Byla e2A-404-241/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Business Partner Group“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDK logistika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-407-569/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDK logistika“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Business Partner Group“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „MDK logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 66 451,88 Eur žalos atlyginimo, penkių proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1240-657/2016 iškėlė UAB „MDK logistika“ bankroto bylą. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) atliko mokesčių mokėtojos UAB „MDK logistika“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 7 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0680-828 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuris patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (13.2) FR0682-15 (toliau – ir VMI sprendimas).
  3. UAB „MDK logistika“ iš UAB „Business Partner Group“ 2013 m. įsigijo 136 vnt. padangų, 400 l dyzelinės alyvos ir 1 000 l antifrizo. Už šias prekes laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Business Partner Group“ išrašė UAB „MDK logistika“ penkias PVM sąskaitas-faktūras už 66 451,88 Eur.
  4. UAB „MDK logistika“ su UAB „Business Partner Group“ atsiskaitė grynaisiais pinigais per atskaitingą asmenį A. Ž., kuris ėjo UAB „MDK logistika“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., o laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. dirbo ir UAB „Business Partner Group“. Atsiskaitymas užfiksuotas penkiais laikotarpio nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitais. UAB „MDK logistika“ už prekes sumokėjo UAB „Business Partner Group“ 66 451,88 Eur. UAB „MDK logistika“ su UAB „Business Partner Group“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, išduotais iš UAB „MDK logistika“ kasos, pagal penkis įmonės kasos išlaidų orderius.
  5. 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „MDK logistika“ Estijos įmonės Cresh Invest OU vardu išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija MDK Nr. 1000112, kuria inicijuotas beveik visų prekių (128 vnt. padangų, 400 l dyzelinės alyvos ir 1 000 l antifrizo) pardavimas už 54 019,93 Eur. Tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštyje krovinio vežėju nurodyta UAB „Grileksa“.
  6. Pagal Estijos mokesčių administratoriaus informaciją Cresh Invest OU PVM deklaracijose nedeklaravo įsigijimų bendrijos teritorijoje ir nepateikė jokių VIES deklaracijų. Estijos įmonės Cresh Invest OU įgalioto asmens K. R. teigimu, Cresh Invest OU nėra susijusi su UAB „MDK logistika“ ir niekada nesudarė jokių sandorių su šia įmone. VMI sprendime daroma išvada, kad pagal 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MDK Nr. 1000112 sandoris tarp UAB „MDK logistika“ ir Cresh Invest OU neįvyko, o šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės minėtai Estijos įmonei pateiktos nebuvo.
  7. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „MDK logistika“ vykdyta veikla – krovininis kelių transportas; UAB „Business Partner Group“ registruota veikla – administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla ir naujų pastatų statyba. Padangų, dyzelinės alyvos, antifrizo pirkimo-pardavimo sandoriai neatitiko abiejų įmonių registruotos ir vykdomos veiklos. UAB „Business Partner Group“ akcininko UAB „Incom“ direktorius A. K. pateikė paaiškinimą VMI, kad UAB „Business Partner Group“ buvo nupirkta norint pradėti prekybą auksu, tauriaisiais metalais, deimantais.
  8. Mokestinio patikrinimo metu UAB „MDK logistika“ nepateikė prekių gabenimo dokumentų pagal UAB „Business Partner Group“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nenurodė, kokiu transportu ir koks vairuotojas gabeno prekes. Atsakovas nepaaiškino, į kokį bendrovės sandėlį ir kada buvo atgabentos ir išgabentos padangos, dyzelinė alyva ir antifrizas, kokiose talpose buvo dyzelinė alyva ir antifrizas. Nors UAB „MDK logistika“ įformino beveik visų prekių pardavimą Estijos įmonei, o parduodamų prekių vežėju nurodė UAB „Grileksa“, pardavimą imituojančioje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 1000112 nenurodytas vežusio krovinį automobilio valstybinis numeris, vairuotojo, vežusio krovinį, vardas ir pavardė, nenurodytos CMR važtaraščio išrašymo, krovinio pakrovimo ir iškrovimo datos. UAB „Grileksa“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. buvo atsakovas.
  9. Mokestinio patikrinimo metu UAB „MDK logistika“ nepateikė su UAB „Business Partner Group“ sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties. UAB „Business Partner Group“ operatyvaus patikrinimo metu (2014 m. lapkričio 11 d.) VMI nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, nevykdė patikrinimo metu duoto pasiūlymo deklaruoti PVM pagal UAB „MDK logistika“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
  10. UAB „MDK logistika“ direktorius (nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d.) A. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. dirbo UAB „Business Partner Group“. UAB „Business Partner Group“ prekių UAB „MDK logistika“ neperdavė, nors už jas buvo sumokėta 66 451,88 Eur, todėl UAB „MDK logistika“ patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Atsakovas, būdamas UAB „MDK logistika“ vadovu, sumokėdamas UAB „Business Partner Group“ už prekes, kurių UAB „MDK logistika“ negavo, pažeidė pareigą veikti įmonės interesais, būti jai lojaliu, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės BUAB „MDK logistika“ ieškinį atmetė.
  2. Teismas vertino, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, kuria atsakovė grindžia neteisėtus atsakovo veiksmus, jog UAB „MDK logistika“ ir UAB „Business Partner Group“ sudarė šių įmonių veiklai (UAB „MDK logistika“ vykdyta veikla – krovininis kelių transportas, UAB „Business Partner Group“ – administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla ir naujų pastatų statyba) nebūdingus sandorius, nepaneigia ir nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Business Partner Group“ realiai prekių ieškovei neperdavė. Iš abiejų šių įmonių įstatų teismas nustatė, kad abi įmonės turi teisę verstis bet kokia veikla, kuri neprieštarauja įstatymams.
  3. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad mokestinio patikrinimo metu ieškovė nepateikė prekių gabenimo dokumentų pagal UAB „Business Partner Group“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nenurodė, kokiu transportu ir koks vairuotojas gabeno prekes. Teismas pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas tuomet, kai atsakovas nebebuvo įmonės vadovu ir nedisponavo buhalteriniais dokumentais, kurie buvo kito vadovo žinioje. Todėl, teismo įsitikinimu, negalima besąlygiškai tvirtinti, kad visi dokumentai buvo išsaugoti ir pateikti mokesčių administratoriui, už kurių išsaugojimą buvo atsakingas nebe atsakovas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė į bylą neteikė jokių įrodymų, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už važtaraščių pildymą. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog prekės buvo perduotos UAB „MDK logistika“, patvirtino byloje liudytoju apklaustas A. R., ginčo sandorių sudarymo metu ėjęs UAB „Business Partner Group“ vadovo pareigas.
  4. Pasisakydamas dėl VMI sprendime nurodytos aplinkybės, kad niekas iš UAB „MDK logistika“ darbuotojų negalėjo nurodyti, kur buvo laikomos iš UAB „Business Partner Group“ įsigytos prekės, teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas paskutinis UAB „MDK logistika“ vadovas L. G. nurodė nežinantis, kur buvo laikomos prekės, tačiau jis taip pat pripažino, kad ne visi įmonės sandėliai iki jam pradėjus eiti vadovo pareigas buvo žinomi. Teismas vertino, kad ieškovė nepaneigė bylos nagrinėjimo metu atsakovo nurodytos aplinkybės, kad UAB „MDK logistika“ prekių įsigijimo laikotarpiu turėjo 200 kv. m sandėlį.
  5. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo yra pareiškusi dėl jo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė pinigų sumokėjimu UAB „Business Partner Group“ už prekes, kurios UAB „MDK logistika“ realiai nebuvo perduotos, konstatavo, jog VMI sprendime išdėstytos išvados apie neįvykusį prekių pardavimo sandorį su įmone Cresh Invest OU, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą šioje byloje reikšmės neturi. Teismas akcentavo, kad ieškovei įrodinėjant, jog prekės Estijos įmonei Cresh Invest OU parduotos nebuvo todėl, kad nebuvo gautos UAB „MDK logistika“ iš UAB „Business Partner Group“, ji privalėjo įrodyti, buvo tokios prekės UAB „MDK logistika“ apskaitoje nuo jų įsigijimo ir pardavimo, ar ne, tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo.
  6. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog UAB „MDK logistika“ nepateikė sutarties, sudarytos su UAB „Business Partner Group“ dėl prekių pirkimo-pardavimo, neįrodo, kad prekių įsigijimas iš UAB „Business Partner Group“ buvo fiktyvus. Teismas nurodė, kad PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant ginčą dėl fiktyvaus prekių perdavimo, pirkimo-pardavimo sutarties nebuvimas neįrodo fakto, kad UAB „Business Partner Group“ prekių UAB „MDK logistika“ neperdavė.
  7. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas dirbo tiek UAB „MDK logistika“, tiek ir UAB „Business Partner Group“, neįrodo, kad UAB „MDK logistika“, sumokėjusi pinigus, prekių negavo. Teismas konstatavo, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Business Partner Group“ dirbo vadybininku. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo eitas pareigas UAB „Business Partner Group“, nėra pagrindo spręsti, kad jis turėjo galimybę priimti sprendimą neperduoti prekių UAB „MDK logistika“.
  8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėja VMI sprendime – oficialiame rašytiniame įrodyme – konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau šiame sprendime nėra padarytos išvados, jog UAB „Business Partner Group“ neperdavė prekių UAB „MDK logistika“. Būtent šie neteisėti atsakovo veiksmai siejami su ieškovei atsiradusia žala. Ieškovė žalos atsiradimą kildina ne iš to, kad nepardavė prekių Cresh Invest OU, kas yra konstatuota VMI sprendime. Teismas atkreipė dėmesį, kad VMI atlikto patikrinimo tikslas – patikrinti, ar teisingai UAB „MDK logistika“ yra sumokėjusi mokesčius. Teismas, remdamasis 2013m. gruodžio 20 d. kasos pajamų orderiu serija Nr. MDK 1000129, nustatė, kad į UAB „MDK logistika“ kasą buvo įnešta 186 520 Lt suma, gauta iš Cresh Invest OU. Todėl, teismo vertinimu, VMI net ir konstatavus pažeidimus UAB „MDK logistika“, nurodytas pinigų įnešimas paneigia ieškovės teiginius, kad prekės iš UAB „Business Partner Group“ nebuvo perduotos UAB „MDK logistika“.
  9. Teismas konstatavo, kad, ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat teismas pažymėjo, kad prieštaringa yra ir ieškovės pozicija dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos. Nors ieškovė prašo priteisti negautų iš UAB „Business Partner Group“ prekių vertę, VMI sprendime yra konstatuota, kad UAB „MDK logistika“ sandorių sudarymo metu neturėjo tokios grynųjų pinigų sumos, kurią UAB „MDK logistika“ sumokėjo UAB „Business Partner Group“ už prekes. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų atsakovo nurodytą aplinkybę, jog, trūkstant lėšų atsiskaityti už prekes, jis dažnai naudojo savo asmenines lėšas, įformindamas paskolą įmonei. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė prašomo priteisti žalos dydžio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „MDK logistika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei BUAB „MDK logistika“ iš atsakovo A. Ž. 66 451,88 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese. Teismas nepagrįstai nenustatė fakto, kad atsakovas ieškovės lėšomis atsiskaitė su UAB „Business Partner Group“ už prekes, kurių ieškovė negavo. Visuma byloje esančių įrodymų yra pakankama konstatuoti, kad atsakovas sumokėjo UAB „Business Partner Group“ 66 451,88 Eur už prekes, tačiau ieškovė šių prekių negavo. Atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti.
    2. Byloje nėra jokių įrodymų apie prekių likimą po jų tariamo perdavimo ieškovei. Nors pagal ieškovės dokumentus ieškovė prekes pardavė Estijos įmonei Cresh Invest OU, tačiau ši įmonė jokių santykių su ieškove ar UAB „Business Partner Group“ neturėjo, nurodytų prekių neįsigijo. Nurodyta prekių Estijos įmonei vežėja – UAB „Grileksa“. Pastaroji įmonė prekių vežimo metu (2014 m. sausio 2 d.) buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo, nevykdantis ekonominės veiklos, nevykdantis įsigijimų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių; nuo 2013 m. spalio mėn. nedeklaravo išmokėto darbo užmokesčio; nuo 2013 m. lapkričio 14 d. neteikė mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų mokesčių administratoriui; nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. įmonėje dirbo viena darbuotoja; VMI patikrinimo metu paskambinus įmonės telefonu, informavo, kad tokios įmonės šiuo telefono numeriu. nėra. Bylos nagrinėjimo metu niekas neparodė, kur tiksliai yra prekės. Atsakovas nesilaikė pozicijos, kad ginčo prekės realizuotos ieškovės bankroto byloje. Neaiškumas dėl didelės apimties ir vertės prekių buvimo vietos kelia įtarimą, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos. Prekių judėjimas iš ieškovės klastotas, buhalterinės apskaitos dokumentais bandyta atvaizuoti, kad prekės perduotos Estijos įmonei.
    3. Prekių vertė ieškovei, esančiai ant nemokumo ribos, yra didelė. Protingas verslininkas, sudarydamas tokios vertės sandorį, sudarytų rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį. Rašytinės sutarties nesudarymas rodo prekių perdavimo ieškovei fiktyvumą.
    4. Prekių pirkimas iš UAB „Business Partner Group“, kuriai tokia veikla yra nebūdinga, irgi kelia įtarimą. UAB „Business Partner Group“ akcijas įsigijęs A. K. VMI nurodė, kad ketino vykdyti prekybą auksu, tauriaisiais metalais, deimantais. Ginčo prekių pirkimas-pardavimas buvo neįprastas, vienkartinis tiek UAB „MDK logistika“, tiek ir UAB „Business Partner Group“.
    5. Teismo sprendimo dalis dėl žalos dydžio yra prieštaringa. Už negautas prekes buvo atsiskaityta ne atsakovo, o ieškovės lėšomis. Pinigų priėmimo kvitai, kurių atsakovas neginčijo, patvirtina, kad ieškovė atsiskaitė su UAB „Business Partner Group“ už prekes. Ieškovei atsiskaičius už prekes, kurių ji negavo, ieškovei buvo padaryta žala, lygi tokio sandorio vertei – 66 451,88 Eur.
  2. Atsakovas A. Ž. prašo atmesti ieškovės BUAB „MDK logistika“ apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė, neginčydama tarp UAB „MDK logistika“ ir UAB „Business Partner Group“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau teigdama, kad šis sandoris yra fiktyvus, reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepagrįstai grindžia tik tuo, kad prekės pagal nurodytą sutartį nebuvo ieškovės gautos. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad UAB „Business Partner Group“ nevykdo savo įsipareigojimų.
    2. Ieškovė nepaneigė, kad buhalteriniuose dokumentuose įforminta ūkinė operacija – prekių perdavimas – realiai įvyko. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad prekės pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sandorį buvo perduotos ieškovei. Prekių įsigijimui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros įrodo, kad prekių tiekimas jau buvo įvykęs.
    3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuo faktiškai užsiėmė UAB „Business Partner Group“, taip pat neįrodė, jog padangų, aušinimo skysčio, alyvos pirkimas-pardavimas šiai įmonei buvo neįprastas. Ieškovė vertėsi transporto paslaugų teikimu, turėjo sunkvežimių, todėl padangos, aušinimo skystis, alyva buvo reikalingos jos veikloje.
    4. Ginčo sandorio įvykdymą (prekių gavimą) įrodo ir tai, kad ieškovė, gavusi minėtas prekes, vėliau jas pardavė Estijos įmonei. Tai, kad Estijos įmonė nedeklaravo šio sandorio, nepaneigia paties sandorio sudarymo ir įvykdymo. Tarptautinis prekių vežimas yra tinkamai įformintas CMR važtaraščiu, vežėją rinkosi Estijos įmonė, todėl atsakovas negali būti atsakingas už prekes po jų įsigijimo (perpardavimo). Atsakovas pinigus už prekes iš Estijos įmonės gavo ir įnešė juos į UAB „MDK logistika“ kasą.
    5. Ieškovės argumentai dėl rašytinės sutarties nebuvimo nepagrįsti, nes tokia sutartis buvo sudaryta, t. y. buvo išrašytos ir abiejų šalių pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros dėl ginčo prekių pardavimo.
    6. Atsakovas neturėjo galimybės apskųsti VMI išvadų, nes šių išvadų priėmimo metu atsakovas jau nebuvo ieškovės vadovas, t. y. negalėjo skųsti VMI sprendimo. Tuo metu ieškovės vadovo pareigas ėjęs L. G. nebuvo suinteresuotas skųsti šį sprendimą, jam buvo palanku pritarti VMI pozicijai. Be to, VMI išvados yra pagrįstos ne tiosioginiais įrodymais, o šalutinėmis aplinkybėmis ir prielaidomis.
    7. VMI sprendime nėra padarytos išvados, kad UAB „Business Partner Group“ prekių UAB „MDK logistika“ neperdavė, o būtent šie neteisėti atsakovo veiksmai yra siejami su ieškovei kilusia žala.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl bylos esmės

  1. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
  2. Neteisėtais atsakovo, kaip UAB „MDK logistika“ vadovo, veiksmais apeliantė laiko 66 451,88 Eur sumos piniginių lėšų, priklausiusių apeliantei, perdavimą trečiajam asmeniui UAB „Business Partner Group“, už tai negaunant jokių prekių. Byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliantė gavo prekes iš UAB „Business Partner Group“, už kurias buvo atsiskaityta atsakovo, kaip UAB „MDK logistika“ vadovo.
  3. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002; kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų aplinkybių (atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų) įrodinėjimo pareiga pirmiausia teko ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškusiai ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimų įrodymais tinkamai nepagrindė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai šios išvados teisingumo nepaneigia. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, toliau pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
  5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė negavo jokių prekių iš UAB „Business Partner Group“, todėl patyrė prekių kainos dydžio žalą, nes už prekes atsakovas su UAB „Business Partner Group“ atsiskaitė. Aplinkybę dėl prekių negavimo, apeliantės nuomone, patvirtina tai, kad nėra aiškus šių prekių likimas, jų buvimo vieta po jų perdavimo apeliantei. Prekių perdavimas apeliantei, jos įsitikinimu, buvo tariamas. Šį tariamumą, apeliantės teigimu, rodo tai, kad Estijos įmonė Cresh Invest OU, kuriai pagal apeliantės dokumentus buvo perparduotos prekės, jokių santykių su apeliante ar UAB „Business Partner Group“ neturėjo, nurodytų prekių neįsigijo. Be to, apeliantė akcentuoja, kad prekių Estijos įmonei Cresh Invest OU vežėja UAB „Grileksa“ prekių vežimo metu nevykdė jokios veiklos.
  6. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytas aplinkybes dėl prekių perpardavimo Estijos įmonei Cresh Invest OU, taip pat aplinkybes dėl prekių vežimo šiai Estijos įmonei, kurį atliko UAB „Grileksa“, laikė teisiškai nereikšmingomis nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai iš dalies pritaria.
  7. Minėta, kad neteisėtais atsakovo, kaip UAB „MDK logistika“ vadovo, veiksmais apeliantė laiko 66 451,88 Eur sumos piniginių lėšų, priklausiusių apeliantei, perdavimą UAB „Business Partner Group“, už tai iš pastarosios įmonės negaunant jokių prekių. Tuo tarpu prekių perpardavimas Estijos įmonei Cresh Invest OU, taip pat prekių vežimas šiai Estijos įmonei nepatenka į apeliantės įrodinėjamų atsakovo neteisėtų veiksmų turinį, su šiais veiksmais apeliantė nagrinėjamoje byloje nesieja žalos BUAB „MDK logistika“ atsiradimo. Tačiau šios aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant tai, ar UAB „Business Partner Group“ perdavė UAB „MDK logistika“ prekes. Pasitvirtinus aplinkybėms dėl prekių perpardavimo Estijos įmonei Cresh Invest OU, tai galėtų būti reikšmingas įrodomasis faktas, kad prekės vis tik buvo parduotos ir perduotos UAB „MDK logistika“.
  8. Nors VMI patikrinimo akte, taip pat VMI sprendime yra nurodyta, kad sandoris tarp UAB „MDK logistika“ ir Estijos įmonės Cresh Invest OU pagal 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MDK Nr. 1000112 neįvyko, o šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės minėtai Estijos įmonei pateiktos nebuvo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši VMI padaryta išvada visų pirma vertintina atsižvelgiant į šių VMI dokumentų tikslą – mokestinis patikrinimas, ir kontekstą – galimi mokestinių prievolių pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI nekonstatavo, jog UAB „Business Partner Group“ neperdavė prekių UAB „MDK logistika“, t. y. kad nebuvo įvykdyta tarp UAB „Business Partner Group“ ir UAB „MDK logistika“ sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis. VMI patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „MDK logistika“, sudarydama sandorius su UAB „Business Partner Group“, ir pretenduodama į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą pagal laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. išrašytas penkias PVM sąskaitas-faktūras 229 445,04 Lt (66 451,88 Eur) sumai, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sutarties partnerė UAB „Business Partner Group“ už sukurtą pridėtinę vertę parduodant padangas, dyzelinę alyvą ir antifrizą nesumokėjo ar nesumokės pridėtinės vertės mokesčio; mokesčių mokėtojo sandoriai buvo sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą). Taigi VMI tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertino mokestinių prievolių vykdymo tinkamumo aspektu.
  9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „MDK logistika“ 2013 m. gruodžio 20 d. išrašė Estijos įmonei PVM sąskaitą-faktūrą serija MDK Nr. 1000112, viso – 186 520 Lt sumai už 128 vnt. padangų, 400 l dyzelinės alyvos ir 1 000 l antifrizo pardavimą (1 t., b. l. 146). 2013 m. gruodžio 20 d. kasos pajamų orderiu serija MDK Nr. 1000129 UAB „MDK logistika“ užpajamavo kasoje iš Estijos įmonės gautus 186 520 Lt (1 t., b. l. 156). VMI patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „MDK logistika“ tiekimus Estijos įmonei deklaravo 2013 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „ES PVM mokėtojams patiektos prekės“ – 186 520 Lt (1 t., b. l. 21). Teismas 2017 m. balandžio 24 d. posėdžio metu pasiūlė ieškovės atstovui pateikti papildomus įrodymus: turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, ūkines operacijas patvirtinančius dokumentus po pinigų įnešimo į sąskaitą įvykus sandoriui (1 t., b. l. 175). Tačiau jokių papildomų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsakovo neteisėtus veiksmus apeliantei siejant su prekių negavimu, apeliantė turėjo įrodyti, jog ji prekių negavo (pvz., prekės nebuvo įtrauktos į UAB „MDK logistika“ apskaitą), tačiau apeliantė tokių aplinkybių neįrodė. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių vertinimu.
  10. Apeliantė nurodo, kad prekių vertė įmonei, esančiai ant nemokumo ribos, yra didelė. Apeliantės įsitikinimu, protingas verslininkas, sudarydamas tokios vertės sandorį, sudarytų rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį. Rašytinės sutarties nesudarymas, apeliantės teigimu, rodo prekių perdavimo UAB „MDK logistika“ fiktyvumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės, bet šią sutartį neprivaloma sudaryti raštu. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančių prekių pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esminis momentas vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, kuriai nenustatyta konkreti forma,– sutartį sudarančio asmens valia sudaryti sutartį, apie kurią sprendžiama iš to asmens elgesio. Šiuo atveju apeliantė šalių valios sudaryti prekių pirkimo-pardavimo sutartį neginčija. Todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad rašytinės formos prekių pirkimo-pardavimo sutarties nebuvimas neįrodo fakto, jog UAB „Business Partner Group“ neperdavė prekių UAB „MDK logistika“.
  11. Apeliantės nuomone, ginčo prekių pirkimas-pardavimas buvo neįprastas, vienkartinis veiksmas tiek UAB „MDK logistika“, tiek ir UAB „Business Partner Group“, joms tokia veikla nebuvo būdinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, ši aplinkybė nelaikytina tinkamai pagrįsta įrodymais, pagrindžiančiais faktinę nurodytų įmonių veiklą. Kita vertus, net ir pripažinus šią aplinkybę egzistavus ginčo prekių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, ji savaime nepatvirtina, kad UAB „Business Partner Group“ neperdavė UAB „MDK logistika“ prekių, už kurias buvo atsiskaityta. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šios įmonės turėjo teisę verstis įstatymams neprieštaraujančia veikla.
  12. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad apeliantė tinkamai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų – vienos iš būtinųjų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti šioje byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo. Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma. Kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas nebeturi reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitų civilinės atsakomybės sąlygų taikymu, išsamiau nepasisako.

13Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

  1. Apeliantė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Toks įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimas reiškia, jog tam tikrų faktų byloje konstatavimas yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; kt.).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje yra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai.

14Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

15Dėl bylos procesinės baigties

  1. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.
  2. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus išsamiai ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovės BUAB „MDK logistika“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Atsakovas A. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepareiškė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai