Byla 2A-2756-823/2011
Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant apelianto UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atstovams G. Č., advokatui Mariui Urbeliui, ieškovui T. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2010 spalio 27 d. atsakovo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ įsakymą dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo, 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo ir 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo; pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo; priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2004 m. balandžio 30 d. buvo priimtas dirbti į UADBB „Investicijų draudimo brokeris“ (dabar – UADBB „Colemont draudimo brokeris“) vadybininko pareigas. 2005 m. sausio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. 693 ieškovo pareigos pakeistos į draudimo brokerio. 2007 m. liepos mėn. 2 d. su ieškovu buvo sudaryta nauja darbo sutartis. Po šešių darbo bendrovėje metų, 2010 m. spalio 4 d., ieškovas gavo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus G. Č. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu 2010 m. spalio 6 d., išmokant priedą prie darbo užmokesčio 3 300 Lt. Su pasiūlymu ieškovas nesutiko, tuo labiau, kad 2010 m. birželio mėn. su darbdavio žinia paėmė paskolą banke, ir ieškovui reikalingos nuolatinės pajamos. Po šio pasiūlymo ieškovo santykiai su direktoriumi tapo įtempti, direktorius ėmėsi priemonių, kad ieškovas netektų darbo. Ieškovui vieninteliam iš darbuotojų buvo kelis kartus sumažintas kuro limitas, apribotas bendravimas su kolegomis elektroniniu paštu. 2010 m. spalio 13 d. direktorius antrą kartą pasiūlė ieškovui išeiti iš darbo abipusiu susitarimu, o ieškovui nesutikus, direktoriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymu ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, už nepagrįsto elektroninio laiško išplatinimą įmonės darbuotojams. 2010 m. spalio 11 d. įsakymu buvo sudaryta darbo ginčų komisija, kurios 2010 m. lapkričio 15 d. posėdyje buvo nuspręsta netenkinti ieškovo prašymo panaikinti drausminę nuobaudą. 2010 m. lapkričio 5 d. direktorius priėmė įsakymą, kuriuo ieškovui, vieninteliam iš visų brokerių, paskyrė užduotis, kurių atlikimo vertinimui sudarė komisiją. Ši nustatė, kad ieškovas užduočių neatliko, todėl 2010 m. lapkričio 16 d. direktorius pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti, o 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu ieškovui buvo skirtas antrasis papeikimas. 2010 m. lapkričio 23 d. bei 2010 m. lapkričio 30 d. įvyko užduočių vertinimo komisijos posėdžiai, kuriuose konstatuota, kad nevisiškai atlikta tik viena užduotis. Ieškovui pateikus paaiškinimus, 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu ieškovui buvo skirta trečioji nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovo manymu, drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, nes darbo sutartyje nėra tokių ieškovo įsipareigojimų ir sąlygų, kurias papildomai nustatė atsakovas. Atsakovas niekada neorganizavo mokymų užduočių, skirtų ieškovui darbo karjeros pabaigoje, atlikimui. Atsakovas pažeidė darbo įstatymų nuostatą, draudžiančią už vieną pažeidimą skirti kelias drausmines nuobaudas. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, jam sutriko sveikata, todėl ieškovas mano, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (DK 250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

6Atsakovas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai nutyli, kad iki pasiūlymo nutraukti darbo sutartį jis nepatenkinamai vykdė tas pačias užduotis, už kurių netinkamą vykdymą vėliau jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir kurias vykdyti jis buvo apmokytas. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo įtempti jau anksčiau būtent dėl ieškovo nerūpestingo pareigų vykdymo. Ieškovas vengė tiesioginės atsakomybės už jam pavestas užduotis ir ignoravo tiesioginius direktoriaus nurodymus. Ieškovui buvo keliami analogiški reikalavimai kaip ir daugumai kitų draudimo brokerių, t. y. vykdyti aktyvius draudimo produktų (paslaugų) pardavimus. Aplinkybės dėl sumažinto mėnesinio kuro limito ir apriboto bendravimo el. paštu neturėjo įtakos ieškovo galimybėms atlikti jam skirtas užduotis. 2010 m. spalio 27 d. papeikimas ieškovui buvo paskirtas dėl to, kad jis pažeidė darbo tvarkos taisykles ir pareigybės nuostatus: pateikė tendencingą informaciją apie įmonės vadovybę kitiems darbuotojams, trukdė jiems dirbti. Raštiško pasiaiškinimo ieškovas laiku nepateikė. Tai, kad darbo ginčų komisija nesutiko su ieškovo pozicija, nereiškia, kad komisijos sprendimas yra neteisėtas. Nors ieškovas abejoja užduočių vertinimo komisijos objektyvumu, jis neteikė jokių pastabų dėl komisijos susirinkimo protokolų. Drausminės nuobaudos ieškovui buvo skirtos už atskirų užduočių, kurioms atlikti buvo nustatyti atskiri terminai, netinkamą vykdymą. Be to, jei paskyrus nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia drausmę, jam pakartotinai gali būti skirta nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45, 12 punktai).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, UADBB „Colemont Draudimo Brokeris“ direktoriaus įsakymais skirtas ieškovui drausmines nuobaudas panaikino; darbo sutartį nutarė laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisė ieškovui 9 985,20 Lt išeitinę išmoką, 15 802,05 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką – iš viso 25 787,25 Lt; priteisė ieškovui 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 3 500 Lt atstovavimo išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 2 496,30 Lt priteisimo nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 788 Lt žyminio mokesčio ir 25 Lt pašto išlaidų.

8Teismas konstatavo, kad ieškovui skirtos drausminės nuobaudos neatitinka jų skyrimui nustatytos tvarkos ir protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. Drausmines nuobaudas atsakovas pradėjo ieškovui taikyti tik po to, kai šis atsisakė šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį pagal atsakovo 2010 m. spalio 4 d. pasiūlymą. 2010 m. spalio 27 d. įsakyme nėra atskleista drausmės pažeidimo sudėtis, nėra aišku kuo pasireiškė ieškovo nelojalumas darbdaviui, tuo labiau, kad teisme apklausti liudytojais atsakovo darbuotojai nepatvirtino, kad dėl ieškovo siųsto elektroninio laiško bendrovėje būtų kilusi didelė įtampa. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovui inkriminuotas darbo drausmės pažeidimas už elektroninio laiško išplatinimą nelabai siejasi su darbo tvarkos taisyklių 2.1.1, 2.2 punktų nuostatomis, nenustatyta pažeidimo objektyvioji pusė, pažeistas objektas bei konkretus priežastinis ryšys su ieškovo darbo funkcijomis. Net iš dalies pripažinus ieškovo padarytą pažeidimą, jam skirtos nuobaudos griežtumas neatitiktų pažeidimo pobūdžio. Vertindamas 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu ieškovui skirtą antrąją nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui anksčiau nebuvo (direktoriaus įsakymais) nustatinėjamos konkrečios darbo užduotys. Pirmosios instancijos teismo manymu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas jam skirtų užduočių neatliko dėl aplaidumo, o kuro limito jam sumažinimas po to reikalaujant už nustatytas užduotis atsiskaityti vos ne minučių tikslumu rodo kryptingą darbdavio tikslą atleisti ieškovą iš darbo. 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu skirdamas ieškovui papeikimą, o 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu atleisdamas ieškovą už 2010 m. lapkričio 5 d. įsakyme nurodytų užduočių pažeidimą atsakovas pažeidė DK 239 straipsnyje numatytą draudimą skirti kelias nuobaudas už vieną pažeidimą. Įtempti šalių santykiai, tendencingos atsakovo suformuluotos užduotys bei trijų nuobaudų ieškovui taikymas per trumpą laiką rodo, kad susiformavo neigiama darbdavio pozicija ieškovo atžvilgiu dėl jo siekio ginti savo teises. Skirdamas drausmines nuobaudas atsakovas tinkamai neišsprendė ieškovo padarytų pažeidimų faktų bei kaltės nustatymo klausimų (DK 234 straipsnis). Darbo sutartyje nebuvo nurodytos funkcijos, kurias atsakovas suformulavo atskiru įsakymu. Ieškovui vieninteliam iš draudimo brokerių buvo nustatytos užduotys, kurios anksčiau jam nebuvo skiriamos, o didesnių pretenzijų ieškovui darbdavys neturėjo.

9Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteista 15 802,05 Lt (2 496,30*4+117,75*7) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2010 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (iš viso 6 mėnesiai ir 7 darbo dienos), atsižvelgiant į ieškovo vidutinį 2 496,30 Lt mėnesio ir 117,75 Lt vienos dienos darbo užmokestį. Be to, ieškovui priteista keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 9 985,20 Lt (2 496,30*4), kadangi ieškovas dirbo pas atsakovą daugiau kaip 60 mėnesių (DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo visiškai tenkinti reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pripažino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė išgyvenimus, nestabilumo darbe jausmą, todėl priteisė iš atsakovo 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmojo ieškovo padaryto drausminio pažeidimo sudėtis aiškiai atskleista 2010 m. spalio 27 d. įsakyme – ieškovas pažeidė darbo tvarkos taisyklių 2.1.1, 2.2 punktus bei pareigybės nuostatų 3.1 punktą. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. Š., kurio duotų parodymų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir 2010 m. spalio 27 d. įsakyme nurodytų dėl ieškovo veiksmų įmonėje kilusių neigiamų pasekmių – prarasto darbui skirto laiko ir padarytos žalos bendrovei, sukeliant įtampą. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, liudytojai V. R. bei R. P. nepasisakė dėl ieškovo veiksmų išsiunčiant visiems darbuotojams elektroninį laišką. Teismas negali sprendime remtis įrodymais ir aplinkybėmis, kurių jis netyrė. Be to, liudytojas V. S. tik patvirtino, kad dėl ieškovo veiksmų kilo nepasitenkinimas bei buvo pasikeitusi atmosfera, tačiau iš to nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog dėl ieškovo elektroninio laiško bendrovėje būtų kilusi įtampa. Teismas sprendime nurodė tik dalį šio liudytojo parodymų, kurie yra palankūs ieškovui.
  2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nelabai siejasi su atsakovo darbo tvarkos taisyklių 2.1.1, 2.2 punktų nuostatomis, nepagrindžiant, kokie ieškovo veiksmai siejasi su minėtomis nuostatomis, o kokie nepakankamai, negali būti laikomas aiškia, suprantama bei pagrįsta. Be to, 2010 m. spalio 27 d. įsakyme nurodyta, kad ieškovas pažeidė ir pareigybės nuostatų 3.1 punktą. Ieškovas, iš savo darbinio kompiuterio išsiųsdamas visiems darbuotojams elektroninį laišką, pateikė klaidingą informaciją, kuri sudarė neigiamą nuomonę apie įmonės vadovybę bei bendrovės politiką darbuotojų atžvilgiu, tai sąlygojo vidinės įtampos įmonėje atsiradimą. Tai patvirtino įmonės direktorius, liudytojas A. Š. bei iš dalies liudytojas V. S. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nelojalumas darbdaviui bei įmonės interesų nepaisymas. Tai trukdė kitiems darbuotojams eiti savo pareigas, privertė juos gaišti laiką. Be to, ieškovas kvietė darbuotojus susirinkti darbo laiku, o savo darbo užduočių vykdymo iki numatyto susitikimo laiko nebuvo perdavęs kitiems įmonės darbuotojams suderinus su vadovais.
  3. Teismas nevertino įmonės vadovo 2010 m. spalio 28 d. 14.04 val. elektroniniu paštu ieškovui siųsto laiško, kuriame nurodyta, kad darbdavys pasiūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu pateikė po ieškovo prašymo, t. y., ieškovas inicijavo darbo santykių nutraukimą šalių susitarimu.
  4. Teismas neatsižvelgė į įrodymus, kad ieškovui ir iki 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymo buvo skiriamos panašios užduotys, tiek žodiniais nurodymais, tiek elektroniniu paštu. Minėtu įsakymu užduotys suformuluotos tik po to, kai ieškovas sąmoningai pradėjo ignoruoti ankstesnius direktoriaus nurodymus. Teisės aktai neriboja darbdavio pasirinkimo formuluoti darbo užduotis žodžiu, raštu ar įsakymu bei jų atlikimą vertinti komisijoje. Tai, kad tokia forma užduotys nebuvo pateiktos kitiems brokeriams savaime nedaro tokio užduočių formulavimo neteisėtu. Liudytojas A. Š. patvirtino, jog jis taip pat direktoriui teikdavo ataskaitas, jis ir liudytojai V. S. bei R. P. patvirtino, jog visi brokeriai darydavo draudimo produktų pardavimus, sudarinėjo klientų sąrašus. Be to, tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas pašalino ieškovą iš VIP grupės, kadangi ieškovo darbas grupėje nedavė rezultatų, rodo, jog atsakovas turėjo ieškovui pretenzijų.
  5. Ieškovo darbo sutarties 3.2 punkte aiškiai nustatyta, jog „darbuotojas yra atsakingas už tokių pareigų ir veiksmų vykdymą kaip tai nustatyta teisės aktuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginėse instrukcijose ir/ar Darbuotojui paveda direktorius ir/ar asmuo, kuriam Darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus“. Darbo tvarkos taisyklių 2.1.1 punkte nustatyta, jog „bendrovės darbuotojas privalo tiksliai vykdyti visus teisėtus Bendrovės administracijos nurodymus“. Draudimo brokerio pareigybės nuostatų 3.7 punkte nustatyta, jog brokerio pareigos yra „vykdyti kitus, su Bendrovės veikla bei darbo funkcijomis susijusius, Draudimo grupės vadovo ir(ar) Draudimo brokerių skyriaus vadovo ir (ar) Bendrovės direktoriaus nurodymus“. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ ūkinė veikla ir draudimo brokerių, įskaitant ieškovo, darbas yra susijęs su aktyviu klientų ieškojimu. Teismas nekonstatavo, jog 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymas yra neteisėtas, kad ieškovui paskirtos darbo užduotys yra praktiškai neįgyvendinamos ir kad šių užduočių vertinimo komisijos išvados prieštarautų teisės aktams.
  6. Antroji drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta vadovaujantis darbo užduočių vertinimo komisijos išvadomis, užfiksuotomis 2010 m. lapkričio 16 d. susirinkimo Nr. 2 protokole, kuriame konstatuota, kad iš trijų užduočių dvi yra neatliktos, o viena atlikta dalinai. Ieškovas užduočių neatlikimą motyvavo tuo, kad laisvą laiką, likusį nuo kitų užduočių, skyrė klientų analizei bei telerinkodaros srities studijoms, šių užduočių anksčiau nebuvo daręs, o įmonė jokių mokymų nebuvo organizavusi, su kuo pasikonsultuoti neturėjo. Darbdavys nurodytas priežastis pripažino nepateisinamomis. Atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė ir ieškovas, o kai kurias aplinkybes, susijusias su jo vykdytais draudimo produktų pardavimais bei atsakovo organizuotais mokymais, pripažino teismo posėdžio metu. Be to, ieškovas elgėsi aplaidžiai, neprašė pratęsti užduočių įvykdymo termino.
  7. Ieškovas savo pasiaiškinime darbdaviui kuro limito sumažinimo nesiejo su netinkamu jam paskirtų darbo užduočių atlikimu. Jis papildomai nesikreipė į įmonės administraciją, kad jam trūksta kuro, kad galėtų vykti pas potencialius klientus.
  8. Teismas netinkamai aiškino bei taikė DK 239 straipsnio nuostatas. Teismas neanalizavo atsakovo argumentų dėl ieškovui paskirtų darbo užduočių skirtingumo bei DK 239 straipsnio nuostatų aiškinimo teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 12 punktas). 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu ieškovui paskirtų atskirų darbo užduočių, kurių įvykdymui buvo nustatyti skirtingi terminai, įvykdymą atskirai vertino darbo užduočių vertinimo komisija, susirinkusi į tris posėdžius. Drausminės nuobaudos buvo skiriamos už konkrečių 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymo punktų netinkamą įvykdymą. Teismas neanalizavo užduočių formuluočių jų tapatumo prasme, bei ar netinkamas užduočių vykdymas gali būti laikomas trunkamu darbo drausmės pažeidimu.
  9. Teismas neanalizavo priežastinio ryšio tarp atsakovo neva atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo išgyvenimų, todėl sprendimas neturtinės žalos priteisimo dalyje taip pat nepakankamai motyvuotas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nenurodė, kokias ir kaip darbo tvarkos taisyklių 2.1.1. punkte nurodytas prievoles ieškovas pažeidė, kokios neigiamos pasekmės kilo bendrovei, kuo pasireiškė įtampa ir trukdymas kitiems darbuotojams, kaip pasireiškė darbo tvarkos taisyklių 2.2 punkto pažeidimas, kokius darbus ieškovas pavedė kitiems darbuotojams be vadovo sutikimo. Apeliantas nenurodė, kad ieškovas būtų pažeidęs komercinių ir profesinių paslapčių tvarką, kas sudarytų Draudimo brokerio pareigybės nuostatų 3.1. punkto pažeidimo sudėtį. Nei vienas iš teismo apklaustų draudimo brokerių, dirbusių tokiose pačiose pareigose, kaip ieškovas, nepatvirtino, kad dėl elektroninio laiško bendrovėje kilo didelė įtampa, kai kurie laiško iš viso neprisiminė. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltinimus, atsakovas nepateikė.
  2. Direktoriaus 2010 m. spalio 28 d. ieškovui siųstas elektroninis laiškas neatskleidžia, kad ieškovas būtų prašęs nutraukti darbo sutartį.
  3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų ieškovui inkriminuotų drausmės pažeidimų, taip pat ir lojalumo darbdaviui. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai pagrindė savo išvadas, remdamasis rašytiniais įrodymais konstatavo, kad užduotis ieškovas sąžiningai stengėsi atlikti, mėgino paaiškinti jų neatlikimo priežastis, ir kad darbdavys kryptingai siekė atleisti ieškovą iš darbo.
  4. Ieškovui vieninteliam iš draudimo brokerių buvo nustatytos užduotys, kurios anksčiau jam niekad nebuvo skirtos. Priimant ieškovą į darbą buvo sulygta, kad ieškovas aptarnaus esamus klientus ir tuos, kurie kreipsis patys, t. y. kad vykdys funkcijas, priskiriamas paprastiems, o ne aktyviems pardavimams. Kad ieškovas atliko technines draudimo brokerio funkcijas, patvirtino trys liudytojai. Ieškovo funkcijos buvo pasiūlymų suvedimas į draudimo kompanijų programas; derybų su draudimo kompanijomis vedimas dėl draudimo sąlygų ir kainų (esant naudos gavėjui – draudimo sąlygų derinimas su juo); pasiūlymų ruošimas ir išsiuntimas klientui ir/ar kolegai; pasiūlymo komentavimas klientui; klientų konsultavimas visais draudimo klausimais; kolegų konsultavimas; žalų reguliavimo darbai; polisų spausdinimas ir pristatymas klientams. Aktyvūs pardavimai yra naujų klientų paieška, t.y. kai darbu įmonėje apsirūpina pats brokeris. Po to, kai ieškovas nesutiko išeiti iš darbo, jam vieninteliam iš brokerių raštu buvo paskirtos telefoninio pardavimo užduotys.
  5. Antra drausminė nuobauda ieškovui buvo per griežta ir neadekvati, o užduočių neatlikimo priežastys nepateisinamomis laikytos nepagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, „jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005). Ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su užduotimis, mokymai nebuvo susiję su tų konkrečių užduočių atlikimu, jie buvo iš esmės teorinio pobūdžio.
  6. DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojo kaltė yra esminis darbo drausmės pažeidimo elementas, jį turi įrodyti darbdavys, jo nenustačius, drausminė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. aprobuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių santraukos. Teismų praktika Nr. 30). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prieš skirdamas nuobaudas būtų analizavęs kaltės laipsnį, ar dėl to atsirado neigiamos pasekmės ir pan. Darbdavys, spręsdamas darbuotojo atleidimo iš darbo už pakartotinį drausmės pažeidimą klausimą, negali vadovautis vien kiekybiniu pažeidimų požymiu, o turi atsižvelgti į pažeidimo laipsnį, į kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441).
  7. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45) išaiškinta, kad DK 239 straipsnio nuostata, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą reiškia draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną ir tą patį darbo drausmės pažeidimą, jeigu paaiškėja keli darbuotojo padaryti darbo drausmės pažeidimai, pavyzdžiui, kai, atlikus patikrinimą, paaiškėja keli darbuotojo padaryti pažeidimai ir pan., paprastai skiriama viena drausminė nuobauda (DK 35 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, kai darbuotojui už tą pati darbo drausmės pažeidimą skirtingu laiku priimtais įsakymais yra paskirtos kelios drausminės nuobaudos, tai teismas vėlesnes iš jų, netikrindamas pagrįstumo, pripažįsta neteisėtomis. 2010 m. lapkričio mėn. 22 d. direktoriaus įsakymu ieškovui skirtas papeikimas už 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu paskirtų užduočių netinkamą vykdymą, o 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra už tuo pačiu įsakymu paskirtų tų pačių užduočių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 2010 m. lapkričio 5 d. įsakyme iš esmės nustatyta užduotis sudaryti 150 naujų klientų sąrašą ir kas savaitę susisiekti su 50 klientų iš sąrašo bei su 10 susitikti. Tai ne skirtingos, o tapačios, tik išskirstytos terminais, užduotys.
  8. Teismas panaikino paskirtas drausmines nuobaudas ir pripažino, kad darbdavys neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, t. y. teismas pripažino neteisėtais atsakovo veiksmus. Teismas pagrįstai, ieškovo pateiktų įrodymų, tarp jų ir medicininių dokumentų, pagrindu pripažino, kad taip ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Byloje keliamas ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbdaviui taikant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, darbuotojui turi būti žinoma apie pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimą, tik po to, kai jis toliau daro pažeidimų, jam gali būti taikoma griežčiausia nuobauda – darbo sutarties nutraukimas, t.y. tuo metu, kai padarytas antrasis drausmės pažeidimas, pirmoji nuobauda turi būti jau paskirta ir galiojanti (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Atleidimas iš darbo yra griežčiausia darbuotojui skiriama drausminė nuobauda, todėl kilus ginčui dėl tokios nuobaudos paskyrimo teisėtumo turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik ankstesnių nuobaudų skyrimo darbuotojui teisėtumas, bet ir padaryto pažeidimo sunkumas ir jo padarymo aplinkybės.

132010 m. gruodžio 3 d. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus įsakymu Nr. 1535 skiriant ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas – paskirtą UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2010/1522 ir 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531.

  1. Dėl atsakovo direktoriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2010/1522 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo

14UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2010 ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2010 m. spalio 12 d. išsiuntė elektroninį laišką bendrovės darbuotojams, kuriame išdėstė savo požiūrį į tarp jo ir UADBB „Colemont draudimo brokeris“ vadovybės kilusį konfliktą ir pasiūlė darbuotojams susirinkti aptarti nurodytą problemą (b.l. 105, t. I). Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad tokio laiško išplatinimu ieškovas pažeidė bendrovės darbo tvarkos taisyklių 2.1.1. ir 2.2. punktus bei ieškovo pareigybės nuostatų 3.1 punktą, kadangi dėl išplatinto elektroninio laiško buvo prarastas darbui skirtas laikas ir padaryta žala bendrovei, sukeliant vidinę įtampą bei trukdant eiti tiesiogines pareigas daugeliui bendrovės darbuotojų (b.l. 40, t. I).

15Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškia nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.

16UADBB „Colemont draudimo brokeris“ darbo tvarkos taisyklių 2.1.1. punktas nustato, kad darbuotojas privalo sąžiningai dirbti, laiku ir tinkamai atlikti pavestą darbą, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, šių taisyklių, bendrovėje galiojančių norminių (lokalinių) aktų, pareiginių nuostatų, tiksliai vykdyti visus teisėtus bendrovės administracijos nurodymus, susilaikyti nuo veiksmų, trukdančių kitiems darbuotojams eiti savo pareigas. Pagal taisyklių 2.2 punktą, darbuotojas neturi teisės be tiesioginio savo vadovo sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui (b.l. 92, 159, t. I). Ieškovo pareigybinių nuostatų 3.1 punktu įtvirtinama ieškovo pareiga saugoti bendrovės komercines paslaptis, ginti bendrovės interesus ir būti lojaliu darbdaviui (b.l. 162, t. I). Paminėtos nuostatos apima gan plačią reglamentavimo sritį, yra bendro aiškinamojo pobūdžio, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą už paminėtų nuostatų pažeidimą vien nuoroda į jas yra nepakankama – įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo turi būti aiškiai atskleista, kokiais konkrečiais ieškovo veiksmais kokios nuostatos buvo pažeistos. Iš atsakovo direktoriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 2010/1522 turinio, šalių paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų galima daryti prielaidą, kad ieškovas buvo kaltinamas pažeidęs įsipareigojimą susilaikyti nuo veiksmų, trukdančių kitiems darbuotojams eiti savo pareigas, pavedęs pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui be tiesioginio savo vadovo sutikimo, taip pat pažeidęs lojalumo bendrovei įsipareigojimą.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant ieškovui drausminę nuobaudą už paminėto elektroninio laiško išplatinimą nebuvo tinkamai atskleista objektyvioji drausmės pažeidimo pusė. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad bendrovėje galiojantys lokaliniai aktai draudė ieškovui siųsti elektroninius laiškus kitiems įmonės darbuotojams, taip pat nenustatyta, kad dėl paminėto elektroninio laiško išplatinimo buvo realiai trukdoma kitiems įmonės darbuotojams atlikti savo pareigas ar buvo sugaišintas darbuotojų darbo laikas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad ieškovo šauktas darbuotojų susitikimas realiai neįvyko. Įtampos bendrovėje sukėlimas, jei tokia būtų buvusi sukelta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, negali būti prilyginamas veiksmams, trukdantiems darbuotojams eiti savo pareigas pagal UADBB „Colemont draudimo brokeris“ darbo tvarkos taisyklių 2.1.1. punktą, už kurį darbuotojui galėtų būti skiriama drausminė nuobauda. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad įtampa bendrovėje kilo, kadangi kai kurie iš teisme liudytojais apklaustų atsakovo darbuotojų šios aplinkybės apskritai nepaminėjo. Tai, kad liudytojas A. Š. (buvęs tiesioginis ieškovo vadovas) paliudijo, jog jautė psichologinį spaudimą ir įtampą dėl darbuotojų nuomonių išsiskyrimo ir jo laikymo „išdaviku“ (b.l. 32, t.II) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad įtampa buvo jaučiama visų ar bent daugumos įmonės darbuotojų. Apelianto teiginiai, kad byloje neįrodyta, jog įtampa nebuvo sukelta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti, kadangi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo faktą, o taip pat ir jos skyrimo pagrindą pagal įstatymą privalo įrodyti darbdavys. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenurodė ir nepagrindė, kokius konkrečiai savo darbus ieškovas neva buvo pavedęs atlikti kitiems asmenims be vadovybės leidimo (darbo tvarkos taisyklių 2.2 punktas), tai nenurodyta ir 2010 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 2010/1522 dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Lojalumas darbdaviui pagal ieškovo pareigybinių nuostatų 3.1 punktą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, turi būti suprantamas kaip darbuotojo veikimas išimtinai bendrovės interesais, tačiau negali būti aiškinamas kaip draudžiantis išsakyti neigiamą nuomonę ar kritiką (tegu ir nepagrįstą) bendrovės vadovybės atžvilgiu. Įvertinusi ieškovo siųsto elektroninio laiško turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad jame išdėstyta asmeninė subjektyvi ieškovo pozicija, t.y. ieškovo nuomonė, kuriai tiesos kriterijus negali būti taikomas. Tokios nuomonės išplatinimas galėjo būti darbdavio vertinamas kaip nepageidautinas darbuotojo elgesys, tačiau savaime negalėjo būti pakankamu pagrindu taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, kadangi už nuomonės išreiškimą asmuo negali būti baudžiamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis).

18Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nelabai siejasi su atsakovo darbo tvarkos taisyklių 2.1.1, 2.2 punktų nuostatomis nėra pakankamai išsamiai argumentuotas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neįrodė drausmės pažeidimo sudėties, teisingumo. Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2010/1522 ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta nepagrįstai.

  1. Dėl atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531 ir 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1535 paskirtų nuobaudų teisėtumo

19Atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531 ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas už UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu paskirtų darbo užduočių neatlikimą be pateisinamų priežasčių, atsižvelgiant į darbo užduočių vertinimo komisijos 2011 m. lapkričio 16 d. protokolą (b.l. 52, t. I). 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1535 ieškovui skirta nuobauda – atleidimas iš darbo, atsižvelgiant į anksčiau skirtas galiojančias nuobaudas ir įvertinus naujai padarytą drausmės pažeidimą - UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymo 4 punkte nurodytų užduočių nevykdymą be pateisinamų priežasčių. Kadangi darbo sutartis su darbuotoju DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu gali būti nutraukiama tik tuo atveju, jei darbuotojas jau buvo baustas už darbo drausmės pažeidimą, ir paskirta nuobauda yra galiojanti, šios dvi ieškovui paskirtos nuobaudos vertintinos kartu, nes, pripažinus drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimą 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2010/1522 neteisėtu, konstatuotina, kad ieškovas galėjo būti atleistas iš darbo nurodytu pagrindu tik tuo atveju, jei 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531 ieškovui paskirta nuobauda bus pripažinta galiojančia (teisėtai paskirta), o 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1535 paskirta nuobauda – skirta nepažeidžiant jos skyrimo tvarkos ir pagrindų.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu ieškovui skirtos užduotys buvo neteisėtos, nustatytos turint tikslą atleisti ieškovą iš darbo dėl jo principingo elgesio. Vadovaujantis ieškovo pareigybės nuostatų 3.7 punktu, ieškovo pareiga buvo vykdyti kitus su bendrovės veikla bei darbo funkcijomis susijusius [...] bendrovės direktoriaus nurodymus (b.l. 162, t. I). Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teisės aktai nenustato privalomų būdų darbdaviui formuluoti savo nurodymus darbuotojams, taip pat su tuo, kad byloje surinkti įrodymai (ieškovo ir atsakovo direktoriaus susirašinėjimas elektroniniu paštu, šalių paaiškinimai) patvirtina, jog atskiru įsakymu užduotys ieškovui buvo suformuluotos po to, kai tarp jo ir atsakovo direktoriaus kilo nesutarimai dėl ieškovo pareigų apimties, todėl vien ta aplinkybė, kad nei kitiems įmonės darbuotojams, nei pačiam ieškovui užduotys anksčiau nebuvo formuluojamos atskirais įsakymais savaime nėra aplinkybė, liudijanti neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovo atžvilgiu ar siekį bet kokiomis priemonėmis atleisti ieškovą iš darbo.

21Kolegija taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu jam skirtos užduotys neatitinka jo darbo sutarties ir todėl jam buvo skirtos neteisėtai. Pagal ieškovo darbo sutarties 3.1 punktą, ieškovo pareigos yra draudimo brokeris, taigi sudarydamas darbo sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti draudimo brokerio funkcijas ir kvalifikaciją atitinkančius darbus. Pagal darbo sutarties 3.2 punktą, ieškovas buvo atsakingas už tokių pareigų ir veiksmų vykdymą, kaip tai nustatyta teisės aktuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginėse instrukcijose ir/ar darbuotojui paveda direktorius ir/ar asmuo kuriam darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus (b.l. 17, t. I). Buvęs atsakovo įmonės vadovas B. S., pasirašęs su ieškovu darbo sutartį, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paliudijo, kad darbo sutartyje darbuotojo funkcijos nėra išsamiai išvardytos, nes jos gali keistis. Pagrindinių funkcijų, kurias turėjo atlikti brokeris, sąrašas, buvo išvardytas Draudimo brokerio skyriaus reglamente. Draudimo brokerio tikslas – parduoti draudimo paslaugas, jis yra paslaugų pardavinėtojas. Brokeris gali išgyventi tik turėdamas klientų, todėl naujų klientų paieška – savaime suprantamas dalykas, neturėdamas klientų brokeris užsiima aktyviu pardavimu, tuo tarpu turėdamas klientų draudimo brokeris gali aktyvių pardavimų ir nevykdyti (b.l. 102-104, t. II). Iš šių parodymų bei kitų atsakovo bendrovės darbuotojų, apklaustų liudytojais, paaiškinimų, taip pat Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme pateiktos draudimo brokerio sąvokos matyti, kad draudimo brokerio kvalifikaciją ir pareigas atitinkantis darbas yra tiek darbas su esamais bendrovės klientais, tiek naujų klientų paieška, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas anksčiau nevykdė aktyvių pardavimų dėl įmonės veiklos ir darbo organizavimo pobūdžio nėra pagrindas teigti, kad darbdavio nurodymas tokias užduotis atlikti yra tarp šalių sudarytos darbo sutarties pažeidimas. Kadangi UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu ieškovui pavestos užduotys priskirtinos draudimo brokerio funkcijoms, jas turėtų gebėti atlikti asmuo, atitinkantis šiai pareigybei keliamus kvalifikacijos reikalavimus, reikalavimas tokias užduotis atlikti pats savaime ieškovo darbo sutarties nepažeidė, nes iš ieškovo darbo sutarties negalima daryti išvados, kad ja būtų sulygta tik dėl tam tikrų konkrečių draudimo brokerio funkcijų atlikimo (darbo su esamais bendrovės klientais). Darbdavio atstovo reikalavimas darbuotojui, pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui, vykdyti kitas su jo pareigomis susijusias funkcijas yra teisėtas, ir darbuotojo privalo būti vykdomas, o nepagrįstas atsisakymas tokias funkcijas atlikti gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skirta nuobauda, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531 ir 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1535 skiriant ieškovui drausmines nuobaudas buvo pažeista šių nuobaudų skyrimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo, nors ir paremta netinkamais motyvais, yra iš esmės teisėta ir pagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 328 straipsnis).

22Pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kartu atmesdama atitinkamus apelianto argumentus, kad atsakovui priimant 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 1535 buvo pažeistas DK 239 straipsnyje numatytas draudimas už vieną drausmės pažeidimą skirti kelias drausmines nuobaudas. Apelianto teigimu, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu ieškovui buvo suformuluotos kelios užduotys, o drausminės nuobaudos skirtos už skirtingų užduočių nevykdymą, tačiau tokios išvados neleidžia daryti byloje sutrinkti įrodymai. Iš UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymo turinio matyti, kad juo priskirtos užduotys yra susijusios viena su kita, t.y. galutinė ieškovui skirta užduotis sudaryti 150 naujų potencialių klientų sąrašą, su jais susisiekti ir susitikti bent su 30 jų išdėstyta terminais trims kalendorinėms savaitėms (b.l. 48, t. I). Tai leidžia sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog paminėtu įsakymu ieškovui buvo suformuluotos ne skirtingos, o viena, terminais išdėstyta, užduotis. Iš byloje esančių ieškovo užduočių vertinimo komisijos protokolų taip pat matyti, kad UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu ieškovui skirtos užduotys buvo vertinamos kartu (b.l. 50, 53, 56). Taigi konstatuotina, kad tiek 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531, tiek 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1535 ieškovui buvo skirtos drausminės nuobaudos už tą patį pažeidimą – atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu skirtų užduočių netinkamą vykdymą.

23Apeliaciniu skundu atsakovas be kita ko nurodo, kad už atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu skirtų užduočių netinkamą vykdymą ieškovui galėjo būti skiriamos dvi drausminės nuobaudos, atsižvelgiant į tai, kad drausmės pažeidimas yra tęstinis. Iš esmės sutikdama su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant nuobaudą už tęstinį darbo drausmės pažeidimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas proporcingumo principui. Antroji drausminė nuobauda už tęstinį pažeidimą gali būti skiriama tuo atveju, jei darbuotojas po pirmosios nuobaudos paskyrimo ir toliau pažeidžia darbo drausmę. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar darbuotojas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, be to, antroji nuobauda negali būti skiriama jei po pirmosios nuobaudos paskyrimo nepraėjo protingas terminas, per kurį darbuotojui buvo sudarytos galimybės ištaisyti susidariusią padėtį. Šiuo atveju ieškovui skirtos dvi drausminės nuobaudos per dešimties dienų laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu skirtos užduotys buvo iš dalies vykdomos, taigi skiriant ieškovui griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo, proporcingumo principo reikalavimų nebuvo laikomasi.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skirdamas ieškovui griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsakovas neįvertino reikšmingų pažeidimo padarymo aplinkybių ir pažeidė savo kaip darbo sutarties šalies pareigą kooperuotis su kita sutarties šalimi. Darbdavys, spręsdamas darbuotojo atleidimo iš darbo už pakartotinį drausmės pažeidimą klausimą, negali vadovautis vien kiekybiniu pažeidimų požymiu, o turi atsižvelgti į pažeidimo laipsnį, į kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš dalies įvykdė UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu suformuluotas užduotis, paaiškinimuose dėl padarytų pažeidimų be kita ko nurodė, kad dėl ilgą laiką vykdytų kitokio pobūdžio funkcijų jo gebėjimai atlikti nurodytas užduotis riboti, be to, užduotims atlikti trūksta laiko dėl to, kad ieškovas privalo vykdyti ir kitas, anksčiau vykdytas, funkcijas (b.l. 55, 58, 61-62, t. I). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sprendęs ieškovo iškeltus darbo organizavimo klausimus, išaiškinęs ieškovui turimų užduočių atlikimo prioritetus. Be to, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymu suformuluota užduotis turėjo būti atlikta per 3 darbo savaičių laikotarpį, per šį terminą ieškovas net tris kartus buvo vertinamas komisijos, turėjo rašyti keletą pasiaiškinimų dėl paskirtų užduočių netinkamo vykdymo, o tai taip pat galėjo kliudyti ieškovui tinkamai vykdyti pavestas užduotis. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas siekė bet kokiomis priemonėmis atleisti ieškovą iš darbo, skirdamas ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atsakovo bendrovėje dirbo šešerius metus, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas per nurodytą laikotarpį, o konfliktinė situacija tarp ieškovo ir bendrovės vadovo kilo tik pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui, ieškovui priskyrus užduotis, kurių jis per ankstesnį darbo laikotarpį neatlikdavo. Esant tokioms aplinkybėms pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, neatitinka jo padaryto pažeidimo sunkumo ir todėl negali būti pripažinta paskirta teisėtai.

25Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

263. Dėl neturtinės žalos

27Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė išgyvenimus ir nestabilumo darbe jausmą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008.). Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, t.y. į tai, kad nors darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų siekęs bet kokiomis priemonėmis atleisti ieškovą iš darbo dėl to, kad pastarasis gynė savo pažeistas teises, taip pat į tai, kad ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovo direktoriaus jam duotos užduotys ir įpareigojimai neatitinka jo darbo sutarties ir yra neteisėti, ir tokiu būdu pats iš dalies prisidėjo prie susidariusios konfliktinės situacijos, mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista turtinė kompensacija yra pakankama jo kaip darbuotojo skriaudai dėl neteisėto atleidimo iš darbo kompensuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

283. Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 15 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 39 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų skundo reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1176 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinus priešpriešinius šalių reikalavimus, galutinė iš atsakovo ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1122 Lt.

30Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepaskirstomos, kadangi jų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatyto minimalaus valstybei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

31Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

Nutarė

32Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

33Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 1122 Lt (tūkstantį šimtą dvidešimt du litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo T. J. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2010... 5. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 30 d. buvo priimtas dirbti į UADBB... 6. Atsakovas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ su ieškiniu nesutiko.... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu... 8. Teismas konstatavo, kad ieškovui skirtos drausminės nuobaudos neatitinka jų... 9. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteista 15 802,05... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ prašo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. J. prašo apeliacinį skundą... 12. Byloje keliamas ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3... 13. 2010 m. gruodžio 3 d. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktoriaus... 14. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2010... 15. Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik... 16. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ darbo tvarkos taisyklių 2.1.1. punktas... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 18. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo... 19. Atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 01-63/1531... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios... 21. Kolegija taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad UADBB „Colemont... 22. Pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas be kita ko nurodo, kad už atsakovo direktoriaus... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su... 25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. 3. Dėl neturtinės žalos... 27. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui... 28. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai... 30. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 31. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 32. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 33. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d.... 34. Priteisti iš atsakovo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 1122 Lt...