Byla 2K-426-507/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūės ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams.

3Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d.

4Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su C. T. ir C. T. B. O., veikusiais Ekvadoro Respublikoje, ir B. O., B. G. bei S. D., veikusiais Šveicarijos Konfederacijoje, organizavo nusikalstamą veiką – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, turint tikslą jas išplatinti, įgijimą Ekvadoro Respublikoje ir jų gabenimą iš Ekvadoro Respublikos į Šveicarijos Konfederaciją, t. y. jis 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas Šveicarijos Konfederacijoje, tiksliai nenustatytomis ryšio priemonėmis pasiūlė A. B. vykti į Pietų Ameriką ir taip užsidirbti pinigų, nurodė A. B. atvykti į Ciuricho miestą, Šveicarijos Konfederacijoje, pakviesti kartu su A. B. vykti kitus asmenis, 2009 m. gruodžio 10 d. pervedė 649 Eur A. B. lėktuvo bilietams įsigyti, A. B. bei L. V. iš Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 11 d. atvykus į Ciuricho miestą, Šveicarijos Konfederacijoje, juos pasitiko, apmokėjo už A. B. bei L. V. apsistojimo viešbutyje paslaugas, paaiškino A. B. ir L. V. nusikaltimo – didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo – eigą, supažindino su B. O. ir S. D., už B. O. perduotus pinigus nupirko A. B. ir L. V. lėktuvo bilietus į Ekvadoro Respubliką, davė savo telefono numerį ir nurodė jam skambinti kilus nesusipratimui. 2009 m. gruodžio 11 d. pervedė 4494 JAV dolerius į Lietuvos Respubliką, naudodamasis ryšio priemonėmis domėjosi apie A. B. ir L. V. vykdomą nusikalstamą veiką, nuo 2009 m. gruodžio 12 d. S. D., B. O. ir B. G. ėmėsi veiksmų tęsti nusikalstamiems veiksmams – rūpinosi A. B. ir L. V. išvykimu iš Šveicarijos Konfederacijos į Ekvadoro Respubliką, perdavė jiems pinigų išlaidoms, 2009 m. gruodžio 16 d. ryšio priemonėmis susisiekė su C. T. ir informavo apie atvykstančius A. B. bei L. V., pervedė į Ekvadoro Respubliką pinigų L. V. apgyvendinti ir lėktuvo bilietams įsigyti, C. T., C. T. B. O. Ekvadoro Respublikoje ėmėsi veiksmų nusikalstamiems veiksmams tęsti: organizavo narkotinių medžiagų paruošimą, lagaminų su narkotinėmis medžiagomis suruošimą, nupirko lėktuvo bilietus ir organizavo A. B. bei L. V. grįžimą, taip pat, kad A. B. ir L. V. Šveicarijos Konfederacijoje pasitiktų B. O. ir S. D.. A. B. 2009 m. gruodžio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ekvadoro Respublikoje, Salinaso mieste, paėmus lagaminą su narkotinėmis medžiagomis, jis turėdamas tikslą platinti įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,638 kg kokaino, kurio grynumas nuo 70 iki 80 proc., jas turėdamas tikslą platinti atgabeno į Guayaquil oro uostą, Ekvadoro Respublikoje, tačiau narkotinių medžiagų į Šveicarijos Konfederaciją jis neatvežė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas Ekvadoro policijos pareigūnų; L. V. 2010 m. sausio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, Salinaso mieste, Ekvadoro Respublikoje paėmus lagaminą su narkotinėmis medžiagomis, jis turėdamas tikslą platinti įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1,639 kg kokaino, kurio grynumas nuo 70 iki 80 proc., jas turėdamas tikslą platinti atgabeno į Gvajakilio oro uostą, Ekvadoro Respublikoje, tačiau narkotinių medžiagų į Šveicarijos Konfederaciją jis neatvežė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas Ekvadoro Respublikoje policijos pareigūnų.

7Kasaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Jonas Špelveris prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir R. V. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, arba pakeisti minėtus teismų sprendimus ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti R. V. švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

8Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį – pripažindami nuteistąjį R. V. organizuotos grupės nariu, teismas neindividualizavo jo kaip bendravykdytojo atliktų veiksmų su kitais bendravykdytojais jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir patikimų įrodymų prasme.

9Teismai, pasak kasatoriaus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį, nes nuteisė R. V. už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, jis įgijo turėdamas tikslą platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, nors tokios faktinės aplinkybės byloje nenustatytos.

10Teismai padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies), nes Šveicarijos Konfederacijos ikiteisminio tyrimo institucijose pareigūnams duotus A. B. ir L. V. paaiškinimus, taip pat šios konfederacijos teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes pripažino patikimais ir leistinais įrodymais, o tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

11Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes išsamiai neišnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, neapklausė A. B. ir L. V., kaip nusikaltimo bendrininkų, o vadovavosi kitoje valstybėje ištirtais rašytiniais įrodymais, kurie byloje buvo pateikti tik kaip procesinių dokumentų vertimų kopijos, nepasisakė dėl esminių skundo motyvų.

12Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšminga įrodyti tai, kad bendras narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo buvo disponuojama, atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, viršijo labai didelį kiekį. Byloje nėra šių narkotinių medžiagų poėmio protokolų ir duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatytas kokaino kiekis bei 70-80 proc. šios medžiagos grynumas. Šią aplinkybę, pasak gynėjo, turi patvirtinti specialisto išvada arba narkotinių medžiagų tyrimo ekspertizės aktas. Teismai nurodė, kad ši faktinė aplinkybė yra nustatyta Šveicarijos teismų sprendimais, kurių teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, nes pas L. V. ir A. B. rastų ir paimtų narkotinių medžiagų kiekiai žymiai viršija Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius ir atitinka labai didelį kokaino kiekį.

13Teismai nustatė, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe, todėl jis, kaip ir kiti bendrininkai, atsako už nusikalstamų veikų padarymą, kurias apėmė jų tyčia. Gynėjo nuomone, iš bylos aplinkybių visumos galima padaryti išvadą, kad R. V. pirmą kartą atsidūręs aplinkoje, kurioje jam sudarytos sąlygos atlikti „nelegalaus krovinio” pervežimą iš vienos šalies į kitą ir lengvai užsidirbti 4000-5000 Eur, jį vertė atlikti tokią kelionę ir rizikuoti savo padėtimi, nes minėta pinigų suma pagal jo pajamas atrodė gana didelė, todėl jis nesuprato savo padarytos veikos pavojingo pobūdžio ir lengvabūdiškai leido pasekmėms atsirasti, siekiant užsidirbti pinigų, todėl jis neatliko jokių kaltų veiksmų ir neveikė tiesiogine tyčia, kurią būtina nustatyti taikant BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to R. V. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14Iš nuteistojo R. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, galima padaryti išvadą, kad jis nesuprato ir nesuvokė, kokias medžiagas ar daiktus pervežė jam įteiktame lagamine, nors suprato, kad vežė draudžiamas apyvartoje medžiagas, o tai galėjo būti šaudmenys, o gal ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bet jų rūšies ir kiekio nežinojo, nes jam niekas apie tai nesakė ir jam buvo nesvarbu, nes jo tikslas buvo tik pinigai, gauti už krovinio pristatymą. Jo asmens ir krovinio patikrų metu minėtų medžiagų policijos pareigūnai pas jį nerado. Dėl to jis negalėjo pasakyti A. B. ir L. V. apie krovinio gabenimo turinį, jų instruktuoti apie narkotinių medžiagų, tarp jų ir kokaino, gabenimą, nes tuo rūpinosi B. O., kuri juos pasitiko, finansavo jų kelionę ir davė nurodymus. Šie kaltinimai pateikti R. V. yra dirbtinai kriminalizuoti ir pertekliniai, nes jie neatitinka realių aplinkybių.

15Byloje yra Šveicarijos Konfederacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta žvalgybinė operatyvinė medžiaga apie tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas šiuos įrodymus pripažino patikimais ir vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam R. V.. Kasatorius mano, kad galima vadovautis tik Šveicarijos teismų galutiniais sprendimais, kuriuose objektyviai įvertintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

16Didžioji dalis procesinių dokumentų, gautų iš Šveicarijos Konfederacijos teisinių institucijų, yra tik jų vertimų į lietuvių kalbą kopijos. Kasatorius pažymi, kad nėra pagrindo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais R. V. parodymais, nes 2010 m. rugsėjo 21 d. jis apklaustas įtariamuoju dėl 2009 m. gruodžio 6 d. epizodo apie narkotinės medžiagos gabenimą iš Ekvadoro pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal tą patį įtarimą jis apklaustas ir 2010 m. rugsėjo 22 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu byla dėl šio įtarimo R. V. nutraukta (t. 7, b. l. 138-139), o pagal kitą įtarimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Minėtos apklausos buvo vykdomos R. V. esant sulaikytam BPK 140 straipsnio tvarka ir nedalyvaujant gynėjui.

17Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuosprendyje buvo vadovautasi tik tais R. V. parodymais, kuriuose jis nurodė nežinojęs, ką gabena lagamine iš Ekvadoro, todėl šių aplinkybių negalėjo nurodyti A. B. ir A. V.. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, vadovaujantis A. B. ir A. V. parodymais bei pokalbiais, vykusiais tarp kitų grupės narių, ir tuo, kad R. V. buvo nuvykęs į Ekvadorą, jis žinojo apie narkotinių medžiagų gabenimo aplinkybes. Pasak kasatoriaus, A. B. ir L. V. tokių aplinkybių teisme nepatvirtino, nes nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, todėl šios teismų išvados nėra pagrįstos, teisingos ir neginčijamos.

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad Respublikos ir Ženevos kantono teisminės institucijos Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. nuosprendžiuose nustatyta, jog B. O. 2009 m. ėmėsi veiksmų, siekdama į Šveicariją įvežti didelį kiekį kokaino. Ekvadore kaltinamoji veikė kartu su C. T., C. T. B. O., o kartu su S. D., B. G.. 2009 m. gruodžio 6 d. ji ėmėsi veiksmų siekdama suorganizuoti 300 g kokaino įvežimą į Šveicariją padedant minėtiems asmenims, kurį įvykdė R. V.. 2009 m. gruodžio 12-15 d. užverbavo A. B. ir L. V. kaip narkotikų vežėjus ir pristatė jiems visas reikalingas priemones šiems pervežimams atlikti. B. O. taip pat suorganizavo pinigų pervedimą narkotikų tiekėjui Ekvadore C. T. B. O. ir narkotikų gabentojui L. V.. Taip pat teismas nustatė, kad A. B., R. V. ir L. V. gabeno apie 4,577 kg kokaino, kuris buvo skirtas B. O.. Ji veikė kartu su C. T. B. O., S. D. ir B. G., kiekvienas turėjo apibrėžtą vaidmenį ir gaudavo dalį uždarbio, o narkotikų kiekis, kurie jį įgijo, pervežė ir bandė importuoti, galėjo sukelti pavojų sveikatai daugeliui žmonių, tą jie tikrai žinojo ir siekė gauti naudos pardavus kokainą, kurio kaina Šveicarijoje svyravo nuo 35 000 iki 40 000 Šveicarijos frankų.

19Gynėjas teigia, kad iš šių Šveicarijos teismų procesinių dokumentų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis R. V. nebuvo šios organizuotos grupės narys ar bendrininkas, jo vaidmuo buvo antraeilis ir atsitiktinis. Vien fakto, kad jis supažindino B. O. su A. B. ir L. V., nepakanka pripažinti, kad jis šiuos asmenis užverbavo. R. V., anot kasatoriaus, buvo eilinis kurjeris. Kaip matyti iš teismų sprendimų, B. O. pati užverbavo A. B., L. V., finansavo jų kelionę ir atliko kitus būtinus veiksmus kokainui pargabenti iš Ekvadoro į Šveicariją. A. B., L. V. ir R. V., pasak gynėjo, nebuvo šios organizuotos grupės nariai, bendrininkai ir vykdytojai. B. O. tik pasinaudojo R. V. vardu pervesdama pinigus į Lietuvą A. B. bei kitiems asmenims, nes siekė paslėpti savo nusikalstamos veikos pėdsakus. Dėl to, kad R. V. skambino B. O., A. B. ir L. V. bei domėjosi kaip jiems sekasi, negalima padaryti išvados, kad jis susijęs su minėtos grupės veikla ir yra atsakingas už šios grupės padarytą galutinį nusikalstamą rezultatą.

20Gynėjas mano, kad Šveicarijos teisėsaugos institucijos nurodė, jog R. V. ekstradicija į Šveicariją yra nenaudinga, nes suprato, kad patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl minėtos veikos sudarys sunkumų įrodymų prasme.

21Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių dėl R. V. pareikštų kaltinimų, jos aiškinamos kaltinamojo naudai ir darytina išvada, kad R. V. pareikšti įtarimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nepagrįsti objektyviais duomenimis, kurie galėtų būti traktuotini kaip įrodymai.

22Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens ar asmenų, kuriam ar kuriems kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. Ši teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (1990 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Delta prieš Prancūziją, (peticijos Nr. 11444/85); 2006 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Balšan prieš Čekijos Respubliką, (peticijos Nr. 1993/02).

23Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2006, 2K-4/2007). Tuo tarpu šioje byloje teismas vadovavosi ir patikimais pripažino L. V. ir A. B. parodymus, kurie buvo apklausti ikiteisminės institucijos pareigūno – prokuroro, taip pat S. D. ir B. O. parodymus, duotus kriminalinės policijos pareigūnams, Ženevos kantono juridinės valdžios Baudžiamojo teismo 2012 m. sausio 30 d. posėdžio protokole nurodytus nuteistųjų S. D. ir B. O. apklausų metu duotus parodymus ir šio teismo 2012 m. vasario 2 d. išvadas apie A. B. ir L. V. verbavimo aplinkybes, Ženevos kriminalinės policijos ir saugumo policijos bei aplinkos departamento pareigūnų raportus ir jais grindė R. V. kaltę dalyvavus organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje. Pasak gynėjo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nuteistasis R. V. neturėjo jokių procesinių galimybių šiems liudytojams užduoti klausimus ir taip gintis nuo jų parodymuose užfiksuotų jam nenaudingų teiginių.

24Kasatorius teigia, kad tiriant įrodymus ir tiesiogiai neapklausus byloje B. O., S. D., A. B., L. V. bei kitų proceso dalyvių, kurių parodymais teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas neužtikrino R. V. ar jo gynėjui galimybės įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas teises, pažeidė R. V. teisę į gynybą, o nagrinėjant bylą teisme nesilaikė rungimosi principo.

25Gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. V. kaltu nusikalstamos veikos padarymu, be kitų įrodymų, vadovavosi A. B. ir L. V. parodymais, duotais Šveicarijos baudžiamajame procese, nors jie teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti nebuvo, nes, teismo turimais duomenimis, minėti asmenys šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes Ekvadaro Respublikoje, kuri nėra ratifikavusi tarptautinių susitarimų dėl savitarpio pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose.

26Kasatorius teigia, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nurodęs teismui, jog nuteistieji A. B. ir L. V. yra atlikę jiems paskirtas bausmes Ekvadoro Respublikoje ir daugiau kaip metai gyvena Lietuvoje, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šių asmenų parodymų paskelbimo, jų pripažinimo ir leistinumo įrodymų prasme nėra teisingos. Teismai nesiėmė jokių priemonių šiuos asmenis iškviesti į teismo posėdžius ir apklausti.

27Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teisme A. B. ir L. V. parodymai BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka nebuvo paskelbti, nors nuosprendyje šiais parodymais vadovautasi.

28Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo išvada, jog nebuvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, taikomo su šio straipsnio 1 dalimi, nuostatos dėl to, kad R. V. negalėjo užduoti klausimų A. B., L. V., B. O. ir S. D., yra nepagrįsta dėl anksčiau minėtų aplinkybių.

29Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismo išvados dėl nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo, pasak gynėjo, yra grindžiamos neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, o įrodymai įvertinti atskirai nuo jų visumos.

30Kasaciniame skunde nurodoma, kad jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, pripažintų, jog R. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai, tuomet yra pagrindas pritaikius BK 54 straipsnį skirti jam švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo sankcijoje arba švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimo bausmė.

31Nuteistasis R. V. anksčiau neteistas, nes teistumas išnykęs, yra jauno amžiaus, dirba, gyvena šeimoje, turi gyvenimo vietą, be to, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nuo inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, todėl teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. V., tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi, tačiau, pasak kasatoriaus, R. V. gali būti parinktina bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant žemiau jos vidurkio. Šios bausmės rūšies paskyrimas paskatintų ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, išlaikyti stiprius socialinius ryšius su faktine šeima, dirbti ir būti naudingam visuomenei.

32Kasatorius teigia, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes baudžiamosios bylos procesas dėl nuteistojo R. V. tęsiasi jau daugiau kaip penkerius metus (proceso pradžia laikytinas 2010 m. birželio 10 d. Ženevos Respublikos ir kantono tarptautinis tardymo atlikimo pavedimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaši proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (EŽTT 2006 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Kuvikas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21837/02); 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Gečas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 418/04).

33Gynėjo nuomone, baudžiamajame procese buvo nepagrįstų delsimų – ikiteisminio tyrimo metu daugelis veiksmų su R. V. buvo atlikta 2010 m. rugsėjo mėnesį, toliau jis iš esmės nedalyvavo procesiniuose veiksmuose iki 2015 m. gegužės 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje T. K. prieš Vengriją, (peticijos Nr. 67660/01); 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, (peticijos Nr. 63214/00); 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, (peticijos Nr. 73481/01) ir kt.).

34Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinis skundas atmestinas.

35Dėl R. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

36Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes daryta pagrįsta išvada, kad R. V., veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, turint tikslą jas išplatinti, įgijimą ir gabenimą.

37Tokia išvada atitinka teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-403/2011, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-545-489/2015, 2K-303-699/2015, 2K-53-895/2016, 2K-103-976/2016) pateiktus išaiškinimus, kad:

  1. objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką;
  2. asmenų veiksmų bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma);
  3. sprendžiant BK 25 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį, taikymo klausimą teismų praktikoje turi būti atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo;
  4. organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius;
  5. organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

38Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014) yra išaiškinta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės.

39Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad R. V. veikė su C. T., Ch. T. B. O., B. O., B. G., S. D., A. B., L. V..

40Kiekvienas iš bendrininkų atliko tam tikrą užduotį.

41R. V. buvo aktyvus grupės narys. Jis rūpinosi A. B. ir L. V. išvykimu iš Šveicarijos Konfederacijos į Ekvadoro Respubliką: pasiūlė A. B. vykti į Pietų Ameriką ir taip užsidirbti pinigų, nurodė A. B. atvykti į Ciuricho miestą, Šveicarijos Konfederacijoje, pakviesti kartu su A. B. vykti kitus asmenis, 2009 m. gruodžio 10 d. pervedė 649 Eur A. B. lėktuvo bilietams įsigyti, A. B. bei L. V. iš Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 11 d. atvykus į Ciuricho miestą, Šveicarijos Konfederacijoje, juos pasitiko, apmokėjo už A. B. bei L. V. apsistojimo viešbutyje paslaugas, paaiškino A. B. ir L. V. nusikaltimo – didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo – eigą, supažindino su B. O. ir S. D., už B. O. perdavė jiems pinigų išlaidoms, ryšio priemonėmis susisiekė su C. T. ir informavo apie atvykstančius A. B. bei L. V., pervedė į Ekvadoro Respubliką pinigų L. V. apgyvendinti ir lėktuvo bilietams įsigyti.

42A. B. Ekvadoro Respublikoje pareigūnų buvo sulaikytas su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 2,638 kg kokaino, kurio grynumas nuo 70 iki 80 proc., o L. V. su 1,639 kg kokaino, kurio grynumas nuo 70 iki 80 proc.

43Nustačius tokias aplinkybes R. V. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

44Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl narkotinių medžiagų grynumo nustatymo esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama, jei disponuojama didesniu nei 100 g kokaino kiekiu. Pas A. B. ir L. V. surasti daug kartų didesni narkotinių medžiagų kiekiai. Taigi nėra pagrindo manyti, jog veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai nustačius, jog buvo disponuota labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

45Byloje nustatyti objektyvieji organizuotos pusės požymiai leidžia daryti išvadas ir apie subjektyviuosius požymius, įskaitant ir R. V. tyčią. Gynybos tvirtinimas, kad R. V. nesuvokė, kokiu tikslu yra keliaujama į Ekvadoro Respubliką, kokios medžiagos turi būti gabenamos už kelių tūkstančių eurų užmokestį, yra visiškai neįtikinantis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma ir „... teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Protingas situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo turi suvokti, kad svetimi asmenys apmokėti už skrydžius į Pietų Ameriką ir už gyvenimą viešbučiuose, mokėti sutinkantiems skristi asmenims nemenką uždarbį paprastai gali tik siekdami nusikalstamų tikslų ir kad sutikimas su tokiais pasiūlymais taip pat turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Asmuo, gavęs pasiūlymą pargabenti krovinį į kitą valstybę, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių organizuojant tokio pobūdžio kelionę, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Toks teisinis situacijos vertinimas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo, nes teisinėje praktikoje daroma išvada, kad tam tikros teisinės ir faktinės prezumpcijos yra suderinamos su šiuo principu (žr., pvz., EŽTT 1988 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Salabiaku prieš Prancūziją, (peticijos Nr. 10519/83); 2004 m. spalio 19 d. nutarimas byloje Falk prieš Nyderlandus, (peticijos Nr.66773/01)).

46Dėl kasatoriaus nurodomų esminių BPK pažeidimų

47Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai atsakyta į analogiškus kasaciniame skunde dėstomiems apeliacinio skundo argumentams. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje plačiai remiamasi iš Šveicarijos Konfederacijos gautais procesiniais dokumentais, neduoda pagrindo šį nuosprendį pripažinti neteisėtu. Užsienio valstybėse nagrinėjant baudžiamąsias bylas priimti nuosprendžiai ar kiti užsienio valstybių pareigūnų ar teismų surašyti dokumentai Lietuvos teismų nagrinėjamoje byloje laikomi įrodymais, jei šie dokumentai atitinka BK 20 straipsnyje numatytus leistinumo, sąsajumo, patikimumo (patikrinamumo) reikalavimus. Iš Šveicarijos Konfederacijos gauti duomenys šiuos reikalavimus atitinka: remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadas apie byloje nustatinėtinas aplinkybes (sąsajumo reikalavimas); nėra jokio pagrindo teigti, kad gauti duomenys galėjo būti surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso principus ar nesilaikant žmogaus teisių apsaugos standartų (leistinumo reikalavimas); skirtinguose dokumentuose nurodyta reikšminga informacija sutampa tarpusavyje ir su duomenimis, surinktais atliekant procesinius veiksmus Lietuvoje (patikrinamumo reikalavimas). BPK nuostatų pažeidimu nelaikytina ir tai, kad byloje remtasi išverstomis į lietuvių kalba procesinių dokumentų kopijomis. Teismo daromų išvadų pagrindimas kopijose užfiksuotais duomenimis, kurių patikimumas nekelia abejonių, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidžia. Nagrinėjamoje byloje, taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad gavus iš Šveicarijos Konfederacijos originalius procesinius dokumentus reikėtų daryti kitokias išvadas dėl reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo.

48Sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis R. V. proceso metu neturėjo galimybės užduoti klausimų užsienio valstybėse nuteistiems asmenis, kurie davė parodymus ir apie R. V. padarytas veikas. Vis dėl to dėl šios priežasties negalima teigti, kad tokioje situacijoje būtų iš esmės pažeistos nuteistojo teisės ir kiltų rimtų abejonių dėl nustatytų aplinkybių teisingumo.

49Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, (peticijos Nr. 9154/10); kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-295-507/2016).

50Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą.

51EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją išaiškino, kad svarbios priežasties, dėl kurios kaltinimo liudytojas nedavė parodymų teismo posėdyje, nebuvimas savaime nenulemia bylos nagrinėjimo neteisingumo, tačiau tai yra labai svarbus veiksnys vertinant viso bylos nagrinėjimo teisingumą ir, įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimo nustatymą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją § 113). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, § 116).

52Nagrinėjamoje byloje A. B. ir L. V. negalėjo būti apklausti dėl svarbių priežasčių – teisinės pagalbos sutarčių su Ekvadoro Respublika, kurioje šie asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme, nebuvimo. Kita vertus, nėra tikėtina, jog apklausus šiuos asmenis būtų buvęs pagrindas byloje daryti skirtingas nuo dabar padarytų išvadas. Pats R. V. duodamas parodymus neneigė ryšių su kitose valstybėse nuteistais asmenimis, tik neigė žinojęs, kad kelionių į Ekvadorą tikslas – narkotinių medžiagų gabenimas. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokios palankios aplinkybės gynybai galėtų būti nustatytos, jei kitose šalyse apklausti asmenys būtų apklausti ir Lietuvoje. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia tikimybę, kad kitose šalyse nuteistų asmenų parodymai, duodami dalyvaujant R. V., leistų daryti išvadą, jog iš visos organizuotos grupės tik vienas R. V. nežinojo ir nesuprato, kad A. B. ir L. V. užduotis buvo narkotinių medžiagų gabenimas. Taigi dėl A. B. ir L. V. bei kitų nuteistųjų apklausos nesuorganizavimo gynybos teisės iš esmės nebuvo suvaržytos.

53Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, teigiant apie neišnaudotas galimybes apklausti A. B. ir L. V., nenurodomi jokie konkretūs apeliacinės instancijos teismo pažeidimai, pavyzdžiui, padaryti sprendžiant prašymus dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Savo ruožtu apie panašius pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus motyvuotai nebuvo kalbama ir apeliaciniame skunde. Dėl šių priežasčių tokie argumentai negali būti pagrindas kasaciniam skundui tenkinti.

54Esminis BPK pažeidimas nepadarytas dėl R. V. kaip įtariamojo apklausų protokolų vertinimo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas R. V. dėl narkotinių medžiagų gabenimo buvo nutrauktas, teismui neatima galimybės visus apklausų protokolus BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka naudoti kitų bylos įrodymų patikrinimui.

55Kaip minėta, dauguma kasacinio skundo argumentų sutampa su argumentais, kurie buvo nurodyti kasatoriaus apeliaciniame skunde. Kasatoriaus manymas, kad apeliacinės instancijos išvados yra neteisingos, nereiškia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu pripažįstami atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas neatsako į esminius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, o ne atvejai, kai proceso dalyvių netenkina apeliacinės instancijos teismo, išsamiai išnagrinėjus apeliacinį skundą, padarytos išvados. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinį skundą motyvuotai atmetė.

56Dėl bausmės

57Nagrinėjamoje byloje, įvertinus proceso trukmę bei kitas bylos aplinkybes, nuteistajam paskirta žymiai švelnesnė už minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmė. Pagrindo dar labiau švelninti bausmę nėra. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo paskirtą bausmę gali pakeisti tik nustatęs, kad parenkant bausmės rūšį ir (ar) jos dydį buvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, nustatančios bausmių skyrimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nebuvo padarytos.

58Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

59Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Taigi kasacinio skundo dalys, kuriose, nenurodant teismų padarytų konkrečių teisės taikymo klaidų (kasacinių pagrindų), tiesiog nesutinkama su byloje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu, teismų darytomis išvadomis, laikytinos nenagrinėtinomis.

60Pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismui atmetant apeliacinį skundą, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Taigi nėra kasacinių pagrindų kasacine tvarka apskųstiems teismų sprendimams naikinti.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

62Atmesti nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki... 4. Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija... 6. R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su C. T. ir C.... 7. Kasaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Jonas Špelveris prašo... 8. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą –... 9. Teismai, pasak kasatoriaus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK... 10. Teismai padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą (BPK 20 straipsnio 5... 11. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio... 12. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos... 13. Teismai nustatė, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota... 14. Iš nuteistojo R. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, galima... 15. Byloje yra Šveicarijos Konfederacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta... 16. Didžioji dalis procesinių dokumentų, gautų iš Šveicarijos Konfederacijos... 17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuosprendyje buvo vadovautasi tik... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Respublikos ir Ženevos kantono teisminės... 19. Gynėjas teigia, kad iš šių Šveicarijos teismų procesinių dokumentų... 20. Gynėjas mano, kad Šveicarijos teisėsaugos institucijos nurodė, jog R. V.... 21. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių dėl R. V.... 22. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas... 23. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo... 24. Kasatorius teigia, kad tiriant įrodymus ir tiesiogiai neapklausus byloje B.... 25. Gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios... 26. Kasatorius teigia, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nurodęs teismui,... 27. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teisme A. B. ir L. V. parodymai BPK 276... 28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo išvada, jog nebuvo... 29. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismo išvados... 30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 31. Nuteistasis R. V. anksčiau neteistas, nes teistumas išnykęs, yra jauno... 32. Kasatorius teigia, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į bylos nagrinėjimą... 33. Gynėjo nuomone, baudžiamajame procese buvo nepagrįstų delsimų –... 34. Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinis skundas atmestinas.... 35. Dėl R. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 36. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes daryta pagrįsta išvada, kad... 37. Tokia išvada atitinka teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose... 38. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį... 39. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad R. V. veikė su C. T., Ch. T. B. O.,... 40. Kiekvienas iš bendrininkų atliko tam tikrą užduotį.... 41. R. V. buvo aktyvus grupės narys. Jis rūpinosi A. B. ir L. V. išvykimu iš... 42. A. B. Ekvadoro Respublikoje pareigūnų buvo sulaikytas su labai dideliu kiekiu... 43. Nustačius tokias aplinkybes R. V. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK... 44. Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl narkotinių medžiagų grynumo... 45. Byloje nustatyti objektyvieji organizuotos pusės požymiai leidžia daryti... 46. Dėl kasatoriaus nurodomų esminių BPK pažeidimų... 47. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai atsakyta į analogiškus... 48. Sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis R. V. proceso metu... 49. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse... 50. Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese... 51. EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją... 52. Nagrinėjamoje byloje A. B. ir L. V. negalėjo būti apklausti dėl svarbių... 53. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, teigiant apie neišnaudotas galimybes... 54. Esminis BPK pažeidimas nepadarytas dėl R. V. kaip įtariamojo apklausų... 55. Kaip minėta, dauguma kasacinio skundo argumentų sutampa su argumentais, kurie... 56. Dėl bausmės... 57. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus proceso trukmę bei kitas bylos aplinkybes,... 58. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 59. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas... 60. Pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 62. Atmesti nuteistojo R. V. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą....