Byla e2A-442-796/2019
Dėl įpareigojimo išnuomoti žemę ir sprendimų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo išnuomoti žemę ir sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrolain“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išnuomoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausantiems poilsio nameliams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantiems valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas šio žemės sklypo dalis poilsio namelių naudojimo trukmės terminui, t. y. iki 2054 m. sausio 1 d., panaikinant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 1SS-432-(3.5.) kartu su 2017 m. spalio 16 d. atsakymu Nr. 13SD-1849-(14.13.55.); 2) priteisti iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinį grindė tuo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys poilsio nameliai. Šie poilsio nameliai, vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais viešo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra teisėtai pastatyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, ir visą laiką, t. y. jau daugiau nei 50 metų, buvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį, tai pačiai paskirčiai kelis dešimtmečius eksploatuojant ir žemės sklypą, kuriame yra aptariami poilsio nameliai. Teisės aktų nustatyta tvarka 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 minėtiems poilsio nameliams eksploatuoti pagal tuometę jų būklę (ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę – trylikos metų terminui) buvo išnuomotos atitinkamos dalys aptariamo žemės sklypo. Ieškovė pažymėjo, kad nuomos sutartys sudarytos dar 2004 m. pačios Lietuvos Respublikos valstybės, veikusios per teisėtą atstovą, valia, esant galiojančiai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, galiojant Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308, ir per visą šį laiką t. y. daugiau nei 10 metų, nė viena valstybės institucija nėra jų nuginčijusi teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir Nuomos sutartys niekada nebuvo teismų pripažintos neteisėtomis ar negaliojančiomis. Nuomos sutartys nebuvo ginčijamos ir ginčijant Žemės sklypo detalųjį planą ir pan. Aptariamas žemės sklypas per visą nuomos sutarčių galiojimo terminą buvo tinkamai, t. y. teisėtai ir pagrįstai, naudojamas poilsio namelių eksploatavimui, nepažeidžiant niekieno teisių ir teisėtų interesų, nepadarant jokios žalos gamtai ir pan. Nuomos sutarčių galiojimo metu 2013–2015 metais ieškovė ir keli kitų žemės sklype esančių poilsio namelių savininkai savo lėšomis patys ėmėsi žemės sklypo ir jame esančių statinių sutvarkymo darbų pagal visus teisės aktų reikalavimus ir beveik visiškai sutvarkė poilsio namelius bei žemės sklypą. Atliekamų žemės sklypo bei poilsio namelių kapitalinio remonto darbų teisėtumą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

93.

10Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad 2015 m. pradžioje buvo atliktas poilsio namelių kapitalinis remontas, ir, kaip yra nustatyta atitinkamų institucijų aktais bei išvada, tai nebuvo padaryta neteisėtai, ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti nuomos sutarčių terminą pasikeitusiam (atlikus kapitalinio remonto darbus) poilsio namelių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminui, tačiau atsakovės skyrius atsisakė tai padaryti, pateikdamas ieškovei 2017 m. spalio 16 d. atsakymą Nr. 13SD-1849-(14.13.55), kuriuo nurodė ieškovei ne tai, ar bus pratęstos, ar nepratęstos nuomos sutartys, o tai, kad ieškovė per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos turi atlaisvinti žemės sklypą, nusikeldama arba nugriaudama poilsio namelius ir sutvarkydama teritoriją. Atsakovė tai motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, kuriuo nuspręsta įpareigoti ieškovę savo lėšomis per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, o, jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai juos nugriauti, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės. Ieškovė, nesutikdama su tokiu neteisėtu ir nepagrįstu skyriaus atsakymu, atsižvelgdama į tai, kad atsakyme nebuvo nurodyta jokios jo apskundimo tvarkos, vadovaudamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. 2018 m. kovo 5 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. sprendimas Nr.1SS-432-(3.5.), kuriuo skundas netenkintas. Ieškovė nesutinka su šiuo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu ir nurodė, kad iš atsakymo turinio nėra aišku, kuo žemės sklypo detaliojo plano panaikinimas susijęs su ieškovės skundu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos neveikimu, t. y. neteisėtu ir nepagrįstu atsisakymu nuomoti ieškovei žemės sklypą, be to, teismo panaikintas žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas vienašališkai valdžios institucijos, o ne ieškovės.

114.

12Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė iš esmės kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, taip pat viešo registro įrašus, kurie patvirtina esamą ieškovės nuosavybę, ir šie įrašai nėra nuginčyti ir (ar) ginčijami atsakovės teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamu sprendimu buvo ne tik pakartotas teismo sprendimu dėl nuomos sutarčių nutraukimo nustatytas reikalavimas, bet ir pasisakyta apie likvidavimą, taip skyrius akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją ir išėjo už teismo sprendimo ribų, nepaisydamas išvados ir kt., taigi šiuo atveju vietoj to, kad administracinė procedūra būtų buvusi pradėta pagal ieškovės prašymą dėl žemės sklypo nuomos ir kad prašymas būtų buvęs tinkamai išnagrinėtas, gautas atsakymas, kuris akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip poilsio namelių savininkės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neišnagrinėjo nei ieškovės prašymo, nei skundo, taip akivaizdžiai vengdama išnuomoti žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalį ir kitus teisės aktus.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

166.

17Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Agrolain“ nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyti 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-1167. Šiems pastatams – poilsio nameliams – eksploatuoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 kartu su 2014 m. liepos 2 d. susitarimais 13SŽN-(14.13.55.)-142 ir 13SŽN-(14.13.55.)-143 (el. b. t. I, psl. 26) buvo išnuomotos valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalys.

187.

19Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 yra išspręsti ginčo poilsio namelių kapitalinio remonto (atstatymo) ir ginčo valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarčių su ieškove nutraukimo teisėtumo klausimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 konstatavo, kad, teismui panaikinus detalųjį planą, kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo sklypas, išnyko žemės nuomos sutarties dalykas. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste teismas pažymėjo, kad, išnykus valstybinės žemės nuomos sutarties dalykui, nėra galimas ne tik nuomos teisinių santykių tęstinumas, bet ir atsakovės įpareigojimas iš naujo išnuomoti valstybinę žemę. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 ieškovė UAB „Agrolain“ yra įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, teismo sprendimu leista Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės UAB „Agrolain“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-103-524/2016) buvo paliktas nepakeistas, taigi yra įsiteisėjęs.

208.

21Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ne tik nėra objekto, kuris galėtų būti valstybinės žemės nuomos dalyku, tačiau nėra ir teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams atsirasti.

229.

23Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos negali būti aiškinamos taip, kad paneigtų pagrindinius teisės principus, be kita ko, taisyklę ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Pagal nurodytas teisės normas negali kilti atsakovės pareiga išnuomoti valstybinę žemę neteisėtai joje stovintiems statiniams eksploatuoti.

2410.

25Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pareiga išnuomoti statinius kyla iš to, kad jie pastatyti dar 1965 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime konstatuota, kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos nameliai buvo skirti laikinai naudoti. Ieškovė poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 m. birželio 23 d., jau žinodama apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009, kuriuo buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, tokiu būdu prisiimdama su tuo susijusią riziką.

2611.

27Teismas nusprendė, jog ginčo poilsio namelių, kurių eksploatavimui ieškovė siekia išsinuomoti valstybinę žemę, buvimas ginčo žemės sklype apskritai yra neteisėtas, todėl negali sukurti pareigos pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte išnuomoti ieškovei valstybinę žemę.

2812.

29Teismas nurodė, kad atsakovės sprendimo (2017 m. spalio 16 d. atsakymo Nr. 13SD-1849-(14.13.55.) naikinti nėra teisinio pagrindo, nenustačius, kad atsakovė ginčo raštu viršijo savo kompetenciją ar kad jis kitais pagrindais yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3013.

31Teismas konstatavo, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo nuomotis valstybinę žemę, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad 2018 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 1SS-432-(3.5.) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Agrolain“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5785-1030/2018, ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliantės ieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3514.1.

36Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ir (ar) neteisėtai vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime ir jį nepakeistą palikusioje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartyje (toliau – Ankstesni sprendimai)) pateiktais faktinių aplinkybių vertinimais, nesivadovaudamas kitose analogiškose bylose teismų, įskaitant kasacinio teismo, pateiktais tų pačių faktinių aplinkybių vertinimais bei taikytinų teisės normų aiškinimais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnio, 279 straipsnio 4 dalies, 362 straipsnio 1 dalies normas.

3714.1.1.

38Nurodė, kad apeliantė su kitais savininkais bendrai 2014–2015 metais suremontavus žemės sklype esančius poilsio namelius, teisminiai ginčai dėl Žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo bei 2014–2015 metais atlikto Žemės sklype esančių poilsio namelių kapitalinio remonto padarinių pašalinimo vyko keliose civilinėse bylose, pagal apeliantės ir kitų savininkų ieškinius bei atitinkamose bylose pareikštus atsakovės priešieškinius, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš jų keturios kasacinio teismo procesiniais sprendimais (civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017, Nr. 3K-3-146-687/2017, Nr. e3K-3-402-219/2017, Nr. e3K-3-18-695/2018), kurie visi yra priešingi nei Ankstesni sprendimai, kuriais grindžiamas šioje byloje priimtas sprendimas.

3914.1.2.

40Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeisdamas CPK 279 straipsnio 4 dalies normą, vadovavosi tiktai Ankstesniais sprendimais, tačiau priimdamas Sprendimą šioje Byloje pirmosios instancijos teismas buvo saistomas ir turėjo vadovautis taip pat ir Kasacinio teismo procesiniais sprendimais analogiškose bylose – konkrečiai Kasacinio teismo 2017-03-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017, 2017-03-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 2017-11-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017, 2018-02-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018 – kuriose pateiktas visiškai priešingas teisinis tapačių faktinių aplinkybių įvertinimas.

4114.2.

42Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Ankstesnius sprendimus, darydamas išvadą, jog 2014–2015 metais atliktų kapitalinio remonto darbų (pakeistų laikančiųjų Poilsio namelių konstrukcijų) pašalinimas prilygintinas nuosavybės teisės praradimo pagrindui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37, 4.254 straipsnius ir kitas nuosavybės teisės atsiradimą, pasibaigimą bei gynimą reglamentuojančias teisės normas.

4314.2.1.

44Iš teismo vertintų Ankstesnių sprendimų matyti, kad ginčo ankstesnėje byloje, kurioje šie Ankstesni sprendimai priimti (Atsakovės reikšto priešieškinio), dalyku buvo tiktai 2014–2015 metais apeliantės kartu su kitais savininkais atlikti statinių kapitalinio remonto darbai, kurių nė vienas nėra apeliantės nuosavybės teisės į Poilsio namelius įgijimo pagrindas. Ankstesnių sprendimų rezoliucinėse dalyse nėra pasisakyta apie apeliantės nuosavybės teisių į Poilsio namelius pasibaigimą, panaikinimą ar praradimą.

4514.2.2.

46Byloje nekilo ginčo dėl to, kad patys Poilsio nameliai teisėtai pastatyti (daikto sukūrimo momentas) dar 1965 metais, o apeliantė teisėtai ir iki šios dienos neginčijamai įgijo nuosavybės teisę į šiuos Poilsio namelius (2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1-1167), esanti ir nuosavybės teisės perėjimo aktu (nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindas), tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas. Taigi šiai konkrečiai situacijai aktualūs apeliantės nuosavybės teisių į Poilsio namelius atsiradimo (įgijimo) pagrindai – 1965 metais užbaigta jų statyba (CK 4.47 straipsnio 4 dalis) bei 2012 m. vasario 2 d. įvykdytas jų pirkimo sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 dalis) – nebuvo ir nėra ginčijami, inter alia, ir civilinėje byloje, kurioje priimti Ankstesni sprendimai, taigi yra teisėti ir neginčijami.

4714.3.

48Teismas nevertino jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype greta miško žemės yra įsiterpusios kitos žemės (užstatytos teritorijos) naudmenos, kurios teisėtai privalo būti nuomojamos šią užstatytą teritoriją užimančių statinių (inter alia, Poilsio namelių) eksploatavimui, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei kitas valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės normas.

4914.4.

50Atsakovė jau pasibaigus nuomos sutartimis nustatytam nuomos terminui bei apeliantei inicijavus šių nuomos sutarčių pratęsimo ir(ar) naujų nuomos sutarčių sudarymo procedūras, savo nuožiūra bei iniciatyva atliko būtinas procedūras, dėl kurių žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista iš kitos (rekreacinėms reikmėms) į miškų ūkio, numatant, kad dalį žemės sklypo sudaro į miškų žemę įsiterpusios kitos žemės naudmenos – užstatyta teritorija. Bylos nagrinėjimo metu (kartu su atsiliepimu) atsakovė pateikė pačios atsakovės iniciatyva priimtą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. V13-591 bei atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 13SK-77-(14.13.111.), kuriais pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo pakeista į miškų ūkio, nustatant, kad minėtame Žemės sklype yra 0,3112 ha miško žemės bei 0,0264 ha užstatytos teritorijos.

5114.5.

52Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nereiškia, kad konkrečiame žemės sklype negali būti kitokios nei nustatytoji pagrindinė paskirties žemės dalių.

5314.6.

54Žemės sklype nėra jokių kitų statinių, išskyrus apeliantei bei kitiems savininkams priklausančius poilsio namelius, o užstatytos teritorijos žemės sklype plotas sutampa su iki žemės sklypo paskirties pakeitimo minėtiems poilsio nameliams (inter alia, priklausantiems apeliantei) nuomotu (jais užstatytu) žemės sklypo dalies plotu.

5515.

56Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės UAB „Agrolain“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5715.1.

58Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, kuris buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017, UAB „Agrolain“ yra įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leista Nacionalinei žemės tarnybai nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės UAB „Agrolain“. 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 taip pat buvo paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. priimtas įsakymas Nr. 13VĮ-309-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“.

5915.2.

60Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5785-1030/2018 tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovės UAB „Agrolain“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

61Teismas

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

63Apeliacinis skundas netenkintinas.

64Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6516.

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6717.

68CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6918.

70Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę, 2018 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 1SS-432-(3.5.) ir 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 13SD-1849-(14.13.55.) panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

71Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

7219.

73Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

7420.

75CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

7621.

77Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

7822.

79Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: išrašą iš EPP duomenų apie civilinę bylą Nr. e2-454-838/2016 (bylos dalyvių sąrašas); išrašą iš EPP duomenų apie civilinę bylą Nr. e2A-473-777/2017 (bylos dalyvių sąrašas); išrašą iš EPP duomenų apie civilinę bylą Nr. e3K-3-18-695/2018 (bylos dalyvių sąrašas). Nurodė, jog kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiami priedai – išrašai iš EPP sistemos duomenų, patvirtinantys, kad apeliantė ir atsakovė dalyvavo civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5, yra viešo pobūdžio duomenys, kuriais turėtų remtis teismas nagrinėdamas kiekvieną civilinę bylą, todėl nelaikytini nauju įrodymu CPK 314 straipsnio normos prasme. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, tai, kad šie dokumentai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, atsakovė su jais susipažino, prieštaravimų dėl jų pridėjimo prie bylos nepateikė, apeliacinio skundo priedai pridėtini prie bylos.

80Faktinės bylos aplinkybės

8123.

82Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atsisakymo nuomoti apeliantei valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

8324.

84Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Agrolain“ nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyti 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-1167 (el. b. t. I, psl. 32, 38). Šiems pastatams – poilsio nameliams – eksploatuoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 (el. b. t. I, psl. 44–47), kartu su 2014 m. liepos 2 d. susitarimais 13SŽN-(14.13.55.)-142 ir 13SŽN-(14.13.55.)-143 (el. b. t. I, psl. 26) buvo išnuomotos valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalys. Pažymėtina, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. nuomos sutartys buvo terminuotos, galiojimo terminas – trylika metų nuo sutarties sudarymo (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 16 d.).

8525.

86Klaipėdos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu byloje Nr. I-60-609/2009 panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir juo patvirtintas detalusis planas. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad planavimo užduotyje nustatyta galimybė rekonstruoti esamus statinius žemės sklype prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. kovo 26 d. Klaipėdos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, pagal kurį nagrinėjama teritorija yra miškų paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (MEk). Šioje zonoje taikomas išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis (2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017). Teismams konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas (kuriam galiojant valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, sudarė 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 poilsio nameliams eksploatuoti), yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal Detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir nustatyta, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje).

8726.

88Pagal Schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis“) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurią tvarkant numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.

8927.

90Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 nurodyta, kad 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštu Nr. 13SD-624-(14.13.55) informavo ieškovę, kad po dviejų mėnesių bus nutrauktos 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos nuomos sutartys; 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. 13SD-1149-(14.13.55.) ieškovei pranešta, kad 2015 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2004-0487 nutraukimo“ priimtas sprendimas nutraukti 2004 m. rugsėjo 16 d. nuomos sutartis ir 2014 m. liepos 2 d. susitarimus 13SŽN-(14.13.55.)142 ir 13SŽN-(14.13.55.)143. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Agrolain“ ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas.

9128.

92Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V13-591 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“, pakeitė valstybinės žemės sklypų: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinę naudojimo paskirtį „kitos paskirties žemė“ – į „miškų ūkio paskirties žemė“, o žemės sklypų naudojimo būdą iš „rekreacinės teritorijos“ – į „ekosistemų apsaugos miškų sklypai“. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 13SK-77-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino minėto žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. kovo 21 d.

9329.

94Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, bei kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu paminėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro; 2015 m. lapkričio 5 d. VĮ Registrų centro raštu Nr.(4.6.11)RA-5537 pranešė, kad Nekilnojamojo turto registre išregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį ir juridiniai faktai.

9530.

962017 m. rugsėjo 15 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 terminą iki 2054 metų. 2017 m. spalio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštu Nr. 13SD-1849-(14.13.55) atsižvelgdama į tai, jog dėl UAB „Agrolain“ yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Agrolain“ yra įpareigota atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, ir į tai, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo žemės sklype yra numatytas objektų likvidavimas, bei siekdami mažiausiomis šalims sąnaudomis įvykdyti teismo sprendimą, prašė per 1 (vieną) mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. nusikelti arba nugriauti statinius bei sutvarkyti teritoriją. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-432-(3.5.) atsakant į ieškovės skundą, iš esmės buvo konstatuota, kad nėra valstybinės žemės nuomos sutarties, kurią, ieškovės prašymu, būtų galima pratęsti, ir nurodoma vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

97Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

9831.

99Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, pateiktais faktinių aplinkybių vertinimais, nesivadovaudamas kitose analogiškose bylose teismų, įskaitant kasacinio teismo, pateiktais tų pačių faktinių aplinkybių vertinimais bei taikytinų teisės normų aiškinimais, tuo pažeisdamas CPK 4 straipsnio, 279 straipsnio 4 dalies, 362 straipsnio 1 dalies normas. Nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą šioje byloje buvo saistomas ir turėjo vadovautis kasacinio teismo procesiniais sprendimais analogiškose bylose – konkrečiai kasacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017, 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017, 2018 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018, kuriose pateiktas visiškai priešingas teisinis tapačių faktinių aplinkybių įvertinimas. Taip pat nurodo, kad turėjo vadovautis ir civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) priimtais sprendimais: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-473-777/2017) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-18-695/2018), kuriose yra pateiktas priešingas tapačios situacijos – Žemės sklypo nuomos bei jame esančių poilsio namelių nuomos teisėtumo – įvertinimas, nei sprendimuose, kuriais ginčijamą sprendimą grindė pirmosios instancijos teismas.

10032.

101Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

10233.

103CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 ).

10434.

105Nustatyta, jog apeliaciniame skunde nurodytose, 2017 m. kovo 24 d. nutartyse priimtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-147-915/2017, Nr. 3K-146-687/2017, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017, 2018 m. vasario 9 d. nutartyje priimtoje civilinėje Nr. e3K-3-18-695/2018 buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo nuomotojos iniciatyva ir tokio nutraukimo teisinių padarinių tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Šie ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo buvo kilę tarp privačių asmenų – poilsio namelių, esančių Juodkrantėje, Neringos mieste, – savininkų ir valstybinės žemės nuomotojos – atsakovės. Pažymėtina, jog šiose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl terminuotų nuomos sutarčių nutraukimo nepasibaigus nuomos terminui, panaikinus nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos Detaliojo plano sprendinius.

10635.

107Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018, pažymėjo, kad šioje ir civilinėse bylose Nr. e3K-3-147-915/2017, Nr. 3K-3-146-687/2017, Nr. e3K-3-402-219/2017 iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Reikšmingas ginamo viešojo intereso aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant pastatų savininkų įgytas teises, konkrečiai – jų ginamą teisę naudotis ginčo žemės sklypais nuomos sutartyse nustatytą terminą. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo pritaikytos ieškovų teisių gynimo priemonės, nekonstatuojant, kad nuomos sutarčių nutraukimas yra teisėtas, o paliekant sutartis galioti iki jose nustatyto nuomos termino pabaigos, nelaikytinos neproporcingomis viešojo intereso gynimo priemonėmis. Tokia pozicija dera tiek su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018).

10836.

109Taigi, apeliaciniame skunde nurodytose ir anksčiau aptartose nutartyse buvo sprendžiami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, susiję su valstybinės žemės ginčo teritorijoje pagrindine tiksline naudojimo paskirtimi ir valstybinės žemės terminuotų nuomos sutarčių nutraukimu nuomotojos iniciatyva nepasibaigus nustatytam terminui ir tokio nutraukimo teisiniais padariniais. Kaip jau anksčiau minėta, šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę.

11037.

111Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinusi teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija mano, kad šioje nagrinėjamoje byloje ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytose teismo nutartyse analizuojami skirtingo pobūdžio ginčai esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nesivadovavo analogiškose bylose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, ir taip pažeidė CPK 4 straipsnio, 279 straipsnio 4 dalies, 362 straipsnio 1 dalies normas, atmestinas kaip nepagrįstas.

11238.

113Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį, darydamas išvadą, jog 2014–2015 metais atliktų kapitalinio remonto darbų (pakeistų laikančiųjų Poilsio namelių konstrukcijų) pašalinimas prilygintinas nuosavybės teisės praradimo pagrindui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37, 4.254 straipsnius ir kitas nuosavybės teisės atsiradimą, pasibaigimą bei gynimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11439.

115Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).

11640.

117Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 yra išspręsti ginčo poilsio namelių kapitalinio remonto (atstatymo) ir ginčo valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarčių su ieškove nutraukimo teisėtumo klausimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-103-524/2016) buvo paliktas nepakeistas, taigi yra įsiteisėjęs. Minėtu sprendimu (Nr. e2-928-769/2016) ieškovė UAB „Agrolain“ yra įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, teismo sprendimu leista Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės UAB „Agrolain“.

11841.

119Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nurodyti įpareigojimai turi būti vykdytini. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad negali kilti atsakovės pareiga išnuomoti valstybinę žemę neteisėtai joje stovintiems statiniams eksploatuoti. Įvertinus tai, apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir jį palikusią nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37, 4.254 straipsnius ir kitas nuosavybės teisės atsiradimą, pasibaigimą bei gynimą reglamentuojančias teisės normas, atmestinas kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.

12042.

121Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad net ir pripažinus, jog esama Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis nebeatitinka teisėtai šiame Žemės sklype esančių Poilsio namelių naudojimo paskirties, tai nėra teisėtas pagrindas atsisakyti nuomoti Poilsio nameliams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis, kadangi CK 6.551 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai numatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nereiškia, kad konkrečiame žemės sklype negali būti kitokios nei nustatytoji pagrindinė paskirties žemės dalių. Teigia, jog teismas nevertino jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype greta miško žemės yra įsiterpusios kitos žemės (užstatytos teritorijos) naudmenos, kurios teisėtai privalo būti nuomojamos šią užstatytą teritoriją užimančių statinių (inter alia, Poilsio namelių) eksploatavimui, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei kitas valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

12243.

123Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

12444.

125CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

12645.

127Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį.

12846.

129Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybinės žemės Nuomos sutartys sudarytos 2004 m. rugsėjo 16 d. Jose nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo Žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti (3 punktas). Taip pat nurodyta, kad išnuomojamas žemės sklypas yra pajūrio juostoje ir įpareigojama vadovautis, be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas). Nuomos sutarčių laikotarpis terminuotas (sudarytos iki 2017 m. rugsėjo 16 d.). Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos Detaliojo plano sprendiniais. Kaip jau anksčiau minėta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia (be kita ko), jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Taigi, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos Detalųjį planą, pasikeitė nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai.

13047.

131Atkreiptinas dėmesys, kad specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas.

13248.

133Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų III dalyje išdėstytos Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatos. Pagal šio Reglamento normas išskiriamos miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės: ekosistemų apsaugos miškai, rekreaciniai miškai, apsauginiai miškai, ūkiniai miškai (Reglamento 13 punktas). Priklausomai nuo žemei priskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, joje atitinkamai taikomi Reglamente nurodyti veiklos apribojimai (Reglamento 14–17 punktai). Tarp ekosistemų apsaugos miškams taikomų apribojimų įtvirtintas draudimas statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas (Reglamento 14 punktas, 14.1.9 papunktis).

13449.

135Pažymėtina, kad teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą (tarp jų –Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai), nustatė šioje teritorijoje vykdomos veiklos ir žemės naudojimo apribojimus. Šie apribojimai buvo detalizuoti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į specifinius valstybinės žemės požymius (tarp jų – žemės naudojimo paskirtį). Valstybinės žemės nuomininkų veiklos apribojimas buvo reguliuojamas teisės aktų ir po ginčo nuomos sutarčių sudarymo, siekiant užtikrinti konstitucinių vertybių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje, įgyvendinimą.

13650.

137Kaip jau byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo nustatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose nurodyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo buvo perkelti į 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.

13851.

139Taigi susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam Detaliajam planui, sudarė su ieškovais Nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (Schemoje), nors ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2G16, kuris buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017, UAB „Agrolain“ yra įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytus namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 taip pat buvo paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 priimtas įsakymas Nr. 13V|-309-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“. Taigi dėl apeliantės yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Agrolain“ yra įpareigota atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. nusikelti arba nugriauti statinius – poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti teritoriją. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad ant žemės sklypo, kurį ieškovė prašo įpareigoti atsakovę išnuomoti, nėra teisėtai stovinčių pastatų, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.551 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų.

14052.

141Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatą, reglamentuojančią ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat į Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą bei konkrečių parko teritorijų paskirtį, remdamasis pirmiau aptartu valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir nuosekliai formuojama jo aiškinimo bei taikymo teismų praktika, konstatuoja, kad išnykus sąlygoms, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ne tik nėra objekto, kuris galėtų būti valstybinės žemės nuomos dalyku, tačiau nėra ir teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams atsirasti.

14253.

143Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

14454.

145Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamiesi jų visetu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto įtvirtintas teisės normas atsakovei negali kilti pareiga išnuomoti valstybinę žemę neteisėtai joje stovintiems statiniams eksploatuoti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris iš esmės atitinka įrodymų vertinimo taisykles, ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

14655.

147Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-432-(3.5.) atsakant į ieškovės skundą, iš esmės buvo konstatuota, kad nėra valstybinės žemės nuomos sutarties, kurią, ieškovės prašymu, būtų galima pratęsti, ir nurodoma vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra pagrindo daryti išvados, kad šis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 13SD-1849-(14.13.55.), atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Agrolain“ yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Agrolain“ yra įpareigota atlaisvinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, ir tai, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo žemės sklype yra numatytas objektų likvidavimas bei siekiant mažiausiomis sąnaudomis įvykdyti teismo sprendimą, ieškovei nurodoma per vieną mėnesį nuo rašto gavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. nusikelti arba nugriauti statinius – poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti teritoriją. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 13SD-1849-(14.13.55.) viršijo savo kompetenciją ar kad jis kitais pagrindais yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14856.

149Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

15057.

151Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą bei šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

152Dėl bylos procesinės baigties

15358.

154Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

155Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

15659.

157Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15860.

159Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

16061.

161Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

162Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

163Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrolain“ kreipėsi... 7. 2.... 8. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso valstybinės... 9. 3.... 10. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad 2015 m. pradžioje buvo atliktas... 11. 4.... 12. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė iš esmės kvestionuoja Lietuvos... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d.... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Agrolain“ nuosavybės teise priklauso... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio... 20. 8.... 21. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ne tik nėra objekto, kuris... 22. 9.... 23. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 24. 10.... 25. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pareiga išnuomoti statinius kyla... 26. 11.... 27. Teismas nusprendė, jog ginčo poilsio namelių, kurių eksploatavimui... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad atsakovės sprendimo (2017 m. spalio 16 d. atsakymo Nr.... 30. 13.... 31. Teismas konstatavo, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo nuomotis valstybinę... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Agrolain“ (toliau – apeliantė) prašo... 35. 14.1.... 36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ir (ar)... 37. 14.1.1.... 38. Nurodė, kad apeliantė su kitais savininkais bendrai 2014–2015 metais... 39. 14.1.2.... 40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeisdamas... 41. 14.2.... 42. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Ankstesnius sprendimus, darydamas... 43. 14.2.1.... 44. Iš teismo vertintų Ankstesnių sprendimų matyti, kad ginčo ankstesnėje... 45. 14.2.2.... 46. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad patys Poilsio nameliai teisėtai pastatyti... 47. 14.3.... 48. Teismas nevertino jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktų oficialių... 49. 14.4.... 50. Atsakovė jau pasibaigus nuomos sutartimis nustatytam nuomos terminui bei... 51. 14.5.... 52. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nereiškia, kad konkrečiame žemės... 53. 14.6.... 54. Žemės sklype nėra jokių kitų statinių, išskyrus apeliantei bei kitiems... 55. 15.... 56. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą... 57. 15.1.... 58. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu... 59. 15.2.... 60. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu... 61. Teismas... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 63. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 64. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 65. 16.... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 67. 17.... 68. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 69. 18.... 70. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 71. Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos... 72. 19.... 73. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 74. 20.... 75. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 76. 21.... 77. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas,... 78. 22.... 79. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: išrašą iš EPP duomenų... 80. Faktinės bylos aplinkybės... 81. 23.... 82. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atsisakymo nuomoti... 83. 24.... 84. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Agrolain“ nuosavybės teise priklauso... 85. 25.... 86. Klaipėdos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu byloje Nr.... 87. 26.... 88. Pagal Schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri... 89. 27.... 90. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime... 91. 28.... 92. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 22 d.... 93. 29.... 94. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo... 95. 30.... 96. 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti... 97. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 98. 31.... 99. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas sprendimą... 100. 32.... 101. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra... 102. 33.... 103. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą... 104. 34.... 105. Nustatyta, jog apeliaciniame skunde nurodytose, 2017 m. kovo 24 d. nutartyse... 106. 35.... 107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje... 108. 36.... 109. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytose ir anksčiau aptartose nutartyse buvo... 110. 37.... 111. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinusi teisinį reglamentavimą,... 112. 38.... 113. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Klaipėdos... 114. 39.... 115. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus... 116. 40.... 117. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio... 118. 41.... 119. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 120. 42.... 121. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo... 122. 43.... 123. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų... 124. 44.... 125. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse... 126. 45.... 127. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant... 128. 46.... 129. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybinės žemės Nuomos sutartys... 130. 47.... 131. Atkreiptinas dėmesys, kad specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir... 132. 48.... 133. Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų III dalyje išdėstytos... 134. 49.... 135. Pažymėtina, kad teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos... 136. 50.... 137. Kaip jau byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, 1994 m. gruodžio 19 d.... 138. 51.... 139. Taigi susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų... 140. 52.... 141. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, atsižvelgdamas... 142. 53.... 143. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė... 144. 54.... 145. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi... 146. 55.... 147. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 1 d. raštu... 148. 56.... 149. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 150. 57.... 151. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose... 152. Dėl bylos procesinės baigties... 153. 58.... 154. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 155. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 156. 59.... 157. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 158. 60.... 159. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 160. 61.... 161. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas... 162. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 163. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d....