Byla e2-6042-294/2016
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovei D. Č. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui D. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe į 1/8 buto, esančio ( - ) ir 1/64 dalį ūkinio pastato, esančio ( - ). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21166-391/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas yra priėmęs palikėjo savo brolio R. Č. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Gavęs sprendimą ieškovas kreipėsi į Vilniuje esantį 8-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė nesutiko išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nebuvo aišku, kokia turto dalis konkrečiai priklausė palikėjui iki jo mirties, nes jis, pasak notarės, galėjo būti įgytas santuokoje su D. Č.. Kadangi iš archyvo gautame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-12-09 sprendime nėra išspręstas turto padalijimo tarp sutuoktinių Rimanto ir D. Č. klausimas nutraukiant santuoką, priverstas kreiptis į teismą siekiant nustatyti R. Č. turto dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28763-433/2015, konstatavo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad jo vardu iki šiol įregistruotos nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, todėl darytina išvada, kad yra oficialus dokumentas, patvirtinantis R. Č. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, todėl tokį juridinę reikšmę turintį faktą, kurį prašo nustatyti pareiškėjas, nustatinėti nereikia. Taip pat teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog ieškovas, norėdamas pareikšti reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, į teismą turėtų kreiptis ginčo teisenos tvarka su ieškiniu, atitinkančiu CPK 135 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir kuris turėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl reiškia ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. R. Č. mirties dieną priklausė ir jo vardu buvo registruotas šis turtas: 1.

31/4 dalis buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vidutinė dalies rinkos vertė - 9340,25 Eur); 2.

41/32 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vidutinė dalies rinkos vertė — 132,14 Eur); Kadangi turtas, pasak notarės buvo įgytas santuokos metu, todėl R. Č. ir D. Č. valdė minėtą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atitinkamai po 1/8 dalis buto ir 1/64 dalis ūkinio pastato. Nagrinėjamu atveju palikėjo santuoka, kurios metu buvo įgyti buto dalis ir ūkinio pastato dalis Vilniuje, nutraukta 1999 m. gruodžio 9 d. Po santuokos nutraukimo iki pat palikėjo mirties 2005 m. balandžio 5 d. nei R. Č., nei D. Č. nesikreipė į teismą dėl nurodyto turto padalijimo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, jog visas turtas, kuris buvo registruotas palikėjo vardu, mirties dieną priklausė R. Č. asmeninės nuosavybės teise, įskaitant 1/2 dalį, kurią galėjo valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise D. Č..

5Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais.

7Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį tenkinti.

8Ieškovo ieškinys tenkintinas.

9Iš ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašo pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe į 1/8 buto, esančio ( - ) ir 1/64 dalį ūkinio pastato, esančio ( - ).

10Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Pirma, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos ir iki CK įsigaliojimo galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Vis dėlto pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).

11Taigi, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos (jungtinės veiklos sutarties) nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

12Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008).

13Buto dalis ir ūkinio pastato dalis, kurį prašoma pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe yra įregistruotas jo vardu. Kadangi pastato teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010), todėl asmens (asmenų) nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti nustatytas konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas bei šios nuosavybės teisės subjektas.

14Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).

15Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

16Atsižvelgiant į šalių pasisakymus, pridėtus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog į 1/8 buto, esančio ( - ) ir 1/64 dalis ūkinio pastato, esančio ( - ) buvo įsigyta asmenine R. Č. nuosavybe. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė (t.y. R. Č. buvusi sutuoktinė) ieškinį visiškai pripažino ir jo patenkinimui neprieštaravo.

17Aukščiau nurodytais motyvais ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

18Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

20Šiuo atveju nors ir sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau atsakovė tokiam ieškinio patenkinimui neprieštaravo, atsakovė byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus, todėl ieškovui neprašant tokių išlaidų atlyginti (žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų), pastarosios iš atsakovės ieškovo naudai nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

21Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

22Ieškovo A. Č., a. k. ( - ) ieškinį dėl turto pripažinimo daline nuosavybe tenkinti visiškai ir pripažinti, kad 1/8 dalis buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 1/64 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), (t.y. visa ¼ dalis buto ir visa 1/32 dalis ūkinio pastato) priklausė R. Č., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe į 1/8 buto,... 3. 1/4 dalis buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vidutinė dalies rinkos... 4. 1/32 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vidutinė... 5. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė ieškovo... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė iš esmės... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį tenkinti.... 8. Ieškovo ieškinys tenkintinas.... 9. Iš ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti,... 10. Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas... 11. Taigi, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti... 12. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas... 13. Buto dalis ir ūkinio pastato dalis, kurį prašoma pripažinti asmenine R. Č.... 14. Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y.... 15. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 16. Atsižvelgiant į šalių pasisakymus, pridėtus rašytinius įrodymus darytina... 17. Aukščiau nurodytais motyvais ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 18. Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 20. Šiuo atveju nors ir sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau atsakovė... 21. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 22. Ieškovo A. Č., a. k. ( - ) ieškinį dėl turto pripažinimo daline nuosavybe... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...