Byla e2A-36-260/2016
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, tretieji asmenys: tinklinio klubas „Marito“, R. D. ir Kauno miesto savivaldybė

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. D., atsakovės atstovei G. N., trečiajam asmeniui R. D., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-644-214/2015 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, tretieji asmenys: tinklinio klubas „Marito“, R. D. ir Kauno miesto savivaldybė.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamos filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, 120,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonė „Toyota Avensis“, v/n ( - ) vairuojama trečiojo asmens R. D., važiuodama ( - ), ties ( - ) numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje, prie geležinkelio bėgių esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, per eismo įvykį buvo sugadinti priekinis galinis dešinės pusės ratas bei priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė nustatė, kad transporto priemonės dešinės pusės priekinė ir galinė padangos sugadintos, sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis, todėl išmokėjo 120,27 Eur (415,27 Lt) draudimo išmoką. Nurodė, kad atsakovei iškyla civilinė atsakomybė dėl žalos kilusios automobiliui įvažiuojant į prie geležinkelio bėgių esančią duobę, kurios tikslaus atstumo negali nurodyti, bet iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tai yra ne toliau kaip 0,5 metro atstumu nuo geležinkelio bėgių. Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio taiso (remontuoja) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, todėl atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo atlyginti atsiradusią 120,27 Eur (415,27 Lt) žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 5,64 Eur pašto išlaidų valstybei.

7Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tame tarpe foto medžiagą, kurioje matyti policijos pareigūnas, atliekantis jokiuose byloje ištirtuose dokumentuose neįvardintą veiksmą, galimai matuojantis vandenyje esančios duobės parametrus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad duobė į kurią įvažiavo ir buvo apgadintas R. D. vairuojamas automobilis buvo mažesniu nei 0,5 metro ar 10 metrų atstumu nuo kraštinio geležinkelio bėgio. Teismas nustatė, kad nė vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina atstumo tarp duobės iki kraštinio geležinkelio bėgio, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad už atsiradusią žalą atsakinga atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl ieškinį atmetė ieškovei neįrodžius aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad duobė, į kurią įvažiavo ieškovės apdrausta transporto priemonė, buvo mažesniu nei 0,5 m. ar 10 m. atstumu nuo kraštinio geležinkelio bėgio, neatsižvelgė į transporto priemonės vairuotojo R. D. 2012 m. liepos 9 d. paaiškinimą dėl eismo įvykio.

112. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.

123. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo paneigiančio eismo įvykio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog duobė buvo šalia geležinkelio pervažos.

13Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl remiantis savo vidiniu įsitikinimu bei tikėtinumo taisykle priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko prie pat geležinkelio bėgio, šią aplinkybę patvirtina byloje trečiojo asmens pateiktos fotonuotraukos, transporto priemonės vairuotojo R. D. paaiškinimai dėl eismo įvykio ir parodymai duoti teismo posėdžio metu, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių duobės buvimo vietą ne prie pat geležinkelio bėgio, byloje nėra.

15Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovai prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atsakovės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, trečiais asmuo R. D. paaiškino, kad, jo nuomone, už padarytą žalą be atsakovės atsakinga yra ir Kauno miesto savivaldybė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

19Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus.

20CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareiga, nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

22Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylos duomenimis – byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, pateiktais paaiškinimais, elektroninėje byloje pateiktais įrodymais – nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:

23Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-25 per EPP pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 415,27 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas, trečiaisiais asmenimis įtraukė byloje dalyvauti R. D. ir Tinklinio klubą „Marito“. Bylos nagrinėjimo metu 2015-02-11 vykusiame teismo posėdyje teismas įtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2015-03-02 vykusiame teismo posėdyje teismas pakeitė byloje atsakovą Kauno miesto savivaldybę į trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusią AB „Lietuvos geležinkeliai“, nutarė, kad ankstesnė atsakovė Kauno miesto savivaldybė toliau byloje dalyvaus kaip trečiasis asmuo. 2015-03-31 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriame pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 120,27 Eur (415,27 Lt) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

24Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išmokėjo 415,27 Lt draudimo išmoką atlyginti žalai, padarytai apdraustai transporto priemonei Toyota Avensis 1.8 Combo, valst. Nr. ( - ), sugadintai įvykio 2012-07-09 ( - ) metu. Kad ieškovė tikrai sumokėjo 415,27 Lt atlygindama žalą padarytą minėtos transporto priemonės sugadinimu, patvirtina ieškinio priedai: 2012-07-10 Transporto priemonės apžiūros aktas, UAB „Akstė - servisas“ remonto sąmata, sąskaita, pranešimas, ieškovės pranešimas trečiajam asmeniui Tinklinio klubui „Marito“ apie nuostolių atlyginimą, 415,27 Lt sumokėjimą patvirtinantis ieškovės sąskaitos išrašas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovė nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, kadangi jos pateiktoje UAB „Akstė – servisas“ PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta apmokėjimo suma už kėbulo remontą, o ne už padangų ir rato remontą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, kadangi iš ieškinio priedų – Transporto priemonės techninės apžiūros akto, UAB „Akstė – servisas“ Remonto sąmatų, UAB „Akstė – servisas“ elektroninio laiško – matyti, kad automobiliui „Toyota Avensis“, v/n ( - ) buvo keičiamos padangos, remontuojamas ratlankis, tai kainavo 415,27 Lt. Šių įrodymų pakanka, kad teismas vertintų, jog 415,27 Lt žala padaryta sugadinus padangas ir ratlankį, o ne automobilio kėblą, ir nesivadovautų ne visai aiškiais UAB „Akstė – servisas“ 2012-07-18 PVM sąskaitoje – faktūroje ASER Nr. ( - ) nurodytais duomenimis apie automobilio kėbulo remontą. Ratlankio remontas ir padangų keitimas buvo atliekami 2012-07-12, t.y. po 2012-07-09 automobilio apgadinimo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė pagrįstai atlygino žalą, padarytą apgadinus automobilį „Toyota Avensis“, v/n ( - ), įvažiavus 2012-07-09 su šiuo automobiliu į duobę.

25Ieškovė, reikšdama šį ieškinį, nurodė, kad jos apdraustas automobilis Toyota Avensis 1.8 Combo, valst. Nr. ( - ), buvo sugadintas juo važiuojant 2012-07-09 ( - ), ties ( - ) numeriu pažymėtu namu, vairuotojui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje prie pat geležinkelio bėgių esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

26Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, dėl ko ir atmetė ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

27Trečiasis asmuo R. D. 2012-07-09 Paaiškinime dėl eismo įvykio (ieškinio priedas Nr.7), rašytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, nurodė, kad jis tą pačią dieną apie 17 val. 45 min. vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ), ( - ), kur geležinkelio bėgiai kerta važiuojamąją kelio dalį, kuri visa buvo apsemta vandens, įvažiavo į jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo sugadintos dvi automobilio padangos ir vienas ratlankis. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos medžiagos (ieškinio priedai Nr.3, 4 ir 5) matyti, kad į įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ), vietą buvo iškviesti Kelių policijos pareigūnai, kurie užfiksavo, kad buvo apgadintas automobilis, važiuojamojoje kelio dalyje buvo apsemta 0,11 m gylio duobė, Kelių policijos valdyba, įvertinusi tai, kad vairuotojas galėjo nepastebėti apsemtos vandeniu duobės, pripažino, kad vairuotojo atžvilgiu netikslinga taikyti administracinio poveikio priemones, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

28Kelių policijos pareigūnų 2012-07-09 sudarytoje Eismo įvykio vietos schemoje yra fiksuota ( - ) važiuojamojoje dalyje esanti vandens apsemta 0,5 m. pločio, 1,4 m. ilgio ir 0,11 m gylio duobė, esanti 2,5 m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, tačiau šioje schemoje nėra nurodyta, kad toje vietoje gatvė kerta geležinkelio bėgius, t.y. bėgiai schemoje nenurodyti. Kaip paaiškino trečiasis asmuo R. D. 2012-07-09 Paaiškinime dėl eismo įvykio, rašytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, ir 2016-01-28 vykusiame teismo posėdyje, duobė buvo prie pat geležinkelio bėgio. Kad duobė buvo prie pat geležinkelio bėgių matyti ir iš šio trečiojo asmens 2015-02-09 pateiktų į bylą fotonuotraukų, kurių vienoje matoma kaip policijos pareigūnas matuoja prie pat geležinkelio bėgių esančios duobės gylį. Ši vieta, kaip galima spręsti iš fotografijoje fiksuoto vaizdo, teismo vertinimu, t.y. įvertinus tarpą tarp bėgių (visuotinai žinoma aplinkybė, kad Lietuvoje daugiausia eksploatuojama ne Europinė 1435 mm, bet rusiška 1520 mm pločio geležinkelio vėžė), yra nutolusi ne daugiau kaip 0,5 m nuo geležinkelio bėgio. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net ir nesant geležinkelio bėgiams nurodytiems Eismo įvykio vietos schemoje, vadovaudamasis visuma kitų aptartų įrodymų, pripažįsta įrodytu, kad ieškovės apdraustas automobilis „Toyota Avensis“ 1.8 Combo, valst. Nr. ( - ), buvo sugadintas juo važiuojant 2012-07-09 ( - ), ties ( - ) numeriu pažymėtu namu, vairuotojui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje prie pat geležinkelio bėgių esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

29Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nors ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei, tačiau visiškai teisingai išaiškino atsakovės atsakomybės, kai žala padaroma dėl netinkamos geležinkelio pervažos priežiūros, pagal žalos padarymo metu galiojusius teisės aktus (galiojusias aktų redakcijas) pagrindus. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nustato, kad tokie objektai yra: inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias pareigas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys. Šio kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio, taip pat geležinkelio viadukus virš automobilių kelių taiso (remontuoja) ir prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atsižvelgiant į kelio reikšmę. Sutinkamai Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Susisiekimo ministro 2005-01-21 įsakymu Nr. 3-36, pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (3p.); pervažos ribose darbus atlieka: a) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas: įrengia viešojo naudojimo pervažų klojinį (automobilių kelio važiuojamąją dalį), kuris turi dengti visus geležinkelio kelius ir tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių bėgių, ir taiso (remontuoja) bei atlieka automobilių kelio priežiūros darbus po 10 metrų į abi puses nuo kraštinių bėgių (121.1.1. p.); b) automobilių kelią eksploatuojanti organizacija: įrengia ir taiso (remontuoja) automobilių kelio važiuojamąją dalį iki pervažos klojinio (0,5 metro atstumu nuo kraštinio bėgio). Pagal šių taisyklių 122 punktą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas prižiūri ir remontuoja viešojo naudojimo pervažų klojinį pervažos ribose (kuris turi tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių kelių bėgių) ir atlieka šių pervažos įrenginių priežiūros ir remonto darbus: (122.1) prižiūri ir remontuoja geležinkelio kelius; (122.2.) prižiūri automobilių kelio ruožą po 10 m į abi puses nuo kraštinių bėgių.

30Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, laiku neužtaisiusi prie pat geležinkelio bėgio atsiradusios automobilių kelyje Švenčionių g., Kaune, duobės, netinkamai prižiūrėjo ir remontavo pervažos, esančios Švenčionių g., Kaune, klojinį pervažos ribose (0,5 metro į abi puses nuo kraštinių kelių bėgių), netinkamai prižiūrėjo toje vietoje automobilių kelio ruožą po 10 m į abi puses nuo kraštinių bėgių. Todėl ji yra atsakinga už žalą, padarytą sugadinant automobilį, šiam įvažiavus į duobę, apsemtą vandens ir nepaženklintą įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, esančią važiuojamojoje kelio dalyje tikrai iki 10 m atstumu nuo kraštinio bėgio. Ieškovė, kaip draudikas, atlyginusi žalą ją patyrusiam asmeniui, pagrįstai reikalauja išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.).

31Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nė vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina atstumo tarp duobės, į kurią įvažiavo ir buvo apgadintas R. D. vairuojamas automobilis, iki geležinkelio bėgio, ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

32Panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

33Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovei 120,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 120,27 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 31 d., t.y. patikslinto ieškinio, kuriame reikalavimai pareikšti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, pateikimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.266 str., 6.271 str., CK 6.1015 str. ir CPK 93 str.). Procesinių palūkanų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2014-08-25 – teismas ieškovei nepriteisia, nes pradiniu ieškiniu iki 2015-03-31 ji nereiškė reikalavimo atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“.

34Ieškovei iš atsakovės priteistinos šios jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 11,73 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, 57,92 Eur išlaidos, turėtos naudojantis advokato pagalba nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 35,04 Eur išlaidos, turėtos naudojantis advokato pagalba nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; viso 119,69 Eur (CPK 93 str.).

35Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą prašymą įpareigoti apeliantę primokėti žyminį mokestį, pastebi, kad ieškovė, paduodama apeliacinį skundą 2015-06-09 sumokėjo įstatymo (CPK 80 str.) nustatyto dydžio 15 Eur žyminį mokestį, kartu atsakovei paaiškina, kad žyminio mokesčio už procesinius dokumentus ir jų priedus, kurie teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 54 Lt (15,64 Eur) žyminį mokestį, tačiau procesinius dokumentus pateikdama elektroninių ryšių priemonėmis privalėjo mokėti 40,50 Lt (11,73 Eur) žyminį mokestį. Ieškovė 2014-08-01 sumokėjo žyminio mokesčio 13,50 Lt daugiau nei privalėjo sumokėti, todėl jai 3,91 Eur (13,50 Lt) žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 str.).

36Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, teismo turėtas 5,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisė iš ieškovės. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant naują sprendimą, kuriuo tenkinamas ieškinys, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

37Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,68 Eur, jos didesnės nei 3 Eur suma, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetą.

38Priimdamas byloje naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės priteisia į valstybės biudžetą iš viso 9,32 Eur (5,64 Eur + 3,68 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

39Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

40apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

41Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

42Ieškinį iš dalies patenkinti.

43Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) 120,27 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 27 centus) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 120,27 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 119,69 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 69 centus) bylinėjimosi išlaidas.

44Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

45Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842) 9,32 Eur (devynis eurus ir 32 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą. (Mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

46Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės AB... 7. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tame tarpe foto... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 10. 1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių... 11. 2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai, neobjektyviai... 12. 3. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė nė vieno rašytinio... 13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto... 15. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir trečiojo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 20. CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareiga, nustato, jog... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylos duomenimis – byloje... 23. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-25 per EPP pateikė Kauno... 24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išmokėjo 415,27 Lt draudimo išmoką... 25. Ieškovė, reikšdama šį ieškinį, nurodė, kad jos apdraustas automobilis... 26. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra įrodytos,... 27. Trečiasis asmuo R. D. 2012-07-09 Paaiškinime dėl eismo įvykio (ieškinio... 28. Kelių policijos pareigūnų 2012-07-09 sudarytoje Eismo įvykio vietos... 29. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nors ir nepagrįstai... 30. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė, kaip viešosios... 31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas,... 32. Panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą,... 33. Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovei... 34. Ieškovei iš atsakovės priteistinos šios jos turėtos bylinėjimosi... 35. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės AB „Lietuvos... 36. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, teismo turėtas 5,64 Eur... 37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 38. Priimdamas byloje naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas iš... 39. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 41. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir... 42. Ieškinį iš dalies patenkinti.... 43. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) iš... 44. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j.a.k. 110053842)... 46. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....