Byla eA-418-556/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui, B. K., R. S., D. P. dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Valstybinė miškų tarnyba, ir VMT) 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. R2-3053 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. R2-2848 (toliau – ir skundžiami sprendimai).

5Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir B. K., R. S., D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio, plotas 1,900 ha, esantis ( - ) (toliau – ir Sklypas), kuris įgytas nuosavybės teisių atkūrimo būdu grąžinant turtą natūra. Įgijus nuosavybės teises į Sklypą, jis, neatlikęs jokių privalomų projektavimo ir statybos procedūrų, Sklype pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatą (toliau – ir Statiniai). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Kauno TPSVPS) 2012 m. birželio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120625-00050. Taip pat 2012 m. birželio 25 d. buvo surašytas reikalavimas iki 2012 m. gruodžio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti pastatytus pastatus) Nr. REI-20-120625-00044, kuris buvo pratęstas iki 2013 m. kovo 25 d., tačiau iki nurodytos datos jis savavališkos statybos padarinių pašalinti nespėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, turėtų būti pakeista Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Statiniai pastatyti sklype, kuriame jis užaugo nuo vaikystės, tai vienintelis jo gyvenamasis būstas, pats yra pensininkas, neturintis pakankamai pajamų kitam būstui įsigyti. Šis žemės sklypas iki nacionalizacijos nebuvo apaugęs mišku, tai buvo ariama dirva. Žemės dalis, kurioje pastatyti Statiniai, buvo apžėlusi krūmynais, bet nebuvo apaugusi mišku. Pareiškėjas, siekdamas atidalinti Statiniais užstatytą žemės dalį, ją išimant iš miško žemės ir atidalintai daliai nustatant kitą paskirtį, siekia atlikti privalomas teritorijų planavimo procedūras, kas sąlygotų jo teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkos statybos padarinius, yra sudaręs paslaugų sutartį su UAB „Geometra“, pagal kurią turi būti parengta topografinė nuotrauka ir pasiūlymas žemės sklypų teritorijos detaliojo plano rengimui. Planavimo tikslas – Sklypo atidalijimas ir atidalintos dalies paskirties keitimas į kitą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Valstybinį miškotvarkos institutą su prašymu patikslinti miškų kadastro duomenis Sklype, nes faktiškai jame miško žemės yra mažiau, negu įregistruota. Atsakovas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. R2-3053 atsisakė suderinti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą Sklypo taksaciją. VMT 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. R2-2848 atsisakė patikslinti miškų kadastro duomenis. Sklype nebuvo nustatytas joks miško savavališko iškirtimo faktas, o ortofotonuotraukos nepatvirtina, kad iki šio žemės ploto įtraukimo į miškų teritoriją visa aktuali Sklypo teritorija būtų užžėlusi mišku. Atskiro namų valdos sklypo suformavimui neprieštarauja nei Kauno rajono savivaldybė, nei seniūnija. Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti.

6Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Sklypas patenka į Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 172 kvartalo 8, 11, 13 taksacinius sklypus, kurių dalys atitinkamai – 0,01 ha, 0,02 ha, 0,01 ha, 380 kvartalo 11 taksacinį sklypą, kurio dalis 1,57 ha. Šie sklypai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti 2004 m. gruodžio 17 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus duomenis, nes atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Pagal teisės aktus miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu ketina pakeisti Sklypo, kuriame yra Statiniai, pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat nenurodo, kokie teisės aktai leistų jam tai atlikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1255 nenumato atvejų, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys galėtų būti koreguojami siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pabrėžė, kad Statiniai negalėjo būti statomi miško žemėje.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl VMT 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. R2-3053 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. R2-2848 teisėtumo ir pagrįstumo.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia patikslinti Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksacinio sklypo duomenis, išbraukiant iš miško žemės ploto teritoriją, kurioje yra jo pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu. VMT skundžiamais sprendimais atsisakė tikslinti nurodytus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kadangi nustatė, kad tam nėra teisinio pagrindo.

11Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi (miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti)), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 30 punktu, kuriame nustatyta, kad miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami Kadastro tvarkytojo sprendimu, jeigu: 1) miško masyvas, miško kvartalas ar sklypas išnyksta, atitinkamai susijungęs su kitu miško masyvu, miško kvartalu ar sklypu; 2) miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis; 3) taisoma miškų inventorizacijos klaida.

12Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksacinis sklypas, kuriame yra pareiškėjo neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, priskiriamas miško žemei pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Aplinkybę, kad Statiniai pastatyti, neturint reikiamų leidimų, tai yra neteisėtai, patvirtina pats pareiškėjas. Teismas pabrėžė, kad faktas, jog pareiškėjas yra pensininkas, gaunantis nedideles pajamas, nepašalina jo atsakomybės dėl neteisėtų statybų. Jis turėjo žinoti imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su statybų miško žemėje ribojimu, todėl turėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu. Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kadastro nuostatų 30 punktas reglamentuoja imperatyvius tris miško žemės išregistravimo atvejus, tačiau pareiškėjo atveju nei vieno pritaikyti nėra galimybės, kadangi miško sklypas nesusijungė su kitu miško sklypu, miško žemė nėra paversta kitomis naudmenomis, nėra padaryta inventorizacijos klaida. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, kol miško žemė nėra paversta kitomis naudmenomis, nėra galimybės jos išregistruoti. Dokumentų, patvirtinančių pagrindą, kuriuo pareiškėjas ketina keisti miško žemę kitomis naudmenomis, pateikta nėra. Vadinasi, atsakovas padarė teisingą išvadą, atsisakydamas tikslinti pareiškėjo prašomus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl daugelio esminių skundo teisinių motyvų.

162. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 7 punktą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Be to, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama: 1) I grupės miškuose; 2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose; 3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose <...>; 4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose <...>. Pareiškėjui priklausantis Sklypas nepatenka nei į vieną iš nurodytų miško kategorijų. Siekiant gauti Statinių statybą leidžiantį dokumentą, pirma turėtų būti pakeista Sklypo, kuriame yra šie statiniai, pagrindinė naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitą (naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos).

173. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTK papildomo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant būstą, ir teisę į apsaugą nedarbo, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio.

184. Pareiškėjas turi objektyvias galimybes gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti įvykdytą savavališką statybą. Todėl savavališkos statybos padarinių pašalinimas tik statinių nugriovimo būdu yra neadekvati ir nepagrįstai drastiška priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

19Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nepatenka nei į vieną Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytų miško kategorijų. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrines linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu ketina pakeisti ginčo žemės sklypo, kuriame yra statiniai, pagrindinė naudojimo paskirtį, taip pat nenurodo, kokie teisės aktai leistų jam tai atlikti. Pareiškėjas siekia patikslinti Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksacinio sklypo, patenkančio į žemės sklypą Nr. ( - ), duomenis išbraukiant iš miško žemės ploto teritoriją, kurioje yra gyvenamasis pastatas su prie jo esančiu kiemu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1255 nenumato atvejų, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys galėtų būti koreguojami siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 31 d. bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksacinis sklypas, kuriame yra pareiškėjo (apelianto) neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, priskiriamas miško žemei pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir dėl to ginčo administracinėje byloje nėra. V. K. iš esmės siekia, kad Statiniais užstatyta miško žemės dalis būtų išimta iš miško žemės, nustatant kitą paskirtį.

24Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi 2014 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

251) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

262) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;

273) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;

284) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;

295) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;

306) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;

317) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;

328) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

339) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

34Iš ką tik cituotos teisės normos aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatė išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Tai reiškia, kad nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 – 9 punktuose, procedūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra galima apskritai. Esminis teisiškai reikšmingas momentas, siekiant miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis – Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 – 9 punktuose įvardytų (bent vienos) aplinkybių nustatymas, o kaip matyti iš šioje administracinėje byloje turimų faktinių duomenų nei vienos iš būtinų aplinkybių pradėti miško žemės keitimo procedūrai kitomis naudmenomis nėra. Todėl atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, nekyla jokių teisinių abejonių, kad skundžiami atsakovo sprendimai pirmosios instancijos teismo turėjo būti palikti galioti.

35Dėl apeliacinio skundo argumento - statinių nugriovimo, kaip neadekvačios ir nepagrįstai drastiškos priemonės, šalinant savavališkos statybos padarinius, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.

36Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 2006 m. kovo 14 d. nutarime, pasisakydamas dėl statybų miško ir miško ūkio paskirties žemėje draudimo nuosavybės teisės ribojimo aspektu, pabrėžė, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai, - ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Konstitucija.

37O 2011 m. sausio 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susiduriantis su analogiško pobūdžio klausimais, praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2013; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2013).

39Taigi nuosavybės teisės ribojimas, net ir pritaikant griežčiausias įstatyme įtvirtintas priemones, gali būti pripažįstamas proporcingu, jeigu siekiama apsaugoti konstituciškai svarbias vertybes, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

40Europos žmogaus teisių konvencijos plotmėje, į kurią apeliuojama, skundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pažymėtina, kad statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teismo jurisprudencijoje. Pavyzdžiui, byloje Hamer prieš Belgiją buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui (žr. Hamer v. Belgija, Nr. 21861/03, 2007 m. lapkričio 27 d.).

41Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. K. apeliacinį skundą atmesti.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir B. K., R. S., D. P. bendrosios dalinės... 6. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu... 9. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl VMT 2014 m. spalio 21 d. sprendimo... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia patikslinti Kauno miškų urėdijos... 11. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Miškų įstatymo 2 straipsnio 3... 12. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Kauno miškų urėdijos Raudondvario... 13. III.... 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. 1. Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl daugelio esminių skundo... 16. 2. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, miško žemės pavertimo... 17. 3. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje... 18. 4. Pareiškėjas turi objektyvias galimybes gauti statybą leidžiantį... 19. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 20. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksacinis... 24. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi 2014 m. spalio 21... 25. 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;... 26. 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius... 27. 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų... 28. 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai... 29. 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir... 30. 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai... 31. 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės... 32. 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą... 33. 9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo... 34. Iš ką tik cituotos teisės normos aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjas... 35. Dėl apeliacinio skundo argumento - statinių nugriovimo, kaip neadekvačios ir... 36. Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 2006 m. kovo 14 d. nutarime, pasisakydamas... 37. O 2011 m. sausio 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susiduriantis su analogiško pobūdžio... 39. Taigi nuosavybės teisės ribojimas, net ir pritaikant griežčiausias... 40. Europos žmogaus teisių konvencijos plotmėje, į kurią apeliuojama,... 41. Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti... 44. Nutartis neskundžiama....