Byla N2-780-613/2015
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalinimo, atsakovo iškeldinimo, ir atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovei J. N., ieškovės atstovei advokatei V. L., atsakovui V. N., atsakovo atstovei advokatei L. B., institucijos atstovei A. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalinimo, atsakovo iškeldinimo, ir atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą ( - )Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę N., sūnaus E. N. ir M. N. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus E. ir M. išlaikymui po 400 lt kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės; automobilį Honda Preliude, valst. Nr. ( - ) priteisti atsakovui, iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teikdama ieškinį, ieškovė nurodė, kad santykiai pradėjo blogėti prieš keturis metus, atsakovas tapo irzlus, nervingas, nes atsirado didelės problemos jo versle, keitėsi šalių santykiai, atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu. 2009 m. buvo nusprendę skirtis, per notarą pasidalino turtą, tačiau galutinio žingsnio nepadarė, nes vaikai buvo maži. Tačiau santykiai nepasitaisė. Atsakovui nesisekė su darbais, jis buvo be pajamų, ieškovė viena turėjo išlaikyti šeimą, todėl dirbo per kelias vietas, negalėjo tiek daug laiko skirti namams. Atsakovas ieškojo priekabių, prikaišiojo ieškovei, dėl savo nesėkmingo gyvenimo periodo ieškojo kam suversti kaltę ir ant ko išlieti pagiežą. Atsakovo elgesys darėsi vis agresyvesnis, pradėjo smurtauti. 2010 m. kvietė policiją dėl atsakovo naudoto smurto prieš ieškovę, bet bylos nekėlė, nenorėjo viešinti šeimos nesutarimų. 2012 m. lapkričio mėn. 8 d. konflikto metu atsakovas panaudojo smurtą prieš ieškovę, po ko ieškovė išbėgo iš namų, nuvažiavo pas tėvus. Kitą dieną pranešė atsakovui apie apsisprendimą skirtis. Atsakovo kaltė pasireiškia jo neištikimybe, smurtiniu elgesiu prieš ieškovę, nelojalumu ir nepagarba. Abiejų vaikų vietą ieškiniu prašė nustatyti su ieškove. Nurodė, kad turi asmeninės nuosavybės teise namą, dirba, turi pajamas vaikų išlaikymui. Atsakovas neturi nei gyvenamos vietos, nei pajamų, kelerius metus nedirba ir neieško darbo. Atsakovas daro neigiamą įtaką vaikams, šmeižia ieškovę, jo elgesys neadekvatus, nervuotas, neišlaikytas, ateitis neaiški, ieškovės žiniomis jam yra iškelta baudžiamoji byla. Nežiūrint to, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jis privalo skirti vaikų išlaikymui nors po 400 Lt kiekvieną mėnesį.

3Atsakovas V. N. teikė priešieškinį ir prašė nustatyti terminą susitaikymui, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sūnaus E. ir sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės sūnų išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės; nustatyti uzufruktą ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name adresu ( - ), ir palikti jose gyventi atsakovą V. N. kol vaikai sulauks pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, atsakovas paisė sutuoktinių pagarbos, lojalumo, visapusiško rūpinimosi šeima, šeima visada buvo materialiai aprūpinta, vyko atostogauti į įvairias pasaulio šalis, ieškovė nebuvo apribota finansiškai, galėjo disponuoti didelėmis pinigų sumomis, atsakovas turėjo verslą iš kurio galėjo sukurti finansinę gerovę bei geras gyvenimo sąlygas. Ieškovė, gyvendama su atsakovu, ilgą laiką nedirbo. 2009-09-01 notarinė sutartis, kuria buvo pasidalintas turtas, kurių vertė 1 281 260 Lt paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovui nesisekė su darbais. Atsakovas niekada nesmurtavo nei vaikų, nei ieškovės atžvilgiu, o tai, kad ieškovė nurodo, jog atsakovas prikaišiojo dėl savo nesėkmingo gyvenimo periodo, tik pagrindžia tai, kad ieškovė nebuvo lojali bei negerbė atsakovo ir moraliai jo nepalaikė, iškilus sunkumams, tai yra pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Dėl vaikų gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo. Atsakovas nesutinka, kad vaikų E. ir M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. S. E. emocinis ryšys su atsakovu yra stipresnis nei su ieškove, susiformavęs saugus prisirišimas, stiprūs abipusiai teigiami jausmai. Vaikas jaučia tėvo palaikymą, priėmimą, nebijo klysti bei tikisi būti suprastas, gerbiamas. Emocinis ryšys su ieškove yra, bet pasižymi nepakankamu saugumu, reiškiasi nerimas būti atstumtam, baimingumas patirti emocinę, fizinę prievartą, neatitikus mamos lūkesčių. Vaiko prieraišumas prie tėvų yra ilgalaikio vaiko tėvo santykio rezultatas. E. santykiuose su atsakovu dominuoja teigiamos nuostatos, santykiuose su mama yra daug neigiamų nuostatų, bijo mamos, emocinis prisirišimas prie tėvo yra saugesnis, pozityvesnės nuostatos, konstruktyvesnis bendravimas bei pats vaikas išreiškia norą gyventi su atsakovu. Taipogi atsakovo emocinis ryšys su sūnumi M. yra stipresnis nei su ieškove J. N.. Atsakovas sūnų atvesdavo ir ir pasiimdavo iš darželio-lopšelio, atsakovas yra jautrus ir rūpestingas. Vaikų interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu-atsakovu. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, ieškovė yra darbingo amžiaus, bei atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vaikų išlaikymui gali skirti po 500 Lt kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų. Dėl turto nurodė, ieškovė ir atsakovas santuokos metu gyveno name, esančiame ( - ), kuris 2009-09-01 turto dalybų sutartimi asmeninės nuosavybės teise paliktas ieškovei. Nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise ieškovei ir teismui priėmus sprendimą abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, vaikams kils grėsmė atsidurti gatvėje, nes atsakovas šiuo metu neturi kitos gyvenamosios patalpos ir pakankamai finansinių išteklių tokiai patalpai įsigyti, nes gyvenamas namas, esantis ( - ), kuris atsakovui atiteko nuosavybės teise pagal 2009-09-01 turto dalybų sutartį, buvo parduotas 2009-09-15, o gautos lėšos-360000 Lt buvo panaudoti šeimos poreikiams. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas nustatyti uzufruktą į ieškovės turimą gyvenamąją patalpą. Dėl iškeldinimo nurodė, kad šeimos teisini ų santykių reglamentavimas lemia, kad tiek galiojant santuokai, tiek ją nutraukiant vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise gali būti suvaržoma. Sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu bei suteikus teisę naudotis šeimos turtu, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovės nuosavybės teise priklausančio buto netenkintinas.

4Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar mamos bendravimo su vaikais tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį penktadieniais nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. vaikus pasiima mama, tai yra ieškovė; kiekvieno iš tėvų gimtadienį vaikai praleidžia su tuo tėvu, kurio gimtadienis yra švenčiamas, nežiūrint į nustatytą tvarką; vasaros atostogų metu vaikai praleidžia 2 savaites su mama, žiemos atostogų metu vaikai praleidžia vieną savaitę su mama. Apie planuojamas atostogas ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš 15 dienų; poriniais metais per Kūčias ir Kalėdas vaikai praleidžia su mama nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. Neporiniais metais Naujuosius metus vaikai praleidžia kartu su mama nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1d. 18 val. Poriniais metais Velykų šventes vaikai praleidžia su mama nuo sekmadienio 11 val. iki antros Velykų dienos 18 val.

52014-12-18 atsakovas pateikė pareiškimą dėl patikslinto priešieškinio dalyko pakeitimo ir paprašė paskirti genominę ekspertizę paneigti ar patvirtinti atsakovo ir M. N., gimusio ( - )., giminystės ryšį. Nustačius, kad atsakovas nėra M. N., gim. ( - )biologinis tėvas, pakeisti duomenis gimimo įraše.

6Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad santuokos išsaugojimas yra neįmanomas, šeima yra iširusi, todėl santuoka nutrauktina. Ieškove neneigia, kad atsakovas daug uždirbo ir buvo sukurta materialinė gerovė, tačiau gyvenimas parodė, kad atsakovas nebuvo atsakingas ir gerovę kūrė nepaisydamas įstatymų, dėl ko jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl stambaus turto pasisavinimo. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš jo yra priteista didelė suma civiline tvarka. Šie faktai rodo, kad atsakovas nesielgė kaip rūpestingas sutuoktinis ar tėvas, savo neatsakingu elgesiu ir nepagrįstu pinigų švaistymu įstūmė į keblią padėtį visą šeima. Atsakovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, motyvuodamas, kad jo ryšys su vaikais yra stipresnis nei su motina. Tai vienintelis motyvas, kurį atsakovas nurodo savo naudai, tuo pačiu pažymėdamas, kad jo blogesnė materialinė padėtis gali būti ištaisyta priteisiant išlaikymą iš ieškovės vaikams ir suteikiant atsakovui teisę su vaikais gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė nenori teigti, kad atsakovas yra ar buvo blogesnis tėvas, kad jis nedalyvavo vaikų gyvenime, tačiau ieškovė lygiai taip pat buvo ir yra gera, rūpestinga ir atsakinga mama. Natūralu, kad atsakovas, nedirbdamas nuo 2009 m., turėjo daugiau laiko nuvežti vaiką į darželį. Tačiau atsakovo elgesys, kad jis riboja ieškovės bendravimą su sūnumi Eriku, nuteikinėja prieš ieškovę, rodo, kad jis nesugeba atsakingai auklėti vaiką ir savo interesus šiuo atveju stato aukščiau už vaiko interesus. Ieškovė mano, kad atsakovo reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir to pasekoje nustatyti uzufruktą yra paskatintas materialinių atsakovo interesų. Priešieškinys turėtų būti atmestas.

7Teismo posėdžio metu ieškovė J. N. prašė išskirti dėl V. N. kaltės, nurodė, kad santuokos metu teko patirti fizinį ir psichologinį atsakovo naudotą smurtą. Dėl uzufrukto kategoriškai nesutiko, dėl šalių nesutarimo, nesugebėjimo ir nemokėjimo bendrauti, dėl nuolatinių grąsinimų iš atsakovo pusės. Ieškovė argumentavo, kad uzufruktas būtų traumuojantis dalykas, sutinka su vaiko teisių apsaugos tarnybos pasakyta nuomone. Dėl vaikų gyvenamos vietos sutiko, kad sūnus E. liktų gyventi su atsakovu, nes jis taip yra pasirinkęs šiandienai, jei E. nuomonė keistųsi, ieškovė jį priimtų. Dėl bendravimo tvarkos sutiko kaip vaiko teisių apsaugos tarnyba parašė savo rašte. Šiuo metu su E. susitinka, dažnai bendrauja, labai džiaugiasi tuo, kad E. bendrauja su ieškove šiuo metu, ieškovę tenkina taip kaip yra šiandienai. Paaiškino, kad E.s dabar pabendrauja dabar ir su mažiausiu savo broliu. Su M. niekada nebuvo kliuvinių bendrauti, buvo sąmoningas pasirinkimas vesti M. į tą pačią mokyklą, į kurią eina ir E.. Prašo įpareigoti V. N. baigti tėvystės lavinimo kursus. E. gali būti nuteikinėjamas, ta išvada padaryta iš to, kaip E. kalba apie savo mamą, tokia kalbėsena vaikui yra nenormali. Apie tėvus negalima nieko blogo šnekėti. Ieškovė atsitraukė nuo pozicijos dėl ekspertizės nes byla yra užsitęsusi, mano, kad ekspertai aiškiai pasakytų, kad E.yra nuteiktas prieš ieškovę. Tėvų atstūmimo sindromas egzistuoja, tai yra sutrikimas. Dėl to būtini kursai atsakovui ir būtinas pereinamasis laikotarpis bendraujant su M., kad ne iškarto atiduoti su nakvyne, nes atsakovas nebendravo su M. beveik 3 metus, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad vaikui nebūtų šokas. Prašo priteisti išlaikymą M. po 200 eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo nustatant išlaikymo dydį atsižvelgti į tai, kad ieškovė turi 3 vaikus, nupirko E. kompiuterį už 2600 Lt. Išeidamas atsakovas paliko skolą už komunalines paslaugas, telefoną pirko E., moka už telefoną, pirko rūbus, avalynę.

8Teismo posėdžio metu atsakovas V. N. paaiškino, kad ieškovė daro viską, kad atsakovas niekada nebendrautų su M., ieškoma visokių būdų tam pasiekti, ir būtent ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą lankyti tėvystės įgūdžių kursus ir tik baigus leisti bendrauti su M., susijęs su tuo, kad atitolintų bendravimą. Ieškovės rūpestis E. pasireiškia visada prieš teismą. Ieškovės begalinis rūpestis vaiko sveikata jau pasekmė to, kad vaikui ieškovės dėka atsirado ligos skausmai, dėl begalinės įtampos ir baimės, o dabar yra kaltinamas atsakovas ir vaikas. Klausimas kiek kartų ieškovė nuvedė vaiką į medicinos įstaigą. Kodėl ieškovė 15 metų gyveno, jeigu buvo taip blogai, kodėl viena ilsėjosi užsienio kurortuose. Labiausiai pribloškė sugyventinio J. T. liudijimas, glumina ir baugina. A. M. J. T. sako, kad tai jo vaikas, jis auklėja, skiepija savo vertybes. Atsakovui kyla klausimai, kodėl vaikas verčiamas svetimą dėdę vadinti tėčiu, kodėl mama taip nemyli savo vaiko. Atsakovas mano, kad jis bendravimo sutrikimų neturi ir reikalavimas jam baigti kursus yra tik trukdymas pradėti bendrauti su sūnumi šiandieną. Ieškovė vis stato atsakovui sąlygas. Jeigu teismas nuspręs, nors atsakovui reikalavimas baigti kursus atrodo daugiau negu keistas, kad tokie kursai reikalingi, atsakovas baigs. Šeima iširo dėl savanaudiškų ieškovės kėslų. Tačiau neįmanoma išsaugoti šeimos, jeigu sutuoktinė turi kitų planų, neištikimybės klausimas yra labai paprastas ir akivaizdus, prašo santuoką pripažinti iširusią dėl ieškovės neištikimybės ir nelojalumo šeimai, ieškovės neištikimybė yra neginčijamas faktas, ji pradėjo lauktis kūdikio nuo kito vyro dar gyvendama šeimoje. Ieškovė pasisavino šeimos turtą ir santaupas, siūlė pasidalinti turtą. Uzufrukto taikymas yra neišvengiamas.

9Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2015-07-07 išvadą Nr. (24.50)-VT4-1531, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nurodo, kad šioje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas-užtikrinti vaikams saugų ryšį su abiem tėvais ir betarpišką vaikų bendravimą tarpusavyje. Siūloma teismų praktikoje įprasta ir nepažeidžianti vaikų interesų bendravimo tvarka: Kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 17 val. vieną savaitgalį E.s būna su mama ir broliu, kitą savaitgalį M. eina pas tėvą ir būna su tėčiu ir broliu. Vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu dalintis atostogas per pusę. Jeigu vienas iš tėvų planuoja išvykti atostogauti, tuomet pasidalinti atostogomis ir sekančias atostogas, esant reikalui, leisti išvykti su abiem vaikais kitam iš tėvų. Vasaros atostogų metu 2-3 savaites kartu su broliu pabūti pas tą iš tėvų su kuriuo vaikas gyvena ir atvirkščiai. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis pasidalinti po vieną dieną arba dalintis šventėmis, jei vienais metais Naujuosius abu vaikai sutinka sų mama, tai sekančiais metais abu su tėčiu, taip pat su Šv.Velykomis ir Šv. Kalėdomis. Tėvo dieną abu vaikai švenčia su tėvu, mamos dieną-abu su mama. Atsižvelgiant į vaikų ir savo užimtumą skirti vieną dieną savaitėje porą valandų vaikams susitikti ir pabendrauti. Gimtadienio diena būtų tobula, kad abu tėvai būtų kartu su vaikais. Jeigu tai neįmanoma, tuomet tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas ir kurio gimtadienis privalo suteikti galimybę antrajam iš tėvų susitikti ir pasveikinti vaiką. Jeigu numatytą bendravimo dieną vaikui yra renginys arba vaikas susirgo, būtina šią dieną kompensuoti pirmą ateinantį savaitgalį. Pažymi, kad tėvai visada turi galimybę susitarti draugiškai, neribojant ir nevaržant nei savo nei vaikų asmeninio gyvenimo.

10Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. paaiškino, kad abu tėvai buvo įpareigoti lankyti kursus, ieškovė yra pabaigusi kursus, atsakovas nėra baigęs. Tarnyba norėtų, kad atsakovas pradėtų bendrauti su M. pabaigęs kursus, kurie turėtų prasidėti spalio mėnesį. Esminis dalykas dėl ko nebuvo sudaryta taikos sutartis yra tai, kad materialiniai dalykai buvo iškelti aukščiau už vaiko interesus, ir abu tėveliai tai supranta. Teismo posėdžio metu abu tėvai sutiko su tuo, kad vienas vaikas palieka gyventi pas mama, kitas su tėčiu ir didelio ginčo nėra ir vaiko teisų apsaugos tarnyba pritaria. Šalių sūnus E. jau ilgą laiką gyvena su tėvu ir situacija yra nepasikeitusi. Ekspertizė nebuvo atlikta, ne E. teigia, kad toks yra jo noras, dėl to pasisakė ir Klaipėdos apygardos teismas. Apklausiant vaiką teisme E. visada reiškė tą patį norą, kad nori gyventi su tėčiu. Šiandien tarnyba mano, kad taip ir turėtų būti. Dėl atsakovo prašymo nustatyti uzukfruktą ieškovei priklausančiame name mano, netgi jei tai būtų 2 galų namas, atsižvelgiant į tai, kad šalys stipriai konfliktuoja, žiūrint per vaikų prizmę E.. neturi jokio santykio su dabartiniu mamos sugyventiniu, atvesti vaiką į tokią aplinką taip negalima daryti, vaikas ir taip be galo sunkiai išgyveno tėvų skyrybas, neturi normalaus bendravimo ir santykio su abiem tėvais, nebuvo apsaugotas nuo visų neigiamų dalykų, nuo kurių turėjo būti apsaugotas, čia įžvelgiama abiejų tėvų kaltę, nes tėvai neužtikrino vaikams saugios aplinkos, kad vaikai negyventų skyrybų ir negražių santykių atmosferoje, dėl to tik jie patys kalti ir negali nieko kito kalini kaip tik save. Tėvai yra pagrindiniai savo vaikų atstovai, jie privalo pasirūpinti savo vaikų gyvenamosiomis vietomis, bet daryti tokius žingsnius esant tokiems komplikuotiems tarpusavio santykiams, vaikų išgyvenimams, negalima šalims gyventi kartu ir šalys pačios puikiai tai supranta. Atkreiptinas dėmesį į tokius šalių ir liudytojo pasisakymus, liudytojas J. T. pasakojo kad M. vadina jį tėčiu, šias aplinkybes atstovė girdėjo pati ieškovės būdama namuose ir bendraudama su M.. Situacija nėra gera, tačiau jeigu tėveliai kalbėtųsi, užtikrintų vaikams tarpusavio bendravimą, kad broliai bendrautų ir patys tėveliai tarpusavyje bendrautų, galima situacija, kad M. nevadintų J. T. tėvu. Tačiau patys suaugę žmonės susikūrė tokią situaciją. Taip pat ir dėl E. būsenos ir galvos skausmo, visiškai normalu, kad vaikui skauda galvą, kad jis jaučiasi blogai, jam dabar paauglystė, jam dar sudėtingiau viską suprasti, suvokti, perleisti per save. Dabar šalių vaikai lankys vieną mokyklą, gal galės labiau tarpusavyje bendrauti, matytis. Dėl išlaikymo pareiga prašo vadovautis surinktais įrodymais.

112013-08-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizė, siekiant nustatyti su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų vaikų interesus.

122014-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. N. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 500 Lt bauda, nes atsakovas neatvyko su sūnumi E. į teismo paskirtos psichologinės ekspertizės atlikimą.

132014-11-05 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė prašymus pranešti prokurorui apie V. N. veiksmuose esančios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str. požymius, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas; pakartotinai vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-23 nutartį dėl ekspertizės paskyrimo, patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti V. N. atvesti sūnų E. N. į ieškovės gyvenamąją vietą. 2013-08-23 nutartimi buvo paskirta psichologinė ekspertizė siekiant nustatyti su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo tris kartus paskyrusi ekspertizės laiką, tačiau atsakovas V. N. nei karto neatvežė sūnaus, nors 2014-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. N. buvo skirta 500 Lt bauda. LR CPK 300 str. numato teismo pareigą pranešti prokurorui apie veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovė nesudaro galimybių atsakovui bendrauti su sūnumi M. N., todėl teismo nutarties nevykdo pati ieškovė, be to sūnus E. irgi neturi galimybės prisiskambinti ir bendrauti su ieškove. Atsakovas su ekspertizės paskyrimu nesutinka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. nurodė, kad abiems tėvams buvo siūlyta kreiptis specialistų pagalbos dėl santykių sureguliavimo, V. N. kaip įstatyminis vaiko atstovas neįvykdė teismo nutarties ir nenuvyko su E. N. į teismo paskirtą psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, tokiu elgesiu veikė ne vaiko interesais. Šioje situacijoje yra reikalinga psichologinė ekspertizė, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi specialiųjų žinių psichologijos srityje, kad atsakyti į šioje byloje iškilusius klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

142015-01-21 Klaipėdos apygardos teismas panaikino V. N. paskirtą 500 Lt baudą. Nurodė, kad teismo reikalavimas yra susijęs su kito asmens (13 metų vaiko) valia ir nuomone, todėl nei apeliantas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti sūnaus vykti į psichologinę ekspertizę prieš jo valią. Rūpestingas tėvas privalo atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę, sveikatos būklę.

152013 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas civilinėje byloje. 2013-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta pakeisti 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl laikino ieškovės ir E. N. bendravimo ir iki bus išnagrinėta byla nustatyti E. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove J. N. ; pakeisti 2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir nustatyti atsakovo V. N., asmens kodas ( - ) bei nepilnamečių vaikų E. N., gim. ( - ), ir M. N., gim. ( - ), laikiną bendravimo tvarką, nustatant, V. N. su sūnumis bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį jo pageidaujamoje viešoje vietoje nuo 13. 00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant ieškovei J. N.; pakeisti 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti V. N., asmens kodas ( - ) gyventi atskirai, t.y. išsikelti iš namo, esančio ( - ), iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.

162015 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patenkintas atsakovo prašymas ir pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartimi nustatyta nepilnamečio E. N., gim. ( - ), gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka ir nustatyta nepilnamečio E. N., gim. ( - ), a. k. ( - ) laikina gyvenamoji vieta kartu su jo tėvu, atsakovu V. N., a. k( - ) gyvenančiu ( - ), iki bus išnagrinėta civilinė byla. Panaikinta 2013-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo V. N. bendravimo tvarką su sūnumi E. N.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta iš viso bylos proceso, kad tarp šalių yra kilęs gilus konfliktas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius yra pateikęs 2014-11-05 išvadą Nr. (24.50)-VT4-2054, kurioje nurodo, kad abu tėvai nesistengia savo vaikų labui atkurti tarpusavio ryšį bei užtikrinti gražią, nežalojančią vaikystę, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų rūpestį bei globą, siekiant užtikrinti abiejų vaikų interesus ir bendravimą tarpusavyje bei su skyrium gyvenančiais tėvais, tiek vaikams, tiek abiem jų tėvams šiuo metu būtina specialistų, šeimos santykių sureguliavimo ar psichologų pagalba, nes to, kas vyksta šiuo metu su vaikais, neįmanoma pateisinti. Teismas sutinka su šia Vaiko teisių tarnybos išvada. 2015-12-05 vykusio teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad nepilnametis E. N. nuo 2013 metų liepos mėnesio gyvena su atsakovu V. N., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovo gyvenamos sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi, vaiko apklausos teisme metu nepilnametis E. N. nurodė, nori gyventu su tėvu ir nesutinka grįžti gyventi pas mamą, vaikas nurodė, kad jam sunku priimti faktą, kad mama šiuo metu gyvena su kitu vyru ir turi naują vaiką. Klaipėdos apygardos teismo psichologė pateikė apibendrinimą, kad pokalbio metu buvo matyti, jog vaikas jaučia stiprų prieraišumą ir lojalumą savo tėvui, vaikas išsako argumentuotą nuomonę dėl gyvenimo kartu su tėčiu, kuris juo rūpinasi, supranta, padeda, pagal savo amžių ir emocinę būklę vaikas pagrįstai formuoja ir reiškia savo pažiūras, įvardija savijautą. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinas apsaugos priemones, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje (LR CK 3.65 str. 1 d.). Atsižvelgiant į į šiuos duomenis ir į faktinę situaciją, kad nepilnametis Erikas nuo 2013 metų liepos mėnesio gyvena su atsakovu, atsakovo pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas ir nustatyta laikina nepilnamečio E. N., gim. ( - ), gyvenamoji vietą su jo tėvu, atsakovu V. N., panaikinant 2013-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi E. N.. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad atsakomybę už vaiko interesus ir tinkamą jų gynimą prisiima abu tėvai.

17Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, pateikto santuokos liudijimo (b.l.7 I t.) nustatyta, kad šalys susituokė ( - )Klaipėdos miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Santuokoje susilaukė vaikų E. N., gimusio ( - ) , ir sūnaus M. N., ( - ) ( gimimo liudijimų nuorašai-b.l.10,11, I t.).

19Dėl santuokos išimo priežasčių ir kaltės klausimo. Ieškovė teikė įrodymus dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santykiai pradėjo blogėti prieš keturis metus, atsakovas tapo irzlus, nervingas, nes atsirado didelės problemos jo versle, keitėsi šalių santykiai, atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu. 2009 m. buvo nusprendę skirtis, per notarą pasidalino turtą, tačiau galutinio žingsnio nepadarė, nes vaikai buvo maži. Tačiau santykiai nepasitaisė. Atsakovui nesisekė su darbais, jis buvo be pajamų, ieškovė viena turėjo išlaikyti šeimą, todėl dirbo per kelias vietas, negalėjo tiek daug laiko skirti namams. Atsakovas ieškojo priekabių, prikaišiojo ieškovei, dėl savo nesėkmingo gyvenimo periodo ieškojo kam suversti kaltę ir ant ko išlieti pagiežą. Atsakovo elgesys darėsi vis agresyvesnis, pradėjo smurtauti. 2010 m. kvietė policiją dėl atsakovo naudoto smurto prieš ieškovę, bet bylos nekėlė, nenorėjo viešinti šeimos nesutarimų. 2012 m. lapkričio mėn. 8 d. konflikto metu atsakovas panaudojo smurtą prieš ieškovę, po ko ieškovė išbėgo iš namų, nuvažiavo pas tėvus.

20Atsakovas nesutiko su nurodomais ieškovės jo kaltės dėl santuokos iširimo argumentais, nurodydamas, kad buvo priešingai, atsakovas visada stengėsi išlaikyti šeimą, kai šalys susituokė, atsakovas paisė sutuoktinių pagarbos, lojalumo, visapusiško rūpinimosi šeima, šeima visada buvo materialiai aprūpinta, vyko atostogauti į įvairias pasaulio šalis, ieškovė nebuvo apribota finansiškai, galėjo disponuoti didelėmis pinigų sumomis, atsakovas turėjo verslą iš kurio galėjo sukurti finansinę gerovę bei geras gyvenimo sąlygas. Ieškovė, gyvendama su atsakovu, ilgą laiką nedirbo. 2009-09-01 notarinė sutartis, kuria buvo pasidalintas turtas, kurių vertė 1 281 260 Lt paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovui nesisekė su darbais. Atsakovas niekada nesmurtavo nei vaikų, nei ieškovės atžvilgiu, o tai, kad ieškovė nurodo, jog atsakovas prikaišiojo dėl savo nesėkmingo gyvenimo periodo, tik pagrindžia tai, kad ieškovė nebuvo lojali bei negerbė atsakovo ir moraliai jo nepalaikė, iškilus sunkumams, tai yra pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Taip pat kaip ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo nurodė, kad ieškovės neištikimybę ir tai, kad dar būdama santuokoje susilaukė vaiko nuo kito vyro.

21Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovo elgesys darėsi vis agresyvesnis, pradėjo smurtauti. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje D. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje E. D. v. P.D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; ir kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

22Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodomus argumentus, į šalių elgesį proceso metu, į tai, kad šalys viso proceso metu konfliktavo tarpusavyje, dėl kiekvieno svarstomo klausimo tarp šalių kilo prieštaravimai ir konfliktai, leidžia daryti išvadą, santuokos metu šalys tarpusavyje nesutarė, nebuvo lojalūs vienas kitam, neparėmė vienas kito moraliai, pagal savo galimybes neprisidėjo prie bendrų šeimos ir vienas kito poreikių tenkinimo, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str.2d.). Tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentai dėl santuokos iširimo laikytini iš dalies pagrįsti, ir iš esmės sąlygojantys vienas kitą, ieškovė nurodo, kad buvo atsakovo žeminama, jos atžvilgiu buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Aplinkybė, kad ieškovė dar būdama santuokoje su atsakovu susilaukė vaiko nuo kito vyru, įrodyta įsiteisėjusiu 2013-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Ieškovai J. N. ir J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti ieškovą J. T., 2013-07-22 Klaipėdos miesto VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gimusio berniuko, kurio motina yra J. N., tėvu. 2013-11-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovas J. T., asmens kodas ( - ) pripažintas ( - )), kurio motina J. N., asmens kodas ( - ) tėvu. Nors ieškovė vaiko susilaukė dar būdama santuokoje su atsakovu, tačiau tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį matyti, kad Narbutų šeima faktiškai iširo dar 2012-11-09 (b. l. 3, 12). Iš šalių paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu, teismas gali padaryti išvadą, kad šalys tuo metu jau nesutarė tarpusavyje, nebeieškojo kompromisų ir nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir tarpusavio santykius. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str.2d.).

23Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

24Dėl tėvystės nuginčijimo. Patikslintu ieškiniu atsakovas V. N. ginčijo, kad jis yra M. N., gimusio 2008-04-07, tėvas. Atsakovo V. N. prašymu buvo paskirta genominė ekspertizė tikslu nustatyti ar V. N. yra M. N. biologinis tėvas. Valstybinė teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija atliko genominę ekspertizę ir pateikė 2015-02-09 ekspertizės aktą Nr. ES 50/15 (01), kuriame duota išvada, kad V. N. yra vaiko M. N., a.k. ( - ) tėvas su 99,9999998 proc. tikimybe (b.l.116,117, 3 t.). Esant tokiai ekspertizės išvadai, atsakovo V. N. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.).

25Dėl vaikų gyvenamos vietos nustatymo.

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta iš viso bylos proceso, kad tarp šalių yra kilęs gilus konfliktas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius yra pateikęs 2014-11-05 išvadą Nr. (24.50)-VT4-2054, kurioje nurodo, kad abu tėvai nesistengia savo vaikų labui atkurti tarpusavio ryšį bei užtikrinti gražią, nežalojančią vaikystę, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų rūpestį bei globą, siekiant užtikrinti abiejų vaikų interesus ir bendravimą tarpusavyje bei su skyrium gyvenančiais tėvais, tiek vaikams, tiek abiem jų tėvams šiuo metu būtina specialistų, šeimos santykių sureguliavimo ar psichologų pagalba, nes to, kas vyksta šiuo metu su vaikais, neįmanoma pateisinti. Teismas sutinka su šia Vaiko teisių tarnybos išvada. 2015-12-05 vykusio teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad nepilnametis E. N. nuo 2013 metų liepos mėnesio gyvena su atsakovu V. N., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovo gyvenamos sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi, vaiko apklausos teisme metu nepilnametis E. N. nurodė, nori gyventu su tėvu ir nesutinka grįžti gyventi pas mamą, vaikas nurodė, kad jam sunku priimti faktą, kad mama šiuo metu gyvena su kitu vyru ir turi naują vaiką. Klaipėdos apygardos teismo psichologė pateikė apibendrinimą, kad pokalbio metu buvo matyti, jog vaikas jaučia stiprų prieraišumą ir lojalumą savo tėvui, vaikas išsako argumentuotą nuomonę dėl gyvenimo kartu su tėčiu, kuris juo rūpinasi, supranta, padeda, pagal savo amžių ir emocinę būklę vaikas pagrįstai formuoja ir reiškia savo pažiūras, įvardija savijautą.

27Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. paaiškino, kad abu tėvai buvo įpareigoti lankyti kursus, ieškovė yra pabaigusi kursus, atsakovas nėra baigęs. Tarnyba norėtų, kad atsakovas pradėtų bendrauti su M. pabaigęs kursus, kurie turėtų prasidėti spalio mėnesį. Esminis dalykas dėl ko nebuvo sudaryta taikos sutartis yra tai, kad materialiniai dalykai buvo iškelti aukščiau už vaiko interesus, ir abu tėveliai tai supranta. Teismo posėdžio metu abu tėvai sutiko su tuo, kad vienas vaikas palieka gyventi pas mama, kitas su tėčiu ir didelio ginčo nėra ir vaiko teisų apsaugos tarnyba pritaria. Šalių sūnus E. jau ilgą laiką gyvena su tėvu ir situacija yra nepasikeitusi. Ekspertizė nebuvo atlikta, ne E. teigia, kad toks yra jo noras, dėl to pasisakė ir Klaipėdos apygardos teismas. Apklausiant vaiką teisme E. visada reiškė tą patį norą, kad nori gyventi su tėčiu. Šiandien tarnyba mano, kad taip ir turėtų būti. Dėl atsakovo prašymo nustatyti uzukfruktą ieškovei priklausančiame name mano, netgi jei tai būtų 2 galų namas, atsižvelgiant į tai, kad šalys stipriai konfliktuoja, žiūrint per vaikų prizmę E. neturi jokio santykio su dabartiniu mamos sugyventiniu, atvesti vaiką į tokią aplinką taip negalima daryti, vaikas ir taip be galo sunkiai išgyveno tėvų skyrybas, neturi normalaus bendravimo ir santykio su abiem tėvais, nebuvo apsaugotas nuo visų neigiamų dalykų, nuo kurių turėjo būti apsaugotas, čia įžvelgiama abiejų tėvų kaltę, nes tėvai neužtikrino vaikams saugios aplinkos, kad vaikai negyventų skyrybų ir negražių santykių atmosferoje, dėl to tik jie patys kalti ir negali nieko kito kalini kaip tik save. Tėvai yra pagrindiniai savo vaikų atstovai, jie privalo pasirūpinti savo vaikų gyvenamosiomis vietomis, bet daryti tokius žingsnius esant tokiems komplikuotiems tarpusavio santykiams, vaikų išgyvenimams, negalima šalims gyventi kartu ir šalys pačios puikiai tai supranta.

28Teismas, atsižvelgdamas į bylos eigą, į pateiktą institucijos išvadą, į šalių nuomonę, į nusistovėjusią faktinę situaciją, kad šalių sūnus E. gyvena su atsakovu V. N., o sūnus M. gyvena su ieškove J. N., į aplinkybę, kad atsakovas jau ilgą laiką nebendravo su sūnumi M., mano, kad labiausiai vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas pagal šiuo metu esančią faktinę padėtį, todėl nepilnamečio vaiko M. N., gim. ( - ) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. N., ir nepilnamečio vaiko E. N., ( - ), gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu V. N. (CK 3.174 str.).

29Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. su T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Priteistinas iš atsakovo V. N. išlaikymas nepilnamečiui M. N., gim. 2008-04-07, po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo-2012-12-20 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. I. J. N. paskirtina nepilnamečio vaiko M. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteistinas iš ieškovės J. N. išlaikymas nepilnamečiui E. N., gim. 2001-05-27, po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtos nutarties momento, kuria buvo nustatyta laikina E. N. gyvenamoji vieta su atsakovu V. N. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas V. N. paskirtinas nepilnamečio vaiko E. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

30Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius šalių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvados dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškove atsakovu tvarkos, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu, išklausius Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys iš esmės sutiko ir neprieštaravo pateiktam vaikų teisių apsaugos pasiūlymui-nustatant, kad kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 17 val. vieną savaitgalį E. būna su mama ir broliu, kitą savaitgalį M. eina pas tėvą ir būna su tėčiu ir broliu. Vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu dalintis atostogas per pusę. Jeigu vienas iš tėvų planuoja išvykti atostogauti, tuomet pasidalinti atostogomis ir sekančias atostogas, esant reikalui, leisti išvykti su abiem vaikais kitam iš tėvų. Vasaros atostogų metu 2-3 savaites kartu su broliu pabūti pas tą iš tėvų su kuriuo vaikas gyvena ir atvirkščiai. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis pasidalinti po vieną dieną arba dalintis šventėmis, jei vienais metais Naujuosius abu vaikai sutinka sų mama, tai sekančiais metais abu su tėčiu, taip pat su Šv.Velykomis ir Šv. Kalėdomis. Tėvo dieną abu vaikai švenčia su tėvu, mamos dieną-abu su mama. Atsižvelgiant į vaikų ir savo užimtumą skirti vieną dieną savaitėje porą valandų vaikams susitikti ir pabendrauti. Gimtadienio diena būtų tobula, kad abu tėvai būtų kartu su vaikais. Jeigu tai neįmanoma, tuomet tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas ir kurio gimtadienis privalo suteikti galimybę antrajam iš tėvų susitikti ir pasveikinti vaiką. Jeigu numatytą bendravimo dieną vaikui yra renginys arba vaikas susirgo, būtina šią dieną kompensuoti pirmą ateinantį savaitgalį. Pažymėtina, kad tėvai visada turi galimybę susitarti draugiškai, neribojant ir nevaržant nei savo nei vaikų asmeninio gyvenimo.

31Nustatytina sekanti bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, nustatant, kad kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 17 val. vieną savaitgalį E. N. būna su mama J. N. ir broliu M. N., kitą savaitgalį M. N. būna pas tėvą V. N. ir būna su tėčiu V. N. ir broliu E. N.. V. E. ir M. N. rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu atostogos dalinamos per pusę ir pusė atostogų E. N. praleidžia su mama J. N., M. N. pusę atostogų praleidžia su tėvu V. N.. Apie planuojamas atostogas šalys viena kitai praneša ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Jeigu vienas iš tėvų planuoja išvykti atostogauti, tuomet pasidalinti atostogomis ir sekančias atostogas, esant reikalui, leisti išvykti su abiem vaikais kitam iš tėvų. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis pasidalinti po vieną dieną, kad vieną Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną E. N. praleidžia su mama J. N., o M. N. su tėvu V. N.. Tėvo dieną abu vaikai švenčia su tėvu V. N., mamos dieną abu vaikai švenčia su mama J. N.. Jeigu numatytą bendravimo dieną vaikui yra renginys arba vaikas susirgo, būtina šią dieną kompensuoti pirmą ateinantį savaitgalį.

32Dėl bylos nagrinėjimo metu pareikšto ieškovės pageidavimo, kad atsakovas baigtų tėvystės lavinimo kursus, teismas pasisako sekančiai, kad toks reikalavimas kaip ieškinio reikalavimas nebuvo reiškiamas, atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės pageidavimu, nurodo, kad jis bendravimo sutrikimų neturi ir reikalavimas jam baigti kursus yra tik trukdymas pradėti bendrauti su sūnumi šiandieną, todėl atsakovas teismo sprendimu neįpareigotinas baigti tėvystės lavinimo kursų. Pažymėtina, kad atsakovas gali laisva valia nuspręsti dėl tėvystės lavinimo kursų lankymo. Taip pat pažymėtina, kad nei vienai iš šalių nėra apribota tėvų valdžia į nepilnamečius vaikus.

33Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas buvo pasidalintas 2009-09-01 turto dalybų sutartimi (b.l. 17-23, I t.), todėl šalims pasidalinus nekilnojamąjį turtą santuokos metu, nutraukiant santuoką nebedalintinas. Santuokos metu V. N. vardu buvo įregistruota transporto priemonė Honda Prelude, valst. Nr. ( - ) ieškovė sutinka ir prašo, kad ši transporto priemonė po santuokos nutraukimo taptų atsakovo asmenine nuosavybe, jokių pretenzijų dėl atsakovui atitenkančio automobilio neturi. Jokio kito dalintino turto neturi. Atsakovas nurodo, kad šis automobilis nebeegzistuoja, tačiau apie išregistravimą teismui duomenų nėra pateikta, todėl atsižvelgiant nurodytus argumentus, atsakovui po santuokos nutraukimo pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į automobilį Honda Prelude, valst. Nr. ( - )

34Dėl ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą ir atsakovo reikalavimo nustatyti uzufruktą.

35CK 3.86 str.2d. nustato, jog sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotos šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). CK 3.71 str. 1d. nustato, jeigu gyvenamoji vieta yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

36Šalys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šiuo metu ieškovė su sūnumi M. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name ( - ), kartu gyvena dabartinis ieškovės sugyventinis J. T. ir jų bendras vaikas; atsakovas V. N. su sūnumi E.gyvena pas buvusią sutuoktinę R. N. jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Dėl atsakovo prašymo nustatyti uzukfruktą ieškovei priklausančiame name, atsižvelgiant į tai, kad šalys stipriai konfliktuoja, žiūrint per vaikų prizmę E. neturi jokio santykio su dabartiniu ieškovės sugyventiniu J. T., institucijos teikiančios išvadą dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškinimą, kad atvesti vaiką į tokią aplinką negalima, vaikas ir taip be galo sunkiai išgyveno tėvų skyrybas, neturi normalaus bendravimo ir santykio su abiem tėvais, nebuvo apsaugotas nuo visų neigiamų dalykų, nuo kurių turėjo būti apsaugotas, tėvai neužtikrino vaikams saugios aplinkos, kad vaikai negyventų skyrybų ir negražių santykių atmosferoje, tėvai yra pagrindiniai savo vaikų atstovai, jie privalo pasirūpinti savo vaikų gyvenamosiomis vietomis, bet daryti tokius žingsnius esant tokiems komplikuotiems tarpusavio santykiams, vaikų išgyvenimams, negalima šalims gyventi kartu, teismas mano kad reikalavimas nustatyti uzufruktą pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

37Dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančios nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas yra išsikėlęs iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Esant ieškinio reikalavimui dėl iškeldinimo iš atsakovo pusės įvykdytam civilinė byla šio dalyje nutrauktina (CPK 293 str.9p.)

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas (CPK 93 str.1d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežąstis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką prašė nutraukti abi šalys, teismo sprendimu nustatyta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys nesutiko taikiai išspręsti santuokos nutraukimo bylą, byla buvo paskirta mediacijai, bylos nagrinėjimo metu šalys tarpusavyje nesutarė, ginčijosi, į tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, byloje pareikšti tiek turtiniai, tiek neturtiniai reikalavimai, reikalavimų apimtis ir pobūdis kito proceso eigoje, ir nors šalys vienokius reikalavimus buvo pareiškusios procesiniuose dokumentuose, dėl reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo skirtingai nei procesiniuose dokumentuose baigiamajame proceso etape šalys iš esmės priėjo sutarimo, kad sūnus E. gyventų su atsakovu, o sūnus M. gyventu su ieškove, dėl ko iš esmės sudėtinga išvesti proporcijas patenkintų ir atmestų reikalavimų, todėl remiantis CPK 93 str. 4d. kiekviena iš šalių paliktina prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

39Iš šalių priteistinas iš kiekvienos po 54,00 Eur žyminis mokestis į valstybės pajamas už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 96 str.1d.).

40Naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi-nustatyta laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu M. N., taip pat įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės į turtą namą esantį adresu ( - ), padarymą, taip pat naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi-nustatyta laikina bendravimo tvarka su E. N., 2013-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi-nustatyta laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, 2015-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

41Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 str., teismas

Nutarė

42Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

43Santuoką, įregistruotą ( - ). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. D., gim. (( - )., asmens kodas ( - ) ir V. N., gim( - )., asmens kodas ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

44Po santuokos nutraukimo ieškovei J. N. palikti santuokinę pavardę N., atsakovui V. N. santuokinę pavardę N. .

45Nustatyti nepilnamečio vaiko M. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove J. N..

46Nustatyti nepilnamečio vaiko E. N., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su atsakovu V. N..

47Priteisti iš atsakovo V. N. išlaikymą nepilnamečiui M. N., gim. ( - ), po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo-2012-12-20 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

48Paskirti ieškovę J. N. nepilnamečio vaiko M. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

49Priteisti iš ieškovės J. N. išlaikymą nepilnamečiui E. N., gim. ( - ), po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-20 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

50Paskirti atsakovą V. N. nepilnamečio vaiko E. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

51Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nustatant,, kad kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 17 val. vieną savaitgalį E. N. būna su mama J. N. ir broliu M. N., kitą savaitgalį M. N. būna pas tėvą V. N. ir būna su tėčiu V. N. ir broliu E. N.. V. E. ir M. N. rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu atostogos dalinamos per pusę ir pusė atostogų E. N. praleidžia su mama J. N., M. N. pusę atostogų praleidžia su tėvu V. N.. Apie planuojamas atostogas šalys viena kitai praneša ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Jeigu vienas iš tėvų planuoja išvykti atostogauti, tuomet pasidalinti atostogomis ir sekančias atostogas, esant reikalui, leisti išvykti su abiem vaikais kitam iš tėvų. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis pasidalinti po vieną dieną, kad vieną Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną E. N. praleidžia su mama J. N., o M. N. su tėvu V. N.. Tėvo dieną abu vaikai švenčia su tėvu V. N., mamos dieną abu vaikai švenčia su mama J. N.. Jeigu numatytą bendravimo dieną vaikui yra renginys arba vaikas susirgo, šią dieną kompensuoti pirmą ateinantį savaitgalį.

52Pripažinti atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teisė į automobilį Honda Prelude, valst. Nr. ( - )

53Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

54Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo iškeldinti nutraukti.

55Priteisti iš ieškovės J. N. ir atsakovo V. N. iš kiekvieno po 54,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

56Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

57Naikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi-nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu M. N., taip pat įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės į turtą namą esantį ( - ), padarymą; laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi-nustatytą laikiną bendravimo tvarką su E. N.; 2013-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, 2015-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė,... 2. ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama... 3. Atsakovas V. N. teikė priešieškinį ir prašė nustatyti terminą... 4. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti skyrium gyvenančio... 5. 2014-12-18 atsakovas pateikė pareiškimą dėl patikslinto priešieškinio... 6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad santuokos išsaugojimas... 7. Teismo posėdžio metu ieškovė J. N. prašė išskirti dėl V. N. kaltės,... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas V. N. paaiškino, kad ieškovė daro viską,... 9. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius... 10. Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko... 11. 2013-08-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo... 12. 2014-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. N. už... 13. 2014-11-05 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė... 14. 2015-01-21 Klaipėdos apygardos teismas panaikino V. N. paskirtą 500 Lt... 15. 2013 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo... 16. 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patenkintas... 17. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, pateikto santuokos liudijimo... 19. Dėl santuokos išimo priežasčių ir kaltės klausimo. Ieškovė teikė... 20. Atsakovas nesutiko su nurodomais ieškovės jo kaltės dėl santuokos iširimo... 21. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės... 22. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodomus argumentus, į šalių elgesį... 23. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys... 24. Dėl tėvystės nuginčijimo. Patikslintu ieškiniu atsakovas V. N. ginčijo,... 25. Dėl vaikų gyvenamos vietos nustatymo.... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta iš viso bylos proceso, kad tarp šalių yra... 27. Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko... 28. Teismas, atsižvelgdamas į bylos eigą, į pateiktą institucijos išvadą, į... 29. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192... 30. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Ištyrus... 31. Nustatytina sekanti bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka,... 32. Dėl bylos nagrinėjimo metu pareikšto ieškovės pageidavimo, kad atsakovas... 33. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Bendrąja jungtine sutuoktinių... 34. Dėl ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą ir atsakovo reikalavimo... 35. CK 3.86 str.2d. nustato, jog sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka... 36. Šalys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šiuo metu ieškovė su sūnumi... 37. Dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančios nuosavybės. Bylos... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Iš šalių priteistinas iš kiekvienos po 54,00 Eur žyminis mokestis į... 40. Naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2013-05-09 Klaipėdos... 41. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 str., teismas... 42. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Santuoką, įregistruotą ( - ). Klaipėdos miesto savivaldybės... 44. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. N. palikti santuokinę pavardę N.,... 45. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su... 46. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. N., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su... 47. Priteisti iš atsakovo V. N. išlaikymą nepilnamečiui M. N., gim. ( - ), po... 48. Paskirti ieškovę J. N. nepilnamečio vaiko M. N. išlaikymui skirtų lėšų... 49. Priteisti iš ieškovės J. N. išlaikymą nepilnamečiui E. N., gim. ( - ), po... 50. Paskirti atsakovą V. N. nepilnamečio vaiko E. N. išlaikymui skirtų lėšų... 51. Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nustatant,, kad kas... 52. Pripažinti atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teisė į automobilį Honda... 53. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 54. Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo iškeldinti nutraukti.... 55. Priteisti iš ieškovės J. N. ir atsakovo V. N. iš kiekvieno po 54,00 Eur... 56. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti... 57. Naikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2013-05-09 Klaipėdos... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...