Byla 2A-500-459/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. U., atsakovui G. J., jo ir V. J. bei V. J. atstovėms, advokatėms A. P. ir R. D. P., atsakovei V. J., jos atstovei, advokatei S. Š., atsakovei Giletai E. J., jos atstovui, advokatui G. M., trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės atstovui V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atsakovų G. J., V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J., Ž. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VĮ Turto fondui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, U. K. T. dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, atlyginimo priteisimo ir žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovų G. J., V. J., G. E. J., V. J., V. J. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškinyje prašė: 1) paimti iš atsakovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. daikte, unikalus Nr. ( - ), išlikusias dalis (pamatų fragmentus) proporcingai idealiajai nuosavybės teisės daliai, nesant konkrečiai apibrėžtos ir įregistruotos atsakovams priklausančių pastato dalių nuosavybės: iš G. J. – 19/100 dalių ( - ) pastato, G. E. J. – 14/100 dalių ( - )o pastato, iš V. J. – 7/100 dalis ( - ) pastato, iš V. J. – 3/100 dalis ( - ) pastato, iš V. J. – 7/100 dalis ( - ) pastato; 2) pripažinti, kad paimamo daikto – nekilnojamosios kultūros vertybės ( - ) dalies – vertės atlyginimo klausimas iš dalies jau yra išspręstas, priteisiant žalos atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-8144-512/2012, todėl paimamų daiktų vertės atlyginimo atsakovams klausimas nebeturėtų būti sprendžiamas pakartotinai; 3) priteisti atsakovams solidariai 10 139,60 Eur (35 010,00 Lt) už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusios kultūros vertybės dalies fragmentus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Papildomame ieškinyje ieškovas prašė priteisti valstybės naudai solidariai iš atsakovų, taip pat ir Ž. J. 30 108,37 Eur (103 958,17 Lt) nekilnojamojo turto vertybės daliai padarytos žalos atlyginimą.
    1. Ieškovas nurodė, jog atsakovai, būdami kultūros vertybės ( - ), dalies bendraturčiai, nuo nuosavybės teisių įgijimo momento, t. y. laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2013 metų, netvarkė kultūros vertybės ir jos neprižiūrėjo. Ieškovo pareigūnai teikė savininkams reikalavimus tvarkyti turimą nuosavybės dalį, taikė administracinę atsakomybę, kvietė į pasitarimus kultūros vertybės išsaugojimo klausimais, surašė ne vieną apžiūros aktą, konstatuojantį blogėjančią statinio būklę. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos, Palangos miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, joje ( - ) pastatas buvo pasidalytas tarp bendraturčių atsakovų ir Palangos m. savivaldybės: nustatyta, jog medinė pastato dalis, priklausanti atsakovams, gali būti tvarkoma ir naudojama atskirai nuo mūrinės dalies. Tačiau atsakovai savo turto dalies netvarkė.
    2. Ieškovas pažymėjo, jog 2002-08-25 ( - ) kilo gaisras, kurio metu nekilnojamoji kultūros vertybė buvo sugadinta. Dėl pastato nepriežiūros 2010-08-24 įvyko ( - ) statinio avarija: griuvo dalis sienos. Po jos speciali komisija atsakovams pasiūlė suirusias statinio liekanas demontuoti dėl visiško jų susidėvėjimo ir kaip keliančias pavojų žmonių gyvybei. Atsakovui ir dalies turto savininkui G. J. 2010-11-23 išduotas leidimas Nr. 29 išardyti avarinės būklės statinio dalis ir užkonservuoti likusius pamatus pagal parengtą techninį projektą. Vilniaus apygardos teismo sprendimais baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-2010 nuo 2008 m. buvo apribota nuosavybės teisė į G. J. ir V. J. turtą, taip pat ir į ( - ), dalį, todėl avarinės būklės statinio dalių išardymas ir pamatų konservavimas buvo atliekamas tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. priėmė tai leidžiančią nutartį.
    3. Atsakovai jokių realių veiksmų siekdami išsaugoti medinę ( - ) pastato dalį nuo nuosavybės teisių įgijimo neatliko, todėl jiems priklausanti kultūros vertybė visiškai sunyko: liko tik pamatai, kurių medžiagų vertė yra 35 010,00 Lt, tai atitinka 10 139,60 Eur.
    4. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog kultūros vertybės valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog netinkamai laikomas kultūros paveldo objektas gali būti paimamas valstybės nuosavybėn Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.66 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti ir paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn, o asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas. Ieškovas mano, kad ieškinio ir papildomo ieškinio reikalavimai kaip pagrįsti ir įrodyti turi būti patenkinti.
  3. Atsakovai pareiškė priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovo atsakovams 49 501,85 Eur (170 920 Lt) nuostolių sumą: G. J. – 30 995,13 Eur (107 020,00 Lt); V. J. – 1 789,85 Eur (6 180,00 Lt); G. E. J. – 8 352,64 Eur (28 840,00 Lt); V. J. – 4 176,32 Eur (14 420,00 Lt); V. J. – 4 176,32 Eur (14 420,00 Lt).

43.1. Atsakovai nurodė, jog jų pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovai nuo pat pastato įgijimo tinkamai juo rūpinosi, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atstatyti ( - ) trukdė G. J. ir V. J. priklausančiai daliai taikyti areštai: nuo 2001-10-25 iki 2003-07-03; nuo 2006-07-12 iki 2012-01-26 ir nuo 2013-12-15, nors Vilniaus apygardos teismas 2010-10-25 ir leido G. J. vykdyti 2010-08-24 avarijos likvidavimo darbus bei sumažinti ( - ) vertę (taip nurodyta priešieškinyje (tomas IV, b. l. 95)). Be to, pagal iki 2010-10-01 galiojusį teisinį reglamentavimą, norint gauti statybos leidimą, turėjo būti suformuotas žemės sklypas. V. J. investavo į ( - ) remonto darbus 5 734,48 Eur (19 800 Lt). Ieškovas neišdavė leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal 2012-11-02 Reikalavimą pašalinti pažeidimus. Tačiau, nepaisant to, ieškovas pateikė teismui ieškinį ir sąmatą, rodančią, jog atsakovai neva padarė ( - ) 29 830,86 Eur (103 000 Lt) žalos. Būtent šią sumą ieškovas turėtų sumokėti atsakovams, kadangi ieškovas ignoravo atsakovų prašymus ir neišdavė leidimo atstatyti ( - ). Be to, ieškovas privalo atlyginti atsakovui 2 040,37 Eur (7 045 Lt) už 2005 metais atliktus ( - ) pastato likučių sutvarkymo darbus ir medžiagas bei 19 670,99 Eur (67 920 Lt) už įvykdytą ieškovo reikalavimą pašalinti pažeidimus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-09-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
    1. Teismas nurodė, jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai nuo 2002 metų iki 2013 metų kreipėsi į ieškovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl Palangos ( - ) pastato dalies tvarkymo darbų, žemės sklypo formavimo klausimų, bendrų su bendraturte Palangos miesto savivaldybe pastato tvarkymo ir atstatymo projektų (tomas I, b. l. 121–122, 139–143, 158–179, 182–198, tomas II, b. l. 14–32, 36–45, 50–72, 96–111, 115–120, 124–150, 156–173, 175–176, 181–189, tomas III, b. l. 2–106). ( - ) pastatas apgadintas 2002 m. gaisro metu; 2010 m. nugriuvo pastato sienos fragmentas; atsakovai G. J. ir V. J. įpareigoti atlikti pastato nuosavybės dalies tvarkymo darbus; šie reikalavimai buvo įvykdyti, tai patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2005-11-02 apžiūros aktas, jame nurodyta, kad medinė pastato korpuso dalis išvalyta, pašalintos griuvenos. Komisijos dėl nekilnojamosios kultūros vertybės ( - ) pastato Palangoje 2005-03-23 posėdžio protokole užfiksuota, kad blogėja visa pastato būklė, būtina svarstyti dėl pastato konservavimo, lėšų skirstymo ir detaliojo plano sprendimų, susijusių su ( - ) priskirtinu žemės sklypu (tomas II, b. l. 83–90, 124–126). 2005 m. atsakovo G. J. užsakymu ir jo lėšomis parengtas ( - ) pastato tvarkymo ir atstatymo darbų projektas, kuris neįgyvendintas dėl ginčų tarp ( - ) pastato bendraturčių. Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-11, 2005-09-05, 2010-10-22, 2012-09-11 procesiniai sprendimai įrodo, kad ginčai tarp bendraturčių dėl ( - ) pastato naudojimo, tvarkymo ir priežiūros ne kartą buvo sprendžiami teismuose (tomas I, b. l. 144–145, 180–181, tomas II, b. l. 46–47, 112–113, 121–123). 2011-08-10 Vilniaus apygardos teismo ir 2011-09-02 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais atsakovui G. J. apribotos nuosavybės teisės į Palangos ( - ) pastatą (tomas II, b. l. 9–13). Atsakovams buvo apribotos jiems priklausančios ( - ) pastato dalies nuosavybės teisės, dėl nuosavybės teisių apribojimų visi turto bendraturčiai negalėjo atlikti jokių ( - ) pastato dalies tvarkymo darbų.
    2. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybė, kaip mūrinės ( - ) pastato dalies savininkė, dėl lėšų trūkumo jai priklausančios ( - ) pastato dalies netvarkė iki pat 2012 m. (tomas II, b. l. 34, 139–141). Palangos miesto savivaldybės mūrinės ( - ) pastato dalies atstatymo ir kapitalinio remonto darbai pradėti 2012 m. (tomas I, b. l. 24–31), tačiau dėl ginčo teisme ir atsakovų nuosavybės teisių apribojimo atsakovams nebuvo išduoti leidimai tvarkyti ir atstatyti jiems priklausančią ( - ) pastato dalį, taip pat nebuvo sprendžiami žemės sklypo priskyrimo klausimai. Iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės 2012-01-03 atsakymo į 2010-05-25 atsakovų paklausimą yra pagrindas daryti išvadą, kad Palangos miesto savivaldybė, kaip tam tikrus klausimus sprendžianti viešojo administravimo institucija, nebuvo aktyvi ir linkusi bendradarbiauti su atsakovais dėl Kurhauzo pastato tvarkymo ir atstatymo.
    3. Ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiksmai, siekiant ( - ) pastato išsaugojimo, 2003–2013 metais buvo fragmentiški, pasireiškė kelių reikalavimų (2008 m., 2010 m., 2012 m.), susijusių su tvarkymo darbais, bet ne su kultūros vertybių požymių turinčio pastato išsaugojimu, surašymu. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai tyčiniais veiksmais ar neveikimu neprižiūrėjo ( - ) pastato dalies. Nenustačius atsakovų tyčinių veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.66 straipsnio 1 dalies nuostatas.
    4. Teismas netenkino ieškovo papildomų reikalavimų dėl Kurhauzo pastato daliai padarytos žalos atlyginimo, šiam reikalavimui taikydamas ieškinio senatį, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 d. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisijos 2012-06-07 aktą teismas vertino kaip nepakankamą rašytinį įrodymą žalos atsiradimo priežastims ir žalos dydžiui konstatuoti.
    5. Teismas netenkino ir atsakovų priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad atsakovų turtui gaisro metu padarytos žalos atlyginimas priteistas teismo sprendimu, o kitų priešieškiniu prašomų priteisti nuostolių atsakovai neįrodė.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir ieškinį tenkinti.
    1. Ieškovas nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, jog atsakovai buvo įspėti, kad jei ir toliau vilkins ( - ) tvarkymo darbus, ieškovas pradės procesą dėl netinkamai laikomos kultūros paveldo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Nuo 2003 iki 2013 metų atsakovai buvo ( - ) pastato dalies valdytojai, todėl yra atsakingi už valstybės saugomos kultūros vertybės išsaugojimą, tačiau atsakovai jokių veiksmų tam nesiėmė. Visi į bylą pateikti susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis dokumentai akivaizdžiai rodo, kad atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis ir kėlė nepagrįstus reikalavimus valstybei bei savivaldybei, vilkindami savo pareigų atlikimą dėl pačių susigalvotų priežasčių. Aplinkybės, kad atsakovai savo neveikimu padarė žalą savo valdomai Kurhauzo daliai, nustatytos ir pagrįstos komisijos aktu.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovams jų pareigų vykdymas buvo apsunkintas dėl to, kad teismo sprendimu G. J. buvo apribotos nuosavybės teisės. Apribojimas buvo taikytas ne visai atsakovams priklausančiai ( - ) daliai, o tik G. J. vardu registruotoms 19/100 dalių. Be to, teismas neprieštaravo, kad G. J. vykdytų ( - ) tvarkymo darbus.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas: senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2013-06-07, kai buvo surašytas ir patvirtintas departamento aktas Nr. RG-34.
    4. Byloje nustatyta, jog atsakovai nuo 2003 iki 2013 metų nevykdė įstatyme nustatytos pareigos išsaugoti kultūros vertybės dalį, dėl to po gaisro išlikusi ( - ) pastato dalis buvo sužalota. Ieškovas pabrėžia, kad jei nors vienas iš atsakovų būtų atlikęs savo pareigas tinkamai, žala kultūros vertybės daliai nebūtų kilusi. Konkrečiu atveju neįmanoma nustatyti, kuris iš šių asmenų turėjo didesnę ar mažesnę pareigą tinkamai veikti, atsakovai pasekmes sukėlė bendrais veiksmais, todėl atsakovų atsakomybė solidari.

5Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus. Paaiškino, jog reikalavimo V. J. neatsisakė, nes ieškinys pareikštas tuo metu, kai ji dar buvo savininkė. Taip pat nurodė, jog nesutinka su

6S. Š. ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte, nes vertinimas atliktas retrogradiniu būdu.

  1. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalį ir ieškovo ieškinį tenkinti.
    1. Trečiasis asmuo nurodo, kad visiškai akivaizdu, jog atsakovams priklausanti ( - ) pastato dalis yra neprižiūrima, ja tinkamai nesirūpinama. Tai patvirtina byloje esantys ekspertizės aktai, šalių paaiškinimai, nuotraukos. Atsakovams priklausanti dalis yra visiškai sunykusi, nors po gaisro atsakovų pastato dalyje stovėjo netgi sienos.
    2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl ( - ) buvo nagrinėtos įvairios bylos, tačiau visi atsakovų pareiškimai, pagal kuriuos iškeltos bylos, buvo atmesti; tai patvirtina atsakovų pretenzijų nepagrįstumą.
    3. Teismo argumentas, jog atsakovai negalėjo rūpintis pastatu, nes buvo taikytas vieno iš bendraturčių turto areštas, taip pat nepagrįstas, nes atsakovo prašymu teismas jau buvo pakeitęs apribojimų mastą ir leido atlikti darbus, susijusius su pastato priežiūra.
    4. Pastatui sutvarkyti nėra būtina nustatyti naudojimosi juo tvarką – užtenka to, kad tam raštu pritartų visi bendraturčiai.
    5. Trečiasis asmuo kritikuoja teismo teiginį, jog ( - ) pastato sunykimas iš esmės buvo veikiamas nuo atsakovų nepriklausančių aplinkybių ir veiksnių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tik dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo ( - ) pastato medinė dalis sunyko. Po gaisro atsakovai privalėjo šalinti menkiausius defektus bei atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau atsakovai, rasdami įvairių pasiteisinimų, to nedarė net 14 metų. Tai, kad pastatas buvo veikiamas kitų veiksnių, nesudaro pagrindo jo netvarkyti.
    6. Senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas, nes nesirūpinimas kultūros vertybe yra tęstinio pobūdžio veika.
  2. Atsakovai G. J., V. J., V. J., G. E. J. ir V. J. taip pat pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priešieškinį tenkinti.
    1. Atsakovai nurodo, jog jų prašomą priteisti nuostolių sumą sudaro 21 711 Eur tiesioginiai nuostoliai, kuriuos sudaro G. J. išlaidos ( - ) pastato likučių remontui ir saugojimui ir 29 831 Eur neturtinė žala, kurią atsakovai patyrė dėl ieškovo veiksmų, ignoruojant jų prašymus ir daugkartinį kreipimąsi į šią instituciją siekiant gauti leidimą atstatyti Palangos ( - ) pastatą.
    2. Bendra tiesioginių atsakovų nuostolių suma sudaro 21 711 Eur. Šis reikalavimas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais.
    3. Atsakovai taip pat prašo priteisti 29 830,86 Eur (103 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, t. y. tokio pat dydžio sumą, kokią ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodo ieškovas. Atsakovai mano, kad minėta suma atlygintų jų nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Šiam reikalavimui pagrįsti atsakovai nurodo pateikę ieškovo neteisėtus veiksmus patvirtinančius dokumentus, kurie laikytini leistinais didesnę įrodomąją galią turinčiais oficialiais rašytiniais įrodymais.
    4. Visi projektai ir darbai, kuriais buvo sutvirtinti atsakovams priklausančios ( - ) dalies likučiai, buvo betiksliai, nes buvo kuriamos dirbtinės laikinos konstrukcijos, kurios negali būti panaudotos pastatui atkurti. Taigi G. J. patirtos išlaidos ieškovo nurodytiems darbams yra nepagrįstos, neprotingos ir laikytinos atsakovo patirta žala.
    5. Ieškovo neveikimas, kai atsakovai kreipėsi norėdami atkurti pastatą, tačiau negavo leidimo vykdyti atkūrimo darbus, vertintinas kaip sąmoningas trukdymas atsakovams vykdyti jų pareigas ir laikytinas sukeliančiu moralinę žalą.

7Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovų atstovai palaikė apeliacinio skundo reikalavimus. Pažymėjo, jog reikalavimas V. J. turėtų būti atmestas, nes ji nebėra ginčo turto dalies savininkė. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalis, kuria atmestas atsakovų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be motyvų.

  1. Atsiliepime į trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti.
    1. Atsakovai nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės skundas turi būti atmestas, nes trečiasis asmuo skundžia sprendimą, kuris neturi jam jokios įtakos ir nesukuria jokių teisinių pasekmių.
    2. Atsakovai nurodo, jog visi apeliantės skunde nurodyti sprendimai yra visiškai nesusiję su ginčo dalyku ir yra paminėti tik tam, kad sukurtų opiniją, jog atsakovai skundžiasi nepagrįstai.
    3. Apeliantė nepagrįstai abejoja, kad laikinasis nuosavybės apribojimas, taikytas baudžiamojoje byloje, apribojo atsakovų galimybes vykdyti ( - ) tvarkymo darbus: pritaikius nekilnojamojo turto areštą, uždraudžiamas disponavimas šiuo turtu.
    4. Atsakovai nesutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovų pateikti susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis raštai yra tik bergždžias susirašinėjimas: atsakovai buvo pasirengę atkurti pastatą, užsakė projektus, sąmatas, bet negalėjo tęsti darbų, nes tam buvo reikalingi institucijų sutikimai.
  2. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai G. J., V. J., V. J. prašo ieškovo skundą atmesti.
    1. Atsakovai nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas išvardijo daugybę dokumentų, kuriais remdamasis nustatė, kad atsakovai tinkamai vykdė savo pareigas ir siekė atstatyti Palangos Kurhauzą. Apeliantas dėl šių dokumentų vertinimo apeliaciniame skunde nepasisakė, dokumentų neginčija, juose nurodytoms faktinėms aplinkybėms neprieštarauja, tačiau visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis reikšdami nepagrįstus ieškinius. Atsakovai mano, kad neginčydamas teismo sprendime išdėstytų aplinkybių apeliantas iš esmės su jomis sutinka.
    2. Atsakovai nesutinka su ieškovo pozicija, jog ( - ) gaisro metu nebuvo visiškai sunaikintas. Ieškovas pats surašė aktą, kuriame užfiksavo, kad pastatas po gaisro yra sunaikintas.
    3. Atsakovų nuomone, ieškovas nepagrindė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, nenurodė jokių materialinių ar procesinių normų, kurias teismas netinkamai aiškino ar taikė.
    4. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino 2013-06-07 aktą Nr. RG-34, tačiau atsakovai su tuo nesutinka. Mano, jog teismas priimdamas sprendimą teisingai nesuteikė ypatingos reikšmės apelianto minimam aktui, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
    5. Apeliantas laikosi pozicijos, jog apie kultūros vertybei padarytą žalą jam tapo žinoma tik surašius aktą, tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės. Bylos dokumentai liudija, jog apie pastato būklę ieškovui buvo žinoma anksčiau, taigi ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
    6. Atsakovai atkreipia dėmesį, jog tiek ieškovo surašytame akte, tiek teismo paskirtos ekspertizės išvadose konstatuota, jog pastato likučiai yra taip nukentėję nuo gaisro, kad juos naudoti statybose nėra galimybės. Kita vertus, svarbu ir tai, kad kalbama apie pastato atstatymą. Atsakovų nuomone, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo nurodyti, kas yra prarasta ir kokia tų praradimų kaina. Tačiau ieškinyje neprašoma atlyginti praradimų kainos, o prašoma atstatyti pastatą.
  3. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Ž. J. prašo ieškovo skundą atmesti.
    1. Atsakovas teigia, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad taikė atsakovui administracinę atsakomybę ar kvietė į pasitarimus. Nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko, kaip turėjo tvarkyti ar prižiūrėti kultūros vertybę. Atsakovas neminimas ir 2013-06-07 ieškovo rašte Nr. RG – 34. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo kaltę dėl ( - ) nepriežiūros.
    2. Atsakovo nuomone, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo jam yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes jis nebevaldo ( - ) nuo 2009-08-26.
  4. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė E. G. J. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovų G. J., V. J., V. J. atsiliepimas į apeliacinį skundą.
  5. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog neprieštarauja skundo tenkinimui, jei teismas nuspręs, kad yra pakankamai tam argumentų.
  6. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė prašo skundą tenkinti. Nurodo, jog teisme buvo nagrinėjamos įvairios bylos pagal atsakovų skundus, tačiau skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovai, rasdami įvairių pasiteisinimų, netvarkė ir neprižiūrėjo kultūros vertybės net 14 metų, taip pažeisdami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
  7. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. J. prašo ieškovo skundą atmesti.
    1. Atsakovė nurodo, jog apeliantas mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovai, tarp jų ir V. J., buvo įspėti dėl tvarkymo darbų vilkinimo. Faktinių bylos aplinkybių įvertinimas yra teismo diskrecija, o apeliantas šiuo atveju reikšdamas nesutikimą su įrodymų vertinimu nenurodo jokios teisės normos, kurią teismas pažeidė vertindamas įrodymus.
    2. Atsakovė pažymi, jog pastato dalies savininke tapo tik nuo 2005-12-01, o 2013-05-21 Palangos miesto apylinkės teismas sprendimu panaikino sandorį, pagal kurį atsakovė buvo įgijusi 3/100 dalis ( - ), pripažindamas, kad sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento. Taigi atsakovė negalėjo padaryti žalos ir nėra atsakinga už neveikimą, dėl kurio ieškovas patyrė žalą.
    3. Kadangi nuosavybės teise valdė tik nedidelę ( - ) dalį, atsakovės nuomone, ji neturėtų atsakyti už visų bendrai atlygintiną žalą. Priteisiant iš visų atsakovų solidariai žalos atlyginimą, nebūtų galima atsižvelgti į atsakovės kaltės laipsnį, valdymo laikotarpį, taigi teismas neturėtų galimybės įvertinti atsakomybės individualizavimui reikšmingus faktus, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  8. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą atsakovas Ž. J. nurodo visiškai sutinkantis su atsakovų apeliacinio skundo argumentais ir prašo skundą tenkinti.
  9. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų skundą atmesti.
    1. Ieškovas nurodo, jog byloje yra 2010-09-08 Avarijos tyrimo aktas, kuriame konstatuota, kad nugriuvo apeliantų nuosavybės teise valdomos ( - ) vakarinės medinės dalies išorinės sienos fragmentas. Akte taip pat konstatuota, kad nevykdoma pastato techninė priežiūra, pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o atsakingi asmenys yra statinio valdytojai. Taigi minėtame akte yra konstatuotos aplinkybės, jog būtent atsakovai nesiėmė ir nevykdė jokių veiksmų dėl jų valdomos ( - ) dalies išsaugojimo, dėl to po gaisro išlikę medinės dalies fragmentai susidėvėjo. Pagal nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog kaltė dėl įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo tenka patiems atsakovams, todėl nėra įrodyta nė viena ieškovo deliktinės atsakomybės sąlyga ir atsakovų priešieškinis dėl žalos atlyginimo pagrįstai atmestas.
    2. Žala yra padaryta būtent ieškovui, ji nurodyta ieškovo pateiktame 2013-06-07 akte, o priežastinis ryšys tarp žalos kultūros paveldo objektui ir apeliantų neveikimo akivaizdus.

8Teismas

konstatuoja:

9IV.

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

12

  1. Atsakovai teigia, jog Palangos miesto savivaldybė neturi teisės skųsti sprendimo apeliaciniu skundu, nes sprendimas nedaro įtakos jos teisėms ir pareigoms. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Civilinio proceso kodeksas suteikia teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti apeliacinį skundą, todėl akivaizdu, jog kaip trečiasis asmuo, dalyvaujantis byloje, Palangos miesto savivaldybė, turi teisę skųsti sprendimą apeliaciniu skundu (CPK 305 str.).
  2. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo objektas – ( - ) pastatas (toliau tekste – ( - )), esantis ( - ), Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
  3. Palangos miesto savivaldybės valdybos 1999-07-07 sprendimu Nr. 206 į 1/2 dalį ( - ) nuosavybės teisės atkurtos A. T., kuris 2000-06-16 pagal pirkimo–pardavimo sutartį 43/100 Kurhauzo dalis pardavė atsakovei V. J.. 2001-10-03 dovanojimo sutartimi atsakovė V. J. 40/100 Kurhauzo dalių padovanojo savo sutuoktiniui atsakovui G. J., kitos 1/2 dalies turto savininkė yra Palangos miesto savivaldybė. Vėlesnėmis dovanojimo sutartimis atskiros turto dalys nuosavybės teise atiteko: nuo 2009-08-27 – 14/100 dalių atsakovei G. E. J., nuo 2005-12-15 – po 7/100 dalis V. J. ir V. J., nuo 2005-12-20 iki 2009-08-27 7/100 dalių savininku buvo atsakovas Ž. J.. Atsakovė V. J. 3/100 dalis Kurhauzo pastato nuosavybės teise valdė nuo 2005-12-15 iki 2013-11-12. Šiuo metu Kurhauzo pastato dalį nuosavybės teise valdo: G. J. – 22/100 dalis, G. E. J. – 14/100 dalių ir V. bei V. J. – po 7/100 dalis (tomas II, b. l. 102-107).

13Toliau kolegija chronologine tvarka išdėstys šalių veiksmus ir institucijų aktus, susijusius su Kurhauzo pastatu.

  1. 2000-10-01 V. J. kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos viršininką informuodama, kad 2000-06-16 nusipirko iš A. T. 43/100 dalis ( - ) pastato. Nurodo, jog kreipėsi į departamento darbuotoją dėl leidimo remontuoti stogą, tačiau jo negavo, prašė jį nubausti.
  2. 2000-10-09 Kultūros vertybių apsaugos departamentas raštu Nr. 01-28-36 informavo

    14V. J., kad neprieštarauja stogo dangos keitimui (remontui).

  3. 2000-10-16 V. J. su UAB „Flagita“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 53/20 dėl stogo remonto darbų, darbų kaina 19 800 Lt. 2000-11-13 pasirašytas Remonto darbų priėmimo–perdavimo aktas, už atliktus darbus UAB „Flagita“ sumokėta 19 800 Lt.
  4. 2000-12-22 V. J. su UAB „Flagita“ pasirašė bendrą statybinių darbų sutartį, sutarties suma 1 248 000,00 Lt.
  5. 2001-01-22 V. J., kaip A. T. įgaliotinei (tomas II, b. l. 180) buvo įteiktas Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualus pirminis reglamentas, jame numatyti kultūros vertybės apsaugai keliami reikalavimai: saugoti pastato tūrį, planinę struktūrą, medžiagiškumą, eksterjero dekoro elementus; naudojimo apimtis, paskirtis neturi sukelti poreikio iš esmės keisti apimtį, sudėtį, žaloti autentiškumo požymius; restauravimo, konservavimo, remonto su pakeitimais ir pritaikymo darbai atliekami pagal suderintus ir patvirtintus projektus.
  6. 2001-10-03 V. J. padovanojo sutuoktiniui G. J. 43/100 dalis administracinio pastato, esančio ( - ). Dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad naujajam savininkui įstatymo numatyta tvarka ne konkurso būdu bus išnuomota sklypo dalis, tenkanti proporcingai statinių plotui.
  7. 2001-10-25 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi areštavo pastatą su jo priklausiniais, uždrausdamas V. J., G. J. ir A. T. vykdyti statybos darbus ir įpareigodamas nutraukti pradėtus darbus.
  8. 2001-11-29 Kultūros vertybių apsaugos departamentas raštu Nr. 01-28-83 informavo

    15G. J., kad sudarė komisiją ( - ) pastato būklei įvertinti.

  9. 2001-12-14 komisija surašė ( - ) pastato apžiūros aktą, jame konstatavo, jog reikia atlikti neatidėliotiną pastato konservaciją bei kompleksinius tyrimus, kurių pagrindu būtų atliktas avarinės būklės likvidavimas ir viso ( - ) restauravimo-pritaikymo projektas.
  10. 2002-02-06 G. J. ir A. T. įgaliotinė V. J. kreipėsi į Palangos miesto merą dėl ( - ) pastato konservavimo darbų atlikimo kooperuojant lėšas proporcingai turimoms pastato dalims.
  11. 2002-02-25 A. T. įgaliotinei V. J. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojas L. K. surašė nurodymą Nr. 01.01-06, įpareigojo iki 2002-03-20 atlikti neatidėliotiną pastato užsandarinimą ir konservaciją, o iki 2002-10-01 atlikti kompleksinius tyrimus, kurių pagrindu būtų atliekamas pastato avarinės būklės likvidavimas ir restauravimo-pritaikymo projektas. Nurodymas V. J. įteiktas 2002-03-04 (t. II, b. l. 174).
  12. 2002-03-12 A. T. įgaliotinė, atsakydama į Kultūros vertybių apsaugos departamento nurodymą Nr. 01-01-06, informavo, kad Palangos miesto savivaldybė 2001-04-10 raštu Nr. J-50 uždraudė remontuoti pastatą.
  13. 2002-08-25 ( - ) pastate įvyko gaisras.
  14. 2002-08-25 G. J. ir A. T. įgaliotinė V. J. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą, kad skubos tvarka būtų sprendžiamas pastato likimas.
  15. 2002-08-26 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos darbuotojai apžiūrėjo sudegusį ( - ) ir apžiūros akte konstatavo, kad gaisro metu iki pamatų sudegė medinis centrinis jungiamasis korpusas; išliko tik vakarinė mūrinė priestato sienelė; medinėje šiaurinio ( - ) korpuso dalyje sudegė stogas, perdengimai, liko tik veranda ir trys korpuso sienos; sudegė pietinės mūrinės ( - ) dalies stogas, išdegė antro aukšto medinės pertvarkos ir dalis perdangų.
  16. 2002-08-27 G. J. gavo Kultūros vertybių apsaugos departamento nurodymą, kuriame nustatyta, kad 2002-08-25 gaisro metu pastato medinė dalis beveik sunaikinta, visiškai sudegė centrinė dalis, rytinėje dalyje sudegęs stogas, iš dalies išdegusios pertvaros, prašoma atvykti pas Kultūros vertybių apsaugos departamento viršininką.
  17. 2002-08-30 G. J. ir A. T. įgaliotinė raštu kreipėsi į Palangos miesto merą, kad gautų leidimą atstatyti ( - ) pagal fotogrametrinius matavimus.
  18. 2002-09-01 G. J. ir A. T. įgaliotinė su pareiškimu kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apskrities viršininkę, kad padėtų gautų leidimą atstatyti ( - ).
  19. 2002-09-10 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apskrities viršininkas raštu Nr. 01-28-62 nurodė, kad nuo 2002-07-01 visi statybos leidimai išduodami pagal paruoštą ir suderintą projektą miestų ir rajonų savivaldybėse.
  20. 2002-10-16 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas raštu Nr. 01-28-76 G. J. ir Palangos miesto merui pakartotinai priminė, kad projektus ir leidimus vykdyti restauravimo ir statybos darbus išduoda savivaldybės pritariant Nuolatinei statybos komisijai.
  21. 2002-10-16 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio sudaryta komisija įpareigojo ( - ) bendraturčius uždengti stogą virš išlikusio pietinio mūrinio korpuso; gaisro metu ( - ) padarytą žalą atlyginti atliekant restauravimo darbus.
  22. 2002-10-16 G. J. pateikė prašymą Palangos miesto merui ir A. T. kartu užsakyti ( - ) pastato projektą ir vykdyti konservavimo darbus.
  23. 2002-10-22 A. T. įgaliotas asmuo, Palangos miesto meras, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas ir G. J. pasirašė Ketinimų protokolą, kad Palangos mesto savivaldybės taryba artimiausiu metu apsvarstytų ir nuspręstų, kokiu būdu dalyvaus atstatant ( - ), o Kultūros vertybių apsaugos departamentas nedelsdamas nustatytų sąlygas ( - ) atstatyti.
  24. 2002-10-31 Palangos miesto savivaldybės taryba posėdyje nusprendė nepritarti parengtam ketinimų protokolui.
  25. 2002-11-07 Palangos miesto meras raštu Nr. l-J-552/8 nurodė G. J., kad 2002-ųjų metų Palangos m. savivaldybės biudžete nėra numatyta asignavimų ( - ) pastatui.
  26. 2003-05-16 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp A. T., G. J. ir Palangos miesto savivaldybės civilinėje byloje Nr. 2-29-03/2003 sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyta, kad medinė pastato dalis gali būti restauruota, pritaikyta pagal šiuolaikinius reikalavimus ir eksploatuojama atskirai nuo mūrinės dalies be žalos kultūros vertybei; G. J. ir A. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka atitinkamai 86 procentai ir 14 procentų Kurhauzo pastato dalių, plane pažymėtų konkrečiai įvardytais indeksais; Palangos miesto savivaldybei tenka 532 kv. m pastato dalis, plane pažymėta konkrečiai įvardytais indeksais; 30 kv. m pokario laikotarpiu pastatytas priestatas turi būti nugriautas, kaip gadinantis kultūros vertybę. Taip pat nutartyje buvo numatyta, jog įsiteisėjus nutarčiai, naikintinos byloje 2001-10-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  27. 2003-05-18 A. T. ir G. J. pateikė pasiūlymą Palangos miesto tarybai dėl žemės sklypo dalies prie ( - ), kuriame prašo ( - ) priskirti 1,38 ha žemės, o iš ( - ) priskirto 1,38 ha žemės sklypo sau prašo 0,69 ha, nurodo, kad savivaldybei atitektų 0,69 ha (tomas II, b. l. 149).
  28. 2003-07-03 VĮ Registrų centre buvo panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo

    162001-10-25 nutartimi Kurhauzo pastatui pritaikytas areštas.

  29. 2004-01-15 G. J. įgaliotinė V. J. kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos viršininką prašydama tarpininkauti, kad greičiau būtų išspręstas ( - ) atstatymo klausimas; taip pat prašė skirti ekspertizę ( - ) padarytai žalai nustatyti.
  30. 2004-04-07 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr. (7.12)2Kl-20 informavo V. J., kad antstolių kontora prie Palangos miesto apylinkės teismo uždraudė vykdyti bet kokius darbus, kol teisme bus išspręsti statinio ir sklypo nuosavybės klausimai.
  31. 2004-08-26 A. T. pardavė G. J. 7/100 dalis administracinio pastato ir 7/100 kiemo statinių, esančių ( - ) (tomas II, b. l. 93).
  32. 2004-10-06 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys

    17V. J. ir G. J. surašė nurodymą Nr. 12.15-18, jame nustatyta, kad ( - ) pastatas po gaisro toliau nyksta, todėl Jackos kviečiami atvykti į departamento teritorinį padalinį pasikalbėti dėl ( - ) konservavimo.

  33. 2005-02-07 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys

    18G. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, jog ( - ) po gaisro stovi apleistas ir netvarkomas, nekonservuojamas ir neremontuojamas.

  34. 2005-02-21 nutarimu Nr. (3.6)-5 G. J. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
  35. 2005-02-21 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius įteikė G. J. nurodymą Nr. (12.15)-13 iki 2005-06-01 inicijuoti jam priklausančios dalies tvarkymo darbus: išvalyti griuvėsius, atrenkant ir sandėliuojant išlikusias vertingas medines ir kitas architektūrines dalis, atlikti jų fotofiksaciją, atlikti išlikusių medinių konstrukcijų ekspertizę ir spręsti dėl jų konservavimo galimybės.
  36. 2005-04-06 Kultūros vertybių apsaugos departamentas surengė komisijos posėdį „Dėl ( - ), pastato būklės patikrinimo ir įvertinimo, konservavimo ir konstrukcijų sustiprinimo darbų ir kt. priemonių būtinybės pastato stabilumui išsaugoti, reikalingų tyrimų ir projektinės dokumentacijos atstatymo darbams vykdyti“.
  37. 2005-04-11 Klaipėdos administracinis teismas atmetė pareiškėjo G. J. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės įpareigojimo skirti lėšų ( - ) atstatyti (tomas II, b. l. 121-122).
  38. 2005 m. L. Š. architektūros ir dizaino studija G. J. užsakymu ir Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005-04-19 leidimo rengti projektą pagrindu parengė Kurhauzo pradinių arba konstruktyvinių tyrimų projektą.
  39. 2005-04-29 Lietuvos kultūros ministras įsakymo N. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punkte ( - ) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Nustatytas ( - ) apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.
  40. 2005-11-02 Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojai surašė ( - ) apžiūros aktą Nr. 28, jame konstatuota, jog pietinėje mūrinio korpuso dalyje tarp karnizo ir 2-o aukšto esanti kiaurymė pavojingai padidėjo; šiaurinėje mūrinio korpuso sienoje esanti kiaurymė toliau plečiasi; medinio korpuso centrinė dalis išvalyta, pašalintos po gaisro atsiradusios griuvenos, pietinėje korpuso dalyje išardytos pavojų kėlusios medinės perdangos ir konstrukcijos bei išvežtos griuvenos; iš ( - ) kiemo išvežtos gaisro griuvenos.
  41. 2006-07-12 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nurodymu Nr. 0106-002597 buvo areštuota G. J. priklausančių 19/100 dalių ( - ) pastato ir 12/100 dalių kiemo įrenginių. Valdymo, disponavimo, naudojimo teisių apribojimas buvo tęsiamas TAAR pranešimais Nr. 351319, Nr. 387243, Nr. 407635, Nr. 821398. Areštas išregistruotas

    192012-01-26, pranešimo Nr. 0106-002597. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006-07-12 nurodymu Nr. 0106-002597 buvo areštuotos V. J. priklausančios 3/100 dalys ( - ) pastato ir 3/100 dalys jo priklausinių. Valdymo, disponavimo, naudojimo teisės apribojimas buvo tęsiamas TAAR pranešimais Nr. 351319, Nr. 368181. Turto areštas išregistruotas 2008-04-09, pranešimo Nr. 0106-002597.

  42. 2007-01-15 ( - ) bendraturčiai Ž. J., G. J., G. E. B. (dabar G. E. J.), asmeniškai ir už nepilnametę dukrą V. J. pasirašiusi V. J. su pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą siūlydami kartu spręsti ( - ) klausimą jį konservuojant ir rengiant atstatymo projektą, tam prašė Palangos miesto savivaldybės 2007 metų biudžete jai priklausančiai ( - ) daliai skirti 400 000,00 Lt sumą.
  43. 2008-02-05 Palangos miesto savivaldybės direktorius raštu Nr.(8.6)D3-v-1124r-358 informavo V. J., kad 2005-09-22 savivaldybės sprendimu Nr.T2-207 nuspręsta nesvarstyti dalies ( - ) pastato pardavimo klausimo iki tol, kol nebus išspręstas žemės sklypo prie pastato suformavimo klausimas.
  44. 2008-05-14 V. J. pateikė prašymą išnuomoti žemės sklypą prie turimos ( - ).
  45. 2008-06-05 Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius L. K. atliko ( - ) pastato būklės patikrinimą ir surašė aktą Nr. 21. Jame nurodė, kad kieme priaugo krūmų, kurie auga šalia ( - ) pamatų, užgoždami ir drėkindami sienas; pietinėje mūrinio korpuso sienoje esanti kiaurymė išsiplėtusi ir užima ketvirtąją sienos dalį; taip pat veikiama kritulių ir drėgmės sparčiai nyksta medinė korpuso dalis.
  46. 2008-06-12 Kultūros paveldo departamentas V. J. surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. 121556. Buvo nurodyta iki 2008-10-01 užsandarinti medinio korpuso verandos stogą ir iškirsti prie pamatų išaugusius krūmus.
  47. 2008-08-26 V. J. teikė prašymą Kultūros paveldo departamentui išduoti leidimą atlikti Reikalavime pašalinti pažeidimus nurodytus darbus ir restauruoti ( - ) pastatą.
  48. 2008-08-26 V. J. pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės vyr. gamtosaugininkui, kad išduotų leidimą pašalinti arti pastato esančius medžius ir krūmus.
  49. 2008-10-02 Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus leidimu Nr. 10/1 V. J. buvo leista kirsti prie pastato pamatų išaugusius krūmus, kurie gožia ir drėkina išlikusias pastato sienas ir pamatus.
  50. 2009-03-26 ( - ) pastato bendraturčiai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą, miesto merą ir savivaldybės administracijos direktorių prašydami kartu spręsti dėl ( - ) konservavimo ir atstatymo projekto, taip pat prašė kviesti į mero potvarkiu sudarytos darbo grupės posėdžius ir V. J., kuri yra įtraukta į grupę.
  51. 2009-04-09 V. J. raštu informavo Kultūros paveldo departamentą, kad prie ( - ) verandos augantys medžiai ją suniokojo; V. J. priminė, kad ( - ) pastatas nėra pasidalytas, prie jo nesuformuotas žemės sklypas, o G. J. ( - ) daliai yra pritaikytas laikinas areštas.
  52. 2009-04-30 Kultūros paveldo departamentas raštu Nr. (7.12)2KL-84 informavo V. J., kad paskutinis ( - ) būklės patikrinimas buvo atliktas 2008-06-05. V. J. patikinta, kad jai nebūtina žinoti, kur yra jos valdomos pastato dalys, norint prašyti laikinojo apsaugos reglamento, taip pat tam, kad būtų vykdomi ( - ) tvarkymo darbai, susiję su avarinės būklės likvidavimu, ir išduotas leidimas juos atlikti, nebūtina, kad būtų suformuotas žemės sklypas (tomas II, b. l. 59).
  53. 2009-09-14 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr.(424)D3-3015 informavo ( - ) bendraturčius, kad 2009-03-20 iš Kultūros paveldo departamento gavo Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas ir ruošiasi atlikti mūrinės dalies techninės būklės ekspertizę, parengti savivaldybei priklausančio statinio pripažinimo avariniu aktą, parengti tvarkybos darbų projektą ir atlikti to projekto specialiąją paveldosauginę ekspertizę.
  54. 2010-04-27 V. J. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad gautų nurodymus dėl ( - ) pastato darbų, prašydama tarpininkauti, kad būtų išnuomotas žemės sklypas ir taip suteikta galimybė pastatą atstatyti. V. J. priminė, kad per 2002–2010 metų laikotarpį supuvo pastato grindys. Nebėra galimybių naujai sutvirtinti medinę pastato dalį.
  55. 2010-08-26 Kultūros paveldo departamentas surašo Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. 49, jame nurodo, jog nustatyta, kad nugriuvo ( - ) vakarinės medinės dalies išorinės sienos fragmentas; likusi medinė dalis yra pavojingai pakrypusi ir gali nugriūti bet kuriuo metu; nors sienos pasvirusios į sklypo pusę, bet esant stipresniam vėjui griuvimo kryptis gali būti neprognozuojama; likusios ( - ) dalies būklė taip pat yra avarinė; tiek medinė, tiek mūrinė dalys stipriai paveiktos įvykusio gaisro, krituliai per nudegusį stogą, kiaurus langus bei nuvirtusias sienas patenka į pastato vidų ir dal labiau blogina pastato būklę; ( - ) likučiai jau daug metų neužkonservuoti; medinės dalies konstrukcijos beveik visai sutrūnijo ir pastato griūtis, neatlikus avarijos likvidavimo darbų, yra neišvengiama; sklypas nenušienautas; pastatų vidus prišiukšlintas dėl išgriuvusių konstrukcijų.
  56. 2010-10-25 Kultūros paveldo departamentas atsakė G. J., kad norėdamas vykdyti ( - ) tvarkybos darbus bei kitas 2010-09-08 rekomendacijas, turėtų gauti iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio laikinąjį reglamentą, parengti objekto tvarkybos darbų projektą ir gauti leidimą realizuoti projekto sprendimus (tomas II, b. l. 45).
  57. 2010-11-09 Kultūros paveldo departamentas G. J. išdavė Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (134 priedas). Sąlygose nurodyta vadovautis 2010-09-08 ( - ) avarijos tyrimo akto rekomendacijomis; inventorizuoti išlikusias medines konstrukcijas; pamatus konservuoti, apsaugoti nuo kritulių.
  58. 2010-11-17 G. J. už Palangos ( - ) tvarkybos projektą P. R. individualiai įmonei sumokėjo sutartą 2 240,00 Lt sumą.
  59. 2010-11-18 Kultūros paveldo departamentas ( - ) pastato medinės dalies bendraturčiams surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. 121627, kuriame nurodyta iki 2011-02-18 pradėti medinės ( - ) dalies tvarkymo darbus: stabilizuoti medines konstrukcijas, apsaugant nuo griūties; konservuoti pamatus, tam parengti ( - ) tvarkybos projektą bei gauti leidimą vykdyti tvarkybos darbus.
  60. 2010-11-23 Kultūros paveldo departamentas išdavė G. J. leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus; buvo leista atlikti šiuos darbus: avarinės būklės medinės pastato dalies ardymas, pamatų konservavimas.
  61. 2010-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas leido G. J. įvykdyti Kultūros paveldo departamento reikalavimą įvykdyti 2010-09-08 Avarijos tyrimo akto rekomendacijas.
  62. 2010-09-08 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-03 įsakymu sudaryta komisija surašė Avarijos tyrimo aktą; konstatuota, jog avarijos data – 2010-08-24, nugriuvo vakarinės medinės dalies išorinės sienos fragmentas; rekomenduota nedelsiant pradėti ardyti pavojingai pasvirusią vakarinės medinės sienos dalį; rengti projektą ir gauti leidimą tvarkyti likusias medines ( - ) konstrukcijas dėl jų visiško nusidėvėjimo, kaip keliančias pavojų žmonių gyvybei jas siūloma nuardyti; projekte turi būti numatyta, kokios medinės konstrukcijos turi būti išsaugotos ir panaudotos atstatant ( - ) arba panaudotos kaip pavyzdžiai atkūrimui; pamatus konservuoti.
  63. 2010-12-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija raštu Nr. S1-603 nurodė Palangos miesto savivaldybės administracijai, G. J., Kultūros paveldo departamentui ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai bei Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai, jog buvo nuspręsta, kad Kultūros paveldo departamentas turi imtis visų veiksmų, kad Kultūros ministerijai tvirtinti būtų kuo greičiau pateiktas ( - ) specialusis planas. Kultūros ministrui jį patvirtinus, savivaldybė turės siekti susitarti su ( - ) bendraturčiais dėl ( - ) žemės sklypo dydžio. Nepasiekus susitarimo, Kultūros ministerija, atsižvelgdama į šio kultūros paveldo objekto vertę, kartu su Kultūros paveldo departamentu svarstys galimybę pradėti procedūrą dėl netinkamai laikomo ( - ) paėmimo valstybės nuosavybėn.
  64. 2011-04-12 ( - ) bendraturčiai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydami iki 2011-06-01 pratęsti terminą Reikalavimui pašalinti pažeidimus įvykdyti.
  65. 2011-05-30 ( - ) bendraturčiai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydami leisti renovuoti ( - ) rūsį atskiriems ( - ) elementams saugoti, rašte nurodė, jog išardė avarinės būklės pastato medinę dalį ir užkonservavo pastato pamatus; siekdami sudaryti tinkamesnes sąlygas ( - ) puošybos elementams saugoti, prašė leisti renovuoti dalį rūsio.
  66. 2011-06-10 Kultūros paveldo departamentas pateikė atsakymą, informuodamas, kad išnagrinėjo prašymą dėl ( - ) rūsio renovavimo ir J. ketinimams nepritaria – leidimo neišduos; departamentas pasiūlė atsakovams kuo skubiau parengti kompleksinį ( - ) restauravimo-atkūrimo projektą ir pageidaujamus sprendinius, susijusius su rūsiu, spręsti būtent šio proceso metu.
  67. 2011-06-08 prie ( - ) pastato buvo suformuotas 0,5274 ha žemės sklypas, dėl kurio teisėtumo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. I-81-609/2013 (J. 2003-05-18 raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę prašydami priskirti atskirą 1,38 ha žemės sklypą iš kurio savivaldybei taip pat atitektų 0,69 ha (tomas II, b. l. 149). Byloje yra V. J. 2006-09-22 prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl žemės sklypo dalies prie ( - ), kuriame prašoma patvirtinti 1 0500 m2 ploto sklypą prie Kurhauzo pastato ir baigti teisminius ginčus pasirašant taikos sutartį (tomas II, b. l. 88)).
  68. 2011-06-10 Kultūros paveldo departamento TP vedėjas A. G. V. J. pateiktame atsakyme nurodė, jog dėl ( - ) teritorijos 2005-12-14 Vilniaus Vyriausiasis administracinis teismas priėmė jai palankų sprendimą (tomas II, b. l. 96).
  69. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-02 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje

    20Nr. 1N-95/2011, kaltinamojo G. J. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011-08-10 nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo visam G. J. priklausančiam turtui, taip pat ir jam priklausančiai ( - ) daliai, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą vienam mėnesiui, skaičiuojant terminą nuo 2011-08-11.

  70. 2012-02-15 Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į 2012-02-10 G. J. ir V. J. prašymą, nurodė, jog informuoja, kad norint pradėti rengti kultūros vertybės restauracijos projektą, reikia gauti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą); laikinasis apsaugos reglamentas išduodamas kultūros paveldo objekto valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims, kultūros objekto valdytojai ar jų įgaliotieji asmenys turi kreiptis į departamentą pateikdami nustatytos formos prašymą ir reikiamus dokumentus.
  71. 2012-07-16 Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į 2012-07-10 G. J. prašymą, nurodė, jog informuoja, kad norint pradėti rengti kultūros vertybės restauracijos projektą, reikia gauti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą); laikinasis apsaugos reglamentas išduodamas kultūros paveldo objekto valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims, kultūros objekto valdytojai ar jų įgaliotieji asmenys turi kreiptis į departamentą pateikdami nustatytos formos prašymą ir reikiamus dokumentus.
  72. 2012-08-28 G. J. pateikė Kultūros paveldo departamentui prašymą išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas; numatomi paveldosaugos darbai – pastato dalies atstatymas po gaisro ir 2010-11-18 departamento Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. 121624 įvykdymas.
  73. 2012-09-11 Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Jackų skundą kaip nepagrįstą, pasakė, kad viešojo administravimo subjektas skundo reikalavimus įvykdė (tomas I, b. l. 180–181).
  74. 2012-09-13 Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į 2012-08-28 G. J. prašymą, nurodė, jog pakartotinai informuoja, kad laikinasis apsaugos reglamentas išduodamas kultūros paveldo objekto valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims, tačiau prašymą išduoti reglamentą pateikė tik G. J. – vienas iš pastato valdytojų.
  75. 2012-10-03 Palangos m. savivaldybės rašte nurodyta, kad naudojimosi tvarka bendrosios nuosavybės teisės objektu yra nusistatyta 2003-05-16 taikos sutartimi, kurios teismas neaiškino, nes ji aiški. Tvarka Registre įregistruota 2003-07-03, todėl visiems bendraturčiams privaloma. J. kviečia iki 2012-10-22 atvykti suderinti ( - ) pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto darbų projektą (tomas I, b. l. 178).
  76. 2012-11-02 Kultūros paveldo departamentas atsakovams V. J., V. J., G. E. J., V. J. ir G. J. surašo reikalavimus pašalinti pažeidimus. Reikalavimuose nurodo, jog tam, kad būtų išvengta griūties ir pavojaus restauruotai ( - ) daliai bei žmonių saugumui, departamentas reikalauja, kad iki 2012-11-16 būtų išardytas silikatinių plytų mūro sienos fragmentas, kuris jungiasi su mūrine ( - ) dalimi; privalu stabilizuoti šiaurės vakarinėje dalyje esantį raudonų plytų mūro sienos fragmentą bei patikimomis priemonėmis uždengti rūsio patalpų ertmes.
  77. 2012-11-20 Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys surašė Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą. Jame konstatuota, jog pastato būklė, palyginti su ankstesnio patikrinimo duomenimis, nepakito. J. neįvykdė reikalavimo iki 2012-11-16 nuardyti silikatinių plytų mūrą, sustiprinti raudonų plytų sieną ir uždengti rūsio patalpas.
  78. 2012-11-28 Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į 2012-11-17 V. J. prašymą, nurodė, jog pakartotinai informuoja, kad laikinasis apsaugos reglamentas išduodamas kultūros paveldo objekto valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims, tačiau prašymą išduoti reglamentą pateikė tik V. J., atstovaudama V. J. interesams; taip pat departamentas atkreipė dėmesį, jog 2012-11-02 Reikalavimas surašytas visiems savininkams, ir pareikalavo skubos tvarka įvykdyti visą Reikalavimą pašalinti pažeidimus.
  79. 2012-12-27 atsakovai pateikė Kultūros paveldo departamentui prašymą išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas; numatomi paveldosaugos darbai – Palangos Kurhauzo restauravimo projektas „Paveldo tvarkybos darbas“.
  80. 2012-12-31 Kultūros paveldo departamentas surašė Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. 272, kuriame nustatė, kad J. šeimai priklausančios ( - ) dalies po gaisro išlikusi silikatinių plytų sienutė visiškai nuardyta, sienutės jungtis uždengta dviem medinėmis lentomis; kitas J. šeimai priklausantis raudonų molio plytų sienos fragmentas yra nestabilus; rūsio gelžbetoninė perdanga kai kur sudūlėjusi, atsivėrusios kelios kiaurymės uždengtos tik iš dalies, todėl kelią grėsmę žmonių gyvybei; medinės ( - ) dalies pamatai išvalyti, griuvenos pašalintos, iš viršaus pridengti ruberoido lakštais.
  81. 2013-01-07 Kultūros paveldo departamentas raštu Nr. (7.12-KL)2KL-5, atsakydamas į

    212012-12-13 atsakovų prašymą išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, informavo, kad prie prašymo nėra pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad V. J. yra įgaliota pasirašyti už V. ir V. J. prašymą dėl laikinojo apsaugos reglamento išdavimo.

  82. 2013-01-17 Kultūros paveldo departamentas Nr. (12.9-KL)2KL-76 informavo, kad pratęsė prašymo išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas nagrinėjimą.
  83. 2013-01-17 Kurhauzo bendraturčiai pateikė prašymą Kultūros paveldo departamentui išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas Reikalavimui pašalinti pažeidimus iki 2012-11-02 įvykdyti.
  84. 2013-01-31 Kultūros paveldo departamento raštu Nr. (12.9-KL)2KL-214 atsakovams atsisakyta išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, nes Kultūros paveldo departamentas nusprendė pradėti procesą dėl netinkamai laikomos valstybės saugomos kultūros paveldo objekto Palangos ( - ) dalies, priklausančios atsakovams, paėmimo valstybės nuosavybėn.
  85. 2013-02-06 Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į atsakovų prašymą, raštu Nr. (12.9-KL)2KL-241 informavo, kad priėmė sprendimą prašymo netenkinti, nes nusprendė pradėti procesą dėl netinkamai laikomos valstybės saugomos kultūros paveldo objekto Palangos ( - ) dalies, priklausančios atsakovams, paėmimo valstybės nuosavybėn.
  86. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-03-25 rašte (tomas I, b. 1. 39) į G. J. ir V. J. prašymą dėl žemės sklypo dalies pardavimo išsimokėtinai (tomas I, b. l. 143), atsakyta, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies prie jungtinės nuosavybės teise priklausančio statinio, unikalus Nr. ( - ), ir jo priklausinio, unikalus Nr. ( - ), pardavimo išsimokėtinai bus nagrinėjamas įsiteisėjus procesiniams sprendimams Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. 2-23-83/2013 ir Nr. 2-15-83/20123 (tomas I, b. l. 139).
  87. 2013-03-06 ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė Palangos miesto apylinkės teismui ieškinį, be kitų reikalavimų, nurodytų aprašant ieškinį, reikšdamas reikalavimą atsakovams V., V., G. E. J., V. J. ir G. J. dėl netinkamai saugomos kultūros vertybės paėmimo valstybės nuosavybėn Civilinio kodekso 4.66 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas.
  88. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta teisės norma taikytina tuomet, kai nustatomos visos joje nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi netinkamai laikyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą; šis daiktas turi turėti visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę; savininkas buvo įspėtas, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos išvardytos sąlygos.

22Dėl Kurhauzo, kaip saugotinos kultūros vertybės

  1. Kaip jau minėta, Palangos ( - ) pastatas, esantis ( - ), Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. 2005-04-29 Lietuvos kultūros ministro įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punkte ( - ) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Nustatytas Kurhauzo apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. 2012-06-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-483 „Dėl Palangos ( - ) pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas ( - ) specialusis planas. Plane nurodyta, kad Palangos ( - ) yra išskirtinės reikšmės kultūros vertybė, vienas pirmųjų Palangos kurorto specifinės pramoginės paskirties pastatų, kurio istorizmo stiliaus architektūrai poveikį darė Vokietijos mokykla ir to laikotarpio poilsio kultūra. Pats pastatas pastatytas iki 1877 m., vėliau kelis kartus rekonstruotas. Kurhauzo teritorija priskiriama XIX a. pab. – XX a. pr. suformuotai kurortinei stambių sklypų zonai, kur plačioje žalumoje sodybiniu principu išdėstyti 1–2 aukštų poilsiui skirti pastatai. Šiuo metu teritorijoje dar galima įžvelgti buvusio užstatymo struktūros charakterį, tačiau yra reali grėsmė šios vertybės visiškam išnykimui. ( - ) pastato vietoje po 2002 m. gaisro dar tebestovi netvarkyti, statybine tvora aptverti griuvėsiai.
  2. Kolegija konstatuoja, jog šioje byloje šalys neginčija to, kad atsakovams nuosavybės teise priklausanti ( - ) pastato dalis turi visuomenei didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę. Jos reikšmę ir svarbą visuomenei patvirtina ir byloje esantys raštai, rodantys visuomenės bei įvairių institucijų susirūpinimą ( - ) likimu. Taigi ( - ), kaip valstybės saugomas objektas, turintis didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę visuomenei, turi būti išsaugotas ateinančioms kartoms.
  3. Valstybė, įsipareigojusi prisidėti prie kultūros vertybių išsaugojimo, pagal galimybes ir laikydamasi įstatymuose nustatytų kultūros vertybių saugojimo finansavimo principų, sąlygų bei tvarkos, finansiškai remia bei prižiūri jų atkūrimo ir išsaugojimo darbus, kontroliuoja biudžeto lėšų, skirtų kultūros vertybių apsaugai, panaudojimą; šias funkcijas vykdo atitinkamos valstybės institucijos: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Valstybinė paminklosaugos komisija ir kt. (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4–7 straipsniai, kt.). ( - ) patenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ribas.

23Dėl ieškinyje reiškiamo reikalavimo dėl Kurhauzo nepriežiūros

  1. Ieškovas savo reikalavimą dėl ( - ) dalies paėmimo valstybės nuosavybėn grindžia tuo, jog atsakovai ( - ) tinkamai neprižiūrėjo, taigi nevykdė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų įpareigojimų kultūros vertybės valdytojui rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius; šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius. Atsakovai nesutinka su tuo, jog neprižiūrėjo kultūros vertybės: pasak jų, tinkamai priežiūrai jiems kliudė valstybės institucijų neveikimas ir teismo procesai, ( - ) areštas, tai, jog Kurhauzas nebuvo pasidalytas tarp bendraturčių, nebuvo suformuotas žemės sklypas. Kolegija atmeta šiuos atsakovų argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo konstatuoti, jog Kurhauzas buvo tinkamai prižiūrimas.
  2. Visų pirma kolegija pažymi, jog esminis kriterijus, sprendžiant dėl ( - ) priežiūros tinkamumo, yra: 1) 2013-05-29 UAB „PST“ statybinės laboratorijos viršininko S. R. surašytas aktas, kurio išvadose nurodoma, jog medinės statinio dalies laikančiosios konstrukcijos – pamatai ir mūro likučiai yra avarinės būklės, matyti deformacijos ir yra avarijos grėsmė, todėl rekomenduotina statinį pripažinti avariniu pagal STR 1.12.01:2004 reikalavimus; mūro ir akmenų pamatų rišamoji medžiaga nebeatlieka savo funkcijos, todėl pamatus reikia permūryti iš naujo (tomas IV, b. l. 16–38); 2) byloje paskirtos ekspertizės 2014-10-15 aktas, kuriame eksperto S. S., atsakant į teismo klausimus, konstatuota, jog administracinio pastato medinės dalies laikančiosios konstrukcijos: pamatai, mūro likučiai, rūsio perdanga, neatitinka esminio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“ pagrindinių techninių rodiklių ir negali būti naudojami statant naują statinį; statinio medinės dalies pamatų dabartinė būsena neatitinka esminio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir jie negali būti naudojami statant naują statinį; esami pamatai negali būti naudojami kaip laikančioji konstrukcija statant naują statinį. Taigi, pagal ekspertizės akto duomenis, dabartinė ( - ) būklė yra tokia, kad net išlikę pamatai yra nebestabilūs ir nebegali būti naudojami statiniui atstatyti (tomas V, b. l. 143–153). Dėl šios priežasties kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog jie tinkamai prižiūrėjo statinį, nes tai akivaizdžiai paneigia dabartinė statinio būklė.
  3. 2001-01-22 V. J., kaip A. T. įgaliotinei, buvo įteiktas Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualus pirminis reglamentas (tomas II, b. l. 180), jame numatyti kultūros vertybės apsaugai keliami reikalavimai: saugoti pastato tūrį, planinę struktūrą, medžiagiškumą, eksterjero dekoro elementus; naudojimo apimtis, paskirtis neturi sukelti poreikio iš esmės keisti apimtį, sudėtį, žaloti autentiškumo požymius; restauravimo, konservavimo, remonto su pakeitimais ir pritaikymo darbai atliekami pagal suderintus ir patvirtintus projektus. Taigi atsakovai žinojo, jog ( - ) saugotinas kaip kultūrinė-istorinė vertybė ir kaip jis turi būti tvarkomas.
  4. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog paties ieškovo Kultūros paveldo departamento veiksmai buvo fragmentiški: tai paneigia anksčiau paminėta institucijų ir asmenų veiksmų, susijusių su ( - ), chronologija. Kultūros paveldo departamentas periodiškai tikrindavo pastatų būklę, surašė ne vieną reikalavimą atsakovams pašalinti pastato būklės trūkumus, taikė administracinę atsakomybę atsakovui G. J.. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovo veiksmai buvo fragmentiški, nepagrįstai perkėlė atsakomybę už ( - ) nepriežiūrą ieškovui, nors pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu yra kultūros vertybės valdytojo pareiga.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovai G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. nuo 2002 metų iki 2013 metų kreipėsi į ieškovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl jų turimos nuosavybės Palangos ( - ) pastato dalies tvarkymo darbų, žemės sklypo formavimo klausimų, bendrų su bendraturte Palangos miesto savivaldybe pastato tvarkymo ir atstatymo projektų (tomas I, b. l. 121–122, 139–143, 158–179, 182–198, tomas II, b. l. 14–32, 36–45, 50–72, 96–111, 115–120, 124–150, 156–173, 175–176, 181–189, tomas III, b. l. 2–106). Palangos ( - ) pastatas apgadintas bendraturčiams besibylinėjant, 2002 metais kilusio gaisro metu, pakartotinai Kurhauzas padegtas 2003-01-11, iškelta baudžiamoji byla, tačiau 2003-02-21 tyrimas sustabdytas, iki bus nustatyti kalti asmenys (tomas VI, b. l. 166), 2010 metais nugriuvo pastato sienos fragmentas, atsakovai G. J. ir V. J. įpareigoti atlikti tvarkymo darbus savo pastato nuosavybės dalyje ir šiuos reikalavimus atsakovai G. J. ir V. J. įvykdė; tai patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2005-11-02 apžiūros akto duomenys. 2005-03-23 Komisijos dėl nekilnojamosios kultūros vertybės ( - ) pastato ( - ) posėdžio protokole užfiksuota, kad blogėja viso pastato būklė ir kad būtina svarstyti dėl pastato konservavimo, lėšų skirstymo ir detaliojo plano sprendinių, susijusių su ( - ) priskirtinu žemės sklypu (tomas II, b. l. 83–90, 124–126). 2005 m. atsakovo G. J. užsakymu ir jo lėšomis parengtas Kurhauzo pastato tvarkybos ir atstatymo darbų projektas, kuris, pirmosios instancijos teismo nuomone, neįgyvendintas dėl ginčų tarp ( - ) pastato bendraturčių atsakovų ir Palangos miesto savivaldybės. Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-11, 2005-09-05, 2010-10-22, 2012-09-11 procesiniai sprendimai įrodo, kad ginčai tarp bendraturčių dėl ( - ) pastato naudojimo, tvarkymo ir priežiūros ne kartą buvo sprendžiami teismuose (tomas I, b. l. 144–145, 180–181, tomas II, b. l. 46–47, 112–113, 121–123). 2011-08-10 Vilniaus apygardos teismo ir 2011-09-02 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais atsakovui G. J. apribotos ( - ) nuosavybės teisės (tomas II, b. l. 9–13).
  6. Kolegija pažymi, jog visos nurodytos bylos inicijuotos atsakovų (dažniausiai G. J. ir V. J.), didžioji dalis pareiškimų atmesta, todėl kolegija pareiškimų teismui teikimo nelaiko tinkama priemone prižiūrėti kultūros vertybę, tuo labiau kad pats bylinėjimasis teisme neatėmė atsakovams galimybės rūpintis ( - ).
  7. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2011-08-10 Vilniaus apygardos teismo ir 2011-09-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis atsakovui G. J. apribotos ( - ) nuosavybės teisės. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-02 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-95/2011, pakeitė nuosavybės teisės į G. J. priklausantį turtą apribojimo terminą, pratęsdamas jį vienam mėnesiui, ir nurodė terminą skaičiuoti nuo 2011-08-11. Nutartyje nurodyta, jog nuosavybės teisės į G. J. ir V. J. turtą buvo apribotos 2008-01-15 prokuroro nutarimu (tomas II, b. l. 11). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog visas pastatas buvo areštuotas nuo 2001-10-25 iki 2003-07-03, Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjant jau minėtą civilinę bylą, kuri 2003-05-16 buvo užbaigta taikos sutartimi šalims nustačius naudojimosi ( - ) tvarką; vėliau areštai buvo taikyti: 19/100 ( - ) dalių, priklausančių G. J., įrašas galiojo nuo 2008-01-16 iki 2012-01-26, arešto įregistravimo pagrindas – Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą 2006-07-12, ir 3/100 dalims pastato, priklausančioms V. J., įrašas galiojo nuo 2008-01-16 iki 2008-04-09, arešto įregistravimo pagrindas – Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą 2006-07-12, abiem atvejais areštavusi institucija – Generalinė prokuratūra, apibotos valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės; 19/100 ( - ) dalių, priklausančių G. J., nuo 2007-07-25 iki 2007-10-03 ir 7/100 dalims pastato, priklausančioms G. E. J., nuo 2006-10-23 iki 2007-02-21, 7/100 dalims pastato, priklausančioms Ž. J., nuo 2006-09-15 iki 2007-05-04, areštavusi institucija – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, apribotos disponavimo teisės. Taigi tiek iki nuosavybės teisės apribojimo momento, tiek po jo pabaigos 2012 metų pradžioje atsakovai turėjo pakankamai laiko imtis ( - ) tvarkymo ir priežiūros darbų. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog baudžiamojoje byloje apribojus nuosavybės teises, buvo apribotos jų galimybės tvarkyti ( - ). Nors G. J. skunde dėl taikomo nuosavybės teisės apribojimo pažymėjo, jog ( - ) areštas trukdo pasidalyti pastatą tarp bendraturčių, o nepasidalijus pastato, negalima užsakyti pastato techninio projekto, tačiau Kultūros paveldo departamentas dar 2009-04-30 rašte Nr. (7.12)2KL-84 informavo V. J., kad jai nebūtina žinoti, kur yra jos valdomos pastato dalys, norint prašyti laikinojo apsaugos reglamento, taip pat tam, kad būtų vykdomi ( - ) tvarkymo darbai, susiję su avarinės būklės likvidavimu, ir išduotas leidimas juos atlikti, nebūtina, kad būtų suformuotas žemės sklypas. Šiuo aspektu atmestini ir atsakovų argumentai, jog jie negalėjo tinkamai prižiūrėti ( - ), nes tarpusavyje nebuvo pasidaliję pastato, taip pat dėl to, jog prie ( - ) nebuvo suformuotas žemės sklypas. Papildomai pažymėtina, jog 2010-11-08 rašte Nr. (7.12)2-3842 Kultūros paveldo departamentas išaiškino, kad, pasikeitus Statybos įstatymo teisiniam reglamentavimui, ( - ) atkūrimo darbai atitiktų kapitalinio remonto sąvoką; taip pat neliko nuostatos, jog norint kapitaliniam remontui gauti statybos leidimą, turi būti suformuotas žemės sklypas ir gauti visų žemės sklypo savininkų sutikimai; taigi norint atkurti ( - ) teisinių barjerų mažėja (t. II, b. l. 41). Aktualu ir tai, jog ( - ) dalį valdantys asmenys yra artimieji giminaičiai (tėvas, motina, broliai ir seserys), todėl jų argumentus, kad areštas trukdė pasidalyti pastatą ir dėl to nebuvo galima gauti pastato projekto, kolegija vertina kaip dirbtinį kliūčių prižiūrėti pastatą ieškojimą. Svarbiu kolegija laiko ir tą faktą, jog faktiškai visais nurodytais laikotarpiais buvo areštuotos tik tam tikros pastato dalys, o ne visa atsakovams priklausanti medinė dalis. Be to, teismas turi omenyje, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu apeliantė G. E. J. akcentavo, jog ji įgaliojimą tvarkyti visus su ( - ) susijusius klausimus buvo davusi savo tėvui, tačiau tai nepašalina jos, kaip savininkės, atsakomybės imtis aktyvių veiksmų prižiūrint jai tenkančią ( - ) dalį, tinkamai ir operatyviai įforminti kreipimąsi į kompetentingas institucijas būtiniems leidimams dėl tvarkybos ir atstatomųjų darbų gauti. Apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą G. J. išsakytas argumentas, kad jis negali rūpintis Kurhauzo tvarkymu, nes negali patekti prie savo nuosavybės, kadangi teritorija yra aptverta, vartai užrakinti, o spynos raktų jam neduoda, paneigtinas byloje esančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos jam ir V. J. adresuotu 2012-06-07 raštu, kuriame nurodyta, kad 2012-06-06 J. yra perduoti sklypo ( - ), tvoros vartų naujų spynų raktai (tomas I, b. l. 188).
  8. Kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip nurodyta chronologinėje įvykių sekoje, atsakovai ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis išduotų laikinąjį apsaugos reglamentą dėl Kurhauzo tvarkymo darbų, tačiau departamentas ne kartą informavo, jog pateikti prašymai yra su trūkumais: pasirašyti ne visų ( - ) valdytojų. Esant tokiai situacijai, ( - ) valdytojų pastangų negalima pripažinti pakankamomis siekiant įvykdyti ieškovo surašytus reikalavimus. Akivaizdu, jog atsakovai nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad tinkamai ir laiku įvykdytų Kultūros paveldo departamento reikalavimus. Jie daugybę kartų kreipėsi į ieškovą, prašydami išduoti laikinąjį apsaugos reglamentą, tačiau vis tinkamai neįformindavo prašymo, nors ne kartą buvo informuoti, kokie tam keliami reikalavimai. Dažniausiai kliūtis išduoti reglamentą sudarė trūkumai, susiję su tuo, jog prašymas nepasirašytas visų ( - ) dalies valdytojų, nors ( - ) dalies savininkai yra artimieji giminaičiai, taigi turėjo visas galimybes kooperuoti pastangas, siekdami tinkamo dokumentų įforminimo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovai elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai.
  9. Atsakovų nurodyti atlikti darbai – šiukšlių išvežimas, medžių iškirtimas, griūvančios sienos išardymas ir pan. – akivaizdžiai nebuvo pakankami, siekiant išsaugoti ir atkurti ( - ). Kultūros paveldo departamentas apeliantą ne kartą buvo įpareigojęs atlikti būtinus ( - ) išsaugojimo darbus. G. J. taip pat buvo skirtas įspėjimas už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonės, jog atsakovai elgėsi aplaidžiai, nesiėmė pakankamų veiksmų dėl kultūros vertybės tinkamos priežiūros ir sutvarkymo, dėl to pastatas yra visiškai sunykęs.
  11. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pastatas buvo veikiamas išorės veiksnių, buvo smarkiai sugadintas gaisro. Kolegija neneigia gaisro įtakos ( - ) būklei, tačiau po gaisro išlikusio pastato dalies likutinė vertė sudarė 43 proc., o šiuo metu pastatas visiškai sunykęs. Be to, atsakovai kaip tik ir turėjo imtis priemonių apsaugoti pastatą nuo išorės veiksnių, kad pašaliniai asmenys nepatektų į ( - ). Tuo tarpu iš minėto Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžio akivaizdu, kad jį padegę asmenys į pastato vidų pateko pro neužrakintas pastato duris (tomas VI, b. l. 161–162, 168–169). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-04 nuosprendžiu, kalti asmenys nuteisti už tai, kad 2002-08-25, veikdami bendrininkų grupe, įvykdė didelės vertės, turinčio didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės svetimo turto – Palangos ( - ) sugadinimą visuotinai pavojingu būdu (padegant). Byloje buvo nustatyta, kad 2002-08-25, apie 11 val., M. J. pro neužkaltas pastato duris įlindo į vidų ir A. S. nurodymu pastato viduje, nenaudojamose šio pastato patalpose, išpilstė ten rastą A. Ž. ir R. G. paliktą į tris indus supiltą benziną – 60 litrų. M. J. išlindus į lauką, A. S. degtukais paminėtą pastatą tyčia visuotinai pavojingu būdu padegė (tomas VI, b. l. 157–160, 161–174). Akivaizdu, jog pastato priežiūros ir apsaugos priemonės nebuvo pakankamos tam, kad pastatas būtų apsaugotas ne tik nuo gamtos veiksnių, bet ir nuo trečiųjų asmenų neteisėto, nusikalstamo poveikio jam.
  12. CK 4.66 norma taikytina tuomet, kai nustatytos visos joje nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi netinkamai laikyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą; šis daiktas turi turėti visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę; savininkas buvo įspėtas, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos išvardytos sąlygos, kad ieškovo reikalavimas būtų patenkintas ir atsakovams priklausanti Kurhauzo dalis būtų perduota valstybės nuosavybėn.
  13. Kolegija pažymi, jog viena iš ieškinyje nurodytų atsakovių yra V. J., kuri 3/100 dalis ( - ) pastato nuosavybės teise valdė nuo 2005-12-15 iki 2013-11-12. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinys ir pripažinta negaliojančia 2005-12-01 mainų sutartis Nr. 2-7284, kuria V. J. perdavė jai priklausantį žemės sklypą G. J. mainais į jam priklausančias 3/100 dalis administracinio pastato ir 3/100 dalis kitų statinių – kiemo aukštelės, esančių ( - ); teismas taikė restituciją ir grąžino G. J. 3/100 dalis administracinio pastato bei 3/100 dalis kitų statinių – kiemo aukštelės (tomas V, b. l. 82–87). Sprendimas įsiteisėjo 2013-10-24 Klaipėdos apygardos teismui palikus nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą. Taigi V. J. de jure nebėra ( - ) dalies savininkė. Šiuo metu ( - ) pastato dalį nuosavybės teise valdo: G. J. – 22/100 dalis, G. E. J. – 14/100 dalių ir V. bei V. J. – po 7/100 dalis. Kadangi V. J. nebėra pastato savininkė, ieškinys jai atmestinas, taigi pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl V. J. paliktina nepakeista. Kultūros paveldo departamentas neatsisakė savo reikalavimo V. J., nors po ieškinio pateikimo teismui pasikeitė savininkų sudėtis. Tačiau byloje, turint omenyje reiškiamo reikalavimo pobūdį, egzistuoja akivaizdus viešasis interesas, visi savininkai ir jų valdomos dalys aiškios, po nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo tiesiog padidėjo G. J. valdoma dalis, jis įtrauktas į procesą atsakovu ir dalyvavo jame nuo pat pradžių, taigi kolegija nemato jokių kliūčių ieškinio reikalavimą dėl ( - ) paėmimo tenkinti visa apimtimi pagal dabartinę savininkų sudėtį.

24Dėl atlyginimo už paimamą turtą

  1. CK 4.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl atlygintinos sumos dydžio. Pirmosios instancijos teismas 2014-10-07 nutartimi paskyrė ekspertizę byloje turto vertei nustatyti (tomas V, b. l. 131-132). Pagal ekspertizės akto Nr. R-15-02 išvadas paimamo turto rinkos vertė šiuo metu sudaro 514 200 Eur. Ieškovas prašė priteisti atsakovams solidariai 10 139,60 Eur (35 010,00 Lt) už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusios kultūros vertybės dalies fragmentus. Ieškovas, pagrįsdamas prašomą priteisti sumą, nurodė, jog kultūros vertybė visiškai sunyko – liko tik pamatai, kurių medžiagų vertė sudaro 10 139,60 Eur (skaičiuojant pagal valstybės rekomenduojamus įkainius turto vertei nustatyti 2012 m. spalio kainomis). Taip pat pateikė medžiagų vertės sąmatą (tomas I, b. l. 79).
  2. Nekilnojamosios kultūros vertybės paėmimą reglamentuoja: 1994-12-22 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas Nr. I-733; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl priverstinai valstybės išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar atlygintinai savivaldybės nuosavybėn paimamų statinių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta tvarka; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 338 „Dėl priverstinai valstybės išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintas reglamentas, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Į-116 patvirtinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatai ir kt.
  3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo objekto valdytojas turi teisę naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. 2001-01-22 V. J., kaip A. T. įgaliotinei, buvo įteiktas Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualus pirminis reglamentas, jame numatyti kultūros vertybės apsaugai keliami reikalavimai: saugoti pastato tūrį, planinę struktūrą, medžiagiškumą, eksterjero dekoro elementus; naudojimo apimtis, paskirtis neturi sukelti poreikio iš esmės keisti apimtį, sudėtį, žaloti autentiškumo požymius; restauravimo, konservavimo, remonto su pakeitimais ir pritaikymo darbai atliekami pagal suderintus ir patvirtintus projektus. Ieškovas nuolat tikrindavo ( - ) būklę ir duodavo privalomus nurodymus trūkumams pašalinti.
  4. Padarius išvadą, kad atsakovai ir po daugkartinių ieškovo nurodymų nevykdė įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų tinkamai laikyti ir prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančią kultūros vertybę, turinčią visuomenei didelę istorinę, kultūrinę vertę, ir dėl jų veiksmų / neveikimo faktinė kultūros vertybės būklė labai bloga, atsakovams priklausanti Kurhauzo dalis iš jų paimtina ir perduotina valstybės nuosavybėn, siekiant ją išsaugoti ateinančioms kartoms (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 str. 1 d., CK 4.66 str., CPK 178 str.).
  5. Esant nurodytoms aplinkybėms, ( - ) paėmimas iš jos savininkų nelaikomas konstituciniu nuosavybės teisės pažeidimu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tai iš esmės atitinka bylos esmę.
  6. Pagal NKPAĮ 30 straipsnio 3 dalį, „valstybės nuosavybėn paimamo kultūros paveldo objekto savininkui turi būti atlyginama rinkos kaina, kuri nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu“. Bylos šalys nesusitarė dėl piniginės sumos dydžio už paimamą iš atsakovų turtą. Todėl šią sumą nustato teismas, nes CK 4.66 straipsnio nuostatos įpareigoja savininkui atlyginti paimamo turto vertę.
  7. Turtas paimamas iš atsakovų neginčijant jo įsigijimo. VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė viso (ir su mūrine dalimi) pastato rinkos vertė 2013-01-10 sudarė 201 285,91 Eur. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, jog pastato baigtumas sudaro 43 proc., fizinis nusidėvėjimas – 74 proc. Kaip minėta, 2015-03-24 ekspertizės akto Nr. R-15-02 išvadose nurodyta, jog pastato dalies, priklausančios atsakovams, rinkos vertė šiuo metu sudaro 514 200 Eur.
  8. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą visus įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Šios proceso taisyklės, inter alia (be kita ko), reiškia bylą nagrinėjančio teismo pareigą pasisakyti dėl pateiktų įrodymų tarpusavio santykio ir pagrįsti, kodėl vienais įrodymais jis priimdamas sprendimą remiasi, o kitus atmeta; šie reikalavimai, be kita ko, taikomi ir vertinant ekspertizės išvados įrodomąją reikšmę. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad teismo ekspertizės išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).
  9. Nagrinėjamu atveju kolegija turi pagrindą abejoti ekspertizės išvadų atitiktimi realiai faktinei situacijai dėl to, jog teismo eksperto V. Š. ekspertizės aktas Nr. R-15-02 surašytas pagal 2014-07-10 VĮ Registrų centro pažymos duomenis apie fizinį pastato nusidėvėjimą ir baigtumo procentą, imant rinkoje įvykusių panašių sandorių vertes ir pritaikius pataisos koeficientus. Ekspertizės akte nurodyta, jog nustatydamas objekto rinkos vertę ekspertas vadovavosi tomis pastato charakteristikomis, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Tačiau reali situacija yra pakitusi: kaip nurodyta 2014-10-15 akto išvadose, pamatai, mūro likučiai, rūsio perdanga neatitinka esminio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“, pagrindinių techninių rodiklių ir negali būti naudojami statant naują statinį; statinio medinės dalies pamatų dabartinė būsena neatitinka esminio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir jie negali būti naudojami statant naują statinį; esami pamatai negali būti naudojami kaip laikančioji konstrukcija statant naują statinį. Taigi, pagal ekspertizės akto duomenis, dabartinė Kurhauzo būklė yra tokia, kad net išlikę pamatai yra nebestabilūs ir nebegali būti naudojami statiniui atstatyti (tomas V, b. l. 143–153). Kita vertus, VĮ Registrų centro pažymoje nurodyti baigtumo ir nusidėvėjimo procentai taikytini visam administraciniam pastatui – tiek jo mūrinei daliai (kuri Savivaldybės yra atstatyta), tiek medinei. Tačiau akivaizdu, jog atsakovams priklausančios dalies būklė yra itin bloga. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog atsakovų valdomos pastato dalies vertė nuo 2002-08-28 (tuo metu atsakovai valdė 43/100 dalis pastato) iki 2014-12-12 pakilo nuo 173 000 Eur iki 514 200 Eur. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pastato faktinę būklę, tai, jog dėl atsakovų neveikimo pastato dalis, priklausanti atsakovams, po gaisro visiškai suiro ir nusidėvėjo, daro išvadą, jog priteisiant atsakovams už paimamą pastato dalį eksperto nurodytą sumą atsakovai nepagrįstai praturtėtų. Baigiamojoje ekspertizės akto dalyje nurodyta, jog konkreti suma gali priklausyti nuo daugelio specifinių eksperto nenagrinėtų sandorio sąlygų bei aplinkybių, taip pat rinkos sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių, verslo planų ar kitų ekspertui vertinimo metu nežinomų aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių kolegija ekspertizės akto išvadomis, kaip kritikuotinomis ir nepatikimomis bei neatitinkančiomis realios situacijos, nustatydama paimtino turto vertę nesivadovaus. Būtina turėti omenyje, jog ieškovas taip pat nesutiko su eksperto nustatyta turto rinkos verte, ją ginčijo.
  10. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl atlyginimo už paimamą turtą, protingiausia ir sąžiningiausia būtų vadovautis ieškovo nurodyta verte – 10 139,60 Eur (35 010,00 Lt), nes iš esmės valstybės nuosavybėn paimami tik išlikę kultūros vertybės dalies fragmentai, kurių vertę ieškovas apskaičiavo pagal valstybės rekomenduojamus įkainius turto vertei nustatyti 2012 m. spalio kainomis, taip pat savo siūlomai sumai pagrįsti pateikė medžiagų vertės sąmatą.
  11. Svarbi ir ta aplinkybė, jog 2012-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8144-512/2012 atsakovams buvo atlyginta gaisro metu atsakovams priklausančiai ( - ) daliai padaryta žala, iš viso 215 170,30 Eur (742 940 Lt): ieškovui G. J. – 282 317,20 Lt, ieškovei Giletai E. J. – 208 023,20 Lt, V. J. ir V. J. – po 104 011,60 Lt kiekvienai, V. J. – 44 576,40 Lt (CK 6.249 str. 1 d.). Sprendimas įsiteisėjo 2016-08-16 Klaipėdos apygardos teismui jį palikus nepakeistą. Konstatavusi, jog po gaisro likusi dalis visiškai sunyko, kolegija ieškovo nurodytą sumą – 10 139,60 Eur laiko protinga atlygintina verte. Kita vertus, kolegija nemato pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti, jog atlyginimo už paimamą daiktą – nekilnojamosios kultūros vertybės ( - ) dalį – klausimas iš dalies jau yra išspręstas, priteisiant žalos atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-8144-512/2012, nes tai ir taip akivaizdu. Dėl to, kokia suma atlygintina atsakovams už iš jų paimamą nuosavybės dalį, spręstina pagal turto vertę šiuo metu, todėl tokį ieškovo reikalavimą kolegija laiko pertekliniu.

25Dėl deliktinės atsakomybės taikymo

  1. Papildomame ieškinyje ieškovas prašė priteisti valstybės naudai solidariai iš atsakovų, taip pat ir Ž. J. 30 108,37 Eur (103 958,17 Lt) nekilnojamojo turto vertybės daliai padarytos žalos atlyginimą. Žalą grindė departamento direktoriaus 2013-04-10 įsakymo Nr. Į-121 „Dėl komisijos sudarymo sužaloto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Palangos ( - ) medinės dalies (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 1291), ( - ), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti“ pagrindu sudarytos komisijos 2013-06-07 aktu, pagal kurį ( - ) medinei daliai dėl savininkų neveikimo padaryta 350 488 Lt žalos. Akte komisija taip pat nutarė, jog padaryta žala teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atlyginta, o kultūros vertybės dalis atstatyta. Kadangi po gaisro išliko 43 proc. pastato, be to, tinkamomis pripažintos atsakovų 10 000 Lt išlaidos pagal 2005-12-29 sąskaitą faktūrą, ieškovas nurodė, jog reali atlygintina žala sudarytų 30 108,37 Eur (103 958,17 Lt) (tomas IV, b. l. 5–12).
  2. Teisę ieškovui apskaičiuoti žalą / nuostolius ir kreiptis į teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad už saugomo objekto apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti visuomenės patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, departamentas teikia ieškinius dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.
  3. Nuostolių dydžio nustatymo būdą reglamentuoja Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žalos nustatymo komisijos savo išvadų akte (inter alia) privalo nurodyti: i) žalą, padarytą nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydį; ii) žalos padarymo aplinkybes, būdą ir laiką; iii) siūlomą sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą, darbų apimtis (jeigu galima atkurti tik iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę).
  4. Teismas daro išvadą, kad komisija sudaryta, aktas surašytas ir žala apskaičiuota, nepažeidžiant pirmiau nurodytų įstatymų reikalavimų. Išvados atitinka byloje esančius dokumentus. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių abejoti, kad Komisijos nustatyti ( - ) dalies sužalojimai ar jų kiekiai nesutampa su esančiais natūroje. Komisijos akte nurodyta, jog pamatai ir sienų fragmentai yra kultūros vertybės vertingoji savybė, jie turi būti išsaugoti, restauravimo ir konservavimo darbų kaina pagal valstybės nustatytus tvarkybos darbų įkainius yra 17 945,70 Eur (61 962,90 Lt). 2010 m. lapkričio mėn. P. R. individuali įmonė parengė Palangos ( - ) pastato medinės dalies ardymo projektą, kuriame nurodytos išlikusios, tačiau visiškai susidėvėjusios dėl nepriežiūros pastato dalys, nurodyta jų atstatymo darbų kaina – 58 809,07 Eur (203 055,94 Lt). Aplinkybių, leidžiančių abejoti šio apskaičiavimo teisingumu, teismas nenustatė.
  5. Atsakovai, žinodami apie kultūros vertybei taikomą valstybinę apsaugą, nevykdė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų, Reglamento nuostatų, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai ir po daugkartinių ieškovo rašytinių reikalavimų, įspėjimų, net taikytos administracinės nuobaudos už kultūros vertybės nepriežiūrą, atsiradusių defektų nepašalinimą ir statinio neapsaugojimą nuo neigiamo aplinkos poveikio neatliko būtinų veiksmų, kad saugotinas valstybės objektas, kaip Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, būtų išsaugotas ateinančioms kartoms. Dėl atsakovų neveikimo, jiems nevykdant įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytų pareigų bei ieškovo privalomų paliepimų, atsakovams priklausanti medinė ( - ) dalis visiškai sunyko. Taip drastiškai sumažėjo jos vertė ir padidėjo išlaidos, būtinos šiam objektui konservuoti ir atstatyti. Tarp atsakovų neatliktų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – žalai / nuostoliams atlyginti (CK 6.246–6.249 str., 6.251 str., 6.263 str., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 str.).
  6. Pažymėtina, jog atsakovai priešieškinyje, be reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, reiškė reikalavimą atlyginti G. J. 2 040,37 Eur (7 045 Lt) už 2005 metais atliktus ( - ) pastato likučių sutvarkymo darbus ir medžiagas bei 19 670,99 Eur (67 920 Lt) už Reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymą, tačiau leistinais rašytiniais įrodymais G. J. pagrindė tik 700,88 Eur (2420 Lt) sumą, sumokėtą už ( - ) paveldo tvarkybos darbų projektą (tomas II, b. l. 36–44), taip pat 231,70 Eur (800 Lt) sumą, sumokėtą už šiukšlių išvežimą (tomas II, b. l. 118–120). Šiomis tinkamais įrodymais pagrįstomis sumomis mažintina valstybei iš atsakovų priteistina žalos atlyginimo suma (30 108,37 Eur – 700,88 Eur – 231,70 Eur), vadinasi, valstybei iš viso priteistina 29 175,79 Eur žalos.
  7. Kolegija nurodo, kad priteisti ir išieškoti iš atsakovų pinigai, kaip žalos, padarytos ( - ), atlyginimas, turi būti panaudoti būtent tam tikslui, dėl kurio keliamas šis ginčas, t. y. Kurhauzo dalies užkonservavimui, restauravimui ir atstatymui. Priešingu atveju nebus pasiektas tikslas išsaugoti kultūros istorinę vertybę ateities kartoms, kurio ieškovas siekia, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį.
  8. Atsakovai nesutinka su tuo, jog ieškovas prašė iš jų kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimą priteisti solidariai. Jų nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, o ieškovas ieškinyje neindividualizavo, kokio dydžio žala padaryta kiekvieno iš atsakovų veiksmais. Kolegija atmeta šiuos atsakovų argumentus kaip nepagrįstus.
  9. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokiu atveju solidarioji pareiga atsiranda pagal įstatymą. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).
  10. Vertinant asmenų veiksmų bendrumą žalos ( - ) padarymo aspektu, pažymėtina, kad šiuo atveju savininkus siejo bendraturčių teisiniai santykiai. Svarbu ir tai, jog bendrojoje nuosavybėje nustatytos tik idealiosios savininkų dalys: savininkai nėra sudarę susitarimo dėl naudojimosi tam tikromis konkrečiai apibrėžtomis individualizuotomis statinio dalimis. Taigi atsakovai, kaip bendraturčiai, buvo saistomi pareigos kooperuodamiesi, bendrais veiksmais užtikrinti tinkamą kultūros vertybės priežiūrą. Šiuo atveju prievolė nėra dali, neįmanoma individualizuoti kiekvieno iš jų atsakomybės už žalos padarymą, todėl kolegija sutinka su ieškovo pozicija, jog taikytina solidarioji deliktinė atsakovų atsakomybė. Pažymėtina, jog dėl nurodytų priežasčių tenkintinas ir reikalavimas atsakovams V. J. bei Ž. J., nes žala pastatui padaryta bendrais tęstinio pobūdžio atsakovų veiksmais.
  11. Atsakovai laikėsi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje

    26Nr. 3K-3-177/2014). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

  12. Kolegija, įvertinusi pareikšto reikalavimo pobūdį, tą faktą, jog pažeidimas iš esmės yra tęstinio pobūdžio, ieškovas periodiškai teikė atsakovams reikalavimus pašalinti pažeidimus, kurių paskutinis surašytas 2012-11-02, paskutinis pateiktas Kultūros paveldo būklės patikrinimo aktas surašytas 2012-12-31, komisijos aktas dėl atlygintinos žalos dydžio surašytas 2013-06-07, o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2013-06-10, daro išvadą, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti šiuo atveju nepraleistas.

27Dėl priešieškinio

  1. Atsakovai buvo pateikę priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo. Kadangi tarp ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tenkinimo egzistuoja akivaizdus tiesioginis ryšys (tenkinus vieno procesinio dokumento reikalavimus, atmestini kito), tenkinus visą ieškinį, atmestini priešieškinio reikalavimai, tarp jų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Plačiau dėl to nebepasisakytina, nes nenustačius, kad institucija atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis atmestas, paliktina nepakeista.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, tenkinus ieškinio reikalavimus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovų priteistinas valstybei (CPK 96 str.). Už reikalavimą paimti ( - ) valstybės nuosavybėn mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, o už reikalavimą priteisti atsakovams už paimamą nuosavybės dalį 10 139,60 Eur – 304,19 Eur žyminis mokestis, iš atsakovų, dėl kurių šie reikalavimai patenkinti, t. y. E. G. J., V. J., V. J., G. J., valstybei priteistina po 86,30 Eur žyminio mokesčio.
  3. Už reikalavimą dėl žalos atlyginimo, priteisiant iš atsakovų 29 175,79 Eur žalos atlyginimą, valstybei iš atsakovų V. J. ir Ž. J. priteistina po 145,88 Eur žyminio mokesčio, o iš G. J., E. G. J., V. J., V. J. – po 232,18 Eur (145,88 + 86,30) (CPK 96 str.).
  4. Teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio už priešieškinį priteisimo iš atsakovų valstybei paliktina nepakeista.
  5. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, už jį sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas.
  6. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, už jį mokėtinas žyminis mokestis, kuris identiškas mokėtinam už ieškinį, valstybei priteistinas iš atsakovų: iš atsakovų, dėl kurių patenkinti reikalavimai dėl ( - ) dalies paėmimo ir atlyginimo už paimamą dalį, t. y. E. G. J., V. J., V. J., G. J., valstybei priteistina po 86,30 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio; už reikalavimą dėl žalos atlyginimo, priteisus iš atsakovų 29 175,79 Eur žalos atlyginimą, valstybei iš atsakovų E. G. J., V. J., V. J., G. J., V. J., Ž. J. priteistina po 145,88 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio CPK 96 str.).
  7. Kadangi atsakovų priešieškinis ir apeliacinis skundas netenkinti, advokatų teisinės pagalbos išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 98 str.).
  8. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jo dalis, kuria ieškinys atmestas, išskyrus dėl reikalavimo dalies V. J., naikintina ir ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies: valstybei iš atsakovų priteistina 29 175,79 Eur žalos atlyginimo; ( - ) dalis, priklausanti atsakovams V. J., V. J., G. E. J., G. J., paimtina valstybės nuosavybėn, atsakovams proporcingai jų turimoms nuosavybės dalims už paimamą turtą atlyginant 10 139,60 Eur (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.
  9. 2013-03-07 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (tomas I, b. l. 81–82).

29Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.

31Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškinys, ir ieškinį tenkinti iš dalies.

32Paimti iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J. ir V. J. daikte, unikalus Nr. ( - ), išlikusias dalis (pamatų fragmentus) proporcingai idealiajai nuosavybės teisės daliai, nesant konkrečiai apibrėžtos ir įregistruotos atsakovams priklausančių pastato dalių nuosavybės: iš G. J. – 22/100 dalis ( - ) pastato, G. E. J. – 14/100 dalių ( - ) pastato, V. J. – 7/100 dalis ( - ) pastato, V. J. – 7/100 dalis ( - ) pastato.

33Priteisti iš valstybės atsakovams G. J., G. E. J., V. J., V. J. solidariai 10 139,60 Eur (35 010,00 Lt) už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusios kultūros vertybės dalies fragmentus.

34Valstybei iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J., Ž. J. solidariai priteisti 29 175,79 Eur Kurhauzo pastato daliai padarytos žalos atlyginimo.

35Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria likusi ieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą.

36Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J. priešieškinis, palikti nepakeistą.

37Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J. valstybei priteista po 255,91 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, palikti nepakeistą.

38Iš atsakovų V. J. ir Ž. J. valstybei priteisti po 145,88 Eur žyminio mokesčio, o iš G. J., G. E. J., V. J., V. J. valstybei priteisti po 232,18 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį.

39Iš atsakovų V. J. ir Ž. J. valstybei priteisti po 145,88 Eur žyminio mokesčio, o iš G. J., G. E. J., V. J., V. J. valstybei priteisti po 232,18 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

402013-03-07 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Kultūros... 4. 3.1. Atsakovai nurodė, jog jų pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad... 5. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovo atstovas palaikė... 6. S. Š. ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte, nes vertinimas atliktas... 7. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovų atstovai palaikė... 8. Teismas... 9. IV.... 10. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 11. Ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies,... 12.
    1. Atsakovai teigia, jog Palangos miesto savivaldybė... 13. Toliau kolegija chronologine tvarka išdėstys šalių veiksmus ir institucijų... 14. V. J., kad neprieštarauja stogo dangos keitimui (remontui).
    2. 2000-10-16... 15. G. J., kad sudarė komisiją ( - ) pastato būklei... 16. 2001-10-25 nutartimi Kurhauzo pastatui pritaikytas areštas.
    3. 2004-01-15... 17. V. J. ir G. J. surašė nurodymą Nr. 12.15-18, jame nustatyta, kad ( - )... 18. G. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, jog ( - )... 19. 2012-01-26, pranešimo Nr. 0106-002597. Lietuvos Respublikos generalinės... 20. Nr. 1N-95/2011, kaltinamojo G. J. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė... 21. 2012-12-13 atsakovų prašymą išduoti Tvarkomųjų paveldosaugos darbų... 22. Dėl Kurhauzo, kaip saugotinos kultūros vertybės
        23. Dėl ieškinyje reiškiamo reikalavimo dėl Kurhauzo nepriežiūros 24. Dėl atlyginimo už paimamą turtą
        1. CK 4.66... 25. Dėl deliktinės atsakomybės taikymo
            26. Nr. 3K-3-177/2014). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas... 27. Dėl priešieškinio
            1. Atsakovai buvo pateikę... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                29. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 30. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.... 31. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas Kultūros paveldo departamentas prie... 32. Paimti iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J. ir V. J. daikte, unikalus Nr. ( -... 33. Priteisti iš valstybės atsakovams G. J., G. E. J., V. J., V. J. solidariai 10... 34. Valstybei iš atsakovų G. J., G. E. J., V. J., V. J., V. J., Ž. J. solidariai... 35. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria... 36. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria... 37. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria... 38. Iš atsakovų V. J. ir Ž. J. valstybei priteisti po 145,88 Eur žyminio... 39. Iš atsakovų V. J. ir Ž. J. valstybei priteisti po 145,88 Eur žyminio... 40. 2013-03-07 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias...