Byla 1-266-486/2019
Dėl ko tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 103 843, 24 Eur nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 276 492, 32 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 106, 25 Eur įmokų į garantinį fondą, iš viso: 381 441, 81 Eur mokesčių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Džestinai Medeišytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei, kaltinamajai E. K.M., kaltinamosios gynėjai advokatei Danguolei Uždanavičienei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovui D. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui J. Ž.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K. M., a.k. ( - ) gim.( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta ( - ) , dirba ( - ) teista 2012-01-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, 78 MGL, 10140 Lt bauda, 2012-08-07 sumokėjo baudą,

3kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

4Teismas

Nustatė

5E. K. M. apgaulingai tvarkė E. K. M. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, būdama šios individualios įmonės ( - ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 str. 2 d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą - “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst.Nr.Xi-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 str. 1 d. nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“; to paties straipsnio 4 d. nuostatą – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinių operacijų arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, suvokdama, kad jos veiksmais bus sutrukdyta nustatyti realius įmonės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, siekdama išvengti priskaičiuoti darbo užmokestį registruose ir nuo jo sumokėti mokesčius į biudžetą, E. K.M. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, 83 (aštuoniasdešimt trims) įmonės darbuotojams: A. S. ( buvusi pavardė – L.), A. M. (buvusi pavardė – K.), A. L., B. P.-M., G. M., G. D., G. K., I. J. O., J. O., J. R., J. B., J. S., L. M., M. L., M. P., N. B., N. S., O. R., O. A., O. G.N., R. Z., O. P.-L., Z. M., Ž. B., M. K., D. M.Z., D. M. (buvusi pavardė – B.), E. K., Ž. M., G. S. (buvusi pavardė – B.), L. M., D. K., B. R., I. M., M. U., A. S., J. T. (buvusi pavardė – G.), B. Z., V. (A.) M., O. B., J. P., M. P. (buvusi pavardė – P.), K. B., E. J., R. K., A. T. (buvusi pavardė – T.J. V., N. A., A. N. (buvusi pavardė – V.), J. J., J. S., J. R., R. D., V. M.-O., Č. B., V. A., R. R., R. S., I. Š., K. B., S. S., J. K., T. T., G. P., L. R. A., D. P., S. B., N. J., I. V., M. R., R. P., G. V., V. K., M. V., R. B., V. B., L. T., M. Š., V. M., J. M., J. Š., V. V., A. M. išmokėjo dalį darbo užmokesčio – 526 277, 22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, bei davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., su darbo santykiais susijusių išmokų priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistruoti Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 103 843, 24 Eur nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 276 492, 32 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 106, 25 Eur įmokų į garantinį fondą, iš viso: 381 441, 81 Eur mokesčių.

6Be to, ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E. K.M. IĮ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, grynais pinigais gavo 496 904, 59 Eur pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose ( - ) tyčia šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K. neužpajamuoti jų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 74 535,69 Eur pelno mokesčio.

7Tokiu būdu E. K M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, tyčia E. K. M. duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių-finansinių operacijų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti jos individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31.

8Šiais savo veiksmais E. K.M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

9Be to, E. K.M. siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

10ji, būdama E. K.M. individualios įmonės savininke, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodama, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 išmokėjo E. K.M. individualios įmonės darbuotojams 526 277, 22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistravo Įmonės buhalterinėje apskaitoje, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą „nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį“; laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7) bei metinėse 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145), duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gyventojų pajamų mokestį, tai yra per įgaliotą asmenį G. K., deklaravo, iš viso 103 843, 24 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų negu privalėjo ir šias Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 Versija 04), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-04-13 bei Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573 Versija 3), laikotarpiu nuo 2010-04-21 iki 2016-09-29, per įgaliotą asmenį G. K. elektroniniu būdu, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam Vilniuje, Ulonų g. 2;

11pažeisdama 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535, (galiojo nuo 2009 01 01 pagal 2008 12 19 LR įstat. Nr. XI-93 iki 2016 12 31, panaikinta 2016 06 29 LR įstat. Nr. XII-2508) 7 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad “socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas”;

12pažeisdama 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2538 ir 2006 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. X-519 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“(įmokų į Garantinį fondą tarifas nuo 2008-07-12 iki 2012-01-01 buvo 0,1%, o nuo 2012-01-01 – 0,2 %);

13Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį bei apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tai yra deklaravo iš viso 276 535, 69 Eur mažiau valstybinio socialinio draudimo įmokų negu privalėjo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 106, 25 Eur įmokų į Garantinį fondą, ir minėtas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, per įgaliotą asmenį G. K., laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 popieriniais SAM pranešimais pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriui, esančiam Karaimų g. 2, Trakai.

14Be to, ji, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. nuostatą, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E. K.M. IĮ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, grynais pinigais gavo 496 904, 59 Eur pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose Vilniaus mieste: ( - ) duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pelno mokestį, tai yra deklaravo, iš viso 74 535, 69 Eur mažiau pelno mokesčio negu privalėjo ir šias deklaracijas, per įgaliotą asmenį G. K., t. y. 2012-10-16, 2014-05-19, 2015-05-26 elektroniniu būdu, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam Vilniuje, Ulonų g. 2.

15Šiais savo veiksmais E. K.M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.

16Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K.M. kalta neprisipažino, bei parodė, kad specialisto išvada, jos manymu, yra atlikta tik pagal G. K. pateiktus rankraštinius išrašus, mano, kad specialisto išvada yra neobjektyvi ir netiksli. Kaltinamoji mano, kad tai yra asmeninis G. K. kerštas jai už tai, kad 2015 m. gegužės mėn. pastebėjusi tam tikrus neteisėtus G. K. veiksmus, ji su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto VPK ENTV (Ekonominę policiją), kur G. K. ir kitų su ja bendrai veikusių asmenų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį. Kaltinamoji paaiškino, kad 2015 m. balandžio mėn. gale-gegužės mėn. pradžioje išgirdo, kad G. K. sūnus M. K. pasiėmė iš banko paskolą bei Vilniaus mieste nusipirko namą. Jai kilo įtarimas, kaip pastarasis galėjo gauti paskolą, kadangi, jos žiniomis, jis buvo bedarbis bei jų šeimoje buvo sunki materialinė padėtis. Tuomet jai kilo įtarimas, kad G. K. savo sūnų gali būti įdarbinusi jos įmonėje. Susiskambinusi su įmonės buvusia buhaltere T. B. ji susitarė, kad pastaroji atvyktų į įmonės ofisą ne darbo dieną, kad nežinant G. K., pažiūrėtų, ar G. K. yra įdarbinusi savo sūnų. T. B. atvyko šeštadienį, E. K.M. pasiėmusi segtuvą su įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, tarp jų nerado M. K. žiniaraščio popieriniame variante. T. B. prisijungus prie buhalterinės programos „Centas“, jos pamatė duomenis, kad M. K. neva tai įdarbintas įmonėje, nors ji niekada su juo nebuvo sudariusi jokios darbo sutarties ir tokio asmens įmonėje nebuvo įdarbinusi, niekada su šiuo asmeniu nėra bendravusi. Taip pat T. B. pastebėjo, kad M. K. yra mokamas pats didžiausias atlyginimas įmonėje iš visų darbuotojų, sumos nurodyti negali, nes neatsimena. Taip pat segtuve su darbuotojų darbo sutartimis sutarties, sudarytos su M. K., nebuvo, taip pat nebuvo jokio įrašo apie jo įdarbinimą darbo sutarčių žurnale. Taip pat ji parodė, kad tyrimo metu, kuris atliekamas Ekonominėje policijoje, M. K. pateikė neva tai tarp E. K.M.ir jo sudarytą darbo sutartį, kurios numeris dubliuojasi su vienos iš įmonės darbuotojų realiai sudaryta darbo sutartimi. Taip pat kaltinamoji parodė, kad minėtoje sutartyje nėra jos originalaus ranka rašyto parašo, o iš jos kaip iš darbdavio pusės ant šios sutarties yra uždėta parašo faksimilė - spaudas, kuriuo disponavo G. K., kol dirbo įmonėje. Jai taip pat buvo žinoma, kad G. K., kol dirbo įmonėje, tvarkė UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. UAB ( - ) direktorė buvo G. K. dukterėčia G. B.. Taip pat šioje įmonėje dirbo G. K. sūnus M. K., kurio pareigų ji nežino. Jai buvo žinoma, kad UAB ( - ) veikla - tualetinio popieriaus prekyba. Buvo keli atvejai, kad G. K. neprašoma atveždavo tualetinio popieriaus bei pateikdavo sąskaitą faktūrą, kiek E. K.M. pamena, sąskaitų sumos buvo apie 80-100 litų. E. K.M. parodė, kad T. B. paprašė, kad pastaroji buhalterinėje programoje pažiūrėtų sandorius tarp jos įmonės ir UAB ( - ) Pažiūrėjus šiuos sandorius jos pamatė, kad į UAB ( - ) iš įmonės sąskaitų yra pervestos didžiulės pinigų sumos, kiek prisimena suma buvo apie 130 000 litų. Kadangi už tokią sumą jos įmonė iš UAB ( - ) tikrai jokių prekių nepirko, su T. B. pasižiūrėjo, kokios yra UAB ( - ) vardu išrašytos sąskaitos jos įmonei. Pažiūrėjusi atspausdintas sąskaitas, kurias rado ofise segtuve, jos pamatė eilę prekių pozicijų, kurių jos įmonė iš UAB ( - ) nėra pirkusi, pvz.: kartono plokštės, kanceliarinės prekės ir kt. Taip pat E. K.M. parodė, kad daliai bankinių pavedimų apskritai nebuvo pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pavedimai iš jos įmonės sąskaitos buvo atlikti, o sąskaitos iš UAB ( - ) pusės išrašytos nebuvo. Taip pat ji parodė, kad nuvykus į bankus iš savo įmonės sąskaitų išrašų pamatė, kad mokėjimo pavedimai buvo daromi ne tik į UAB ( - ) banko sąskaitą, bet ir į asmeninę G. K. banko sąskaitą. Taip pat betikrinant buhalterinės apskaitos programą "Centas" su T. B. pastebėjo, kad G. K. sau moka didesnį atlyginimą nei jis buvo numatytas darbo sutartyje. Išsiaiškinusi aplinkybes dėl UAB ( - ) M. K. ir piniginių lėšų pervedimo į G. K. asmeninę banko sąskaitą, E. K.M. su G. K. nusprendė pasikalbėti, kad geranoriškai išspręsti minėtą situaciją. Taip pat šiuo klausimu ji buvo susitikusi su UAB ( - ) direktore G. B., pastaroji pasakė, kad nieko nežino apie pinigų pervedimus į UAB ( - ) banko sąskaitą, tačiau sutiko grąžinti pervestus pinigus. Kelių savaičių bėgyje G. B. į E. K.M. IĮ ofisą atvežė dalį pinigų, apie 20 000 Eur bei pasakė, kad daugiau pinigų šiuo metu grąžinti negali, o taip pat E. K.M. tiksliai nebuvo žinoma, kiek UAB ( - ) turi grąžinti jos įmonei, nes įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo suvestas „bankas“, t.y. dalis pavedimų buhalterinėje programoje „Centas“ iš viso neatsispindėjo. Ji, sužinojusi apie neteisėtus G. K. pažeidimus, pastarajai pasiūlė atlyginti žalą ta apimtimi, kurią tuo metu žinojo ir pasakė, kad daugiau įmonėje ji dirbti negalės. G. K. prašė neatleisti jos iš darbo, žadėjo žalą atlyginti, tačiau E. K.M. buvo nusprendusi, kad atleis ją iš darbo, nes ja nepasitikėjo ir todėl jai nurodė sutvarkyti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. tinkamai sutvarkyti buhalterinę apskaitą, dokumentus sunumeruoti, kad juos būtų galima perduoti naujai pasamdytai buhalterei Z. P.. Ji parodė, kad Z. P. kelis kartus buvo atėjusi pas G. K. tikslu perimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau G. K. jų nebuvo sutvarkiusi ir radusi vis naujų priežasčių vengdavo tai daryti, kol vieną dieną iš viso nepasirodė darbe, nustojo kelti telefono ragelį ir, kaip vėliau paaiškėjo, jau buvo pati save atleidusi iš darbo per Sodrą. Z. P. pradėjus dirbti įmonėje ji, prisijungusi prie buhalterinės programos "Centas" pamatė, kad įmonės buhalterinė apskaita, kol dirbo G. K., buvo vedama chaotiškai, netvarkingai, nefiksuojant dalies įvykusių ūkinių operacijų bei darant kitus pažeidimus. E. K.M. nusprendė paskambinti B. B., kuris aptarnavo kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą "Centas", kad jis atvykęs įvertintų, kokie duomenys užfiksuoti programoje bei padėtų naujajai buhalterei ištaisyti G. K. padarytus pažeidimus. Tuo metu E. K.M. dar nežinojo, kokia apimtimi tie pažeidimai buvo padaryti ir tikėjosi, kad juos be problemų galima ištaisyti. B. B. atvykus į įmonės patalpas ir peržiūrėjus programos "Centas" duomenis, paaiškėjo, kad didelė dalis įvykusių ūkinių operacijų yra apskritai neįvesta į programą arba jos yra įvestos ne programos nustatyta eiliškumo tvarka. Taip pat paaiškėjo, kad programoje atvaizduotas ilgalaikis/trumpalaikis turtas, kasa, bankai yra minusiniai. B. B. pasakė, kad taip būti negali, ji parodė, kad apie tai plačiau papasakoti gali pats B. B., kadangi ji pati neturi buhalterinio išsilavinimo. B. B. analizuojant šios programos duomenis, buvo nustatyta eilė kitų neteisėtų G. K. mokėjimų, t. y. G. K. eilei žmonių, kurie niekada nėra teikę prekių įmonei, darė bankinius pavedimus, kaip neva už tiektą produkciją jos įmonei, nors įmonėje net nebuvo tokius pervedimus pateisinančių dokumentų. Tokių fiktyvių sandorių suma siekė apie 1,5 mln. litų. Taip pat paaiškėjo, kad G. K. be E. K.M. buhalterinės apskaitos tvarkė dar bent 30 įmonių buhalterinę apskaitą, tai ji pamatė prisijungus prie pastarosios naudoto kompiuterio. Taip pat pastebėjo, kad būtent šioms įmonėms G. K. taip pat iš jos įmonės banko sąskaitos darė bankinius pavedimus, kaip neva tai už kokias tiektas prekes arba išvis be pateisinančių dokumentų. Taip pat dalies jos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išvis nebuvo rasta. Be to nustatė eilę kitų neteisėtų G. K. veiksmų, dirbant su bankiniais pavedimais, apie kuriuos E. K.-M. parodymus yra davusi bei nurodžiusi visas aplinkybes Ekonominėje policijoje. Po 2015 m. vasaros, kada ji išsiaiškino visus G. K. neteisėtus veiksmus, įmonės teisininkas A. P. pasiūlė dar kartą geranoriškai pašnekėti su G. K., kad galbūt ji geranoriškai sutiktų grąžinti žalą, kad nereikėtų bylinėtis teismuose. A. P. paskambino G. K., pastaroji pasakė, kad nebendraus bei nurodė, kad ji turi advokatę E. L., su kuria turėtumėme kalbėti. Jie susitiko trise, tai E. K.M.; A. P. ir E. L.. Pokalbio metu E. L. nepripažino nieko dėl G. K. padarytų neteisėtų veiksmų bei pagrasino, jei E. K.M. kreipsis dėl G. K. į teisėsaugos institucijas, tokiu atveju ir G. K. irgi yra neva tai pasiruošusi pranešti apie neva tai E. K.M. padarytas kažkokias, kokias nenurodė, nusikalstamas veikas. 2015 metų rudenį E. K.M. su pareiškimu kreipėsi į Ekonominę policiją ir tada G. K. ir kitų bendrininkų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį. Po šio tyrimo pradėjimo, praėjus kažkuriam laikotarpiui, G. K. paskambino įmonės teisininkui A. P. bei isteriškai pradėjo grasinti, kad E. K.M. ir jam baigsis bloguoju dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Kaltinamoji parodė, kad po šio skambučio ne už ilgo sužinojo, kad FNTT Vilniaus apygardos valdyboje jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat ji parodė, kad maždaug 2010 m., tikslios datos neatsimena, viena iš darbuotojų, I. O., pasisavino brangių įmonės prekių, maždaug už 50 000 litų sumą. Buvo padarytos inventorizacijos, jos buvo pateiktos tuo metu įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei G. K.. Dėl šių priežasčių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Ekonominėje policijoje, kurio metu I. O. atstovavo ta pati advokatė E. L.. E. K.M. parodė, kad Ekonominei policijai pareikalavus pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, minėti atliktų inventorizacijų aktai įmonėje nebuvo rasti. E. K.-M. parodė, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tik G. K. žinioje. Kai ji G. K.paklausė, kur dingo minėti aktai, ji pasakė, kad tarp tokios gausybės dokumentų jie galėjo pasimesti ir nieko čia nuostabaus. Buhalterijoje šis gaminių trūkumas nėra apskaitytas. E. K.M. sužinojusi eilę aplinkybių, suprato, kad jau tada G. K. užsiėmė neteisėta veikla ir klastojo jos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad ikiteisminiame tyrime, kurį atlieka Ekonominė policija, G. K., jos sūnui M. K. ir kitiems asmenims yra pareikšti įtarimai pagal atitinkamus LR BK straipsnius, taip pat žinodama, kad kažkada E. K.M. buvo teista už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir žinomai neteisingų duomenų pateikimą, mano, kad G. K. tokiu būdu siekdama apsaugoti tiek save, tiek savo šeimos narius nuo jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kreipėsi su pareiškimu į FNTT, nurodydama jame žinomai neteisingus duomenis apie neva tai E. K. M.padarytas nusikalstamas veikas. Ji taip pat parodė, kad G. K. pateikė neaišku kokius, kada ir kokiu būdu sudarytus rankraštinius įrašus, kurie neva tai patvirtina. E. K.M. parodė, kad jokių nusikalstamų veikų nedarė, nes, kaip jau minėjo, buvo teista, atlygino didelę žalą valstybei ir tai jai buvo pamoka, kad tokių veiksmų daryti nereikia.

17Dėl civilinių ieškinių kaltinamoji ji nepripažįsta. Visos išvados pateiktos iš G. K. pateiktų lapų. Kaltinamosios manymu, buhalterinė apskaita įmonėje net nebuvo vedama. Jeigu G. K. blogai dirbo, tai jos darbo niekas negalėjo kontroliuoti. Jai buvo garbė kad turi individualią įmonę, nieko neapgaudinėja. Kaltinamoji pasitiki žmonėmis, nes kitaip neįmanoma dirbti. Jai reikėjo mėnesio, ar dviejų, ji pakeisdavo visą apskaitą. Visi tie finansiniai nusikaltimai buvo daromi su patentininkais, o ne su PVM turėtojais, nes tada galima greitai atsekti. Taip, pagal įstatymą atsako savininkas. Bet jeigu G. K. vogė, ji turi ir atsakyti. G. K. plovė iš jos įmonės pinigus. Buhalterė sudarydavo sutartis su darbuotojais, o ji su tiekėjais. Bet sutartys buvo daugiau žodinės. Su ( - ) nebuvo jokios sutarties. G. K. atidarė ją ( - ), prekiavo tualetiniu popieriumi. Ji kartais sakydavo mergaitėms, kad „va tualetinis popierius“ ir atnešdavo sąskaitą su ( - ) Iš jos įmonės pervesta virš 130 tūkstančių litų. Viena ką gali pasakyti, ji neturi buhalterinių žinių, nors baigusi ekonomiką ir kitus mokslus. Tam kaltinamoji pasamdė žmogų ir mokėjo atlyginimą. Ir kai tik kaltinamoji sužinojo, kad daug dokumentų nėra, daug pavogtų pinigų, daug įdarbinta neaiškių žmonių, ji kreipėsi į Ekonominę policiją. Esant šioms aplinkybėms E. K. M. prašo ją išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

18Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. B. paaiškino, kad E. K. pažįsta, kaltinamoji yra jos darbdavė. Liudytoja kaltinamosios įmonėje dirba nuo 2000 metų ir iki šiol, eina ( - ) pareigas ( - ) gatvės parduotuvėje. Ji dirba su kasa, su klientais, gauna atlyginimą, kuris pervedamas į banko kortelę. Jų parduotuvė prekiauja namų tekstile, parduoda liną. Atsiskaitymas vykdavo litais, o dabar eurais. Užsienio valiuta buvo uždrausta priimti, o jeigu taip nutikdavo, tai eidavo iškeisti į artimiausią banką ( - ). Darbuotojų kaita buvo. Kai kas buvo priimtas dirbti vasaros metu. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. Tuo metu dirbo buhaltere G. K.Parduotuvių skaičius taip pat keitėsi. Dabar yra 5 parduotuvės ( - ) ir 1 ( - ). Buvo bendra buhalterija ir vedė ją viena buhalterė. Ji dirbo su kasa, pildė sąskaitas faktūras ir pateikdavo mėnesio gale buhalterei G. K. Darbo užmokestis buvo pastovus. Žmonės buvo pasirašę sutartį, žinojo savo atlyginimą. Vienu metu buvo atlyginimas išmokamas grynais pinigais. Tie grynieji pinigai buvo inkasuojami parduotuvėje ir atiduodami žmonėms. Inkasacija vykdavo taip: kai baigdavosi mėnuo, kiek buvo grynųjų pinigų, jie buvo inkasuojami, ir paskui dalindavo kaip atlygį. Žmogus negaudavo viso atlyginimo, pvz., jeigu būdavo kasoje 600 litų, tai padalindavo iš trijų darbuotojų, gaudavosi po 200 litų kiekvienam žmogui. Ji išduodavo tuos pinigus. Liudytoja žinojo, kiek duoti darbuotojui, nes atlyginimas buvo pastovus, aiškus. Žiniaraščiuose sumos sutapdavo. Darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė. Darbo grafiko lentelę pateikdavo buhalterė, ji pati nepildė. Dėl kitos lentelės, tai supranta, kad čia iš kasos knygos kopija. M raidė, tai grynieji pinigai, kurie įnešti į kasą, K raidė, tai kredito pinigai, t. y. kai apmoka kortele, I raidė, tai tas kas inkasuota iš kasos tą dieną, N raidė, tai liudytoja mano, kad čia gali būti prekių nurašymai, t.y. sugadintos prekės, ar tos prekės, kurios buvo dovanojamos klientui. Visas šitas lenteles pateikdavo buhalterė, kartą per mėnesį. Užpildę šituos duomenis atiduodavo į buhalteriją. Be šitų žiniaraščių dar būdavo taip, kad buhalterė prašydavo pasirašyti kažkur: „pasirašyk čia, pasirašyk čia, man reikia“. Ji net nežinojo, kur pasirašinėja. Kai inkasuodavo pinigus, užpildydavo kasos pajamų orderį, ir turėjo žinoti, ar mėnesio gale sumos sutampa. Tokį juodraštį sau rašė, kam kiek davė. Tame atsispindėjo ir atlyginimai ir kitos išlaidos, pvz., žirklės, papuošalų prieš Kalėdas pirkimas. Liudytoja tuomet su PVM sąskaita faktūra prisegdavo ir atiduodavo į buhalteriją. Jeigu parašyta buhalterės dokumentuose, kad išmokėtas atlyginimas, tai dar nereiškia, kad jis išmokėtas.

19Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. (V.) parodė, kad kaltinamąją pažįsta, dirbo kelias vasaros jos parduotuvėje ( - ). Nematė, kad parduodant prekę suma nebūtų įmušama į kasą ir jokių nurodytų dėl to iš savininkės nėra gavusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis buvo pagarsinti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Liudytoja parodė, kad ji E. K. M. dirbo 3 (tris) vasaras iš eilės, t. y. 2012 m., 2013 m., ir 2014 m. 2012 metais dirbo parduotuvėje, esančioje adresu ( - ), o 2013 m. ir 2014 m. ( - ), parduotuvės prekiauja tekstilės gaminiais iš lino. Darbą susirado per pažįstamą. Įmonės direktorė E. K.M., o buhalterė laikotarpiais, kai ji dirbo įmonėje buvo G., pavardės nežino. Jos pareigos parduotuvėje buvo pardavėja-konsultantė. 2012 m., kai dirbo parduotuvėje ( - ), kartu su ja dirbo R., D., J., pavardžių nežino, kitų darbuotojų neatsimena. 2013 m. ir 2014 m. ( - ), kartu dirbo E., N., Ž., L.,R., pavardžių nežino, kitų asmenų, dirbusių šioje parduotuvėje neatsimena. Visus tris kartus darbinantis į įmonę ji bendravo su buhaltere G., pastaroji pateikė pasirašyti darbo sutartis, visus tris kartus ji buvo įdarbinta pusei etato. Tikslaus savo darbo laiko grafiko neatsimena, tačiau dirbdavo maždaug po 4 (keturias) val. per dieną, kiek kartų per savaitę dirbo neatsimena. Kas sudarinėjo darbo laiko grafikus neatsimena. Visais laikotarpiais, kol dirbo įmonėje, ji darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais. Kas mokėdavo darbo užmokestį 2012 m. neatsimena, o 2013 m. ir 2014 m., kiek pamena, atlyginimą mokėjo E., pavardės neatsimena, jos kartu dirbo toje pačioje parduotuvėje. Tikslios sumos, kokį gaudavo darbo užmokestį neatsimena, tačiau atlyginimas nebuvo didesnis nei numatytas minimumas. Kiek pamena, gavusi atlyginimą pasirašinėdavo, kad pinigus gavo, tačiau kokio pobūdžio buvo lapai, kuriuose pasirašinėjo, neatsimena, taip pat negali atsakyti, ar duomenys, nurodyti lapuose, kuriuose pasirašinėjo, sutapdavo su realiai gaunamu atlyginimu. Ar jos darbo užmokestis priklausydavo nuo apyvartos neatsimena. Parduotuvėse buvo įrengti kasos aparatai, tačiau ji pati su kasos aparatu nedirbdavo, nes nebuvo apmokyta, ji tik parodydavo prekes klientams, jei klientai pirkdavo, į kasą "įmušdavo" kitos pardavėjos. Kiek jai žinoma, parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik litais, kad būtų galima atsiskaityti kita valiuta negirdėjo. Parduotuvėje taip pat buvo galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Kas pildė kasos knygą nežino, taip pat nežino, kas surinkdavo pajamas iš kasos. Taip pat negali atsakyti, ar dienos, ar mėnesio pabaigoje reikėdavo kam nors pranešti apie parduotuvės apyvartą, jai pačiai to daryti neteko (1 t., b. l. 145-146).

20Teisiamojo posėdžio metu J. B. paaiškino, kad studijų metais (iki 2010 metų) dirbo pas E. K.M. buvo ( - ). Jos mama ten dirbo, ir ji taip pat įsidarbino. Iš pradžių su kasos aparatu nedirbo. Bet gal paskutiniais metais tekdavo įmušti kelias operacijas. Buhalterinių dokumentų ji nepildė jokių. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais, litais. Tiksliai neprisimena darbo užmokesčio, bet buvo arčiau minimalaus. Buvo atlyginimas inkasuojamas iš kasos ir pati buhalterė atnešdavo pasirašyti arba kartais vadybininkė (jos mama), kai gaudavo pinigus, reikėdavo pasirašyti. Tiksliai neprisimena, kas buvo buhalterė. Jokia kita valiuta neatsiskaitydavo parduotuvė. Užsieniečiai klausdavo ar galima, tai bankas buvo šalia ir ten iškeisdavo. Jokio priedo negaudavau prie algos. Sumos žiniaraščiuose sutapdavo. Nematė, kad kokie nors buhalteriniai dokumentai būtų pildomi, bet ji tiesiog į tai nesigilino. Nurodymų kažko neįmušinėti į kasą irgi nebuvo.

21Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. A. parodė, kad prieš 8 metus pradėjo dirbti pas E. K.M.( - ) , dirba iki šiol. Su kasos aparatu teko dirbti. Atlyginimą mokėjo vadybininkė Ž. B. Nuo pat pradžių iki šiol atlyginimas yra mokamas grynais pinigais, reikia pasirašyti gavus pinigus. Tie popieriai buvo pas buhalterę, pas ją ir pasirašydavo. Darbo užmokestis buvo minimalus. Kiek ten tų pinigų, ar sutampa likučiai ir t.t., tai čia ne jos pareiga, tuo vadybininkė užsiimdavo. Jokių priedų už darbo rezultatus negaudavo. Jeigu kasoje pritrūkdavo pinigų, gaudavo algą per kelis kartus. Tuo metu buhalterė buvo G. K.. Kiek likdavo pinigų kasoje po algų išmokėjimo, nežino, čia ne jos pareiga. Kur jį pasirašydavo, negali pasakyti to dokumento pavadinimo. Daugiau jokių dokumentų buhalterė pasirašyti neduodavo. Nemušti į kasą pinigų, jokių nurodymų nebuvo gavusi. Visas pinigų sumas įmušdavo į kasą. Buvo pirkimų, kurie buvo naudojami parduotuvės reikmėms, bet liudytoja su tuo nesusijusi. Ji 2010-2015 m. tikrai negavo 36 tūkt. litų ir 1,5 eurų. Su kasa dirbo Ž., po to galėjo dar J. dirbti.

22Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2018-07-19 atskirtas ir 2018-08-03) Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.) parodė, kad jai žinoma E. K.M. individuali įmonė. Šioje įmonėje įsidarbino 2008 m. kovo mėn. ir dirbo iki 2015 m. balandžio 29 d.. Įmonės vadovė visą šį laikotarpį buvo E. K.M. . Įmonės veikla, tai mažmeninė prekyba gintaro, lino dirbiniais bei aukso ir sidabro dirbiniais. Jos pareigos buvo vyriausioji buhalterė. Prieš ją šiose pareigose dirbo T. B.. Kai ji pradėjo dirbti, jos darbo vieta buvo ( - ), vėliau persikėlė į kitas patalpas, ( - ). Kai atėjo dirbti, atėjo darbo užmokesčio diena, ji atsisėdo su E. ir kartu skaičiavo. E. K.M. jai rodė, kaip reikia paskaičiuoti. Tai buvo rodoma kai ateidavo atlyginimų apskaičiavimo diena. Liudytojai buvo netikėta žinia, kad mokys ją E. ir T. kaip reiks skaičiuoti. Liudytojai pradėjus dirbti jau buvo tos lentelės: 1-a lentelė buvo iš kasos knygų surašytos apyvartos, 2-a lentelė buvo tas pats, tik N raidė; 3-ia lentelė buvo apie grynųjų pinigų, išimtų iš kasos, srautą, t. y. atlyginimus, toje lentelėje atsispindėjo visų pinigų srautas. Ir kategoriškai teigti, kad tai vien atlyginimams ta lentelė, negali. Dar viena lentelė buvo: priskaičiuotų, išmokėtų atlyginimų. Šitos lentelės patekdavo į parduotuves taip: pirma, atnešdavo jai, jau užpildytas. Ji viską sutvarkydavo, atsišviesdavo, ir atiduodavo priskaičiuotus atlyginimus. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo pas ją, ir žmonės juos pasirašinėdavo. Didžioji kasos knyga buvo ( - ) parduotuvėje. Šios lentelės gulėjo buhalterijoje, trijose vietose. Išeidama iš darbo, ji žinojo, kur jos guli, ir jas rado. Specialiai neieškojo tų lentelių, o ėmė savo asmeninius daiktus ir rado. Pamatė, kad tie lapai guli ir ji juos pasiėmė. Šios lentelės buvo tvarkingai sudėtos. Tie lapai, kurie buvo pas G. M., tie originalai buvo pas ją. Kai liudytoja atėjo dirbti, jos oficialus atlyginimas buvo 1200 litų, o neoficialaus buvo 3500 litų. Oficialus darbo užmokestis jai kilo. Ji pati skaičiuodavo oficialų darbo užmokestį ir neoficialų. Oficialiai mokėdavo užmokestį iš pradžių grynais, po to per banką. Darbo užmokesčio priskaitymo - išskaitymo žiniaraščius pildė ji. Prisijungimą prie E. K.M. bankinių sąskaitų ji nežino kas turėjo, atsisako atsakyti į šį klausimą. Darbo sutarčių žurnalą pildė ji. Ar 2015-05-29 jai išeinant iš darbo buvo visi įmonės buhalteriniai dokumentai suvesti, gerai neatsimena. Gali būti, kad paskutinis mėnuo nebuvo sutvarkytas buhalteriškai. Buhalterinius dokumentus perdavė išeinant iš darbo E. ir Z.. Z. viską priėmė ir ji išėjo. Viską perdavė per vieną dieną. Liudytoja neturi dokumentų perdavimo priėmimo akto. Niekas liudytojai jo nepadavė, o ji pati perdavimo priėmimo akto nereikalavo. T. B. nedalyvavo dokumentų perdavime, buvo Z., ji, R.. G. K. vykdė E. K.M. nurodymus, visi dokumentai buvo tvarkomi su kaltinamosios žinia ir dirbo 8 metus dėl gero atlyginimo. Po to įvyko konfliktas, jai tiesiog liepė išeiti iš darbo ir parašyti pareiškimą. Liudytojos sūnus M. K. irgi dirbo E. įmonėje. Jis priedų negaudavo, sutiko su teiktomis sąlygomis. Pati programa tvarko operacijas, numeraciją. Ar galima pakeisti ten ką fiziškai, liudytoja nežino, nekeitė niekada. Visi duomenys, kurie buvo oficialūs buvo suvedami į šią programą „Centas“. Inventorizacija buvo atliekama. Kaip ji buvo atliekama, liudytoja nežino. Ne ji atlikdavo inventorizaciją ir ne jai šis klausimas. E. K.M. darbovietė buvo ne viena liudytojos darbovietė. G. K. dar turėjo kelias įmones, kokias neatsimena. Kai būdavo brokuotos prekės, jos buvo nurašomos aktu, nurašydavo G. M.. Buhalterinius dokumentus G. K. perdavė tą pačią dieną. Po to dar savaitę ar dvi liudytoja vaikščiojo ir tvarkė kažką. 2015-05-29 ji išėjo iš darbo ir nesilankė buvusioje darbo vietoje. Apyvarta parduotuvėse tikrai būdavo, ypač vasarą. Konkrečiai kokia, liudytoja negali pasakyti, reikia kelti dokumentus. Inventorizacijų aktus jai duodavo, duodavo lapą ir ji aktus susegdavo į bylą. Visi įrašai ant lapų, oficialios ir neoficialios pajamos, buvo padaryti parduotuvių vedėjų. Trūkumą nustatydavo G. M., jai pasakydavo išlaikyti trūkumą, ji ir išlaikydavo. Avansines apyskaitas atveždavo darbuotojai jai. Pirminius dokumentus kokius jai pateikdavo, tokius liudytoja ir suvesdavo. Kai G. K. atėjo dirbti, G. M. jau dirbo įmonėje. Ji kaip kasininkė, dirbo su grynais pinigais, darydavo revizijas. Ir kaip vadybininkė dirbo, nes užsakinėjo prekes, bar kodus. Kur būdavo oficialios ir neoficialios pajamos, tai pildydavo parduotuvių vedėjos ir atnešdavo jai. Pačios vedėjos išsidalindavo atlyginimą sau. Į Sodrą liudytoja duodavo pranešimus pagal oficialiai duotą atlyginimą.

23Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Ji dirbo pas ją vasaromis nuo 2014 metų, 3-4 vasaras kažkur, nes tuo metu buvo studentė. Dirbo parduotuvėje ( - ) pardavėja konsultante, salėje, su klientais bendraudavo. Su kasa teko dirbti, bet retai, kai administratorė buvo išvykusi atostogų. Įmušdavo pinigus ir klientui duodavo čekį. Kas vėliau su tais pinigais būdavo, liudytoja ji nežino. Būdavo administratorė R., mano, kad ji viską ir tvarkė. Atlyginimą mokėdavo tik grynais. Liudytojai atrodo, kad G. M. buvo direktorė. Ji mokėdavo algą jai, pasirašydavo jai kad gavo. Teismui vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimu ji parodė, kad ji E. K.M. pradėjo dirbti 2014 metų vasarą, iš viso dirbo 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. vasaromis, nuo birželio mėn. po tris mėnesius, 2016 m. dirbo iki rugsėjo mėn. pabaigos. Jos pareigos - pardavėja-konsultantė, parduotuvės vyresnioji darbuotoja buvo R. Z.. Darbą ji susirado per draugę M. R., pastaroji jau dirbo minėtoje įmonėje. Įmonės savininkė E. K.M., jos kabinetas buvo tame pačiame pastate, kur buvo parduotuvė, kurioje ji dirbo. Kas tvarkė įmonės buhalteriją ji nežino. Visas tris vasaras ji dirbo parduotuvėje, esančioje ( - ) Vilnius, tikslaus adreso nežino, parduotuvė prekiavo tekstile iš lino vyriškais, moteriškais ir vaikiškais drabužiais. Ar parduotuvė turėjo kokį nors trumpinį pildant dokumentus ji nežino. Kartu su ja 2014 metais dirbo M. R., M. V., R. Z., S. B. ir J. R., 2015 metais su M. R., R. Z., S. B., J. R. ir V. T., 2016 metais su I. L., R. Z., S. B., E. S. ir J. R.. Parduotuvės darbo laikas pirmadieniais - šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais - nuo 10 val. iki 17 ar 18 val., tiksliai neatsimena. Darbo laiko grafikus susidarydavo pačios pardavėjos, t. y. su toje pačioje parduotuvėje dirbusiomis pardavėjomis susitardavo, kuri, kada ir kokiu laiku gali dirbti. Savo darbo laiko grafiko neatsimena, neatsimena, po kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę dirbdavo, tačiau atsimena, kad 2016 metais dirbdavo tokį darbo laiką, kiek būdavo atidaryta parduotuvė, t. y. nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais iki 17 ar 18 val., tačiau kiek dienų per savaitę dirbo neatsimena. 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. darbo užmokestį ji gaudavo grynais pinigais, kiek pamena, jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, ar atlyginimas priklausydavo nuo parduotuvės apyvartos neatsimena. Kiek pamena, 2014 metais gaudavo apie 1200 Lt per mėnesį, atlyginimo 2015 m. ir 2016 m. neatsimena. Kas jai mokėjo atlyginimą 2014 m. ir 2015 m. neatsimena, o 2016 metais atlyginimą jai mokėjo G., pavardės nežino, jos tikslių pareigų taip pat nežino, tačiau galvoja, kad ji ėjo direktorės pareigas, jos darbo kabinetas buvo kitoje parduotuvėje( - ) gatvėje, kurioje buvo prekiaujama juvelyriniais dirbiniais ir tekstile. Ar ji pasirašinėjo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius 2014 ir 2015 metais neatsimena, 2016 metais, gavus darbo užmokestį, G. jai pateikdavo pasirašyti lapus, kuriuose buvo sudarytos lentelės, koks darbo užmokestis buvo nurodomas dokumentuose pasakyti negali, nes pasirašinėdama neskaitydavo, todėl negali pasakyti, ar sumos sutapdavo su jai išmokėtu darbo užmokesčiu. Parduotuvėje buvo galima atsiskaityti grynais pinigais ir mokėjimo kortele, visus pardavimus apskaitydavo „per kasą“, parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik viena valiuta, t. y. 2014 m. litais, o 2015 m. ir 2016 m. eurais, jokių kitų valiutų pardavėjos parduotuvėje nepriimdavo. Kas pildė kasos knygą nežino, tačiau jai pildyti jos neteko. Taip pat negali pasakyti, kas surinkdavo pajamas iš kasos. Jai taip pat nėra tekę nei darbo dienos pabaigoje, nei mėnesio pabaigoje užrašinėti ar kažkam pranešinėti dienos ar mėnesio apyvartų (1 t., b. l. 139-140).

24Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. D., paaiškino, kad kaltinamosios įmonėje dirbo 18 metų, 2019 m. sausį dėl šeimyninių aplinkybių iš darbo išėjo. Yra ( - ) dirbdavo savo namuose. Gaudavo medžiagas iš E. K. M., ji atveždavo. Liudytoja siuvo servetėles, rankšluostukus, staltieses, drabužių ji nesiuvo Buvo įkainiai, juos nurodydavo E. ir ji pagal tą įkainį dirbo, pvz., rankšluostukas 0,25 ct, kažkur tai 20 eurų į dieną uždirbdavo, tai gaudavo minimumą. Liudytojos vyras dirbdavo Vilniuje, ir nuveždavo pasiūtus gaminius į siuvyklos cechą, ten lygindavo, tvarkydavo. Pinigus G. D. mokėdavo grynais. Vyras jai atveždavo, nes ji vyrui buvo davusi įgaliojimą. Pati nei karto nebuvo nuvažiavusi. Pačios įmonės buveinėje nėra buvusi, tik žino, kad Senamiestyje ji randasi. Vyras pasirašydavo už gautą algą.

25Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad ji dirbo pas E. K.M., ( - ) nuo 2008-2009 metų. Ji dirbo ceche ( - ), o anksčiau ( - ) adreso neatsimena. Kai pradėjo dirbti dirbo nedaug žmonių, apie 5-6 žmones. Lygino drabužius, patalynę ir kitus daiktus. Atveždavo tiekėjai tuos drabužius lyginti, be to, dar ceche buvo mergaitės, kurios siuvo. Kaip ji susirado šį darbą, neatsimena jau. Atlyginimą mokėjo grynais pinigais. Kiek mokėdavo, jau neatsimena, bet stabili suma. Papildomai prie algos ji negaudavo jokių pinigų. Pasirašydavo, kai gaudavo atlyginimą. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad ji E. K.M. dirba nuo 2008 metų. Įvairiais laikotarpiais, kol dirba įmonėje, dirbo tai pilnu etatu, tai mažiau, kadangi darbas šioje įmonėje jai nėra pagrindinis. Įmonės savininkė yra E. K.M. Kas eina direktoriaus pareigas pasakyti negali, nes nežino. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą 2009-2015 m. pasakyti negali, nes nežino nei vardo nei pavardės. Liudytojos darbo vieta šiuo metu yra ( - ), o iki maždaug 2016 m. dirbo adresu ( - ) . Darbas šioje įmonėje nėra jos pagrindinis, todėl ji dirba laisvu grafiku, kadangi šiuo metu dirba 0,5 etato, per savaitę turi išdirbti 20 valandų, tiek ir dirba. Visą laikotarpį, kol dirba minėtoje įmonėje, darbo užmokestį gauna grynais pinigais. Darbo užmokestį jai moka G., pavardės nežino, kokios jos tiksliai pareigos įmonėje nežino. Šiuo metu liudytojos atlyginimas apie 260 eurų, nuo kada jai mokamas toks atlyginimas pasakyti negali, nes neatsimena, taip pat neatsimena, kokį darbo užmokestį gaudavo, kai Lietuvoje valiuta buvo litais. K. G. išmoka atlyginimą, kiekvieną kartą ji pasirašo jos pateiktuose A4 formato lapuose, kuriuose nurodyta vardas, pavardė bei suma, kurią gauna kaip atlyginimą. Taip pat ji pasirašinėja žiniaraščiuose, kuriuos jai pateikia buhalteris, jos realiai gaunamas atlyginimas „į rankas“ visuomet sutampa su nurodytu darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose (2 t., b. l. 11-12).

26Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad ji pažįsta E. M., pas ją dirba ir dabar ( - ) Šiuo metu dirba ( - ) o anksčiau ( - ) parduotuvės patalpose. Jos darbas kūrybinis: dekupažas, rankdarbiai. Jai buvo mokamas minimalus atlyginimas tiek anksčiau, tiek dabar. Pinigai mokami grynais iki šiol. G. išmoka pinigus, pareigų nežino. Jos pas ją nueidavo, paimdavo atlyginimą, pasirašydavo. Atlyginimas kartais vėluodavo, būdavo per porą kartų išmokamas. Bet pasirašydavo visada.

27Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad E. K.M. pažįsta, dirbo pas ją nuo 2008 metų. Buvo ( - ). Buvo prekės – viskas stalui. ( - ) gatvėje yra dar viena parduotuvė. E. K.M. yra savininkė. Pardavėjos konsultantės bendravo su klientais, tvarkė vitrinas, kodus statė. Dirbti su kasa liudytojai teko, bet ne iš karto. Prieš darbo pabaigą pinigus būdavo inkasuodavo, kai atlyginimą imdavome. Nebūtinai liudytoja inkasuodavo, tai atlikdavo ta, kuri dirbdavo tą dieną. Pinigus dažniausiai paimdavo rytais, didžioji dalis klientų atsiskaitydavo su kortele. Direktorė sėdėjo kitoje patalpoje, tai buvo G. M. berods. Į kortelę algos jai nemokėjo niekada. Pačioje pradžioje mokėdavo jiems žmogus, kuris dirbdavo parduotuvėje, inkasuoja pinigus ir sumoka. O vėliau mokėdavo direktorė G. Už atlyginimą pasirašinėjo. Kartais būdavo, kad buhalterė sako: „va, man reikia čia, pasirašyk“. Liudytoja net nematydavo už kurį mėnesį pasirašydavo ir tų sumų nelygindavo. Buhalterė buvo G. K.. Gal ir buvo mokami priedai, bet dabar negali pasakyti. Už papildomą darbą ji nežino ar kur atskirai pasirašinėjo, nesigilindavo, buhalterė liepė pasirašyti, pasirašo. Ar ji įskaičiuoja tą papildomą darbą ar ne, niekas ten ir nežinodavo. Per savo darbo praktiką ji visada pinigus mušdavo į kasą. Eurais buvo galima atsiskaityti, buvo taip įvesta į kasą, kad buvo galima. Prie kasos dažniausiai stengdavosi dirbti tas pats žmogus. Pagrinde tuo metu atlyginimas buvo minimalus. Tiksliai negali pasakyti sumos. Be minimumo liudytoja negalėjo gauti virš 45 tūkstančių, tikrai negalėjo. Dokumentus pasirašyti teikdavo buhalterė ir G. Jai savininkė tiesiog sakė, kad buhalterė apvogė ją. Kas ten vyko, negali pasakyti.

28Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. B. parodė, kad pažįsta E. K.M. pas ją dirbo nuo 2000 metų, po to nuo 2013 metų. Liudytoja dirbo ( - ). Nežino kiek ten žmonių dirbo ceche. Siuvo tekstilę, stalo tekstilę, drabužius. Jos atlyginimas buvo minimalus. Atlyginimą mokėjo grynais pinigais, mokėdavo G.. Kartais eidavo pas G. atlyginimo, kartais ji atnešdavo pati. Papildomų pajamų niekada negaudavo. Nežino dėl ko byla, tik iš kalbų. Pasirašydavo už atlyginimo gavimą, sumos sutapdavo. Dirbusi buvo ir pusę etato, ir visą. Už pusę etato mokėdavo pusę minimalaus atlyginimo. Be minimalaus darbo užmokesčio N. B. 60 tūkstančių negalėjo uždirbti. Įkainiai buvo už kiekvieną drabužį, kokie konkrečiai, negali pasakyti, įkainiai skyrėsi.

29Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ji pažįsta E. K.M., dirbo pas ją, ji buvo jos viršininkė. Dirbo ( - ). Dar dirbo ( - ). Jos pareigos buvo ( - ) ir ( - ), jai buvo mokamas minimalus užmokestis. Mokėdavo algą tik grynais, pinigus atnešdavo pati savininkė E. arba G. ir liudytoja pasirašydavo už tai. Negali pasakyti tiksliai, bet atrodo, kad žiniaraštyje buvo skirtingos sumos. Jokių priedų prie atlyginimo nėra gavusi. G. duodavo pasirašyti žiniaraštyje, ji buvo atsakinga. Kai pasiimdavo pinigus, tada G. duodavo jiems žiniaraštį pasirašyti, ten būdavo už kokį mėnesį pasirašyti, būdavo pavardė ir suma.

30Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad ji pažįsta E., dirbo pas ją, prieš 8 metus išėjo. O pas ją dirbo gal 4 metus. Dirbo parduotuvėje ( - ). Kažkurį laiką buvo vadybininke, kai jau apsiprato. Su kasos aparatu teko dirbti. Klientai atsiskaitydavo grynais ir kortele. Kiekvieną vakarą buvo daromos ataskaitos, sutikrinami pinigai. Jeigu reikdavo inkasuodavo ir nešdavo pinigus valdžiai, pinigus nešdavo G. ar G. G. buvo buhalterė, o G. lyg buvo direktorės pavaduotoja. Inkasuodavo pinigus, bet ne kiekvieną kartą. Tai būdavo taip paskambindavo joms, ir pasakydavo „Mergaitės, neškite pinigėlius“. O kartais būdavo prastesnė prekyba , tai pinigų nenešdavo. Atlyginimas buvo mokamas grynais. Tiksliai nepamena, bet atrodo jos pačios pasiimdavo, inkasavus pinigus iš kasos. Pasirašydavo pas buhalterę už atlyginimo gavimą. Į vadybininkės pareigas įeidavo parduotuvės priežiūra, vitrinų darymas, darbo grafiko sustatymas ir kasos žurnalo pildymas. Dirbo senamiestyje, atlyginimas jau buvo didesnis. Ji tvarkė kasos žurnalą, tai inkasacijos suma, ZETO, kiek suprekiauta, kiekvieną dieną darydavo tai ir buhalterei teikdavo tą kasos žurnalą. Be darbo užmokesčio jokio kito priedo nėra prie algos gavusi. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad šioje įmonėje ji dirbo nuo 2006 m. iki 2011 m. Iš pradžių šioje parduotuvėje dirbo pardavėja, vėliau vadybininke. Pareigos pasikeitė dėl to, kad vadybininkė I.pavardės neprisimena, išėjo iš darbo, o M. L. buvo ilgiausiai dirbanti pardavėja. Parduotuvės vadybininkė turėjo daugiau pareigų nei pardavėja, t.y. vadybininkė turėjo daryti tą patį, ką pardavėja ir šiuos darbus: kartu su G. M. priimti prekes iš tiekėjų, bendra parduotuvės priežiūra, parengti darbo grafiką, paruošti lauko vitriną, kasos žurnalą pildyti, inkasacijų darymas ir grynųjų pinigų atidavimas G. M., iš tiekėjų gautus dokumentus priimti ir atiduoti buhalterei. Kai ji įsidarbino, buhalterė buvo moteris, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena, vėliau buhalterė buvo G., jos pavardės neprisimena, ją vadindavo G. Visą laikotarpį, kol ji dirbo šioje įmonėje, įmonės vadovė buvo E. K.M.. Įmonės veikla buvo ( - ). Ji visą laiką dirbo parduotuvėje, adresu ( - ). Ją vadindavo ( - ) taip pat žymėdavo ( - ). Kitas parduotuves pagal adresą taip pat žymėdavo panašiai, t. y. ( - ) parduotuvėje buvo žymima, kiek pamena, ( - ) raide. Kiek pamena, žymėjimai buvo pagal pirmą gatvės pavadinimą ir namo numerį. Su ja kartu dirbo O. R., B. P., jos pavardės tiksliai neprisimena. Jos dirbo pardavėjų pareigose. Kai pardavėjos išeidavo atostogų, būdavo, kad paskirdavo dirbti pardavėjas iš kitų įmonės parduotuvių. Koks buvo jos atlyginimas neprisimena. Parduotuvės vadybininkės gaudavo kažkokį priedą ir visų vadybininkų atlyginimai buvo didesni nei pardavėjų. Atlyginimo dydis priklausė nuo apyvartos. Atlyginimą sudarė daugiau mažiau stabili suma, kuri vadybininkėms buvo didesnė negu pardavėjoms, ir priedas nuo apyvartos. Kiek pamena, vadybininkės gaudavo 0,7 proc. nuo apyvartos, o pardavėjos gaudavo 0,5 procento nuo apyvartos. Apyvarta tai gautų pajamų už parduotas prekes suma per mėnesį. Atlyginimą apskaičiuodavo buhalterė G. Kokio dydžio darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį gaudavo pardavėjos, pasakydavo buhalterė G. Kas nustatydavo stabilią darbo užmokesčio sumą, priedo dydį prie šios sumos ir kas sugalvojo tokią darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemą, ji nežino, niekas to nesakė. Kai ji darbinosi, kalbėjo su įmonės vadove E., ji sakė, kad atlyginimą sudarys stabili suma ir priedai nuo apyvartos. Būdavo, kad reikėdavo dirbti vasaros laikotarpiu ilgiau, tačiau tai nebuvo kiekvieną vasarą. Dirbdavo viena valanda ilgiau per dieną, ar gaudavo priedą už papildomą darbo valandą neprisimena. Darbo užmokestį išmokėdavo G. M. grynaisiais, kai inkasuodavo iš kasos pinigus. Liudytoja parodė, kad gavusi darbo užmokestį, pasirašydavo vėliau pas buhalterę G.Kur pasirašydavo ir ar darbo užmokesčio dydis, parašytas buhalterės lapuose, sutapo su realiai išmokėtu darbo užmokesčiu, pasakyti negali, nes pateikdavo krūvą lapų ir pasirašymas vyko labai greitai, todėl neatkreipdavo dėmesio. Ar jai buvo mokamas tik oficialus darbo užmokestis, t. y. nuo kurio mokami mokesčiai Sodrai, pasakyti negali, nes jai tai nerūpėjo, džiaugdavosi, kad užsidirba pinigus. Iš G. M. arba buhalterės G. gaudavo A4 formato lapus su lentelėmis, kuriuose pildydavo darbo grafiką, kiek, kada ir kokia pinigų suma buvo inkasuota iš kasos, ir lapas su lentele su kiekvienos dienos prekyba. Liudytoja parodė, kad būdavo atvejų, kad už prekes gautų pajamų nemušdavo į kasą, nes tokį nurodymą pardavėjos buvo gavusios iš įmonės vadovės E. ir G. M.. Parduotuvėje buvo galimybė atsiskaityti kita valiuta, t. y. ne litais, tokiu atveju nemušdavo į kasą. Kainą kiekvieną kartą pardavėjos konvertuodavo pagal tų valiutų kursą. Visi atsiskaitymai litais parduotuvėje būdavo mušami į kasą. Darbo užmokestis buvo mokamas tik iš kasos išėmus pinigus ir tik grynaisiais pinigais. Lape, kuriame nurodyta kiekvienos dienos prekyba, buvo lentelė, kurios stulpelių pavadinimai buvo: „data“, „Bendra apyvarta“, „M“, „N“, „K“, „I“. Ką reiškė šios raidės ji neprisimena. Ji žino, kad joje pildydavo pinigų sumas už kiekvieną dieną, kiek pinigų inkasuota iš kasos, kiek gauta pajamų mokėjimo kortele, kiek gauta pajamų grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus iš kasos išimdavo tik G. M. Liudytoja parodė, kad ji išėjo iš darbo maždaug 2011 m. parašiusi prašymą atleisti iš darbo pačiai prašant. Nusprendė išeiti iš darbo dėl sveikatos. Išėjo draugiškai, be jokių pykčių, jai buvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir už nepanaudotas atostogas. Prieš išeinant buvo daroma prekių inventorizacija. Inventorizaciją darant dalyvavo G. M., ji ir R., kurio pavardės neprisimena. R. yra maždaug jos amžiaus. Prekės buvo skenuojamos pagal BAR kodą ir perkeliamos į kompiuterį ir palyginama, kurios prekės turėtų būti ir kurios yra nuskenuotos, t. y. užfiksuotos skeneriu, kad parduotuvėje jos fiziškai yra (1t., b. l. 120-121). Būdavo atsiskaitoma kita valiuta, pagal kursą konvertuodavo. Tai reiškia, kad pardavėjo turėjo žinoti, kiek sumokėti žmogui pinigų. Kur ta valiuta nueidavo, liudytoja nepamena, gal buhalterei atiduodavo tą kitą valiutą.

31Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta O. A. parodė, kad E. K. M. pažįsta. Dirbo jos įmonėje, gal nuo 2000 metų iki 2013 metų. Dirbo pardavėja ( - ), po to ( - ), po to vadybininke. Su kasa teko dirbti. Atsiskaitydavo ir kortele, ir grynais pinigais. Būdavo pinigai likdavo kasoje, iki kitos dienos, jeigu niekas nepaprašo. Kažkokį likutį pasilikdavo grąžai, o didesnę dalį pinigų atiduodavo. Dirbant vadybininkės pareigos labai panašios, kaip ir pardavėja. Tik gal bendrą tvarką daugiau reikėjo prižiūrėti, prekių užsakymą reikėjo vykdyti, reikėjo žiūrėti, kad prekės gražiai sudėtos būtų. Dėl buhalterinės apskaitos, tai duodavo kiekvieną mėnesį blankus ir juos pildydavo dėl pinigų judėjimo. O mėnesio gale priduodavo į buhalteriją ir gaudavo švarius blankus. Trakuose buvo buhalterė I., pavardės nežino, po to T., pavardės jos irgi nežino, o po to G. ar G. Atlyginimą jai mokėjo grynais. Inkasuodavo iš kasos atlyginimams, iš tų pačių apyvartinių lėšų. Kam kiek priklauso atlyginimo, buvo parašyta ant to blanko. Gaudama atlyginimą, pasirašydavo ant blanko. Tokių blankų gal buvo kokie trys: vienas atlyginimams, kitas pinigų judėjimui, o trečias apyvartai. Nežino, kas rašydavo jiems atlyginimus į blankus bet jau būdavo parašyta suma, kai eidavo paimti. Pas buhalterę paimdavo atlyginimą, o kartais pas E., nes ten buvo viena patalpa. Neatsimena, kad būtų gavusi premiją. Ar buvo kalbama apie tai, kad nemušti pinigų į kasą, neatsimena. Apie neoficialų priedą negali nieko pasakyti, jos gaudavo tokį atlyginimą, koks parašytas ant blanko. Kai nėra grynų pinigų kasoje, tai kartais žiemą net penkis kartus imdavo iš kasos atlyginimui. Paėmus pinigus užpildydavo kasos dokumentus. Ji išėjo iš darbo, nes įmonės vadovė paprašė išeiti iš darbo. Atlyginimas svyruodavo, dabar neatsimena tiksliai jau kiek gaudavo. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad jai yra žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonę sužinojo besidarbinant. Joje dirbo maždaug nuo 1999 m. iki 2013 m. Jei gerai pamena, tai pradžioje buvo įdarbinta puse etato. Įmonės vadovė E. K.M.. Įmonės veikla - prekyba ir gamyba gintaro ir lino dirbiniais. Kiek įmonė turėjo darbuotojų, nežino. Tuo laikotarpiu, kai ji dirbo, įmonė turėjo apie 10 parduotuvių. Kai ji pradėjo dirbti, dirbo ( - ). Vėliau dirbo ( - ). Su ja kartu parduotuvėje ( - ), dirbo Z. M., O. P., D. Z., V., J., jų pavardžių neprisimena. Parduotuvė, kurioje ji dirbo, buvo vadinama ( - ) Parduotuvės adresu ( - ), vedėja buvo ji (O. A.). Jos pareigos nuo kitų tos parduotuvės darbuotojų skyrėsi tuo, kad ji paskirstydavo darbus, darydavo užsakymus, organizuodavo darbo grafiko sudarymą, kadangi derindavo jį visos kartu. Ji taip pat bendravo su buhaltere G. K., kuri mėnesio pradžioje jai pateikdavo juodą aplankėlį, kuriame buvo 4A formato lapai. Šie lapai buvo du vienetai 4A formato lapų su lentele, kurios stulpelių pavadinimai "Bendra apyvarta", „M“, „N“, „K“, „I“, vienas vienetas A4 formato lapas, kuriame būdavo lentelė su stulpeliais spausdintais pavadinimais „Data“, „Kas išdavė V. P.“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas", A4 formato lapas, kuriame buvo pildomas darbo grafikas. Ji (O. A.) šiuos lapus pildydavo, išskyrus darbo grafike esančius langelius, kuriame buvo įrašomas darbo užmokestis, jį skaičiuodavo buhalterė G. K., t.y. langelius po spausdintais užrašais "Paimtas avansas", "Atlyginimas", "Atlyginimo likutis" ties kiekviena darbuotoja. Liudytoja parodė, kad lape, kuriame buvo lentelė su stulpelių pavadinimais "Bendra apyvarta", „M“, „N“, „K“, „I“, stulpelyje pavadintame "M" E. nurodymu rašė kiekvienos dienos parduotuvės gautas pajamas, kurios buvo įmuštos į kasą, stulpelyje pavadintame "N" E. nurodymu rašė kiekvienos dienos parduotuvės gautas pajamas, kurios nebuvo įmuštos į kasą; stulpelyje pavadintame "K" rašė E.nurodymu kiekvienos dienos parduotuvės gautas pajamas kredito kortele, t. y. kai už prekes pirkėjas atsiskaitydavo mokėjimo kortele; stulpelyje pavadintame "I" rašė E. nurodymu kiekvienos dienos iš parduotuvės kasos išimtus pinigus. Išimami buvo atlyginimams, taip pat, kai rinkdavo pinigus, paimdavo G. M., buhalterė arba įmonės vadovė E.. A4 formato lapo, kuriame būdavo lentelė su stulpeliais spausdintais pavadinimais „Data“, „Kas išdavė V. P.“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas", stulpelyje "Data" buvo įrašoma pinigų iš kasos paėmimo data, „Kas išdavė V. P.“ buvo įrašomas asmuo, kuris paėmė iš kasos grynuosius pinigus ir perdavė asmeniui, įrašytam langelyje „Kas priėmė“. Stulpelyje "Suma" buvo įrašoma suma, išimta iš kasos ir sekančiame stulpelyje "Parašas" pasirašydavo asmuo, gavęs pinigus iš kasos. Kiekvieno mėnesio pabaigoje užpildytus minėtus lapus ji atiduodavo buhalterei. Darbo užmokestis buvo mokamas tik grynais pinigais. Darbuotojams darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė G. K., o jai kokiu būdu skaičiuoti pasakydavo įmonės vadovė E.. Kokia darbo užmokesčio formulė ir apskaičiavimo sistema, liudytoja nežino. Liudytoja parodė, kad ji žinojo, kad jai bus mokamas kažkoks minimalus fiksuotas atlyginimas ir priedai, tačiau neprisimena, koks buvo fiksuotas ir nuo ko priklausė priedai, ji mano, kad priedas priklausė nuo apyvartos. Buvo kažkoks priedas prie atlyginimo už ilgesnį darbo laiką vasarą, tačiau koks neprisimena. Nuo jos buvo slepiama, kiek uždirba kitose parduotuvėse dirbančios vedėjos ir pardavėjos. Ar jai buvo mokamas visas oficialus darbo užmokestis, ji niekada negalvojo apie tai, nes niekur kitur nepasirašinėdavo ir nesidomėjo, kiek ir nuo kokios darbo užmokesčio sumos buvo mokami mokesčiai Sodrai. Ji pasirašydavo tik paėmusi pinigus iš kasos kaip sau darbo užmokestį. Dažniausiai parduotuvės, kurios vedėja ji buvo, pinigus iš kasos išimdavo ir kitų pardavėjų avansą ar darbo užmokestį ir dalimis paduodavo, taip pat paduodavo joms pasirašyti lape, kuriame buvo lentelė su stulpeliais spausdintais pavadinimais „Data“, „Kas išdavė V. P.“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas", kurį ji gaudavo iš buhalterės ir kuriame buvo visi atlyginimų išmokėjimai fiksuojami. Būdavo, kad buhalterė pateikdavo kelis lapus pasirašyti, bet niekada nesigilino, nes žinojo, kad jos domėjimasis jai pateiktų lapų turiniu bus kaip įžeidimas įmonės vadovei E. Buvo normalu, kad jai (O. A.) buvo duodami lapai pasirašyti, kadangi ji dirbo ir su tiekėjais. Liudytoja parodė, kad išėjo iš darbo, kadangi įmonės vadovė E. pasikvietė ją ir paprašė parašyti prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant ir išeiti iš darbo. Iš darbo ji buvo atleista tą pačią dieną (1 t., b. l. 101-102).

32Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. parodė, kad ji dirbo pas E. K. M. 2014 metų vasarą, kažkur apie 3 mėnesius. Dirbo ( - ). Ji lygino, pakavo, siuvinėjo. Buvo ( - ) Atlyginimas buvo berods 1000 litų, gaudavo grynais. Eidavo į parduotuvę ( - ) gatvėje, kiek būdavo pinigų kasoje, tiek ir duodavo. Reikėdavo už atlyginimą pasirašyti, kad atsiimi sumą. Su kasa nedirbo. Sumos visada buvo vienodos tiek popieriuje, tiek į rankas. Jai tai buvo svarbu. Dirbti jai pasiūlė pažįstama R.

33Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta liudytoja V. M. paaiškino, kad ji dirbo pas E. K.M.. Dirbo ( - ) gatvėje, savo pareigų jau neatsimena. Bet ateidavo klientai, ji parodydavo prekes, su kasa nedirbo. Dirbo gal porą mėnesių, vasarą. Atlyginimą gaudavo grynais. Kas jai duodavo atlyginimą, šiuo metu nepamena. Gal kolegė, kuri dirbdavo toje parduotuvėje. Už pinigus pasirašydavo, nurodydavo savo vardą, pavardę ir parašą, kad gavo. Atlyginimo sumos blankuose ir į rankas, sutapdavo. Niekas nekalbėjo, kad reikia nemušti į kasą pinigų. Papildomo priedo prie atlyginimo negaudavo. Buvo minimali alga 1000 litų.

34Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. M. parodė, kad kaltinamoji yra jos darbdavė, dirbo su ja nuo 2005 metų. Dirbo ( - ). Jos pareigos aptarnauti klientus, dėlioti prekes, daryti vitrinas, tvarkyti parduotuvę. Naujai priimti darbuotojai su kasa nedirbo, ji irgi nedirbo pradžioje, o dabar jau dirba. Atsiskaityti klientai galėjo kortele, arba grynais. Dienos pabaigoje pinigus inkasuodavo ir atiduodavo į buhalteriją. Žiemos metu būdavo ir nulinė prekyba, todėl tada neinkasuodavo. Tuo metu gaudavo grynais atlyginimą, o dabar pavedimu gal prieš 2 metus pradėjo gauti. Grynuosius mokėdavo pačios, kas atsakingas už tą parduotuvę. Ji keitė parduotuves, ją perkeldavo iš vienos parduotuvės į kitą, kai trūkdavo žmonių. Už atlyginimą pasirašydavo buhalterijoje. Bet ji numeta kokius 5 lapus, vis „greitai, greitai, greitai“ ir eik. Buhalterė buvo G., pavardės neatsimenu. Ji buvo griežta moteris, bet būdavo, kad parašai neimami ilgą laiką už atlyginimo gavimą.

35Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad ji dirbo pas E. K.M., parduotuvėje, ( - ). Dirbo ten apie 3-4 metus. Klientai atsiskaitydavo ir grynais ir kortele. Pinigus, kitą dieną, jei jų būdavo, ryte, inkasuodavo ir nešdavo direktorei G. Jos ją vadino direktore, ji dirbo kitoje parduotuvėje. Pavardės jos nežino. Pildė kasos pajamų knygą, kiek grynų, kiek pavedimu gautų pinigų ir kasos pajamų knygą nešdavo buhalterei. Atlyginimą gaudavo grynais, inkasuodavo iš kasos. Buhalterė paskaičiuodavo ir mėnesio gale atnešdavo lapą su atlyginimu ir tada išmokėdavo atsakingas žmogus iš kasos jiems pinigus. Pasirašinėdavo kiekvieną kartą už atlyginimą, kas mėnesį, sumos sutapdavo. Jokių premijų, ar papildomo atlyginimo negaudavo, tik saldainių švenčių proga. Būdavo pinigų, kurie nebuvo mušami į kasą, tą liepdavo daryti buhalterė arba direktorė G.. Gal negerai taip daryti, bet taip buvo. Ji į rankas gaudavo virš 1000 litų. Negali pasakyti, koks minimalus atlyginimas buvo. Kas pildydavo kasos knygą, gaudavo 0,7 procento. O kas dirbdavo parduotuvėje, gaudavo 0,5 proc. G. M. vieną kartą kalbėjo, kad nemušti grynų pinigų į kasą, nes atleis iš darbo, nemokės atlyginimo, bet ji kalbėjo rusiškai. Jai po to išvertė, ką ji pasakė. Mano, kad ji juokavo. B. G. liepdavo nemušti pinigų į kasą. Kokiomis sumomis, nepamena, bet tai galėjo būti 200 litų per mėnesį. Tos sumos nebuvo didelės. Visus pinigus, kuriuos nemušdavo, atiduodavo G. O tuos, kuriuos inkasuodavo, išsimokėdavo atlyginimą. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. D. M. parodė, kad jai žinoma E. K.M. įmonė. Šioje įmonėje įsidarbino maždaug 2008-2009 metais pardavėjos pareigose. Šioje įmonėje dirbo maždaug iki 2013 m. gegužės-birželio mėnesio. Tuo metu, kai dirbo šioje įmonėje, jos pavardė buvo B. Kai darbinosi įmonėje, dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio ji bendravo su įmonės savininke E. K.M. ir buhaltere G. pavardės neprisimena. Su įmonės savininke E. jos bendravo klausimais dėl atlyginimo, dėl pačios parduotuvės įvaizdžio. Su G. M. bendravo dėl drabužių etikečių, ji dėdavo BAR kodus ant prekių, dėl inkasuotų iš kasos grynųjų pinigų, t. y. jai nešdavo grynaisiais gautas pajamas, išimtas iš kasos. Su buhaltere G. bendraudavo dėl atostogų derinimo, jai nešdavo kasos knygą, elektros skaitiklių parodymus užrašydavo ir nešdavo buhalterei, iš G. gaudavo lapą su darbo grafiko lentele, kurią pildydavo pardavėjos, joje buhalterė vėliau įrašydavo apskaičiuotą kiekvienai pardavėjai darbo užmokestį atitinkamai prie kiekvienos vardo ir pavardės. Taip pat iš buhalterės pardavėjos gaudavo A4 formato lapą su lentele, kurioje surašydavo G. M. atiduotus grynuosius pinigus tiek iš kasos, tiek grynuosius, gautus už prekes ir nemuštus į kasą. Šios lentelės stulpelių pavadinimai buvo tokie: "Eilės Nr.", "Data", "Kas išdavė vardas pavardė", "kas priėmė", "suma" ir "parašas". Taip pat pardavėjos gaudavo A4 formato lapą su lentele, kurioje pildydavo kiekvienos mėnesio dienos gautas pajamas. Lentelės stulpelių pavadinimai: "data", "Bendra apyvarta", "M", "N", "K", "I". "M" reiškia už prekes gautas pajamas, kurios buvo įmuštos į kasą. "N" reiškia už prekes gautas pajamas, kurios nebuvo įmuštos į kasą. "K" reiškia už prekes gautas pajamas, kai buvo atsiskaityta mokėjimo kortele. "I" reiškia sumą inkasuotų iš kasos pinigų ir grynųjų, atiduotų G. M. arba išsimokėtų sau kaip darbo užmokestis. "Bendra apyvarta" reiškia sumą visų gautų už prekes pinigų, t.y. tiek grynaisiais, muštais į kasą ir nemuštais į kasą, tiek atsiskaitant mokėjimo kortele. Ji visą laikotarpį, kol dirbo šioje įmonėje, dirbo parduotuvėje ( - ) Šioje parduotuvėje buvo vykdoma ( - ) veikla. Parduotuvė buvo žymima ( - ) Dėl žymėjimo ( - ) tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, galbūt kažkur ir buvo ši parduotuvė pažymėta ( - ) Jei neklysta, pieštuku ranka užrašydavo ( - ) buhalterė ant lapų, kuriuos priklausė atiduoti parduotuvei. Ji nuo pradžių buvo pardavėja konsultantė ir niekada naujos darbo sutarties neperrašė. Pradėjus dirbti buvo skiriamas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis ir už šį laikotarpį buvo mokamas minimalus darbo užmokestis be jokių priedų. Jam pasibaigus ji gaudavo didesnį nei minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį. Darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis buvo nurodytas minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Jei gerai pamena, "į rankas" gaudavo apie 1400 - 1600 Lt. Realiai mokamą darbo užmokestį sudarė pastovi suma (1000-1200 litų) ir priedas nuo atitinkamo mėnesio apyvartos, t.y. nuo per tą mėnesį gautų pajamų, tiek grynųjų pinigų, gautų už parduodamas prekes įmuštų į kasą, tiek neįmuštų, tiek gautų atsiskaitant mokėjimo kortele. Mokamas priedas buvo 0,7 proc. nuo apyvartos toms, kurios pildė iš buhalterės gautus lapus, kasos knygą, o visos kitos gaudavo 0,5 proc. dydžio priedą nuo apyvartos. Taip pat ji pamena, kad kažkuriuo metu vasarą reikėjo dirbti valanda per dieną ilgiau. Už papildomą darbo laiką pardavėjos gaudavo priedą, kokio dydžio neprisimena. Darbo užmokestis buvo išmokamas tik grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį pardavėjos išsimokėdavo pačios pasiimdamos grynuosius pinigus iš kasos arba iš gautų ir į kasą neįmuštų grynųjų pinigų. Pasirašydavo minėtame A4 formato lape, gautame iš buhalterės, kuriame buvo fiksuojami inkasuoti iš kasos pinigai ir grynieji pinigai, gauti už prekes, bet neįmuštus į kasą. Kiek prisimena, daugiau niekur kitur nepasirašinėjo dėl išmokėto darbo užmokesčio. Ji ir bendradarbė G. S. nenorėdavo nemušti į kasą gaunamų už prekes grynųjų pinigų ir to vengdavo, tačiau G. M. sakydavo, kad dėl to atleis arba bus sumažintas darbo užmokestis. Kad nemuštų grynųjų pinigų, gaunamų už parduodamas prekes į kasą, sakydavo tik G. M.. Ji sakė, kad nemuštų visada, kai yra galimybė. Parduotuvėje buvo galimybė atsiskaityti užsienio valiuta, pardavėjos konvertuodavo pagal tuo metu esantį kursą ir nemušdavo šių gautų pajamų į kasą, nes nebuvo galimybės įmušti užsienio valiuta gautų pinigų. ( - ) kartu su ja dirbo R. Z., J. R., L. M., G. S., o visos kitos priimtos į darbą dirbo trumpai, pavyzdžiui, tik vasarai - B. M., S., M., pavardžių neprisimena, M. R., A. M.. Iš darbo liudytoja išėjo prieš savo vestuves, kadangi po jų planavo emigruoti iš Lietuvos. Iš darbo ji išėjo savo noru. Ji mano, kad su ja buvo pilnai atsiskaityta. Buhalterė, jau išėjus iš darbo ir nuvykus aplankyti buvusių bendradarbių, pasakė, kad ji apskaičiavo „viską“ ir jai ši darbo užmokesčio suma buvo išmokėta senąja tvarka, kai parduotuvėje buvo grynųjų pinigų. Ji ateidavo į parduotuvę ir buvusios bendradarbės išmokėjo šią sumą per kelis kartus. Iš darbo šioje įmonėje ji išėjo draugiškai (1t., b .l. 126-128).

36Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. P. parodė, kad negali pasakyti ar E. K.M. matyta. Ji dirbo ( - ), su gintaru. Neatsimena, kas tada buvo direktorė. Dirbo 2012 m. vasarą, dirbo apie 2 mėnesius. Dirbo pardavėja konsultante. Su kasa jai neteko dirbti, nes trumpai dirbo. Neatsimena, kaip gaudavo atlyginimą ar grynais ar kortele. Buvo priimama kita valiuta iš klientų atsiskaitymui, ją keisdavome banke. Ir grąžinama klientui litais. Koks jos atlyginimas buvo, šiuo metu nepamena. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Liudytoja apklausta G. P. parodė, kad ji E. K.M. ( - ) pareigose dirbo 2012 metų liepos-rugsėjo mėnesiais. Ar įmonėje buvo direktoriaus pareigybė pasakyti negali, nes neatsimena. Kas jai pateikė pasirašyti darbo sutartį neatsimena. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą pasakyti negali, nes nežino. A. G. M. iš vardo ir pavardės neatpažįsta. Liudytoja parodė, kad dirbo parduotuvėje, esančioje adresu ( - ) parduotuvėje buvo prekiaujama tekstilės gaminiais iš lino. Darbo pobūdžio ją apmokė parduotuvėje dirbusios pardavėjos, kurių vardų ir pavardžių neatsimena. Į liudytojos pareigas įėjo klientų aptarnavimas, parduotuvės priežiūra, su kasos aparatu ji nedirbo. Ar atlyginimas jai buvo mokamas grynais pinigais, ar pavedimu pasakyti negali, nes neatsimena, todėl negali atsakyti į klausimą, kas iš įmonės darbuotojų jai mokėjo darbo užmokestį. Liudytoja parodė, kad neatsimena, ar pasirašinėjo kokiuose nors dokumentuose, susijusiuose su darbo užmokesčiu. Taip pat neatsimena, kokį darbo užmokestį gaudavo. Jai nebuvo mokamas priedas nuo parduotuvės apyvartos. Minėtoje įmonėje ji buvo įdarbinta pilnam etatui, t.y. dirbo 8 valandos per dieną, 5 dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliais ji nedirbo. Liudytoja patvirtino, kad su kasos aparatu nedirbo. Jai neteko susidurti su atvejais, kad prekių pardavimai nebūtų apskaitomi kasoje. Liudytoja G. P. parodė, kad buvo susidūrusi su atvejais, kai klientai norėdavo atsiskaityti kita valiuta nei litai, tokiais atvejais iš klientų buvo priimama kita valiuta. Jai niekada neteko eiti į banką iškeisti valiutos. Tačiau, kiek pamena, pardavėjos apskaičiuodavo, kokia prekės kaina būtų ne litais, o grąžą atiduodavo litais (2 t., b. l. 44-45).

37Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. P. parodė, kad ji kaltinamąją pažįsta. Dirbo pardavėja konsultante, kiek dirbo laiko, neatsimena seniai buvo. Su kasa nedirbo. Atlyginimą mokėdavo grynais. Išsiimdavo iš kasos, ta kuri atsakinga už kasą, ta ir išmokėdavo. B. O. išmokėdavo atlyginimus, pavardės nežino. Jokių papildomų pinigų išmokėjimo, antro atlyginimo, priedų, niekada negaudavo.

38Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. P.M. parodė, kad dirbo pas E. K.M. nuo 2008 metų iki 2012 metų. Dirbo ( - ) po to ( - ), dirbo ir išėjo iš darbo iš ( - ) gatvės esančios parduotuvės. Dirbo pardavėja konsultante. Dirbo su kasa labai trumpą laiką, tik ( - ). Jokių dokumentų dėl kasos nepildė. Visą sumą į kasą įmušinėjo. Jokių nurodymų, kad ne visą sumą įmušinėti, nebuvo. Atlyginimą gaudavo grynais. Ar kur už atlyginimą pasirašinėjo, neatsimena. Jokių papildomų pinigų, premijų, negavo. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. B. P. M. parodė, kad ji E. K.M. ( - ) pareigose dirbo nuo 2008 metų vasario mėn. iki 2012 metų balandžio mėn. Pagrinde dirbo parduotuvėse, esančiose adresu ( - ), Vilniuje, yra dirbusi ir kitose įmonei priklausančiose parduotuvėse, tačiau pagrindinė darbovietė buvo minėtoje parduotuvėje. Darbą rado pagal skelbimą internete. Įmonės veikla, tai juvelyrinių ir tekstilės gaminių prekyba. Įmonės direktorė yra E. K.M. buhalterės pareigose, kai ji pradėjo dirbti įmonėje, dirbo moteris, kurios vardo ir pavardės neatsimena, o kai išeidinėjo iš darbo buhalterė buvo G.,, pavardės neatsimena. Kiek pamena, darbo sutartį jai pateikė pasirašyti buhalterė, kurios vardo ir pavardės nurodyti negali. Įmonėje buvo įdarbinta pilnam etatui. Parduotuvės trumpinys buvo ( - ) Darbo laiko grafikus sudarinėjo parduotuvės vedėja M. L. Parduotuvė dirbo 7 dienas per savaitę, visas dienas darbo laikas buvo nuo 10 val. iki 19 val. Per mėnesį ji turėdavo 8 laisvas dienas, pagrinde dirbdavo visą parduotuvės darbo laiką, t. y. po 9 val. per dieną, nebent reikėdavo išsiprašyti dėl kažkokių reikalų. Atlyginimą visada gaudavo grynais pinigais, kiek pamena, atlyginimą išmokėdavo vedėja M. L.. Liudytojai buvo mokamas minimumas, koks priklausė pagal tų metų įstatymus. Kiekvieną kartą gavus atlyginimą ji pasirašydavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, juos pateikdavo arba vedėja M. L. arba buhalterė. Ar suma, įrašyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, sutapdavo su realiai gautu atlyginimu pasakyti negali, nes neatkreipdavo dėmesio. Ar jos atlyginimas priklausydavo nuo parduotuvės apyvartos pasakyti negali, nes neatsimena. Parduotuvėje buvo galima už prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis. Parduotuvėje buvo įrengtas kasos aparatas, tačiau jai tik pradėjus dirbti įmonėje su kasos aparatu nedirbo, kadangi nebuvo apmokyta. Su kasos aparatu dirbo tik vedėja M. L., jei jos nebūdavo, jos pavaduotoja O. R.. Nepamena po kiek laiko, tačiau ji pati taip pat pradėjo dirbti su kasos aparatu, tačiau kada tai buvo, pasakyti negali. Kai ji dirbo su kasa, tai į kasą "įmušdavo" visus pardavimus, parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik litais. Kasos knygą pildydavo tik vedėja M. L., kiek liudytojai yra žinoma, visose parduotuvėse visus dokumentus pildydavo tik vedėjos. Pajamas iš kasos taip pat paimdavo vedėja. Ji niekada niekam pranešinėjo apie parduotuvės apyvartas nei dienos, nei mėnesio pabaigoje (1t., b. l. 142-143).

39Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad ji pažįsta E., dirbo pas ją, skenavo prekes su skaneriu. Pervesdavo į kortelę atlyginimą ir dar grynais duodavo. Grynais gaudavo apie du šimtus litų. G. duodavo pasirašyti už grynų pinigų paėmimą. Sumos sutapdavo. Pildyti jokių dokumentų netekdavo. Jis nuskanuodavo ir į kompiuterį įvesdavo. Taip kiekvienoje parduotuvėje darydavo. Be atlyginimo, papildomai prie algos negaudavo nieko, nes būtų atsiminęs. Nežino nieko apie tai, kad buvo nemušamos prekės į kasą. Kartais nuskanuojant trūkdavo prekių, nerasdavo kartais. Vėliau gal ir atsirasdavo, nes lygindavo su kompiuteryje esančiomis prekių pozicijomis, ieškodavo jų ir eidavo per salę, rasdavo arba ne. Vertė nedidelė buvo tų prekių. Po to tą trūkumą G. apiformindavo. Kai jis dirbo pradžioje buvo buhalterė G., nežino pavardės. Sumos sutapdavo tai kas popieriuje ir tai kas grynais.

40Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. B. parodė, kad E. K.M. pažįsta. Dirbo jos įmonėje, nuo 2012 m. iki 2018 m., pardavėja konsultante. Su kasa teko dirbti. Galima buvo atsiskaityti ir grynais ir kortele. Kartais pinigai buvo paliekami kasoje, kartais inkasuojami, tada būdavo toks kvitukas, kad vyko inkasacija. Kada reikia inkasuoti, pasakydavo direktorė. Užsienio valiuta nepriimdavo, prašydavo klientų, kad nueitų ir iškeistų valiutą, nes priešais buvo bankas. Ji asmeniškai užsienio valiuta nepriimdavo už prekes. Algą gaudavo grynais. Jai mokėdavo direktorė G. M.. Ji nueidavo pas ją, pasirašydavo už atlyginimą, sumos sutapdavo, tiek kiek gaudavo, už tiek ir pasirašydavo. Priedų prie algos nemokėdavo niekada, būdavo kažkokie skanėstai tik. Visada įmušdavo į kasą pinigus. Jokių paliepimų nebūdavo, kad nereikia mušti. G. M. jai visuomet mokėdavo pinigus. Ji 16 tūkstančių negavo prie atlyginimo, to nebuvo. Iš pradžių buvo minimumas alga. Po to daugiau, apie 480 eurų, čia paskutiniais metais. Vasarą didesnė buvo apyvarta, bet ji negaudavo jokio priedo, tik atlyginimą.

41Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. B. parodė, kad jis senai jau pas kaltinamąją nedirba, dirbo prieš 7 metus. Konsultavo klientus, su kasos aparatu nedirbo. Neatsimena, ar jai atlyginimas buvo mokamas grynais ar pavedimu. Tada dar buvo litai. Neatsimena, ar pasirašinėjo už atlyginimo gavimą. Kiek gaudavo, neprisimena jau, dirbo tik vieną mėnesį. Išėjo kitur dirbti, nes ten neįdomu buvo.

42Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. P. (A.) parodė, kad ji kaltinamąją pažįsta. Ji buvo jos viršininkė, dirbo ( - ) parduotuvėje, pardavėja konsultante, po to vadybininke. Iš pradžių kol buvo pardavėja, neteko dirbti su kasa, o vėliau teko. Galima buvo atsiskaityti ir grynais, ir su kortele. Pinigus dienos pabaigoje palikdavo kasoje. Inkasuodavo ir atiduodavo G. M.. Būdavo, kad imdavo užsienio valiutą, bet labai retai, kai pavyzdžiui, nedirbo bankas. Bet tai būdavo, kai vyravo litai. Ta užsienio valiuta eidavo atskirai, į atskirą piniginėlę dėdavo ir eidavo keisti į banką pačios. Ir tada tie pinigai likdavo neįmušti į kasą, neapskaityti, ir tuos pinigus jau nešdavo G. M.. Atlyginimą gaudavo grynais. Pačios iš kasos išsimokėdavo sau algas, inkasavus pinigus. Visos žinojo, kiek uždirba. Reikėjo pasirašyti lape, kad paėmei tiek ir tiek pinigų ir tada tą lapą turėjo nešti buhalterei. Į vadybininkės pareigas įeidavo darbas su kasa ir pildymas dokumentų, o šiaip viskas kaip pardavėjos. Pildė lapą kiek pasiėmė avanso, kiek atlyginimo. Kai buvo atsiskaitoma užsienio valiuta, tai žymėjo irgi lape, kur neoficiali suma, kažkokia raidele, dabar neatsimena. O kad litų nemuštų į kasą, tai to nebuvo. Žiniaraščiuose vyravo minimumas, o gaudavo ji daugiau nei parašyta žiniaraštyje, kaip bonusą prie algos. Ar gaudavo kitos priedą, ji nežino. Ji matė, kad ta pinigų suma nesutampa. Gaudavo daugiau nei parašyta. Dirbo gal ten 10 metų. Kai prasidėjo eurai, viskas tada buvo mušama į kasą. Paskutinius trejus jau gaudavo tokią pat sumą, kokia buvo popieriuje. Kiek laiko egzistavo ta „piniginėlė“ negali pasakyti, neprisimena. Kai tapo vadybininke atlyginimas jai buvo pakeltas ir sumos sutapdavo. 50 tūkstančių litų priedų liudytoja negalėjo gauti. Dirbo su O., I.. I. buvo priversta išeiti, kažkas su apskaitymu buvo problemos, darė kažkokias machinacijas, bet nenori detalizuoti, nes neprisimena. Pagavo ją meluojant. Buvo brokuotų prekių, tai ateidavo G. ir nurašydavo tas prekes. Lape jos žymėdavo tas brokuotas prekes. Dabar raidelės neprisimena, bet lape tikrai žymėdavo. D. I. visko galėjo būti, nes ji galėjo nemušti į kasą. O dėl kitų merginų, tai tikrai jos negalėjo paimti. Trūkumai buvo, bet mokėti nereikėjo. Dirbant vadybininkei I. buvo trūkumai, o po to ne. Tuos lapelius, kai gaudavo algą, nunešdavome G. K..

43Teisiamojo posėdžio liudytoja N. J., parodė, kad kaltinamoji yra jos buvusi darbdavė. D. L. dirbo, prieš 2,5 metų, ( - ). Dirbo ( - ). Dirbo su kasos aparatu. Atsiskaitymas vyko ir grynais ir kortele. Pinigus inkasuodavo, jeigu buvo apyvarta. Jeigu apyvartos nėra, tai neinkasuodavo. Pinigų pati niekur nenešiojo inkasavusi, o kam tuos pinigus nešė inkasavus, šiuo metu neprisimena. Tos parduotuvės vadovės nebuvo. Užsienio valiutos nepriimdavo, nes yra bankas čia pat, galima buvo iškeisti valiutą. Visus pinigus visada įmušdavo į kasą už prekes. Atlyginimą gaudavo grynais. Jiems buhalterė pranešdavo, kokią sumą galėjo pasiimti iš kasos algoms. Už paimtus pinigus ji pasirašydavo. Atnešdavo, pvz., popierius už 5-6 mėn., pavėluotai, ir pasirašydavo. Kas atnešdavo tuos popierius pasirašyti, tai įvairiai buvo. Tuo metu buhalterė buvo G.. Liudytoja jokių priedų. Ji nežiūrėjo, ar sumos sutapdavo tos kur popieriuje, ir tos kurios į rankas. Priedo negaudavo nuo apyvartos. 16 tūkstančių litų ji tikrai negavo.

44Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji dirbo ( - ) studijoje, ( - ). Su kasos aparatu teko dirbti. Galima buvo atsiskaityti grynais ir kortele. Kai reikėdavo pinigų, jų klausdavo ir tada jos inkasuodavo, kiek prisimena. Nešdavo pinigus G. G. buvo vyresnė pagal pareigas ir joms įsakinėdavo, duodavo nurodymus, jeigu buvo kokia netvarka, dėl prekių, dėl vitrinų. Užsienio valiutą klientai siūlydavo, tačiau jos nepriimdavo, siųsdavo į banką. Visus pinigus įmušdavo į kasą. Atlyginimą gaudavo grynais. Jos pačios inkasuodavo pinigus, o jiems buhalterė pasakydavo, kiek galima paimti tų pinigų. Pasirašinėjo už tą pinigų sumą, t. y. už algą, o ar iš karto pasirašinėjome už atlyginimą, ar po kelių mėnesių, šiuo metu negali pasakyti. Ta suma kuri ant lapo ir kuri jai buvo išmokama, sutapdavo. Priedų nebuvo, kiek paskaičiuota, tiek ir gaudavo. Nuo 2012-2015 m. ji negalėjo gauti 17 tūkstančių litų ir 1000 eurų papildomai. Liudytoja pirmą kartą girdi apie tai.

45Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad E. yra jos buvęs darbdavys. Dirbo daugiau nei prieš 7 metus pas ją. Dirbo ( - ) parduotuvėje, pardavėja konsultante. Dirbo su kasos aparatu, bet ne kas dieną. Parduotuvėje galima buvo atsiskaityti ir grynai ir kortele. Ji neprisimena, kas kiek laiko inkasuodavo, bet pačios tikrai nespręsdavo to klausimo. Po to pinigus nešdavo į buhalteriją, o kas ten juos paimdavo, negali pasakyti. Ji pati pinigų neinkasavo. Toje parduotuvėje buvo vadovė O. vardu. Užsienio valiuta nepriimdavo, siųsdavo klientus į banką, kuris buvo priešais. Pinigus visada įmušdavo į kasą. Atlyginimą gaudavo grynais. Parduotuvės patalpose išmokėdavo atlyginimą tas pats žmogus, ji visada pasirašinėjo už tai. Buvo mokami priedai, vasaros laiku. Išmokėdavo didesnį atlyginimą. Tai buvo fiksuota dalis ir priedas. Kiek buvo didesnis atlyginimas A. L. pasakyti negali. Jai mokamos sumos sutapdavo, kur ant popieriaus ir kur į rankas.

46Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad E. K.M. pažįsta. Dirbo pas ją pardavėja konsultante. Dirbo ir su kasos aparatu, bet ne iš karto. Atsiskaitymas parduotuvėje vyko ir grynais ir kortele. Ji pinigų pati neinkasavo, todėl nieko negali pasakyti. Visus pinigus mušdavo į kasą. Užsienio valiuta negalima buvo atsiskaityti. Tada tekdavo keisti banke tuos pinigus. Atlyginimą gaudavo grynais. Pinigus duodavo G. M., pasirašydavo už tai. Iš kasos negalėjo paimti pinigų atlyginimui. Iš karto ji pasirašydavo už atlyginimą popieriuje, nebuvo kažkokių tai keleto mėnesių, kad ji nepasirašytų, ar vėliau pasirašytų už kelis mėnesius, kad gavo. Jokio priedo negaudavo. Maždaug gaudavo minimumą. Tik nuo 2016 metų šiek tiek daugiau gaudavo. 34 tūkstančių litų ji papildomai nėra gavusi niekada.

47Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M., parodė, kad kaltinamąją pažįsta, dirbo pas ją, ( - ), pardavėja konsultante. Dirbo nuo 2011 m. maždaug. Kartais tekdavo dirbti su kasos aparatu. Atsiskaityti buvo galima ir grynais pinigais ir kortele. Kai būdavo inkasuojami pinigai, ir tuo užsiimdavo vadybininkės. Užsienio valiuta pvz., JAV doleriais, negalima buvo atsiskaityti. Šalia parduotuvės yra bankas, ir klientais buvo siunčiami iškeisti valiutą. Atlyginimą gaudavo grynais, išmokėdavo G. . Liudytoja eidavo pas ją ir ji išmokėdavo, o ji pasirašydavo. Pasirašydavau už kiekvieną mėnesį tvarkingai. Iš kasos atlyginimui pinigų ji negalėjo paimti. Jokio priedo ji negaudavo. Atlyginimas ant popieriaus ir tą kurį gaudavo realiai sutapdavo. Gaudavo maždaug minimumą atlyginimo. G. M. pradėjo mokėti atlyginimus vėliau, o prieš mokėjo vadybininkė, jai taip pat pasirašyti reikėjo už atlyginimą. Buhalterė buvo G. K., jai pasirašyti liudytoja irgi eidavo, bet konkrečiai už ką, šiuo metu neatsimena. Liudytojai iš kasos pinigų valymo priemonėms ir panašiai netekdavo išsiimti. Ji virš 33 tūkstančių litų tikrai negalėjo gauti.

48Teisiamojo posėdžio liudytoja R. Z. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, tai įmonės savininkė, dirbo ten nuo 2008 m. Dirbo ( - ). Teko dirbti su kasos aparatu, atsiskaityti buvo galima ir grynais ir kortele. Pinigai buvo inkasuojami, nes ne visada buvo grynųjų, kadangi žmonės mėgsta atsiskaityti kortele. Visi pinigai visada buvo įmušami į kasą. Kita valiuta, nei buvo Lietuvoje, nebuvo galima atsiskaityti, nes šalia buvo bankas. Jeigu bankas uždarytas vis tiek negalima, tokio dalyko nebuvo. Atlyginimą gaudavo grynais. Pradžioje mokėjo vadybininkė, pačios iš kasos inkasuodavo, kiek priklauso, sumą paskaičiuodavo buhalterė. Už paimtą atlyginimą ji pasirašinėjo tvarkingai, kiekvieną mėnesį. Papildomų pinigų, priedo ir panašiai negaudavo tikrai niekada. Visos sumos tiek popieriuje, tiek išmokant atlyginimą sutapdavo. Buvo du lapai: lapas, kai gaudavo algą gale mėnesio ir lapas, kai gaudavo dalimis pinigus. Nuo apyvartos priedai kartais buvo mokami, ir kažkuriuose iš lapų tai atsispindėdavo. Visos prekės buvo apskaitomos kasoje, nebent jeigu sau kažką, tai minimaliai, jeigu per pusę metų kažką gali nusipirkti sau, tai ir viskas. Tada nebuvo vedami šie pinigai į apskaitą. Kai liudytoja nusipirkdavo sau prekę, prekė nusiskanuoja, pinigai inkasuojami. Skyrėsi atlyginimas todėl, kad sumos skirtingos. Už prekę, kurią ji sau įsigyja, nebūna trūkumo dėl jos, nes prekė juk skanuojama į kompiuterį, kasoje nebūna trūkumo. Čia tos neapskaitytos lėšos ir yra, kai ji sau kažką nusipirkdavo. Kitokių neapskaitytų lėšų nebuvo. Kai liudytoja pradėjo dirbti, buvo raginama nemušti į kasą, bet ji mušdavo. R. G.. Papildomai virš 37 tūkstančių litų pajamų ji tikrai negavo. Vadovaujantis LR BPK straipsniu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. R. Z. parodė, kad ji E. K. M. nuo 2008 m. balandžio mėn. pardavėjos-konsultantės pareigose. Kas oficialiai eina įmonės direktorės pareigas pasakyti negali, nes nežino, tačiau pardavėjos direktore vadina G. M., todėl kad darbinius klausimus daugiausia derina su ja. Taip pat už darbinius klausimus atsakinga įmonės savininkė E. K.M.. Nuo 2008 metų įmonės buhalterių pareigas ėjo G., Z. ir B., pavardžių neatsimena. Įmonės veikla, tai ( - ). Liudytojos darbo laikotarpiu įmonėje ji dirbo parduotuvėje, esančioje adresu ( - ). Kartu su ja nuo 2008 metų parduotuvėje taip pat dirbo G., D., pavardžių neatsimena, pardavėjų kaita parduotuvėje didelė, todėl nurodyti vardų ir pavardžių negali, nes visų neatsimena. Visą jos darbo laikotarpį dirba slenkančiu grafiku, per savaitę priklauso 2 (dvi) laisvos dienos. Parduotuvės darbo laikas pirmadieniais-šeštadieniais nuo 10 val. iki 19 val., o sekmadieniais, nuo 10 val. iki 17 val., ji dirba parduotuvėje visą darbo laiką. Jos atlyginimas, kol dirba minėtoje įmonėje, įvairiais laikotarpiais skyrėsi, kadangi ne visada dirbo pilnu etatu. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jai bus mokamas minimumas toks, koks priklauso pagal LR įstatymus. B. G. pagal jai pardavėjų pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kasos knygą apskaičiuodavo, koks priklauso darbo užmokestis. G., apskaičiavusi atlyginimą, sumas perduodavo parduotuvės vadybininkei, vadybininkėmis dirbo G., D., šiuo metu vadybininkė yra ji (R. Z.). Vadybininkė, tai ne oficialios pareigos, o asmuo, kuris pildo parduotuvei priklausančius dokumentus. Atlyginimą jai išmokėdavo parduotuvės vadybininkė, taip pat ji pateikdavo A4 formato lapus pasirašyti, kad atlyginimas išmokėtas. Atlyginimas jai buvo mokamas grynais pinigais, vadybininkė inkasuodavo bei sumokėdavo pinigus iš kasos, mėnesio gale kasos knyga bei minėti pasirašyti lapai būdavo perduodami buhalterei. Lapuose, kuriuos pateikdavo vadybininkė, būdavo nurodytos tokios atlyginimo sumos, kurias realiai ir gaudavo. Kiek pamena, maždaug 2014 metais buhalterė G. taip pat pateikdavo pasirašyti dokumentus, susijusius su atlyginimo išmokėjimu, tuose lapuose buvo nurodoma mažesnė suma nei realiai gaudavo atlyginimo "į rankas". Parduotuvėje už apyvartą yra mokamas priedas (procentas), jis, kol dirba, įmonėje keitėsi nuo 0,5 proc. iki 1,5 proc. Lapuose, kuriuos pateikdavo G., nebūdavo įrašytas apyvartinis procentas. Parduotuvėje yra įrengtas kasos aparatas, kuriuo ji pradėjo dirbti nuo 2009 metų. G. domėdavosi, ar visų prekių pardavimai apskaitomi kasoje, liudytoja pati asmeniškai neapskaitydavo tų prekių, kurias pirkdavo pati. Kas liudytojai pasakė, kad ne visus pardavimus apskaityti, ji pasakyti negali, nes neatsimena. Mėnesio pabaigoje parduotuvės vadybininkė pildydavo parduotuvės apyvartos žiniaraštį, kuriame buvo nurodomos sumos, kurios apskaitytos kasoje bei neapskaitytos sumos bei šiuos žiniaraščius pateikdavo buhalterei G. Inkasacijas bei kasos knygą pildo parduotuvės vadybininkas. Tokių atvejų, kad parduotuvėje būtų atsiskaitoma kita valiuta nei litais, kol Lietuvoje buvo litai, ar eurais, ji neatsimena. Kiek jai žinoma, pastoviems įmonės darbuotojams yra mokamas priedas nuo apyvartos, tačiau priedai yra skirtingi, todėl kokius priedus gauna kitos pardavėjos ji nežino (1 t., b. l. 175-176).

49Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. R. parodė, kad E. pažįsta. Dirbo jos parduotuvėje, nepastoviai, tik vasaromis. Tuo metu ji baiginėjo mokyklą ir rengėsi stoti į universitetą. Dirbo lino ir gintaro parduotuvėje, duomenys neskelbtini) pardavėja konsultante. Su kasa teko dirbti, bet jau prieš finalinį išėjimą iš darbo. Kelis kartus parodė, gal vieną ar du kartus aptarnavo klientą ir viskas. Pinigų neinkasavo, kas užsiimdavo inkasavimu, negali pasakyti. Visus pinigus ji įmušdavo į kasą, neįmuštų nebuvo. Užsienio valiuta, pvz., JAV doleriais, negalima buvo atsiskaityti. Atlyginimą mokėjo jai grynais, pas G. Už gautą atlyginimą pasirašydavo kiekvieną kartą, tvarkingai. Jokių didelių priedų prie atlyginimo nebuvo. Buvo tik susitarimas dėl procentų kažkokių. Už atlyginimą būdavo pasirašinėdavo keliose vietose, bet dabar sunku jai pasakyti. Bet sumos visada sutapdavo tiek lape, tiek jai išmokant. Buvo nurodyta viename lape tik kad „darbo užmokestis gautas“, o kitame, gaudavo darbo užmokestį, už kurį pasirašydavo. Tuo metu buvo minimalus atlyginimas. Jai papildomai niekur nepasirašant tikrai nebuvo išmokta virš 6 tūkstančių litų.

50Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad E. yra jos buvusi darbdavė. Dirbo parduotuvėje, ( - ), pardavėja konsultante. Dirbo su kasos aparatu. Parduotuvėje atsiskaityti galima buvo ir grynais ir kortele. Gaudavo nurodymus, kad reikia inkasuoti pinigus. G. M. joms liepdavo ir jai pinigus po inkasacijos nešdavo. Ji pati asmeniškai visus pinigus įmušdavo į kasą. Užsienio valiuta negalima buvo atsiskaityti parduotuvėje, nors užsieniečiai prašydavo, bet kitoje gatvės pusėje yra bankas ir klientai būdavo nukreipiami ten. Jeigu bankas nedirbdavo, jos vis tiek nepriimdavo tos valiutos. Atlyginimas buvo mokamas grynais, mokėjo G. M.. Už atlyginimą pasirašydavo, atlyginimą dažniausiai gaudavome dalimis, tai avansas ir atlyginimas, ir pasirašydavo kas kartą. Didesnės sumos be darbo užmokesčio nebuvo išmokėtos. Realiai gaudavo algos daugiau, nei pasirašydavo. Gaudavo virš 400 eurų į rankas. Atskirai už priedą nepasirašydavo. Pasirašyti duodavo G. dėl darbo užmokesčio. Spausdintuose popieriuose būdavo mažesnė suma, o gaudavo daugiau. Ji nėra gavusi virš 33 tūkst. litų pajamų, neskaitant atlyginimo.

51Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad E. pažįsta, dirbo pas ją prieš 6 metus, t. y. 2012 metų vasarą. Dirbo ( - ) gatvėje, drabužių parduotuvėje, salės darbuotoja. Dirbo gal tik du mėnesius, tai su kasos aparatu neteko dirbti. Atlyginimą gavo, bet ar grynais ar kortele, šiuo metu neprisimena. Ar ji pasirašinėjo už pinigus, taip pat neprisimena.

52Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad E. yra jos darbdavys, pažįsta ją apie 20 metų. Dirba jos individualioje įmonėje nuo 2002 metų, jos kabinetas yra ( - ), Ji yra vadybininkė, tvarko prekių pristatymą. Jokių buhalterinių dokumentų ji neveda, atlyginimų ji nemokėjo. Bet kai išėjo G, ji pradėjo mokėti atlyginimus. Tai galėjo būti prieš keturis metus. G. K. buvo buhalterė. Kai išėjo G., dirbo kita buhalterė Z. P.. Jai atlyginimas buvo mokamas į kortelę, kai dirbo buhaltere G. K.. O kitiems kaip buvo mokamas negali tiksliai pasakyti, nes neįėjo į jos pareigas. Kai dirbo G. K. ji atlyginimų nemokėjo, o kai ji išėjo ir dabar atlyginimus moka ji grynais pinigais. Jai buhalteris atneša tą dokumentą su darbuotojų vardais, pavardėmis, suma ir kai jie gauna, pasirašo. Pasirašo visada, kai tik gauna atlyginimą, nebūna, kad nepasirašo. Kai buvo litai, liudytoja atlyginimų nemokėjo. Būtent iš tų pinigų, kurie inkasuojami, buvo mokami atlyginimai darbuotojams. Apie tokius atvejus, kai pinigai neįmušami į kasą, ji nieko nežino. Parduotuvėje galima atsiskaityti ir grynais ir kortele, kaip ir visur. Ar kita valiuta, pvz., JAV doleriais, galima atsiskaityti, negali pasakyti, nes su kasa nedirba, bet mano, kad negalima. O kasą inkasuoja tas, kas dirba parduotuvėje kasoje. Kodėl apklausti liudytojai paliudijo, kad ji mokėjo atlyginimus, tai gal jie supainiojo periodus, ji atlyginimų nemokėjo. Jai nežinomi tokie atvejai, kad būtų kažkokie neapskaityti pinigai „piniginėlė“ ar pan., ji nežino tokių atvejų. Nieko nežino apie neįmušamus pinigus į kasą. Dėl užsienio valiutos, kuri galėjo būti, kaip neapskaityti pinigai, kad buvo keičiami jie banke ir vėliau atiduodami liudytojai, ji nieko nežino. Pas ją buvo apskaityti pinigai, ji asmeniškai jokių dokumentų, lentelių nepildė iš buhalterijos pusės. Ji daugiau atsakinga už prekes, ar ką pildė kas, ji nežino. Jai nereikia žinoti, kiek pavedimu prekių parduota, kiek grynais. Čia gal buhalterei reikia, bet ne jai. Apie tai, kad neapskaityti pinigai buvo žymimi raide „N“, liudytoja nieko nežino. Ji viską turi kompiuteryje, yra programa, ji pati viską skaičiuoja ir apie jokius lapukus ji nieko nežino. Inkasuoja pinigus tas, kas dirba tą dieną parduotuvėje su kasa. Ji gali pasakyti, kad jeigu yra pinigų kasoje, ji ateis ir paims. Pinigus už inkasavimą atiduoda tik jai dabar. Kai buvo litai, ji inkasuotus pinigus, kuriuos inkasuodavo iš parduotuvių kasininkės, atnešdavo jai, o ji atiduodavau E., t. y. savininkei. O jeigu nėra E., tada į banką. Tarp šių pinigų neapskaitytų pinigų nebuvo. Ji jokių nurodymų neduodavo, kad kasininkės nemuštų į kasą pinigų už prekes. 2010-2015 m. jokių lapelių ji nematė dėl atlyginimų darbuotojams. Jai nebuvo mokamas priedas tada. Dabar liudytojos alga 550 eurų. Pardavėjai keitėsi, bet ar dažnai, negali pasakyti. Ji nebuvo vadove, ji turi savo darbo daug, užsiimu prekių pirkimu, pristatymu. Jos išsilavinimas vidurinis. Be prekių priėmimo dar dirba su tiekėjais. Kai daroma revizija, ji yra komisijoje yra ir dalyvauja. Dėl vitrinų atnaujinimo, tai ji gali pasakyti pardavėjoms, kad reikia atnaujinti, nes E. ne visada spėja. Kiek parašyta dokumentuose, tiek darbuotojai ir gauna. Buhalteris apskaičiuoja atlyginimą ir jai duoda tuos dokumentus. Ir kai išmoka, vėl atiduoda atgal buhalteriui. E. mokėdavo G. K. atlyginimą, o ji neatsimena ar kada jai mokėjo. Ji neturėjo jokių darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentų iš G.. Ji priima sąskaitą faktūrą, ir pagal sąskaitą priima prekę, ir atiduoda buhalterijai. Kiekvienas daiktas turi individualų kodą. Yra programa kur matyti visos prekės su tais bar kodais ir buhalterės gali matyti tai. Revizijos metu būna nustatyti nuostoliai. Jeigu dideli nuostoliai, tai pardavėjos nebuvo sąžiningos. O jeigu maži nuostoliai, tai klientai irgi gali kokią prekę iš parduotuvės pavogti. Dėl nuostolių, tai pardavėja tokia buvo I. A.. Ji pavogė didelę sumą pinigų. Ji pasinaudojo padėtimi, kai buvo paimtas kompiuteris, ir turėjo daug pardavimų, bet negalėjo jų įvesti į kompiuterį, ir I. pasisavino tuos pinigus. Ji parduodavo prekę tais metais, kai dar tos prekės nebūdavo. Kaip ten viskas baigėsi ji nežino, bet ji išėjo iš darbo. Su V. N. irgi buvo panašus atvejis. Ji nepažįsta M. K., bet žino, kad čia buhalterės G. sūnus. Liudytoja nematė, kad jis dirbtų E. įmonėje. Jos santykiai su G. K. darbiniai. Dėl neapskaitytų pinigų ji nieko nežino, G. išėjo iš darbo dėl to, kad daug vogdavo. Iš tų inkasuotų pinigų, dalis eidavo atlyginimams. Kokiais metais buvo šie įvykiai su I. ir V., ji tiksliai negali pasakyti.

53Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S., parodė, kad ji E. pažįsta, dirbo pas ją parduotuvėje ( - ) pardavėja. Ją apmokė ir ji dirbo su kasa. Parduotuvėje galima buvo atsiskaityti grynais ir kortele. Vadybininkė inkasuodavo pinigus. Vadybininkė buvo O. A., arba kartais pardavėja, kuri dirbdavo su kasa. Liudytoja irgi inkasavo. Inkasuotus pinigus perduodavo buhalterijai, adresu ( - ), Vilniuje, nunešdavo ir viskas. Visi pinigai buvo mušami į kasą, nebuvo atvejų, kad nemuštų. Atsiskaitymas buvo vykdomas tik litais, nes prekių kainos buvo litais. Ji dirbo kai buvo litai, ir kai buvo eurai. Ji atlyginimą gaudavo grynais. Buhalterė paskaičiuodavo ant lapo, vadybininkė atlikdavo inkasaciją, ir duodavo tada atlyginimą. Už atlyginimą pasirašinėdavo tvarkingai, kas mėnesį, nebuvo atvejų, kad nepasirašytų. G. M. buvo atsakinga už prekes, bar kodus darydavo, vitrinas gražino. G. M. niekada jai nemokėjo algos, visada vadybininkė išmokėdavo. Jokio priedo prie algos ji nėra gavusi. Kiek parašyta algos, tiek ir gaudavo. Atlyginimas buvo minimumas, kiek konkrečiai buvo, šiuo metu negali pasakyti. 2010-2015 metų laikotarpiu nėra gavusi prie atlyginimo virš 30 tūkstančių litų. Dabar atlyginimą moka G., bet tik tada, kai buhalterė pasako.

54Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad E. K. M. ji pažįsta, ji yra jos buvęs darbdavys. Ji dirbo ( - ).Dirbo ten apie 2-3 siuvėjas, dar lygintojai, pakuotojai. Dabar ji ten nedirba. Atlyginimą dar tada gaudavau litais, grynais. Pinigus gaudavo ( - ). Ją ten pakviesdavo, pas Ž., ir išmokėdavo, nežino, ar ji vadybininkė ar pardavėja. Algą mokėdavo ne visada visą, nes būdavo, kad nebuvo pinigų. Bet visada pasirašydavo, ką gaudavo. Sumos sutapdavo. Gaudavo minimalų atlyginimą. Koks buvo minimalus, šiuo metu neatsimena. Priedo prie atlyginimo nemokėjo jokio. Išėjo iš darbo dėl to, kad nori dirbti pati sau. 2010-2015 m. laikotarpiu ji papildomai virš 45 tūkstančių litų tikrai negavo.

55Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad ji pažįsta E., dirbo pas ją ( - ), parduotuvėje, pardavėja konsultante, su kasa dirbo. Kai buvo atsiskaitoma grynais, pinigus inkasuodavo vadybininkė. Galėjo ir pardavėja, jeigu koks ekstra atvejis. Ji irgi inkasavo pinigus. Inkasuotus pinigus nunešdavau G. M., kai buvo litai. Buvo atvejų, kai pinigai nebuvo mušami į kasą. Kai pradėjo dirbti su kasa, iš kolegių sužinojo, kad pinigai nebuvo mušami į kasą dažniausiai kai atsiskaitoma užsienio valiuta. Dažniausiai buvo atsiskaitoma eurais, užsieniečiai litų neturėjo, todėl patogiau jiems buvo eurais. Tuos neapskaitytus pinigus dėdavo į stalčių, po to buvo A4 formato lapai, kur rašydavo kokia suma, buvo šabloninė lentelė. Kokia buvo ta lentelė, jau dabar nepamena. Jos BAAR kodus skanuodavo į kompiuterį, o tame lape žymėdavo, kiek yra neapskaitytų pinigėlių, būdavo tam tikros sužymėtos grafos. Po to, užsienio valiutą pakeisdavo banke ir atiduodavome G. M.. Negali pasakyti, ar G. M. žinojo apie neapskaitytus ir apskaitytus pinigus. Atlyginimą gaudavo grynais. Mokėdavo pačios sau atlyginimus. Pasirašydavo A4 formato lapuose, kur alga, kur avansas ir tada atiduodavo vadybininkei, o ji buhalterei G.. Be darbo užmokesčio kitokio piniginio priedo nėra gavusi. Darbo užmokesčio sumos pažymėtos popieriuje ir tai ką gaudavo realiai, nesutapdavo. Suma, kurią gaudavo, būdavo didesnė. Tai būdavo alga ir priedas nuo apyvartos. Pas buhalterę būdavo mažesnis atlyginimas. Buvo du lapai: vienas parduotuvėje, ant kurio pasirašydavo, kiek iš kasos gaudavo, o kitas lapas pas buhalterę. Alga buvo apie 1000 litų, po to priedas, priklausė nuo apyvartos, gal pusę procento nuo apyvartos. Buhalterei atiduodavo lenteles su darbo užmokesčio paskaičiavimu. Ką buhalterė darė su neapskaitytais pinigais, liudytoja ji nežino. Priedas liudytojai buvo mokamas visus metus, didžiausias priedas buvo 250 litų.

56Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. (buv. N.) parodė, kad E. K.M. pažįsta. Dirbo jos įmonėje, gal prieš 10 metų, parduotuvėje, ( - ), pardavėja kasininke. Su kasa teko dirbti. Parduotuvėje galima buvo ir grynais ir kortele atsiskaityti. Nepamena jau ar kiekvieną dieną pinigai buvo inkasuojami. Bet buvo toks žmogus, kuris tuos pinigus surinkdavo, galimai tai buvo G. vardu. Atlyginimą mokėjo minimalų, koks tuo metu buvo. Mokėjo grynais. Ar kur pasirašinėjo už atlyginimą, liudytoja nepamena. Būdavo, kad pinigai nebuvo įmušti į kasą. Buvo paliepimas iš vadovybės, t. y. iš E. Tų „juodų“ pinigų apskaita vyko, jie buvo fiksuojami, bet sąsiuviniuose, ranka įrašoma. Tie pinigai gulėjo ne kasoje, o atskirai. Ir neapskaitytus pinigus surinkdavo darbuotoja, kuri buvo atsakinga. Jai neteko valiutos priimti iš pirkėjų. Buvo mokami priedai už papildomą darbą, bet tai nebuvo pastoviai, sumų neatsimena. Šioje įmonėje dirbo maždaug prieš 10-11 metų, t. y. 2008-2009 metais. Edita jos paprašė išeiti iš darbo, nes įvyko konfliktas ir ji išėjo. Tai daugiau asmeniniai konfliktai. Ji išėjo prieš pat inventorizaciją, nes buvo trūkumas. Ji tokio lapelio neturi, kad ji atsiskaitys dėl to trūkumo. Šiuo metu nepamena, koks tai trūkumas.

57Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. R. parodė, kad E. yra jos darbdavė, ji pas ją dirbo pardavėja konsultante. Dirbo maždaug nuo 2007 metų ( - ) parduotuvėje. Jeigu atsiskaitydavo grynais, tai mušdavo čekį ir dėdavo į kasą pinigus. Pinigus inkasuodavo įvairiai, kartais kiekvieną dieną, kartais per dieną. Pasakydavo, kad reikia inkasuoti ir viskas. Joms liepdavo inkasuoti buhalterija, t. y. buhalterė arba G. Tuos pinigus pati G. paimdavo arba būdavo, kad jos nešdavo. Gryni pinigai visada buvo įmušami į kasą. Paliepimų nemušti grynų pinigų nebuvo. Kitokia valiuta atsiskaityti klientai norėjo, tačiau jos nesutikdavo, nes šalia yra bankas, galima išsikeisti. Atlyginimą mokėjo grynais, pačios jį išsiimdavo iš kasos. Imdavo pagal algalapį tuos pinigus, kiek priklauso kiekvienai. Už paimtą atlyginimą pasirašinėjo buhalterijoje, kiekvieną mėnesį pasirašydavo. Priedų prie atlyginimo negaudavo.

58Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad ji dirbo ( - ) gatvėje, parduotuvėje, ji savininkės nematė. Dirbo 3,5 mėn., vasaros metu, buvo salės darbuotoja. Su kasa nedirbo, dirbo kitos darbuotojos. Atlyginimą mokėjo grynais, tą atlyginimą mokėjo jos kolegės. Iš kur imdavo tuos pinigus, liudytoja nežino, bet jos tuos pinigus jau turėdavo vietoje. Už atlyginimą pasirašinėjo vietoje, parduotuvėje. R. R. pasirašinėjo kiekvieną mėnesį. Atlyginimas buvo maždaug nuo 800-1200 litų. Priedai buvo mokami, nes prašė padirbėti vasarą nuo 18 iki 19 val., t. y. už papildomą valandą. Liudytoja neprisimena, ar sumos sutapdavo algalapy ir į rankas. Neprisimena, kad pinigų nemuštų į kasą.

59Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad dirbo pardavėja konsultante pas E, vasaros sezono metu, ( - ) gatvėje, Vilniuje. Ten buvo lino ir gintaro dirbiniai. Su kasa nedirbo, tik su klientais. Nepamena, kaip atlyginimą gaudavo, ar grynais ar į kortelę. Darbo užmokesčio dydžio neprisimena, bet tai buvo apie minimumą. Priedo negaudavo nuo apyvartos. Ar klientai atsiskaitydavo kita valiuta nežino. Ar pasirašydavo, kai gaudavo atlygimą, nepamena.

60Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. S. parodė, kad su kaltinamąja E. ilgai dirbo kartu ir dabar dirba. Dirba nuo 2001 metų. Ji yra duomenys neskelbtini) dirba ( - ). Atlyginimas mokamas grynais, eidavo iš cecho į parduotuvę paimti atlyginimo grynais. Šiuo metu dirba jau ( - ) . Už atlyginimą pasirašė, būdavo tokie lapai. Paduodavo pardavėjos pasirašyti lape. Iš kasos paimdavo pinigus. Žiemos laikotarpiu gaudavo mažiau po truputį, užsitęsdavo atlyginimai. Dabar jau atlyginimas gaunamas laiku, atveža G. atlyginimus jiems į ( - ) Atlyginimų suma ant lapelio ir į rankas gauta suma sutapdavo.

61Teisiamojo posėdžio metu G. S. parodė, kad E. yra įmonės savininkė. Ji iš pradžių dirbo pardavėja, po to vadybininke. Dirbo nuo 2008 m., po to išėjo motinystės atostogų, po to 2014 metais grįžo dirbti, po to vėl išėjo motinystės atostogų. Dirbo su kasos aparatu. Pinigai buvo inkasuojami įvairiai, bet stengdavosi kasdien, nes kasos aparatas stovėjo prie durų. Gal buvo situacija vieną kartą, kai pirkėjas sumokėjo grynais už prekę ir nelaukęs čekio, išėjo. Tuos grynus pinigus dėdavo ne į kasą, juos užrašydavo atskirai į lapą kur suprekiauta grynais, ne per kasą. Atlyginimas, kurį gaudavo, tos lentelės apie pinigų apyvartą buvo pildomos iki jos išėjimo. G. ateidavo apsipirkti į parduotuvę, bet ji nemokėjo, o prekę paimdavo. Prekę nuskanuodavo, ir etiketes įdėdavo į segtuvą ir gale mėnesio G. ateidavo, paimdavo ir nurašydavo. Pardavėjos paskambindavo E., pasakydavo, kad atėjo jos draugai, ir tada leisdavo kažką nupirkti. G. S. negalėdavo nurašyti prekės. Ji parodydavo G., jeigu kažkas suplyšę ir panašiai bei G. viską nurašydavo. Kas tai yra inventorizacija žino, bet kai ji dirbo nebuvo trūkumų, tik iki jos trūkumas buvo, pati E. sakė, kad yra didelis trūkumas.

62Teisiamojo posėdžio metu J. T. paaiškino, kad E. K.M. pažįsta. Dirbo parduotuvėje, pardavėja konsultante apie 4 metus. Dirbo ir su kasos aparatu. Kaip gryni pinigai buvo inkasuojami jau neprisimena. Jiems liepdavo inkasuoti, kai pasakydavo kiek turi inkasuoti. D. G. liepdavo. Nebuvo atvejų, kad grynų pinigų nemušdavo į kasą. Kita užsienio valiuta klientai neatsiskaitydavo. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuo ji palaikė. J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K.M. individualioje įmonėje ji dirbo nuo 2009 m. vasaros pradžios, kai baigė mokslus, ( - ).. Šioje įmonėje dirbo maždaug iki 2012 metų rugsėjo pabaigos. Įmonės vadovė buvo E. K.M., buhalterė buvo G. pavardės neprisimena. Įmonės veikla, tai prekyba lino gaminiais ir juvelyriniais dirbiniais. Visą laikotarpį, kol ji dirbo šioje įmonėje, jos pareigos buvo tokios pačios, pardavėja konsultantė. Ji dirbo parduotuvėje, esančioje ( - ), su juvelyriniais dirbiniais. Tuo pačiu adresu buvo šios įmonės parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama linu, tačiau ji joje nedirbo, tai buvo atskiros parduotuvės. Liudytoja parodė, kad parduotuvė, kurioje ji dirbo, buvo vadinama ( - ), žymėjimas ( - ) jai nieko nesako. Su ja kartu dirbo L., kurios pavardės nežino, taip pat A. T., šiuo metu jos pavardė T., taip pat M. P. Jų visų funkcijos buvo tokios pačios. Liudytoja parodė, kad jai atėjus dirbti, L. pildė kasos knygą, vėliau L. išėjus iš darbo šioje parduotuvėje, kasos knygą pildė ji. Jai ir kitoms pardavėjoms darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė, kokia darbo užmokesčio sistema, ji nežino, pardavėjoms buvo mokama minimali mėnesinė alga. Dar darbinantis į šią įmonę, ji kalbėjo su įmonės vadove E. ir ji pasakė, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Visoms parduotuvės pardavėjoms buvo mokamas vienodo dydžio darbo užmokestis. Kokio dydžio tuo metu buvo minimali mėnesinė alga, neprisimena. Liudytoja parodė, kad apskaičiuotą darbo užmokestį išsimokėdavo pačios išsiėmusios iš kasos grynuosius pinigus ir pasirašydavo lape, kurį gaudavo iš buhalterės G. Šiame lape buvo spausdinta lentelė, kurios stulpelių pavadinimai: "data", "Kas išdavė Vardas pavardė", "kas priėmė", "suma", "parašas". Išsiėmusios pinigus iš kasos pardavėjos užpildydavo eilutę šioje lentelėje, pasirašydavo ta, kuri pinigus gavo, taip pat išrašydavo kasos orderį, kaip tiksliai kasos orderis vadinosi neprisimena. Taip pat šioje lentelėje pildydavo, kai pinigus atvažiuodavo pasiimti G. M.. Niekas kitas pinigų neatvažiuodavo pasiimti, nei buhalterė G., arba įmonės vadovė E. Liudytoja parodė, kad mėnesio pabaigoje užpildydavo darbo grafiką, kada kuri pardavėja dirbo ir atiduodavo buhalterei G. ji jame surašydavo apskaičiuotą darbo užmokestį ir pardavėjos mėnesio pradžioje gaudavo atgal darbo grafiką su įrašytu už atitinkamą mėnesį darbo užmokesčiu. Visos pardavėjos pildė abu minėtus lapus. Jokių kitokių lapų pardavėjoms neduodavo pildyti. Pasirašydavo, kad gavo darbo užmokestį nuvykusios pas buhalterę G., kurios darbo vieta buvo ten pat, kur šios įmonės drabužių parduotuvė ( - ). Liudytoja parodė, kad dažniausiai net nematydavo už ką pasirašo, parodydavo kur pasirašyti, kartais pasirašydavo už kelis mėnesius. Ar buvo šalia nurodytos sumos ir kokio dydžio jos buvo nežino. Liudytoja parodė, kad išėjo iš darbo parašiusi prašymą atleisti pačiai prašant. Kadangi tuo metu jai kitoje darbovietėje ( - ) pasiūlė papildomas pareigas valgykloje, o ( - ) šiuo metu vadinasi ( - ) buvo netoli namų, todėl sutiko ten dirbti ir išėjo iš darbo E. K.M. I. P. ji parašė prieš 14 dienų, kaip tuo metu buvo reikalaujama, jai buvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai grynaisiais. Kur pasirašė, gavusi pinigus už nepanaudotas atostogas ir galutinį darbo užmokestį, neprisimena. Liudytoja parodė, kad jos parduotuvėje pardavėjos visada mušdavo į kasą pinigus už parduotas prekes. G. M. pristatydavo prekes, kurios jau buvo su BAR kodais. Kai parduodavo prekes, jų BAR kodus nuskanuodavo skaitikliu ir matydavo kompiuteryje išmuštą prekę, jos pavadinimą, kainą, svorį, bendrą prekių sumą, todėl nebuvo jokių atskirų surašymų apie parduotas prekes, už kurias atsiskaityta mokėjimo kortele ar grynaisiais. Kompiuteris ir kasos aparatas nebuvo tarpusavyje sujungti, tad teko sumą atskirai mušti į kasą. Inventorizacijos buvo daromos galbūt 1-2 kartus į metus. Ar buvo inventorizuojama dėl to, kad išeidavo darbuotoja iš darbo, neprisimena. Inventorizacijas darydavo vyriškis vardu R., pavardės nežino. Pardavėjos tuo metu dirbdavo savo įprastą darbą, o jis skanuodavo visas prekes (BAR kodus) parduotuvėje (1 t., b. l. 110-111).

63Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. T. parodė, kad E. pažįsta, dirbo pas ją, bet seniai, parduotuvėje ( - ) , ( - ) studijoje. Tekdavo dirbti su kasos aparatu. Kai atsiskaitydavo grynais pinigais klientai, tie pinigai buvo inkasuojami. Bet nebūtinai kiekvieną dieną inkasuojami, kai G. paprašydavo tada. Bet būdavo kai nebūdavo tų pinigų, nes nebuvo prekybos. Atvejo, kad grynieji pinigai būtų neįmušti į kasą tikrai nebuvo. Jokia kita užsienio valiuta negalima buvo atsiskaityti parduotuvėje. Buvo šalia bankas, kuriame galima iškeisti valiutą, todėl pirkėjus siųsdavo į banką. Atlyginimą mokėjo grynais, iš kasos. Buhalterė parašydavo ant lapo kiek išmokėti ir jos paimdavo. Ar kur pasirašinėjo už atlyginimą jau neprisimena. Atlyginimas buvo minimumas, priedų nebuvo. Ar sutapdavo atlyginimas ant popieriaus ir į rankas jau neprisimena.

64Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. T. parodė, kad ji E. pažįsta, matė ją vieną kartą, kai darbinosi. Dirbo ( - ). Tai parduotuvė, kurioje parduodami ( - ) Dirbo apie 1,5 mėn. Ji buvo ( - ). Su kasos aparatu neteko dirbti, nes buvo nepilnametė dar. Atlyginimą jai išmokėjo grynais, pasirašė už tai, kad gavo. Neatsimena, kokį atlyginimą gaudavo. Tai buvo jos pirmas darbas, priedų prie atlyginimo negavo.

65Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. T. parodė, kad E. pažįsta, yra dirbęs vasarą, prieš 7 metus ir šiuo metu dirba gamyboje. Dirbo vasarą, po to darbo santykiai buvo nutraukti ir vėl po to atėjo dirbti, šiuo metu dirba gamybos vadovu. Yra atsakingas už spaudą ant lino, t. y. taiso mašinas. Dėl buhalterinių dokumentų nieko nežino, su kasa nėra dirbęs. Atlyginimą gauna ir grynais ir į banko sąskaitą. Darbo užmokestį grynais moka E. E. atvyksta į darbą ir sumoka atlyginimą, o jis pasirašo. Nebuvo atvejų, kad nepasirašytų, o atlyginimą gautų. Kokį atlyginimą gaudavo, šiuo metu neprisimena, priedų nebuvo.

66Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, kad ji ( - ), parduotuvėje dirbo apie du mėnesius. Dirbo vasarą, iki mokslo metų, buvo ( - ). Su kasos aparatu neteko dirbti. Atlyginimą jai mokėjo grynais, ar pasirašinėjau už gautą atlyginimą, šiuo metu neprisimena. Tai galėjo būti minimalus atlyginimas, priedų nebuvo. Kad pinigai nebūtų įmušti į kasą, nėra pastebėjusi.

67Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. Z. parodė, kad E. pažįsta, tai įmonės savininkė. Bet tai buvo 10 metų atgal. Dirbo ( - ),( - ). Dirbo vasarą, tik apie porą mėnesių, dirbo ( - ). Su kasos aparatu neteko dirbti, atlyginimą gavo grynais pinigais. Mokėjo žmogus, kuris prižiūri įmonės veiklą, pavardės nepasakys. Kai ateidavo atlyginimo diena, tas žmogus sumokėdavo, pasirašinėjo už gautus pinigus. Kokį atlyginimą gaudavo neprisimena, priedų nebuvo. Ar sumos sutapdavo popieriuje ir į rankas, šiuo metu neprisimena. Nepastebėjo, kad būtų prekė nupirkta, o pinigai neįmušti į kasą.

68Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, kad E. K.M. pažįsta. Dirbo jos įmonėje, nuo 2004 m. iki 2010 m. Dirbo parduotuvėje ( - ) ir kitose parduotuvėse, buvo ( - ). Su kasa teko dirbti, kasa buvo inkasuojama kiekvieną dieną rytais ir vakarais bei paskaičiuodavo, kiek uždirbta. Kai paprašydavo, grynus pinigus nešdavo priduoti buhalterei arba G. kurios dirbo kitoje patalpoje. Būdavo, kad grynieji pinigai buvo neapskaitomi, tiesiog taip buvo. Ją apmokė kaip reikia dirbti ir ji taip dirbo. Grynus pinigus surašydavo į Excel lapą ir nunešdavo. Buvo parašyta data, iš kur kiek paimta, kiek iš kasos, kiek neapskaitytų pinigų ir bendra suma bei pasirašydavo už tuos pinigus G. Būdavo, kad atsiskaitydavo klientai ir kita užsienio valiuta. Tą valiutą nešdavo irgi kartu su kitais pinigais G. arba buhalterei. Buhalterės vardas G. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, jos jį pačios išsimokėdavo iš kasos kas kiek uždirbo, tiek ir paimdavo iš kasos. Pasirašydavo ant to popieriaus lapo, kad gavo tiek ir tiek. Kiekvieną kartą, kai paimdavo pinigus reikėjo pasirašyti. Atlyginimas buvo didesnis nei minimumas, bet kiek tiksliai, šiuo metu neatsimena. Iš pradžių ji buvo pardavėja konsultante, o paskui vyr. konsultante, nes reikėjo jau pildyti kasos žurnalą ir už parduotuvę atsakyti. Be kasos žurnalo dar pildydavo mėnesį žurnalą: t. y. kiek per dieną suprekiauta grynais, kortele ir mėnesio gale suvesdavo statistiką, kiek suprekiauta per mėnesį ir tą visą statistiką nešdavo buhalterei. Inkasuodavo visus pinigus, kur iš kasos, ir kur ne iš kasos, juodi pinigai, ant Excel lapo surašydavo. Nemušdavo į kasą, ne tik užsienio valiuta gautų grynų pinigų, o ir litų. Buvo mokami priedai, bet viskas priklausydavo nuo prekybos. Alga ant popieriaus ir į rankas sutapdavo. Išėjo iš darbo, nes buvo padaryta inventorizacija, trūko prekių ir trūko pinigų, ir daug, todėl E. ją apkaltino. Ji ne visą apskaitą vedė parduotuvėje. Buvo paprastas Excel lapas, kuriame žymėjo pinigus tiek kiek su kortele, tiek grynais suprekiauta. Nežino ką darydavo buhalterė su tais pinigais, kai nunešdavo. Prie jos niekada nieko buhalterė nerašydavo, t. y. jokio kasos pajamų orderio. Iš E. nurodymo nemušti į kasą neturėjo, prekes atnešdavo G., t. y. su „flešiuku“ ir viską suskaičiuodavo, būdavo trūkumų. Parduotuvėje buvo kasos aparatas, kompiuteris, kurio pagalba nuskaitydavo BAR kodą nuo prekės. Jeigu atsiskaitydavo valiuta, nemušdavo į kasą, o dėdavo į „pinigėlę“. G. sužiūrėdavo prekių likučius, o ne ji. Dėl 50 tūkstančių litų trūkumo, tai gali paaiškinti, kad tas kompiuterio aparatas ne visada nuskaitydavo prekes, todėl jie papildomai nuskanuodavo.

69Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. B. parodė, kad kaltinamoji jai matyta, nuo 2000 iki 2007 m. bendradarbiavo. Buvo buhalterė jos įmonėje, vedė apskaitą, viskas buvo gerai, tvarkingai, gražiai išsiskyrė ir ji išėjo į kitą įmonę. Reguliari prekių revizija būtina, tiek ir grynųjų pinigų, tai daryti kasmet privaloma. Išorinis buvo patikrinimas, VMI ir SODRA tikrino kažkokią dalį apskaitos. Jai asmeniškai nebuvo nemalonumų ar pareikšta priekaištų dėl darbo. Metinės ataskaitos buvo siunčiamo VMI, SODRAI, Muitinei pagal įstatymą. Registrų centrui įmonės balansas neteikiamas. G. K. dokumentus perdavė tvarkingai, programa su kuria dirbo jai nepatiko, ji sakė, kad dirbs pagal savo programą, ji atspausdino likučius ir sutikrino ar viskas gerai ir tiek. FNTT teko atidaryti kompiuterį, ji dirbo su savo programa. Su E. daugiau nebendravo, tik kai FNTT pradėjo bylą, tada pradėjo bendradarbiauti, nes reikėjo senesnius dokumentus iškelti ir kompiuterį iškelti. FNTT paprašė kompiuterius ir programas atidaryti, atidarė jas, kažkaip prisiminė slaptažodį parodė kuo ji baigė ir viskas, viena kartą buvo FNTT, tam kad įjungčiau kompiuterį. Sodrai pateikinėjo duomenis pagal popierinę formą. E.turėjo pasirašyti, buhalteris ir vadovas pasirašyti turi. Nuo 2012 metų prasidėjo elektroniniai variantai. Kai dirbo įmonėje nepamena, kad būtų tik elektorinis variantas, buvo daug ir popierinių. Buhaltere pasirašo, o vadovas duoda įgaliojimą, kad buhalterės parašas galiotų Registrų centre. Reiškia ką pateikė registrų centrui arba SODRA, jis tam pritaria. Prieš teikiant SODRA darbo sutartis pasirašo, pagal atleidimus ar priėmimus vadovas turi pasirašyti juos. Kalbant apie darbo užmokesčio priskaitymą, tai kuomet buhalterė priimama, jai surašomos pareigos ir vadovas pasirašo, kad ji atsakinga už tai, apskaitos žiniaraštyje pasirašo apskaitos laiką, vadovas turi pamatyti, kas kam priskaityta. Vadovo paprastas parašas galioja, gali būti ir elektroninis. Tikrina arba vadovas arba jo įgaliotas asmuo, ne viena buhalterė priima sprendimą kam ir kiek sumokėti, vadovas turi tai matyti. Atskaitos vadovui kiekvieną mėnesį teikiamos, taip pat ir SODRA apie priskaičiuota darbo užmokestį, VMI teikiama deklaracija turi būti bendra. Metinėje ataskaitoje viskas surašyta, kiek sumokėta, kiek suskaičiuota darbo užmokesčio kiekvienam žmogui. Metinė VMI atskaita teikiama kaip nustatyta įmonėje, jeigu vadovas tikrina kas mėnesį, tai tuomet tos metinės galima nerodyti, jeigu dirbai sąžiningai, nes metinė atskaita turi sutapti su mėnesio. VMI metines deklaracijas gali teikti be vadovo suderinimo, čia jau buhalterio atsakomybė viską pateikti teisingai, taisyklingai. Nebūna taip, kad be vadovo prarašo nepriimama deklaracija. Buhalterio parašu priimama viskas. Vadovo parašo nebuvimas nereiškia deklaracijos trūkumo. Kai išėjo iš E. įmonės ir iškvietė į FNTT tuo laikotarpiu jos nebendravo. Jos darbo laikotarpiu E. įmonėje, neapskaitytų pajamu nebuvo, nebuvo tokių atveju. Dirbo iki 2007 m. ar 2008 m. Vėliau išėjo į audito įmonę eiti aukštesnes pareigas. 2015 m. pavasarį kaltinamoji kreipėsi į ją, paskambino pasakė, kad kažkas atrodo buhalterijoje negerai, todėl ji nusprendė liudytoją pakviesti, nors ji su ta programa nedirbo, tačiau ten viskas vienodai, sutiko pasižiūrėti, galbūt kažką negero pastebės, susitiko, apžiūrėjo. Dėl buhalteres sūnaus kažkas buvo įtartina, įtartina, kad jis priimtas ar kad jis ima paskolą, tačiau jis nėra įdarbintas E. įmonėje. Pradėjo žiūrėti žiniaraščius, kaip priskaičiuoti mokesčiai, kadangi E. pati nesuprano nieko, apžiūrėjo juos, neypatingai ką ir rado, tačiau rado kaip apskaičiuoti mokesčiai ir kad buhalterės sūnus įdarbintas įmonėje. Darbo sutarties nerado. Kiekviena buhaltere turi savo tvarką, pagal jos tvarką buvo sunkoka surasti kur kas sueina, ieškojo visuose segtuvuose, aišku, kiekvienas turi savo tvarką, tačiau surasti ir suprasti buvo nelengva kur kas yra. Jos požiūriu, buhalterio darbas yra pedantų darbas, nes reikia viską taip sudėlioti, kad paėmus segtuvą turi būti aišku, o jos atėjo pas E.ir joms buvo neaišku, kur paimti ir kur padėti, banko išvis net nerado. Neprisimena, kad ji būtų mačiusi žiniaraščius dėl atlyginimų mokėjimo, kompiuteryje rodos buvo radusi, su parašais tvarkos nebuvo, aplamai tvarkos trūko. Kai su E. pasižiūrėjo viską ji pasakė, kad yra keisti pirkimai, ji pradėjo tikrinti ir rado kelis pavedimus, todėl nusprendė su G. K. išsiskirti. Tam, kad sutikrinti, surasti ir priimti visus likučius ji ją pasikvietė, kadangi tai nemažas darbas. Liudytoja atėjo pirmą kartą, sudarė planą su G.ir E. kaip viską tikrins ir perduos ir nusprendė susitikti jau dviese su G. kitą kartą, tačiau ji tą sekantį kartą neatėjo, neprisimena ar skambino jai, E. pasakė, kad ji neatėjo ir taip nieko neperdavė. Pirmąjį kartą susitiko trise, susitarė, kad susitiks su buhaltere ir sudarys planą, susitiko trise ir padarė planą kaip viską tikrins, kai pradėjo tikrinti likučius E. nedalyvavo. Keisti pavedimai buvo tualetinio popieriau įmonei, nurodyta buvo, kad už paslaugas kurių suma 2000 eurų, turi būti aktas už kokias paslaugas tokia suma mokama, buvo keistų sąskaitų faktūrų, mes su E. tada gal porą valandų pažiūrėjo ką spėjo. Tą dieną kai su G. K. sudarė planą ji minėjo, kad turi nesuvestų dokumentų ir jai reikia laiko, kad viską paskaičiuoti ir susivesti, todėl nusprendė vėliau susitikti ir tikrinti viską. Ji pati paminėjo, kad turi krūvas nesuvestų dokumentų. Su E. kai tikrino dokumentus nerado darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, dokumentų su bankais rodos taip pat nerado, nes kai pradėjo žiūrėti pamatė, kad viskas sumaišyta ir dabar sunku pasakyti, ką jos tada rado, o ko nerado. Darbo laiko apskaitos žurnalas turi būti pildomas, darbo užmokesčio rankiniu būdu nereikia pildyti, viską kompiuteris apskaito. Liudytoja nėra mačiusi tokių lentelių. Jos ilgai ir nuobodžiai kariavo, kad būtų kompiuterio sistema. Buvo pildomos lentelės kuriose matėsi prekių skaičius, anksčiau viską rankiniu būdu reikėjo daryti, tai milžiniškas darbas. Jokių juodųjų pinigų nebuvo.

70Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad E. pažįsta nuo 2009 m. pabaigos, kadangi tuo laiku pradėjo bendradarbiauti teisiniais klausimais, įsidarbino jos įmonėje teisininku ir iki šiol joje dirba. Dirbdamas minėtoje įmonėje susipažino su G. K., kuri jam atėjus dirbti į įmonę jau dirbo buhaltere, su juo kartu ji dirbo 5 metus. 2015 m. gegužės mėnesį E. jai paskambino ir pasakė, kad jos įmonės buhalterė vagia pinigus ir pervedinėja pinigus į savo banko sąskaitas iš įmonės. Pinigai buvo pervedami į įmonę UAB ( - ) kuri yra registruota jos sūnaus M. K. ir jos mirusios sesers dukros G. B. vardu, t. y. jie yra akcininkai. Nustatė, kad kiekvieną mėnesį reguliariai buvo pervedamos padidintos pinigų sumos kitai įmonei ir tokiu būdu įmonei buvo daroma žala. Su E. pakalbėjo, kad reikėtų pasikalbėti su buhaltere, kad ji atlygintų žalą geruoju. Buvo iškviesta ir G. B., tuo metu ji buvo UAB ( - ) direktorė, pokalbio priežastis buvo nurodyta kitokia, neatskleidė iš pradžių kodėl jas pasikvietė. Kai pradėjo kalbėti apie pervedimus, jie atskleidė kodėl jas čia pasikvietė ir pasakė, kad nustatė negražų dalyką, kad UAB ( - ) yra pervedami neteisėtai pinigai, nei sutarčių, nei kažko kito nėra, norėjome išsiaiškinti, kokiu pagrindu yra pervedami pinigai. Susirinkime dalyvavo jis, E., G. K. ir G. B.. Diskutavo, kaip viską įforminti, tarėsi, kad iš pradžių mokės dalimis, paskui bendrai sutarė, kad G. B. jiems iškart atlygins 20 tūkstančių eurų žalą. Tuomet gegužės 20 d. surašė trišalį aktą tarp E., G. K. ir G. B., kad UAB ( - ) direktorė G. B. atlyginta E. įmonei 20 tūkstančių padarytą žalą, ji sumoka tuos pinigus, jie juos priima, o dėl pinigų grąžinimo tegul sprendžia G. B. su G. K.. G. K. prisipažino, kad tikrai padarė tą žalą, kad buvo tie pinigai be pagrindo pervedami į UAB ( - ) sąskaitą. Tada su G. K. diskutavo, apie tai, kad nustačius tokius faktus tolimesnis bendradarbiavimas nėra įmanomas ir ji turėtų atlaisvinti tas pareigas. Klausė jos, kiek jai reikia laiko norint sutvarkyti visą buhalteriją, taip pat kiek reikia laiko norint tvarkingai perduoti visus dokumentus buhalteriui kitam ir jam viską paaiškinti, ji atsakė, kad jai reikia maždaug 1 mėnesio ir jie sutarė, kad ji dirbs iki 2018 m. birželio mėnesio pabaigos. Tuomet, kiek žino, E. pradėjo ieškoti naujo buhalterio ir susitarė su savo pažįstama Z. P., kad ji ateis dirbti. Birželio mėnesio pradžioje jis atėjo pas E. į kabinetą ir pamatė, kad G. K. jau nebėra, nes ji ten visuomet sėdėjo, pasirodo, ji viską metė, parašė pareiškimą ir išėjo, jis labai nustebo, kadangi buhalterija taip pat nebuvo perduota. Tuomet liudytojas birželio mėnesio viduryje paruošė E. vardu raštą G. K., kad ji malonėtų grįžti atgal ir tvarkingai perduotų visą buhalteriją, dokumentaciją. Nežino, kodėl jos nesulaikė, jis buvo nustebęs, nes ir susitarimas buvo iki birželio mėnesio pabaigos, o ji pabėgo vos ne mėnesį anksčiau, galbūt pagalvojo, kad nesusitvarkys su tuo, kas yra buhalterijoje. Į raštą ji neatsiliepė. Birželio mėnesio pabaigoje buvo sudaryta inventorizacijos komisija, patikrino visą buhalteriją, visus dokumentus, sutartis. Išlindo nemalonių niuansų. Visgi buvo padaryta didesnė žala negu tik UAB ( - ) ir nustatė, kad G. K. per didelį atlyginimą sau mokėjo nepagrįstai, įformino įmonėje kaip darbuotoją savo sūnų, jis faktiškai niekada nedirbo įmonėje, tačiau jam buvo mokamas atlyginimas ir buvo mokami mokesčiai įmonės vardu. Taip pat nustatė, kad ji nepagrįstai pervesdavo pinigus iš įmonės sąskaitos į savo visokias kitas sąskaitas, kadangi G. B. kūrė įmones užsieniečiams, kad jie gautų leidimą čia gyventi. Tokių įmonių buvo aibė, ir pati G. K. daug kur tose įmonėse buvo įforminta buhaltere. Nustatė, kad daug mokėjimų buvo pervedama į tas sąskaitas, buvo tokių atvejų, kad mokėjimo paskirti nurodyta mokami mokesčiai į valstybės biudžetai tarkime PVM į VMI, o sąskaita visai kita. Vėliau nustatė, kad buvo susitariusios su kai kuriais fiziniais asmenimis, kad buvo nepagrįstai atliekami mokėjimai į tų trečiųjų asmenų sąskaitas nurodant, kad neva jie teikia paslaugas įmonei, nors tokių paslaugų jie neteikė. Nustačius šiuos visus niuansus, jie vasaros pabaigoje nusprendė kreiptis į policiją, bet prieš tai vėl norėjo susitarti G. K., nes galbūt ji būtų suinteresuota atlyginti žalą ir nereikėtų kelti jokių bylų. Šiuo klausimu ji skambino tokiai B., kuriai taip pat buvo nepagrįstai mokami pinigai, ji telefonu jam prisipažino, kad žalą padarė, tačiau ne tokią kurią jie nurodė apie 200-300 tūkstančių litų. Vėliau turbūt pasikalbėjusi su G. K. savo poziciją pakeitė, kad nieko nemokės. Tuomet nusprendė pakalbėti su G. K. advokate E. L.. Buvo susitikimas, kuriame dalyvavo jis, E., G. K. ir jos advokatė. Pokalbio metu pasakė, kad atliko inventorizaciją, pasakė, kokia yra padaryta žala ir pasiūlė susitarti, kad nors dalį tos sumos geruoju atlygintų. G. K. advokatė pareiškė, kad niekas nemokės ir kad jos klientė turi kažkokios kompromituojančios medžiagos dėl kaltinamosios, ir jeigu jie reikalaus atlyginti žalą, tai tuomet ji jiems irgi padarys kažką negero. Kadangi buvo žinoma, kad įmonė jokios neteisėtos veikslo nevykdo, todėl jiems tai nebuvo aktualu. Jie visgi davė terminą ir raštu parašė pasiūlymą jiems atlyginti geruoju žalą, bet į juos nereagavo. Tuomet buvo pateiktas pareiškimas policijai su dokumentais ir jam po labai trumpo laiko paskambino G. K., nes jie su ja nekonfliktavo, su pretenzija, kodėl jie parašė pareikšimą policijoje. Paaiškino, kad ji padarė žalą ir jos neatlygino, tuomet ji klausė kodėl įkišo į pareikšimą jos vaikus, t. y. G. B. ir M. K. ir pasakė, kad už tai jiems keršis ir kreipsis į teismą. Visą tai jam pasakė G. K. telefonu. Kai byla buvo perduota ekonominei policijai G. K. pateikė pareiškimą FNTT neva įmonėje buvo tvarkoma neteisingai buhalterinė apskaita. Su advokate teko bendrauti vieną kartą. Advokatė leido suprasti nedviprasmiškai, kad G. K. turi dokumentų kopijų ir jeigu mes kreipsimės į policiją dėl G. K. padarytos nusikalstamos veikos, tai G. K. bus priversta kreiptis į policiją su pareiškimu dėl kaltinamosios įmonės veiklos. Jie netikrino ar buvo sudaryta darbo sutartis. Jeigu pavyzdžiui įsidarbini kokioje nors įmonėje direktoriumi, tai turi pateikti informaciją apie tai registrų centrui, ir iš ten informacija patenka į viešą erdvę. Buvo nustatyta, kad pinigų pervedimai už neva paslaugas buvo siunčiame įmonėms, kurių savininkas yra G. K.. Taip pat pastebėta, kad įmonėje įformintas M. K.. E. įmonėje M. K. buvo oficialiai įdarbintas, buvo darbo sutartis. G. K. pati sudarinėjo darbo sutartis pagal šabloną. Kodėl G. K. pasirašė darbo sutartį, liudytojas nežino, kokį antspaudą uždėjo, nežino, ar padirbo jį ar ne, taip pat nežino. Iš kaltinamosios žodžių suprato, kad M. K. faktiškai nedirba įmonėje. UAB ( duomenys neskelbtini)“ figuruoja byloje, kuri vyksta ekonominėje policijoje. G. B. ir M. K. yra toje byloje, kuri nagrinėjama ekonominėje policijoje, jiems yra pareikšti įtarimai. Liudytojas grynais pinigais gaudavo atlyginimą pagal žiniaraštį, pasirašydavo, sumos sutapdavo. Jam nebūdavo priedų, nežino kam būdavo. Jis pats nėra buhalterinės apskaitos specialistas, buvo Z. P. buhalterė ir B. B., kuris buvo programos „Centas“ buhalteris, jie gal plačiau papasakotų apie tai, bet tai ką liudytojas pamatė, tai buvo betvarkė, dalies dokumentų trūko, nebuvo normalių sutarčių, buvo įformintas pinigų pervedimas trečiam asmeniui be jokio teisinio pagrindo. Peržiūrėję buhalteriją buhalteriai sakė kad tvarkoma atmestinai, dalinai buvo nuslėpta informacija, dalinai iškreipta, jam pačiam susidarė įspūdis, kad G. K. tvarkė buhalteriją taip, kad joje niekas nieko nesuprastų.

71Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. B. parodė, kad nuo 2008 m. atlikdavo konsultaciją G. K. dėl buhalterijos valdymo ir tvarkymo. Tais laikais ji E. nepažinojo, dirbo pagrinde su G. K.. Konsultacijos būdavo dėl techninių priežasčių, ji neklausdavo apie buhalteriją, o apie techninius dalykus, pvz., kaip instaliuoti naują duomenų bazę, kaip į kitą kompiuterį sukelti. Buhalterijos ji niekada nerodydavo. Bet 2015 m. paskambino jam kita buhalterė Z. P. ir ji atidarė prie jo tą buhalteriją, ji buvo labai apleista. Čia nereikia būti specialistu. Buhalterija nebuvo vedama visai, nebuvo vedamas nei ilgalaikis turtas, nei trumpalaikis, pas ją viskas su minusais, o jų negali būti. Liudytojas net nėra matęs tokios apleistos buhalterijos, turbūt ji jos nevesdavo. Z. P. rado jo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino dėl konsultacijos. Liudytojas žino dėl ko byla, bet apie tą laikotarpį nieko negali pasakyti. Bet kas priskaičiuota, tą ir turi sumokėti, nes viskas praeina pro kasą. Buhalterija buvo apleista per visą G. K. darbo laikotarpį. Pas ją niekada nebuvo nei pelno, nei nuostolio. Jis žino, kad ji tiesiog pabėgo iš darbo vietos, nieko nepaaiškinusi, kodėl taip vedė aplaidžiai buhalteriją. Juk turėjo priduoti buhalterijos dokumentus. Liudytojas ateidavo kaip konsultantas dėl programos „Centas“. K. Z. paprašė konsultacijos, tai pamatė, kad daug dokumentų trūko. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo netvarkingi. Pvz., 2015 m. parodyta - 159 tūkstančiai, tai reiškia permokėta, tai absurdiškas skaičius. Čia oficiali buhalterija. Pas G. K. buvo daug pažeidimų. Daug duomenų programoje „Centas“ nebuvo, o jei buvo, tai tos operacijos neatitikdavo tikrovės. Ranka rašytų dokumentų nematė, nors ieškojo. Realiai kiek priskaičiuota, galima nustatyti. Bet kiek išmokėta, tai ne, ten buvo betvarkė. A. M. K. jis nieko nežino. Jis buvo įmonės darbuotojų sąrašuose, bet supratimo neturi, ką jis ten veikė. Buvo pažymėta, kad jam priskaičiuotas darbo užmokestis, bet apie mokėjimą, nebuvo nieko. Visos deklaracijos buvo, buvo mokėta Sodra, VMI. Ir sumos pagal oficialų atlyginimą buvo teisingos. Toje programoje „Centas“ bet E. K. M. įmonės, buvo gal apie 20 įvairių įmonių. G. K. ji ir kviesdavo klausdama, kaip atidaryti naują įmonę ir jis ją konsultuodavo. Matė, kad buvo tarp kitų įmonių sandoriai, prekės gautos ir pan. Tikrintojai nežiūri į programą, jie žiūri į atspausdintus dokumentus. G. K. galėjo daryti atbuline data dokumentus, pvz., galima rašyti už 2019 metus į 2014 metus ar dar vėliau. Ji matė tą programoje ir tokių operacijų pas G. K. buvo daug, pvz., atsiskaitymo atveju su verslininkais, kai pirma buvo mokėti pinigai, o po to jau vėliau, pvz., po pusmečio įrašyti gavimai, kurių iš tikrųjų nebuvo. Atlyginimą ji pati sau mokėdavo, bet deklaruodavo, kad sumokėtas, pvz., pelno mokestis. Tokiu būdu pasisavindavo pinigus, pvz., ji už liepos mėnesį išmokėdavo 3 atlyginimus, o rodydavo kaip mokesčius. Kad įmonėje buvo juodų pinigų, tai liudytojas tuo neabejoja. Nes juk viską turi eiti per programą ir kasą, turi būti fiksuojamas pardavimas ir prekių apyskaitoje.

72Teismo posėdžio metu liudytoja Z. P. parodė, kad ji dirbo pas kaltinamąją nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2017 m. spalio 31 d., buvo ( - ). Prieš tai dirbo kita ( - ), ji kažką jai perdavė, tačiau tokio perdavimo, koks turėjo būti, nebuvo. Ji paprašė paruošti jai tik skolininkų sąrašą. O kai atidarė kompiuterinę programą pamatė, kad nebuvo likučių, nebuvo vedama normali buhalterija, kasa buvo su minusu, o kasa gali būti arba nulis arba plius. Buhalterė buvo G. K.. Tikrai buvo vedama netvarkinga buhalterija, liudytoja pirmą kartą susidūrė su tuo, ir jai labai ilgai teko tvarkyti tuos „galus“. Kvietėsi žmogų, kad sustabdytų tą programą ir tvarkė pati toliau viską. Z. P. nepastebėjo, ar buvo vedama „juodoji“ buhalterija, kadangi ji viską suvedinėjo pagal dokumentus. Jokių juodraščių, lapų ji nemačiau po buvusios buhalterės išėjimo. Sodrai, VMI visada teikė ataskaitas elektroniniu būdu, viską laiku teikė su elektroniniu parašu. Kai keliama alga, tai derinama buvo tai su E. be to nuo algos mokami mokesčiai. Ji pati nieko savarankiškai nedarydavo su algomis, gal kitos buhalterės ir galėdavo pateikti klaidingus duomenis VMI, Sodrai. G. K. nieko nebuvo pasirengusi perduoti. Ji tik paprašė skolininkų sąrašo, t. y. tiekėjų, jų buvo nemažai. Apyvarta gal ir buvo milijoninė, bet ir išlaidų buvo daug. Vykdavo inventorizacijos, būdavo trūkumų, bet nesąžiningų pardavėjų, kai ji dirbo nebuvo. Kai ji atėjo dirbti, buvusi buhaltere G. K. labai skubėjo, sakė, kad individualiose įmonėje dirbti daug lengviau, nebūtina skaičiuoti iki vieno cento, tik maždaug. Paliko liudytojai telefonus, su kuo bendrauti, kam mokėti nuomą, prisijungimo duomenis prie VMI, Sodros, banko. Toks atsainus požiūris buvo iš tos buhalterės. Kasa buvo minusinė, didžiojoje knygoje turi būti likučiai, apyvarta. Likučiai metų pradžioje ir pabaigoje nei vienas nesutapo. Jeigu kasa su minusu, tai jau viskas, teko nuo nulio viską pradėti. Pakvietė žmogų, kuris su ta programa dirbo, tai buvo B. B.. Daug buhalterinių dokumentų trūko tai tikrai. Kas liečia darbo užmokesčio dokumentus, tai ji iš karto nepastebėjo, o tik vėliau pamatė, kad per kasą ir per banką pervesti tam pačiam žmogui atlyginimai, bet G. K. nesuvedinėjo tų duomenų. Arba buvo įmonių, kurios neturėjo nieko bendro su savininke, tačiau ji į tai nesigilino. D. M. K. įdarbinimo, tai žino, kad tai G. sūnus. K. Z. P. atėjo dirbti, jis jau nedirbo. Ji buhalterinėse dokumentuose matė, kad M. K. dirbo įmonėje. Ar įmonės savininkė E. K.M. dėl buhalterinių dokumentų nusimanė, tai sunku pasakyti, bet gali pasakyti, kad ji daugiau kitus dalykus žiūrėjo, o ne buhalteriją. Bet pati klausdavo, jeigu ko nesuprasdavo. Nebuvo jos žinios stiprios iš buhalterinės pusės. Apie neoficialiai mokamą darbo užmokestį liudytoja nieko negirdėjo.

73Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis pažįsta E. K.M., ji yra įmonės savininkė, liudytojas dirbo jos įmonėje pagal darbo sutartį ( - ). Darbo sutartį pasirašė su E.Liudytoją iškviesdavo į darbą, kai reikdavo. Jis važinėdavo į Latviją, pasiimdavo pinigus, grįždavo atgal. Tai buvo laisvas grafikas. Dirbo toje įmonėje apie 7 mėnesius. Darbo užmokestis buvo gaunamas grynais. Buhalterė tuo metu įmonėje buvo G. K.. Ji yra jo mama. Mama susipyko su savininke ir jis išėjo iš to darbo. Atlyginimas buvo 200-1500 litų, kiek atsimena. Jis atvažiuodavo pas E., kai reikdavo ką nuvežti. E. mokėdavo jam pinigus grynais, jis juodų pinigų negaudavau. Latvijoje buvo ta pati E. parduotuvė, filialas. Ten yra vadovė I. Parduotuvė yra ( - ). Kodėl įmonės darbuotojai teigia, kad jo nėra matę, tai jis nežino. Jis darbo sutartį pasirašė kabinete. Mama jam sakė, kad yra darbas, ir jis atvažiavo darbintis. Jis nežino, kodėl ant jo darbo sutarties yra tik E. faksimilė. E. prie jos nepasirašinėjo darbo sutarties, todėl gal ir neturėjo darbo sutarties originalo.

74Teisiamojo posėdžio metu specialistė Aurita Mikulėnienė paaiškino, kad ji pateikė specialisto išvadą šioje baudžiamojoje byloje. Buvo pateikti buhalterės G. K. dokumentai, bet jie buvo ranka rašyti, bet tokie ir būna jie, kas liečia pinigų išmokėjimą. Buvo ir daug kopijų, ir ranka rašytų. Bet iš tiesų, tai dokumentai buvo labai netvarkingi, nesusisteminti. Buvo problema susitvarkyti juos, susirinkti, kad būtų bendras vaizdas. Ji visus vertinimus darė pagal tas sumas, kurios buvo su darbuotojų parašais, nes buvo tokių sumų, kur net nepasirašęs darbuotojas. Specialistė nemano, kad G. K. galėjo surinkti parašus tų žmonių, kurie dirba ir kurie jau nedirba ir pasirašyti už juos. Be parašų yra darbo užmokesčio apskaitymo žiniaraščiai. Vizualiai, jeigu yra deklaruotos priskaičiuotos sumos ir jos išmokėtos su parašais, tai dokumentas geras. Negalima pasakyti, kad neišmokėti pinigai. G. K. jai pateikė juodraštinius dokumentus, tai tie dokumentai, kurių nėra apskaitoje ir tuos, kurie yra apskaitoje. Bet galėjo ji juodraštinių dokumentų ir nepateikti specialistei. Individualios įmonės vadovas laikomas savininku. Už dokumentų išsaugojimą atsakomybė tenka vadovui. Vadovas turi organizuoti tinkamą įmonės apskaitą, todėl buvo priimta dirbti buhalterė. Vadovas turėjo nustatyta tvarka surišti, susegti ir saugoti dokumentus, o dabar to nėra. Tuose dokumentuose buvo ir originalų, ir kopijų. Bet dauguma buvo rašyta ranka, gal ir net pieštuku rašyta, tiesiog juodraštiniai lapai. Juodoje kasoje niekas dokumentų netvirtina jokiu parašu. Specialistė išrinko tuos žmones, kurie gavo neoficialias išmokas, dėl laiko taupymo. Bet neėmė tų sumų, kurios jai neaiškios ir nepriskaičiavo. Dar buvo tokie lapeliai, kur buvo fiksuojamos apyvartos: įmušta į kasą, neįmušta. Tai ji pagal tas apyvartas neturėjo vienų metų pinigų, bet neskaitant tų pinigų, užteko. Ji neskaičiavo vidutinio darbo užmokesčio, todėl negali pasakyti, koks jis buvo. Jos darbas, tai neoficialus darbo užmokestis, kitas kolega, kitą faktą aiškinosi, darbas buvo padalintas jiems. Buvo matyti, kad buvo į kasą nemuštų pinigų. G. K. prie žiniaraščių darydavo tokį įrašą „namudininkės“, tai čia ne asmuo, o kažkas kitas. Turi būti pavardė, nes ji nežino su kuo lyginti, ko ieškoti. Tada dar buvo aibė įvairių sumų – 100, 200, 50 ant lapelių, bet tai turėjo būti avansinė apyskaita. Pridėjus tas sumas, būtų solidus skaičius, bet klausimas ar yra tokie dokumentai pas G. K.. Neoficialų darbo užmokestį skaičiavo pagal G. K. buhalterinius dokumentus. Ji mato parašą, ir galvoja, kad darbuotojas gavo tuos pinigus. Bet gal čia ne jos kompetencija, ir reiktų parašo ekspertizės. Bet parašai, žiūrint plika akimi, skirtinguose lapuose buvo panašūs. Specialistė pagal liudytojų parodymus negali daryti išvados ar jis gavo, ar negavo pinigus. Ji daro pagal dokumentus išvadą, o ne pagal tai, ką žmogus pasakė. Nes parodymai galėjo keistis. Dėl apklausų protokolų tai jie dažniausiai nutyli, nededa į išvadą. Klausimo paskaičiuoti apyvartą nebuvo, todėl ji nevertino. Yra kita byla, ten bus vertinama. Bet kokia bus apyvarta, jeigu ji nerodoma. Sąnaudų irgi netyrė, specialistė tyrė darbo užmokesčio išmokėjimą. Jai irgi buvo keista, kad dalies darbuotojų nebuvo jokio darbo užmokesčio ir jis neatsispindėdavo niekur buhalteriškai. Kodėl taip buvo, tai čia reikia klausti kaltinamosios. Nėra mačiusi tokio dalyko, kad buhalterė pildydama žiniaraštį, darytų du žiniaraščius, bet šiuo atveju taip ir buvo. Panašu, kad dalis dokumentų, yra iš anksto suplanuotas nusikaltimas. Ji per vieną mėnesį perveda sau 3 atlyginimus, tai į vieną banką, tai į kitą. Ar čia specialiai ar ne, negali atsakyti. Išvadą specialistė darė pagal visus dokumentus. Ji priiminėjo ir atleidinėjo žmones, ji turėjo prisijungimus prie banko. Buvo taisytų dokumentų, bet ne per daugiausiai. Buvo kopijų, bet čia jau kiti dalykai, ir specialistė nieko negali pasakyti. Ji darė išvadą tik dėl darbo užmokesčio.

75Be liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, E. K.M. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

76VMI prie LR finansų ministerijos 2018-05-16 raštu Nr. (27.4-40-4E) RD-2135 pateiktos ir iš FNTT centrinės informacinės sistemos gautos E. K.M. Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) už mokestinį laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. (2 t., b. l. 80-176).

77Iš FNTT centrinės informacinės sistemos gautos E. K.M. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (forma FR0572) už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2015-03-31 (2 t., b. l. 177-189; 3 t., b. l. 1-41).

78Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018-07-23 raštu Nr. (7.2) 3-41674 pateikti E. K.M. SAM pranešimai "Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos pagal draudėjus" už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-04-30 (3 t., b. l. 42-134).

79E. K.M. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos tyrimui perdavė E. K.M. pagal 2016-01-25 Bylų (dokumentų) priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, pagal kurį perduota 29 pavadinimai dokumentų (3 t., b. l. 142-144).

80Dėl E. K.-M. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie tyrimui buvo gauti iš Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Golubkienės 2016-12-15 leidimas Nr. 1.33-163867 (3 t., b. l. 136).

81E. K.M. individualios įmonės vyr. buhalterės G. K. kartu su 2015-10-27 pareiškimu pateikti įmonės juodraštiniai užrašai dėl neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo įmonės darbuotojams (pardavėjams) už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2015-03-31 - neapskaitytų buhalterinių dokumentų apyrašai ir Neapskaitytų pinigų suvestinė. (1 t., b. l. 1-21)

822015-12-16 apžiūros protokolu apžiūrėti prie G. K. 2015-10-27 pareiškimo pridėti dokumentai - lapai, kuriuose rašyta arba lentelės pildytos rašant ranka (1 t., b. l. 92-96).

83FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2018-06-15 išvada Nr. 04/10-2-15-6456 dėl E. K.M. IĮ ūkinės finansinės veiklos. FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. M. pateikė išvadas pagal 2016-11-11 užduotyje pateiktus klausimus:

841. Kiek per kiekvieno E. K.M. IĮ darbuotojo darbo šioje įmonėje laikotarpį jam (kiekvienam aprašytam darbuotojui atskirai) buvo sumokėta darbo užmokesčio ir kiek ir kokių mokesčių, mokamų nuo darbo užmokesčio, buvo sumokėta Sodrai pagal Sodros duomenis tiriamuoju laikotarpiu? Kiek iš viso buvo išmokėta darbo užmokesčio tiriamuoju laikotarpiu šiems asmenims ir kiek ir kokių mokesčių, mokamų nuo darbo užmokesčio, buvo sumokėta Sodrai pagal Sodros duomenis? Tarp tyrimui pateiktų E. K.M. dokumentų nėra Darbo užmokesčio Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai už 2009 metų sausio - vasario, birželio-gruodžio mėnesių laikotarpį, o G. K. pateikė neoficialių sumų išmokėjimo dokumentus būtent už 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokia kiekvienam darbuotojui buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį suma ir todėl negalima nustatyti kokia suma buvo išmokėta neoficialiai. Nesant kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių nėra galimybės nustatyti apskaičiuotų darbo užmokesčio sumų darbuotojams ir nėra galimybės patikrinti deklaruotų sumų teisingumo. Pažymėtina, kad VMI deklaruojamos išmokos ir mokesčiai 2009 metais buvo ketvirtinės, t. y. bendra suma už tris mėnesius. Tyrimo metu, pagal pateiktus E. K.M. IĮ darbo užmokesčio priskaitymų bei išmokėjimų žiniaraščius, kasos ir banko dokumentus buvo atlikta darbuotojams 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu išmokėto darbo užmokesčio analizė ir atrinkti tik tie darbuotojai, kuriems buvo mokamos papildomos (neapskaitytos ir/arba nepagrįstai išmokėtos) išmokos už laikotarpius kai papildomos išmokos buvo išmokėtos. Duomenys pateikiami lentelėse „Duomenys apie E. K.M. apskaitoje užfiksuotas, priskaičiuotas, išmokėtas, 83-ims darbuotojams darbo užmokesčio sumas bei deklaruotas Sodrai ir papildomai išmokėtas sumas susijusias su darbo santykiais'' (9-9.1- 83 priedai). Tyrimo metu nustatyti 83 darbuotojai kuriems 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu buvo atliekamos papildomos neapskaitytos ir/arba nepagrįstai didesnės nei priskaičiuotos išmokos (nurodytomis lentelėse datomis 9.1-9.83 priedas) susijusios su darbo santykiais. E. K. M. buhalterinėje apskaitoje užfiksuota priskaičiuoto darbo užmokesčio 83-ims darbuotojams iš viso 308 929,35 Eur (976 576,83 Lt+26 093,15 Eur), iš jų: > 104 239,67 Lt (30 189,90 Eur) - 2010-01-01 -2010-12-31 laikotarpiu; > 244 756,74 Lt (70 886,45 Eur) -2011-01-01 -2011-12-31 laikotarpiu; > 206 101,35 Lt (59 691,08 Eur) -2012-01-01 -2012-12-31 laikotarpiu; > 133 252,60 Lt (38 592,62 Eur) - 2013-01-01 -2013-12-31 laikotarpiu; > 288 226,47 Lt (83 476,16 Eur) - 2014-01-01 -2014-12-31 laikotarpiu;

85> 26 093,15 Eur-2015-01-01 -2015-03-31 laikotarpiu. E. K.-M. deklaruota VSDFV ir sumokėta suma nuo išmokų susijusių su darbo santykiais už 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį sudarė 123 182,09 Eur, iš jų:.

8641 675,07 Lt (12 069,93 Eur) už 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpį;

8795 945,36 Lt (27 787,70 Eur) už 2011-01-01 - 2011-12-31 laikotarpį;

8881 623,14 Lt (23 639,70 Eur) už 2012-01-01 - 2012-12-31 laikotarpį;

8953 274,38 Lt (15 429,33 Eur) už 2013-01-01 -2013-12-31 laikotarpį;

90116 382,46 Lt (33 706,69 Eur) už 2014-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį;

9110 548,75 Lt už 2015-01-01 -2015-12-31 laikotarpį; Tai atitinka E. K.-M. IĮ buhalterinės apskaitos duomenis. Detalūs duomenys pagal laikotarpius pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių suvestiniai duomenys už 2010 m. - 2015 m. I-o ketv. laikotarpį “ (10 priedas). Tyrimo metu buvo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos ir nuo jų priskaičiuoti mokesčiai pagal kiekvieną darbuotoją, pateikiami detalūs duomenys pagal kiekvieną iš 83-jų darbuotojų lentelėse „E. K. M. IĮ apskaitoje užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelės“ (9-9.1-83 priedai).

92Išvada 1-u klausimu. Pagal tyrimui pateiktus E. K. M. dokumentus - darbo užmokesčio priskaitymų bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos ir banko dokumentus nustatyta, kad 83-ims darbuotojams 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu išmokėta darbo užmokesčio suma 308 929,35 Eur (1 066 671,26 Lt), iš jų: > 104 239,67 Lt (30 189,90 Eur) - 2010-01-01 -2010-12-31 laikotarpiu; > 244 756,74 Lt (70 886,45 Eur) - 2011-01-01 -2011-12-31 laikotarpiu; > 206 101,35 Lt (59 691,08 Eur) -2012-01-01 -2012-12-31 laikotarpiu; > 133 252,60 Lt (38 592,62 Eur) - 2013-01-01 -2013-12-31 laikotarpiu; > 288 226,47 Lt (83 476,16 Eur) - 2014-01-01 -2014-12-31 laikotarpiu; > 26 093,15 Eur-2015-01-01 -2015-03-31 laikotarpiu. VSDFV deklaruota ir sumokėta suma nuo išmokų susijusių su darbo santykiais 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu sudarė 123 182,09 Eur (425 323,12 Lt), ir ši suma atitinka E. K.-M. buhalterinės apskaitos duomenis. G. K. pateikė neoficialių sumų išmokėjimo dokumentus būtent už 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį, tačiau tarp tyrimui pateiktų E. K.-M. IĮ dokumentų nėra Darbo užmokesčio Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai už 2009 metų sausio - vasario, birželio - gruodžio mėnesių laikotarpį, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokia kiekvienam darbuotojui buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį suma ir nėra galimybės nustatyti kokia suma buvo išmokėta neoficialiai. Nesant kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių nėra galimybės nustatyti apskaičiuotų darbo užmokesčio sumų darbuotojams ir nėra galimybės patikrinti deklaruotų sumų teisingumo. Pažymėtina, kad VMI deklaruojamos išmokos ir mokesčiai 2009 metais buvo ketvirtinės, t.y. bendra suma už tris mėnesius.

932. Kiek per kiekvieno E. K.M darbuotojo darbo šioje įmonėje laikotarpį jam (kiekvienam aprašytam darbuotojui atskirai) buvo sumokėta darbo užmokesčio ir kiek ir kokių mokesčių, mokamų nuo darbo užmokesčio, buvo sumokėta Sodrai pagal G. K. pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu? Kiek iš viso buvo išmokėta darbo užmokesčio tiriamuoju laikotarpiu šiems asmenims ir kiek ir kokių mokesčių, mokamų nuo darbo užmokesčio, buvo sumokėta Sodrai pagal G. K. pateiktus dokumentus?

943. Kiek ir kokių mokesčių, skaičiuojamų nuo darbo užmokesčio, buvo nesumokėta remiantis Sodros duomenimis ir pagal G. K. pateiktus dokumentus (pagal kiekvieną aprašytą darbuotoją ir iš viso) ? G. K. pateikė neoficialių sumų išmokėjimo dokumentus būtent už 2009 metų 6 - 12 mėnesių laikotarpį, tačiau tarp tyrimui pateiktų E. K.M. dokumentų nėra Darbo užmokesčio Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai už 2009 metų sausio - vasario, birželio - gruodžio mėnesių laikotarpį, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokia kiekvienam darbuotojui buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį suma ir nėra galimybės nustatyti kokia suma buvo išmokėta neoficialiai. Nesant kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių nėra galimybės nustatyti apskaičiuotų darbo užmokesčio sumų darbuotojams ir nėra galimybės patikrinti deklaruotų sumų teisingumo. Pažymėtina, kad VMI deklaruojamos išmokos ir mokesčiai 2009 metais buvo ketvirtinės. Pagal tyrimui pateiktus E. K.M. IĮ darbo užmokesčio priskaitymų - išskaitymų ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos knygą ir kasos bei banko dokumentus (17-28 priedai), o taip pat pagal G. K. pateiktus atskirų laikotarpių neoficialių sumų išmokėjimo sąrašus nustatyta, kad E. K.M. buhalterinėje apskaitoje nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 nebuvo užfiksuota 1 724 723,67 Lt (499 514,50 Eur) ir nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 nebuvo užfiksuota 26 762,72 Eur išmokų susijusių su darbo santykiais 83 - ims darbuotojams, iš viso ekvivalentu tai sudaro 526 277,22 Eur. Pateikiami suvestiniai viso tiriamo laikotarpio 2010-01-01 - 2015-03-31 duomenys lentelėje „E. K.- M. IĮ apskaitoje užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių suvestiniai duomenys už 2010 m. - 2015 m. I-o ketv. laikotarpį “ (10 priedas).

95Pagal tyrimui pateiktus dokumentus buvo sudarytos lentelės, į kurias buvo suregistruoti visi atitinkamu laikotarpiu įmonėje dirbę darbuotojai, jiems priskaitytos ir išmokėtos darbo užmokesčio sumos, bei Sodrai deklaruotos sumos. Pateikiami „Duomenys apie E. K.-M. IĮ apskaitoje užfiksuotas ir papildomai išmokėtas darbuotojams darbo užmokesčio sumas už atitinkamus laikotarpius (kiekvienų metų ir kiekvieno mėnesio) (11-16 priedai). Šių duomenų pagrindu, nustačius, kad ne visi, o tik 83 darbuotojai gaudavo neoficialias išmokas, toliau buvo nagrinėjamos tik tiems 83 darbuotojams papildomai ir oficialiai išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos.

96Įvertinus G. K. pateiktus neoficialius dokumentus nustatyta, kad išmokėta su darbo santykiais susijusi išmokų, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai biudžetui suma sudarė 526 277,22 Eur (1 817 130 Lt). Tyrimo metu buvo apskaičiuotos pagal kiekvieną iš 83 darbuotojų priklausančios papildomai sumokėti į biudžetą mokesčių sumos. Duomenys pateikiami lentelėse „E. K.-M IĮ apskaitoje užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelės“ (11.1.1-16.2.3priedai) už kiekvienų metų kiekvieną mėnesį, iš jų: 1) A. S. (L. 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 402 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 190,28 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje A. S. (L.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.1 priedas); 2) A. M. (K.) 2010-2013 metų laikotarpiu išmokėta . neapskaityta 24 716 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 17 929,60 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje E. K.M. IĮ apskaitoje A. M. (K.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.2 priedas); 3) A. L. 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 5 393 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 908,51 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje A. L. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.3 priedas); 4) B. P.-M. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 19 111 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 13 858,79 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje B. P.-M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.4 priedas); 5) G. M. 2010-2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 99 229,69 Lt suma ir išmokėta nepagrįsta dokumentais 431,31 Lt suma ir nuo bendros 99661 Lt priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 72 276,41 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje G. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė" (9.5 priedas); 6) G. D. 2010-2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 51 600 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 37 411,42 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje G. D. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.6 priedas); 7) G. K. 2010-2015 metų laikotarpiu papildomai’ išmokėta neapskaityta 194 538,12 Lt ir 558,55 Eur (iš viso 56 900,68 EUR) suma nuo kurios priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 140 647,37 Lt ir 397,71 Eur (iš viso 41 132 Eur) suma. Pažymėtina, kad iš visos 56 900,68 EUR išmokėtos sumos neapskaityta dalis sudarė 27 652,97 Eur, o nepagrįstai išmokėta suma sudarė 29 247,71 Eur. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje G. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė " (9.7 priedas); 8) I. J. O. 2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 1 575 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 141,46 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje I. J. O.užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.8 priedas); 9) J. O. 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 518 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 274,35 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje J. O. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė" (9.9 priedas); 10) J. R. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 47 155 Lt ir 1 057,82 Eur (iš viso 14 714,85 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 34 205,03 Lt ir 768,02 Eur (iš viso 10 674,48 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje J. R. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.10 priedas); 11) J. B. 2010 ir 2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 387 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 182,68 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje J. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.11 priedas); 12) J. S. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 38 471 Lt ir 1 057,65 Eur (iš viso 12 199,62 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 27 816,92 Lt ir 757,49 Eur (iš viso 8 813,82 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje J. S. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė" (9.12 priedas); 13) L. M. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 16 904 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 12 241,86 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje L. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.13 priedas); 14) M. L. 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 6 258 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 4 535,40 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje M. L. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.14 priedas); 15) M. P. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 49 247 Lt ir 1 168,27 Eur (iš viso 15 431,19 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 35 639,47 Lt ir 831,13 Eur (iš viso 11 153,03 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje M. P. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.15 priedas); 16) N. B. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 59 867 Lt ir 1 146,98 Eur (iš viso 18 485,66 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 43 357,49 Lt ir 821,24 Eur (iš viso 13 378,44 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. I apskaitoje N. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.16 priedas); 17) N. S. 2010-2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 34 031 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 24 658,33 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M; IĮ apskaitoje N. S. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.17 priedas); 18) O. R. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 21 174 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 15 355,94 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje O. R. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.18 priedas); 19) O. A. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 32 764 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 23 761,68 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje O. A. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.19 priedas); 20) O. G.N.2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 43 257 Lt ir 1 105,89 Eur (iš viso 13 633,98 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 31 388,34 Lt ir 802,93 Eur (iš viso 9 893,62 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje O. G.N. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.20 priedas); 21) R. Z. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 37 497 Lt ir 770 Eur (iš viso 11 629,88 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 27 120,32 Lt ir 548,76 Eur (iš viso 8 403,35 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje R. Z. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.21 priedas); 22) O. P.L. 2010-201 Įmetu laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 322 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 123,28 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje O. P.-L.užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.22 priedas); 23) Z. M. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 44 931 Lt ir 1 356,86 Eur (iš viso 14 369,78 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 32 602,22 Lt ir 985,15 Eur (iš viso 10 427,40 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje Z. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.23 priedas); 24) Ž. B. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 55 098 Lt ir 416,78 Eur (iš viso 16 374,26 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 39 839,89 Lt ir 287,84 Eur (iš viso 11 826,27 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje Ž. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.24 priedas); 25) M. K. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 34 120 Lt ir 969,82 Eur (iš viso 10 851,66 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 24 681,09 Lt ir 695,20 Eur (iš viso 7 843,34 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje M. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.25 priedas); 26) D. M.-Z.i 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 34 770 Lt ir 1 057,65 Eur (iš viso 11 127,74 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 25 227,44 Lt ir 767,90 Eur (iš viso 8 074,27 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje D. M.-Z. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.26 priedas); 27) D. M. (B.) 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 23 408 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 16 977,40 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje D. M. (B.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.27 priedas); 28) E. K. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 45 314 Lt ir 1 353,20 Eur (iš viso 14 477,04 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 32 879,19 Lt ir 982,48 Eur (iš viso 10 504,95 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje E. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.28 priedas); 29) Ž. M. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 42 207 Lt ir 665,03 Eur (iš viso 12 889,02 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 30 617,14 Lt ir 482,84 Eur (iš viso 9 350,18 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje Ž. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.29 priedas); 30) G. S. (B.) 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 32 385 Lt ir 797 Eur (iš viso 10 176,34 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 23 412,98 Lt ir 566,04 Eur (iš viso 7 346,91 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje G. S. (B.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.30 priedas); 31) L. M. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 20 162 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 14 602,61 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje L. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.31 priedas); 32) D. K. 2010-2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 22 763 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 16 503,46 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje D. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.32 priedas); 33) B. R. 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 11 211 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 8 115,42 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje B. R. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.33 priedas); 34) I. M. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 43 137 Lt ir 1 037,03 Eur (iš viso 13 530,37 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 31 391,42 Lt ir 752,93 Eur (iš viso 9 844,51 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje I. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.34 priedas); 35) M. U. 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 262 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 088,83 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje M. U. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.35 priedas); 36) A. S. 2010 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 437 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 316,71 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje A. S. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.36 priedas); 37) J. T. (G.) 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 21 575 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 15 637,69 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje J. T. (G.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.37 priedas); 38) B. Z. 2010 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 545 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 394,98 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje B. Z. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.38 priedas); 39) V. (A.) M.2010-2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 226 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 062,74 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K. M. apskaitoje V. (A.) M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.39 priedas); 40) O. B. 2010 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 328 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 237,71 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje O. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.40 priedas); 41) J. P. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 8 082 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 5 860,09 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje J. P. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.41 priedas); 42) M. P. (P.) 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 20 027 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 14 524,43 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje M. P. (P.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.42 priedas); 43) K. B. 2010 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 642 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 465,28 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje K. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.43 priedas); 44) E. J. 2010 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 450 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 362,13 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje E. J. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.44 priedas); 45) R. K. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 16 727,82 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 12 131,82 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje R. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.45 priedas); 46) A. T. (T.) 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 37 029 Lt ir 1 145,19 Eur (iš viso 11 869,53 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 26 868,37 Lt ir 831,46 Eur (iš viso 8 613,07 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje A. T. (T.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.46 priedas); 47) J. V. 2010-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 11 771 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 8 530,88 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje J. V. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.47 priedas); 48) N. A. 2010-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 35 701 Lt ir 1 560,03 Eur (iš viso 11 899,75 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 25 827,23 Lt ir 1 123,66 Eur (iš viso 8 603,74 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje N. A. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.48 priedas); 49) A. N. (V.) 2011-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 15 704 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 11 380,83 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M apskaitoje A. N. (V.) užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.49 priedas); 50) J. J. 2011-2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 16 207 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 11 853,50 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje J. J. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.50 priedas); 51) J. S. 2011-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 15 676 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 11 371,66 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje J. S. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.51 priedas); 52) J. R. 2011-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 33 191 Lt ir 1 090 Eur (iš viso 10 702,78 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 24 076,11 Lt ir 791,40 Eur (iš viso 7 764,32 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje J. R. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.52 priedas); 53) R. D. 2011-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 34 137 Lt ir 1 126,89 Eur (iš viso 11 013,65 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 24 717,41 Lt ir 809,17 Eur (iš viso 7 967,83 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje R. D. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.53 priedas); 54) V. M. – O. 2011-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 33 456 Lt ir 1 057,65 Eur (iš viso 10 747,18 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 24 281,86 Lt ir 767,90 Eur (iš viso 7 800,41 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K. M. apskaitoje V. M. – O. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.54 priedas); 55) Č. B. 2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 2 614 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 921,75 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje Č. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.55 priedas); 56) V. A. 2011-2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 8 537 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 6 266,93 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K. M. apskaitoje V. A. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.56 priedas); 57) R. R. 2011 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 2 552 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 871,71 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K. M. apskaitoje R. R. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.57 priedas); 58) R. S. 2012-2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 21 433 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 15 561,48 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje R. S. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.58 priedas); 59) I. Š. 2012-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 24 020 Lt ir 1 106,89 Eur (iš viso 8 063,56 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 17 439,76 Lt ir 803,66 Eur (iš viso 5 854,56 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje' „E. K.M. apskaitoje I. Š. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.59 priedas); 60) K. B. 2012-2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 6 156 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 4 486,15 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje K. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.60 priedas); 61) S. S. 2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 1 412 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 042,96 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje S. S. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.61 priedas); 62) J. K. 2012-2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 3 771 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 2 747,66 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K. M. apskaitoje J. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.62 priedas); 63) T. T. 2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 500 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 372,16 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje T. T. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.63 priedas); 64) G. P. 2012 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 400 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 298,99 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje G. P. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.64 priedas); 65) L. R. A. 2013-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 15 180 Lt ir 1 185,50 Eur (iš viso 5 581,93 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 11 021,49 Lt ir 860,72 Eur (iš viso 4 052,77 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje L. R. A. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.65 priedas); 66) D. P. 2013-2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 7 712 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 5 599,31 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. IĮ apskaitoje D. P. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.66 priedas); 67) S. B. 2013-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 16 000 Lt ir 717,30 Eur (iš viso 5 351,22 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 11 616,83 Lt ir 520,79 Eur (iš viso 3 885,26 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje S. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.67 priedas); 68) N. J. 2013-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 16 542 Lt ir 1 114,06 Eur (iš viso 5 904,95 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 12 010,36 Lt ir 808,86 Eur (iš viso 4 287,30 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje N. J. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.68 priedas); 69) I. V. 2013-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 14 575 Lt ir 1 142 Eur (iš viso 5 363,21 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 10 582,21 Lt ir 829,15 Eur (iš viso 3 893,97 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje I. V. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.69 priedas); 70) M. R. 2013-2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 6 290 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 4 566,87 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje M. R. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.70 priedas); 71) R. P. 2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 1 631 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 863,28 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje R. P. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.71 priedas); 72) G. V. 2013 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 832 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 604,08 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje G. V. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.72 priedas); 73) V. K. 2012-2015 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 17 750 Lt ir 998,68 Eur (iš viso 6 139,44 EUR) suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 12 807,72 Lt ir 716,09 Eur (iš viso 4 425,46 Eur) suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. IĮ apskaitoje V. K. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.73 priedas); 74) M. V. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 5 040 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 659,31 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje M. V. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė “ (9.74 priedas); 75) R. B. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 6 575 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 4 773,79 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje "E. K.-M. apskaitoje R. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.75 priedas); 76) V. B. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 160 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 3 020,38 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje R. B. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.76 priedas); 77) L. T. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 2 715,42 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 971,54 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje L. T. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.77 priedas); 78) M. Š. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 4 020 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 2 918,74 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje M. Š. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.78 priedas); 79) V. M. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 3 340 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 2 425,02 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje V. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.79 priedas); 80) J. M. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 2 743 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 991,56 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje J. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.80 priedas); 81) J. Š. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 2 687 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 950,90 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje J. Š. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.81 priedas); 82) V. V. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta -3 043 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 2 209,38 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.-M. apskaitoje V. V. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.82 priedas); 83) A. M. 2014 metų laikotarpiu išmokėta neapskaityta 1 965 Lt suma ir priskaičiuota papildomai mokėtina biudžetui 1 426,69 Lt suma. Detalūs duomenys pateikiami lentelėje „E. K.M. apskaitoje A. M. užfiksuoto ir papildomai išmokėto darbo užmokesčio bei nuo jų priskaičiuotų mokesčių lentelė“ (9.83 priedas);

97Tyrimo metu nustatyta, kad 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu E. K.M. išmokų susijusių su darbo santykiais išmokėta 526 277,22 Eur (1 817 130 Lt) daugiau nei užfiksuota Įmonės buhalterinėje apskaitoje, ir įrašyta darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose (10 priedas), iš to skaičiaus: • 205 701 Lt (59 575,13 Eur) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, ; • 525 620 Lt (152 230,07 Eur) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, • 386 082,37 Lt (111 817,18 Eur) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, • 192 838,90 Lt (55 850 Eur) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, • 414 481,40 Lt (120 042,12 Eur) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, • 26 762,72 Eur laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31.

98E. K.M.IĮ išmokėtų 526 277,22 Eur (1 817 130 Lt) lėšų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, šios sumos išmokėjimo nepagrindė apskaitos dokumentais, t.y. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų “ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu’’, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst. Nr.XI-1988 redakcija) “ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu’’, ir 12 str. 1 d. nuostatos “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais’’ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos: II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį" III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”. Nuo neoficialiai išmokėtų 1 724 723,67 Lt (499 514,50 Eur) ir 26 762,72 Eur, t.y. iš viso 526 277,22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, Įmonė nepriskaičiavo ir nesumokėjo 906 465,04 Lt (262 530,42 Eur) už 2010-2014 metų laikotarpį ir 13 961,89 Eur už 2015 mėtų 1-3 mėnesių laikotarpį, iš viso tai sudaro 276 492,31 Eur socialinio draudimo įmokų. E. K.M. IĮ nesilaikė 2004 m. lapkričio 4 d. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (galiojo nuo 2009 01 01 pagal 2008 12 19 LR įstatymo Nr. Xl-93 iki 2016 12 31, panaikinta 2016 06 29 LR įstatymo Nr. XII-2508) 7 str. 1 d. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. E. K.M. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį įrašė neteisingus duomenis apie priskaičiuotas darbo apmokėjimo lėšas ir mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojama 108 209,51 Lt (31 339,64 Eur) už 2010 metų laikotarpį socialinio draudimo įmokų (10 priedas). Iš jų: • 83 850,22 Lt (24 284,70 Eur) - pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, draudimo, nuo nedarbo socialinio draudimo įmokų (30.98 proc. tarifas),

99• 24 359,29 Lt (7 054,94 Eur) - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9 proc. tarifas). E. K.M. papildomai priskaičiuojama 276 721,48, Lt (80 144,08 Eur) už 2011 metų laikotarpį socialinio draudimo įmokų (10 priedas). Iš jų; • 214 259,31 Lt (62 053,79 Eur) - pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, draudimo nuo nedarbo socialinio draudimo įmokų (30,98 proc. tarifas), • 62 462,17 Lt (18 090,29 Eur) - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9 proc. tarifas). E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojama 203 192,08 Lt (58 848,49 Eur) už 2012 metų laikotarpį socialinio draudimo įmokų (10 priedas). Iš jų: • 157 379,37 Lt (45 580,22 Eur) - pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, draudimo nuo nedarbo socialinio draudimo įmokų (30,98 proc. tarifas), • 45 812,71 Lt (13 268,28 Eur) - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9 proc. tarifas). E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojama 101 474,01 Lt (29 388,90 Eur) už 2013 metų laikotarpį socialinio draudimo įmokų (10 priedas). Iš jų: • 78 607,23 Lt (22 766,23 Eur) - pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, draudimo nuo nedarbo socialinio draudimo įmokų (30,98 proc. tarifas), • 22 866,78 Lt (6 622,68 Eur) - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9 proc. tarifas). E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojama 216 867,98 Lt (62 809,31 Eur) už 2014 metų laikotarpį socialinio draudimo įmokų (10 priedas). Iš jų: • 168 955,71 Lt (48 932,96 Eur) - pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, draudimo nuo nedarbo socialinio draudimo įmokų (30,98 proc. tarifas), • 47 912,27 Lt (13 876,35 Eur) - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9 proc. tarifas). E. K.M.IĮ papildomai priskaičiuojama 13 961,89 Eur už 2015 metų 1-3 mėn. laikotarpį socialinio draudimo įmokų (10 priedas). Iš jų: • 10 909,33 Eur - pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, draudimo nuo nedarbo socialinio draudimo įmokų (30,98 proc. tarifas), • 3 052,56 Eur - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9 proc. tarifas). Nuo neoficialiai išmokėtų 1 724 723,67 Lt ir 26 762,72 Eur, t.y. iš viso 526 277,22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų Įmonė nepriskaičiavo ir nesumokėjo 340 325,43 Lt (98 565,06 Eur) už 2010-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį ir 5 278,18 Eur už 2015-01-01 - 2015-03- 31 laikotarpį, iš viso tai sudarė 103 843,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio. E. K.M. IĮ nesilaikė 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį. E. K.M. IĮ Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose už 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį įrašė neteisingus duomenis apie priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir nuo jų mokėtinas gyventojų pajamų mokesčio sumas. E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojamas 340 325,43 Lt (98 565,06 Eur) už 2010-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį ir 5 278,18 Eur už 2015-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį gyventojų pajamų mokestis, iš viso tai sudarė 103 843,24 Eur (10 priedas). Iš jų: • 40 527,51 Lt (11 737,58 Eur) už 2010 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 103 679,69 Lt (30 027,71 Eur) už 2011 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 76 181,24 Lt (22 063,62 Eur) už 2012 metų sausio-rugsėjo mėnesius, • 38 131,80 Lt (11 043,73 Eur) už 2013 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 81 805,18 Lt (23 692,42 Eur) už 2014 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 5 278,18 Eur už 2015 metų sausio-kovo mėnesius. E. K.M. IĮ nuo neoficialiai išmokėtų 1 724 723,67 Lt ir 26 762,72 Eur, t.y. iš viso 526 277,22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų neskaičiavo ir nemokėjo įmokų į Garantinį fondą. E. K.M. IĮ nesilaikė 2000 m. rugsėjo 12 d. LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) Įmokų į garantinį fondą tarifas nuo 2008-07-12 iki 2012-01-01 buvo 0,1%, o nuo 2012-01-01 buvo 0,2%. E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojama sumokėti 3 576,48 Lt (1 035,82 Eur) už 2010-2014 metų laikotarpį ir 70,43 Eur už 2015-01-01 2015-03-31 laikotarpį, iš viso tai sudarė 1 106,25 Eur įmokų į Garantinį fondą, (10 priedas). Iš jų: • 270,66 Lt (78,39 Eur) už 2010 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 691,61 Lt (200,30 Eur) už 2011 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 1 016,01 Lt (294,26 Eur) už 2012 metų sausio-rugsėjo mėnesius, • 507,47 Lt (146,97 Eur) už 2013 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 1 090,74 Lt (315,90 Eur) už 2014 metų sausio-gruodžio mėnesius, • 70,43 Eur už 2015 metų sausio-kovo mėnesius.

100Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad E. K.M. IĮ mokėjo darbuotojams papildomą darbo užmokestį, nuo kurio nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai biudžetui, todėl tyrimo metu buvo papildomai priskaičiuota sumokėti privalomų mokesčių ir įmokų iš viso 381 441,80 Eur (1 250 366,96 Lt + 19 310,50 Eur), iš jų: • 340 325,43 Lt ir 5 278,18 Eur, iš viso tai sudarė 103 843,24 Eur - gyventojų pajamų mokesčio; • 906 465,04 Lt ir 13 961,89 Eur, iš viso tai sudarė 276 492,32 Eur - socialinio draudimo įmokų, • 3 576,48 Lt ir 70,43 Eur, iš viso tai sudarė 1 106,25 Eur - įmokų į Garantinį fondą.

101Tyrimo metu nustatyta, kad E. K.M. IĮ 1 724 723,67 Lt (499 514,50 Eur) už 2010-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį ir 26 762,72 Eur už 2015-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį, iš viso 526 277,22 Eur 1170 atvejų išmokėjo papildomas su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams, kurios nebuvo įformintos apskaitos dokumentais, iš jų 496 904,59 Eur sudarė neapskaitytos lėšos gautos už parduotas prekes prekybos taškuose ir neužpajamuotos kasoje, o nepagrįstai daugiau nei priskaičiuota išmokėta iš kasos ir pervesta iš banko sąskaitų suma sudarė 29 372,63 Eur. Todėl daroma išvada, kad E. K.-M. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimą dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumą, įsipareigojimą dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir 12 str. 1 d. nuostatų “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamą orderį <...>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidą orderį <...>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. ” E. K.MIĮ 2010-12-31 balanso, avansinio pelno mokesčio už 2011-2012 metus, metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2013 ir 2014 metus duomenimis Įmonė 2010-2014 metais dirbo pelningai (29-32 priedai)

102Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje ”.

103Tyrimo metu nustatyti 496 904,59 Eur turėjo būti įrašyti į E. K.M. IĮ kasos pajamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių III dalies 19 punkto nuostata „Pinigai neįforminti kasos pajamą orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir <...> įmonėse įskaitomi į jų pajamas”.

104Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurią šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, dėl neapskaitytų 496 904,59 Eur pardavimo pajamų E. K.M.IĮ už atitinkamą laikotarpį deklaravo neteisingus duomenis apie įmonės apskaičiuotą pelno mokestį, todėl tyrimo metu papildomai priskaičiuojama 74 535,69 Eur (496 904,59 Eur x 15%) pelno mokesčio suma, iš jų: •8 408 Eur už 2010 metus 193 541 Lt (56 053,35 Eur x 15%); •21 998,23 Eur už 2011 metus 506 370 Lt (146 654,89 Eurx 15%); • 15 752,82 Eur už 2012 metus 362 609 Lt (105 018,83 Eurx 15%); •7 289,04 Eur už 2013 metus 167 784 Lt (48 539,61 Eur x 15%); • 17 156,96 Eur už 2014 metus 394 930,42 Lt (114 379,76 Eur x 15%); •3 930,64 Eur už 2015 metų I-ą ketv. 26 204,17 Eur (26 204,17 Eur x 15%). Dėl E. K.M. kasos operacijų apskaitos E. K.M. IĮ kasos operacijų apskaita 2009-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu buvo vedama kompiuteriniu būdu. Pažymėtina, kad tarp tyrimui pateiktų kasos dokumentų už 2014-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį nėra pridėtų kasos knygos lapų, todėl nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų likučių kasoje už 2014 metų kiekvieną mėnesį. Kasos knygoje nebuvo įrašomi kasos išlaidų orderių numeriai (24-28 priedai). Be to, kasos knygoje įrašyti neigiami likučiai už atitinkamus laikotarpius: > 2010-08-25 -2010-08-26,2010-11-15 -2010-11-29,2010-12-01; > 2011-01-03 - 2011-01-31, 2011-02-17 - 2011-02-28, 2011-03-25-2011-03- 31; 2011-09-15 - 2011-09-30; 2011-10-25 - 2011-10-31; 2011-11-25 - 2011-11-30; 2011- 12-13-2011-12-16; > 2012-02-27 - 2012-02-28; 2012-04-05 - 2012-04-12; 2012-04-16 - 2012- 04-23; Todėl galima teigti, kad užfiksuoti nurodytų laikotarpių įrašai apie pajamas kasos knygoje neatitinka tikrovės, kadangi kasos likučiai negali būti neigiami. Kasos likučių atstatymui periodiškai buvo pajamuojami savininkės įnašai, t.y. 2011-01-31 įnešta 10 000 Lt; 2011-02-28 įnešta 24 000 Lt; 2011-10-31 įnešta 7 000 Lt ir t.t. (24-26 priedai).

105G. K. pateiktų neoficialių dokumentų duomenimis, dalis gautų už parduotas prekes lėšų nebuvo užfiksuota kasos aparatuose ir nebuvo užpajamuotos į įmonės kasą, iš jų: 82 210,30 Lt (23 809,75 Eur) neužpajamuota 2010 metų 11-12 mėn.; 538 396 Lt (155 930,26 Eur) neužpajamuota 2011 metų 1-2 mėn. ir 7-12 mėn.; 312 076,50 Lt (90 383,60 Eur) neužpajamuota 2012 metų 1-7 mėn.; 77 010,50 Lt (22 303,78 Eur) neužpajamuota 2013 metų 9-11 mėn.; 320 025 Lt (92 685,65 Eur) neužpajamuota 2014 metų 5-12 mėn.; 6 922,05 Eur neužpajamuota 2015 metų 1-3 mėn.;

106G. K. pateikė neoficialius dokumentus, kuriuose buvo suregistruota parduotuvių (kiekvienos atskirai) apyvarta, užfiksuotos ir neužfiksuotos sumos kasos aparatuose gautos grynais iš pirkėjų, pervestos sumos banko kortelėmis, atsiskaitymai banko pavedimais ir užfiksuotos inkasuotos sumos (33-331-245 priedai). Be to, pateikti sąrašai, kuriuose buvo fiksuojamos išmokėtos su darbo santykiais susiję sumos darbuotojams bei kitos neoficialios išmokos sumos už įvairias paslaugas ir/ar prekes. Pateikti duomenys surašyti į lentelę „Duomenys apie G. K. pateiktų dokumentų pagrindu nustatytas E. K.M. neapskaitytas sumas iš apyvartos“ (33 priedas). Tačiau tyrimui pateikti tokio pobūdžio dokumentai tik už atskirus laikotarpius, o ne už visą tiriamą laikotarpį. Pateikti piniginių lėšų išmokėjimo neoficialūs sekantys sąrašai: 2009 metų birželio-gruodžio mėnesius; 2010 metų sausio-gegužės, liepos-gruodžio mėnesius (nėra birželio); 2011 metų sausio-rugpjūčio ir gruodžio mėnesius (nėra rugsėjo-lapkričio); 2012 metų sausio-vasario, gegužės, birželio, rugsėjo (nėra kovo-balandžio, liepos, rugpjūčio, spalio-gruodžio); 2013 metų gegužės, rugsėjo, spalio (nėra sausio-balandžio, birželio, liepos, lapkričio ir gruodžio); 2014 metų nėra pateikta; 2015 metų gegužės mėnesio (nėra sausio - kovo). G. K. pateikė neoficialias ataskaitas apie apyvartą ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas už toliau išvardintus laikotarpius: • 2009 metų sausio mėnesį tačiau šio laikotarpio dokumentuose nėra darbo užmokesčio neoficialių išmokėjimo sumų (nėra vasario-gruodžio mėnesių); • 2010 metų lapkričio-gruodžio mėnesius (nėra sausio-spalio); • 2011 metų sausio-vasario, liepos-gruodžio mėnesius (nėra kovo-birželio); • 2012 metų sausio-liepos mėnesius (nėra rugpjūčio-gruodžio); • 2013 metų rugsėjo-lapkričio mėnesius (nėra sausio-rugpjūčio, gruodžio); • 2014 metų gegužės-gruodžio mėnesius (nėra sausio-balandžio); • 2015 metų sausio-kovo mėnesius.

107G. K. pateiktų neoficialių ataskaitų duomenimis 2010-2014 metais neužfiksuota kasos aparatuose suma sudarė 1 329 718,30 Lt (385 113,04 Eur) ir 2015-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu neužfiksuota kasos aparatuose suma sudarė 6 922,05 Eur, iš viso 392 035,09 Eur (1 353 618,76 Lt) (33.1-245 priedai). Tačiau išmokėta darbuotojams neoficiali suma susijusi su darbo santykiais nustatyta 1 724 723,67 Lt (499 514,50 Eur) per 2010-2014 metų laikotarpį ir 26 762,72 Eur per 2015-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį iš viso 526 277,22 Eur, iš jų neapskaityta kasoje suma sudaro 496 904,59 Eur, o išmokėta iš kasos arba pervesta iš banko sąskaitos nepagrįstai daugiau nei priskaičiuota 29 372,63 Eur (G. K. 29 247,71 Eur ir G. M. 124,92 Eur) (11-16; 17-22; 23 priedai).

108Tyrimui nepateikta E. K.M. IĮ 2014-01-01 - 2014-12-31 laikotarpio kasos knyga, todėl nėra galimybės nustatyti 2014 metais kasoje apskaitytų sumų ir kasos likučių.

109Pagal G. K. pateiktus neoficialius dokumentus tyrimo metu nustatyta, kad E. K.M. IĮ buvo mokamos neapskaitytos kasoje grynų pinigų išmokos nenustatytiems asmenims, juos įvardijant „namudininkė“, „gidui“ ir kt., kurios per 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį sudarė iš viso 31 094,33 Eur. Pateikiami „Duomenys apie G. K. pateiktų dokumentų pagrindu nustatytas E. K.M. išmokėtas lėšas nenustatytiems asmenims, kurios nebuvo įformintos apskaitos dokumentais, t.y. nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai (34 priedas). Minėtiems asmenims 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu buvo išmokėta iš viso 31 094,33 Eur, Įmonė 31 atveju ūkinių operacijų dėl piniginių lėšų 31 094,33 Eur išmokėjimo nenustatytiems asmenims nebuvo pagrįsti apskaitos dokumentais ir nebuvo užfiksuoti E. K.-M. apskaitoje. Todėl daroma išvada, kad E. K.M. IĮ 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. nuostatų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir 12 str. 1 d. nuostatų “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų: II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.”

110Kadangi nenustatyti pinigines išmokas gavusieji asmenys bei mokėjimo pagrindas, tai ši suma nebuvo vertinama kaip darbo užmokesčio išmokėjimas bei nebuvo skaičiuojami su išmokomis susiję mokesčiai ir 31 094,33 Eur suma nebuvo vertinama apskaičiuojant įmonės pelno mokesčio dydį. Pažymėtina, kad Įmonės darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai nuo 2013 m. iki 2015 m. balandžio mėnesio nepasirašyti nei vyr. buhalterės nei Įmonės savininkės. Tyrimo metu, patikrinus E. K.M. IĮ 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpio apskaitos dokumentus, bei G. K. pateiktų dokumentų duomenis nustatyta, kad Įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuoti darbo užmokesčio išmokėjimai 1170 atvejų 83-ims darbuotojams iš viso 526 277,22 Eur, iš jų 496 904,59 Eur kasoje neapskaitytomis lėšomis ir 29 372,63 Eur išmokėta nepagrįstai daugiau nei priskaičiuota, todėl tyrimo metu nustatyta 496 904,59 Eur suma turėjo būti įrašyta į E. K.M. IĮ kasos pajamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių III dalies 19 punkto nuostata “Pinigai neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir <...> įmonėse įskaitomi į jų pajamas.”

111Išvada 2-u ir 3-u klausimu.

112Tyrimo metu pagal pateiktus E. K.M. IĮ dokumentus - darbo užmokesčio priskaitymų ir išmokėjimų žiniaraščius, kasos knygą ir kasos bei banko dokumentus, o taip pat pagal G. K. pateiktus atskirų laikotarpių neoficialių sumų išmokėjimo sąrašus nustatyta, kad E. K.M. IĮ tvarkydama apskaitą nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir 12 str. 1 d. nuostatų “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais'’’ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <...>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>"; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, kadangi 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu j apskaitą neįtraukė 496 904,59 Eur lėšų, gautų už parduotas prekes ir šiomis lėšomis vykdė susijusius su darbo santykiais atsiskaitymus ir šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais. Dėl nepagrįstų apskaitos dokumentais ir neužfiksuotų apskaitoje 496 904,59 Eur lėšų Ė. K.M. IĮ už atitinkamą laikotarpį deklaravo neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, todėl tyrimo metu papildomai priskaičiuojama 74 535,69 Eur (496 904,59 Eur x 15%) pelno mokesčio suma, iš jų: • 8 408 Eur už 2010 metus 205 701 Lt-12 160 Lt (56 053,35 Eur x 15%); • 21 998,23 Eur už 2011 metus 525 620 Lt-19 250 Lt (146 654,89 Eur x 15%); • 15 752,82 Eur už 2012 metus 386 082,37 Lt-23 473,37 Lt (105 018,83 Eur x 15%); • 7 289,04 Eur už 2013 metus 192 838,90 Lt-25 054,90 (48 539,61 Eur x 15%); • 17 156,96 Eur už 2014 metus 414 481,40 Lt-19 550,98 Lt (114 379,76 Eur x 15%); • 3 930,64 Eur už 2015 metų I-ą ketv. 26 762,72 Eur-558,55 Eur (26 204,17 Eur x 15%). E. K.M.IĮ nesilaikė 2004 m. lapkričio 4 d. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (galiojo nuo 2009 OI 01 pagal 2008 12 19 LR įstatymo Nr. XI-93 iki 2016 12 31, panaikinta 2016 06 29 LR įstatymu Nr. XII-2508) 7 str. 1 d. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kadangi nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 276 492,31 Eur socialinio draudimo įmokų už 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2010- 2014 m. ir 2015 m. I-ą ketvirtį įrašė neteisingus duomenis apie priskaičiuotas darbo apmokėjimo sumas ir mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (plačiau išvados 15 psl.). E. K.M. IĮ nesilaikė 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį, kadangi nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 103 843,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2010-01-01 -2015-03-31 laikotarpį. E. K.M. IĮ nesilaikė 2000 m. rugsėjo 12 d. LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos), kadangi neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 1 106,25 Eur įmokų į Garantinį fondą už 2010-01-01 -2015-03-31 laikotarpį. Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad E. K.M.IĮ mokėjo darbuotojams papildomą darbo užmokestį iš neapskaitytų lėšų, nuo kurių nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai į biudžetą, todėl tyrimo metu buvo papildomai priskaičiuota sumokėti privalomų mokesčių ir įmokų iš viso 381 441,80 Eur (1 250 366,96 Lt + 19 310,50 Eur), iš jų: • 340 325,43 Lt ir 5 278,18 Eur, iš viso tai sudaro 103 843,24 Eur - gyventojų pajamų mokesčio; • 906 465,04 Lt ir 13 961,89 Eur, iš viso tai sudaro 276 492,32 Eur - socialinio draudimo įmokų, • 3 576,48 Lt ir 70,43 Eur, iš viso tai sudaro 1 106,25 Eur - įmokų į Garantinį fondą. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, dėl neapskaitytų 496 904,59 Eur pardavimo pajamų E. K.M. IĮ papildomai priskaičiuojama 74 535,69 Eur pelno mokesčio mokėtina į biudžetą suma.

1134. Ar buvo padaryti pažeidimai apskaičiuojant E. K.M. IĮ darbuotojams darbo užmokestį, jei taip, tai kokie pažeidimai padaryti ir ar dėl padarytų buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti E. K.M. finansinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį 2009-01-01 - 2015-03-31?

114Išvada 4-u klausimu.

115Tyrimo metu pagal pateiktus E. K.M. IĮ dokumentus - darbo užmokesčio priskaitymų ir išmokėjimų žiniaraščius, kasos knygą ir kasos bei banko dokumentus, o taip pat pagal G. K. pateiktus atskirų laikotarpių neoficialių sumų išmokėjimo sąrašus nustatyta, kad E. K.M. nesilaikė 2004 m. lapkričio 4 d. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (galiojo nuo 2009 01 01 pagal 200812 19 LR įstatymo Nr. XI-93 iki 2016 12 31, panaikinta 2016 06 29 LR įstatymu Nr. XII-2508) 7 str. 1 d. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kadangi nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 276 492,31 Eur socialinio draudimo įmokų už 2010-01-01 — 2015-03-31 laikotarpį. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2010-2014 m. ir 2015 m. I-ą ketvirtį įrašė neteisingus duomenis apie priskaičiuotas darbo apmokėjimo sumas ir mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (plačiau išvados 15 psl.). E. K.M. nesilaikė 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį, kadangi nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 103 843,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2010-01-01 -2015-03-31 laikotarpį. E. K. M. IĮ nesilaikė 2000 m. rugsėjo 12 d. LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos), kadangi neapskaičiavo ir nesumokėjo biudžetui 1 106,25 Eur įmokų į Garantinį fondą už 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį. E. K.M. IĮ tvarkydama apskaitą nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst.Nr.XI-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", ir 12 str. 1 d. nuostatų “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <...>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, kadangi 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota ir nepagrįsta apskaitos dokumentais 496 904,59 Eur, gautų už parduotas prekes ir šiomis lėšomis vykdytų susijusių su darbo santykiais atsiskaitymų su darbuotojais kurių taip pat neįtraukė į apskaitą, bei išmokėjo iš Įmonės kasos ir pervedė iš Įmonės banko sąskaitų 29 372,63 Eur nepagrįstai daugiau nei buvo priskaičiuota. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, dėl neapskaitytų 496 904,59 Eur pardavimo pajamų E. K.M. papildomai priskaičiuojama 74 535,69 Eur pelno mokesčio mokėtina į biudžetą suma.

116Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 83-ims E. K.M. darbuotojams 1170 atvejų buvo išmokėta susijusi su darbo santykiais 526 277,22 Eur suma, kuri nebuvo pagrįsta dokumentais ir nebuvo apskaityta bei nuo išmokėtos sumos nebuvo sumokėti mokesčiai į biudžetą iš viso 455 977,48 Eur. Tuo biudžetui padarytas 455 977,48 Eur nuostolis. Todėl daroma išvada, kad E. K.M. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatų: Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama, 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įmonės apskaitos informacija už 2009-2014 m. ir 2015 i-o ketvirčio laikotarpį netinkama, neobjektyvi bei nepalyginama.

117Tarp tyrimui pateiktų E. K.M. dokumentų nėra Darbo užmokesčio Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai už 2009 metų sausio - vasario, birželio-gruodžio mėnesių laikotarpį, o G. K. pateikė neoficialių sumų išmokėjimo dokumentus būtent už 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokia kiekvienam darbuotojui buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 2009 metų 6-12 mėnesių laikotarpį suma ir todėl negalima nustatyti kokia suma buvo išmokėta neoficialiai. Nesant kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių nėra galimybės nustatyti apskaičiuotų darbo užmokesčio sumų darbuotojams ir nėra galimybės patikrinti deklaruotų sumų teisingumo. Pažymėtina, kad VMI deklaruojamos išmokos ir mokesčiai 2009 metais buvo ketvirtinės, t. y. bendra suma už tris mėnesius. Dėl nustatytų BAĮ 4 str., 6 str.2 d., 12 str.1 d., PMĮ 4 str. 1d.; GPMĮ 23 str. 1 d.; VSDĮ 7 str. 1 d.; GFĮ 4 str. 1 d. 1 p. reikalavimų ir kitų minėtų įstatymų bei norminių aktų nuostatų nesilaikymo, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti E. K.M. IĮ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpį.

118Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4-o str. nuostatas: Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama, 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir pagal to paties įstatymo 2 str. 2 d. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

119Pagal šio įstatymo 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris <...>. (3 t., b. l. 145-183; 4 t., b. l. 1. 200; 5 t., b. l. 1-199; 6 t., b. l. 1-200; 7 t., b. l. 1-200; 8 t., b. l. 1-200; 9 t., b. l. 1. 200; 10 t., b. l. 1-201; 11 t., b. l. 1-199; 12 t., b. l. 1-195; 13 t., b. l. 1-200; 14 t., b. l. 1. 200; 15 t., b. l. 1-30).

120Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.

121Pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu.

122Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. LR BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai

123LR BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita, tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi LR BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

124Šiuo aspektu teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (LR BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia LR BK 222 straipsnio prasme, nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-7-29-942/2016).

125Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant LR BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi galima teigti ir tai, kad dažniausiai momentą, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai. kurie savo ruožtu sudaro LR BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kiek tas mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje – būtent pateikiant neteisingus duomenis apie pelną.

126Pagal 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iš tiesų atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą.

127Tokiu būdu byloje pagrįstai nustatyta, kad E. K. M. būdama individualios įmonės savininkė, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, suvokdama, kad jos veiksmais bus sutrikdyta nustatyti realius įmonės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, siekdama išvengti priskaičiuoti darbo užmokestį registruose ir nuo jo sumokėti mokesčius į biudžetą, 83 įmonėms darbuotojams išmokėjo dalį darbo užmokesčio – 526 277,22 eurų su darbo santykiais susijusių išmokų bei davė nurodymą buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., su darbo santykiais susijusių išmokų priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistruoti buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 103 843,24 eurų nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 276 492,34 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 1 106,25 eurų įmokų į garantinį fondą. Be to ji davė nurodymus G. K. neužpajamuoti gautų grynųjų pajamų, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 74 535,69 eurų pelno mokesčio. Taip pat E. K. M. duodama nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

128Nors kaltinamoji E. K. M.savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja apklaustos G. K. parodymams, dalies teisiamosiose posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymams, specialistės paaiškinimams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, pateiktai specialisto išvadai byloje bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

129Teisiamajame posėdyje G. K. parodė, kad nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2015 metų balandžio mėnesio ji dirbo E. K.M. įmonėje buhaltere. Jos darbo metu įmonėje buvo vedama „juodoji“ buhalterija. Buvo pildomos lentelės, kuriose buvo nurodomos gautos pajamos ir įmuštos į kasą bei gautos pajamos ir neįmuštos į kasą. Pati G. K. gaudavo 1500 litų oficialiai, plius 3500 litų neoficialiai, iš viso 5000 litų. G. K. apgaulingai tvarkė buhalteriją, nes vykdė E. K. – M. nurodymus, nes norėjo turėti darbą (16 t., b. l. 5-6, 82-84). Analogiškus parodymus G. K. davė atliekant ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, savo kaltę pripažino, todėl ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą ir užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 63-73).

130Šias aplinkybes, kad E. K. M. vadovaujamos įmonės vadovaujančio personalo nurodymu, pirkėjai galėjo atsiskaityti užsienio valiuta, kuri nebuvo įmušama į kasą, ne visi pinigai nacionaline valiuta – litai, buvo įmušami per kasą ir buvo neapskaityti, patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojais M. L. (16 t., b. l. 109), D. M. (16 t., b. l. 145), G. P. (16 t., b .l. 146). Kad neapskaityti per kasą pinigai kaip litai taip ir užsienio valiuta, buvo užrašomi į atskirą lapą ir po to tie pinigai buvo nešami G. M. arba buhalterei G., patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos M. P. (Apanas) (16 t., b. l. 175-176), J. S. (16 t., b. l. 184-185), G. S. (17 t., b. l. 20-21), I. S. (17 t., b. l. 32).

131Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė parodė, kad ji šioje baudžiamojoje byloje pateikė išvadą dėl E. K M. IĮ ūkinės finansinės veiklos, kurią visiškai palaiko. Dokumentai buvo pateikti buhalterės K., jie buvo rašyti ir ranka, tačiau tokie dokumentai ir būna, kas liečia pinigų išmokėjimą. Dokumentai buvo labai netvarkingi, nesusisteminti, buvo problema juos sutvarkyti, surinkti, kad būtų bendras vaizdas. Specialistė visus vertinimus darė pagal tas sumas, kurios buvo su darbuotojų parašais, nes buvo ir tokiu sumų, kur net nepasirašęs darbuotojas. Jeigu būtų skaičiuojamos dar ir tos sumos, kur nepasirašytos, tai gautųsi daug didesnės sumos. Individualios įmonės vadovas laikomas savininkas. Už dokumentų išsaugojimą atsakomybė tenka vadovui. Vadovas turėjo kontroliuoti situaciją, nustatyta tvarka surišti, susegti ir saugoti dokumentus, o šioje situacijoje to nėra (17 t., b. l. 129-130).

132Teisminio nagrinėjimo metu šioje byloje buvo apklausti 53 liudytojai pagal pridėtą apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, įskaitant ir aukščiau nurodytus bei pagarsinti liudytojos O. B. parodymai, kuri išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Tačiau didžiąja dauguma liudytojų arba dirbo įmonėje labai trumpą laiką, arba jų darbas nebuvo susijęs su kasos aparatais bei kokiais nors dokumentais, todėl apie atsiskaitymo tvarką įmonėje, apskaitytų bei neapskaitytų pinigų žymėjimo tvarką, arba buhalterinės apskaitos vedimą, iš esmės jokios aplinkybės nebuvo žinomos.

133Tačiau visi teisiamųjų posėdžių metu metų apklausti liudytojai kategoriškai paneigė šias aplinkybes, kad jie kada nors išskyrus darbo užmokesčio buvo gavę papildomai pinigines sumas pagrinde nuo 14 000 litų iki 50 000 litų ir daugiau, nurodytas specialisto išvadoje dėl neapskaitytų piniginių sumų išmokėjimo 83 įmonės darbuotojams.

134Taip pat kaltinamosios bei jos gynėjos prašymu, į teismą buvo papildomai iškviesti ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai T. B., B. B., Z. P., A. P. ir M. K.. Liudytojas A. P. parodė, kad jis E. K. M. dirba ( - ). 2015 metais jis dalyvavo pokalbyje kai paaiškėjo, kad G. K. neteisėtai pervedinėjo pinigus į savo sąskaitas ir į UAB ( - ). Dėl šių aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas FNTT. Liudytojos T. B. ir Z. P. parodė, kad jos dirbo buhalterėmis E. K. M. I. K. tarp įmonės savininkės ir buhalterės G. K. prasidėjo konfliktinė situacija, E. paprašė jas patikrinti G. K. vedama buhalterinę apskaitą. Peržiūrėjus buvusius dokumentus pastebėjo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama itin aplaidžiai ir netvarkingai. Liudytojas B. B. parodė, kad jis teikdavo konsultacijas G. K. dėl buhalterijos valdymo ir tvarkymo. 2015 metais jam paskambino buhalterė Z. P., paprašė atvykti ir ji prie liudytojo atidarė G. K. tvarkomą buhalteriją. Liudytojas pastebėjo, kad buhalteriją buvo labai apleista, praktiškai visai nebuvo vedama. M. K. paliudijo, kad G. K. yra jo motina. Jis apie 7 mėnesius dirbo E. K. M. įmonėje pagal darbo sutartį.

135Taigi papildomai kaltinamosios ir jos gynėjos prašymu iškviesti ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad E. K. M. prašymu, peržiūrėjo ir patikrino G. K. vedama buhalteriją, pastebėjo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama itin aplaidžiai, netvarkingai, praktiškai dokumentai tvarkomi nebuvo. Tačiau dėl šių aplinkybių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas bei G. K. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 222 straipsnio 2 dalį (1 t., 63-73).

136Pažymėtina ir tai, kad E. K.M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino motyvuodama tuo visus buhalterinius dokumentus tvarkė G. K., taip pat ji pildydavo darbo sutartys, nes kaltinamoji neturėjo tam laiko. Kad buvo vagiamas jos įmonės turtas, kaltinamoji sužinojo tik 2015 metais, ir mano, kad viskas tai buvo buhalterės G. K. iš anksto suplanuota. E. K. M.generavo įdėjas įmonei, o buhalterijos ji „nekenčia“ (17 t., b. l. 92).

137Tokie E. K. M.parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo ir objektyvumo, kadangi iš duotų parodymų seka, kad kaltinamoji būdama individualios įmonės savininkė nuo 2010 metų iki 2015 metų, visiškai nesidomėjo įmonės turtu, pelnu, finansų apyvarta, buhalterijos tvarkymu, buhalterinių dokumentų išsaugojimų, finansinių deklaracijų pateikimu, mokesčių mokėjimu ir t.t. Taip pat nesuprantama kaltinamosios pozicija kaip ji virš penkerių metų laikotarpiu galėjo patikėti ir palikti be jokios kontrolės, įmonės buhalterei visą įmonės buhalterijos tvarkymą, finansų apyvartą, ataskaitų pateikimą net iki darbo sutarčių su darbuotojais pasirašymo. Šios aplinkybės tik patvirtina G. K. parodymus, duotus kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamojo posėdžio metu, kad visa dokumentaciją buvo tvarkoma bei ataskaitos pateikiamos E. K. M. nurodymais ir kaltinamosios žinia.

138Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad G. K. atžvilgiu šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal E. K. M.pareiškimą. Vėliau ikiteisminis tyrimas iš šios baudžiamosios bylos buvo išskirtas į atskirą Nr. 1-02-6-00043-2018-7 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 baudžiamuoju įsakymu G. K. buvo nuteista pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį. (1 t., b. l. 61-73). Taip pat šiuo metu FNTT G. K. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54760-15 pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl E. K.M. individualios įmonės didelės vertės patikėto turto pasisavinimo.

139Tokiu būdu, E. K.M.būdama individualios įmonės vadovė, savo užimamų pareigų pagrindu, privalėjo rūpintis įmonės veiklos organizavimu, buhalterinės apskaitos organizavimu, dokumentų saugojimu, finansinių deklaracijų pateikimu ir mokesčių mokėjimu, tačiau to nevykdė dėl ko kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės.

140Esant šioms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad E. K. M. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai, o kaltinamoji neigia savo kaltę bandydama išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

141E. K. M. veika pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jį nurodė apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą bei nurodė pateikti valstybės įgaliotai institucijai žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas ir jų panaudojimą.

142E. K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

143Dėl bausmės skyrimo.

144Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

145Skirdamas E. K. M. bausmę už LR BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę.

146Kaltinamosios E. K. M. padarytos dvi nusikalstamos veikos, viena veika nusikaltimo padarymo metu (220 straipsnis 1 dalis) buvo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ir viena veika (222 straipsnis 1 dalis) priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji teista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendžiu pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 15, b. l. 108), šių nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo neišnykęs ir nepanaikintas, šių nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka nebausta (t. 15, b. l. 106-107), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 5, b. l. 167), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. K. M.turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, yra individualios įmonės savininkė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi šeimą, išlaiko nepilnamečius vaikus.

147Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti E. K. M. paskyrus vieną iš LR BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių - baudą.

148Skiriant baudos bausmę, turi būti atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį MGL dydį – 37,66 eurų bei baudos skyrimo dydžius ir taisykles (LR 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011-04-28 redakcija).

149Civiliniai ieškiniai.

150Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pareiškė civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje dėl 179 485,18 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75-77, 78-81, 17 t., b. l. 148-149).

151Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 276 492,32 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83-87, 88-91).

152Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM paaiškino, kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje dėl 179 485,18 eurų žalos atlyginimo susidaro iš 103 843,24 eurų nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, 74 535,69 eurų nesumokėto pelno mokesčio bei 1 106,25 eurų nesumokėtų įmokų į Garantinį fondą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius paaiškino, kad civilinis ieškinys dėl 276 492,32 eurų žalos atlyginimo susidaro iš nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą.

153Teismo nuomone šioje proceso stadijoje, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo valstybei negali būti tinkamai ir objektyviai įvertinti bei teisingai ir visapusiškai išspręstas klausimas dėl žalos dydžio ir pagrįstumo.

154Esant šioms aplinkybėms civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

155Nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, kad FNTT yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54760-15 G. K. atžvilgiu pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl E. K.M.individualios įmonės didelės vertės patikėto turto pasisavinimo. Šio ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas iki 2019-11-25. Ikiteisminio tyrimo metu pasitvirtinus aplinkybėms, kad G. K. pasisavino individualios įmonės didelės vertės turtą tokiai sumai, ar net didesnei, dėk kurios pareikštas kaltinimas E. K.M., gali keistis ieškinio dalykas ir pagrindas.

156Šioje baudžiamoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pareiškė civilinį ieškinį dėl nesumokėtų valstybei mokesčių pagal specialisto išvadoje pateiktus paskaičiavimus ir nuo jų nesumokėtus mokesčius, kurie sudaro 103 843,24 eurų nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, 74 535,69 eurų nesumokėto pelno mokesčio bei 1 106,25 eurų nesumokėtų įmokų į Garantinį fondą. Taigi civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad įmonė nepriskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių nuo su darbo santykiais susijusių išmokų.

157Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl nesumokėtų valstybei mokesčių pagal specialisto išvadoje pateiktus paskaičiavimus ir nuo jų nesumokėtus mokesčius, kurie sudaro 276 492,32 eurų nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą. Civilinis ieškinys taip pat grindžiamas tuo, kad įmonė nepriskaičiavo į VSDFV nesumokėjo mokesčių nuo su darbo santykiais susijusių išmokų.

158Taigi ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-54760-15, atliekamu pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį nustačius, kad buhalterė G. K. nusikalstamu būdu pasisavino individualios įmonės didelės vertės turtą - pinigines sumas, nurodytas pateiktoje specialisto išvadoje šioje baudžiamojoje byloje, teismo vertinimu, nebus pagrindo teigti, kad tai yra nesumokėti mokesčiai nuo su darbo santykiais susijusių išmokų. Pažymėtina ir tai, kad visi apklausti teisiamųjų posėdžių metų 60 liudytojų kategoriškai paneigė, kad jie išskyrus darbo užmokestį, gavo papildomai specialisto išvadoje nurodytas pinigines sumas.

159E. K. M. nuteista pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, kadangi ji būdama individualios įmonės vadovė, savo užimamų pareigų pagrindu, privalėjo rūpintis įmonės veiklos organizavimu, buhalterinės apskaitos organizavimu, dokumentų saugojimu, finansinių deklaracijų pateikimu ir mokesčių mokėjimu, tačiau to nevykdė. Tačiau šiuo metu vienareikšmiškai negalima teigti, kad specialisto išvadoje nurodytos piniginės sumos, tai yra nesumokėti mokesčiai nuo su darbo santykiais susijusių išmokų, o ne nusikalstamų būdu pasisavintos didelės vertės įmonės piniginės lėšos. Šios aplinkybės bus patvirtintos arba paneigtos atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54760-15, kuris šiuo metu yra dar tyrimo stadijoje. Ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtinus aplinkybėms, kad G. K. nusikalstamu būdu buvo pasisavinusi įmonės didelės vertės pinigines sumas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui neužkertama galimybė vėl kreiptis į teismą dėl priteisimo iš E. K. M. dėl padarytos valstybei žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl nesumokėtų mokesčių nuo su darbo santykiais susijusių išmokų.

160Sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių išsprendimo, teismas svarstė galimybę civiliniams ieškovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pripažinti teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau priimti tokį sprendimą konkrečioje situacijoje nėra pagrindo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma LR BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, jog civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas jau nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2009, 3K-7-245/2010, 3K-3-157/2013). Vadinasi, teismas tokiais atvejais, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, jau nebesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu ir nustato priteistinos žalos dydį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, priklausomai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54760-15 rezultatų, gali keistis pareikštų civilinių ieškinių dalykas ir ieškinių pagrindas.

161Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. K. M. paliktina nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

162Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

163Juodraštiniai užrašai, susiję su E. K. M.IĮ darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu, kuriuos pateikė G. K. 2015-10-27 su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, saugomi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus patalpose, adresu Sapiegos g. 1, Vilniuje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

164Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

Nutarė

165E. K. M., ( - ) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 100 MGL, 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų dydžio baudą.

166E. K. M., ( - ) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL, 2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct.) eurų dydžio baudą.

167Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti E. K. M. galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL, 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų dydžio baudą.

168Įpareigoti E. K. M. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 , esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

169Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. K. M. palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

170Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. M. turtui, paskutinį kartą pritaikytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-04 nutartimi, palikti nepakeistą, pratęsiant terminą iki bus išspręstas padarytos žalos atlyginimo klausimas.

171Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM civilinį ieškinį dėl 103 843,24 eurų nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, 74 535,69 eurų nesumokėto pelno mokesčio bei 1 106,25 eurų nesumokėtų įmokų į Garantinį fondą, iš viso dėl 179 485,18 (vieno šimto septyniasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 18 ct.) eurų priteisimo iš kaltinamosios E. K. M., palikti nenagrinėtą.

172Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 276 492,32 (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 32 ct.) eurų dėl žalos atlyginimo susidariusios iš nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetą priteisimo iš kaltinamosios E. K. M., palikti nenagrinėtą.

173Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

174juodraštiniai užrašai, susiję su E. K. M. darbo užmokesčio apskaičiavimu ir išmokėjimu, kuriuos pateikė G. K. 2015-10-27 su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, saugomi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus patalpose, adresu Sapiegos g. 1, Vilniuje, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

175Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.... 3. kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje,... 4. Teismas... 5. E. K. M. apgaulingai tvarkė E. K. M. individualios įmonės buhalterinę... 6. Be to, ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d.... 7. Tokiu būdu E. K M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, tyčia E. K. M.... 8. Šiais savo veiksmais E. K.M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 9. Be to, E. K.M. siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir... 10. ji, būdama E. K.M. individualios įmonės savininke, būdama atsakinga už... 11. pažeisdama 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo... 12. pažeisdama 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo... 13. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų... 14. Be to, ji, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr.... 15. Šiais savo veiksmais E. K.M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 16. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K.M. kalta neprisipažino, bei... 17. Dėl civilinių ieškinių kaltinamoji ji nepripažįsta. Visos išvados... 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. B. paaiškino, kad E. K. pažįsta,... 19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. (V.) parodė, kad kaltinamąją... 20. Teisiamojo posėdžio metu J. B. paaiškino, kad studijų metais (iki 2010... 21. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. A. parodė, kad prieš 8 metus pradėjo... 22. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas... 23. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamąją... 24. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. D., paaiškino, kad kaltinamosios... 25. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad ji dirbo pas E. K.M., (... 26. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad ji pažįsta E. M., pas... 27. Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad E. K.M. pažįsta, dirbo pas ją... 28. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. B. parodė, kad pažįsta E. K.M. pas... 29. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ji pažįsta E. K.M.,... 30. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad ji pažįsta E., dirbo... 31. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta O. A. parodė, kad E. K. M.... 32. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. parodė, kad ji dirbo pas... 33. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta liudytoja V. M. paaiškino, kad... 34. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. M. parodė, kad kaltinamoji... 35. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad ji dirbo pas E. K.M.,... 36. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. P. parodė, kad negali... 37. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. P. parodė, kad ji... 38. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. P.M. parodė, kad dirbo pas E. K.M. nuo... 39. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad ji pažįsta E., dirbo... 40. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. B. parodė, kad E. K.M. pažįsta.... 41. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. B. parodė, kad jis senai jau pas... 42. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. P. (A.) parodė, kad ji kaltinamąją... 43. Teisiamojo posėdžio liudytoja N. J., parodė, kad kaltinamoji yra jos buvusi... 44. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji dirbo ( - )... 45. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad E. yra jos buvęs... 46. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad E. K.M. pažįsta.... 47. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M., parodė, kad kaltinamąją... 48. Teisiamojo posėdžio liudytoja R. Z. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, tai... 49. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. R. parodė, kad E. pažįsta. Dirbo jos... 50. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad E. yra jos buvusi... 51. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad E. pažįsta, dirbo pas... 52. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad E. yra jos darbdavys,... 53. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S., parodė, kad ji E. pažįsta, dirbo... 54. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad E. K. M. ji pažįsta,... 55. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad ji pažįsta E., dirbo... 56. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. (buv. N.) parodė, kad E. K.M.... 57. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. R. parodė, kad E. yra jos darbdavė,... 58. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad ji dirbo ( - )... 59. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad dirbo pardavėja... 60. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. S. parodė, kad su kaltinamąja E.... 61. Teisiamojo posėdžio metu G. S. parodė, kad E. yra įmonės savininkė. Ji... 62. Teisiamojo posėdžio metu J. T. paaiškino, kad E. K.M. pažįsta. Dirbo... 63. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. T. parodė, kad E. pažįsta, dirbo pas... 64. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. T. parodė, kad ji E. pažįsta, matė... 65. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. T. parodė, kad E. pažįsta, yra... 66. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, kad ji ( - ), parduotuvėje... 67. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. Z. parodė, kad E. pažįsta, tai... 68. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, kad E. K.M. pažįsta.... 69. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. B. parodė, kad kaltinamoji jai matyta,... 70. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad E. pažįsta nuo 2009... 71. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. B. parodė, kad nuo 2008 m. atlikdavo... 72. Teismo posėdžio metu liudytoja Z. P. parodė, kad ji dirbo pas kaltinamąją... 73. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis pažįsta E. K.M.,... 74. Teisiamojo posėdžio metu specialistė Aurita Mikulėnienė paaiškino, kad ji... 75. Be liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų, duotų teisiamojo... 76. VMI prie LR finansų ministerijos 2018-05-16 raštu Nr. (27.4-40-4E) RD-2135... 77. Iš FNTT centrinės informacinės sistemos gautos E. K.M. Mėnesinės pajamų... 78. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018-07-23... 79. E. K.M. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos tyrimui perdavė E.... 80. Dėl E. K.-M. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie tyrimui buvo gauti... 81. E. K.M. individualios įmonės vyr. buhalterės G. K. kartu su 2015-10-27... 82. 2015-12-16 apžiūros protokolu apžiūrėti prie G. K. 2015-10-27 pareiškimo... 83. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos... 84. 1. Kiek per kiekvieno E. K.M. IĮ darbuotojo darbo šioje įmonėje laikotarpį... 85. > 26 093,15 Eur-2015-01-01 -2015-03-31 laikotarpiu. E. K.-M. deklaruota... 86. 41 675,07 Lt (12 069,93 Eur) už 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpį;... 87. 95 945,36 Lt (27 787,70 Eur) už 2011-01-01 - 2011-12-31 laikotarpį;... 88. 81 623,14 Lt (23 639,70 Eur) už 2012-01-01 - 2012-12-31 laikotarpį;... 89. 53 274,38 Lt (15 429,33 Eur) už 2013-01-01 -2013-12-31 laikotarpį;... 90. 116 382,46 Lt (33 706,69 Eur) už 2014-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį;... 91. 10 548,75 Lt už 2015-01-01 -2015-12-31 laikotarpį; Tai atitinka E. K.-M. IĮ... 92. Išvada 1-u klausimu. Pagal tyrimui pateiktus E. K. M. dokumentus - darbo... 93. 2. Kiek per kiekvieno E. K.M darbuotojo darbo šioje įmonėje laikotarpį jam... 94. 3. Kiek ir kokių mokesčių, skaičiuojamų nuo darbo užmokesčio, buvo... 95. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus buvo sudarytos lentelės, į kurias buvo... 96. Įvertinus G. K. pateiktus neoficialius dokumentus nustatyta, kad išmokėta su... 97. Tyrimo metu nustatyta, kad 2010-01-01 - 2015-03-31 laikotarpiu E. K.M. išmokų... 98. E. K.M.IĮ išmokėtų 526 277,22 Eur (1 817 130 Lt) lėšų neįtraukė į... 99. • 24 359,29 Lt (7 054,94 Eur) - bendrųjų socialinio draudimo įmokų (9... 100. Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad E. K.M. IĮ mokėjo... 101. Tyrimo metu nustatyta, kad E. K.M. IĮ 1 724 723,67 Lt (499 514,50 Eur) už... 102. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1... 103. Tyrimo metu nustatyti 496 904,59 Eur turėjo būti įrašyti į E. K.M. IĮ... 104. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1... 105. G. K. pateiktų neoficialių dokumentų duomenimis, dalis gautų už parduotas... 106. G. K. pateikė neoficialius dokumentus, kuriuose buvo suregistruota... 107. G. K. pateiktų neoficialių ataskaitų duomenimis 2010-2014 metais... 108. Tyrimui nepateikta E. K.M. IĮ 2014-01-01 - 2014-12-31 laikotarpio kasos knyga,... 109. Pagal G. K. pateiktus neoficialius dokumentus tyrimo metu nustatyta, kad E.... 110. Kadangi nenustatyti pinigines išmokas gavusieji asmenys bei mokėjimo... 111. Išvada 2-u ir 3-u klausimu.... 112. Tyrimo metu pagal pateiktus E. K.M. IĮ dokumentus - darbo užmokesčio... 113. 4. Ar buvo padaryti pažeidimai apskaičiuojant E. K.M. IĮ darbuotojams darbo... 114. Išvada 4-u klausimu.... 115. Tyrimo metu pagal pateiktus E. K.M. IĮ dokumentus - darbo užmokesčio... 116. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 83-ims E. K.M.... 117. Tarp tyrimui pateiktų E. K.M. dokumentų nėra Darbo užmokesčio... 118. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574... 119. Pagal šio įstatymo 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą LR... 120. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. ... 121. Pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr.... 122. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 123. LR BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės... 124. Šiuo aspektu teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose... 125. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių... 126. Pagal 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos... 127. Tokiu būdu byloje pagrįstai nustatyta, kad E. K. M. būdama individualios... 128. Nors kaltinamoji E. K. M.savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų... 129. Teisiamajame posėdyje G. K. parodė, kad nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2015... 130. Šias aplinkybes, kad E. K. M. vadovaujamos įmonės vadovaujančio personalo... 131. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė parodė, kad ji šioje... 132. Teisminio nagrinėjimo metu šioje byloje buvo apklausti 53 liudytojai pagal... 133. Tačiau visi teisiamųjų posėdžių metu metų apklausti liudytojai... 134. Taip pat kaltinamosios bei jos gynėjos prašymu, į teismą buvo papildomai... 135. Taigi papildomai kaltinamosios ir jos gynėjos prašymu iškviesti ir... 136. Pažymėtina ir tai, kad E. K.M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės... 137. Tokie E. K. M.parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo ir... 138. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad G. K. atžvilgiu šioje byloje buvo... 139. Tokiu būdu, E. K.M.būdama individualios įmonės vadovė, savo užimamų... 140. Esant šioms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad E. K. M. kaltė,... 141. E. K. M. veika pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį... 142. E. K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje... 143. Dėl bausmės skyrimo.... 144. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 145. Skirdamas E. K. M. bausmę už LR BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio... 146. Kaltinamosios E. K. M. padarytos dvi nusikalstamos veikos, viena veika... 147. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui... 148. Skiriant baudos bausmę, turi būti atsižvelgta į nusikalstamų veikų... 149. Civiliniai ieškiniai.... 150. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pareiškė civilinį ieškinį... 151. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė... 152. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM paaiškino, kad civilinis... 153. Teismo nuomone šioje proceso stadijoje, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl... 154. Esant šioms aplinkybėms civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.... 155. Nagrinėjant šią bylą buvo nustatyta, kad FNTT yra atliekamas dar vienas... 156. Šioje baudžiamoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM... 157. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė... 158. Taigi ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-54760-15, atliekamu pagal LR BK 183... 159. E. K. M. nuteista pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,... 160. Sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių išsprendimo, teismas... 161. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. K. M.... 162. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 163. Juodraštiniai užrašai, susiję su E. K. M.IĮ darbo užmokesčio... 164. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 165. E. K. M., ( - ) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 166. E. K. M., ( - ) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 167. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 168. Įpareigoti E. K. M. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo... 169. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. K. M. palikti... 170. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. M. turtui, paskutinį kartą... 171. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM civilinį ieškinį dėl 103... 172. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį... 173. Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 174. juodraštiniai užrašai, susiję su E. K. M. darbo užmokesčio apskaičiavimu... 175. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...