Byla 1A-441-174-2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto baudžiamojoje Nr. 1-93-380/2007, pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. G. ir M. J., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Ž., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, suorganizavo didelės vertės turinčio didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu bei sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą ir suklastotą dokumentą realizuoti; R. G., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, sukurstė visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadinti šį turtą, o A. S., gim. ( - ), bei M. J., gim. ( - ), pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadino didelės vertės svetimą turtą, turintį didelę istorinę ir kultūrinę vertę. Nukentėjusiesiems G. J., A. T. ir civilinei ieškovei Palangos miesto savivaldybei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeitė: R. G. nusikalstamą veiką dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo kvalifikavo pagal BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d. ir paskyrė jam vienerius metus laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. S. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., atidėjo dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. Ž. pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. paskyrė 12 MGL (1 500 litų) dydžio baudą, į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2005-02-22 iki 2005-06-30 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.) ir nustatė, kad paskirtą bausmę A. Ž. atliko (BK 65 str. 1 d. 2 punkto a papunktis). Nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., panaikino ir priėmė naują nuosprendį – A. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 4 d., 6 d., 187 str. 2 d. išteisino, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.). Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

5Ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai priteisti 789 796,25 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 743 883 Lt žala, patirta dėl ieškovei priklausančios 1/2 pastato dalies sunaikinimo, ir 45 913,25 Lt gaisro metu pastato patalpose buvusio ieškovės turto sunaikinimo. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2007 m. spalio 12 d. nuosprendyje nustatė, kad atsakovai bendrais veiksmais sunaikino (padegė) ieškovei priklausantį turtą – Palangos mieste esantį ( - ) pastatą. Teismas civilinei ieškovei, t. y. Palangos miesto savivaldybei, pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė ieškinį grindė baudžiamojoje byloje esančiu nuosprendžiu su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendyje padarytais pakeitimais. Padarytos žalos dydį taip pat įrodinėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros apsaugos departamento 2003-01-14 dokumentu

6Nr. (3.12)-2-033, esančiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-380/2007 (baudžiamosios bylos t. 1, b. 1. 100–129). Nurodė, kad ieškovei padarytos 45 913,25 Lt žalos dydis grindžiamas gaisro metu patalpų ir jose ieškovei priklausiusio turto, kurį patikėjimo teise valdė Palangos moksleivių klubas, sunaikinimo faktu. Minėtas turtas po padegimo (gaisro) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-12-24 sprendimu Nr. 206 pripažintas netinkamu naudoti ir nurašytas nustatyta tvarka. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-380/2007 pateikta 2008-02-06 Palangos kultūros centro pažyma Nr. (1.9)-R1-20, joje nurodytas padarytos žalos dydis Palangos moksleivių klubui (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 53–64). Taip pat prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybė (ieškovė) savo teises gynė ir žalą bandė prisiteisti aktyviai. Pateikė ieškinį nustatytu laiku, tačiau ne dėl savivaldybės kaltės byla buvo nagrinėjama kelerius metus. Neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų ieškinio senaties taikymas už tai, kad, pasikeitus savivaldybės juristams, savivaldybės atstovas neatvyko į vieną iš daugelio teismo posėdžių, ir teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškovei Palangos miesto savivaldybei ieškinio senaties terminą ir priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir M. J. ieškovei Palangos miesto savivaldybei 730 000 Lt žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų R. G. ir M. J. po 5 650 Lt žyminio mokesčio.

8Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – Palangos miesto savivaldybės ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, pakeisti – sumažinti priteistą sumą iki

98 251 Lt.

10Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002 09 13 įsakymu Nr. 262 „Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje – ( - ) (reg.Nr. ( - ))“ sudarytos komisijos 2002-12-16 aktu (toliau – 2002-12-16 komisijos aktas), pažymėdamas, kad nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala ir nuostoliai apskaičiuojami taikant ypatingos vertės metodą, pagal kurį nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

11Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr.097 patvirtintas „Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos“ taisykles, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 8 str. 1 d., 8 str. 3 d., 22 str.1 d.

12Nurodo, kad Palangos ( - ) pastatas, esantis ( - ), į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997-11-12 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 317 (teismui pateiktas Kultūros vertybių registro bei Kultūros paveldo objektų duomenų bazės „Voruta“ išrašai, kuriuose nurodoma, kad šis objektas į registrą įtrauktas 1992-05-28, tačiau tai yra akivaizdi techninė klaida, nes pats Kultūros vertybių registras įsteigtas tik 1995 m. (iki 2005 m. – Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras), be to, Kultūros paveldo objektų duomenų bazės „Voruta“ išraše nurodoma, kad duomenys apie objektą surinkti 1997 m., o aprašas užpildytas 1998 m., tuo tarpu nurodoma, kad šie duomenys į registrą suvesti 1992-05-28, taigi akivaizdu, kad šie duomenys negalėjo būti suvesti anksčiau, negu įsteigtas pats registras bei surinkti duomenys.

13Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde pažymi, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, jog 2002-12-16 komisijos aktu nustatyta

141 487 766 Lt dydžio žala neatitinka realiosjos, sudegusio objekto tikrosios gaisro metu buvusios vertės, todėl kyla klausimų dėl šį vertinimą atlikusių specialistų kompetencijos bei objektyvumo, todėl teismas šį aktą privalėjo vertinti kritiškai ir kompleksiškai kartu su kitais byloje esančiais dokumentais. Kaip matyti iš 2002-12-16 komisijos akto, komisija, nustatydama ( - ) padarytą turtinę žalą,si „1984 ir 1987 metais atliktais architektūriniais apmatavimais, architektūrinių detalių apmatavimais,sacija“. Pagal prie šio akto pridėtas „objektines sąmatas“ matyti, kad komisija į objektui padarytos žalos dydį įtraukė stogo, perdangų, grindų, langų, vidaus apdailos ir dekoro atkūrimo darbų kainas bei šių darbų atlikimui reikalingų medžiagų kainas. Tai, kad Palangos ( - ) vertė yra mažesnė, patvirtina ir prie šios civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje esanti 2008-02-06 Palangos kultūros centro pažyma, kurioje buvo nurodyta ( - ) likutinė vertė dieną prieš gaisrą – 16 502 Lt.

15Kultūros vertybių apsauga nėra absoliuti bei amžina, ji tiesiogiai susijusi su konkretaus objekto vertingosiomis savybėmis, jų buvimu bei būkle, todėl kultūros vertybių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad nustačius kultūros vertybių sunykimo ar sunaikinimo faktą, vertybei praradus požymius, apibrėžiančius jos vertę ar išnykus visuomeninei reikšmei, tokia vertybė išbraukiama iš Kultūros vertybių registro (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2002-07-01 redakcija) 11 str.). Vertinant tokį reguliavimą sistemiškai, darytina išvada, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir vertinant atskiras konkrečios kultūros vertybės vertingąsias savybes – konkrečiam objektui praradus vieną ar kitą vertingąją savybę, arba tam tikroms vertingosios savybėms sunykus, sumažėjus jų apimčiai, konkretus saugomas objektas nebegali būti saugomas toje dalyje, kuri susijusi su nebesamų ar sunykusių vertingųjų savybių buvimu, jų apimtimi.

16Kaip matyti iš pateikiamų minėtų registrų išrašų, taip pat iš minėto 2002-12-16 komisijos akto, ( - ) iki 2002-08-25 buvo apžiūrimas ir tiriamas, duomenys apie jo būklę bei vertingąsias savybes buvo fiksuojami 1984 m., 1987 m., 1988 m., 1997 m., 1998 m., taip pat šis objektas buvo apžiūrėtas ir 2008 m. Apeliantui nesuprantama, kodėl nustatant ( - ) padarytą žalą, vertinimas buvo atliekamas pagal daugiau nei 15 metų senumo duomenis, nors šis objektas buvo apžiūrėtas, aprašytas bei fotografuotas 1997 m. bei 1998 m. Natūralu, kad per tokį ilgą laiko tarpą kai kurios vertingosios ( - ) savybės galėjo būti sunykusios, sunaikintos (tai nuolatos nurodė atsakovo R. G. atstovas), todėl buvo būtina remtis kuo naujesniais duomenimis apie objektą.

17Nepaisant to, teisminio bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išsiaiškinta, kodėl 2002-12-16 komisijai atliekant ( - ) padarytos žalos dydžio nustatymą, nebuvo remiamasi žymiai naujesniais duomenimis, visiškai nepateikta jokių motyvų, kodėl pagal nepagrįstai senus duomenis nustatytas žalos dydis laikytinas tinkamu įrodymu. Teismas apsiribojo tik Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 patvirtintos „Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos“ 13 p. nuostata, kad skaičiuojant nekilnojamajai kultūros vertybei padarytą žalą nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad pagal tą pačią normą nuostoliais tokiais atvejais laikoma ir dokumentais užfiksuotiems kultūros vertybių vertingiesiems

18Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad nemažai vertingųjų ( - ) savybių buvo užfiksuotos ir aprašytos tik 2008 metais, iki tol jų neįtraukiant į saugomų ( - ) vertingųjų savybių sąrašą ir netyrus, be to, dalis vertingųjų savybių, fiksuotų dar 1988 metais (po architektūrinių matavimų, kuriais nustatant padarytą žalą rėmėsi komisija), buvo išnykusios ir nebeužfiksuotos 1997 metais vykusios apžiūros, aprašymo bei fotofiksacijos metu. Todėl komisija, nustatydama ( - ) padarytos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi senesniais kultūros vertybės dokumentais, neatsižvelgdama į egzistuojančius vėlesnius apskaitos dokumentus, taip pat nesuprantama, kokiu būdu komisija nustatė kai kurių atstatomųjų darbų kainą, kai žalos nustatyto metu nebuvo (ir nėra iki šiol) duomenų apie kai kurias ( - ) detales, nes jos nebuvo tyrinėtos, užfiksuotos, aprašytos.

19Toks ( - ) padarytos žalos skaičiavimas, apelianto teigimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 patvirtintos „Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos“ nuostatoms, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų visą pastato atstatymo kainą, remiantis vien tik nepagrįstai senais duomenimis, vertintinas kaip bandymas neteisėtai praturtėti. Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės įteisino situaciją, kai iš žalą nekilnojamajai kultūros vertybei padariusio asmens galima priteisti ne tik faktinių, dokumentuose užfiksuotų vertingųjų savybių atkūrimo, bet ir visų kada nors buvusių vertingųjų savybių atkūrimo sąnaudas, nepriklausomai nuo to, kad šių vertingųjų savybių žalos padarymo metu jau seniai nebebuvo ne dėl žalą padariusio asmens, o dėl kitų asmenų kaltės ar natūralių procesų.

20Nors nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas specifinės deliktinės žalos atlyginimo klausimas, apelianto įsitikinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas vis tiek privalėjo analizuoti ir nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

21Apelianto teigimu, šioje civilinėje byloje taip ir nebuvo pateikta vienareikšmiškų įrodymų, kokios ( - ) vertingosios savybės buvo gaisro metu, todėl nebuvo įrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovų veiksmų ir konkrečių pastato vertingųjų savybių sugadinimo ar sunykimo. Byloje ne kartą buvo akcentuojama, kad gaisro išvakarėse ( - ) būklė buvo prasta, pastatas buvo labai apleistas, neprižiūrimas. Nepaisant to, iš atsakovų solidariai priteista žala buvo nustatyta, remiantis nepagrįstai senais apskaitos dokumentais, kurių turinys prieštaravo vėlesnių apskaitos dokumentų turiniui ir faktinei būklei, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai galbūt dėl kitų asmenų aplaidumo padarytos ar dėl natūralių procesų per ilgą laiką atsiradusios žalos ( - ) atlyginimą priteisė iš atsakovų, nenustatęs tarp atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio.

22Tinkamas žalos dydžio įrodymas yra ieškovo pareiga, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, kad negalint ieškovui įvykdyti šios pareigos, žalos dydį nustato teismas. Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad nors ieškovė nepateikė jo argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo paneigiančių įrodymų, tačiau, kaip minėta, teismas nagrinėjamu atveju priteisė ieškovei ne tik dėl atsakovų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimą, tačiau ir atlyginimą tų išlaidų, kurios apima gaisro metu nebuvusių kultūros vertybės vertingųjų požymių atkūrimo kaštus, taip pat atkūrimo kaštus tų vertingųjų savybių, kurios buvo netyrinėtos, todėl nesant jokių duomenų apie šias vertingąsias savybes iš esmės nebuvo galimybės realiai, o ne hipotetiškai apskaičiuoti šių vertingųjų savybių atkūrimo kaštų. Taigi teismas priteisė tikėtinos, o ne realios žalos atlyginimą. Tokia praktika, apelianto teigimu, negali būti laikoma tinkama, nes tokiu būdu pažeidžiamos atsakovų teisės ir sudaromos galimybės ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis.

23Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl visa

242002-12-16 komisijos akte nurodyta žala (gaisro metu buvusių ( - ) vertingųjų savybių atkūrimo sąnaudos) laikytina dėl atsakovų kaltės ieškovei padaryta ir atlygintina žala, taip pat neanalizavo atsakovo R. G. advokato argumentų dėl( - ) būklės gaisro metu skyrimosi nuo prieš daugiau kaip 15 metų užfiksuotos apskaitosnepateikė jokių motyvų, kodėl šiais argumentais nesirėmė ir juos atmetė. Apklaustas teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovas paaiškinti, kaip buvo nustatyta būtent tokia suma, todėl teismo sprendimas, apelianto nuomone, pagrįstas tik prielaidomis, tai yra draudžiama.

25Teismui buvo pateikta VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pažyma. (4.7.) KRkurioje nurodyta nekilnojamojo turto, adresu ( - ), vidutinės rinkos vertėsadministracinis pastatas kainavo Lt.

26Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d., nusprendė, jog kadangi ieškovės pateiktuose žalos dydžio apskaičiavimuose yra neaiškumų, teismas pats nustatė žalos dydį.

27Apelianto teigimu, anksčiau paminėti pažeidimai laikytini esminiais, lėmusiais iš esmės neteisingo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą, todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis dėl žalos priteisimo ieškovei Palangos miesto savivaldybei iš atsakovų R. G. ir M. J. (apelianto skunde nurodoma, kad kartu pasisakoma ir dėl antrojo atsakovo, t. y. M. J., nes abiejų atsakovų atsakomybė yra solidarioji) turi būti pakeista, sumažinant priteistą sumą iki 16 502,00 Lt, atmetus atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, nors, apelianto nuomone, ieškinio senaties terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir neturėjo būti atnaujintas.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės Palangos miesto savivaldybės įgaliotas asmuo V. K. prašo atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimas yra teisingas, teismas kvalifikuotai argumentavo savo sprendimą.

29Ieškovės Palangos miesto savivaldybės atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93- 380/2007 R. G., kuris anksčiau kelis kartus buvo teistas už daugelį nusikaltimų, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl Palangos ( - ) padegimo. Teismas, nustatydamas ieškovei padarytą žalą, pagrįstai rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262 sudarytos specialistų komisijos 2002-12-16 aktu (baudžiamosios bylos t. 1, b. 1. 95–98, 100–129). Pavyzdžiui, dėl Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno gaisro padarytą žalą taip pat nustatinėjo analogiška KPD sudaryta komisija. Apelianto pamąstymai, kad nėra aiškios vertingosios sudeginto objekto savybės, kad jos buvo sunykusios, bei pamąstymai dėl istorinio Palangos ( - ) išbraukimo iš Kultūros vertybių registro yra įžūlūs ir niekiniai. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad nėra nustatyta R. G. kaltė, nepagrįstai bando kvestionuoti įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos. Formuodamas teismų praktiką, LAT 2010-06-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010 nurodė: „jeigu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nustato esant sąlygas civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese“. Dėl senaties ieškovės Palangos miesto savivaldybės argumentai ir LAT praktika yra nurodyti dublike, todėl dėl koncentruotumo šie argumentai atsiliepime į apeliacinį skundą nebekartojami. Apeliantas nepagrįstai prašo priteistą sumą sumažinti iki 16 502 Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 459 patvirtino Palangos ( - ) pastato (mūrinės dalies, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė) restauravimo ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą (Žin, 2012, Nr. 50-2466) ir programai įgyvendinti Vyriausybė skyrė 700 000 Lt. Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 189 Palangos ( - ) restauravimui skyrė dar 400 000 Lt. Už minėtus pinigus, kurie yra žymiai didesni nei priteista suma, yra sutvarkyta tik savivaldybei priklausančios ( - ) dalies išorė. Atlikus savivaldybės valdomos dalies pastato dalies išorės tvarkomuosius paveldosaugos darbus, Palangos miesto savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Klaipėdos projektas“ už 172 000 Lt parengė Palangos miesto savivaldybės valdomos Palangos ( - ) pastato (mūrinės dalies) ( - ), kapitalinio remonto (restauravimo–pritaikymo) darbų projektą. Savivaldybės pastato dalies vidui įrengti reikia skirti dar mažiausiai 2 milijonus litų, todėl apelianto prašymas priteistą sumą sumažinti iki 16 502 Lt neatitinka protingumo kriterijų. Niekas neliepė apeliantui sudeginti Palangos ( - ). Pagal CK 6.245 str. yra taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas.

30( - ) padegėjai už įvairių nusikaltimų padarymą buvo teisti ir anksčiau: R. G. buvo teistas 2 kartus, niekur nedirbantis, M. J. anksčiau buvo teistas net 9 kartus. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio mėnesį jis gyveno nakvynės namuose kartu su M. J. viename kambaryje. R. G. pasiūlė padegti ( - ). Ryte jie nuvažiavo į Palangą, kaip ir buvo sakęs R. G., ( - ) viduje rado talpyklas su benzinu. M. J. išlaistė kurą, o jis uždegė degtuką. Pastatas užsidegė. Tą pačią dieną jam R. G. davė 1 500 Lt. R. G. sakė, kad padegti prašė Algis, o šio pastato padegimo nori pats pastato šeimininkas, kuris bandė šį pastatą remontuoti, tačiau niekaip jo negali pasidalyti su kitais savininkais, todėl savininkui geriau šį pastatą sudeginti ir į jo vietą pastatyti naują. Be to, A. S. parodė, kad yra matęs R. G. bendraujant su G. J. sūnumi Ž. J., o ar R. G. palaiko ryšius su kitais J., nežino. Nuteistasis M. J. teigė, kad A. S. jam paaiškino, jog reikės padegti ( - ) pastatą Palangoje, ir išsamiai papasakojo, kokius veiksmus turės padaryti. A. S. jam paaiškino, kad tą pastatą restauruoti yra brangiau negu pastatyti naują, todėl jį reikia sudeginti. Iš A. S. jis suprato, kad šį darbą jam kažkas užsakė, galvojo, kad tai to pastato savininkas, nors tiksliai to pasakyti negali, nes kai A. S. paskambindavo į jo mobiliojo ryšio telefoną tartis dėl minėto darbo, A. S. visada išeidavo kalbėtis iš kambario, kad niekas pokalbio negirdėtų. Liudytojas A. M. teigė, kad ( - ) padegėjas M. J. yra metalo vagis ir narkomanas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp R. G. bei A. Ž., iš kurių galima suprasti tai, kad R. G. reikia, jog A. Ž. gal iš J. ar ko kito gautų bylų reikalams penkiasdešimt tūkstančių litų – „50 štukų“. Pokalbio pabaigoje, lyg prisiminęs užduotį, kad su A. Ž. turi kalbėtis apie pastato padegimą, R. G. lyg tarp kitko pasako, jog: „taip paprastai kalbant supranti, kas mane vot viduj, taip žinai drasko. Aišku aš suprantu, aš ten kaltas tuom, kuom esu kaltas, ten, šitas viskas aišku...Bet kodėl tarkim turiu ten aukotis tenais už tą J., žinai...Visos tos aukos kainai. Žinai kaip matai daug ir galvoji, lygini...“.

31Ieškovės Palangos miesto savivaldybės atstovo teigimu, nuteistasis ir atsakovas R. G. vietoj to, kad vilkintų sprendimo įgyvendinimą, geriau dėtų pastangas, kad kartu su 10 kartų teistu įkalinimo įstaigose ir nakvynės namuose laiką leidžiančiu asmeniu bent jau pradėtų atlyginti ieškovei padarytą žalą.

32Savivaldybė aktyviai siekia, kad visos vietos bendruomenės turtą sudeginę asmenys atsakytų už savo veiksmus.

33Atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

35Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, suorganizavo didelės vertės, turinčio didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę, svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu bei sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą ir suklastotą dokumentą realizuoti; R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, sukurstė visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadinti šį turtą, o A. S. bei M. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jie 2002-08-25, veikdami bendrininkų grupe, visuotinai pavojingu būdu (padegant) tyčia sugadino didelės vertės svetimą turtą – Palangos ( - ), t. y. pastatą, esantį ( - ), turintį didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę, būtent:

36„2002 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje Klaipėdos mieste, tiksli data bei vieta nenustatyta, A. Ž., parengęs ( - ) pastato, esančio Palangos mieste, padegimą, organizavo šios nusikalstamos veikos padarymą bei vadovavo duodamas nurodymus R. G. surasti asmenis, kurie sutiktų už 2000 litų atlygį padegti ( - ) pastatą. Vykdydamas jo nurodymus R. G. 2002 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val., netoli nakvynės namų, esančių Viršutinėje g. 21, Klaipėdos m., susitiko su A. S. ir pasiūlė jam padegti ( - ), pažadėjo už tai sumokėti 2000 litų, paaiškino, kad šio pastato viduje yra palikti indai su benzinu. Taigi perduodamas iš A. Ž. gautus nurodymus, R. G. sukurstė A. S. padaryti nurodytą nusikalstamą veiką. A. S. padaryti šį nusikaltimą sutiko. Praėjus keletui dienų po susitikimo su R. G., 2002 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, A. S. dalyvauti ( - ) padegime pasiūlė M. J., pažadėjo už tai jam sumokėti 1000 litų. M. J. sutikus, A. S., veikdamas su juo bendrininkų grupe, vykdydamas A. Ž. per R. G. perduotus nurodymus, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą 2002-08-25, apie 11 val., atvyko prie Palangos miesto kultūros centro – ( - ), esančio ( - ), mieste. M. J. pro neužkaltas šio pastato duris įlindo į vidų ir A. S. nurodymu ( - ) viduje, nenaudojamose šio pastato patalpose, išpilstė ten rastą A. Ž. ir R. G. paliktą į tris indus supiltą benziną - 60 litrų. M. J. išlindus į lauką, A. S. degtukais paminėtą pastatą tyčia visuotinai pavojingu būdu padegė. Kilusio gaisro metu buvo stipriai sugadintas turintis didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės svetimas turtas - Palangos miesto savivaldybei, grafui A. T. ir G. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis ( - ). Tuo šiems nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė 1,487,766 litų turtinė žala. Po nusikaltimo padarymo A. Ž. R. G. už padegimą perdavė pažadėtus 2000 litų, o šis pinigus atidavė A. S. ir M. J.. <...> 2005 m. vasario 18-19 dienomis, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. Ž. įkalbėjo UAB „Vaizdų pasaulis“ Klaipėdos padalinio direktorių G. B. suklastoti dokumentą ir jį realizuoti. Įkalbėtas G. B. A. Ž. perduotame darbo pažymėjime padarė neatitinkančius tikrovės įrašus apie tai, kad A. Ž. dirba UAB „Vaizdų pasaulis“, įsikūrusioje Tiltų g. 3, Klaipėdos mieste, vadybininku, į šį darbo pažymėjimą įrašė numerį 050201/01, įklijavo A. Ž. perduotą fotonuotrauką, uždėjo UAB „Vaizdų pasaulis“ spaudo „SUTARTIMS“ atspaudą ir šiame neatitinkančiame tikrovės darbo pažymėjime pasirašė, taip darbo pažymėjimą suklastojo. Po to Klaipėdos mieste, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastotą darbo pažymėjimą A. Ž. prašymu perdavė, taip jį realizavo. Taip palenkęs G. B. suklastoti oficialų dokumentą bei jį realizuoti A. Ž. G. B. sukurstė padaryti nusikalstamą veiką.“

37Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu taip pat pripažino nukentėjusiesiems G. J., A. T. ir civilinei ieškovei Palangos miesto savivaldybei teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

38Ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai priteisti 789 796,25 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 743 883 Lt žala, patirta dėl ieškovei priklausančios 1/2 pastato dalies sunaikinimo, ir gaisro metu pastato patalpose buvusio 45 913,25 Lt vertės ieškovės turto sunaikinimo.

39Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies – atnaujino ieškovei Palangos miesto savivaldybei ieškinio senaties terminą, priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir M. J. ieškovei Palangos miesto savivaldybei 730 000 Lt litų žalos atlyginimo. Kitą dalį ieškinio atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų po 5 650 Lt žyminio mokesčio.

40Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2013 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo, vadovaudamasi CPK 324–331 str., perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

41Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

422012-11-28 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, pakeisti – panaikinti šią sprendimo dalį, praleidus ieškinio senaties terminą, jei apeliacinės instancijos teismas nespręstų, kad ieškinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai, tuomet prašo sumažinti priteistą sumą iki 8 251 Lt. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

43Dėl ieškinio senaties

44Ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007 ir kt.). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal jo nustatytas faktines aplinkybes, laikydamasis nurodytų kriterijų, įstatyme įtvirtintų ieškinio senaties termino skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklių, motyvuotai ir pagrįstai padarė atitinkamas išvadas dėl termino atnaujinimo.

45Dėl žalos dydžio (nuostolių) nustatymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

46Apeliantas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio teismo procesiniu sprendimu, nurodo, kad byloje netinkamai nustatytas žalos dydis, kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimus.

47Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 p. asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, iš naujo civilinėje byloje įrodinėti nebereikia. Byloje kilo ginčas tik dėl žalos dydžio. CK 6.281 straipsnio 1 dalis nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

48CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

49Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad 2002-08-25 ( - ) pastato gaisras iki pamatų sunaikino centrinį jungiamąjį korpusą. Medinėje šiaurinio korpuso dalyje išdegė stogas, perdengimai, išliko veranda ir trys korpuso sienos (šiaurinė, vakarinė ir rytinė). Pietinėje mūrinėje ( - ) dalyje nudegė stogas, išdegė antro aukšto medinės perdangos ir iš dalies perdengimai (baudžiamosios bylos Nr. 1-93-380/2007, t. 1,

50b. l. 100–129).

51Palangos ( - ) nuo 2001-02-13 yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir tokio daikto vertė bei padaryta žala nustatinėtina pagal tam tikras taisykles. Nustatant nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytą žalą ir nuostolius, taikomas ypatingosios vertės metodas, kai skaičiuojama vertybės kultūrinės vertės požymių (vertingųjų dalių ir elementų), užfiksuotų vertybės apskaitos dokumentuose, praradimo arba atkuriamoji vertė ir neskaičiuojamas nusidėvėjimas. Vertinant žalą ir nuostolius atsižvelgiama į vertybių medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą.

52Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

53Nagrinėjamoje byloje ieškovai jiems padarytą žalos dydį įrodinėjo Kultūros vertybių apsaugos departamento komisijos 2002-12-16 žalos nustatymo ir įvertinimo aktu. Šio akto duomenimis gaisro pastatui padaryta žala įvertinta 1 487 766 Lt (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 95–96). Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262 ‚Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje – ( - ) (reg. Nr. ( - ))“ sudaryta komisija 2002-12-16 aktu nustatydama ir įvertindama pastatui padarytą

541 487 766 Lt žalą, apžiūrėjo pastatą vietoje, išklausė pastato savininkų paaiškinimus ir pavedė inžinieriui – sąmatininkui – ekspertui atlikti darbų sąmatą, kuri buvo pridėta prie komisijos akto ir įvertinta. 2002-12-16 aktas atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 097 patvirtintos Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos reikalavimus (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 95–98, 100–129). Taigi pagal šios komisijos išvadą gaisro padaryta žala įvertinta 1 487 766 Lt (b. l. 58). Iš komisijos protokolo matyti, kad inžinierius – sąmatininkas – ekspertas, atlikęs darbų sąmatą, nurodė, kad šiandien neaišku, ką galima išsaugoti iš likusių korpusų ir elementų, todėl žalos skaičiavimui siūlo naudoti principą, kiek kainuotų ( - ) atstatymas (b. l. 60). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto žalos dydžio nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį teisingai atsižvelgė į atstatomąją pastato kainą.

55Pagal teismų formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

56Atsakovas, nesutikdamas su šioje byloje pareikštais ieškovės reikalavimais, turėjo teikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis). Nurodytų procesinių teisių ir pareigų atsakovai šioje byloje neįgyvendino. Atsakovo R. G. atstovo apeliaciniame skunde nurodyta Palangos kultūros centro 2008-02-06 pažyma (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 52), pagal kurią likutinė pastato ( - ) vertė 2002-08-24 (vieną dieną iki turto sugadinimo) sudarė 16 502 Lt; VĮ „Registrų centras“

572011-10-04 raštas Nr. (4.7.16) KR-482, kuriame teigiama, kad nekilnojamojo turto esančio Vytauto g. 45, Palangos m., vidutinė rinkos vertės paskaičiuotos 2002-08-24 buvo 818 000 Lt nepaneigia Kultūros vertybių apsaugos departamento komisijos 2002-12-16 žalos nustatymo ir įvertinimo aktu nustatytos žalos dydžio. Atsakovas, manydamas, kad gaisro metu apgadinto turto atstatymo kaštai yra kitokie, galėjo teikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

58Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Aiškindamas Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas, taip pat kad Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, o kultūros paminklai bei vertybės turi būti saugomi, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama ir kultūros paminklai bei vertybės būtų saugomi, – būtent valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Įgyvendindamas šias valstybės funkcijas įstatymų leidėjas priėmė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kurio paskirtis išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Minėto teisės akto 29 straipsnyje reglamentuojamas žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą matyti, kad yra numatyti du subjektai, kurių teisėti interesai yra pažeidžiami dėl padarytos žalos, t. y. valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 39 punktas) bei visuomenė.

59Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų

60Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; ir kt.) Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo motyvai – dėl ( - ) įrašymo į Kultūros vertybių registrą datos, jo būklės aprašymo netikslumų ir pan. reikšmės šioje byloje neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

62Paduodant apeliacinį skundą R. G. buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Apeliacinį skundą atmetus, nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

63Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

65atsakovo R. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

66Priteisti iš R. G. 11 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Ž.,... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, išnagrinėjęs... 5. Ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovų R. G. ir... 6. Nr. (3.12)-2-033, esančiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-380/2007... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu... 8. Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo... 9. 8 251 Lt.... 10. Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde teigia,... 11. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į... 12. Nurodo, kad Palangos ( - ) pastatas, esantis ( - ), į Kultūros vertybių... 13. Atsakovo R. G. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde pažymi,... 14. 1 487 766 Lt dydžio žala neatitinka realiosjos, sudegusio objekto tikrosios... 15. Kultūros vertybių apsauga nėra absoliuti bei amžina, ji tiesiogiai susijusi... 16. Kaip matyti iš pateikiamų minėtų registrų išrašų, taip pat iš minėto... 17. Nepaisant to, teisminio bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išsiaiškinta,... 18. Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad nemažai vertingųjų ( - ) savybių... 19. Toks ( - ) padarytos žalos skaičiavimas, apelianto teigimu, prieštarauja... 20. Nors nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas specifinės deliktinės žalos... 21. Apelianto teigimu, šioje civilinėje byloje taip ir nebuvo pateikta... 22. Tinkamas žalos dydžio įrodymas yra ieškovo pareiga, o Lietuvos Respublikos... 23. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl... 24. 2002-12-16 komisijos akte nurodyta žala (gaisro metu buvusių ( - )... 25. Teismui buvo pateikta VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pažyma. (4.7.)... 26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 str.... 27. Apelianto teigimu, anksčiau paminėti pažeidimai laikytini esminiais,... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės Palangos miesto savivaldybės... 29. Ieškovės Palangos miesto savivaldybės atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos... 30. ( - ) padegėjai už įvairių nusikaltimų padarymą buvo teisti ir anksčiau:... 31. Ieškovės Palangos miesto savivaldybės atstovo teigimu, nuteistasis ir... 32. Savivaldybė aktyviai siekia, kad visos vietos bendruomenės turtą sudeginę... 33. Atsakovo R. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinis skundas... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 36. „2002 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje Klaipėdos mieste, tiksli data... 37. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu taip... 38. Ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašė iš atsakovų R. G. ir... 39. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieškovės Palangos... 40. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2013 m. kovo 20... 41. Apeliaciniu skundu atsakovo R. G. atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 42. 2012-11-28 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, pakeisti –... 43. Dėl ieškinio senaties... 44. Ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio... 45. Dėl žalos dydžio (nuostolių) nustatymo, įrodinėjimo ir įrodymų... 46. Apeliantas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio teismo procesiniu sprendimu,... 47. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3... 48. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 49. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo... 50. b. l. 100–129).... 51. Palangos ( - ) nuo 2001-02-13 yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros... 52. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 53. Nagrinėjamoje byloje ieškovai jiems padarytą žalos dydį įrodinėjo... 54. 1 487 766 Lt žalą, apžiūrėjo pastatą vietoje, išklausė pastato... 55. Pagal teismų formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame... 56. Atsakovas, nesutikdamas su šioje byloje pareikštais ieškovės reikalavimais,... 57. 2011-10-04 raštas Nr. (4.7.16) KR-482, kuriame teigiama, kad nekilnojamojo... 58. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2... 59. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų... 60. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismų... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 62. Paduodant apeliacinį skundą R. G. buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio... 63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 65. atsakovo R. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą... 66. Priteisti iš R. G. 11 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei....