Byla e2A-925-302/2015
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Economus“, institucija teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sporto universiteto ir trečiojo asmens UAB „Economus“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1742-273/2015 pagal ieškovės UAB „Santermita“ ieškinį atsakovei VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Economus“, institucija teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Santermita“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ sprendimą, kuriuo atsakovė atmetė ieškovės pretenziją dėl konkurso sąlygos (3.3.11 p.) pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti konkurso sąlygų 3.3.11 p. įtvirtintą reikalavimą tiekėjui būti įsidiegusiam energijos efektyvumo vadybos sistemą; 3) iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2015 m. kovo 2 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl konkurso sąlygų, nurodydama, kad viešojo pirkimo sąlygų 1 lentelės (Bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai) 3.3.11 p. įtvirtintas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegusiam energijos efektyvumo vadybos sistemą yra perteklinis, specifinis (jį atitinka tik vienas tiekėjas), nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją bei prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -VPĮ) 3 str. įtvirtintiems principams. Atsakovė 2015 m. kovo 4 d. pranešime Nr. 01-09-160 ieškovės pateiktą pretenziją atmetė dviem pagrindais: a) ieškovė praleido terminą pateikti pretenziją; b) ieškovės ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka ne vienas juridinis asmuo, konkursas yra atviras, todėl konkurse gali dalyvauti tiekėjai tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Sąjungos šalių. Kadangi atsakovė pretenziją priėmė ir išnagrinėjo, tai laikytina, kad atsakovė terminą pretenzijai pateikti atnaujino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia teisės kreiptis gynybos į teismą. Ieškovė pažymėjo, kad atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog 3.3.11 p. įtvirtintą reikalavimą tenkina tik viena įmonė (UAB „Mano būstas“), kuri dalyvauja ar ketina dalyvauti viešajame pirkime. Lietuvoje nėra auditorių akredituotam ISO 50001:2011 standarto akreditavimui, o sertifikavimas užtrunka per 6 mėnesius, todėl kitiems tiekėjams sudaromos dirbtinės kliūtys įgyti aukščiau nurodytą standartą. 3.3.11 p. įtvirtintas reikalavimas yra itin specifinis, neadekvatus pirkimo pobūdžiui, neproporcingas konkurso sąlygoms.

4Atsakovė viešoji įstaiga „Lietuvos sporto universitetas“ prašė ieškinį atmesti, pažymėjo, kad ieškovės pretenzija buvo nenagrinėjus atmesta, vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pirkimo sąlygų 11.2.2. punktu. Kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2015 m. vasario 3 d., todėl pretenziją dėl kvalifikacinių reikalavimų ieškovas galėjo pateikti per 10 dienų, t.y. iki 2015 m. vasario 13 d., tačiau tai padaryta nebuvo. Taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką, jeigu perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl nepagristų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikoma, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo, o ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją, kurią atmeta dėl praleistų terminų, pasisako ir dėl tiekėjo pavėluotai skundžiamų veiksmų per se nekvalifikuotina kaip procedūrinių terminų atnaujinimas. Ieškovės argumentus, kad Lietuvoje nėra subjektų, turinčių ISO 50001 tarptautinį energijos naudojimo vadybos standartą, pasak atsakovės, paneigia vieša informacija apie tokius subjektus bei informacija apie pasiūlymus konkurse pateikusius dalyvius. Be to, atsakovė pažymėjo, kad Viešojo pirkimo sąlygose nustatyta, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas tik privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti pirkimo sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį.

5Trečiasis asmuo UAB „Economus“ prašė ieškinį pripažinti nepagrįstu ir atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė nustatė, jog Kvalifikacinį reikalavimą pagristi tiekėjai gali ne tik sertifikatais, bet ir kitais lygiaverčiais dokumentais, kas atitinka VPĮ nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo. Ar Kvalifikacinis reikalavimas pagrįstas, ar ne, turėtų būti sprendžiama vadovaujantis tikslu, dėl kurio keliamas toks reikalavimas. Taip pat nurodė, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba darė išvadą, jog ieškovės pretenzija atsakovei buvo pateikta praleidus VPĮ nustatytą temimą, todėl laikytina, kad ieškovė nepasinaudojo VPĮ 27 straipsnyje suteikta teise prašyti paaiškinti Pirkimo sąlygas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, 2015 m. vasario 2 d. VŠĮ Lietuvos sporto universitetas atviro konkurso VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ pastatų ūkio priežiūros, universiteto bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo, bei energetinių resursų valdymo paslaugų pirkimas“ 3.3.11 p. įtvirtintą reikalavimą tiekėjui būti įsidiegusiam sertifikuotą energijos efektyvumo vadybos sistemą (ISO 50001:2011 ar lygiavertės) pripažino neteisėta ir panaikino. Taip pat iš atsakovės VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ ieškovei UAB „Santermita“ priteisė 217 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009, ir nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, pateiktus išaiškinimus, CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatas bei į tai, kad ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, į kurią perkančioji organizacija atsakė, sprendė, kad šalių ginčą yra pagrindas nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad šiuo atveju Perkančioji organizacija nustatė, jog kvalifikacinį reikalavimą pagrįsti tiekėjai gali ne tik sertifikatais, bet ir kitais lygiaverčiais dokumentais, kas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo, tačiau pažymėjo, kad šioje nagrinėjamoje byloje, būtina atsižvelgti į pačios Perkančiosios organizacijos pateiktą įmonių, įdiegusių ISO 50001:2011 standartą, sąrašą, kuriame iš panašaus pobūdžio paslaugas teikiančių įmonių, yra įrašyta tik UAB „Mano būstas“, o kiti potencialūs tiekėjai, galintys dalyvauti pirkime neturi įsidiegę šio standarto. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės viešojo pirkimo objektas iš esmės susideda iš trijų dalių – t.y. a) pastatų ūkio priežiūros, b) bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo ir c) energetinių resursų valdymo paslaugų pirkimo, o kai kurioms iš jų (pvz. bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo paslaugos) atsakovės deklaruojamas energetinis efektyvumas apskritai neaktualus ir objektyviai neįmanomas, todėl darė išvadą, kad papildomas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą yra perteklinis bei ribojantis konkurenciją. Vadovaudamasis minėtais duomenimis, teismas sprendė, kad atsakovo VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ viešojo konkurso sąlygų 1 lentelės (Bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai) 3.3.11 p. įtvirtintas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegusiam energijos efektyvumo vadybos sistemą yra perteklinis, specifinis (jį atitinka tik vienas tiekėjas), nepagrįstai ribojantis konkurenciją bei prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams, todėl šią sąlygą pripažino neteisėta ir panaikino. Ieškovės prašymą panaikinti atsakovo VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ sprendimą, kuriuo atsakovas VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ atmetė ieškovo UAB „Santermita“ pretenziją dėl konkurso sąlygos (3.3.11 p.) pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo, netenkino, kadangi sprendė, kad šio reikalavimo patenkinimas nesukurs ieškovui jokių teisinių pasekmių.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovė VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taikyti ieškovei CPK 293 straipsnio 2 dalies išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos nesilaikymo teisinius padarinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie bylos prašo prijungti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-05-20 raštą Nr. 2R-1579, kuriame nurodyta, kad nors sertifikato pateikimas nėra reglamentuotas teisės aktais, tačiau galėtų būti vertinamas kaip privalumas.

10Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

111. Ieškovė, pateikdama pretenziją 2015-03-04, akivaizdžiai praleido pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminus, tačiau pirmos instancijos teismas tinkamai šios aplinkybės neįvertino taip pažeisdamas VPĮ 3 ir 94 straipsnių nuostatas ir ignoruodamas kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2015). Ieškovė perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė pavėlavusi beveik mėnesį, perkančioji organizacija neatnaujino jos pateikimo termino, todėl ieškovei turi būti taikomi CPK 293 str. 2 d. numatyti teisiniai padariniai.

122. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodydamas, kad 3.3.11 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegusiam sertifikuotą energijos efektyvumo valdymo sistemą (ISO 50001:2011 ar lygiavertės) pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, taip eliminavo perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę pasirinkti pirkimo objektą ir nustatyti keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įtvirtintus CPĮ nuostatose ir teismų praktikoje. Pagal pirkimo sąlygų 3.3.11 punktą minėtą kvalifikacinį reikalavimą pagrįsti teikėjai gali ne tik sertifikatais, bet ir kitais lygiaverčiais dokumentais, todėl teismo argumentas dėl konkurencijos ribojimo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su logika, pažeidžiantis įrodymų vertinimo, įrodinėjimo, teisinio argumentavimo tiesykles bei teisinio stabilumo ir apibrėžtumo principus. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ignoravo visų pirkimo sąlygų turinį, kuriose neribojama teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, klaidingai ir visai atsietai nuo pirkimu siekiamo tikslo nustatė faktines aplinkybes.

133. Pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nepateikė jokių argumentų, kodėl atmesti įrodymai ar argumentai, kokiais teisiniais pagrindais yra remiamasi, neatliko sisteminės pirkimų sąlygų bei skelbimo apie pirkimą analizės, neanalizavo atsakovės nurodytų aplinkybių, argumentų bei teismų praktikos, nesirėmė Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

144. Pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad neva pirkimo objektas yra sudarytas iš trijų skirtingų dalių ir neva kai kurioms iš jų energetinis efektyvumas apskritai neaktualus, nors Konkurso sąlygų 2.2 punkte aiškiai yra nurodyta, kad pirkimas negali būti skaidomas į atskiras pirkimo objekto dalis.

15Trečiasis asmuo UAB „Economus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

171. Pirmos instancijos teismas savo sprendimą šalių ginčą nagrinėti iš esmės, nepaisant to, kad pretenzijos pateikimo terminas buvo praleistas, o perkančioji organizacija nebuvo jo atnaujinusi, nepagrįstai argumentavo išimtinai ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, visiškai nevertindamas ieškovės argumentų neobjektyvaus nepagrįstumo, netinkamai nustatė šiai civilinei bylai itin reikšmingas aplinkybes, turėjusias atskleisti tikrąją ginčo esmę, nepagrįstai rėmėsi priešingas aplinkybes konstatuojančiais teismų sprendimais ir ne ta teismų praktika, kuria nagrinėjamu atveju turėjo remtis. Vien tai, kad perkančioji organizacija atsakė į tiekėjo praleidus terminą pateiktą pretenziją, jokiu būdu nereiškia, kad perkančiojo organizacija tokią tiekėjo pretenziją priėmė ir išnagrinėjo, kas sudarytų pagrindą teikėjui tariamai pažeistas teises ginti teisminiu keliu. Iš 2015 m. kovo 4 d. perkančiosios organizacijos rašto turinio matyti, kad perkančioji organizacija pretenzijos pagrįstumo nenagrinėjo ir ją atmetė išimtinai todėl, kad buvo praleistas VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pretenzijų pateikimo terminas, todėl pirmos instancijos teismas bendro pobūdžio atsakymą į pretenziją nepagrįstai vertino kaip pretenzijos priėmimą, nagrinėjimą ar net pretenzijos pateikimo termino atnaujinimą. Vien tai, kad perkančioji organizacija vienu sakiniu pasisakė dėl pretenzijos turinio, nesudaro pagrindo išvadai, kad pretenzija buvo išnagrinėta ir tiekėjas galimai savo pažeistas teises gali ginti teisminiu keliu. Priešinga išvada prieštarautų teismų suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014 ir 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2015).

182. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo argumentus apie tariamą jo vėlesnį subjektyvų sužinojimą dėl jo teisių pažeidimų, nes toks klaidingas teismo traktavimas prieštarauja pačiai terminų viešuosiuose pirkimuose nustatymo paskirčiai, terminų skaičiavimo tvarkai ir teismų suformuotai praktikai šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju tiekėjas buvo nepakankamai atidus ir nepakankamai domėjosi skelbiamais viešaisiais pirkimais ir pirkimų eiga, todėl termino pretenzijos pateikimui praleidimas buvo sąlygotas paties ieškovo netinkamo elgesio.

193. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, jog ieškovas apskritai neturi teisinio suinteresuotumo byla, kadangi jis nepateikė pasiūlymo šiame Pirkime, todėl nepagrįstai ieškinio neatmetė CPK 5 straipsnio pagrindu.

204. Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas VPĮ 32 ir 37 straipsnius, neatsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas ir aukščiau nurodytą teismų praktiką bei nekreipdamas dėmesio į šiuo kvalifikaciniu reikalavimu siekiamus tikslus, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad 3.3.11 p. įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis ir diskriminacinis. Tai, kad Perkančioji organizacija iš tiekėjo, siekiančio įrodyti savo atitiktį Konkurso sąlygų 3.3.11 punkto reikalavimui, reikalauja pateikti arba ISO 50001:2011 sertifikatą arba kitus lygiaverčius įrodymus, visiškai atitinka VPĮ nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo. Be to, visi tiekėjai šio kvalifikacinio reikalavimo išpildymui gali remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais nepriklausomai nuo jų tarpusavio teisinių santykių (Konkurso sąlygų 3.4.5 p.). Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl atsakovo pateikto minėto kvalifikacinio reikalavimo pagrindimo tinkamumo, netinkamai aiškino Pirkimo sąlygas, Pirkimo objektą, neatsižvelgdamas į Pirkimo sąlygų 1.4 p. ir 2.2 p., kuriuose aiškiai nurodyta, kad Pirkimo objektas neskirstomas į atskiras pirkimo objekto dalis, padarė nepagrįstas išvadas, kad Pirkimo sąlygų 3.1.11 p. įtvirtintas reikalavimas yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Kvalifikacinio reikalavimo nepagrįstumo neįrodo ir tai, kad atitinkamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka sąlyginai nedidelis kiekis subjektų.

21Atsakovė VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Economus“ apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens pozicija ir palaiko reikalavimą panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Paaiškina, kad detalūs nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde.

22Ieškovė UAB „Santermita“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Economus“ ir atsakovės VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ apeliacinius skundus nurodo, kad su skundais nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Esminiai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

241.Iš atsakovo 2015-03-04 pranešimo Nr. 01-09-160 turinio ir formos matyti, kad atsakovas priėmė ieškovo pretenziją, ją nagrinėjo bei atmetė pranešime nurodytais motyvais. Tai, kad atsakovas atmetė pretenziją, suponuoja išvadą, kad atsakovas priėmė pretenziją ir ją išnagrinėjo, o tai suteikia galimybę ieškovui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas yra nagrinėtinas iš esmės teisme.

252. Argumentai, kad ieškovas neturi suinteresuotumo byla yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi VPĮ V skyriaus nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas formaliai jose nedalyvavęs, tačiau galintis pasiūlyti pirkimo objektą. Teismui pripažinus tam tikras konkurso sąlygas negaliojančiomis, ieškovas pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

263. Atsakovo viešojo pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą užkirto kelią pateikti pasiūlymus tiekėjams, kurie įprastai veikia šioje srityje ir yra pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 13 tiekėjų buvo priėmę kvietimą dalyvauti atsakovo paskelbtame viešajame konkurse, tačiau tik 2 tiekėjai pateikė pasiūlymus, o atlikus analizę, tapo aišku, kad tik vienas tiekėjas (UAB „Mano būstas LT“, kuris viešame pirkime dalyvauja kartu su trečiuoju asmeniu) turi ISO 50001:2011 standarto sertifikatą srityje (pastatų ūkio valdymo administravimas, inžinerinių sistemų priežiūra ir remontas, energetinių išteklių valdymas ir renovacija, patalpų ir teritorijų valymas bei priežiūra), kurioje skelbiamas viešasis pirkimas.

274. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kad atsakovas viešojo pirkimo tikslams įgyvendinti viešojo pirkimo sąlygose nurodė konkrečius reikalavimus arba dėl nustatytų reikalavimų atitikmens pateikė nuorodas į teisės aktus bei į tai, kad viešasis pirkimas yra sudarytas iš trijų skirtingų dalių ir kai kurioms iš jų (pvz. bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo paslaugos) atsakovo deklaruojamas energetinis efektyvumas apskritai neaktualus ir objektyviai neįmanomas, darytina pagrįsta išvada, kad papildomas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą yra perteklinis bei ribojantis konkurenciją.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

30Dėl taikos sutarties tvirtinimo

31Atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, jog ieškovas atsisako savo reikalavimų šioje byloje ir įsipareigoja per dvi darbo dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo pateikti teismui atsisakymą nuo ieškinio pareikšto atsakovui, o ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas ir trečiasis asmuo įsipareigoja atsisakyti apeliacinių skundų dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo.

32Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), tačiau bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

33Pažymėtina, kad taikos sutarties esmė yra ta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą bei užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, iš teismui pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad šia taikos sutartimi šalys paprasčiausiai susitarė, kad ieškovas per dvi dienas nuo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo atsisakys ieškinio reikalavimų, kurie skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismo buvo tenkinti, o ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas ir trečiasis asmuo atsisakys savo apeliacinių skundų. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas pavadintas „Taikos sutartis“, iš esmės pagal savo pobūdį yra ieškinio atsisakymas, tiksliau ieškovo įsipareigojimas ateityje atsisakyti ieškinio,todėl teismas neturi teisinio pagrindo tvirtinti tokio turinio taikos sutartį, kuria šalių susitarimu yra ne išsprendžiamas ginčas, o tiesiog yra įsipareigojama atsisakyti ieškinio reikalavimų, dėl kurių pagrįstumo jau yra pasisakyta teismo sprendimu.

34Be to, pastebėtina, kad teismui pateikta taikos sutartis yra sąlyginė, kadangi šalys susitarė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo atsisakys savo apeliacinių skundų tik tuo atveju, jei ieškovas atsisakys ieškinio, o esant sąlyginėms taikos sutarties sąlygoms, yra tikimybė, kad dėl sutarties vykdymo ateityje tarp šalių gali kilti nauji ginčai.

35Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinio nėra galimybės identifikuoti asmens, kuris atsakovo VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ vardu pasirašė taikos sutartį. Kadangi nėra aiškus taikos sutartį atsakovo vardu pasirašęs asmuo, tai teismas neturi galimybės patikrinti to asmens įgaliojimą atlikti tokius veiksmus, t.y. atsakovo vardu sudaryti taikos sutartį byloje.

36Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kai ieškovo prašymu atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą maksimaliam laikui, šalys teismui vis dėlto nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančios taikos sutarties, apeliacinės instancijos teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą ydingą taikos sutartį.

37Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

38Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą dėl VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ pastatų ūkio priežiūros, universiteto bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo bei energetinių resursų valdymo paslaugų įsigijimo (toliau-viešasis pirkimas). 2015 m. kovo 2 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl konkurso sąlygų, nurodydama, kad viešojo pirkimo sąlygų 1 lentelės (Bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai) 3.3.11 p. įtvirtintas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegusiam energijos efektyvumo vadybos sistemą yra perteklinis, specifinis (jį atitinka tik vienas tiekėjas), nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją bei prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 3 str. įtvirtintiems principams. Ieškovė pretenzijoje prašė atsakovę 3.3.11 p. reikalavimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Atsakovė 2015 m. kovo 4 d. pranešime Nr. 01-09-160 ieškovės pateiktą pretenziją atmetė, nurodydama, kad ieškovė praleido terminą pateikti pretenziją, be to, pažymėjo, jog ieškovės ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka ne vienas juridinis asmuo, konkursas yra atviras, todėl konkurse gali dalyvauti tiekėjai tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Sąjungos šalių.

39Iš bylos medžiagos, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos turinio matyti, kad tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl trijų klausimų: 1) dėl ieškovės suinteresuotumo nagrinėjama byla; 2) dėl pretenzijos pateikimo termino; 3) dėl Pirkimo sąlygų 3.3.11 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.

40Dėl ieškovės suinteresuotumo byla

41Trečiasis asmuo UAB „Economus“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė apskritai neturi teisinio suinteresuotumo dėl šios bylos, kadangi taip ir nepateikė savo pasiūlymo ginčo pirkime. Tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, kad ji turi tiesioginį ir pagrįstą suinteresuotumą, kadangi teismui pripažinus ginčijamą konkurso sąlygą negaliojančia, ieškovė pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

42Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

43Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Kasacinio teismo yra nuosekliai suformuota tiekėjų teisinio suinteresuotumo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose praktika. Dėl tiekėjų (ieškovų) teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą); tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015).

44Nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog ieškovė nagrinėjamu atveju turi suinteresuotumą šia byla, kadangi, teismui pripažinus ginčijamą konkurso sąlygą negaliojančia, ieškovė, kuri buvo priėmusi atsakovo kvietimą dalyvauti ginčo viešajame pirkime, pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

45Dėl pretenzijos pateikimo termino

46Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo tvirtina, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės procedūros tinkamo įgyvendinimo, t.y. ieškovė pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė pavėluotai, o perkančioji organizacija neatnaujino jos pateikimo termino, todėl ieškovei turi būti taikomi CPK 293 str. 2 d. numatyti teisiniai padariniai. Ieškovas su tokia atsakovo ir trečiojo asmens pozicija kategoriškai nesutinka, tvirtindamas, kad iš atsakovo 2015-03-04 pranešimo Nr. 01-09-160 turinio ir formos matyti, jog atsakovas priėmė ieškovo pretenziją, ją išnagrinėjo ir atmetė nurodytais motyvais, o toks atsakovo elgesys suponuoja išvadą, kad terminas pretenzijai pateikti buvo atnaujintas, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo iš esmės.

47Lietuvoje įvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba inter alia dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014 ir kt.).

48Teisėjų kolegijos nuomone, pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. I-817). Tačiau šiame kontekste kasacinio teismo spręsta, kad tik pretenzijos padavimo laikas nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra procedūrinis terminas, kuris yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, reiškia ir tai, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

49Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apie pirkimą atsakovė paskelbė 2015-02-03. Pirkimo sąlygų 11 skyriuje „pretenzijų ir skundų nagrinėjimo tvarka“ 11.1 punkte nustatyta, kad „Tiekėjas <...> turi pateikti pretenziją Universitetui Viešųjų pirkimo įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimo įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) <...> per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus“. Ieškovas 2015-03-02 CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją „Dėl VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ pastatų ūkio priežiūros, universiteto bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo, bei energetinių resursų valdymo paslaugų viešojo pirkimo Nr. 217334“. Kaip matyti iš atsakovės atsakymo į pateiktą pretenziją, atsakovė ieškovės pateiktą pretenziją iš esmės atmetė dviem pagrindais: a) ieškovė praleido terminą pateikti pretenziją, b) ieškovės ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka ne vienas juridinis asmuo, konkursas yra atviras, todėl konkurse gali dalyvauti tiekėjai tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos sąjungos šalių.

50Sutiktina su ieškove, kad atsakovė nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma profesionaliu viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektu, todėl jai turėjo būti žinoma, kad nagrinėjamoje situacijoje ji, manydama, jog ieškovė pretenziją pateikė pavėluotai, turėjo ją palikti nenagrinėtą, o ne išnagrinėti ir ją atmesti. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nepritarti ieškovės ir pirmos instancijos teismo pozicijai, kad tai, jog atsakovė priėmė, išnagrinėjo pateiktą pretenziją ir atsikirto į pretenzijoje suformuluotus argumentus dėl, ieškovės nuomone, neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, suponuoja išvadą, kad atsakovė davė eigą ieškovės pretenzijai, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pažeistos subjektinės teisės gynimo.

51Dėl apeliaciniuose skunduose cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir cituojamų bylų, faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo teisinio pagrindo jomis vadovautis. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2015 perkančioji organizacija nors ir pasisakė dėl pretenzijose nurodytų argumentų esmės, tačiau atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, kuri buvo pateikta praleidus terminą. Tuo tarpu civilinės bylos Nr. 3K-3-544/2014 įrodinėjimo dalykas buvo tiekėjo veiksmų - pateikti perkančiajai organizacijai žemesnę kainą nei buvo susitarta derybų metu – teisėtumas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas viešąją teisės aiškinimo ir vienodo teisės normų taikymo užtikrinimo funkciją, atsižvelgdamas į bylos faktinius duomenis, tarp kitko pasisakė ir dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūroje, pažymėdamas, jog perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai pateiktą pretenziją, bet jos nepatenkinus, tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės gynybos būdu.

52Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

53Esant aukščiau nurodytai teisinei reglamentacijai dėl pretenzijos patekimo termino bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė, į kurią perkančioji organizacija atsakė, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šalių ginčą nagrinėti iš esmės teisme (CPK 4232 straipsnio 3 dalis).

54Dėl Pirkimo sąlygų 3.3.11 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo

55VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio įstatymo pagrindu, nepažeidžiant pagrindinių viešojo pirkimo principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 9 dalis). Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, privalo, siekdama paminėto tikslo, išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokybinės atrankos kriterijus – minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo ir kt.) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pirkimo sąlygų pagrindu pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai - tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri (kvalifikacija) apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, kas aktualu nagrinėjamu atveju, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina ir tai, kad nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau toks sprendimas neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-733-180/2015).

56Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, jog jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

57Šiuo konkrečiu atveju Pirkimu siekiama įsigyti, patikėjimo teise valdomų pastatų ūkio priežiūros, bendrabučio administravimo ir apgyvendinimo, bei energetinių resursų valdymo paslaugas, kurios leistų optimizuoti atsakovės išlaidas, skiriamas pastatų energetiniams resursams, suefektyvinti pastatų ūkio valdymo organizavimą, o taip pat įdiegus energiją taupančias priemones, sudarytų prielaidas pastatuose padidinti energijos bei energetinių resursų vartojimo efektyvumą. Atsakovas 2015-02-03 paskelbė apie Pirkimą, kartu paviešindamas Viešųjų pirkimų komisijos 2015-02-02 posėdžio metu (protokolas Nr. 1) patvirtintas Pirkimo sąlygas, kurių 3.3.11 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas yra įdiegęs energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą. Kvalifikacinio reikalavimo atitikties pagrindimui turi būti pateiktas ,,Energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemos (ISO 50001:2011 ar lygiavertės) sertifikatas arba lygiavertis dokumentas “ (toliau - Kvalifikacinis reikalavimas), pažymint, jog perkančioji organizacija taip pat priima kitus ir tiekėjo įrodymus apie lygiavertes energijos naudojimo efektyvumo vadybos priemones.

58Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar Kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjui turėti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą, kurią būtina pagrįsti ISO 50001:2011 arba lygiaverčiu sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu, nebuvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija.

59Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, iš pačios Perkančiosios organizacijos pateikto įmonių, įdiegusių ISO 50001:2011 standartą, sąrašo, matyti, kad iš panašaus pobūdžio paslaugas, t.y. pastatų ūkio valdymo administravimo, teikiančių įmonių, yra įrašyta tik UAB „Mano būstas“, kuri viešajame pirkime dalyvauja kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Economus“. Kiti potencialūs tiekėjai, galintys dalyvauti pirkime, neturi įsidiegę šio standarto, tai patvirtina faktas, kad net 13 tiekėjų buvo priėmę kvietimą dalyvauti atsakovo paskelbtame viešajame pirkime, tačiau tik 2 tiekėjai atsakovui pateikė konkrečius pasiūlymus.

60Sutiktina su ieškovu, kad nors atsakovas formaliai lig ir sudarė galimybę tiekėjams atitikti 3.3.11 punkte nustatytą reikalavimą leisdamas sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitais subjektais, kurie yra įsidiegę reikalaujamą energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą, ar remtis jų pajėgumais, tačiau pastebėtina, jog tų kitų subjektų, kurie turi minėtą sistemą, veiklos sritis yra nutolusi nuo srities, kurioje vykdomas viešasis pirkimas, t.y. pastatų ūkio priežiūra, arba tie subjektai savo veiklą vykdo užsienyje, todėl tikėtina, kad tokie subjektai nebus suinteresuoti dalyvauti ginčo viešajame pirkime. Taip pat manytina, jog turima energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistema, įdiegta veikloje, stipriai nutolusioje nuo vykdomo viešojo pirkimo veiklos, arba įdiegta įmonėje, kuri veikia užsienyje, negalėtų užtikrinti ir paties atsakovo iškeltų tikslų įgyvendinimo.

61Be to, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį, t.y. pastatų ūkio priežiūra, minėtas Kvalifikacinis reikalavimas vertintinas kaip itin specifinis bei neadekvatus pirkimo pobūdžiui, todėl atsakovui nepateikus pakankamo tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo, darytina išvada, jog faktinės bylos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindimo tokio reikalavimo būtinumui. Pastebėtina, kad ginčijamo Kvalifikacinio reikalavimo būtinumą atsakovas iš esmės grindžia tik deklaratyviais teiginiais apie energetinį efektyvumą, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nepaaiškina, kodėl šiam konkrečiam pirkimui būtina turėti įsidiegus energijos naudojimo efektyvumo vadybos sistemą, bei kaip šis kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su siekiamomis įsigyti paslaugomis.

62Esant šiems duomenims teismas sprendžia, kad atsakovo VŠĮ Lietuvos sporto universitetas viešojo konkurso sąlygų 1 lentelės (Bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai) 3.3.11 p. įtvirtintas reikalavimas tiekėjui būti įsidiegusiam energijos efektyvumo vadybos sistemą nepagrįstai riboja konkurenciją bei prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams, todėl yra pagrindas šią sąlygą pripažinti neteisėta ir panaikinti.

63Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

64Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų

65Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos išaiškinimą, kad nagrinėjamu atveju ISO 50001:2011 sertifikato pateikimas galėtų būti vertinamas kaip privalumas.

66CPK 314 straipsnyje įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Ir nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, išimties taikymas nesvarstytinas, kadangi akivaizdu, jog apelianto pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo. Be to, pastebėtina, kad ir Valstybinė energetikos inspekcija minėtame rašte nurodė, jog ISO 50001:2011 sertifikato pateikimas nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamas tik kaip privalumas.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantų turėtos šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o ieškovė apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nepateikė.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.

71Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Santermita“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1)... 4. Atsakovė viešoji įstaiga „Lietuvos sporto universitetas“ prašė... 5. Trečiasis asmuo UAB „Economus“ prašė ieškinį pripažinti nepagrįstu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovė VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ apeliaciniu skundu prašo... 10. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 11. 1. Ieškovė, pateikdama pretenziją 2015-03-04, akivaizdžiai praleido... 12. 2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodydamas, kad 3.3.11 punkte... 13. 3. Pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė konkrečių įrodymų,... 14. 4. Pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad neva pirkimo... 15. Trečiasis asmuo UAB „Economus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 16. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 17. 1. Pirmos instancijos teismas savo sprendimą šalių ginčą nagrinėti iš... 18. 2. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo... 19. 3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, jog ieškovas... 20. 4. Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas VPĮ 32 ir 37 straipsnius,... 21. Atsakovė VŠĮ „Lietuvos sporto universitetas“ atsiliepime į trečiojo... 22. Ieškovė UAB „Santermita“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB... 23. Esminiai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:... 24. 1.Iš atsakovo 2015-03-04 pranešimo Nr. 01-09-160 turinio ir formos matyti,... 25. 2. Argumentai, kad ieškovas neturi suinteresuotumo byla yra visiškai... 26. 3. Atsakovo viešojo pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas tiekėjui... 27. 4. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 30. Dėl taikos sutarties tvirtinimo... 31. Atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, teisme gauta šalių... 32. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo... 33. Pažymėtina, kad taikos sutarties esmė yra ta, kad taikos sutartimi šalys... 34. Be to, pastebėtina, kad teismui pateikta taikos sutartis yra sąlyginė,... 35. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai,... 36. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kai ieškovo prašymu atidėjus sprendimo... 37. Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo... 39. Iš bylos medžiagos, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos turinio... 40. Dėl ieškovės suinteresuotumo byla... 41. Trečiasis asmuo UAB „Economus“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos... 42. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų... 43. Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai,... 44. Nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog... 45. Dėl pretenzijos pateikimo termino... 46. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo tvirtina, kad ieškovė nesilaikė... 47. Lietuvoje įvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, pretenzijos padavimo termino turinio analizė... 49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apie pirkimą atsakovė... 50. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma... 51. Dėl apeliaciniuose skunduose cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 52. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko... 53. Esant aukščiau nurodytai teisinei reglamentacijai dėl pretenzijos patekimo... 54. Dėl Pirkimo sąlygų 3.3.11 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo... 55. VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio... 56. Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 57. Šiuo konkrečiu atveju Pirkimu siekiama įsigyti, patikėjimo teise valdomų... 58. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar Kvalifikaciniu reikalavimu... 59. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, iš pačios Perkančiosios... 60. Sutiktina su ieškovu, kad nors atsakovas formaliai lig ir sudarė galimybę... 61. Be to, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį, t.y. pastatų ūkio priežiūra,... 62. Esant šiems duomenims teismas sprendžia, kad atsakovo VŠĮ Lietuvos sporto... 63. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo... 64. Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų... 65. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos... 66. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 70. atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.... 71. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą....