Byla 2A-255-302/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ir J. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ir J. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė B. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) Kauno klinikinės ligoninės 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2003 metais gatvėje suklupo, nukrito ir susimušė kelį. Po patirtos traumos kelio sąnario būklė blogėjo, 2010 m. kovo 6 d. ji buvo siųsta gydytojo ortopedo traumotologo konsultacijai dėl dešinio kelio sąnario uždegimo diagnozės patikslinimo ir gydymo. Ieškovę konsultavęs gydytojas ortopedas traumotologas diagnozavo dešinio kelio sąnario artrozės III stadiją, rekomendavo sąnario endoprotezavimo operaciją. Laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2010 m. liepos 21 d. ieškovė buvo stacionarizuota į Kauno klinikinės ligoninės I-ąjį vidaus ligų skyrių, kur ieškovę konsultavęs gydytojas ortopedas traumotologas J. B. nustatė diagnozę - dešinio kelio sąnario artrozė. Ieškovė 2010 m. gruodžio 29 d. vėl konsultavosi su gydytoju J. B., kuris nustatė diagnozę - dešinio kelio sąnario artrozės III stadija, įtarė dešinio kelio sąnario uždegimą, nurodė, jog tikslingas endoprotezavimas arba atrodezė, bei paskyrė planine tvarka operaciją. Ieškovei buvo atlikta artrodezės operacija, tačiau operacija buvo neefektyvi, nes dešinio sąnario būklė nepagerėjo, po operacijos operuota koja tapo visiškai nejudri, kojos negalima sulenkti per kelį, koja nuolat tirpsta. Ieškovės teigimu, VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje jai buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos - atlikta netinkama kelio sąnario operacija, kadangi sąnarys nebuvo protezuotas endoprotezu, o buvo atlikta artrodezė ir uždėtas Ilizarovo aparatas, be to, po operacijos nebuvo skirta jokia reabilitacija. Taip pat ieškovė tvirtino, kad ji nebuvo tinkamai informuota, būtent kokia operacija jai bus atliekama. Ieškovės teigimu, po atliktos dešinio kelio sąnario artrodezės operacijos ji iki šiol jaučia neatitaisomus padarinius, pasireiškiančius ne tik sveikatos sutrikimais, bet ir patirta emocine depresija, nuolatiniu nerimu dėl ateities, taip pat jaučia fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

144.

15Teismas sprendė, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus (Toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 2014 m. vasario 19 d. ataskaitoje Nr. D17-48-(1.27) aprašyti teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų nuostatų pažeidimai nepatvirtina, jog ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos ar kad nesuorganizuota reabilitacijos gydytojo konsultacija lėmė ieškovės sveikatos sutrikimą ir po operacijos esančią ieškovės būklę.

165.

17Įvertinęs Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) atliktą tyrimą ir 2014 m. rugsėjo 30 d. komisijos sprendimą bei ikiteisminio tyrimo metu specialisto atlikto tyrimo išvadas (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 97–105), teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. sausio 6 d. ieškovei VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamos kokybės medicininės paslaugos. Teismo vertinimu, ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo bei specialisto tyrimo išvadų.

186.

19Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo dabartinę būklę nepagrįstai lygina ne su būkle, kuri buvo prieš operaciją, o su ankstesne, kai sąnario uždegimas nebuvo prasidėjęs, todėl sprendė, kad pacientės sveikatos pablogėjimas, lyginant su visiškai sveiko žmogaus būkle, nėra susijęs su kaltais sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos ar joje dirbančių medikų veiksmais.

207.

21Taip pat teismas nurodė, kad specialisto išvadoje yra konstatuota, jog pooperaciniu laikotarpiu ieškovei galėjo būti paskirta fizinės medicinos reabilitacijos gydytojo konsultacija ir gydymas, siekiant apmokyti pacientą judėti, tačiau tai nebūtinai turėjo būti vykdoma stacionarinio gydymo metu. Be to, pažymėjo, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog operuotos kojos reabilitacija (judesių atstatymas) buvo kontraindikuotina (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 104).

228.

23Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprašė panaikinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, ieškinį reiškė tik dėl žalos atlyginimo, o Komisijos sprendimas buvo tik viena iš įrodinėjimo priemonių, teismas nesvarstė klausimo dėl termino skųsti Komisijos sprendimą praleidimo ir atnaujinimo. Teismas nurodė, kad termino apskųsti Komisijos sprendimą praleidimas nesudaro kliūčių spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Apeliaciniame skunde ieškovė B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

289.1.

29Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nė vieno teisinio argumento, teismas neanalizavo ir nevertino ieškinyje nurodytų argumentų (ieškovei atlikta artrodezės operacija nebuvo efektyvi; ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie tai, kokia operacija jai bus atliekama; Komisija formaliai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus) pagrįstumo, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

309.2.

31Teismas netinkamai vertino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2014 m. vasario 19 d. ataskaitą Nr. D17-48-(1.27) bei šios institucijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. T1-287 dėl ieškovei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nustatytus pažeidimus.

329.3.

33Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, jos buvo teiktos, pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojas J. B. ieškovę gydė ir operavo pažeisdamas jam pagal profesiją priklausančius vykdyti medicinos normų atitinkamus reikalavimus. Gydytojas netinkamai atliko savo pareigas tiek nustatydamas diagnozę, tiek parinkdamas gydymą, tiek taikydamas netinkamą pooperacinį gydymą. Dėl ieškovę gydžiusio ir operavusio gydytojo kaltės ieškovė iki šiol jaučia sveikatos sutrikimus ir patiria neturtinę žalą.

3410.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VŠĮ Kauno klinikinei ligoninė prašo skundo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3610.1.

37Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamą sprendimą aiškiai motyvavo, nurodydamas atitinkamus argumentus, paremtus sveikatos priežiūros specialistų išvadomis.

3810.2.

39Ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl Komisijos atlikto tyrimo bei Komisijos išvadų nepagrįstumo, nors Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo įstatyme nustatyta tvarka net neskundė. Be to, ieškinyje irgi nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą. Komisijos sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis. Atmesdama ieškovės pretenziją dėl tariamai sveikatai padarytos žalos atlyginimo, Komisija konstatavo šias ginčui svarbias aplinkybes: pirma, pareiškėjos nusiskundimai, kad ji buvo netinkamai informuota apie operaciją, nepagrįsti; antra, pareiškėjai reabilitacinis gydymas iškart po operacijos nebuvo tikslingas; trečia, sprendimas dėl operacijos būdo buvo priimtas gydytojų konsiliumo; ketvirta, pareiškėjai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kvalifikuotai.

4010.3.

41Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino Akreditavimo tarnybos išvadą. Teismas pagrįstai išvadoje nustatytus tariamus pažeidimus vertino kaip formalius ir neturėjusius esminės reikšmės pacientės sveikatos būklei. Dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės informavimu apie operaciją ir jos sutikimo teismas taip pat pasisakė sprendime ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie tai, kokią operaciją jai ketinama atlikti.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4411.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

4612.

47Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, teismas neanalizavo ir nevertino ieškovės argumentų, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; antra, teismas netinkamai vertino Akreditavimo tarnybos 2014 m. vasario 19 d. ataskaitą Nr. D17-48-(1.27) bei šios institucijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. T1-287; trečia, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, jos buvo teiktos, pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

4813.

49Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 8 d. ieškovę konsultavęs gydytojo ortopedas traumatologas paskyrė ieškovei atlikti dešinio kelio sąnario radiologinį tyrimą, kurį įvertinęs, diagnozavo dešinio kelio sąnario artrozės III stadiją, ir rekomendavo ieškovei sąnario endoprotezavimo operaciją. Ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2010 m. liepos 21 d. buvo stacionarizuota į Kauno klinikinės ligoninės I-ąjį vidaus ligų skyrių. Ieškovei buvo diagnozuota geležies deficito anemija, abiejų kelio sąnarių artrozė, vyraujanti dešiniajame sąnaryje (III stadija), reaktyvinis dešinio sąnario artritas. Ieškovę konsultavęs gydytojas J. B. nustatė, kad dešinysis kelio sąnarys labai sutinęs, deformuotas, judesiai riboti, skausmingi, fleksija 0, 10, 60 laipsnių, nustatė diagnozę – dešinio kelio sąnario artrozė. 2010 m. gruodžio 29 d. gydytojas J. B. nustatė diagnozę - dešinio kelio sąnario artrozės III stadija, įtarė dešinio kelio sąnario uždegimą, nurodė, jog tikslingas endoprotezavimas arba atrodezė, bei paskyrė planine tvarka operaciją. 2011 m. sausio 3 d. ieškovė B. M. buvo stacionarizuota Klinikinės ligoninės Endoprotezavimo ir sportinių traumų skyriuje. Ieškovei 2011 m. sausio 6 d. buvo atlikta artrodezės operacija (t. 1, b. l. 62). Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo gydymo

5014.

51Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d., t. y. galiojusia teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

5215.

53Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTIŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnis). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

5416.

55Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).

5617.

57Taigi, siekdama neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojų, teikusių gydymo paslaugas ieškovei (trečiojo asmens J. B.) neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

5818.

59Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

6019.

61Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

6220.

63Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

6421.

65Vadinasi, ir šioje byloje nustatant, ar teikdami ieškovei medicinos paslaugas, atsakovės darbuotojai elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai, ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, vertinimo prioritetas teiktinas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.

6622.

67Įvertinęs į bylą surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. sausio 6 d. ieškovei VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos tinkamos kokybės medicininės paslaugos, todėl skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog, priešingai nei konstatavo teismas, bylos duomenys patvirtina, kad jai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. Taigi byloje keliamas įrodymų vertinimo klausimas.

6823.

69Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

7024.

71Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomiems atsakovės pažeidimams pagrįsti į bylą buvo pateikti šie pagrindiniai rašytiniai įrodymai: Akreditavimo tarnybos 2014 m. vasario 19 d. ataskaita Nr. D17-48-(1.27) bei šios institucijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. T1-287 (t. 1, b. l. 13–18); 2014 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimas (t. 1, b. l. 59–63) bei 2015 m. vasario 26 d. specialisto išvada Nr. DG 71(191)/15(01) (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 97–105).

7225.

73Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Akreditavimo tarnybos 2014 m. vasario 19 d. ataskaitą Nr. D17-48-(1.27) bei šios institucijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. T1-287, kuriuose konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 14 d. ieškovei VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus reikalavimus.

7426.

75Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga, kurios viena iš funkcijų yra atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, taip pat prižiūrėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai).

7627.

77Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnybos parengti dokumentai neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o turi būti vertinami visų rašytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste. Akreditavimo tarnyba tikrina, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimų. Taigi ši tarnyba tikrina medicininę dokumentaciją, vertina, kaip laikomasi dokumentų pildymo tvarkos, tačiau ji nenustatinėja priežastinio ryšio tarp gydymo įstaigos darbuotojų atliktų veiksmų ir pacientui galimai atsiradusios žalos, ji negali konstatuoti, kad gydymo įstaiga netinkamai teikė paslaugas, tuo tarpu ekspertai turi platesnes galimybes įvertinti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl kiekvienu atveju, vertinant Akreditavimo tarnybos dokumentus, būtina atsižvelgti į šios tarnybos kompetenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2018).

7828.

79Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertino Akreditavimo tarnybos dokumentuose (ataskaitoje ir įsakyme) konstatuotus pažeidimus, tačiau sprendė, jog Akreditavimo tarnybos nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dėl ko ieškovei būtų galėjusi atsirasti žala. Teisėjų kolegija šiuo atveju neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi Akreditavimo tarnybos nustatyti teisės aktų ir atsakovės vidaus dokumentų tam tikrų nuostatų pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su ieškovės sveikatos būkle po jai atliktos operacijos, todėl jie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su gydymo paslaugų teikimo kokybe.

8029.

81Tuo tarpu Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalis). Komisija sprendžia, ar pacientui gydymo įstaigoje iš tikrųjų buvo padaryta žala, jeigu taip, kokio dydžio kompensaciją jis turėtų gauti. Nagrinėjamu atveju Komisija 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą dėl ieškovės, kuriame nustatė, kad 2011 m. sausio 6 d. artrodezės operacija buvo atlikta kokybiškai, sprendimą dėl operacijos būdo priėmė gydytojų konsiliumas, ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos kvalifikuotai, kokybiškai ir tinkamai, todėl žala ieškovei nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad minėtas Komisijos sprendimas įstatyme nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo šiuo sprendimu, kaip vienu iš rašytinių įrodymų, nesiremti.

8230.

83Ieškovės iniciatyva 2014 m. birželio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas specialisto tyrimas, kurį atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas. 2015 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. DG 71(191)/15(01) taip pat konstatuota, kad ieškovei diagnozė buvo nustatyta teisingai ir laiku, endoprotezavimo operacija buvo kontraindikuotina dėl tuo metu buvusios sąnario būklės (uždegimo, nejudrumo), parinkta operacija buvo teisinga, operuotos kojos reabilitacija (judesių atstatymas) yra kontraindikuotina, atsakovės įstaigos gydytojai klaidų nepadarė, taikytini gydymo metodai buvo išnaudoti (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 2, b. l. 104–105).

8431.

85Įvertinusi Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto tyrimo, kurį atliko ekspertinė įstaiga, išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės nepasitenkinimas operacijos rezultatais negali būti vertinamas kaip objektyviai pagrįstas.

8632.

87Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 38 min. iki 40 min.), ji savo būklę lygina ne su būkle, kuri buvo prieš operaciją, o su ankstesne savo būkle, kai sąnario uždegimas dar nebuvo prasidėjęs. Kaip jau buvo minėta, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Medicinos dokumentuose užfiksuotas aplinkybės ir pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog iki artrodezės operacijos ieškovė apie metus laiko apskritai nevaikščiojo, o po atliktos operacijos, nors ir sunkiai (su vaikštyne ir ramentais), bet gali vaikščioti. Nors dabartinė sveikatos būklė ieškovės netenkina, tačiau ji nėra susijusi su kaltais medicininės priežiūros paslaugas teikusios įstaigos ar joje dirbančių medikų veiksmais, kas suponuoja išvadą, jog nėra vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų

8833.

89Taigi ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

9034.

91Nenustačius atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakytina. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

9235.

93Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad teismas neanalizavo ir nevertino ieškovės argumentų (ieškovei atlikta artrodezės operacija nebuvo efektyvi; ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie tai, kokia operacija jai bus atliekama; Komisija formaliai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus ir pan.), todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9436.

95CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

9637.

97Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereikštų absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pakankamai išsamiai išdėstė argumentus tiek dėl ieškovei atliktos operacijos efektyvumo, tiek dėl ieškovės informavimo apie operaciją, kurių pagrindu sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi nenustatyti neteisėti atsakovės darbuotojų veiksmai.

9838.

99Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiu, kad jos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintas be jokių motyvų, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Dėl bylos procesinės baigties

10039.

101Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10240.

103Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

104Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

105Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė B. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2003 metais gatvėje suklupo, nukrito ir susimušė... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 14. 4.... 15. Teismas sprendė, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai... 16. 5.... 17. Įvertinęs Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo dabartinę būklę nepagrįstai lygina... 20. 7.... 21. Taip pat teismas nurodė, kad specialisto išvadoje yra konstatuota, jog... 22. 8.... 23. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprašė panaikinti Komisijos 2014 m.... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniame skunde ieškovė B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 28. 9.1.... 29. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nė vieno teisinio argumento,... 30. 9.2.... 31. Teismas netinkamai vertino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros... 32. 9.3.... 33. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovei teiktos asmens... 34. 10.... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VŠĮ Kauno klinikinei ligoninė... 36. 10.1.... 37. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde,... 38. 10.2.... 39. Ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl Komisijos atlikto tyrimo bei... 40. 10.3.... 41. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. 11.... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. 12.... 47. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, teismas... 48. 13.... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 8 d. ieškovę konsultavęs... 50. 14.... 51. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio... 52. 15.... 53. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant... 54. 16.... 55. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 56. 17.... 57. Taigi, siekdama neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė nagrinėjamu atveju... 58. 18.... 59. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra... 60. 19.... 61. Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti... 62. 20.... 63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad... 64. 21.... 65. Vadinasi, ir šioje byloje nustatant, ar teikdami ieškovei medicinos... 66. 22.... 67. Įvertinęs į bylą surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos... 68. 23.... 69. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK... 70. 24.... 71. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomiems atsakovės pažeidimams pagrįsti į... 72. 25.... 73. Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 74. 26.... 75. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos... 76. 27.... 77. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnybos parengti dokumentai neturi didesnės... 78. 28.... 79. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad,... 80. 29.... 81. Tuo tarpu Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl... 82. 30.... 83. Ieškovės iniciatyva 2014 m. birželio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis... 84. 31.... 85. Įvertinusi Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir ikiteisminio tyrimo... 86. 32.... 87. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų,... 88. 33.... 89. Taigi ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 90. 34.... 91. Nenustačius atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, dėl kitų atsakovės... 92. 35.... 93. Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad teismas neanalizavo ir nevertino... 94. 36.... 95. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo... 96. 37.... 97. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas,... 98. 38.... 99. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su... 100. 39.... 101. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo... 102. 40.... 103. Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, į bylinėjimosi... 104. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 105. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą....