Byla 2A-469/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio vandenys“ ir Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl užsakovo vienašališko rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, rangos sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, rangos sutarties įvykdymo garantijos, avansinio apmokėjimo laidavimo sumos, negautų pajamų, atlyginimo už darbus bei palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos priimto sprendimo dalių panaikinimo.

5Perkančioji organizacija Joniškio rajono savivaldybės administracija, UAB „Joniškio vandenys“ (toliau tekste – atsakovas arba užsakovas) bei UAB „LitCon“ (toliau tekste –ieškovas arba rangovas) 2010 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros rangos sutartį Nr. (7.64)A13-26 (toliau tekste – Sutartis arba Rangos sutartis). Rangos sutarties pagrindu ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Inžinerinės komunikacijos“ įsipareigojo atlikti Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus. Rangos sutartis buvo sudaryta Joniškio rajono savivaldybės administracijos vykdyto viešojo pirkimo „Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ pagrindu, vadovaujantis FIDIC Raudonosios knygos nuostatomis (toliau tekste – Bendrosios sąlygos), kurios buvo šalių papildytos bei iš dalies pakeistos šalių sutartomis sąlygomis (toliau tekste – Konkrečiosios sąlygos). Rangovas darbus turėjo atlikti pagal užsakovo pateiktą techninį projektą, esantį sudėtine Rangos sutarties dalimi (toliau tekste - Techninis projektas). Rangos sutartimi ieškovas UAB „LitCon“ įsipareigojo atlikti Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statybos darbus - įrengti 14 402 m naujų vandentiekio tinklų su pajungimų vartotojams atšakomis, kurių bendras ilgis – 2 602 m, įrengti 13 839 m savitakinių nuotekų tinklų su atšakomis, kurių bendras ilgis – 2 312 m, įrengti 1 847 m slėginių nuotekų tinklą ir pastatyti 8 nuotekų siurblines. Ieškovas pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.2 p., pateikė UAB „Joniškio vandenys“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus išduotą Rangos sutarties įvykdymo garantiją. Rangovas, susidūręs su techninėmis kliūtimis, 2011 m. spalio 20 d. vadybinio susirinkimo metu informavo Rangos sutarties šalis, jog negali įgyvendinti projekto dėl nenumatytų fizinių aplinkybių. Užsakovas 2011 m. lapkričio 30 d. informavo rangovą apie Rangos sutarties nutraukimą užsakovo iniciatyva remiantis Bendrųjų sąlygų 15.2 p. Užsakovas 2011 m. gruodžio 6 d. informavo rangovą, kad Sutarties nutraukimo įsigaliojimo terminas nukeliamas iki 2011 m. gruodžio 30 d. Užsakovas 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė bankui reikalavimą sumokėti garantuotą sumą pagal Rangos sutarties įvykdymo garantiją. Bankas 2012 m. sausio 12 d. patenkino užsakovo pateiktą bankui mokėjimo reikalavimą 992 043, 36 Lt suma. Bankui išmokėjus užsakovui šio pareikalautą garantijos sumą, bankas 2012 m. sausio 13 d. informavo, kad atsiradęs ieškovo įsiskolinimas bankui iš ieškovo sąskaitos banke buvo padengtas 992 043, 36 Lt suma.

6Ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau tekste - Arbitražo teismas arba Arbitražas) su ieškiniu, kurį vėliau papildė naujais reikalavimais, atsakovams UAB „Joniškio vandenys“ ir Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl užsakovo vienašališko 2010 m. rugpjūčio 9 d. rangos sutarties Nr. (7.64)-A13-26 „Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ nutraukimo ir Sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, 992 043, 36 Lt Sutarties įvykdymo garantijos, 288 307, 46 Lt avansinio apmokėjimo laidavimo sumos, 818 343, 20 Lt negautų pajamų, 705 642, 94 Lt atlyginimo už darbus bei palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo.

7Arbitražo teismui 2013 m. gegužės 3 d. priėmus sprendimą byloje pagal ieškovo UAB „LitCon“ papildomą ieškinį, pareiškėjas UAB „Joniškio vandenys“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 dalis, kuriomis ieškovo UAB „LitCon“ naudai iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palūkanos, 123 100 Lt už atliktus darbus ir palūkanos bei nurodyta kiekvienai iš šalių padengti savo turėtas bylinėjimosi arbitraže išlaidas.

8II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

9Arbitražo teismas, išnagrinėjęs arbitražo bylą pagal ieškovo UAB „LitCon“ papildomą ieškinį atsakovams UAB „Joniškio vandenys“ ir Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl užsakovo vienašališko Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, Rangos sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, Rangos sutarties įvykdymo garantijos, avansinio apmokėjimo laidavimo sumos, negautų pajamų, atlyginimo už darbus bei palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo, 2013 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą arbitražo byloje Nr. 229, kuriuo nusprendė: 1) atmesti atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ prašymą pripažinti, kad Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl ieškovo UAB „LitCon“ prašymo priteisti 186 138, 90 Lt sumą; 2) atmesti ieškovo UAB „LitCon“ prašymą pripažinti, kad atsakovas UAB „Joniškio vandenys“ neteisėtai nutraukė Sutartį; 3) atmesti ieškovo UAB „LitCon“ prašymą nutraukti Sutartį UAB „LitCon“ iniciatyva pagal Bendrųjų sąlygų 16.2 p. (d) dalį; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ ieškovo UAB „LitCon“ naudai 74 798, 90 Lt panaudotos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos ir 6 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; 5) atmesti ieškovo UAB „LitCon“ reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ 288 307, 46 Lt avansinio mokėjimo sumą; 6) atmesti ieškovo UAB „LitCon“ reikalavimą iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ priteisti 818 343, 20 Lt negautų pajamų; 7) priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ ieškovo UAB „LitCon“ naudai 528 036, 47 Lt sumą už atliktus darbus ir 6 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant skaičiuoti palūkanas nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ ieškovo UAB „LitCon“ naudai 14 864,15 Lt arbitražo mokesčių sumą; 9) pripažinti, jog kiekviena ginčo šalis pati padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 10) likusius ieškovo UAB „LitCon“ papildomo ieškinio reikalavimus atmesti.

10Skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palūkanos nuo šios sumos, Arbitražo teismas pažymėjo, jog Bendrųjų sąlygų 4.2 p. nustato, jog „užsakovas dėl atlikimo užtikrinimo neturi teikti pretenzijos, išskyrus dėl sumų, kurias jis turi teisę gauti pagal Sutartį“. Iš šių nuostatų Arbitražas sprendė, kad užsakovas turėjo teisę reikalauti banko išmokėti tik tokią sumą, kurią šis turėjo teisę gauti pagal Rangos sutartį. Arbitražo teismas darė išvadą, kad garantijoje numatyta maksimali 992 043, 36 Lt garantijos suma nustato maksimalią sumą, kurią užsakovas galėjo prašyti banko išmokėti, tačiau teisėtas reikalavimo dydis priklauso nuo sumų, į kurias užsakovas turi teisę pagal Rangos sutartį, dydžio. Arbitražo teismas sprendė, kad garantijos maksimali suma šiuo atveju nėra šalių iš anksto aptarti nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Arbitražo teismas pastebėjo, kad nuostolių pagal Rangos sutartį atlyginimas yra sureguliuotas Bendrųjų sąlygų 17.1 p., kuris nustato, kad rangovas, be kita ko, turi atlyginti užsakovui nuostolius, kurie yra sukeliami dėl Rangos sutarties darbų vykdymo bei baigimo (Bendrųjų sąlygų 17.1 p. (b) (i)). Arbitražas darė išvadą, kad, remiantis Rangos sutarties nuostatomis, užsakovas turėjo teisę reikalauti išmokėti garantijos sumą, kuri turėjo atitikti sumas, kurias užsakovas turėjo teisę gauti pagal Rangos sutartį. Arbitražas sprendė, kad užsakovas turi teisę tik į tokią garantijos sumos dalį, kuri atitiktų užsakovo patirtus nuostolius dėl Rangos sutarties nutraukimo. Arbitražo teismas, konstatavęs, kad reikalinga įvertinti realiai patirtų nuostolių dydį ir spręsdamas, kuri iš ginčo šalių turi pareigą įrodyti garantijos sumos ir užsakovo faktiškai patirtų nuostolių santykį, pastebėjo, kad

11Pareiškėjo skundžiamoje sprendimo dalyje dėl 123 100 Lt sumos už rangovo atliktus darbus priteisimo Arbitražo teismas konstatavo, kad jokių užsakovo ar FIDIC inžinieriaus pastabų dėl atliktų darbų rangovui per Rangos sutartyje numatytą terminą ar vėliau nebuvo pateikta, todėl rangovo 2011 m. gegužės 31 d. aktu Nr. 2, 2011 m. liepos 29 d. aktu Nr. 3 ir 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. 4 perduotus darbus laikė priimtais tiek užsakovo, tiek FIDIC inžinieriaus. Arbitražas pažymėjo, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir atitinkamas sumas, kurias atsisako mokėti, pateikė rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dėl Galutinio darbų akto Nr. 5, tačiau minėti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o atlikti anksčiau ir priimti minėtais aktais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Todėl arbitražo teismas ieškovo naudai priteisė 123 100 Lt reikalavimo sumą iš UAB „Joniškio vandenys“.

12Sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Arbitražas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad užsakovas arbitražo bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl to arbitražo šalims teko patirti daugiau bylinėjimosi išlaidų, ieškovo įvykdyti Rangos sutarties pažeidimai nebuvo akivaizdūs ir šalys derėjosi dėl Rangos sutarties nutraukimo, bet, nepaisant to, užsakovas nusprendė nutraukti Sutartį vienašališkai, todėl, neatsižvelgdamas į tai, kad patenkintų ieškovo reikalavimų suma yra mažesnė nei atmestų reikalavimų suma, Arbitražo teismas atmetė abiejų šalių prašymus priteisti jų bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad UAB „LitCon“ ir UAB „Joniškio vandenys“ turėtų patys padengti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13III. Prašymo panaikinti arbitražo sprendimo dalis ir atsiliepimų į jį argumentai

14Pareiškėjas UAB „Joniškio vandenys“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. birželio 3 d. pateikė skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229, kuriuo atsakovas iš dalies nesutinka su Arbitražo sprendimu. Pareiškėjas prašo panaikinti Arbitražo sprendimo dalis, kurios, pareiškėjo manymu, prieštarauja viešajai tvarkai. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 74.798,90 Lt sutarties įvykdymo garantijos.
  2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 123 100 Lt už atliktus darbus. Ieškovas savo reikalavimą į ginčijamą 123 100 Lt sumą grindė Atliktų darbų aktu Nr. 5, kurį tiek užsakovas, tiek FIDIC inžinierius pasirašyti atsisakė. Užsakovui ir FIDIC inžinieriui vienašališkai atsisakius priimti darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, ieškovas šio akto vienašališkai nepasirašė. Todėl reikalavimas priteisti ginčo sumą pagal ieškovo vienašališkai nepasirašytą aktą turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Tuo, kad Arbitražo teismas sprendė dėl apmokėjimo ieškovui už darbus priteisimo, nesant ieškovo vienašališkai pasirašyto atliktų darbų perdavimo akto, buvo pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai, nes UAB „Joniškio vandenys” buvo užkirstas kelias pareikšti ieškovui priešieškinį dėl vienašalio perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, įrodinėjant, kad ieškovo pateiktą Atliktų darbų aktą Nr. 5 jis pasirašyti atsisakė pagrįstai.
  3. Dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
    1. Arbitražo teismo sprendimas, jog pačios šalys turėtų padengti savo pačių patirtas bylinėjimosi išlaidas reiškia, kad Arbitražo teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.
    2. Arbitražo teismas sprendime negatyviai vertino atsakovo elgesį proceso metu, tačiau neatsižvelgė į ieškovo procesinį elgesį. Ieškovas į 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomą ieškinį nesąžiningai įtraukė žinomai nepagrįstą reikalavimą dėl 288 307, 76 Lt avansinio mokėjimo laidavimo sumos priteisimo.
    3. Arbitražo teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymėjo, kad užsakovas arbitražo bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl to arbitražo šalims teko patirti daugiau bylinėjimosi išlaidų. Arbitražo teismas nenurodė, kokie UAB „Joniškio vandenys“ pateikti įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau. UAB „Joniškio vandenys“ Arbitražo teismui pateikė UAB „Pireka“ 2010 m. birželio 3 d. raštą Nr. R-154 kartu su savo 2013 m. sausio 21 d. baigiamąja kalba, nes tik tada pastebėjo, kad šis raštas, kuris yra sudėtinė Sutarties dalis, nebuvo įdėtas į ieškovo patvirtintą ir į arbitražo bylą pateiktą Sutarties, sudarytos iš 341 lapų, nuorašą. Atsakovas UAB „Joniškio vandenys“ su 2013 m. vasario 26 d. atsiliepimu pateikė nuostolių, patirtų dėl ieškovo padaryto Sutarties pažeidimo, apskaičiavimą su nuostolių dydį pagrindžiančiais dokumentais ne savo iniciatyva, bet Arbitražo teismo 2013 m. vasario 19 d. nurodymo pagrindu. Būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik tada, kai ieškovas 2013 m. vasario 13 d. paaiškinimuose iškėlė naują argumentą, kad UAB „Joniškio vandenys“ dėl rangovo padaryto Sutarties pažeidimo nepatyrė tiek nuostolių, kiek gavo pagal Sutarties įvykdymo garantiją. Visi kiti įrodymai užsakovo buvo pateikti su procesiniais dokumentais Arbitražo teismo nustatytais terminais arba savo iniciatyva nedelsiant po jų gavimo ar išsiuntimo (Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-6-874/2012, UAB „Joniškio vandenys“ 2013 m. sausio 17 d. raštas Nr. 46, Joniškio rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų išrašai ir kt.).
    4. Arbitražo teismas pripažino, jog pareiga įrodyti, kad pagal garantiją nurašyta suma viršija kreditoriaus faktiškai patirtus nuostolius, tenka skolininkui pagal garantiją. Nepaisant to, Arbitražo teismas nurodė pateikti minėtus įrodymus UAB „Joniškio vandenys“. Tai sąlygojo papildomų įrodymų pateikimo būtinybę.
    5. Arbitražo teismas pripažino, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis visoje jo reikalavimų sumoje sudaro 21, 5 %. Taigi atmestų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 78, 5 %. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Joniškio vandenys“ patyrė viso 99 808, 98 Lt arbitražo išlaidų, iš ieškovo atsakovui turėjo būti priteista 78 350, 05 Lt arbitražo išlaidų, kas atitinka 78, 5 % atmestų reikalavimų dalį visoje ieškovo reikalavimų sumoje. Minėtų išlaidų nepriteisimas UAB „Joniškio vandenys“ prieštarauja sąžiningo proceso principui, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.

15Pareiškėjas UAB „Joniškio vandenys“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo sustabdyti bylą dėl arbitražo teismo sprendimo dalių panaikinimo, kad arbitražo teismas galėtų atnaujinti arbitražo bylos nagrinėjimą ir pašalintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą dalyje, kuria pripažinta, jog kiekviena ginčo šalis pati padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovo UAB „LitCon“ atsakovui UAB „Joniškio vandenys“ šios bendrovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

16Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo tenkinti UAB „Joniškio vandenys“ skundą, nurodo, kad sutinka su minėtame skunde išdėstytais argumentais.

17Ieškovas UAB „LitCon“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė atsiliepimą į UAB „Joniškio vandenys“ skundą, kuriuo prašo teismo UAB „Joniškio vandenys“ skundą atmesti, priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ ieškovo UAB „LitCon“ naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas UAB „Joniškio vandenys“, įrodinėdamas Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos panaikinimo pagrindų egzistavimą, iš esmės įrodinėja, jog Arbitražo teismas netinkamai taikė garantiją reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas pažymi, jog sutinka su Arbitražo teismo sprendime suformuluotomis išvadomis dėl garantiją reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
  2. Atsakovas skundo dalyje dėl arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti 123 100 Lt už atliktus darbus panaikinimo kelia fakto klausimą - įrodinėja, kad Arbitražui nebuvo pagrindo priteisti 123 100 Lt ieškovo naudai, nes darbai buvo nekokybiški, be to ieškovas vienašališkai nepasirašė atliktų darbų perdavimo akto. Ieškovas teigia, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir atsisakomas mokėti pinigų sumas, pateikė rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dėl Galutinio darbų akto Nr. 5, tačiau minėti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o anksčiau ir priimti 2011 m. gegužės 31 d. aktu Nr. 2, 2011 m. liepos 29 d. aktu Nr. 3 ir 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. 4. Todėl ieškovui vienašališkai perduoti darbus ir forminti vienašalį darbų perdavimo aktą nebuvo jokio pagrindo. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomame ieškinyje buvo aiškiai suformulavęs savo reikalavimus, įskaitant reikalavimą priteisti 123 100 Lt sumą už atliktus darbus. Papildomame ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas. Ieškovui aiškiai suformulavus savo reikalavimus, atsakovas turėjo teisę įgyvendinti visas savo procesines teises, kurias jis manė esant reikalingas. Todėl Arbitraže vykusiame procese nebuvo pažeisti tinkamo proceso principai.
  3. Atsakovas skundo dalyje dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog kiekviena ginčo šalis pati padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas panaikinimo, iš esmės formuluoja teisės taikymo - arbitražo išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Atsakovas arbitražo proceso metu galėjo pateikti visus jo nuomone reikalingus dokumentus. Atsakovas pats nepateikė dokumentų, įrodančių ieškovo lėšų nurašymo garantijos sandorio pagrindu teisėtumą, todėl Arbitražo teismas 2013 m. vasario 19 d. nurodė atsakovui pateikti šiuos dokumentus. Atsakovas viso arbitražo proceso metu laikėsi pozicijos, kad jis neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kuriuo įrodinėjama, kad ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą dėl 288 307, 76 Lt avansinio mokėjimo laidavimo sumos priteisimo, todėl nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pažymi, kad atsakovas pateikė reikalavimą draudimo bendrovei išmokėti avansinio apmokėjimo sumą 2011 m. gruodžio 30 d. Draudimo bendrovė dar tuo metu nebuvo įgyvendinusi šio reikalavimo, todėl šios sumos galėjo būti nurašytos nuo UAB „LitCon“ sąskaitos bet kuriuo metu. Tik 2012 m. gruodžio 21 d. vykusio arbitražo teismo posėdžio metu šalių buvo pasiektas susitarimas, kuriuo atsakovas UAB „Joniškio vandenys“ išreiškė savo poziciją, kad savo teisių, kurias suteikia UADB „Ergo Lietuva“ išduotas laidavimo mokėjimo raštas, neįgyvendins. Šalys sulygo, kad atsakovas minėtai draudimo kompanijai pateiks raštą, kuriuo atsisako savo 2011 m. gruodžio 30 d. pateikto reikalavimo išmokėti laidavimo draudimo raštu Nr. AV 19601P apdraustą (laiduotą) avansinio apmokėjimo sumą, nereikalavo ir nereikalaus, kad UADB „Ergo Lietuva“ išmokėtų minėtame draudimo rašte nurodytą sumą, taip pat atsisako bet kokių savo teisių, kurios buvo suteiktos aptariamu laidavimo draudimo raštu. Ieškovas pažymi, kad jo Arbitražo teismui pateikti dokumentai buvo nedidelės apimties, todėl jų analizė nereikalavo didelių laiko resursų.

18Ieškovas UAB „LitCon“ 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kuriuo prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 17 115, 45 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai

20Arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose.

21Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas. Iš KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment). Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali būti tikrinami tik esant vienos iš šalių prašymui. KAĮ nėra numatyta teisminės arbitražų sprendimų apeliacijos – teisinio proceso, kai prašoma arbitražo teismo priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).

22Pareiškėjas savo skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindu, kuris kartu su KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teisėjų kolegija dėl kiekvieno minėto arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo pasisako atskirai.

234.1. Dėl ginčo arbitruotinumo patikrinimo

24sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą

25Arbitruotinumo teisinė kategorija plačiąja prasme yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitražui. Skirtingų valstybių įstatymai neretai riboja klausimų, kurie gali būti perduodami nagrinėti arbitražui, ratą. Šie ribojimai, pirmiausia, gali būti susiję su tam tikrų subjektų galimybėmis sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitražu (subjektinis arbitruotinumas (angl. subjective arbitrability)). Šie ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kurių atžvilgiu taikomi aptariami ribojimai, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis. Pavyzdžiui, daugelyje šalių valstybės arba savivaldybės kontroliuojami subjektai neturi teisės sudaryti arbitražinių susitarimų arba jų sudarymui privalo gauti atitinkamą leidimą. Antra, ginčo galimybės būti sprendžiamam arbitražu apribojimai taip pat gali būti taikomi ir ginčo objekto pagrindu - tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitražu (objektinis arbitruotinumas (angl. objective arbitrability)). Trečia, ginčo arbitruotinumo problematika taip pat siejama su klausimu, ar konkrečios šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, taip pat ar konkretus tarp šalių kilęs ginčas patenka į jų sudaryto arbitražinio susitarimo ribas. Visgi, jei šalys susitaria dėl tarpusavio ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui, galioja ginčo arbitruotinumo prezumpcija (Tweedale, A., Tweedale, K. Arbitration of Commercial Disputes. International and English Law and Practice. Oxford University Press, 2007. P. 107, 225). Kol ginčo arbitruotinumo prezumpcija nėra paneigiama, laikoma, jog ginčas yra arbitruotinas.

26Sprendžiant ginčo arbitruotinumo plačiąja prasme klausimą (pvz., arbitražui sprendžiant dėl kompetencijos nagrinėti ginčą, teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir kilus ginčui dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo ir ribų bei kt.), pirmiausia privaloma nustatyti, ar šalys susitarė dėl ginčo nagrinėjimo arbitražu, tai nustačius - spręsti, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo ribas, taip pat vertinti, ar tarp reiškiamų reikalavimų nėra reikalavimų, kurių neleidžiama nagrinėti arbitražu. Tuo tarpu sprendžiant su ginčo arbitruotinumo problematika susijusius klausimus arbitražų sprendimo panaikinimo procese, atitinkamo anksčiau paminėto klausimo nagrinėjimui taikomos taisyklės skiriasi. KAĮ, Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Pavyzdiniame arbitražo įstatyme šios taisyklės, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą, yra išskirtos į dvi dalis – abiejuose minėtuose teisės aktuose arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, susiję su arbitražinio susitarimo egzistavimu, galiojimu bei ribomis, taip pat sprendimo panaikinimo pagrindai, susiję su subjektiniu arbitruotinumu, tikrinami tik esant vienos iš šalių prašymui, kai tuo tarpu objektinis ginčo arbitruotinumas (ginčo galimybė būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku) kompetentingo teismo gali būti patikrinamas ex officio.

27Teisėjų kolegija pabrėžia, jog KAĮ redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., ir šiuo metu galiojanti minėto įstatymo redakcija skirtingai reglamentuoja teismo atliekamą arbitražo sprendimo patikrinimo objektinio arbitruotinumo ir viešosios tvarkos aspektais procedūrą. Galiojant senajai aptariamo įstatymo redakcijai, minėtų arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų taikymas, juos konstatavus, buvo privalomas, kadangi senosios redakcijos KAĮ 37 straipsnio 5 dalis numatė imperatyvaus pobūdžio teismo pareigą, nustačius KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punktuose numatytus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, tokį sprendimą panaikinti. Šiuo metu galiojančios KAĮ redakcijos 50 straipsnio 3 dalis, apimanti taip pat ir šios dalies 5 ir 6 punktuose numatytus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, susijusius su ginčo objektiniu nearbitruotinumu bei sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai, suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, nustačius atitinkamus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, jį panaikinti. Tai iš esmės reiškia, jog kompetentingas teismas turi ex officio inicijuoti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimą (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), tačiau juos nustatęs neprivalo visais atvejais arbitražo sprendimą panaikinti.

284.1.1. Dėl ginčo dalies pagal ieškovo 2012 m. kovo 14 d. ieškinį

29ir atsakovo 2012 m. gegužės 10 d. atsiliepimą objektinio arbitruotinumo (KAĮ redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., 11 straipsnis)

30Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „LitCon“ 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė ieškinį atsakovams UAB „Joniškio vandenys“ ir Joniškio rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašališką užsakovo Rangos sutarties nutraukimą; 2) nutraukti Rangos sutartį rangovo iniciatyva pagal šios sutarties Bendrųjų sąlygų 16.2 punkto (d) dalį (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 1-43).

31Atsakovas UAB „Joniškio vandenys“ 2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo 2012 m. kovo 14 d. ieškinį, kuriuo prašė: 1) visiškai atmesti ieškovo ieškinį atsakovams; 2) priteisti iš ieškovo UAB „LitCon“ atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ naudai visas šios bendrovės turėtas arbitražo išlaidas (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 44-68).

32Arbitražo teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi inter alia nutarė pripažinti, kad turi kompetenciją nagrinėti arbitražo bylą pagal ieškovo 2012 m. kovo 14 d. ieškinį.

33KAĮ redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., 37 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

34Minėtos KAĮ redakcijos 11 straipsnyje buvo įtvirtintas ginčų, kurie negali būti perduoti arbitražui, sąrašas. Pagal tuo metu galiojusią KAĮ redakciją arbitražui negalėjo būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių (1 dalis); arbitražui taip pat negalėjo būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (2 dalis).

35Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 išaiškino, jog nearbitruotinų ginčų sąrašas nebūtinai turi būti numatytas viename teisės akte, o sutarties, sudarytos viešojo pirkimo konkurso pagrindu, kainos padidinimui patenkant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) taikymo sritį, tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma teismų jurisdikcija.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčams dėl viešojo pirkimo konkurso pagrindu sudarytos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir šios sutarties nutraukimo ieškovo reikalavimu tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek ir šiuo metu galiojanti VPĮ redakcija privalomos teismo jurisdikcijos nenumato. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariama ginčo dalis, tiek pagal jos metu galiojusią KAĮ redakciją, tiek pagal viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą – VPĮ – galėjo būti nagrinėjama arbitražu, todėl šioje sprendimo dalyje atitinkamo jo panaikinimo pagrindo nenustatyta.

374.1.2. Dėl ginčo dalies pagal ieškovo UAB „LitCon“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomą ieškinį ir atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ 2012 m. rugsėjo 10 d. atsiliepimą į jį

38objektinio arbitruotinumo

39(KAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 12 straipsnis)

40Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „LitCon“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. Arbitražo teismui pateikė papildomą ieškinį, kuriuo, be 2012 m. kovo 12 d. ieškinyje suformuluotų prašymų, taip pat prašė Arbitražo teismo UAB „LitCon“ naudai iš UAB Joniškio vandenys priteisti 992 043, 36 Lt panaudotos garantijos, 288 307, 46 Lt avansinio mokėjimo, 818 343, 20 Lt nuostolių atlyginimo, 705 642, 94 Lt už atliktus darbus bei 6 % palūkanas už priteistą sumą nuo papildomo ieškinio pateikimo iki visiško Arbitražo teismo sprendimo įvykdymo dienos (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 106-107). Ieškovo reikalavimą priteisti 705 642, 94 Lt už atliktus darbus sudarė inter alia reikalavimas priteisti 186 138, 90 Lt sumą. Šią pinigų sumą atsakovas atsisakė mokėti ieškovui, nes, atsakovo teigimu, dėl darbų už šią sumą nebuvo parengti darbų pakeitimo orderiai.

412012 m. rugsėjo 10 d. atsakovai UAB „Joniškio vandenys“ ir Joniškio rajono savivaldybės administracija Arbitražo teismui pateikė atsiliepimą į papildomą ieškovo ieškinį, kuriuo inter alia iškėlė klausimą dėl reikalavimo priteisti 186 138, 90 Lt už atliktus darbus arbitruotinumo. Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 186 138,90 Lt sumą yra reikalavimas priteisti apmokėjimą už darbus, kurie nebuvo aptarti Rangos sutartimi, todėl prašė Arbitražo teismo išspręsti aptariamos ieškovo reikalavimo dalies arbitruotinumo klausimą daliniu arba galutiniu sprendimu.

42Arbitražo teismas, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Nr. 5 inter alia nustatė terminą ieškovui pateikti dubliką, nurodė, jog jame turi būti išdėstyta ieškovo pozicija dėl byloje kilusio arbitruotinumo klausimo (a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 339).

43Ieškovas UAB „LitCon“ 2012 m. spalio 22 arbitražo teismui pateikė dubliką, kuriuo inter alia atsikirto, jog jo reikalavimas dėl 186 138, 90 Lt už atliktus darbus priteisimo yra arbitruotinas, nes reikalavimo suma yra susijusi ne su Rangos sutarties kainos padidinimu, bet su vienų darbų pakeitimu kitais darbais (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 187).

44Atsakovas UAB Joniškio vandenys 2012 m. lapkričio 12 d. tripliku pakartojo, kad nekeičia ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos dėl aptariamos ginčo dalies nearbitruotinumo. Atsakovas šiame procesiniame dokumente pažymėjo, kad ieškovas neįrodė darbų už 186 138, 90 Lt atlikimo fakto, neįrodė turįs reikalavimo teisę į šią sumą.

45Arbitražo teismas ginčo dalies dėl 186 138, 90 Lt priteisimo arbitruotinumo pasisakė 2013 m. gegužės 3 d. galutiniu sprendimu. Arbitražo teismas sprendė, kad minėta ginčo dalis yra arbitruotina, nes bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 186 138, 90 Lt sumą yra ginčas dėl Rangos sutarties esminės sąlygos – kainos – padidinimo.

46Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog reikalavimas dėl 186 138, 90 Lt priteisimo pirmą kartą buvo pareikštas ieškovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomame ieškinyje, o šios ginčo dalies objektinio arbitruotinumo klausimas pirmą kartą iškeltas atsakovo 2012 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime į papildomą ieškinį. Todėl šios ginčo dalies galimybės būti sprendžiamai arbitražu klausimas nagrinėjamas pagal atitinkamos reikalavimo dalies pareiškimo arbitražo teismui (t.y. papildomo ieškinio) metu galiojusią KAĮ redakciją.

47Kaip minėta, KAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui.

48Ginčo objektinį nearbitruotinumą dažniausiai lemia keletas faktorių. Pirma – viešosios tvarkos faktorius. Tai iš esmės reiškia, jog valstybės požiūris į tam tikrų kategorijų teisinius santykius ir jų svarbą valstybės ir visuomenės gyvenimui ar atskiriems jų elementams sąlygoja ginčų, kylančių šių teisinių santykių pagrindu, eksplicitinį pašalinimą iš arbitražo sferos pagal atitinkamos valstybės teisę. Pagal šį kriterijų objektinio nearbitruotinumo teisinė kategorija iš esmės yra laikoma jurisdikciniu viešosios tvarkos atitikmeniu. Antra, objektinio arbitruotinumo ribojimai siejami su arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, efektyvumo problematika. Kadangi bylos nagrinėjimo arbitražu esmė yra sutartinė, šis ginčų sprendimo būdas gali būti neefektyvus kilus ginčui, susijusiam su trečiųjų asmenų (t.y. ne arbitražinio susitarimo šalių) teisėmis ir pareigomis, taip pat gali būti netinkamas tam tikrų asmenų teisių ir pareigų (pvz., darbutotojai, vartotojai ir kt.) teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmasis objektinio arbitruotinumo ribojimo pagrindas yra labiausiai būdingas besivystančioms ir trečiojo pasaulio valstybėms, o antrasis – pažengusioms teisės sistemoms.

49Iš KAĮ, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatų sisteminės analizės darytina išvada, kad ginčo ar jo dalies objektinis nearbitruotinumas savaime nelemia arbitražo sprendimo ar atitinkamos jo dalies besąlyginio panaikinimo, nes naujojoje KAĮ redakcijoje atitinkamas arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindas, kaip ir kituose minėtuose teisės aktuose, yra fakultatyvus. Taip pat pabrėžtina, jog arbitražo sprendimas gali būti šiuo pagrindu panaikinamas tik tais atvejais, kai arbitražu negali būti nagrinėjamas pagrindinis bylos klausimas, bet ne šalutiniai klausimai (žr. mutatis mutandis ICCA’S Guide to the Interpretation of the 1958 New York Convention. International Council for Commercial Arbitration with the Assistance of the Permanent Court of Arbitration Peace Palace, The Hague, 2011. P. 105). Taigi, tiek UNCITRAL pavyzdinis įstatymas, tiek ir 1958 m. Niujorko konvencija, o taip pat ir jų pagrindu parengtas naujos redakcijos KAĮ, įtvirtina arbitražo sprendimo galiojimo prezumpcijos (angl. presumptive validity) doktriną. Remiantis šia doktrina, teismas, nustatęs vieną iš arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų, gali, tačiau neprivalo panaikinti arbitražo sprendimą. Šios teisės nuostatos įpareigoja teismą, nustačiusį egzistuojant aplinkybes, galimai sudarančias arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindą, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti jų įtaką ir svarbą viso šalių ginčo kontekste. Jeigu kompetentingas teismas nustato, jog panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės visos nagrinėjamos bylos kontekste nėra itin svarbios ir neįteisina esminės neteisybės (angl. substantial wrong) ar nepaneigia teisingumo esmės (angl. miscarriage of justice), teismas neturėtų naikinti tokio arbitražo sprendimo (žr. International Arbitration: Law and Practice. Gary B. Born. Wolters Kluwer Law and Business. 2012. P. 303-306 ir cituojamus teisės aktus bei teismų praktiką). Analogiškos išvados daromos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje. Byloje Eco Swiss China Time Ltd. V. Benneton International NV (bylos Nr. C-126/97) Teismas išaiškino, jog arbitražo proceso efektyvumas reikalauja, kad arbitražo sprendimų peržiūros galimybių ribos būtų siauros, o atsisakymas pripažinti arbitražo sprendimą arba jo panaikinimas turėtų būti įmanomas tik esant išimtinėms aplinkybėms.

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymi, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 (2)(b)(i) straipsnyje, 36 (1)(b)(i) straipsnyje bei 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtinto aptariamo arbitražo sprendimo panaikinimo (nepripažinimo) pagrindo taikymo galimybė dėl priežasčių, kurios de facto pagal atitinkamos valstybės teisę yra siejamos ne su arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, efektyvumu, o su šios valstybės teisės aktuose įtvirtinta viešosios tvarkos problematika, reikalauja kiekvienu individualiu atveju identifikuoti konkrečius teisinius gėrius, kurių apsaugai yra skirtas atitinkamas objektinio arbitruotinumo ribojimas, tuomet vertinti galimo jų pažeidimo mastą bei pobūdį.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės veiklai, racionaliam biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, skaidrumo principams garantuoti. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Teismo pasisakyta, jog tiekėjų sąžiningas varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedūras, kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekėjai gali apginti savo galbūt pažeistas teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011 ir kt). Taigi, šiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinime pabrėžiami tiek su viešosios tvarkos elementu, tiek su arbitražo efektyvumo problematika susiję argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viešųjų pirkimų procedūrų kontekste apžvelgdamas ESTT praktiką atitinkamu klausimu, yra pažymėjęs, jog siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C?337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815).

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, arbitražo bylos, kurioje priimtas, skundžiamas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas, specifika lemia aplinkybę, jog ginčo dalies dėl 186 138, 90 Lt objektinio arbitruotinumo klausimas galėjo būti išspręstas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, t.y. nustačius aptariamos pinigų sumos faktinę bei teisinę prigimtį. Šios bylos kontekste tai iš esmės reikštų, jog Lietuvos apeliacinis teismas, procese dėl arbitražo sprendimo panaikinimo spręsdamas atitinkamą klausimą, de facto turėtų revizuoti Arbitražo teismo priimtą sprendimą teisės ir fakto klausimais, kas pagal bendrąją taisyklę tokio pobūdžio teismo procese nėra leistina. Todėl nagrinėjamoje byloje aptariamos ginčo dalies objektinio arbitruotinumo klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis tam tikrų vertinimo kriterijų. Pirmiausia turėtų būti nustatoma, ar 186 138, 90 Lt suma, laikant šią sumą pinigų suma, kuria padidinama viešojo pirkimo sutarties kaina, minėtuose ESTT sprendimuose Pressetext ir Wall suformuluotų vertinimo kriterijų kontekste, gali būti laikoma esmine ir reikšti naują susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Jei ši aplinkybė patvirtinama, iš sutarties sąlygų turėtų būti sprendžiama, ar šalių sudarytoje sutartyje numatyta jos esminių sąlygų keitimo galimybė, vertinamos sutarties sąlygų keitimo galimybės bei ribos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Nustačius, kad sutarties sąlygų pakeitimas yra esminio pobūdžio ir sutartyje nebuvo numatyta jos keitimo galimybės arba sutarties pakeitimų mastas viršija leistinas ribas, tiek, kiek tai yra reikalinga ginčo objektinio arbitruotinumo klausimo išnagrinėjimui, galėtų būti taikomas griežtesnis peržiūros standartas - vertinamos ginčo arbitruotinumo klausimo išsprendimui reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Ypatingai pažymėtina, jog tokio pobūdžio peržiūra būtų galima tik esant itin išimtinėms aplinkybėms. Be to, kaip jau minėta, ir tokiu atveju turėtų būti laikomasi ginčo arbitruotinumo prezumpcijos ir su ja susijusių vertinimo kriterijų.

53Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sudarytos Rangos sutarties kaina – 9 920 443, 60 Lt be PVM (a.b. Nr. 229, t. XII, b.l. 3). Taigi, 186 138, 90 Lt suma sudaro 1, 876 proc. visos Rangos sutarties kainos. Iš byloje esančios tiekėjų pasiūlymų lentelės matyti, jog ieškovo pasiūlyta kaina buvo 33, 42 proc. mažesnė nei konkurso pasiūlymų vidurkis ir 10, 83 proc. mažesnė nei antrą mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlyta darbų kaina (10 994 861, 59 Lt) (a.b. Nr. 229, t. XIV, b.l. 184). Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu 186 138, 90 Lt suma iš tiesų būtų pinigų suma, kuria būtų buvusi padidinta Rangos sutarties kaina, toks kainos padidėjimas, atsižvelgiant į minėtuose ESTT sprendimuose įtvirtintus vertinimo kriterijus, nebūtų esminis bei nepažeistų minėtų valstybės tikslų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Dėl šios priežasties tolimesnis šioje nutartyje nurodytų kriterijų vertinimas nereikalingas.

54Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Arbitražo teismo išnagrinėtos bylos specifika nelemia arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, neefektyvumo. Ši byla nėra susijusi su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis. Visiems asmenims, galintiems turėti suinteresuotumą byloje, buvo sudaryta galimybė dalyvauti arbitražo procese. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl trečiųjų asmenų įstojimo į bylą galimybių ir reikalingumo (a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 51-52). UAB „LitCon“ partneris pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „Inžinerinės komunikacijos“ buvo informuotas apie arbitražo proceso inicijavimą, jam buvo pasiūlyta įstoti į bylą, tačiau ši bendrovė (jos bankroto administratorius) nusprendė procese nedalyvauti (b.l. 26). Arbitražo bylos šalys yra ekonomiškai stiprūs ir patyrę teisinių santykių subjektai, papildomos apsaugos jie nėra reikalingi. Todėl šalims sudarius arbitražinį susitarimą (b.l. 21-22), apimantį ir ginčo arbitruotinumo klausimo išsprendimą (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 187, a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 129-150), tokia šalių valia turi būti gerbiama (KAĮ 11 straipsnis, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 5, 8 straipsniai, 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnis).

55Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad vien atitinkamo ginčo perdavimas nagrinėti arbitražui nepašalina arbitražo prievolės, nagrinėjant ginčą, laikytis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų (žr. pvz., Paryžiaus apeliacinio teismo 1991 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Ganz v. Nationale des Chemins de Fer Tunisiens(SNCFT) ir 1993 m. gegužės 19 d. sprendimą byloje Labinal v. Mors), o „ginčo nedaro nearbitruotino vien tas faktas, jog sprendžiant reikalavimo, kylančio iš sutarties nutraukimo klausimą, atsitiktinai iškeliamas klausimas, susijęs su viešuoju interesu“ (JAV 2-osios apskrities Apeliacinio teismo 1974 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Parsons & Whittemore Overseas Co., Inc., Plaintiff-Appellant-Appellee v. Societe Generale De L'IndustrIe Du Papier (Rakta), and Bank of America, Societe Generale De L'IndustrIe Du Papier (Rakta), Defendant-Appellee-Appellant (508 F.2d 969 (2d Cir. 1974)). Taip pat pažymėtina, kad pats arbitražo teismas turi pareigą ex officio atsisakyti jurisdikcijos dėl ginčo nearbitruotinumo, tačiau ši pareiga yra ribojama šalių arbitražui pateikiamų faktų (Julian D M Lew, Loukas A Mistelis, Stefan M Kroll. Comparative International Commercial Arbitration, Kluwer Law International. 2003. P. 220, Loukas A. Mistelis & Stavros L. Brekoulakis Arbitrability: International and Comparative Perspectives. Kluwer Law International, 2009. P. 7). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad arbitražas tokio pobūdžio bylose nėra efektyvus ginčų sprendimo būdas.

56Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis dėl 186 138, 90 Lt priteisimo neturėtų būti naikinama net ir tuo atveju, jeigu ji būtų nearbitruotina – 186 138, 90 Lt ginčo suma viso ginčo kontekste nėra reikšminga jo dalis, jos objektinis arbitruotinumas (nearbitruotinumas) nebuvo akivaizdus, o šis klausimas galėjo būti išspręstas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, be to šalys aktyviai neįrodinėjo aptariamos ginčo dalies objektinio arbitruotinumo (nearbitruotinumo). Esant tokioms aplinkybėms, teismo manymu, nebūtų sąžininga, pagrįsta ir ekonomine prasme racionalu formaliais pagrindais skaidyti tarp tų pačių šalių kilusio ginčo dalių, susijusių su tomis pačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, net jei jos gali būti teisiškai ir faktiškai atskirtos, sprendimo būdą. Šiame kontekste ypač atsižvelgtina į tai, jog arbitražinio bylos nagrinėjimo ar arbitražo sprendimo vykdymo dažniausiai vengia šalis, pažeidusi jai taikomus elgesio reikalavimus, nustatytus šalių sutartinių santykių ar įstatymo pagrindu. Todėl galimybės išvengti šalių pasirinktu ginčų sprendimo būdu pasiekto rezultato egzistavimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų bei sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise, be to neatitiktų verslo subjektų intereso patiems pasirinkti ginčų sprendimo būdą, mažintų šalies investicinį patrauklumą bei neatitiktų pasaulinių arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, raidos tendencijų.

57Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 21 d. atliko KAĮ pakeitimus. Šių pakeitimų esmė ir tikslas - suderinti KAĮ nuostatas su Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 2006 metais atliktais Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais, šalinti teisinio reglamentavimo komercinio arbitražo srityje trūkumus. Šiuo tikslu KAĮ buvo numatyta progresyvių teisinių instrumentų - išplėsta komercinio ginčo sąvoka, šalims numatyta galimybė arbitraže spręsti ne tik fakto, bet ir teisės klausimus. Įstatymo leidėjas, atlikdamas šiuos KAĮ pakeitimus, siekė suderinti KAĮ nuostatas su tarptautinėmis arbitražo teisės ir praktikos vystymosi tendencijomis, „numatyti šalims didesnes galimybes, o būtent – arbitraže spręsti ir tokius klausimus, kurie šiuo metu nėra arbitruotini“ (2010 m. balandžio 28 d. Įstatymų projektų Reg. Nr. XIP-1985, XIP-1986 aiškinamajamasis raštas). Todėl į arbitruotinų ginčų sąrašą įtraukti inter alia ginčai dėl žalos, pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimo, kai kurie ginčai dėl patentų, prekių ženklų, dizaino ir kt. Šie KAĮ pakeitimai koreliuoja ir su kituose valstybės teisinei sistemai bei ekonomikai reikšminguose teisės aktuose atliktais pakeitimais, pavyzdžiui, naujosios KAĮ redakcijos 49 straipsnio 7 dalies nuostatose, kitaip nei iki 2012 m. birželio 30 d. galiojusios KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, numačius, kad bankroto bylos iškėlimas paprastai neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nedaro ginčo nearbitruotino. Atitinkamai atlikti ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) pakeitimai, leidžiantys bankroto administratoriui reikšti iTeisėjų kolegija pažymi, jog aptariami KAĮ pakeitimai atspindi naujausias arbitruotinumo teisinės kategorijos pokyčių tendencijas Europoje ir pasaulyje. Progresyviosiose Europos valstybių teisinėse sistemose besiformuojančios tendencijos, susijusios su arbitražinių susitarimų aiškinimo, taip pat su objektinio arbitruotinumo problematika, rodo, jog teismai, nagrinėjantys aptariamo pobūdžio klausimus, įstatymą aiškina lanksčiai ir neformaliai, akcentuoja tikrąją šalių valią, bet ne formalius kriterijus. Keletą pastarųjų dešimtmečių pastebima nearbitruotinų ginčų sąrašo trumpėjimo, arbitražinių susitarimų masto augimo tendencija (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-547/2014). Ginčo objektinio arbitruotinumo ribojimai, susiję su viešosios tvarkos problematika, pasaulyje nyksta (žr. pvz., Loukas A. Mistelis & Stavros L. Brekoulakis Arbitrability: International and Comparative Perspectives. Kluwer Law International, 2009. P. 21, 47-67; Kirry, A. Arbitrability: Current Trends in Europe. Arbitraton International. Vol. 12, No. 4. 1996; Raeschke-Kessler, H. Some Developments on Arbitrability and Related Issues, ICCA Congress Series No. 10, 2000).

58Naujosios KAĮ redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta komercinio ginčo samprata. Pagal šio straipsnio nuostatas komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

59KAĮ 12 straipsnyje nurodyti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui. Pagal minėto straipsnio 1 dalį visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimą dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis (KAĮ 12 straipsnio 4 dalis).

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog senosios ir naujosios KAĮ redakcijų lyginamosios analizės pagrindu darytina išvada, jog bankroto teisiniai santykiai naujojoje įstatymo redakcijoje expressis verbis nėra priskirti prie nearbitruotinų ginčų sąrašo. Atsižvelgiant į bankroto teisinių santykių reikšmę valstybės ekonomikai ir verslui, ši aplinkybė neabejotinai rodo įstatymų leidėjo valią liberalizuoti teisinį reglamentavimą objektinio arbitruotinumo srityje, suteikti asmenims daugiau ginčų sprendimo būdų pasirinkimo laisvės net ir situacijose, susijusiose su viešojo intereso apsauga.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, išaiškinta, kad šalių ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties kainos padidinimo – nearbitruotinas ginčas, todėl tokio pobūdžio nesutarimai spręstini tik teisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog naujosios KAĮ redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje expressis verbis numatyta, jog į komercinio ginčo sampratą patenka bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu. Be to, naujojoje KAĮ redakcijoje įsakmiai reglamentuota, jog arbitruotini yra visi ginčai, išskyrus KAĮ 12 straipsnyje nurodytas išimtis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, atlikęs aptariamus įstatymo pakeitimus, siekė, jog visi ginčai, įskaitant ir tuos, kurie yra susiję su sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, kainos padidinimu, galėtų būti sprendžiami arbitražu. Dėl šių priežasčių minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, priimta galiojant senajai KAĮ redakcijai, šiai bylai nėra aktuali.

62Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nustačius, kad Rangos sutarties kainos padidinimas 186 138, 90 Lt suma nebūtų buvęs esminis ir nepažeistų viešojo intereso viešųjų pirkimų srityje, nustačius, jog dėl šios ginčo dalies priimtas Arbitražo teismo sprendimas nesukurtų esminės neteisybės ir nepaneigtų teisingumo esmės, taip pat sprendus, jog aptariamo pobūdžio ginčai gali būti efektyviai išnagrinėjami arbitraže, ginčo šalims neskundus aptariamos Arbitražo sprendimo dalies ir teismui konstatavus, jog KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai yra fakultatyvūs, o ginčai, susiję su viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties kainos padidinimu, Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. birželio 21 d. atlikus KAĮ pakeitimus, gali būti nagrinėjami arbitraže, nebelieka teisinio pagrindo spręsti Arbitražo sprendimo dėl šios ginčo dalies panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu klausimo. Pareiškėjas šios Arbitražo teismo sprendimo dalies neskundė, pateiktame skunde dėl kitų Arbitražo sprendimo dalių neįrodinėjo ir neformulavo argumentų, susijusių su dalies ginčo objektiniu arbitruotinumu.

634.2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalių prieštaravimo viešajai tvarkai

64(KAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas)

65KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo sprendimą, jei nustato, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

674.2.1. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 74 798, 90 Lt panaudotą sutarties įvykdymo garantijos sumą prieštaravimo viešajai tvarkai

684.2.2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 123 100 Lt už atliktus darbus prieštaravimo viešajai tvarkai

69Pareiškėjas skundžiamos Arbitražo sprendimo dalies dėl 123 100 Lt už atliktus darbus priteisimo prieštaravimo viešajai tvarkai grindžia sąžiningo proceso principų pažeidimu, nes užsakovui ir FIDIC inžinieriui vienašališkai atsisakius priimti darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, ieškovas šio akto vienašališkai nepasirašė, todėl UAB „Joniškio vandenys” teigimu, jam buvo užkirstas kelias pareikšti ieškovui priešieškinį dėl vienašalio perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, įrodinėjant, kad ieškovo pateiktą Atliktų darbų aktą Nr. 5 jis pasirašyti atsisakė pagrįstai.

70Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Arbitražo teismas atmetė UAB „Joniškio vandenys“ argumentus, nurodydamas, jog nepaisant to, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir pinigų sumas, kurias atsisako mokėti, pateikė rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dėl Galutinio darbų akto Nr. 5, tačiau minėti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o atlikti anksčiau ir priimti minėtais aktais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4.

71Pareiškėjas ir šioje skundo dalyje įrodinėja, jog Arbitražo teismo sprendime esama teisės ir fakto klaidų. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl šio proceso pobūdžio ir esmės šie argumentai nėra vertinami. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Statybų pasažas“ v. UAB „Senamiesčio svečių namai, bylos Nr. 3K-3-504/2009). Nepaisant to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartas užsakovo teisių gynybos būdas nėra išimtinio pobūdžio – pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės ir teisėti interesai, ieškovui vienašališkai nepasirašius Galutinio darbų akto Nr. 5, buvo pažeisti, turėjo teisę ir galimybes laisvai disponuoti kitomis įstatymo numatytomis galimai pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Dėl šios priežasties pareiškėjo nurodomos aplinkybės niekaip neįtakojo jo galimybių ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus arbitražo procese, įskaitant galimybę pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu reikšti priešieškinį. Todėl aplinkybės, susijusios su Atliktų darbų akto Nr. 5 nepasirašymu, bei Arbitražo teismo padarytos išvados šiuo klausimu, net jei jos būtų neteisingos, nesąlygotų viešosios tvarkos pažeidimo ir neturėtų teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, nes pareiškėjas pats neišnaudojo visų prieinamų jo galimai pažeistų teisių gynybos būdų. Kadangi pareiškėjo argumentai yra susiję su Arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

724.2.3. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, prieštaravimo viešajai tvarkai

73Pareiškėjas įrodinėja, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad kiekviena šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi arbitraže išlaidas, prieštarauja viešajai tvarkai.

74Šioje nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje atitinkamais klausimais jau ne kartą pasisakyta, jog teismo procese dėl nacionalinio arbitražo priimto sprendimo panaikinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Ši aksioma apima arbitražo sprendime padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo negalimumą tiek materialiosios, tiek proceso teisės, į kurią patenka sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taikymo aspektais. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Arbitražo teismas nesilaikė pareigos paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas. Iš arbitražo teismo sprendimo akivaizdu, jog toks paskirstymas buvo atliktas – nurodyta kiekvienai iš šalių apmokėti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl šioje nutartyje pasisakoma tik dėl tų klausimų, kurie yra susiję su viešosios tvarkos problematika.

75KAĮ 48 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama arbitražo išlaidų sąvokos reikšmė, išlaidų, kurios gali būti priskiriamos arbitražo išlaidoms, rūšys. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad nuolatinės arbitražo institucijos taikomi rinkliavų tarifai, arbitražo išlaidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir grąžinimo tvarka nustatoma arbitražo procedūros reglamente ir (ar) šalių susitarime, neprieštaraujančiame arbitražo procedūros reglamentui. KAĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šalių elgesį, arbitražo teismo sprendime turi paskirstyti arbitražo išlaidas šalims. VKAT reglamento 42 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyta atskirai arbitražo rinkliavų suma, kitos bylos nagrinėjimo išlaidos ir jų paskirstymas šalims.

76Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad imperatyvių šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo arbitraže taisyklių nenumato nei KAĮ, nei VKAT reglamentas. Minėtuose dokumentuose yra suformuluoti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims. Atitinkamas klausimas taip pat nėra aptartas šalių dokumentuose. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija analizuoja ir pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo arbitraže metodų ir principų. Kita vertus, kaip minėta, imperatyviųjų teisės normų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas Arbitražo sprendime per se nepatenka į viešosios tvarkos išlygos ribas.

77Komerciniame arbitraže ir valstybių nacionalinėse teisinėse sistemose galioja skirtingi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims principai. Kontinentinės teisės tradicijos valstybėse galioja principas, kad visas bylinėjimosi išlaidas privalo padengti bylą pralaimėjusi šalis (angl. loser pays rule arba costs follow the event rule). Anglosaksų teisinės tradicijos valstybėse laikomasi požiūrio, kad kiekviena iš šalių padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo bylos baigties (angl. pay-your-own-way rule arba American rule). Egzistuoja ir trečiasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelis, pirmą kartą suformuluotas teisės doktrinoje. Pagal šį modelį, vertinant paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į santykinę šalių sėkmę procese (reikštų ir patenkintų reikalavimų santykį). Tarptautinių komercinių arbitražų praktikos ir doktrinos analizės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad arbitražo tribunolai praktikoje dažniausiai vadovaujasi minėtomis taisyklėmis. Kartu pažymėtina, jog paskirstydami bylinėjimosi išlaidas arbitražo teismai naudojasi didesne veiksmų laisve, nei nacionaliniai teismai. Ši aplinkybė pirmiausia yra sietina su faktu, jog arbitražo teismų dispozicijoje, pagal bendrąją taisyklę, yra mažesnis procesinio poveikio priemonių pasirinkimas, lyginant su valstybiniais teismais, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo komerciniame arbitraže institutas be savo tiesioginės funkcijos atlieka ir šalių skatinimo bylinėtis sąžiningai, protingai bei ekonomiškai funkciją, taip pat atgrasymo nuo nesąžiningo bylinėjimosi funkciją – šalis, kurios procesinis elgesys arbitražo proceso metu neatitinka bendrųjų teisės principų reikalavimų arba sąlygoja arbitražinio arbitražo proceso vilkinimą, branginimą ar kitokį apsunkinimą, įpareigojama padengti didesnę bylinėjimosi išlaidų arbitraže dalį. Nors tokio pobūdžio praktika sąlygoja neapibrėžtumą dėl konkretaus ginčo kainos, šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, turi galimybę apriboti neigiamas šio reiškinio pasekmes ir sulygti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kaip minėta, šalys neįrodinėjo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nenustatė, kad šios civilinės bylos bei Arbitražo teismo išnagrinėtos bylos medžiagoje būtų užfiksuota kokių nors susitarimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš bylos medžiagos matyti, jog didelė dalis abiejų šalių reikštų reikalavimų buvo atmesta, be to, kaip procesiniuose dokumentuose nurodo pats pareiškėjas, abi šalys arbitražo teismui papildomai teikė dokumentus, kas galėjo sąlygoti ilgesnę arbitražo proceso trukmę. Pavyzdžiui, iš Arbitražo teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties Nr. 6 matyti, kad ieškovas su dubliku nepateikė Arbitražo teismui Atliktų darbų akto Nr. 5, atsakovas su tripliku nepateikė pastabų dėl minėto akto. Arbitražo teismas inter alia sprendė, kad minėti dokumentai turi įrodomąją reikšmę šalių įrodinėjamoms aplinkybėms. Dėl šios priežasties Arbitražo teismas įspėjo šalis dėl nebendradarbiavimo su arbitražo teismu bei įpareigojo jas pateikti minėtus įrodymus (a.b. Nr. 229 t. XXI, b.l. 24). Kadangi šalių reikšti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti ar dirbtinai itin padidinti, atsižvelgdama į šios bylos apimtį, specifiką ir arbitražo praktikoje įprastus standartus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, jog Arbitražas nepaskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Aptariamą teisinį ginčą nagrinėjusio Arbitražo teismo pasirinktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdas, nurodant, kad kiekviena šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, yra visiškai įprastas komercinio arbitražo praktikoje, o aplinkybė, jog Arbitražo teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių kriterijumi laikė ne vien ieškovo reikštų ir patenkintų reikalavimų santykį savaime nereiškia Arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikoje veikiančių arbitražų sprendimų peržiūros procedūros paskirtį, nenagrinėja ir nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su skundžiamoje Arbitražo sprendimo dalyje padarytų teisinių išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamos Arbitražo teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prieštaravimo viešajai tvarkai iš šiuo pagrindu ją naikinti. Kadangi Arbitražas išsprendė bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą – nėra pagrindo remiantis KAĮ 50 straipsnio 6 dalimi sustabdyti bylą ir perduoti arbitražui spręsti aptariamą klausimą.

784.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, priteisimo

79Ieškovas UAB „LitCon“ prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 17 115, 45 Lt bylinėjimosi Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

80CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacija).

81Rekomendacijos 2 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato konkrečioje byloje priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Šie kriterijai inter alia yra bylos sudėtingumas (2.1 p.), specialių žinių reikalingumas (2.2 p.), ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje (2.3 p.), sprendžiamų teisinių klausimų naujumas (2.7 p.), kitos svarbios aplinkybės (2.8 p.). Pagal Rekomendaciją, maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinį skundą, jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 000 Lt (CPK 3 str. 6 d., Rekomendacijos 8.10 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543).

82Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijoje numatytus kriterijus, šios civilinės bylos sudėtingumą, realią darbų apimtį, kurią turėjo atlikti UAB „LitCon“ atstovai, rengdami atsiliepimą į UAB „Joniškio vandenys“ skundą, taip pat atsižvelgdama į faktą, jog Lietuvos apeliaciniame teisme ieškovą atstovaujanti advokatų profesinė bendrija jį atstovavo taip pat ir Arbitražo teisme vykusiame procese, todėl bylos faktinės ir teisinės aplinkybės ieškovo atstovui yra žinomi, sprendžia, kad ieškovo naudai iš atsakovo yra priteistina maksimali Rekomendacijoje nurodyta suma už atitinkamą procesinį dokumentą – 2 000 Lt.

83Kiti šalių procesiniuose dokumentuose suformuluoti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

84Nenustačius Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 panaikinimo pagrindų, šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

85Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

86Pareiškėjo UAB „Joniškio vandenys“ 2013 m. birželio 3 d. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 panaikinimo atmesti.

87Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 229 palikti nepakeistą.

88Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (įmonės kodas: 123228761, adresas: Islandijos g. 4, LT-01401 Vilnius) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ (įmonės kodas: 157531950, adresas: Bariūnų g 1, Satkūnų k., LT-84101 Joniškio r.) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

89Grąžinti Vilniaus komercinio arbitražo teismui bylą Nr. 229.

90Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje... 5. Perkančioji organizacija Joniškio rajono savivaldybės administracija, UAB... 6. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau tekste -... 7. Arbitražo teismui 2013 m. gegužės 3 d. priėmus sprendimą byloje pagal... 8. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 9. Arbitražo teismas, išnagrinėjęs arbitražo bylą pagal ieškovo UAB... 10. Skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 74... 11. Pareiškėjo skundžiamoje sprendimo dalyje dėl 123 100 Lt sumos už rangovo... 12. Sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Arbitražas nurodė,... 13. III. Prašymo panaikinti arbitražo sprendimo dalis ir atsiliepimų į jį... 14. Pareiškėjas UAB „Joniškio vandenys“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013... 15. Pareiškėjas UAB „Joniškio vandenys“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 6 d.... 17. Ieškovas UAB „LitCon“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 11... 18. Ieškovas UAB „LitCon“ 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui... 19. IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai... 20. Arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,... 21. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje... 22. Pareiškėjas savo skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo... 23. 4.1. Dėl ginčo arbitruotinumo patikrinimo... 24. sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą... 25. Arbitruotinumo teisinė kategorija plačiąja prasme yra susijusi su klausimu,... 26. Sprendžiant ginčo arbitruotinumo plačiąja prasme klausimą (pvz.,... 27. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog KAĮ redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos... 28. 4.1.1. Dėl ginčo dalies pagal ieškovo 2012 m. kovo 14 d. ieškinį ... 29. ir atsakovo 2012 m. gegužės 10 d. atsiliepimą objektinio arbitruotinumo... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „LitCon“ 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus... 31. Atsakovas UAB „Joniškio vandenys“ 2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus... 32. Arbitražo teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi inter alia nutarė... 33. KAĮ redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29... 34. Minėtos KAĮ redakcijos 11 straipsnyje buvo įtvirtintas ginčų, kurie negali... 35. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčams dėl viešojo pirkimo konkurso... 37. 4.1.2. Dėl ginčo dalies pagal ieškovo UAB „LitCon“ 2012 m. rugpjūčio 8... 38. objektinio arbitruotinumo... 39. (KAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 12 straipsnis)... 40. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „LitCon“ 2012 m. rugpjūčio 8 d.... 41. 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovai UAB „Joniškio vandenys“ ir Joniškio... 42. Arbitražo teismas, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Nr. 5 inter alia nustatė... 43. Ieškovas UAB „LitCon“ 2012 m. spalio 22 arbitražo teismui pateikė... 44. Atsakovas UAB Joniškio vandenys 2012 m. lapkričio 12 d. tripliku pakartojo,... 45. Arbitražo teismas ginčo dalies dėl 186 138, 90 Lt priteisimo arbitruotinumo... 46. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog... 47. Kaip minėta, KAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50... 48. Ginčo objektinį nearbitruotinumą dažniausiai lemia keletas faktorių. Pirma... 49. Iš KAĮ, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo ir 1958 m. Niujorko konvencijos... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, arbitražo bylos, kurioje priimtas,... 53. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sudarytos Rangos... 54. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Arbitražo teismo išnagrinėtos bylos... 55. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad vien atitinkamo ginčo perdavimas... 56. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Arbitražo teismo... 57. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 21 d. atliko KAĮ pakeitimus.... 58. Naujosios KAĮ redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta komercinio ginčo... 59. KAĮ 12 straipsnyje nurodyti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui.... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog senosios ir naujosios KAĮ... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje... 62. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nustačius, kad Rangos... 63. 4.2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalių prieštaravimo viešajai tvarkai... 64. (KAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3... 65. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra... 67. 4.2.1. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 74 798, 90... 68. 4.2.2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieškovui 123 100 Lt... 69. Pareiškėjas skundžiamos Arbitražo sprendimo dalies dėl 123 100 Lt už... 70. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Arbitražo teismas atmetė UAB... 71. Pareiškėjas ir šioje skundo dalyje įrodinėja, jog Arbitražo teismo... 72. 4.2.3. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos... 73. Pareiškėjas įrodinėja, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria... 74. Šioje nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo... 75. KAĮ 48 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama arbitražo išlaidų sąvokos... 76. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 77. Komerciniame arbitraže ir valstybių nacionalinėse teisinėse sistemose... 78. 4.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, priteisimo... 79. Ieškovas UAB „LitCon“ prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 17... 80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 81. Rekomendacijos 2 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis... 82. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 83. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose suformuluoti argumentai neturi... 84. Nenustačius Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d.... 85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Pareiškėjo UAB „Joniškio vandenys“ 2013 m. birželio 3 d. skundą dėl... 87. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą... 88. Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (įmonės... 89. Grąžinti Vilniaus komercinio arbitražo teismui bylą Nr. 229.... 90. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali...