Byla 2K-16/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, nuteistajam V. I., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. ir Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžių. Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu V. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl P. K. dokumento suklastojimo) keturiasdešimties parų areštu, 300 straipsnio 1 dalį (dėl pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo suklastojimo ir panaudojimo) – trisdešimt penkių parų areštu, 182 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties parų areštu, 228 straipsnio 2 dalį – teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu dvejus metus šešis mėnesius, 220 straipsnio 1 dalį – teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu dvejus metus, 222 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė šešiasdešimties parų arešto bausmė ir teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu trejiems metams. Iš nuteistojo V. I. priteista nukentėjusiajai V. G. 9000 Lt turtinei žalai atlyginti. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nusprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. I. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl P. K. dokumento suklastojimo), 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. G. turto užvaldymo apgaule ir piktnaudžiavimo tarnyba) panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 45 straipsnio 3 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė keturiasdešimt penkių parų areštas ir atimta teisė dvejus metus užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis, kurioje: 1) nuspręsta kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nekeisti, t. y. palikta galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. I. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo suklastojimą ir panaudojimą); 2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 45 straipsnio 3 dalimi, apylinkės teismo nuosprendžiu V. I. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė keturiasdešimt penkių parų areštas ir atimta teisė užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla dvejus metus, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita (kasacine tvarka neapskųsta) apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nusprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. I. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnį (dėl B. K. pasirašytų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo) panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl B. K. pasirašytų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. I. (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) pažeidė Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, V. I. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė –trisdešimties parų areštas ir atimta teisė dvejus metus užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla. Kita nuosprendžio dalis, kuri nepakeista Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, palikta galioti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, nuteistojo V. I., palaikiusio savo kasacinį skundą ir prašiusio panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

2V. I. pripažintas kaltu už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, būtent: nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. teisininko V. I. kontorose, esančiose ( - ), vykdydamas individualią teisinę veiklą, tvarkydamas individualios teisinės veiklos apskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nes į apskaitą neįtraukė 9000 Lt, gautų iš V. G. pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. pakvitavimą, taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos taisyklių (su pakeitimais), patvirtintų finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 IV dalies 44 punktą, nesudėjo pajamų apskaitos žurnale – pajamų skilties duomenų, ir išlaidų apskaitos žurnale – išlaidų – leidžiamų atskaitymų skilties duomenų, 2009 m. pajamų deklaracijoje į apskaitą neįtraukė (ir dėl to nedeklaravo) iš V. G. gautų pajamų – 9000 Lt, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties, taip pat jis nesumokėjo į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus 2024 Lt mokesčių. Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžių dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamas tik prielaidomis bei spėjimais, ir jos nepaneigia jį (kasatorių) teisinančių aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų bylos įrodymų, dėl to nepagrįstai neteisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir taip padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimų bei nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu tik dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pažeidęs šio įstatymo 574 straipsnio 2 dalį (nors šiame įstatyme tokios normos nėra) ir nepateikęs teisinėje apyvartoje jau nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. nebeegzistuojančių dokumentų. Be to, teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad jis „pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnį“, o specialistės parodymus, kurie, beje, yra prieštaringi, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iškraipė ir neteisingai įvertino. Kasatorius pažymi ir tai, kad jis nuo 2009 m. balandžio mėn. tvarkė individualios veiklos apskaitą, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, dėl to Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos jam negali būti taikomos (Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio l dalis). Kasatoriaus nuomone, net Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), atsakingai už mokesčių administravimą valstybėje, atliekant pajamų deklaracijos įforminimą, kilo neaiškumų mokesčių administravimo srityje, dėl to, vertinant mokesčio mokėtojo sąžiningumą, yra neprotinga reikalauti iš mokesčio mokėtojo, pirmą kartą gyvenime deklaravusio individualios veiklos pajamas, tokio veikimo, kurio tinkamai negalėjo atlikti pati VMI, atlikdama jo mokesčių administravimą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nenustatė šios veikos objektyviojo požymio – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei kasatoriaus nusikalstamas elgesys pasireiškė vienoje individualios veiklos srityje, o ne visų įvykusių ūkinių operacijų įforminimu individualios veiklos buhalterinėje apskaitoje, tai jis mano, kad vienintelis dokumentas – pakvitavimas, išrašytas gaunant ne pajamas, o avansą, negali taip reikšmingai turėti įtakos individualios veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai, kad šių duomenų nebūtų galima nustatyti. Juolab kad specialistė tiksliai nustatė, kiek ir kokių mokesčių nebuvo apskaičiuota, iš kur gauti 9000 Lt ir kas juos sumokėjo. Anot kasatoriaus, tai parodo, kad BK 222 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai, iškreipiant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą sutarties tarp šalių laisvės principą. Kasatorius teigia ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo tyčią pateikti VMI klaidingus duomenis apie savo pajamas ir taip išvengti mokesčių. Jo nuomone, deklaracija yra tik galbūt užpildyta klaidingai. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius siekė deklaruoti kuo didesnes pajamas, norėdamas gauti paskolą. Teismas šių duomenų neaptarė, nepasisakė nei apie avansą, kuris neturi būti traukiamas į apskaitą, nuo jo nėra skaičiuojami mokesčiai, nei apie rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusiajai V. G. niekas nėra skolingas (T. 4, b. l. 66). Teismui pateikta 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartis ir 2008 m. metinė pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad kasatorius neturėjo tikslo išvengti mokesčių, slėpti pajamų, nes nesant gerų pajamų nebūtų gavęs paskolos būstui, t. y. jis buvo suinteresuotas gauti ir deklaruoti daugiau pajamų. Anot kasatoriaus, specialistės išvados yra prieštaringos ir teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės. Juolab kad šios specialistės išvadose nurodyta, jog kasatorius deklaravo daugiau 3950 Lt ir daugiau sumokėjo mokesčių, ir tai reiškia, kad jo veikoje nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties – tikslo išvengti mokesčių. Kasatorius nurodo, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, t. y. neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą, yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1721 straipsnį, o baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 220 straipsnyje nurodyti padariniai. Kadangi aplinkybė, iš kur gauti 3950 Lt, nebuvo tirta, ją galima traktuoti kaip dalies pinigų, gautų iš V. G., įforminimą. Taip pat nebuvo tirta aplinkybė, ar 9000 Lt, neva gauti iš V. G., nebuvo įtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus 2010 m., t. y. tada, kai buvo pasibaigęs atstovavimas V. G. baudžiamojoje byloje, nes kasatorius 2011 m. už 2010 m. ataskaitinį laikotarpį deklaravo 34 271,50 Lt pajamų. Dėl to kasatorius teigia, kad pažeistos ir BK 2 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis ultima ratio principu ir jam taikyti administracinę atsakomybę. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jis 2009 m. pajamų deklaracijoje į apskaitą neįtraukė (ir dėl to nedeklaravo) iš V. G. gautų pajamų – 10 200 Lt, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties, taip pat nesumokėjo į biudžetą 2024 Lt. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad kasatorius neįtraukė į teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą 1200 Lt, bet konstatavo, kad jis nesumokėjo į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus 2024 Lt, bei padarė išvadą, kad, neapskaitydamas nedeklaruodamas pajamų, į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus nesumokėjo 2024 Lt mokesčių, į apskaitą neįtraukė 9000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisinėje apyvartoje neegzistuojančia metine pajamų deklaracija, nustatė, kad, nedeklaruodamas 1403 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kasatorius dar nedeklaravo 810 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl to nesumokėjo 2213 Lt mokesčių, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu klaidingai nustatytos 2024 Lt sumos, neblogindamas jo padėties, paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą (2024 Lt) neteisingą sumą. Kasatoriaus nuomone, šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, teismai nenagrinėjo byloje esančio teisinių paslaugų kvito, išrašyto V. G., 300 Lt sumai už atstovavimą toje pačioje byloje, ir turėjusio būti įskaityto į neva gautą 9000 Lt sumą. Dėl to kasatorius būtų nesumokėjęs į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus ne 1350 Lt, o 1305 Lt. Nors specialistė pateikė tokius skaičiavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kasatorius teigia, kad jis nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes atstovavimo sutartį, sudarytą su V. G., įtraukė į atstovavimo sutarčių registravimo žurnalą, taip pat Buhalterinės apskaitos taisyklių IV dalies 44 punkto, nes, net ir neva gavęs 9000 Lt, jų negalėjo įtraukti į 5 skiltyje gaunamų pajamų iš konkrečios individualios veiklos rūšies sumą, nepasibaigus iki 2009 m. gruodžio 31 d. ūkinei operacijai (atstovavimui). Anot kasatoriaus, dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kartu kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 234 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nesilaikė teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-228/2008, 2K-7-337/2006), nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimų, o skundžiamuose teismų sprendimuose nėra nurodyta jo (kasatoriaus) tyčios forma, tikslas ir kilę konkretūs padariniai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo prašymo pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį grąžinti bylą prokurorui. Kasatoriaus nuomone, tai yra esminiai BPK pažeidimai, trukdantys teismui nagrinėti bylą. Kasatorius teigia ir tai, kad jam nepagrįstai paskirta per griežta bausmė. Nors pagal BK 49 straipsnio 6 dalį neskirti arešto yra teismo teisė, tačiau, esant proceso dalyvių prašymams, teismas turi motyvuoti sprendimą neskirti arešto. Nurodydamas savo šeimos sudėtį (vedęs, išlaiko nedirbančią sutuoktinę, pensininkę motiną, du nepilnamečius savo vaikus 1 metų 2 mėnesių ir 17 metų amžiaus, sutuoktinės 15 metų nepilnametį vaiką), pažymėdamas ilgą laiko tarpą (ketveri metai), praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, ir kad per šį laikotarpį jis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, jam inkriminuotos veikos nepriskirtinos prie sunkių, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl BK 49 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, ir, vadovaujantis teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, jam paskirti sankcijoje numatytas bausmės rūšis, nesusijusias su areštu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2007). Be to, kasatorius teigia, kad, net ir pripažįstant jog jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir už jų padarymą paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Anot kasatoriaus, teismai, taikydami bausmių dalinio sudėjimo būdą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – ir jų sprendimai turi būti keičiami (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 383 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-430/2009).

3Nuteistojo V. I. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiami nuosprendžiai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taikymo.

4Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

5BK 222 straipsnio 1 dalyje, be kitų veikų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

6Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

7Kasatorius teigia, kad esą jam, kaip besivertusiam individualia veikla, Buhalterinės apskaitos įstatymas netaikomas, todėl už šio įstatymo nuostatų pažeidimą jis nuteistas nepagrįstai. Toks teiginys prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 punktui, pagal kurį šis įstatymas nustato ir gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip. Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinė apskaita reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintose buhalterinės apskaitos taisyklėse. Pažymėtina ir tai, kad faktiškai nuteistasis V. I. įformindavo užmokestį už suteikiamas paslaugas nustatytos formos prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitais, pildė gyventojų individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą, taigi vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir taisyklėmis. Jo nuteisimas susijęs ne su buhalterinės apskaitos netvarkymu ar aplaidžiu tvarkymu, o su apgaulingu jos tvarkymu, kuris pasireiškė tuo, kad jis nefiksavo apskaitos dokumentuose visų ūkinių operacijų, susijusių su jo atstovavimu nukentėjusiajai V. G..

8Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. I. pagal atstovavimo sutartį su nukentėjusiąja V. G. gavo 9000 Lt avansą, išduodamas laisvos formos pakvitavimą. Šio dokumento jis neapskaitė pajamų apskaitos žurnale ir jame nurodytos sumos neįtraukė į individualios veiklos pajamas VMI pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje. Nuteistojo V. I. pakvitavimą pateikė nukentėjusioji V. G., nuteistojo buhalterinės apskaitos dokumentuose kitas šio dokumento egzempliorius nerastas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turėjo kvitų knygelę ir dėl anksčiau iš nukentėjusiosios V. G. gautų 300 Lt išdavė jai kvitą ir šią sumą įtraukė į pajamų apskaitos žurnalą. Šie duomenys ir ta aplinkybė, kad nuteistasis V. I. iš viso neigė gavęs iš V. G. jo paties pakvitavime nurodytą sumą, leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, jog nuteistasis šios sumos neįtraukė į apskaitą tyčia, siekdamas išvengti mokesčių. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad tokiu bylos duomenų vertinimu būtų pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios įrodinėjimą baudžiamajame procese. Nurodytos aplinkybės paneigia ir kasatoriaus teiginį, kad esą jis neapskaitė šios sumos dėl to, jog dar nebuvo įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų V. G.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį buhalterinės apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pavedė specialistui pateikti išvadą šiuo klausimu, dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjams, ištyrė ją teismo posėdyje, išklausė specialistės paaiškinimus, kuri atsakė į jai pateiktus klausimus. Teismas nustatė, kad dėl V. I. padarytų apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti jo 2009 m. vykdytos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kasatorius šią aplinkybę ginčija, tvirtindamas, kad visos šios aplinkybės yra nustatytos, netgi ir tai, kokios mokesčių sumos jis nesumokėjo. Tokie argumentai nepaneigia nuteistojo baudžiamosios atsakomybės.

9Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013 ir kt.). Pagal bylos duomenis iš nuteistojo V. I. vykdytos buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti minėtų aplinkybių. Taigi jo veiksmai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

10Dėl BK 220 straipsnio taikymo

11BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

12To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo 10 MGL, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

13Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad dėl nedeklaruotų 9000 Lt apmokestinamųjų pajamų nuteistasis V. I. nesumokėjo 810 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 1403 Lt gyventojų pajamų mokesčio, iš viso 2213 Lt, neblogindamas nuteistojo padėties, paliko pirmosios instancijos teismo nustatytą 2024 Lt sumą ir pripažino nuteistojo veiksmų kvalifikaciją pagal BK 220 straipsnio 1 dalį teisinga.

14Kasatorius mano, kad jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, nes analogiška veika numatyta ir ATPK. Šio kodekso 1721 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarytą siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

15Pateiktų BK ir ATPK normų palyginimas leidžia spręsti, kad baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas galėtų kilti tik tarp baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo, t. y. tuo atveju, kai siektų išvengti mokesčių suma neviršijo 10 MGL. Kasatorius V. I. nuteistas už siekį išvengti didesnės sumos mokesčių, t. y. už nusikaltimą, todėl jo argumentas dėl ultima ratio principo pažeidimo yra nepagrįstas.

16Kasatorius ginčija ir savo siekį išvengti mokesčių, tačiau teismai šiuo klausimu pateikė motyvuotas išvadas, kurios padarytos nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir kurių kasacinio skundo argumentai nepaneigia. Ta aplinkybė, kad jo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale įregistruota 3950 Lt mažiau pajamų nei deklaruota, susijusi ne su deklaravimo, o su buhalterinės apskaitos netikslumais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė konkrečią nedeklaruotą pajamų dalį ir nesumokėtų mokesčių sumą. Teismas, nevertindamas nuteistojo pateiktų dokumentų dėl jam suteiktos banko paskolos bei su tuo susijusių jo argumentų dėl suinteresuotumo parodyti didesnes pajamas, faktiškai tuos duomenis pripažino neturinčiais reikšmės bylai išspręsti teisingai, o tai atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus teiginys, kad esą apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepagrįstas. Ši norma nereikalauja pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Teismo išvados dėl nuteistojo skundo esmės, t. y. jo veikos kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, yra motyvuotos ir aiškios. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo Kasatorius mano, kad jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, sudaro idealiąją sutaptį, todėl teismas už jas paskirtas bausmes turėjęs subendrinti apėmimo būdu. Tokia nuteistojo pozicija yra neteisinga. Įstatymas nepateikia idealiosios nusikalstamų veikų sutapties sąvokos, tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi tokie atvejai, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2011, 2K-408/2012 ir kt.). Nors apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu gali būti siekiama išvengti mokesčių, toks siekis nėra būtinas ir šios nusikalstamos veikos požymis. Be to, nuteistasis V. I. abi veikas padarė ne tuo pačiu metu ir ne tais pačiais veiksmais (neveikimu). Apgaulinga buhalterinė apskaita pasireiškė tuo, kad, turėdamas tokią pareigą, jis neapskaitė buhalterinėje apskaitoje 2009 m. rugpjūčio 31 d. atliktos ūkinės operacijos. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas tada, kai jis, siekdamas išvengti mokesčių, į 2009 m. metinę pajamų deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis ir 2010 m. gegužės 12 d. šią deklaraciją pateikė VMI. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai nepripažino, kad nuteistojo V. I. veikos sudaro idealiąją sutaptį, ir netaikė bausmių apėmimo. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų Pirmosios instancijos teismas V. I. buvo nuteisęs už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę 60 parų arešto ir teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu trejiems metams. Teismas nemotyvavo už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriamos bausmės, nurodydamas jų skaičių („padaryti net šeši nusikaltimai, vienas iš jų prieš nusenusius asmenis“) ir sunkumo laipsnį. Teismas taip pat pabrėžė, kad V. I. neteistas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vieną kartą baustas administracine tvarka, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai padaryti naudojantis savo profesine veikla ir, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nagrinėdamas bylą pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas išteisino V. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl vienos veikos), 182 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, iš naujo subendrindamas pirmosios instancijos teismo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl kitos veikos) pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis ir iš naujo subendrintos bausmės, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas išteisino V. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kitos veikos) ir iš naujo subendrino pirmosios instancijos teismo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį apylinkės teismo paskirtas bausmes. Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai, kad V. I. yra padaręs net šešis nusikaltimus, vienas iš jų prieš nusenusius asmenis, nebeaktualūs, nes liko galioti nuosprendis dėl jo nuteisimo už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kuriuose dėl šių nusikaltimų pobūdžio nukentėjusiųjų fizinių asmenų nėra. Motyvas dėl nusikaltimų padarymo naudojantis profesine veikla irgi netenka prasmės, nes apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas su konkrečia profesine veikla tiesiogiai nesusiję, teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pateikti teisingus duomenis apie pajamas privalo bet kokios profesijos atstovai, o V. I. atimta teisė užsiimti būtent teisinių paslaugų teikimo veikla. Kasacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusius BK pakeitimus, kuriais iš bausmių rūšių išbrauktas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir ši sankcija įrašyta į baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą. Nors ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo skundą, negali sunkinti jo padėties. Kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į nuteistojo V. I. asmenybę ir jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, pavojingumo laipsnį (siektų išvengti mokesčių sumą), jam bausmė paskirta pažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, ir atitinkamai keičia žemesnės instancijos teismų sprendimus. Lygiai tokia pati išvada daroma ir dėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto bausmės. Nors tokia bausmė ir numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad nustatytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas. Nedidelio pavojingumo nusikaltimas finansų sistemai, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, reikalauja ne kaltininko trumpalaikio izoliavimo, o turtinės sankcijos. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes nuteistajam V. I. paskirta neteisinga bausmė, kuri švelnintina, pakeičiant teismų nuosprendžius dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai, BPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nuteistojo V. I. kasacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto turinio yra pertekliniai, neturi reikšmės kasacinės instancijos teismo priimamam sprendimui, šis klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl kasacine tvarka neskundžiamas ir nenagrinėjamas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

17Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį, nuteistajam V. I. paskirti bausmes:

18- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą;

19- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.

21Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. I. pripažintas kaltu už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų... 3. Nuteistojo V. I. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiami... 4. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 5. BK 222 straipsnio 1 dalyje, be kitų veikų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė... 6. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas –... 7. Kasatorius teigia, kad esą jam, kaip besivertusiam individualia veikla,... 8. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. I. pagal atstovavimo sutartį su... 9. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią... 10. Dėl BK 220 straipsnio taikymo... 11. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas... 12. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1... 13. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad dėl nedeklaruotų 9000 Lt... 14. Kasatorius mano, kad jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė,... 15. Pateiktų BK ir ATPK normų palyginimas leidžia spręsti, kad baudžiamosios... 16. Kasatorius ginčija ir savo siekį išvengti mokesčių, tačiau teismai šiuo... 17. Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį su... 18. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą;... 19. - pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą.... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėti... 21. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....