Byla e2A-82-264/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. P., IĮ G. P. įmonė, UAB „Swedbank lizingas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato Tado Dumbliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo elektroninėje civilinėje byloje Nr.e2-10478-199/2015 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. P., IĮ G. P. įmonė, UAB „Swedbank lizingas“,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1 241,34 Eur turtinės žalos, 118,35 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-11-03 transporto priemonė ( - ) v.n. ( - ), važiuodama Kalpoko g. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę Apžiūros metu nustatyta, kad nepataisomai sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai ir padangos, dėl ko patirta žala.

4Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015-08-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 620,67 Eur žalos atlyginimo, 13,96 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7Teismas byloje nustatė, kad draudėjas IĮ „G. P. įmonė“ apdraudė transporto priemonę – automobilį ( - ) (2012 m. gamybos), v/n ( - ) transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, kad nesant vairavusio šį automobilį V. P. tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, atsakinga už žalą, padarytą 2012-11-03 eismo įvykio metu dėl automobilio ( - ) v.n. ( - ) vieno priekinio kairės pusės rato apgadinimo, yra Kauno miesto savivaldybė. Todėl sprendė, kad dėl įvykusio eismo įvykio atsiradusią turtinę žalą atsakovas privalo atlyginti visiškai, tačiau neprivalo atlyginti turtinės žalos dėl automobilio sugadinimų, atsiradusių po eismo įvykio. Teismas nustatė, kad automobilis dėl priekinio kairės pusės rato apgadinimo nebuvo nugabentas, o vairuojamas V. P., nuvažiavo iš įvykio vietos, todėl teismas darė išvadą, kad eismo įvykio metu automobilis, įvažiavęs į duobę patyrė apgadinimus dėl vieno priekinio kairės pusės rato ir tapo techniškai netvarkingas, o jį eksploatuojant, t.y. važiuojant iš eismo įvykio vietos buvo sugadintas ir antras galinis ratas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką draudėjui, priteistiną išmokėtą sumą sumažino per pusę (620,67 Eur). Teismas nustatęs, kad ieškovė nekvietė atsakovės į transporto priemonės apžiūrą ir techninės apžiūros akto surašymą, sprendė, kad dėl to buvo neteisingai apskaičiuota turtinė žala, esanti priežastiniame ryšyje su 2012 11 03 eismo įvykiu, nes automobilio remonto darbų ir keistinų detalių kaina viršijo žalos dėl eismo įvykio sumą dvigubai, todėl atsakovė turėjo pagrindą netenkinti ieškovės pretenzijos. Teismas ieškinio reikalavimus dėl 118, 35 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013 04 14) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-08-27 sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

101. nepagrįsta teismo išvada, kad eismo įvykio metu automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ), įvažiavęs į duobę, patyrė tik priekinio kairės pusės rato apgadinimus, o galinis kairės pusės ratas buvo sugadintas automobilį eksploatuojant, t.y. važiuojant iš eismo įvykio vietos. Teismas atsižvelgė tik į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimą, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis kairės pusės ratas. Byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog visi transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ), apgadinimai, užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte, buvo padaryti eismo įvykio metu ir 1241,34 EUR dydžio draudimo išmoka buvo apskaičiuota bei išmokėta pagrįstai.

112. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Teismas nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 d. nuostatų. Civilinis kodeksas nenustato subjektų rato ar atvejų, kuomet procesinės palūkanos negali būti priteisiamos. Teismo išvada, kad iš Kauno miesto savivaldybės procesinės palūkanos nepriteistinos dėl tos priežasties, jog tai viešasis subjektas, arba todėl, kad atsakovės atstovai nedalyvavo apžiūrint apgadintą transporto priemonę, yra nepagrįsta. Kauno miesto savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieškovei AB „Lietuvos draudimas” ir kompensacines, ir procesines palūkanas.

12Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

131. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-11-03 nutarime yra aiškiai nurodyta: „Automobilio sugadinimai: priekinis kairės pusės ratas“, todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad įvykio metu buvo apgadintas ir galinis kairės pusės ratas.

142. Ieškovė šiuo atveju nekvietė atsakovės nei į transporto priemonės apžiūrą, nei į techninės apžiūros akto surašymą, pati neteisingai apskaičiavo turtinę žalą ją padidindama dvigubai, todėl nei kompensacinės, nei procesinės palūkanos jai neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Be to, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendžiant klausimą dėl palūkanų priteisimo ieškovei, kuri pati elgėsi netinkamai, svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovė yra viešasis subjektas, kuriai lėšos skirtinos iš biudžeto, t. y. iš mokesčių mokėtojų pinigų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

18Ieškovė apeliaciniu skundu kelia netinkamo įrodymų vertinimo ir kai kurių materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus.

19Dėl transporto priemonei padarytos žalos dydžio.

20Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

21Apeliaciniame skunde nesutinkama su žalos atlyginimo dydžio sumažinimu. Teigiama, kad 2012-11-03 eismo įvykio metu automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ), įvažiavęs į duobę, patyrė ne tik priekinio kairės pusės rato apgadinimus, bet buvo sugadintas ir jo galinis kairės pusės ratas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius laiko nepakankamais ir nesudarančiais pagrindo skundžiamu sprendimu priteisto žalos dydžio padidinimui iki apeliantės ieškinyje reikalaujamos priteisti 1241,34 EUR sumos. Apeliantė ieškinio reikalavimą dėl 1241, 34 žalos atlyginimo dydžio įrodinėjo transporto priemonės techninės apžiūros aktu, aktu prie žalos bylos Nr.1313942, 1241,34 EUR dydžio draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiančiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atstovo surašytame 2012-11-05 transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotos tik keičiamos transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ) dalys: kairės pusės 2 ratlankiai ir dvi padangos (b.l. 17), tačiau detaliai nenurodyti ir neužfiksuoti keistinų dalių apgadinimai, automobilis apžiūrėtas draudiko atstovo praėjus 2 dienoms po eismo įvykio, akte prie žalos bylos Nr. 1313942 dėl 4286, 11 Lt draudimo išmokos išmokėjimo nėra užfiksuota jokių duomenų apie 2012-11-03 įvykio metu automobiliui padarytus apgadinimus. Šie rašytiniai įrodymai yra neinformatyvūs, prieštarauja byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams. 2012-11-03 Kauno apskrities VPK PK nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, policijos patrulių 2012-11-03 eismo įvykio vietos apžiūros akte (schemoje) aiškiai užfiksuota, kad transporto priemonei padaryti šie apgadinimai: kairės pusės priekinis ratas. Be to, trečiojo asmens V. P. (vairavusio automobilį) 2012-11-05 pranešime draudikui AB „Lietuvos draudimas“ apie 2012-11-03 eismo įvykio metu padarytus apgadinimus, taip pat nurodyta, kad apgadintas tik kairės pusės priekinis ratas ir padanga. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad automobilis vairuojamas V. P., nuvažiavo iš įvykio vietos, o ne nugabentas, kad automobilis, įvažiavęs į duobę, dėl priekinio kairės pusės rato apgadinimo, tapo techniškai netvarkingas, todėl jį eksploatuojant, t.y. važiuojant iš eismo įvykio vietos galėjo būti sugadintas ir galinis ratas. Nagrinėjamu atveju, visuma nustatytų aplinkybių leidžia esant labiau tikėtina laikyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ginčo automobilio tik priekinis kairės pusės ratas (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad kairės pusės galinis ratas buvo apgadintas dėl įvažiavimo į kelio duobę (CPK 178 str.). Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už nuostolius, susijusius su kairės pusės galinio rato keitimu, ir pagrįstai reikalaujamą priteisti išmokos dydį sumažino iki 620,67 Eur. Todėl ši sprendimo dalis nekeistina.

22Dėl procesinių palūkanų

23Apeliantė teigia, jog teismas turėjo priteisti procesines 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tai, kad atsakovė yra viešasis subjektas, arba todėl, kad atsakovės atstovai nedalyvavo apžiūrint apgadintą transporto priemonę, nesudaro pagrindo netenkinti šio ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais šiuos apeliantės argumentus.

24Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neriboja teisės reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet numato, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t.y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, yra kildinama subrogacijos teise į atsakovės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 straipsnius, ir atsakovė tampa ieškovės skolininke, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

25Deliktinės atsakomybės santykiai taip pat reguliuojami ne viešosios teisės, o civilinės teisės normomis. Be to, ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013). Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė yra viešasis subjektas, kad atsakovės atstovai nedalyvavo apžiūrint apgadintą transporto priemonę, nesudaro pagrindo netenkinti šio ieškovės reikalavimo. Tarp šalių ginčas teisme kilo todėl, kad atsakovė, gavusi ieškovės 2013 m. kovo 29 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo, prievolės, kylančios iš delikto gera valia neįvykdė, todėl atsakovė turi pareigą mokėti įstatymo numatytas procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

26Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog patenkintas piniginis reikalavimas 620, 67 Eur sumai, nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos – 2015-03-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis pakeičiama, ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

27Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 118, 35 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo 1241, 34 Eur žalos atlyginimo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę ( 2013-04-14) iki ieškinio pateikimo teismui dienos už 696 dienas po 0, 05 proc. dydžio, nurodydama tuos pačius atmetimo motyvus kaip ir dėl procesinių palūkanų.

28Apeliaciniame skunde teigiama, kad kompensuojamos palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kuri taip pat yra turtinė prievolė.

29CK 6. 261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių. Ieškovė 2013-03-29 pateikė pretenziją atsakovei dėl 4286, 11 Lt (t.y. 1241, 34 Eur) sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo, prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų, tačiau kilus ginčui tarp šalių, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2015-03-24, t.y. beveik po 2 metų dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju prievolė sumokėti 620, 67 Eur žalos atlyginimą atsakovei kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl ikiteisminių kompensacinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.).

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, patenkinant šį reikalavimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

32Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti šį reikalavimą. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j.a. kodas 110051834) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j.a. kodas – 111106319) 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (620, 67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 03 26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašė priteisti iš... 4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015-08-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.... 7. Teismas byloje nustatė, kad draudėjas IĮ „G. P. įmonė“ apdraudė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 10. 1. nepagrįsta teismo išvada, kad eismo įvykio metu automobilis ( - ) valst.... 11. 2. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias... 12. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 13. 1. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje... 14. 2. Ieškovė šiuo atveju nekvietė atsakovės nei į transporto priemonės... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Ieškovė apeliaciniu skundu kelia netinkamo įrodymų vertinimo ir kai kurių... 19. Dėl transporto priemonei padarytos žalos dydžio.... 20. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas... 21. Apeliaciniame skunde nesutinkama su žalos atlyginimo dydžio sumažinimu.... 22. Dėl procesinių palūkanų... 23. Apeliantė teigia, jog teismas turėjo priteisti procesines 5 % dydžio metines... 24. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė... 25. Deliktinės atsakomybės santykiai taip pat reguliuojami ne viešosios teisės,... 26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios... 27. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė... 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kompensuojamos palūkanos gali būti mokamos... 29. CK 6. 261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo... 30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas iš dalies... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326... 32. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti iš...