Byla 1A-130-197/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, nuteistajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Dariui Katauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4

  1. P. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. liepos 8 d. 13 val. savo namuose, esančiuose ( - ), laikė psichotropines medžiagas: 60,95 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,241 g psichotropinės medžiagos UR-144 ir labai didelis kiekis – 3,4209 g psichotropinės medžiagos 5-Fluoro-AKB48, 0,02 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MAPB, 0,113 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos metoksetamino, 0,703 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MAPB, 0,206 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-MiPT, 0,038 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 6-IT, paskui dalį šių psichotropinių medžiagų – 0,241 g UR-144 ir 3,3388 g 5-Fluoro-AKB48, 0,02 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MAPB, 0,113 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos metoksetamino, 0,703 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MAPB, 0,206 g miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-MiPT, 0,038 g miltelių, kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 6-IT, 2015 m. liepos 8 d. apie 13.30 val., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai gabeno savo automobiliu „H. C.“, valst. Nr. ( - ) į ( - ), ir laikė savo automobilio salone, kai tą pačią dieną apie 15.20 val. šioje vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir minėtas psichotropines medžiagas savanoriškai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK) pareigūnams, o likusią dalį – 1,026 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,0821 g psichotropinės medžiagos 5-Fluoro-AKB48, laikė savo bute, esančiame ( - ), iki 2015 m. liepos 9 d., kai 13.35 val. atliktos kratos metu minėtą kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  2. Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu.
    1. Apeliantas nurodo, kad nuo pat pradžių ikiteisminiame tyrime davė nuoseklius ir teisingus parodymus, padėjo nustatyti tiesą byloje, dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, įrodymus ir jo poziciją, turėjo galimybę skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, tokios pozicijos laikėsi ir valstybinis kaltintojas, baigiamojoje kalboje prašydamas nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
    2. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teismai turi atsižvelgti į kasacine tvarka ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką ir visas aplinkybes skiriant bausmę (Konstitucinio Teismo nutarimai Nr. 13/02-22/02, Nr. 26/07). Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nes teismų praktikoje jau yra suformuota, kad už analogišką nusikalstamą veiką buvo paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-288-365/2015).
    3. Apeliantas pripažįsta padaręs nusikaltimą ir prašo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad nežinojo, kokia tai medžiaga, koks jos kiekis, t. y. jis nesuvokė, kokio poveikio ir sudėties yra įgyta medžiaga, už kurios laikymą skiriama tokia griežta ir neadekvati bausmė. Fiziškai šios medžiagos kiekis buvo labai mažas, medžiagos kilmė nėra aiški, o į uždraustų medžiagų sąrašą minėta medžiaga įtraukta neseniai, nors prieš tai buvo galima ja laisvai disponuoti. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis nesuvokė savo veikos ir parsisiunčiamų medžiagų pavojingumo, patvirtina faktas, jog būtent visas šias medžiagas pirko ir siuntėsi savo vardu ir adresu, kilus konfliktui su kaltinamajame akte nurodytais asmenimis, pats išsikvietė policiją, kratos metu nebuvo rastos svarstyklės. Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, jog jis pats ilgą laiką vartojo įvairias psichotropines medžiagas ir dėl to buvo gydomas ( - ), t. y. jam konstatuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai dėl vartojamų narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 64).
    4. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis suformuotos teismų praktikos, pagal kurią, sprendžiant dėl asmens kaltės ir tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir atsižvelgti į tai, kad už didelių kiekių panašios kilmės medžiagų laikymą ar kontrabandą anksčiau buvo skiriamos piniginės baudos ir tik dabar vien jų turėjimas vertinamas kaip labai sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas, viršijantis 10 metų.
    5. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į visas faktines bylos aplinkybes, apelianto charakteristiką, nusikalstamos veikos aplinkybes, lengvinančias aplinkybes, kad jis nuoširdžiai gailisi, ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sugriautų jo gyvenimą. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, mokosi, visos dabartinės gyvenimo sąlygos patvirtina aplinkybę, kad P. B. pasikeitė ir propaguoja tinkamą gyvenimo būdą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. B., jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti.
  2. Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
  3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis P. B. padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su paskirtos bausmės rūšimi, prašo atsižvelgti į visas jo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad jis nežinojo, kokia tai medžiaga, koks jos kiekis, t. y. nesutinka ir su nusikalstamos veikos kvalifikavimu.
  4. Nuteistasis, siekdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, apeliaciniame skunde nurodo, nežinojęs, kokią medžiagą parsisiuntė, kad pas jį rastas kiekis laikytinas labai dideliu, nors vizualiai yra labai mažas ir, jo teigimu, teismai už didelį kiekį panašios kilmės medžiagos skiria baudą, o ne laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo teiginiu nesutinka.
    1. Įvertinus P. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, matyti, kad nuteistasis yra skaitęs apie pas jį rastas psichotropines medžiagas internete, atsiliepimus apie šių medžiagų veikimą, kad gaudavo žinutes iš interneto svetainių apie tai, jog tam tikra tinklalapyje parduodama psichotropinė ar narkotinė medžiaga greitu metu gali būti uždrausta, ir raginimus, kuo greičiau tokią medžiagą įsigyti. Interneto svetainėse taip pat buvo informacija, kad prieš užsakydamas pirkėjas turi pasidomėti, ar leidžiama siųsti į tam tikras šalis tam tikras narkotines medžiagas, kurias įsigyja (t. 2, b. l. 157–159). Tokius jo parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. A.-K. 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas „Dėl interneto svetainių“, kuriame užfiksuota, kad interneto parduotuvės „astro-lab“ titulinio puslapio apačioje paryškintomis raudonos spalvos raidėmis parašyta, kad asmuo, perkantis prekę, turi pasidomėti šalies, į kurią bus siunčiama prekė, įstatymais (t. 2, b. l. 3). Iš to matyti, kad nuteistasis žinojo, kokią medžiagą parsisiuntė, realiai disponavo informacija, jog perka kitose šalyse neleistinas chemines medžiagas, ir turi savarankiškai pasidomėti apie įsigyjamų medžiagų leistinumą disponuoti.
    2. Lietuvos Respublikoje kontroliuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Pagal nagrinėjamos šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį reglamentavimą (2015 m. kovo 10 d. įstatymo redakcija) psichotropinėms medžiagoms, kurias draudžiama vartoti, priskiriamos ir sintetinių kanabinoidų darinių grupės (5 pogrupiai). Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų ar jų darinių grupės pavadinimus. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir pagrindiniam junginiui (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
    3. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2016 m. sausio 12 d. specialisto išvados Nr. 11-2539 (15) matyti, kad tirti pateiktuose objektuose yra grynos psichotropinės medžiagos – 3,3388 g 5-Fluoro-AKB48, taip pat šių psichotropinių medžiagų: 5-MAPB (arba 6-MAPB), 5Meo-MIPT, metoksetamino, alfa-metiltriptamino (arba 6-IT), kurių grynojo kiekio nebuvo galima nustatyti, nes LTEC neturi šių pamatinių medžiagų, kurios reikalingos tokiam tyrimui atklikti (t. 1, b. l. 91–95). Pats nuteistasis P. B. teisme pripažino, jog jo įsigyta psichotropinė medžiaga yra stipri, be to, kaip matyti, jis ją maišė su augalinės kilmės medžiaga, taigi tai rodo nuteistojo realų suvokimą apie įgytą psichotropinę medžiagą. Pirmosios instancijos teisme nustatyta ir tai, kad pats P. B. psichotropines medžiagas užsakinėjo internetu, tad tikrai tiksliai žinojo užsakomų medžiagų kiekius, su savimi turėjo ir kitų psichotropinių medžiagų, todėl visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis nesuvokė, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Nuteistasis taip pat nepagrįstai abejoja specialistų nustatytu psichotropinės medžiagos kiekiu, nes kratos, savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kokios medžiagos ir koks konkretus jų kiekis buvo paimti iš P. B. automobilio ir namų bei perduoti tirti specialistams (t. 1, b. l. 50–56, 65–67).
    4. Nuteistasis P. B. nepagrįstai teigia, kad pas jį rastos medžiagos kilmė nėra aiški, o į uždraustų medžiagų sąrašą minėta medžiaga įtraukta neseniai, nors prieš tai buvo galima ja laisvai disponuoti. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų galima inkriminuoti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją, užtenka to, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).
      1. Teismas, spręsdamas dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, vertino tik specialistų nustatytą grynąją psichotropinę medžiagą – 5-fluoro-AKB48, kurios grynoji masė 3,3388 g. Šios medžiagos kilmę nustatė specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3, 10 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymu (2010 m. spalio 26 d., Nr. XI-1073), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-449 ir 2013 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-602, ir konstatavo, kad UR-144 (sinonimas: (1-pentylindol-3-yl)-(2,2,3,3-tetramethylcyclopropyl) methanone), 5-fluoro-AKB48 (sinonimai: 5F-APINACA, N-(adamantan-1-yl)-1-(5-fluoropentyl) 1H-indazole-3-carboxamide) yra psichotropinės medžiagos, priklausančios sintetinių kanabinoidų darinių grupės pirmam pogrupiui. Teismas neturi pagrindo abejoti specialistų išvadomis, todėl atmetamas nuteistojo argumentas, jog pas jį rastos medžiagos kilmė nėra aiški. Kaip jau buvo minėta pirmiau, pats nuteistasis nurodė šių medžiagų įsigijimo ir disponavimo aplinkybes.
      2. Minėtos medžiagos vienas sudedamųjų cheminių elementų yra indazol-, kuris į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktas vėliausiai, t. y. nuo 2014 m. vasario 26 d., o P. B. psichotropinėmis medžiagomis disponavo 2015 m. liepos 8 d. Daugiau nei vienerių metų laikotarpis nelaikomas trumpu, per kurį asmuo nesugebėtų sužinoti apie naujai atsiradusios narkotinės ar psichotropinės medžiagos uždraudimą. Įvertinusi tai, kad išdėstyta pirmiau, ir kitas nuteistojo minimas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nėra pagrindas P. B. dar labiau švelninti bausmės ar skirti kitos bausmės rūšies.
  5. Apygardos teismas, skirdamas P. B. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei įvertino didžiąją dalį aplinkybių, kurios minimos apeliaciniame skunde, ir paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
  6. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teismų praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-300/2012 ir kt.).
  8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas ne tik į nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir į P. B., kaip asmenybės, itin teigiamą charakterizavimą, jo perspektyvas mokslinėje srityje, įvertino jo turimas psichines problemas, teistumo neturėjimą. Be to, apygardos teismas nenustatė P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Iš tiesų už P. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, o jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistasis pakeitė savo gyvenimo būdą, taip pat laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo (praėjo daugiau kaip treji metai), ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, netgi aiškiai prieštarautų šiam principui, todėl P. B. skirtina kita švelnesnės rūšies bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
    1. Nuteistasis studijuoja ( - ) (magistrantūroje), charakterizuojamas itin palankiai, universitete jo atlikti darbai turi mokslinę vertę ir sudaro prielaidą tolesnėms studijoms ir moksliniam darbui, dirba UAB „( - )“, kur vertinamas kaip patikimas, pareigingas, iniciatyvus darbuotojas. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmės rūšį, šie turimi socialiniai ryšiai nutrūktų, o tai, kaip jau ir buvo minėta, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
    2. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad P. B. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, vartojant keletą narkotikų ir kitas psichoaktyvias medžiagas, tačiau tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 2, b. l. 89–93). Šio akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tiriamasis nusiteikęs keisti aplinką, draugus, nevartoti narkotinių medžiagų. Ši aplinkybė taip pat vertintina skiriant kitą nei laisvės atėmimas bausmės rūšį.
  10. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus bylos aplinkybių visumą, šiuo atveju bausmės paskirtį labiausiai atitinka laisvės apribojimo bausmės paskyrimas. Paskirti šią bausmės rūšį prašė ir prokuroras abiejų instancijų teismuose. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Įvertinus veikos pavojingumą jam skirtina maksimali laisvės apribojimo trukmė 2 (dvejiems) metams.
  11. Nuteistajam P. B., atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytus galimus jo polinkius, nustatytini du draudimai: 1) uždraudžiama lankytis azartinių lošimų vietose; 2) uždraudžiama turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ar psichotropines medžiagas. Kartu jam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
  12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą nuteistojo P. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tačiau nuosprendis keistinas dėl aiškiai per griežtos bausmės jam paskyrimo.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

7P. B., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

8Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, P. B. uždrausti lankytis azartinių lošimų vietose bei turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ar psichotropines medžiagas.

9Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, P. B. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

10Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai