Byla 2K-322/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K. (ji atstovauja ir nukentėjusiųjų vaikų F. K. ir G. K. interesams), A. K. ir A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis dėl 22 716,11 Lt laidojimo išlaidų priteisimo, o nukentėjusiosios R. K. ieškinys dėl 24 111,16 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas; iš UAB „Kretingalės mėsa“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas: R. K. – iki 20 000 Lt, F. K. – iki 15 000 Lt, G. K. – iki 15 000 Lt, A. K. – iki 10 000 Lt, A. K. – iki 10 000 Lt; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Pakeistu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Priteista iš UAB „Kretingalės mėsa“ neturtinės žalos atlyginimo: R. K., F. K. ir G. K. – kiekvienai po 50 000 Lt, A. K. – 25 000 Lt, A. K. – 20 000 Lt. Priteista solidariai iš UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 22 716,11 Lt neatlygintų laidojimo išlaidų R. K. Ieškinio dalis dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. K., 30 000 Lt – A. K. atmesta kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d., apie 17.58 val., Telšių r., nelygiareikšmėje sankryžoje Luokė–Tryškiai–Užventis–Upyna, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 1317“ (valst. Nr. ( - )), važiuodamas nuo Luokės miestelio šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „Citroen Berlingo“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamu E. K., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 196 punktuose nurodytus reikalavimus. Dėl to automobilio „Citroen Berlingo“ vairuotojas E. K. dėl susidūrimo metu patirtų kūno sužalojimų 2007 m. rugsėjo 10 d. 19.20 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

6Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. K. (atstovaujanti ir nukentėjusiųjų vaikų F. K. ir G. K. interesams), A. K. ir A. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendį. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK X skyriaus nuostatas, nepagrįstai pakeitė nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, be teisinio pagrindo atmetė civilinio ieškinio dalį dėl laidojimo išlaidų priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kretingalės mėsa“, taip iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

7Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas drastiškai sumažino neturtinės žalos atlyginimą, ypač mažametėms F. K. ir G. K. – kiekvienai iki 15 000 Lt. Kasatorių nuomone, jos visą likusį gyvenimą jausis nuskriaustos, nevisavertės, palyginti su vaikais, turinčiais abu tėvus. Baudžiamojo proceso paskirtis pirmiausia yra nukentėjusiųjų interesų gynyba ir prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiųjų vaikų interesams užtikrinti. Neturtinės žalos atlyginimas atlieka ir tam tikrą kompensacijos funkciją. Tai ypač svarbu, nes vaikai augs, mokysis, didės jų poreikiai. Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad žuvusiojo E. K. darbdavys UAB „Genys“ išmokėjo R. K. 100 000 Lt, negali turėti jokios tiesioginės įtakos civilinių atsakovų atsakomybės dydžiui, nes „tai darbdavio savanoriško gyvybės draudimo pagrindu su UAB „IF draudimas“ sudarytos sutarties išdava“. Kasatoriai mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs teisingus, atitinkančius protingumo kriterijų, neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

8Kasatoriai taip pat nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje be pagrindo teigiama, jog R. K. išmokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe įskaičiuota į laidojimo išlaidas, todėl AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ buvo atleisti nuo pareigos atlyginti šias išlaidas. Kasatorių nuomone, gauta 780 Lt laidojimo pašalpa ir VSDFV išmokėta kompensacija sutapatinamos, visiškai neatsižvelgiant į jų paskirtį ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Kasatoriai pažymi, kad UAB „Kretingalės mėsa“ savo atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Žuvus E. K., šiai draudimo bendrovei ir atsirado pareiga atlyginti laidojimo išlaidas bei kitą turtinę žalą. Atlyginant laidojimo išlaidas minėtas įstatymas nesietinas su VSDFV mokamomis kompensacijomis žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes draudimo rūšys yra skirtingos ir reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Kadangi civiliniai atsakovai – UAB „Kretingalės“ mėsa“ ir AB „Lietuvos draudimas“ – pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą būdami sutartiniuose santykiuose nesusitarė, kuris iš jų privalo atlyginti laidojimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jų priteisė solidariai atlyginti šias išlaidas.

9Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K., A. K. ir A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis prašo jį atmesti, nes jame išdėstyti argumentai ir prašymai nepagrįsti. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nesumenkino nukentėjusiųjų interesų, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo ir atlyginimo kriterijus, vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo) pusiausvyrą. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

10Prokuroras taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas ir panaikindamas nuosprendžio dalį dėl 22 716,11 Lt laidojimo išlaidų priteisimo. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. K. turėtas laidojimo išlaidas visiškai padengė valstybės skirta 780 Lt laidojimo pašalpa ir socialinio draudimo išmoka, gauta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 155 716,42 Lt, nes pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, 6.291 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punktą socialinio draudimo išmokos, tarp jų ir laidojimo pašalpa, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

11Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K. (atstovaujančios ir nukentėjusiųjų vaikų F. K. ir G. K. interesams), A. K. ir A. K. kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl turtinės žalos atlyginimo

13Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnį sudedamoji žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu atveju, dalis yra mirusiojo laidojimo išlaidos.

14Nukentėjusioji R. K. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 23 496,11 Lt turtinės žalos (laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos) atlyginimo.

15Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atmetė R. K. civilinio ieškinio dalį dėl laidojimo išlaidų priteisimo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kretingalės mėsa“. Kasatorių manymu, VSDFV išmokėta R. K. kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvus jos sutuoktiniui neapima laidojimo išlaidų ir jos turėtų būti išmokėtos atskirai.

16Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 22 716,11 Lt neatlygintų laidojimo išlaidų R. K. naudai. Apylinkės teismas nurodė, kad R. K. sutuoktinio E. K. laidotuvėms išleido 23 496,11 Lt. Ji iš valstybės gavo 780 Lt laidojimo pašalpą, todėl jos patirta reali turtinė žala yra 22 716,11 Lt. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad turtinė žala atlygintina tiek, kiek ji liko neatlyginta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį; nukentėjusiajai R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo vienkartinę 100 000 Lt laidojimo pašalpą (R. K. tai pripažino teismo posėdžio metu, nurodydama, kad ji yra gavusi 100 000 Lt ir 130 000 Lt pašalpas).

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinius skundus, savo sprendime nurodė, kad iš VSDFV Kauno ir Plungės skyrių pažymų matyti, jog R. K. iš VSDFV savo ir nepilnamečių dukterų F. K. ir G. K. naudai yra gavusi 155 716,42 Lt išmokų apdraustajam mirus (T. 2, b. l. 151–154). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Remdamasis šia norma, taip pat CK 6.291 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punktu, apygardos teismas nustatė, kad socialinio draudimo išmokos ir valstybės skirta laidojimo pašalpa visiškai padengia R. K. patirtas 22 716,11 Lt laidojimo išlaidas ir tuo pagrindu panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos – laidojimo išlaidų – priteisimo, atmesdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

18Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažindamas, kad buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

19Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio – tai vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2, 3 dalys).

20Byloje nustatyta, kad E. K. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pripažino draudiminiu įvykiu 2007 m. rugsėjo 5 d. įvykusį eismo įvykį, dėl kurio darbo metu buvo mirtinai sužalotas E. K. (T. 2, b. l. 149). Šio sprendimo pagrindu 2008 m. rugsėjo 15 d. E. K. sutuoktinei R. K., dukterims F. K. ir G. K. buvo išmokėta kiekvienai 45 200 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. spalio 31 d. F. K. ir G. K. kiekvienai iš viso buvo išmokėta 55 258,21 Lt (vienkartinė draudimo išmoka, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, našlaičių pensija) (T. 2, b. l. 150–154).

21Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. patvirtino, kad dėl sutuoktinio žūties iš VSDFV gavo socialinio draudimo išmokų, o ir pats teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje buvo teisingai nurodęs, kad turtinė žala atlygintina tiek, kiek ji liko neatlyginta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punkte, pagal kurį socialinio draudimo išmokos, laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

22Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalį, pripažindamas, kad nukentėjusiosioms R. K., F. K. ir G. K. išmokėtos vienkartinės ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus (apeliacinės instancijos teismas jas įvardija kaip laidojimo pašalpą), kaip ir teisės aktų nustatytais atvejais valstybės mokama laidojimo pašalpa – 780 Lt – (CK 6.291 straipsnio 2 dalis), įskaičiuotinos į eismo įvykio metu žuvus apdraustajam E. K. atsiradusios turtinės žalos dydį ir visiškai padengia dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo nukentėjusiosios R. K. turėtas išlaidas.

23Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, kurio 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumos, įskaitytinos į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Taigi valstybė regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka turės teisę išieškoti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens, šiuo atveju iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo – UAB „Kretingalės mėsa“ – civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK X skyriaus nuostatas, nes nepagrįstai sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo 195 000 Lt iki bendros visiems nukentėjusiesiems 70 000 Lt sumos, ypač drastiškai – iki 15 000 Lt – sumažindamas mažamečiams vaikams priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

26Nukentėjusieji R. K., kuri atstovauja ir nukentėjusiųjų vaikų F. K. ir G. K. interesams, bei A. K. ir A. K., t. y. žuvusiojo E. K. sutuoktinė ir tėvai, pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos – 50 000 Lt kiekvienam – atlyginimo.

27Pirmosios instancijos teismas priteisė iš UAB „Kretingalės mėsa“ neturtinės žalos atlyginimo F. K., G. K. ir R. K. – po 50 000 Lt kiekvienai (ieškinys patenkintas visiškai), A. K. – 25 000 Lt, A. K. – 20 000 Lt (ieškinys patenkintas iš dalies). Apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į šias aplinkybes: dėl eismo įvykio dalis kaltės pripažintina ir žuvusiajam E. K. (šis pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 173 punktus); UAB „Kretingalės mėsa“, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio, kuriuo buvo sužalotas E. K., valdytojo turtinę padėtį (2006 m. pelnas – tik 8615 Lt (nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad pelnas – 8 615 000 Lt, (T. 2, b. l. 124); kaltinamasis A. L. neturi turto ir piniginių indėlių; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba R. K. išmokėjo vienkartinę 100 000 Lt laidojimo pašalpą; F. K. lanko psichologines konsultacijas; A. K. nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sindromas.

28Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal civilinių atsakovų – UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB „Lietuvos draudimas“ – apeliacinius skundus, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatydamas šios žalos atlyginimo dydžius, neindividualizavo jų dėl kiekvieno nukentėjusiojo, sumažino neturtinės žalos atlyginimą, priteistą iš UAB „Kretingalės mėsa“, R. K. – iki 20 000 Lt, F. K. ir G. K. – kiekvienai iki 15 000 Lt, A. K. ir A. K. – kiekvienam iki 10 000 Lt. Apygardos teismas, nustatydamas tokius neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į tai, kad: R. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 500 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti; žuvusiojo E. K. darbdavys – UAB „Genys“ – pagal draudimo sutartį su UAB „IF draudimas“ išmokėjo R. K. 100 000 Lt išmoką; UAB „Kretingalės mėsa“ turtinė padėtis buvo patenkinama (bendrovės grynasis pelnas 2006 m. buvo tik 8615 Lt); į kiekvieno iš nukentėjusiųjų pagal jų amžių ir psichologines savybes patirtus išgyvenimus.

29Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Šis teismas negali tirti faktinių bylos aplinkybių ir tuo pagrindu pateikti naujo įrodymų vertinimo. Taigi vien tik neturtinės žalos dydžio nustatymas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl jis negali būti kasacinės instancijos teismo nagrinėjamas.

30Be to, kasatoriai iš esmės nenurodė argumentų, pagrindžiančių kasacinio skundo teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiesiems R. K., A. K., A. K. priteistos neturtinės žalos dydžius.

31Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, todėl šioje skundo dalyje kasatorių argumentai atmestini.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K., A. K. ir A. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pakeistu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d.... 3. Priteista iš UAB „Kretingalės mėsa“ neturtinės žalos atlyginimo: R.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d., apie 17.58 val., Telšių... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. K. (atstovaujanti... 7. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas drastiškai sumažino... 8. Kasatoriai taip pat nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje be pagrindo teigiama,... 9. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K., A. K. ir A. K.... 10. Prokuroras taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 11. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K. (atstovaujančios ir... 12. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnį sudedamoji žalos, padarytos... 14. Nukentėjusioji R. K. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 23 496,11 Lt... 15. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo... 16. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš UAB „Kretingalės... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal civilinių... 18. Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 19. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 20. Byloje nustatyta, kad E. K. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe... 21. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas... 22. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė CK 6.290... 23. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK X... 26. Nukentėjusieji R. K., kuri atstovauja ir nukentėjusiųjų vaikų F. K. ir G.... 27. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš UAB „Kretingalės mėsa“... 28. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal civilinių... 29. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus... 30. Be to, kasatoriai iš esmės nenurodė argumentų, pagrindžiančių kasacinio... 31. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 33. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K., A. K. ir A. K. kasacinį...