Byla 1A-76-870/2017
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžio, kuriuo T. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui, išteisintajam T. S., jo gynėjui advokatui Antanui Suslavičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Vičeslavo Jevmenovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžio, kuriuo T. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos.

3Baudžiamasis procesas dėl nukentėjusiojo S. I. pareikšto 300 Lt (86,88 Eur) civilinio ieškinio nutrauktas.

4Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Nustatė

5I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., ( - ), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždamas vasarnamio-vagonėlio lango stiklą, išlauždamas šio lango aliuminį rėmą, įsibrovė į patalpą - vasarnamį-vagonėlį, priklausantį S. I., ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą - spalvotą televizorių „Daewoo“ 200 Lt (57,92 eurų) vertės, sulankstomas aliumines kopėčias 2 m ilgio 150 Lt (43,44 eurų) vertės, sudedamas aliumines kopėčias 5 m ilgio 200 Lt (57.92 eurų) vertės, elektrinį diskinį pjūklą „Vagner“ 600 Lt (173,77 eurų) vertės, benzininį pjūklą „Shtill“ 173,77 eurų vertės, elektrinį garų surinkėją 300 Lt (86,88 eurų) vertės, muzikinį centrą „Sony“ 200 Lt (57.92 eurų) vertės, priklausančius S. I., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nusikaltimo vietoje S. K., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

72. T. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., ( - ), tyčia išdauždamas vasarnamio-vagonėlio lango stiklą ir sulankstydamas šio lango aliuminį rėmą, tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. vasarnamį-vagonėlį, priklausantį S. I., tuo padarydamas nukentėjusiajam S. I. 300 Lt (86.88 eurų) turtinę žalą, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

8II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

93. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Vičeslavas Jevmenovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-05 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti T. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per 1 metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

104. Skunde nurodoma, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio redakcija, kuri numato, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. T. S. kaltinimas dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo pareikštas už veiką, padarytą iki 2015-01-01. Kadangi ši veika dekriminalizuota, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

115. Nesutikdamas skundžiamo nuosprendžio motyvais, prokuroras nurodo, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, juos vertino atsietai, todėl nepagrįstai nusprendė dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Analizuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai kaltinamojo parodymus vertino kaip neprieštaringus, nevertino jų kaip pasirinktos gynybinės pozicijos. Jo parodymai nepagrįsti jokia kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išnagrinėta medžiaga.

126. Apklausus, liudytojus D. I., S. K., A. K. bei nukentėjusįjį S. I., ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, kad 2014-10-21, apie 14.30 val. kaltinamasis T. S. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo vasarnamį – vagonėlį, pasiruošęs įvykdyti vagystę, kadangi su savimi turėjo krepšį daiktams sudėti. Tai parodė ir liudytojas S. K., kuris sekė kaltinamojo veiksmus nuo to momento, kai jis du kartus per keletą minučių bandė atidaryti nukentėjusiojo vagonėlio langą, panaudodamas kažkokius pagalius, instrumentus, kol pateko į vagonėlio vidų. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, prokuroro nuomone, neatsižvelgė į liudytojų parodymus bei į įvykio vietos apžiūros protokolą, kur buvo rastas nepriklausantis nukentėjusiajam ir liudytojams krepšys daiktams sudėti, stiklo šukės vagonėlio viduje ant grindų, išdaužto stiklo plėvelės iškarpa. Nurodyti duomenys liudija apie įsibrovimą. Paminėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamojo išsakytą teismui jo versiją, kad jis atidarė langą su kabliuku, o liudytojas S. K. išdaužė didįjį lango stiklą.

137. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai neįvertino liudytojo S. K. ir A. K. bei nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad ir 2014 m. spalio mėn. pradžioje T. S. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo vagonėlį ir įvykdė svetimą turto pagrobimą, bet grąžino jam pavogtus daiktus, o kurių negrąžino, sumokėjo už juos. Nukentėjusysis T. S. tą kartą atleido ir pareiškimo policijai nerašė. Šios aplinkybės neneigia ir išteisintasis, tačiau ji teismo įvertina nebuvo.

148. Prokuroro teigimu, vagystė nebuvo įvykdyta tik dėl to, kad išteisintasis buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, todėl teismo motyvas, kad išteisintasis būtų paėmęs ar paruošęs išnešimui daiktus iš gyvenamosios patalpos, neatitinka tikrovės, kadangi jis nespėjo to padaryti, nes buvo saugomas ir stebimas liudytojų iki nukentėjusiojo ir jo sūnaus atvažiavimo. Nukentėjusysis pastebėjo, kad kopėčios ir gartraukis buvo ne savo vietose, todėl prokuroras daro išvadą, kad išteisintasis kėsinosi pagrobti.

1510. Skunde prokuroras akcentuoja, kad nukentėjusysis, liudytojai davė parodymus būdami įspėti už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o išteisintasis tokios priesaikos saistomas nebuvo. Įstatymas suteikia teisę jam parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę, todėl manyti, kad kaltinamojo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys sudaro įrodymų visetą ir paneigia išteisintojo parodymus. Prokuroras daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas selektyvus įrodymų vertinimas, ignoruotos galimybės šalinti teismo nustatytus prieštaravimus ir nurodytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai vertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko yra pagrindas manyti, kad teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

1611. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pakeisti kaltinimą ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėti pagal naują kaltinimą, kuriame nedetalizuotas turtas, kurį pasikėsino pagrobti T. S..

17III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

1812. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prokuroro pateiktu pakeistu kaltinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, byloje apklaususi išteisintąjį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nepakankamai atidžiai įvertinus byloje surinktus duomenis ir ypatingai kaltinamojo parodymus apie įsibrovimo į patalpą (vasarnamį-vagonėlį) tikslą, motyvą, aplinkybes ir jų atitikimą liudytojų paaiškinimams.

1913. Byloje nėra ginčo, jog išteisintasis asmuo T. S. neteisėtai įsibrovė į patalpą-vasarnamį – vagonėlį, priklausantį S. I.. Tai patvirtina net tik betarpiškai situaciją stebėjęs liudytojas S. K., bet ir nukentėjusysis S. I., liudytojai D. I., A. K. kurie atvyko į įvykio vietą ir T. S. aptiko vasarnamio-vagonėlio viduje. Šios aplinkybės neneigia ir pats išteisintasis, tačiau paaiškina, jog jis neturėjo jokio tikslo pasisavinti vasarnamyje esančių daiktų (neigia subjektyviąją pusę).

2014. Tokie išteisintojo T. S. paaiškinimai yra neįtikinantys, nelogiški bei objektyviai neatitinka nustatytų faktinių byloje aplinkybių, nes:

2114.1. išteisintasis buvo pasirengęs įvykdyti vagystę, su savimi turėjo didelį krepšį ant ratukų; greta vasarnamio rastas didelis prekėms dėti plastikinis krepšys ant ratukų (t. 1, b. l. 47); T. S. teigia, kad krepšys buvo skirtas grybams rinkti, bet akivaizdu, kad toks krepšys ant ratukų ne tik, kad nepatogus miške vežioti, bet ir per didelis;

2214.2. betarpiškai, nedideliu atstumu stebėjęs (sekęs) T. S., liudytojas S. K. matė kaip išteisintasis tempė krepšį, jam matant policijos pareigūnai rado krepšį po namuku, bandė išteisintasis atidaryti namuko duris, tačiau pateko per langą, kurį kažkaip atidarė (t. 1, b. l. 35; t. 2, b. l. 96);

2314.3. remiantis nukentėjusiojo S. I. paaiškinimais prieš dvi savaites T. S. buvo apvogęs jam priklausantį vagonėlį, jis prisipažino, atidavė daiktus (t. 2, b. l. 96); Šios aplinkybės išteisintasis neneigia (t. 2, b. l. 115-116);

2414.4. išteisintojo parodymai nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje išteisintasis teigia, kad 2011-10-21 apie 11 val. išėjo į mišką grybauti, uogauti (spalio mėnesį), įlindo į namo vidų norėdamas pailsėti, pažiūrėti televizoriaus (t. 1, b. l. 67). Sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą teismo posėdyje T. S. paaiškino, kad nieko neketino imti, užėjo atsigerti (t. 1, b. l. 74). 2014-11-04 apklausiamas nurodė, kad įsibrovė į vasarnamį-vagonėlį su tikslu pailsėti, paimti cigaretes, pažiūrėti televizorių (t. 1, b. l. 90). 2016-01-08 su kaltinimu sutiko (t. 2, b. l. 20, 95). Apeliacinės instancijos teisme teigė, kad lindo, nes gal ieškojo valgyti ar pažiūrėti televizoriaus (t. 2, b. l. 183);

2514.5. T. S. veikos padarymo metu dirbo tik atsitiktinius darbus, pastovių pajamų neturėjo;

2615. Teismo vertinimu, aukščiau paminėtų objektyviųjų požymių visuma patvirtina buvus kaltinamojo tyčią pasisavinti svetimą turtą, nes jis suvokė, kad elgiasi neteisėtai svetimo turto atžvilgiu. Tačiau jam pasisavinti svetimą turtą sutrukdė liudytojas S. K., kuris betarpiškai stebėjo (sekė) T. S., kuris pasak išteisintojo po poros minučių pasirodė (jam patekus į vagonėlį). Visiškai suprantama, kad per tokį trumpą laiko tarpą T. S. neturėjo jokios galimybės pasisavinti svetimo turto, dėl ko jis ir kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti vagystę. T. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Įvertinus T. S. nenuoseklius paaiškinimus dėl įsibrovimo motyvo (norėjo parūkyti, pavalgyti) darytina išvada, kad T. S. iš esmės neneigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes maistas, cigaretės, kurių jis norėjo (tikėjosi namuke rasti) yra svetimas jam turtas, o turto vertė kvalifikacijai neturi įtakos kuomet įsibraunama į kitam žmogui priklausančią patalpą, kaip šiuo atveju gyvenamąjį vasarnamį – vagonėlį. Kaltinamojo parodymai, kad jis įsibraudamas į vasarnamį- vagonėlį neturėjo tikslo ką nors pasisavinti (pavogti), vertintini kaip jo gynybos pozicija, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Todėl objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad T. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą.

2716. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pasikėsinus pagrobti nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Visgi teismo vertinimu, koreguotinas patekimo į patalpą būdas, nes byloje esantys parodymai nepatvirtina, kad T. S. išdaužė vasarnamio-vagonėlio lango stiklą prieš patekdamas į vagonėlį. Tai galimai jis padarė norėdamas pasišalinti iš vagonėlio, kai jį užklupo liudytojas S. K.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirminiais liudytojo S. K. parodymais, kuris nieko neužsiminė, kad T. S. išdaužė namelio lango stiklą tikslu patekti i vidų. Priešingai, jis įvykio dieną paaiškino, kad T. S. prie lango krapštėsi apie 5 min. ir jam pavyko atidaryti langą (t. 1, b. l. 33). Iš esmės analogiškai jis nurodė ir kitos apklausos metu 2014-11-03, taip pat paaiškino, kad lango stiklą T. S. išdaužė norėdamas pasišalinti iš namelio (t. 1, b. l. 34-35). Dėl šios priežasties teigti, kad T. S. pateko i vasarnamį išdauždamas langą ir sugadindamas aliuminio lango rėmą neteisinga, nes tokiai išvadai grįsti duomenų nepakanka, jie prieštaringi. Liudytojas S. K. nematė kokiu būdu T. S. atidarė langą. Pirmosios instancijos teisme nurodė, jog „kažkaip atidarė“, t. 2, b. l. 97. Tokiu atveju teismas remiasi T. S. paaiškinimu kaip jis pateko į vasarnamį – turimo peilio pagalba atkrapštė lango vidinį kabliuką (t. 1, b. l. 67).

2817. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie laikytini įrodymais įvykdžius BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. S. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių, iš jų ir kaltės, jos formos bei rūšies turinys, atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).

29Šioje byloje liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, rastas įvykio vietoje krepšys ant ratukų, lenktinis, daugiafunkcinis peilis (t. 1, b. l. 51) įgalina kolegiją daryti išvadą, kad T. S. nedetalizavo, tačiau turėjo tikslą pasisavinti svetimą turtą, žinojo, kad vasarnamyje yra vertingų daiktų, nes buvo prieš dvi savaites iš namelio pasisavinęs daiktus, kuriuos vėliau grąžino.

30Visgi, pastebėtina, kad kaltinimas, kurį nagrinėjo Vilniaus rajono apylinkės teismas buvo ydingas, nes T. S. buvo inkriminuoti iš esmės visi namelyje buvę vertingi daiktai. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Tai reiškia, kad asmuo atsako už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką tik tada, jei, pirmiausia, tokią veiką jis jau buvo pradėjęs daryti ir, be to, veiką baigti sutrukdė visiškai kaltininko nekontroliuojamos aplinkybės, kurių nesant, nusikalstama veika būtų buvusi besąlygiškai baigta. Taigi šiuo konkrečiu atveju T. S. buvo pradėjęs daryti nusikalstamą veiką, be savininko žinios neteisėtai įsibrovė ( į patalpą (vasarnamį), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, pasekmės sukeltos nebuvo, ne dėl T. S. valios, o dėl to, kad nusikaltimą užbaigti sutrukdė liudytojas S. K..

3118. Esant tokioms išvadoms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodytomis šias nustatytas aplinkybes: T. S. 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., Vilniaus ( - ), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą su savimi turėto peilio pagalba atkabino vidinį kabliuką, tokiu būdu atidarė atidarė langą ir įsibrovė į patalpą - vasarnamį-vagonėlį, priklausantį S. I., ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nusikaltimo vietoje S. K., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

3219. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

3320. Nusikalstama veika (BK 178 str. 2 d), kurią įvykdė T. S. priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už jos padarymą numatyta alternatyvios bausmės: bauda arba areštas arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. T. S. nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 108), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 109), jis atlygino nukentėjusiajam jo nustatytą ir prašomą žalą. Teismas nenustatė T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nenustatė ir sunkinančių. Nusikalstama veika nėra baigta. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad T. S. 2014-10-21 (veikos padarymo metu) ir stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės stebėjimo laikotarpiu (2016-05-16 iki 2016-06-20) nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizoafektinis sutrikimas, mišraus tipo remisija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 135-140). Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, vertėsi atsitiktiniais darbais, padedamas draugų, tačiau šiuo metu remiantis T. S. paaiškinimu surado darbą užsienyje. T. S. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, įvertinus BK 55 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, turėtų būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nustatant atitinkamus draudimus ir įpareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. S. buvo sulaikytas 2014-10-21 (t. 1, b. l. 57), 2 mėnesius buvo jam taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2014 m. spalio 23 d iki 2014 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 75-76,140) bei nuo 2016-01-07 iki t. 2, b. l. 22-23) iki 2016-02-07 (t. 2, b. l. 54-57). Taip pat T. S. buvo tiriamas VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje II poskyryje nuo 2016-05-16 iki 2016-06-20 (t. 2, b. l. 136). Tai rodo, kad ilgą laiką, iš viso 100 dienų, T. S. buvo atimta laisvė, vadovaujantis BK 66 straipsnio bei BPK 141 nuostatomis šis laikas įskaitytinas į skiriamos bausmės trukmę. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta seniai (2014 metais), teismas neturi duomenų, jog po jos padarymo būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai T. S. atžvilgiu, nukentėjusiajam žalą atlygino, bylos nagrinėjimo metu ilgą laiką buvo atimta laisvė, būtų teisinga skirti tokį laisvės apribojimo laikotarpį, jog įskaičius laisvės atėmimo laiką, T. S. būtų laikomas atlikęs bausmę, dėl ko draudimus ir įpareigojimus skirti netikslinga.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

35prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria T. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

36T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

37Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio nuostatomis įskaityti į paskirtos bausmės laiką T. S. laikino sulaikymo, suėmimo bei atidavimo į ekspertizės įstaigą laiką ir laikyti, kad T. S. bausmę atliko.

38Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros... 3. Baudžiamasis procesas dėl nukentėjusiojo S. I. pareikšto 300 Lt (86,88 Eur)... 4. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija... 5. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. spalio 21 d., apie 14 val., ( -... 7. 2. T. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. spalio 21 d., apie 14... 8. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 9. 3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 10. 4. Skunde nurodoma, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio... 11. 5. Nesutikdamas skundžiamo nuosprendžio motyvais, prokuroras nurodo, kad... 12. 6. Apklausus, liudytojus D. I., S. K., A. K. bei nukentėjusįjį S. I.,... 13. 7. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai neįvertino liudytojo S.... 14. 8. Prokuroro teigimu, vagystė nebuvo įvykdyta tik dėl to, kad išteisintasis... 15. 10. Skunde prokuroras akcentuoja, kad nukentėjusysis, liudytojai davė... 16. 11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pakeisti kaltinimą ir... 17. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 18. 12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prokuroro pateiktu... 19. 13. Byloje nėra ginčo, jog išteisintasis asmuo T. S. neteisėtai įsibrovė... 20. 14. Tokie išteisintojo T. S. paaiškinimai yra neįtikinantys, nelogiški bei... 21. 14.1. išteisintasis buvo pasirengęs įvykdyti vagystę, su savimi turėjo... 22. 14.2. betarpiškai, nedideliu atstumu stebėjęs (sekęs) T. S., liudytojas S.... 23. 14.3. remiantis nukentėjusiojo S. I. paaiškinimais prieš dvi savaites T. S.... 24. 14.4. išteisintojo parodymai nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje... 25. 14.5. T. S. veikos padarymo metu dirbo tik atsitiktinius darbus, pastovių... 26. 15. Teismo vertinimu, aukščiau paminėtų objektyviųjų požymių visuma... 27. 16. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą... 28. 17. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra... 29. Šioje byloje liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimai, įvykio vietos... 30. Visgi, pastebėtina, kad kaltinimas, kurį nagrinėjo Vilniaus rajono... 31. 18. Esant tokioms išvadoms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja... 32. 19. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio,... 33. 20. Nusikalstama veika (BK 178 str. 2 d), kurią įvykdė T. S. priskirtina... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2... 35. prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus rajono... 36. T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, Lietuvos... 38. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....