Byla e2A-757-236/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-533-856/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mažeikių vandenys“, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės 2016-12-30 pretenziją, pripažinti, kad pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2 ir T3 yra dviprasmiški, neatitinkantys Pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl neteisėti ir nepagrįsti, ir nutraukti pirkimo procedūras teismo sprendimu ex officio, o jei teismo sprendimo priėmimo metu būtų sudaryta pirkimo sutartis – pripažinti sutartį negaliojančia ab initio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvauja atsakovės vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529 (toliau – ir Konkursas, Pirkimas). Pirkimo sąlygų 27.2 p. nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami taikant ekonominio naudingumo kriterijus, o 27.3 p. nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos tiekėjams bus skiriami ekonominio naudingumo balai. Atsakovė 2016-12-22 patikslino ekonominio naudingumo kriterijus.
  1. Ieškovės teigimu, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2, T3 pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl to ieškovė 2016-12-30 pateikė atsakovei pretenziją ir reikalavo koreguoti Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus. Atsakovė 2017-01-05 ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
  1. Ieškovė manė, kad Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2, T3 sąlygojo tiekėjų varžymąsi ne dėl geriausio ir naudingiausio pasiūlymo, o dėl „gražiausio“ ir „geriausiai apipavidalinto“ aprašymo atsakovei pateikimo. Ieškovė vertinimo tvarką, kai balus pagal šiuos ekonominio naudingumo kriterijus suteiks ekspertai, laikė subjektyvia ir objektyviai nepatikrinama.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 iš esmės neva parodė, kaip tiekėjas supranta riziką, galinčią kilti darbų vykdymo metu, ir kaip jis ją moka „efektyviau nei kiti“ valdyti. Atsakovė reikalavo pateikti aprašymą detalizuojantį riziką, jos suvaldymo modelius, naudojamas priemones. Dėl to ieškovė darė išvadą, kad atsakovė gilinosi ne į faktinius tiekėjo gebėjimus, o į tai, kaip tiekėjas geba teoriškai aprašyti rizikų valdymo būdus. Ieškovės teigimu, pagal tokį kriterijų neva ekonomiškai naudingiausiu greičiausiai bus pripažintas tiekėjas, kuris gražiau ir nuodugniau aprašys darbų vykdymo metu galinčių kilti rizikų atsiradimo ir suvaldymo teoriją, tačiau ne tas, kuris realiai yra įvykdęs standartizuotą rizikų valdymo programą ir gavęs tai liudijantį atestatą.
  1. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T2 vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Ieškovei buvo neaišku, kaip bus vertinamas tokio plano susietumas su rizikos valdymu, ir ką reikia nurodyti, kad atsakovė manytų, kad visas toks rašinys apie planus, rizikų darbų vykdymo metu valdymą bei darbų organizavimo aspektus atitiks ir kokiu lygiu atitiks projekto tikslą. Ieškovei taip pat buvo neaišku, kokiu pagrindu ir kaip atsakovė nuspręs, kuris planas realesnis, ir kuri tiekėjo aprašyta komunikacija geresnė. Dėl to ieškovė darė išvadą, kad nustatytas kriterijus ir jo vertinimas iš esmės paremtas ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi būti atrinktas ekonomiškiausias pasiūlymas, o išskirtinai neapibrėžtu, neaiškiu ir teoriniu mąstymu, kurio negalima objektyviai palyginti ir įvertinti jei būtų siekiama parinkti geriausią, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T3 atsakovė vertino, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, tačiau iš tiekėjų reikalavo pateikti visą aprašymą, kokios priemonės būtų taikomos, kaip jis organizuotų aplinkos apsaugą, kaip visa tai siejasi su jo vykdomu rizikos valdymu ir kitomis jo atliekamomis sritimis.
  1. Ieškovės teigimu, atsakovė Pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2 ir T3 nustatė tokius, kokie yra pagrindžiami pateikiant atitikimą tam tikram standartui įrodančius sertifikatus, kurie liudija, kad tiekėjai taiko tarptautinius kokybės vadybos, rizikos valdymo, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei komunikacijos standartus, vadinasi geba atlikti darbus objekte tinkamai. Tas įrodoma perkančiajai organizacijai kvalifikacijos vertinimo procedūroje pateikiant minėtus sertifikatus. Dėl to ieškovė sprendė, kad kriterijai T1, T2, T3 iš esmės yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie nėra susiję ir neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo, tačiau sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams dalyvauti pirkimo procedūrose.
  1. Ieškovės teigimu, ginčo Pirkimu atsakovė nustatė ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2, T3, kurie neturi sąsajų su Pirkimo objektu ir nedarė įtakos tam, kad pagal tokius kriterijus parinktas tiekėjas darbus atliks tinkamai, laiku ir pagal pirkimo sutarties nuostatas. Pirkimo objektas yra projektavimo ir rangos darbai. Atsakovė siekė įsigyti nuotekų tinklų statybos bei nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos darbus pagal paties Pirkimo laimėtojo parengtą projektą. Todėl ieškovė sprendė, kad su Pirkimo objektu yra susijęs vienintelis kriterijus, kurio ieškovė ir neginčija – T4.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose pateiktame sutarties projekte yra numatytos baudos rangovui, jei pastarasis vėluos atlikti darbus ar juos atliks netinkamai. Sutartyje nėra pagrindų, pagal kuriuos rangovui būtų skirtos baudos už tai, kad jis nesilaikė rizikų valdymo plano ar bendravimo plano, nors darbus atliko laiku ir tinkamai.
  1. Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.
  1. Atsakovė nurodė, kad VPĮ 90 str. 2 d., Direktyvos 2014/3 4/EB 53 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąrašas, kuriame numatyta galimybė ekonominio naudingumo kriterijumi nustatyti aplinkosaugos charakteristikas, dėl to nėra pagrindo kvestionuoti kriterijaus T3 pasirinkimo. Tuo tarpu, kriterijai T1 ir T2 nėra tiesiogiai nurodyti pavyzdiniame sąraše, todėl spręstina, ar jie susiję su perkamu objektu.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Vertinimo metu bus vertinamas ne aprašymo kiekis, o turinys, šis vertinimas turi pridėtinės vertės, kadangi dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiūlyme leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau. Kriterijai, susiję su darbų organizavimo ir aplinkosaugos priemonėmis bei rizikos valdymu, yra tampriai susiję su tuo, ką siekia įsigyti perkančioji organizacija, bei leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste. Sutarties vykdymo etape dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmės dėl sutarties neįgyvendinimo. Be to, dalis sutarčiai apmokėti lėšų yra skiriama iš ES paramos lėšų, todėl netinkamas sutarties įgyvendinimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes perkančiajai organizacijai.

5\

  1. Atsakovė nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijaus pasirinkimas priklauso perkančiosios organizacijos dispozicijai. Be to, ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 atsakovės buvo pasirinkti įvertinus esminius aspektus, leidžiančius pasiekti Pirkimo tikslą - perkančiajai organizacijai įsigyti tinkamos kokybės darbus. Kadangi perkamų darbų finansavimui bus naudojamos ES paramos lėšos, ypatingai svarbu, kad darbai būtų atlikti ne tik kokybiškai, bet ir tinkamu laiku, nes rangos sutarties neįvykdymas ar netinkamas vykdymas gali sąlygoti ES paramos lėšų netekimą ar finansinių korekcijų taikymą. Dėl šių priežasčių perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, akcentuoja su sutarties vykdymo užtikrinimu susijusius aspektus, leidžiančius bent iš dalies užtikrinti kuo mažesnę netinkamo sutarties vykdymo rizikos atsiradimo tikimybę. Pirkimo sąlygų III skyriuje yra labai tiksliai nurodyti minimalūs reikalavimai vykdant darbus naudotinoms medžiagoms, kurie užtikrina pakankamą medžiagų kokybę. Atsakovė, įvertinusi būtent tai, kad šiuo atveju didesnę pridėtinę vertę sukuria ne kokybiškesnių medžiagų naudojimas, o tinkamo sutarties (darbų) vykdymo užtikrinimas, pasinaudojo teise nustatyti ginčijamus su perkamu objektu tiesiogiai susijusius ekonominio vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad pasirinktas ekspertinis pasiūlymų vertinimas, todėl sutiko, kad tam tikro subjektyvumo išvengti neįmanoma, kadangi vertinimą atlieka ir konkrečius balus suteikia žmonės. Tačiau su vertinimu nesutinkantys tiekėjai turi teisę gauti vertinimo motyvus ir, nurodę motyvuotus argumentus, juos skųsti. Atsakovė laikė, kad nėra pagrindo iš anksto teigti apie nepagrįstą subjektyvumą, kai perkančiajai organizacijai net neatliko vertinimo.
  1. Atsakovė nurodė, kad prašydama pateikti rizikų valdymo aprašymą, siekė įvertinti, kaip tiekėjas sugeba numatyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas bei kokių priemonių planuoja imtis, siekdamas jų išvengti. Tiekėjui, kuris yra savo srities profesionalas, remiantis turima patirtimi, neturėtų būti sunku aprašyti pagrindines realias ir dažnai tokio pobūdžio darbų sutartyse pasitaikančias rizikas, kurios kiekvieno protingo ir atidaus tiekėjo gali būti numatytos bei suvaldytos atitinkamomis priemonėmis. Vertinamas ne gebėjimas aprašyti galimas rizikas bei jų valdymo būdus, bet tiekėjo suvokimas, kokios rizikos galėtų kilti, ir kokių priemonių būtina imtis siekiant jų išvengti arba bent sumažinti neigiamas pasekmes. Tiekėjui pateikus pagrįstą rizikos valdymo priemonių aprašymą (kuris taps privalomu vykdant sutartį), parodantį, kad tiekėjas puikiai suvokia šios rūšies darbų vykdymo specifiką, galima pagrįstai tikėtis, kad šis tiekėjas, lyginant su tuo, kuris nurodo tik bendras teorines rizikas, geriau įvykdys siekiamą sudaryti rangos sutartį. Atsakovė prašė aprašyti konkrečias būtent šios sutarties vykdymo metu galinčias kilti rizikas ir jų valdymo priemones, todėl vien tam tikrų sertifikatų ar atestatų turėjimas negalėjo pagrįsti tinkamo rizikų identifikavimo bei valdymo konkrečiu specifiniu atveju.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad atliekant pasiūlymų vertinimą pagal T3 kriterijų, nėra tiesiogiai vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, t. y. turi tam tikrą sertifikatą, o vertinama tai, kokios konkrečios priemonės bus taikomos vykdant rangos sutartį ir kokia yra siūlomų priemonių nauda. Vien atitinkamų sertifikatų turėjimas neįrodo, kad vykdant sutartį bus laikomasi visų pagal tam tikras metodikas nustatytų reikalavimų. Atsakovės teigimu, taip yra sudaromos galimybės pasiūlymus teikti didesniam ratui tiekėjų, t. y. tiems, kurie neturi įsidiegę atitinkamų sistemų.
  1. Atsakovė nurodė, jog ieškovės prielaidą dėl galimai vieninteliam tiekėjui parengtų Pirkimo sąlygų, paneigė atsakovės viso proceso metu teikiami nuoseklūs ir išsamūs paaiškinimai, taip pat aplinkybė, kad pasiūlymus Pirkime pateikė 9 tiekėjai. Nustatyta vertinimo tvarka siekiama atrinkti tiekėją, kuris numato atitinkamas priemones ir tokiu būdu sudaro galimybes išvengti bent dalies sutarties vykdymo rizikų.
  1. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija vertina pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė. Nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. VPT teigimu, pirmiausia reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, ir jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei visa pasiūlymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiški.
  1. VPT nustatė, kad kriterijumi T1 yra vertinamas darbų vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Šis kriterijaus turi glaudžią sąsają su Pirkimo objektu. Atsakovė, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Kriterijaus subkriterijai taip pat yra aiškiai apibūdinti - pirkimo sąlygose yra pateikiama lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti taikymą. Vertinimo subkriterijai yra detaliai aprašyti ir galima aiškiai nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas.
  1. VPT vertinimu, kriterijus T2 glaudžiai susijęs su pirkimo objektu, šiuo kriterijumi atsakovė vertino rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo planus, rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumą ir susietumą su rizikos valdymo planu, jo atitikimą projekto tikslams ir uždaviniams. Taip pat vertinami tiekėjų taikomi vidinės ir išorinės komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. VPT darė išvadą, kad vertinimo subkriterijai yra aiškūs ir tikslūs, nes atsakovė aiškiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama, bei numatė atitinkamą balų intervalą už atitinkamą pasiūlymą.
  1. VPT taip pat nurodė, kad kriterijus T3 taip pat sietinas su Pirkimo objektu. Kriterijus, jo vertinimo sistema yra aiškiai išdėstyti ir suprantami, atsakovė nurodo subkriterijus, juos detaliai aprašo bei numato atitinkamus balų intervalus. VPT manė, kad ieškovė nepagrįstai ir neargumentuotai teigė, kad tokių kriterijų nustatymas sukuria situaciją, kai tiekėjai varžosi ne dėl geriausio pasiūlymo turinio prasme pateikimo, o dėl geriausiai aprašytų kriterijų. Perkančiosios organizacijos, siekdamos VPĮ 3 straipsnyje suformuluotų principų ir viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, yra suinteresuotos vertinti ne pasiūlymo išraišką, o pasiūlymo turinį. Be to, pasiūlymai bus vertinami ekspertinio vertinimo būdu, o toks vertinimo būdas taip pat sumažina ir neišvengiamą subjektyvumą vertinant pasiūlymus. VPT sprendė, kad atsakovė yra suinteresuota gauti kuo kokybiškesnius darbus už kuo geriausią kainą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinių principų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismo 2017-03-20 sprendimu nusprendė bylą dalyje dėl Pirkimo sąlygų 27.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2017-01-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovei apie tai, kad 2016-12-21 perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą, numatydama, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ir perkančioji organizacija pasirinko ekspertinį vertinimo būdą, tapo žinoma 2016-12-22, perkančiajai organizacijai CVP IS priemonėmis paskelbus skelbimą dėl papildomos informacijos arba pataisos. Dėl to teismas darė išvadą, kad apie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1 (Rizikos valdymas), T2 (Darbų organizavimas ir komunikacija) ir T3 (Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) ieškovei tapo žinoma 2016-12-22. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu ji nekvestionavo kriterijų T1 ir T3 teisėtumo bei pagrįstumo, o kėlė tik kriterijaus T2 pagrįstumą, tačiau ir tai tik dalyje dėl reikalavimo pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus. Taip pat kvestionavo Pirkimo sąlygų 27.4. punkte pateiktą balų skyrimo aprašymą (vertinimo tvarką) kriterijų T1, T2 ir T3 atžvilgiu. Kitus argumentus dėl Pirkimo sąlygose nustatytų neskaidrių ir neteisėtų, pažeidžiančių viešųjų pirkimų principus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieškovė pateikė tik ieškinyje.
  1. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra, siekdama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas būtų įvertintas ir kitais, nei 2016-12-30 pretenzijoje nurodytais, aspektais, tačiau ji šia procedūra nepasinaudojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi teisės ieškinyje kvestionuoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T3 teisėtumo bei pagrįstumo, sprendė, kad civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
  1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat neturi teisės ieškinyje kelti T2 kriterijaus teisėtumo bei pagrįstumo klausimo kitu aspektu, nei pretenzijoje, todėl sprendė, kad šioje dalyje civilinė taip pat byla nutrauktina.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, kad pasisakytina tik dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo būdo.
  1. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 1 skyriaus 27.4. punktas nustatė, jog komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai) kiekvieną pasiūlymą vertina pagal antrą, trečią ir ketvirtą (T1, T2 ir T3) kriterijus suteikdami balus nuo 0 iki 10 (10 balų – geriausias įvertinimas), o vertinimas atliekamas pagal tame pačiame pirkimo sąlygų punkte pateikiamą aprašymą. Teismas nustatė, kad ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje kėlė tokio pasiūlymų vertinimo skaidrumą, teigdama, jog perkančioji organizacija sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai, sudarydama galimybę iš anksto pasirinkto tiekėjo pasiūlymą pripažinti geriausiu.
  1. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Pasiūlymų vertinimą perkančioji organizacija atlieka pagal pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką. Pirkimo sąlygų I skyriaus 27.1. punkte perkančioji organizacija nustatė, jog komisija vertina ir lygina tik tuos pasiūlymus, kuriuos pateikę tiekėjai pripažinti atitinkančiais nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o 27.2. punkte nustatė, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Perkančioji organizacija 27.3. punkte nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus (C, T1, T2, T3, T4). Pirkimo sąlygų 27.4. punkte nustatyta, jog pasiūlymus vertins komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai), t. y. perkančioji organizacija pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Teismas atmetė ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, jog toks vertinimas yra neskaidrus, o perkančioji organizacija tokiu būdu sudarė galimybę geriausiu pasiūlymu pripažinti pasirinkto tiekėjo pasiūlymą.
  1. Teismas sutiko su atsakove, kad esant pasirinktam ekspertiniam pasiūlymų vertinimui, neįmanoma išvengti tam tikro subjektyvumo, nes vertinimą atlieka ir balus suteikia žmonės. Teismas pažymėjo, kad apie tai būtų galima spręsti įvykus pasiūlymų vertinimo procedūrai, vertinant pateiktas komisijos išvadas dėl konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimo. Tuo tarpu, ieškovė iš anksto vertinimą laikė neskaidriu.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog perkančioji organizacija, pasirinkdama ekspertinį pasiūlymų vertinimo būdą, sudarytų sąlygas nesąžiningai konkurencijai, byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principų pažeidimų (VPĮ 3 str. 1 d.). Dėl to teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gensera“ prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-03-20 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pasielgė formaliai ir tuo iš dalies pažeidė CPK ir kasacinio teismo pateiktuose išaiškinimuose suformuotą pareigą ginti viešąjį interesą sprendžiant ginčus kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Apeliantė, laikydamasi ikiteisminės ginčo tvarkos, pateikė atsakovei pretenziją, kurioje reikalavo koreguoti ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2, T3 motyvuodama visų šių kriterijų neatitikimu viešųjų pirkimų principams bei šių kriterijų neteisėtumu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškinyje keliamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų nuostatų lemiančių Pirkimo laimėtojo parinkimą, todėl yra galimas viešojo intereso pažeidimas ir todėl būtina tirti ieškinyje nurodytus motyvus, neatsižvelgiant į tai jie buvo nurodyti pretenzijoje ar ne.
    1. Visi ieškovės ieškinyje ir pretenzijoje ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2, T3 iš esmės yra susiję su tiekėjo vykdoma politika atitinkamo srityje, todėl vien dėl to ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai negali būti taikomi, o juos taikant atliktas vertinimas iš esmės butų ydingas, galimai subjektyvus ir neleidžiantis nei pasiekti Pirkimo tikslo nei užtikrinti viešojo intereso. Ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra iš esmės tie patys minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos bet kuris tiekėjas gali įrodyti pateikdamas atitinkamus sertifikatus ar lygiaverčius dokumentus (vidaus taisykles, kokybės vadybos, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi priemonių planus, personalo komunikavimo planus ir pan., parengtus paties tiekėjo ir pasirašytus jo vadovo ar patvirtintus įsakymu). Priešingai nei teigia atsakovė, tokius sertifikatus ar dokumentus liudijančius kokybės ir vadybos sistemų taikymą turi iš esmės visi tiekėjai. Be to, ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2, T3 negalėtų būti laikomi susiję su pirkimo sutarties vykdymu, kadangi, jei jie yra laikomi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijais, tai aplinkybės, veiksmai, metodai ar būdai pagal kuriuos buvo atrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, turėtų būti taikomi ir sutarties vykdymo metu, nes tai ir yra ekonominio naudingumo prasmė ir siekis.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo būdo, kadangi atsakovės parinktas pasiūlymų vertinimo būdas nebuvo ginčijamas ir nebuvo reikalaujama šio būdo panaikinti ar pakeisti. Šiuo atveju buvo ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai pagal kuriuos vertinimas būtų atliekamas.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bylos nutraukimo dėl dalies ieškovės pateiktų reikalavimų, kadangi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, T3 teisėtumas apskritai nebuvo ginčijamas teikiant pretenziją, o T2 teisėtumas ginčytas tik tam tikru aspektu. Pretenzijoje yra ginčijama tik ekonominio naudingumo vertinimo tvarka (aprašymas), bet ne patys T1, T2, T3 kriterijai.
    1. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvaus pagrindo nukrypti nuo ieškovės ikiteisminėje stadijoje apibrėžtų ginčo ribų ir ex officio pasisakyti dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų neteisėtumo. Ieškovės teiginiai dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, juos paneigė VPT 2017-02-10 išvada.
    1. Priešingai nei teigia apeliantė, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymas atitinka teismų praktikos suformuluotas taisykles ir sudaro galimybes Pirkime vienodomis sąlygomis dalyvauti visiems tiekėjams.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, Pirkimo Nr. 181529, kuriuo siekia pirkti lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbus. Atsakovė 2016-12-21 pakeitė Pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą „Pasiūlymų vertinimas ir lyginimas“, numatydama, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, 27 punkto 3 papunktyje nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus: pirmas kriterijus (C) – Pasiūlymo kaina; antras kriterijus (T1) – Rizikos valdymas; trečias kriterijus (T2) – Darbų organizavimas ir komunikacija; ketvirtas kriterijus (3) – Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas; penktas kriterijus (T4) – Eksploatacinės sąnaudos. 27.4. punkte numatyta, jog tiekėjų pasiūlymus pagal T1, T2, T3 kriterijus vertina komisija vadovaudamasi Pirkimo dokumentuose pateikiamu aprašymu (Konkurso sąlygų 27 punktas), suteikdama balus nuo 0 iki 10. Ieškovė UAB „Gensera“ 2016-12-30 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti ekonominio vertinimo 27.3. punkte nustatytus T1, T2, T3 kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą. Pretenziją motyvavo tuo, jog 1) Pirkimo sąlygų 27.4. punkte pateiktas balų skyrimo aprašymas (vertinimo tvarka) yra neaiškus ir neužtikrinantis lygiateisiškumo bei skaidrumo principo įgyvendinimo; 2) T2 kriterijaus reikalavimas pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, kurių nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje negali būti tikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, yra sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Pažymėjo, jog pateikti rizikos ir aplinkosaugos veiksnių projekto įgyvendinime aprašymus galima tik iki projekto parengimo, o ne tuos, kurie atsiras statybos metu, kadangi parengus projektą visos priemonės ir veiksniai priklausys nuo projekto sprendinių, kurių tiekėjas, turėdamas tiek informacijos, kiek pateikiama su pirkimo dokumentais, objektyviam vertinimui numatyti negali. Atsakovė 2017-01-05 ieškovės pretenzijos netenkino. Ieškovė 2017-01-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės 2016-12-30 pretenziją, pripažinti, kad Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2 ir T3 yra dviprasmiški, neatitinkantys pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl neteisėti ir nepagrįsti, ir nutraukti Pirkimo procedūras teismo sprendimu ex officio, o jei teismo sprendimo priėmimo metu būtų sudaryta Pirkimo sutartis – pripažinti sutartį negaliojančia ab initio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje yra įvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo ne teisme stadija, t. y. tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta CPK 4232 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog, tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kasacinio teismo yra akcentuota, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji, be kita ko, įtvirtinta ir CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei remdamasi teismų praktika, sprendžia, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo 2011-11-24 nutartis sujungtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-436/2011; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  1. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje atsispindi šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodyto ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo ir teismo pareigos ex officio spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių sisteminis taikymas suponuoja, kad ir tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl viešųjų pirkimų santykių svarbos, jų teisinio reguliavimo tikslų ir santykio su viešojo intereso apsauga teismai turi teisę (kartais ir pareigą) ex officio išeiti už ieškinio ribų, konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos principinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
  1. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad iškovė 2016-12-30 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti ekonominio vertinimo 27.3. punkte nustatytus T1, T2, T3 kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą. Pretenziją motyvavo tuo, kad visi kriterijai neatitiko viešųjų pirkimų principų, taip pat laikė juos neteisėtais.
  1. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu ieškovė nekvestionavo kriterijų T1 ir T3 teisėtumo bei pagrįstumo, o kėlė tik kriterijaus T2 pagrįstumą, tačiau ir tai tik dalyje dėl reikalavimo pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus. Taip pat kvestionavo Pirkimo sąlygų 27.4. punkte pateiktą balų skyrimo aprašymą (vertinimo tvarką) kriterijų T1, T2 ir T3 atžvilgiu. Kitus argumentus dėl pirkimo sąlygose nustatytų neskaidrių ir neteisėtų, pažeidžiančių viešųjų pirkimų principus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieškovė pateikė tik ieškinyje.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė minėtoje pretenzijoje pasisakė dėl visų trijų ekonominio naudingumo kriterijų, teigdama, kad jie yra dviprasmiški ir neaiškiai aprašyti, todėl galimai bus netinkamai įvertinti komisijos ar ekspertų. Taip pat apeliantė pasisakė ir dėl dalies ekonominio naudingumo kriterijaus T2, nurodydama, kad dalis jame nurodytų reikalavimų (apibūdinimų) apskritai objektyviai negali būti įgyvendinti. Tuo tarpu, ieškinyje apeliantė nurodė konkrečius argumentus, kodėl yra ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai neleis pasiekti Pirkimo tikslo, kodėl jie laikytini dviprasmiškais ir kodėl jie turi būti panaikinti, todėl laikytina, kad ieškinyje apeliantė tik sukonkretino pretenzijoje išdėstytus argumentus ir tokiu būdu išlaikė privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo ne teisme stadiją.
  1. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, nurodyta šios nutartis 44 punkte.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą susijusią su viešuoju interesu, nevertino bei netyrė ieškinyje keliamų klausimų dėl Pirkimo sąlygų nuostatų lemiančių Pirkimo laimėtojo parinkimą, t. y. nevertino, ar ieškovės ginčijami Pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijai yra teisėti bei užtikrina viešąjį interesą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą sprendžiant ginčus kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių ir civilinę bylą dalyje Pirkimo sąlygų 27.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu nutraukė formaliais pagrindais.
  1. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje Pirkimo sąlygų 27.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymo vertinimo būdo

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo būdo, kadangi atsakovės parinktas pasiūlymų vertinimo būdas nebuvo ginčijamas ir nebuvo reikalaujama šio būdo panaikinti ar pakeisti.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė ieškinį, prašydama pripažinti, kad pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2 ir T3 yra dviprasmiški, neatitinkantys pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl neteisėti ir nepagrįsti. Sutiktina su ieškove, kad atsakovės parinktas pasiūlymų vertinimo būdas ieškiniu nebuvo ginčijamas ir nebuvo reikalaujama šio būdo panaikinti ar pakeisti. Apeliantė ginčija pačius ekonominio naudingumo kriterijus, o ne perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymo vertinimo būdą.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti ieškinio reikalavimų ribas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymo vertinimo būdo.

10Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 str.).

12Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pasielgė formaliai, pažeidė CPK ir kasacinio teismo pateiktuose išaiškinimuose suformuotą pareigą ginti viešąjį interesą sprendžiant ginčus kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, laikytinas pagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai