Byla 2A-1302-555/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Trade Capital“ ieškinį atsakovams R. Č. ir T. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Trade Capital“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Teismo nutartimi UAB „Trade Capital“ bankrutuojančios įmonės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus. Per teismo nustatytą terminą BUAB „Trade Capital“ vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų kitų dokumentų, nevykdė pareigos parengti BUAB „Trade Capital“ balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakovas R. Č. perdavė BUAB „Trade Capital“ bankroto administratoriui tik dalį BUAB „Trade Capital“ dokumentų. Pagal VĮ Registrų centro informaciją paskutinis UAB „Trade Capital“ teiktas balansas yra už 2011 metus, BUAB „Trade Capital“ kreditorius UAB „Viva Master“ bankroto administratoriui perdavė 2012 m. spalio 31 d. dienos duomenimis parengtą ir tuometinio UAB „Trade Capital“ direktoriaus atsakovo T. S. pasirašytą balansą. Transporto priemonę IVECO Daily 35S12V atsakovas R. Č. perdavė bankroto administratoriui, o joks kitas turtas – trumpalaikis, įmonės atsargos, pirkėjų įsiskolinimus pagrindžiantys dokumentai, pirkimo-pardavimo dokumentai, pagrindžiantys balanse nurodytą grąžintiną pridėtinės vertės mokestį, administratoriui nebuvo perduotas. Atsakovas R. Č. administratoriui nurodė, kad buvęs vadovas atsakovas T. S. neperdavė jam balanse nurodyto turto bei visų dokumentų. Buvęs BUAB „Trade Capital“ vadovas atsakovas T. S. yra informavęs administratorių, kad pateiks administratoriui turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais visi BUAB „Trade Capital“ dokumentai ir turtas buvo perduoti atsakovui R. Č., tačiau to nepadarė. Dėl atsakovų R. Č. ir T. S. bendrų veiksmų ieškovas patyrė 29 626,39 Eur (102 294 Lt) dydžio žalą.

5Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydamas priteisti 29 626,39 Eur (102 294 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo pilno įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų R. Č. ir T. S. ieškovui BUAB „Trade Capital“ 22 547,90 Eur (77.853,38 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22.547,90 Eur (77.853,38 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. Č. 338 Eur (1 168 Lt) žyminio mokesčio ir 4,81 Eur (16,62 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo T. S. 338 Eur (1 168 Lt) žyminio mokesčio ir 6,33 Eur (21,87 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jos reikalavimas priteisti jai iš atsakovų kaip solidarių skolininkų žalą laikytas pagrįstu ir patenkintas įrodytu žalos dydžiu. Teismas nustatė, kad buvę įmonės BUAB „Trade Capital“ vadovai – atsakovas T. S. ir R. Č., iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė administratoriui įmonės turto pagal paskutinio balanso duomenis, todėl įmonei buvo padaryta žala. Taip pat nustatė, kad paskutiniu ieškovės direktoriumi buvo R. Č., kuris paskirtas likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, o prieš R. Č. ieškovės direktoriumi beveik 1,5 metų buvo atsakovas T. S., kuris tik 2013 m. rugsėjo 3 d., t. y. jau po įmonės bankroto bylos iškėlimo, pagal sąrašą perdavė atsakovui R. Č. įmonės dokumentus, o šis atitinkamai dokumentus 2013 m. rugsėjo 12 d. perdavė ieškovės administratoriui. Teismas pasisakė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad keičiantis ieškovės BUAB „Trade Capital“ direktoriui bei vieninteliam akcininkui įmonėje buvo sudarytos finansinės ataskaitos, o turtas patikrintas ir įvertintas, taip pat nėra įrodymų, jog buvęs įmonės direktorius atsakovas T. S. perdavė naujam direktoriui ir įmonės akcininkui atsakovui R. Č. bendrovės turtą bei lėšas. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, jog automobilį administratoriui perdavė R. Č., kas patvirtino ir kito bendrovės turto jam perdavimą, kaip pakankamus prezumpcijos dėl atsakovo T. S. kaltės nebuvimo paneigimui, kadangi turto ir lėšų perdavimui, teismo vertinimu, turėjo būti sudaromi atitinkami priėmimo-perdavimo aktai arba pažymos. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai T. S. ir R. Č., paeiliui būdami įmonės vadovais, nesilaikė vadovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, ignoravo bendrovės turto bei jo apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo procedūrą, tuo pažeisdami Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų nuostatas, o dėl to ieškovės bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės teismas pasisakė, kad nors solidarioji atsakomybė pagal bendrąjį principą nepreziumuojama, tačiau bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.6 str. 1, 3d.), todėl, ginčo atveju, teismas padarė išvadą, kad turto neperdavimą (praradimą) administratoriui lėmė abiejų atsakovų bendri veiksmai (neveikimas), nes įrodymų dėl turto perdavimo naujam įmonės direktoriui R. Č. atsakovas T. S. nepateikė, o atsakovas R. Č., tapdamas vieninteliu akcininku ir bendrovės direktoriumi, taip pat turėjo suvokti su tuo susijusias teises bei pareigas – jį priimti, patikrinti ir išsaugoti, tačiau jis, būdamas atsakingas už įmonės veiklą kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, BUAB „Trade Capital“ dokumentus perėmė iš T. S. tik 2013 m. rugsėjo 3 d., todėl akivaizdu, jog beveik du mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė veiksmų perimti įmonės dokumentus ir turtą, juos surasti, rūpintis jų išsaugojimu. Atsakovų neveikimą pateisinančių įrodymų nepateikta, o abu atsakovai, paeiliui būdami įmonės vadovais, nesilaikė pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir šie jų veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą arba jos padidėjimą, todėl teismas konstatavo, kad atsakovai padarė žalą bendrai, todėl žala turi būti atlyginama solidariai. Teismas pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, ginčo atveju nėra ir negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas (CPK 185 str.). Kadangi dėl nurodytų neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) BUAB „Trade Capital“ administratoriui nebuvo perduotas įmonės turėtas turtas, o dėl to bankroto procese BUAB „Trade Capital“ negali atsiskaityti su savo kreditoriais, teismas pripažino, jog ieškovei buvo padaryta žala ir tarp šios žalos bei neteisėtų atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9Atsakovas T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti solidariai iš T. S. ieškovei BUAB „Trade Capital“ 22 2547,90 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ir ieškovės BUAB „Trade Capital“ ieškinį atsakovo T. S. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad apeliantas nebeturėjo jokio pagrindo vykdyti ir nebevykdė BUAB „Trade Capital“ direktoriaus pareigų. Nurodo, kad po bankroto iškėlimo, pareigą sudaryti ir pateikti BUAB „Trade Capital“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus bei juos perduoti bankroto administratoriui kartu su įmonei priklausančiu turtu turėjo tik atsakovas R. Č., todėl apeliantas, nebūdamas BUAB „Trade Capital“ valdymo organu, neturėjo pareigos sudaryti ir pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą po bankroto bylos iškėlimo, ir nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kurių pasėkoje įmonei buvo padaryta žala.

112. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas preziumavo apelianto kaltę, remdamasis tuo, kad apeliantas BUAB „Trade Capital“ priklausančio turto perdavimo momentu naujam direktoriui nebuvo sudaręs atitinkamų įmonės priėmimo-perdavimo aktų, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog jis norėjo sudaryti įmonės priėmimo-perdavimo aktus, tačiau pastarieji nebuvo sudaryti išimtinai tik dėl R. Č. kaltės. Pastarasis piktybiškai vengė tinkamai sutvarkyti įmonės priėmimui-perdavimui reikalingus dokumentus, su apeliantu visiškai nekontaktavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas išliko lojalus įmonei ir po faktinio įmonės valdymo perdavimo R. Č.. Šį faktą įrodo 2013 m. rugsėjo 3 d. apelianto iniciatyva perduoti R. Č. įmonės perdavimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne karta pažymėjęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Akivaizdu, kad faktas, jog įmonės perdavimo momentu nebuvo sudaryti priėmimo-perdavimo aktai, nėra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad BUAB „Trade Capital“ žala buvo padaryta dėl apelianto neteisėtų veiksmų.

123. Byloje nebuvo nustatyta apelianto veiksmų, lėmusių įmonei padarytos žalos atsiradimą, nagrinėjamos bylos atveju, būtent ieškovė t.y. BUAB „Trade Capital“ turėjo pareigą įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Bylos faktinės aplinkybės nepaneigia, kad įmonei priklausantis turtas nebuvo perduotas R. Č.. Bankroto administratorius vertino įmonei padarytą žalą remdamasis išimtinai tik apelianto sudaryto įmonės balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad bankroto administratoriui buvo perduotas beveik visas įmonės tuo metu turėtas ilgalaikis materialusis turtas, t.y. transporto priemonė Iveco Daily, mašininis peilis šešių dalių, malkų skaldymo mašiną. R. Č. pats tiesiogiai perdavė minėtą transporto priemonę bankroto administratoriui, todėl tai patvirtinta, kad vienintelis asmuo, turėjęs galimybe tiesiogiai disponuoti įmonei priklausančiu turtu iki bankroto iškėlimo dienos buvo įmonės vadovas R. Č.. Apeliantas daro išvadą, kad UAB „Trade Capital“ padarytą žalą lėmė išskirtinai tik R. Č. neteisėti veiksmai ir neveikimas, nepaisymas ir ignoravimas įstatymo nustatytos pareigos elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo preziumavo apelianto kaltę dėl įmonei padarytos žalos, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo apeliantui, kaip buvusiam įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymais nustatytas pareigas, sąlygos.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė papildomai pažymi, kad iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Apeliantas BUAB „Trade Capital“ direktoriumi buvo nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 2 d., tačiau tai, kad bankroto bylos iškėlimo metu apeliantas nebuvo direktoriumi, neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą. Apeliantas BUAB „Trade Capital“ direktoriumi buvo 1,5 metų, o įmonės dokumentus perdavė atsakovui R. Č. tik 2013 m. rugsėjo 3 d. Dokumentų perdavimas, šiuo atveju, nėra laikytinas išskirtiniu lojalumu, kadangi tai yra vadovo pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, todėl pirmosios instancijos teismui atsižvelgti į šią aplinkybę ir vertinti ją kaip lojalumą įmonei, nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, apelianto atstovė nurodė pateiksianti įrodymus apie turto perdavimą R. Č., tačiau minėtų įrodymų nepateikė.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

17Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar buvęs įmonės vadovas turi atsakyti už įmonei padarytą žalą pagal bankroto administratoriaus ieškinį, kai įmonei bankroto bylos iškėlimo metu vadovavo kitas vadovas ir žala atsirado dėl įmonės turto bankroto administratoriui neperdavimo.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei 2013 m. birželio 12 d. iškelta bankroto byla. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš paskutinių įmonės vadovų žalą, argumentuodama tuo, jog nėra išsaugotas bei administratoriui neperduotas įmonės turtas. Žalos dydį administratorius nurodo remdamasis 2012 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, teigdamas, jog jokių vėlesnių dokumentų, susijusių su įmonės turtu nėra. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalyje dėl solidariosios atsakovų atsakomybės ieškinį patenkino, nusprendė, kad neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) pasekmė yra BUAB „Trade Capital“ kilusi žala, dėl kurios ji negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Kadangi atsakovų neveikimą pateisinančių įrodymų nepateikta, o abu atsakovai paeiliui būdami įmonės vadovais, nesilaikė pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai bei apdairiai, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai padarė žalą bendrai, todėl žala turi būti atlyginama solidariai. Ieškinio dalį dėl prašomos priteisti žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, sumažino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės naudai solidariai iš jo priteistas nustatytas žalos dydis, nurodydamas, kad neturėjo pareigos sudaryti ir pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą po bankroto bylos iškėlimo, kadangi jis tuo metu nebuvo BUAB „Trade Capital“ valdymo organu, be to, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų nustatyti jo neteisėtus veiksmus, lėmusius įmonei padarytos žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo jo kaltę dėl įmonei kilusios žalos.

19Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

20Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

21Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusių įmonės administracijos vadovų. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

22Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti buvusio įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad apeliantas (atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi apeliantas (atsakovas), t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Remiantis aptartomis teisės normomis ir nustatytais bylos faktais (apeliantas (atsakovas) neperdavė įmonės turto ir piniginių lėšų naujam vadovui, nesudarė finansinės atskaitomybės dokumentų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinama žala, dalyvis. Kad apeliantas (atsakovas) yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dėl žalos atlyginimo dalyvis ir turi pareigą atsakyti, pirmosios instancijos teismas sprendė, remdamasis įmonės administracijos vadovų veiklą ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiais įstatymais, jų aiškinimu kasacinio teismo praktikoje bei konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais, kurie būtini sprendžiant šalių ginčą ir taikant teisę šiam ginčui reglamentuoti.

24Byloje nustatyta, kad keičiantis ieškovės BAUB „Trade Capital“ vadovui bei vieninteliam akcininkui, apeliantas (atsakovas) naujam įmonės vadovui atsakovui R. Č. įmonei priklausančio turto neperdavė, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas (atsakovas), būdamas įmonės vadovas, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. šio įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Nustatęs minėtas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) yra atsakingas už turto nurodyto balanse neišsaugojimą ir jo neperdavimą naujam įmonės vadovui R. Č. (dėl šios priežasties jis turto negalėjo perduoti administratoriui), o solidariai su atsakovu R. Č. yra atsakingas už įmonės turimo turto neperdavimą pagal paskutinio balanso, sudaryto 2012 m. spalio 31 d., duomenis. Pirmosios instancijos teismas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės pareikšto reikalavimo nurodė, kad abiejų atsakovų bendri veiksmai lėmė šio turto neperdavimą administratoriui. Su šiais argumentais sutiktina, kadangi byloje įrodyta, kad apeliantas (atsakovas) naujam įmonės vadovui turto neperdavė, o atsakovas R. Č., perėmęs įmonės finansinius dokumentus ir būdamas atsakingas kaip įmonės vadovas už įmonės veiklą, nesiėmė jokių veiksmų dokumentuose nurodytam turtui surasti.

25Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstoliui D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovų (buvusių įmonės administracijos vadovų) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas.

26Nagrinėjamu atveju žalos dydis grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2012 m. spalio 31 d. balanso duomenimis. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 str. 3, 4 d.). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad balansas buvo sudarytas ir pasirašytas tuo metu ieškovės BUAB „Trade Capital“ buvusio vadovo – apelianto (atsakovo) T. S.. Paties apelianto į balansą įrašyti duomenys, nors ir gali būti ne visai tikslūs skaitine išraiška, tačiau patvirtina ieškovės nurodomą faktą, kad įmonėje tam tikras turtas balanso sudarymo dieną buvo, nebent atsakovai neabejotinai būtų įrodę priešingai. Kaip pažymėta, būtent įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės turto, su jo apskaita susijusių finansinių dokumentų išsaugojimą. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, tiek apeliantui (atsakovui) nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, kas dėl to leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad esant duomenų apie buvusį įmonės turtą ir jais grindžiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, už turto išsaugojimą atsakingas asmuo ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų (galimai ir sąmoningai juos slėpdamas), bet ir vengia nurodyti aplinkybes apie jų buvimo vietą, neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus faktiškai grindžia vien jam pareikšto reikalavimo neįrodytumu, kitaip tariant, neigia ieškinį savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Taisyklė, jog civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, privalo įrodyti ieškovė, niekaip nešalina apelianto (atsakovo) pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumą ir paneigiančius ieškovo teikiamus argumentus ir įrodymus visais civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo klausimais (CPK 12, 178 str.). Juo labiau, kad paminėtoje situacijoje būtent tiek atsakovui R. Č., tiek ir apeliantui (atsakovui) T. S. – buvusiems įmonės vadovams geriausiai yra/turi būti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jų vadovavimo pabaigai įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktūra, tiek su jo apskaita, būkle, likimu ir pan. Taigi, tam tikras turtas vertine išraiška balanse yra nurodytas, t.y. pagal balansą faktas, jog turto įmonėje buvo, akivaizdus. Jo nelikus ir nesant įrodymų (o apeliantui net ir neteigiant), kurie paneigtų turto realų buvimą apskritai ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad padaryta žala įmonei, o tuo pačiu, kaip išvestinė, - ir kreditoriams. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad neįrodyti žalos faktas, apelianto neteisėti veiksmai ir jų tarpusavio priežastinis ryšys. Tuo tarpu kaltės prezumpcijos apeliantas nepaneigė. Dėl paminėto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę apeliantui.

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apylinkės teismo 2015 vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Trade... 5. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 9. Atsakovas T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad... 11. 2. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas preziumavo apelianto kaltę,... 12. 3. Byloje nebuvo nustatyta apelianto veiksmų, lėmusių įmonei padarytos... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos... 17. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar buvęs įmonės vadovas turi... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei 2013 m. birželio 12 d. iškelta... 19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 20. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat... 21. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp... 22. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės... 24. Byloje nustatyta, kad keičiantis ieškovės BAUB „Trade Capital“ vadovui... 25. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų... 26. Nagrinėjamu atveju žalos dydis grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2012 m.... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant duomenų apie buvusį įmonės turtą ir... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 29. Kauno apylinkės teismo 2015 vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....