Byla 1A-526-327-2013
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. (2012-07-27 Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlę žmogaus žūtį bei sunkų sveikatos sutrikdymą) ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Giedriaus Endriukaičio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei ir Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajai D. L., jos gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiajai I. Ž., jos ir nukentėjusiųjų V. A. bei J. A. atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovėms L. V., S. M., civilinio atsakovo AB ( - ) atstovui G. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. (2012-07-27 Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlę žmogaus žūtį bei sunkų sveikatos sutrikdymą) ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. L. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją mokytis ar pradėti dirbti (registruotis darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-07-28 iki 2012-07-29. Pritaikius BK 67 str. 3 d. ir 68 str., D. L. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

3Iš D. L. priteista nukentėjusiojo V. A. naudai – 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios J. A. naudai – 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios I. Ž. naudai – 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš atsakovo AB ( - ) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyriaus) naudai priteista 148800 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai litų) žalos atlyginimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Nustatė

6D. L. nuteista už tai, kad ji 2012 m. liepos 27 d., apie 22 val. 55 min., ( - ) seniūnijos teritorijoje, kelio ( - ) 16 kilometre, vairuodama R. L. priklausantį automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 125, 133, 139, 142 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdama apsvaigusi nuo alkoholio – nustatytas 1,46 promilių girtumas, ir tuo pažeisdama KET 14 p., nurodantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), privalėdama važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto (KET 125 p.), neviršyti leistino greičio ir atsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), neturėdama 2 metų vairavimo stažo kelyje su asfalto danga privalėdama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (KET 139 p.), priekyje važiuojančiam vairuotojui rodant kairįjį posūkio signalą ir persirikiavus posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuodama paskui privalėdama apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 142 p.), viršijo leistiną važiavimo greitį apie 20 km/h, neturėdama 2 metų vairavimo stažo važiuodama asfaltu apie 90 km/h greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo greitį nesilaikė saugaus atstumo iki ta pačia kryptimi važiavusio, rodžiusio kairįjį posūkį ir persirikiavusio posūkiui į kairę neregistruoto mopedo AWE, vairuojamo G. D., nesugebėjo sulėtinti greičio ar savo vairuojamo automobilio visiškai sustabdyti ar apvažiuoti mopedą iš dešinės, ir atsitrenkė į mopedą, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mopedą vairavusiam G. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o mopedo keleivė V. Z. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2012 m. rugpjūčio 8 d. 12 val. 45 min. mirė.

7Nuteistoji D. L. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio dalyje. Apeliantė nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė tiek į jos, tiek į nukentėjusiųjų turtinę padėtį. Nukentėjusysis V. A. parodė, kad jo dukra (žuvusioji) gaudavo minimalų atlyginimą, todėl jokios kalbos, kad materialiai galėtų padėti tėvams, nebuvo ir negalėjo būti. Taip pat skunde apeliantė nurodo, kad teisme pats G. D. pripažino savo didelę kaltę. Labai neatsargi buvo ir žuvusioji – ji sutiko važiuoti be šalmo su girtu asmeniu, taip prisiimdama ir atitinkamą atsakomybę, riziką už galimas pasekmes. D. Z. mirė būtent nuo galvos traumos – šalmas be abejonės būtų sušvelninęs pasekmes ar net išgelbėjęs gyvybę. Tai, kad mopedas buvo beveik naujas, dar nereiškia, kad buvo techniškai tvarkingas, transporto priemonė nebuvo praėjusi techninės apžiūros. Mopedą aplenkę asmenys tvirtina, kad G. D. važiavo be šviesų. Nukentėjusiojo teiginys, jog rodė posūkį, o atvažiuojančio apeliantės automobilio nematė, neteisingas, nes ji važiavo su šviesomis ir jį apšvietė, tačiau vairuotojas į tai nereagavo. Esant tokioms aplinkybėms, priteistos sumos yra neproporcingai didelės. Apeliantė nurodo, kad mokosi gimnazijoje, jos charakteristika labai gera, šeimoje dirba tik mama, tėvas – bedarbis, kiek išgalėdami nukentėjusiesiems padėjo pinigais (sumokėjo 2000 litų), atsiprašė, pareiškė užuojautą, savo jokių pajamų neturi. Nukentėjusiesiems didžiules sumas išmokėjo draudimo kompanija. Kadangi byloje dalyvauja trys nukentėjusieji, tai yra tam tikra sąlyga ir motyvas prašyti didesnės sumos. Nukentėjusioji I. Ž. atsisakė teismui nurodyti savo pajamas, todėl laikytina, kad jos turtinė padėtis yra labai gera. Mano, kad teismas, priteisdamas po 15000 Lt nukentėjusiosios tėvams ir 10000 Lt seseriai, pažeidė proporcingumo principą ir nubaudė apeliantę labai griežtai, neatsižvelgė, kad ji lėšų neturi, yra jauna, neturi patyrimo, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, nuobaudų neturi. Priverstinis žalos atlyginimas taip pat yra bauda, kurią būtina sumokėti. Pažymi, kad nėra visuomenei pavojinga, šis įvykis – didžiulė pamoka visam gyvenimui. Todėl priteistos sumos yra aiškiai neproporcingos nei jos asmenybei, nei nusikaltimo faktinėms aplinkybėms, nemano, kad ir labai sunkiai dirbdama, galės jas atlyginti.

8Civilinis atsakovas AB ( - ) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį dalyje dėl 148800 Lt priteisimo ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai iš atsakovo AB ( - ) ir VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atmesti. Nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi šioje dalyje neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos ir nukrypta nuo teismų praktikos bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo. Apeliantas skundu nesutinka su tokia argumentacija, kad V. Z. tėvams išmokėta vienkartinė išmoka turi būti vertinama kaip tinkamai apskaičiuota turtinė žala, t. y. negautos pajamos, kurias jie būtų gavę jų dukrai esant gyvai. VSDFV Kauno skyrius pateikė tik paskyrimo pagrindus bei vienkartinės išmokos apskaičiavimo faktus, tačiau nepateikė ir neįrodinėjo to, kokią realią turtinę žalą patyrė V. Z. tėvai. Negautos pajamos gali būti pripažįstamos žala, tačiau jos negali būti preziumuojamos, o jų apskaičiavimui taikomos konkrečios materialinės teisės nuostatos. Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 str. 1, 2 dalys). Duomenų apie tai, kad V. Z. tėvai būtų buvę jos išlaikomi, VSDFV Kauno skyrius nepateikė, priešingai, V. Z. tėvas pareiškė, kad dukra jų neišlaikė ir faktiškai negalėjo jų išlaikyti, nes gaudavo nedidelį uždarbį, kurio jai pačiai vos užteko pragyvenimui. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės, kad negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007). VSDFV Kauno skyrius privalėjo įrodyti, kad V. Z. tėvai buvo jos išlaikytiniai ir įrodyti jų prarastų pajamų dydį. Be to, vienkartinės išmokos apdraustajam žuvus (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str.) apskaičiavimo pagrindu yra imama ne žuvusiojo pajamos, o žūties metu Lietuvos Respublikos ūkyje buvusios patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, t. y. minėta išmoka visai nepriklauso nuo žuvusiojo pajamų. Todėl VSDFV Kauno skyriaus išmokėta vienkartinė išmoka nėra žalos atlyginimas, o įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuota socialinė išmoka.

9Apeliantas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu yra pasisakęs dėl VSDFV atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisės apimties ir nurodęs, kad “draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala“. Todėl VSDFV Kauno skyrius turi atgręžtinio reikalavimo teisę į D. L. (ir tuo pačiu į jos civilinės atsakomybės draudiką AB ( - )) tik dėl tos išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. VSDFV Kauno skyriaus išmokėta išmoka tikrai neatlygina V. Z. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, nes šias išlaidas atskirai atlygino AB ( - ), taip pat neatlygina V. Z. tėvų negautų pajamų, nes ji savo tėvų neišlaikė, o pačios išmokos dydis niekaip nėra susijęs su V. Z. gautų pajamų dydžiu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, VSDFV Kauno skyriaus išmokėta išmoka neatlygina jokios (net mažiausios dalies) turtinės žalos, todėl VSDFV Kauno skyrius neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į D. L. (ir tuo pačiu į jos civilinės atsakomybės draudiką AB ( - )).

10Skunde taip pat pažymima, kad, jei net būtų pripažinta priešingai, tai iš AB ( - ) priteistą sumą negalima būtų laikyti teisėta ir teisinga, nes skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo žuvusiosios V. Z. didelį neatsargumą (CK 6.282 str.) ir dėl to mažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas turėjo būti nuoseklus ir atitinkamai mažinti visas priteistinas civilinių ieškinių sumas, tačiau iš AB ( - ) priteistos sumos teismas nemažino. Manytina, kad tai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str.) bei pažeidžia asmenų lygybės prieš teismą ir įstatymą principą.

11Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktame atsikirtime į civilinio atsakovo AB ( - ) apeliacinį skundą nurodoma, kad jokio teisinio pagrindo naikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalies, kuria buvo visiškai patenkintas VSDFV Kauno skyriaus ieškinys, nėra, todėl prašoma apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

12Nukentėjusiosios I. Ž. atsikirtime į nuteistosios D. L. apeliacinį skundą nurodoma, kad skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes į visas aplinkybes teismas atsižvelgė tiek motyvuodamas bausmę, tiek priteisdamas ieškinį dėl neturtinės žalos. Atsikirtime nukentėjusioji sutinka su teismo nuosprendžio išvadomis ir prašo D. L. apeliacinį skundą atmesti, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

13Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

14Civilinio atsakovo atstovas prašė tenkinti civilinio atsakovo apeliacinį skundą.

15Civilinio ieškovo atstovė prašė atmesti civilinio atsakovo apeliacinį skundą.

16Nukentėjusioji I. Ž., jos ir kitų nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

17Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o dėl civilinio atsakovo skundo nuosprendžio dalį panaikinti ir ginčą perduoti spręsti civiline tvarka.

18Nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliaciniai skundai atmetami.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliaciniais skundais neginčijama nuteistosios kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau ginčijamas priteistų civilinių ieškinių pagrįstumas.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, paskyrė D. L. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat tinkamai įvertino visas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priteisė civilinius ieškinius, nepažeidžiant nei BPK, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų.

21CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

22Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiesiems, dydį, teismas vadovavosi minėtomis CK nuostatomis ir vertino visas aplinkybes (ir nurodytas apeliaciniame nuteistosios skunde), reikšmingas šio klausimo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, teisingai konstatavo, kad nukentėjusieji V. A., J. A. ir I. Ž. dėl dukros (sesers) žūties autoįvykio metu neteko artimo žmogaus, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog dėl kilusių pasekmių dalis kaltės tenka ir mopedą vairavusiam G. D., į didelį pačios nukentėjusiosios V. Z. neatsargumą, taip pat į jauno amžiaus, savo turto ir pajamų neturinčios, Josvainių gimnazijoje besimokinančios nuteistosios D. L. realias galimybes atlyginti neturtinės žalos atlyginimą (įvertinant ir VSDFV 148800 Lt ieškinį AB ( - ) su atgręžtinio reikalavimo galimybe į nuteistąją). Vertinant neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog dėl V. Z. mirties didesnius išgyvenimus patyrė jos tėvai, kurių kaimynystėje ji gyveno bei teikė jiems kasdieninę pagalbą, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. A. ir J. A. priteisė po 15000 Lt, o I. Ž. – 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

23Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas dėl neturtinės žalos dydžio nuosprendyje pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, tinkamai nevertino jos ir nukentėjusiųjų turtinės padėties bei G. D. ir pačios žuvusiosios neatsargaus elgesio ir priteisė neproporcingo dydžio civilinius ieškinius, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai, nes kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikytų CK 6.250 str. nuostatas, ar nesivadovautų teismų praktika. Apylinkės teismas tinkamai motyvavo, kodėl nustatė mažesnius žalos dydžius nei reikalavo priteisti nukentėjusieji. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir daryti kitokias išvadas nustatant neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

24Civilinio atsakovo AB ( - ) apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo iš atsakovo AB ( - ) ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai buvo neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos ir nukrypta nuo teismų praktikos bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimo nuostatų. Atsakovas AB ( - ) ginčija priteistą civilinį ieškinį, nurodydamas, jog savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį įvykdė pilnumoje ir atlygino nukentėjusiųjų patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su civilinio atsakovo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį atsakovui AB ( - ) dėl 148800 Lt žalos atlyginimo priteisimo.

25CK 6.290 str. 3 d. numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, kurio 31 str. nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka.

26CK 6.254 str. 1 d. numato, kad įstatymo ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Esant tokiai sutarčiai draudimo kompanija atlygina žalą, kurią padarė civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo. Be to, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. aiškiai nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio draudiko nėra – į kaltą asmenį. Taigi valstybinė socialinio draudimo institucija turi teisę regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka išieškoti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens, šiuo atveju iš nuteistosios civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti minėtą turtinę žalą iš AB ( - ) yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, neprieštarauja teismų praktikai, pagal kurią, išmokų sumos, įskaitytinos į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos (LAT nutartis Nr. 2K-322/2009).

27Pagal bendrą taisyklę, draudikas, nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas AB ( - ), privalo atlyginti žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Šioje byloje iš draudimo bendrovės pagal pateiktus civilinius ieškinius priteista turtinė žala Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu, 11 str. 3 p. numatytos maksimalios atlygintinos sumos (100 000 eurų) neviršija.

28Apeliantas skundu taip pat nesutinka, kad V. Z. tėvams išmokėta vienkartinė išmoka būtų vertinama kaip tinkamai apskaičiuota turtinė žala, t. y. negautos pajamos, kurias jie būtų gavę, jų dukrai esant gyvai, kadangi CK 6.284 str. 1 ir 2 dalyse numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Duomenų apie tai, kad V. Z. tėvai būtų buvę jos išlaikomi VSDFV Kauno skyrius nepateikė, netgi priešingai, apklausiamas V. Z. tėvas pareiškė, kad dukra jų neišlaikė ir netgi faktiškai negalėjo jų išlaikyti, nes ji gaudavo nedidelį uždarbį, kurio jai pačiai vos užteko pragyvenimui. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.284 str., numatančio atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, 4 d. nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi žuvusioji V. Z. buvo drausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, pirmosios instancijos teismas nesirėmė CK 6.284 str. normomis, o pagrįstai vadovavosi CK 6.290 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

29Remiantis teismų praktika, socialinio draudimo išmokos yra dėl draudiminio įvykio negautų pajamų kompensacija apdraustiesiems, o negautos pajamos laikomos turtine žala (LAT nutartis Nr. 2K-343/2011). Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str., nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 13 d., valstybinis socialinis draudimas visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustųjų asmenų ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimos narių dėl draudiminių įvykių prarastas pajamas.

30Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog civilinis ieškovas turi įrodyti nukentėjusiųjų negautų pajamų faktą ir dydį. Pažymėtina, kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas skiriama neatsižvelgiant į tai, ar mirusiojo artimajam reikalinga finansinė parama (t. y., ar jie buvo išlaikytiniai).

31Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad minėta išmoka visai net nepriklauso nuo žuvusiojo pajamų, nes vienkartinės išmokos apdraustajam žuvus (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str.) apskaičiavimo pagrindu yra imama ne žuvusiojo pajamos, kaip tai yra daroma nustatant žalos (negautų pajamų) dydį netekus maitintojo, o žūties metu Lietuvos Respublikos ūkyje buvusios patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Tačiau pažymėtina, kad teismai iš draudimo bendrovių priteisia valstybinio socialinio draudimo įstaigoms jų išmokėtas vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus, nors jos ir apskaičiuojamos pagal einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Teismai laiko jas ne pašalpa mirusiojo šeimai, tačiau negautų pajamų dėl nukentėjusiojo žūties kompensavimu. Vien pačios draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, numatytas įstatyme, pats savaime nereiškia, kad nukentėjusysis ar jo šeima dėl nukentėjusiojo mirties nepatyrė tokio dydžio žalos (LAT nutartis Nr. 3K-7-496/2008).

32Teisėjų kolegija nesutinka ir su civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, konstatavęs žuvusiosios V. Z. didelį neatsargumą ir dėl to sumažinęs priteistinos neturtinės žalos dydį, atitinkamai turėjo mažinti ir VSDFV Kauno skyriaus civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį. Pažymėtina, kad CK 6.280 str. 1 d. yra numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo, turi į žalos padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokia išmokėjo nukentėjusiajam. Todėl civilinio atsakovo nurodomas žalos mažinimas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę esant netiesioginės civilinės atsakomybės ar subrogacijos (regreso) teisiniams santykiams netaikomas.

33Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistosios kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio ir civilinių ieškinių priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliaciniai skundai atmetami.

34Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. Ž. pateikė prašymą atlyginti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu pateikdama pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. ( - ), patvirtinantį 1000 Lt sumokėjimą atstovui advokatui G. Kinderevičiui.

35Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliacinius skundus, kuriame buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl jie buvo priversti kreiptis į advokatą teisinės pagalbos. Šios išlaidos turi būti atlygintos. Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, todėl nuteistoji privalo atlyginti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,

Nutarė

37Nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliacinius skundus atmesti.

38Priteisti iš nuteistosios D. L. nukentėjusiajai I. Ž. 1000 Lt turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p., laisvės atėmimo bausmės... 3. Iš D. L. priteista nukentėjusiojo V. A. naudai – 15000 Lt (penkiolika... 4. Iš atsakovo AB ( - ) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,... 6. D. L. nuteista už tai, kad ji 2012 m. liepos 27 d., apie 22 val. 55 min., ( -... 7. Nuteistoji D. L. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo... 8. Civilinis atsakovas AB ( - ) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių... 9. Apeliantas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 10. Skunde taip pat pažymima, kad, jei net būtų pripažinta priešingai, tai iš... 11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktame... 12. Nukentėjusiosios I. Ž. atsikirtime į nuteistosios D. L. apeliacinį skundą... 13. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios... 14. Civilinio atsakovo atstovas prašė tenkinti civilinio atsakovo apeliacinį... 15. Civilinio ieškovo atstovė prašė atmesti civilinio atsakovo apeliacinį... 16. Nukentėjusioji I. Ž., jos ir kitų nukentėjusiųjų atstovas prašė... 17. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o dėl civilinio... 18. Nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliaciniai skundai... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 21. CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 22. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, nustatydamas... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas dėl neturtinės žalos dydžio... 24. Civilinio atsakovo AB ( - ) apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis... 25. CK 6.290 str. 3 d. numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio... 26. CK 6.254 str. 1 d. numato, kad įstatymo ar sutarties numatytais atvejais... 27. Pagal bendrą taisyklę, draudikas, nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas AB... 28. Apeliantas skundu taip pat nesutinka, kad V. Z. tėvams išmokėta vienkartinė... 29. Remiantis teismų praktika, socialinio draudimo išmokos yra dėl draudiminio... 30. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog civilinis... 31. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad minėta išmoka visai net... 32. Teisėjų kolegija nesutinka ir su civilinio atsakovo apeliacinio skundo... 33. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus... 34. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. Ž. pateikė prašymą atlyginti... 35. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,... 37. Nuteistosios D. L. ir civilinio atsakovo AB ( - ) apeliacinius skundus atmesti.... 38. Priteisti iš nuteistosios D. L. nukentėjusiajai I. Ž. 1000 Lt turėtų...