dėl atsakovų I. M. ir L. M. apeliacinio skundo argumentų... 61. Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su... 62. Atsakovai I. M. ir L. M., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 63. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis bylos faktinėmis... 64. Antra, kaip minėta, atsakovas I. M. yra RUAB „Baltijos grupė“, turinčios... 65. Ieškovai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniu skundu... 66. Iš tiesų, apeliantai teisingai nurodo, kad prekės atsakovams buvo... 67. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tarp ieškovo ir UAB „Vakarų pusė“... 68. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas, remdamasis tiesioginiais... 69. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog... 70. Kolegija atmeta ir apeliantų argumentus dėl solidariosios atsakomybės... 71. Esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja,... 72. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 73. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti...