Byla e2-748-803/2018
Dėl įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Pajūrio rezidencija“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

3dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,STIKLO LINIJA“ atstovui advokatui M. P., atsakovo akcinės bendrovės atstovei SEB bankas atsakovei advokatei K. S., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio rezidencija“ atstovei G. K.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,STIKLO LINIJA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Pajūrio rezidencija“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Byloje kilo ginčas dėl l įsipareigojimų pagal 2009-06-05 trišalį susitarimą (toliau – Trišalis susitarimas) vykdymo ir skolos priteisimo.
  2. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „STIKLO LINIJA“ galutinai suformulavusi reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo AB SEB banko ieškovo BUAB „Stiklo linija“ naudai 120 193,69 Eur skolą pagal 2009-06-05 Trišalį susitarimą su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos skolos sumos nuo kreipimosi su šiuo ieškiniu į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės AB SEB bankas ir UAB „Pajūrio rezidencija“ solidariai ieškovės UAB „Stiklo linija“ nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė nurodė, jog Trišaliu susitarimu šalys susitarė, kad pardavimo lėšomis (nuo kurių skaičiuojami 3%, tenkantys ieškovei) yra laikomos visos už UAB „Pajūrio rezidencija“ nuosavybės teise priklausančių butų komplekse pardavimą pagal UAB „Pajūrio rezidencija“ ir trečiųjų asmenų sutartis gautinos ir faktiškai gautos sumos, įskaitant, bet neapsiribojant, avansus, baudas, delspinigius, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu atitinkama suma ar jos dalis jau buvo gauta pagal preliminarias sutartis dėl Butų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje ar bet kokius kitus susitarimus (Trišalio susitarimo 1.3 punktas).
  4. Ieškovė, remdamasis iš viešų registrų surinktais preliminariais duomenimis, nustatė, kad bendra pardavimo kaina, nurodyta butų pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarė iš viso 4 685 362,14 Eur. Apskaičiavo, jog 3% nuo šios sumos sudaro 140 560,86 Eur. Pridėjus priskaičiuotas palūkanas ir įvertinus ieškovei iki šiol pagal Trišalį susitarimą pervestą 3 923,11 Eur sumą, ieškiniu buvo pareikštas 170 162,36 Eur dydžio reikalavimas, kurį sudarė 136 637,75 Eur atsakovės neįvykdyti įsipareigojimai pagal Trišalį susitarimą ir 33 524,61 Eur priskaičiuotos palūkanos (žr. Ieškinio 3.40-3.49 p., Ieškinio priedą Nr. 15).
  5. Įvertinus teismo išreikalautus ir į bylą atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Pajūrio rezidencija“ pateiktus dokumentus (žr., pvz., t. V, b. l. 9-13), nustatyta, kad po 2009-06-05 Trišalio susitarimo sudarymo už parduotus butus trečiasis asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ faktiškai iš pirkėjų gavo 3 439 630,78 Eur sumą (3% nuo šios sumos sudaro 103 188,92 Eur). Atitinkamai, įvertinus ieškovei iki šiol pagal Trišalį susitarimą pervestą 3 923,11 Eur sumą ir pridėjus priskaičiuotas palūkanas, ieškovė nurodė, kad jai turėjo būti pervesta 120 193,69 Eur.
  6. Ieškovė savo teisių pažeidimą grindžia keliomis faktinių aplinkybių grupėmis:
      1. Trišalio susitarimo pažeidimu, nes atsakovė, siekdama savo finansinių tikslų, t. y. kad būtų panaikinti ieškovės naudai pritaikyti įkeisto turto areštai ir tęsiamas įkeistų butų pardavimas, pasinaudodama minėta teise nustatyti įkeisto turto pardavimo sąlygas, Trišaliu susitarimu sutiko, o kartu įsipareigojo, kad už įkeistus butus gautinos lėšos būtų skirstomos Susitarime nustatyta tvarka, 3% gautų pajamų skiriant ieškovei. Tačiau atsakovė neįvykdė įsipareigojimo nuo 2009-10-26 į savo sąskaitą gautas lėšas perskirstyti, t. y. 1/3 dalį pervesti tiesiogiai ieškovei į atsiskaitomąją sąskaitą, o 2/3 dalimi gautų lėšų padengti paties ieškovės įsipareigojimus atsakovei;
      2. ieškovės reikalaujama 3% suma išreikalautina subsidiariai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnį, nes atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, vienu metu ieškovės sąskaita dengė tiek UAB „Pajūrio rezidencija“, tiek ir ieškovės įsipareigojimus atsakovei. Esant galiojančiam ir vykdytinam Trišaliam susitarimui ir susijusioms ieškovės Kreditavimo sutarties nuostatoms, atitinkamus sutikimus dėl įkeistų butų pardavimo numatytus Restruktūrizavimo plane atsakovė privalėjo išduoti laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei. Neįvykdžiusi pareigos išduoti atitinkamo turinio sutikimus dėl įkeistų butų pardavimo ir atitinkamai be pagrindo gavusi ieškovei skirtą lėšų dalį privalo grąžinti šias lėšas ieškovei nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.
  7. Atsakovė atsiliepime, triplike nurodė, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, kadangi prasidėjus restruktūrizavimo procesui už įmonės lėšų paskirstymą atsakingas administratorius. Atsakovės nuomone, teismas visiškai pagrįstai atsisakė įtraukti Trišalį susitarimą į restruktūrizavimo planą, nes įsipareigojimo pagal jį suma ieškovui (įsiskolinimas kreditoriui) bei jo padengimo būdas plane buvo ir tebėra numatytas. Trečiasis asmuo RUAB „Pajūrio rezidencija“ neginčija savo pareigos atsiskaityti su RUAB „Stiklo linija“ ir šią pareigą nurodo vykdysiantis būtent teisės aktų numatyta tvarka, kaip tai reguliuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) ir restruktūrizavimo plano nuostatos, neprioritetizuodamas ieškovo kaip kreditoriaus prieš kitus. Ieškovė tiesiogiai reikalauja, kad RUAB „Pajūrio rezidencija“ pažeistų restruktūrizavimo proceso imperatyvias teisės normas ir patvirtinto teismo nutartimi restruktūrizavimo plano nuostatas bei iš įkeisto turto pardavimo dalį lėšų nukreipdama ieškovei, jo kreditorinį reikalavimą tenkintų pažeidžiant įstatymų numatytą eiliškumą, kitų kreditorių teisėtus interesus ir atsakovės kaip hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisę į hipoteka įkeisto daikto vertę (pardavimo lėšas).
  8. Atsakovė taip pat atsiliepime nurodė, jog nėra ieškovės skolininkas, įstatymų ar sutarties nuostatomis neturi pareigos įvykdyti prievolės už ieškovės skolininką (trečiąjį asmenį), be to, kad pačiame Trišaliame susitarime aiškiai nurodomas ieškovės skolininkas. Aplinkybė, kad atsakovė kaip hipotekos kreditorius sutiko, kad po Trišalio susitarimo sudarymo tam tikrą įkeisto atsakovei lėšų dalį trečiasis asmuo nukreiptų ieškovei, negalima prilyginti skolos perėmimui ir/arba ieškovės teisei reikalauti, kad trečiasis asmuo ir atsakovė ignoruotų imperatyviąsias teisės normas dėl įsiskolinimų dengimo kreditoriams restruktūrizavimo procese. Banko vertinimu, pareiškusi šį ieškinį ieškovė siekia, kad bankas įvykdytų dalį ar visą prievolę už trečiąjį asmenį ir vėliau regreso tvarka savo reikalavimą nukreiptų į trečiąjį asmenį restruktūrizavimo proceso tvarka. Atsakovė nesutinka, jog Trišalio susitarimo sudarymas buvo naudingesnis bankui, nes turto areštas nepanaikina, nemodifikuoja ir nedaro negaliojančia turto hipotekos.
  9. Atsakovės nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo AB SEB bankas ir UAB „Pajūrio rezidencija“ solidariai ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Stiklo linija“ nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 negali būti taikoma kaip precedentas šioje byloje. Minėtoje nutartyje teismas sprendė atsakovo ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (teisingo paskirstymo) klausimą, kai ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio dėl lėšų priteisimo ir tai įvyko civilinės bylos metu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustačius, kad ginčo pinigus pasisavino trečiasis asmuo, todėl objektyviai reikalavimą dėl lėšų grąžinimo toliau reikšti atsakovui pagrindo neliko. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė aiškiai žino ir suvokia, kas yra jo skolininkas (trečiasis asmuo), tačiau reikalavimą reiškia atsakovei, bet bylinėjimosi išlaidas solidariai nori paskirstyti ir trečiajam asmeniui dėl to.
  10. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad trečiojo asmens pateiktos butų pirkimo-pardavimo notarų patvirtintos sutartys, restruktūrizavimo laikotarpiu atsiskaitymas už parduodamus butus vyko bankiniais pervedimais, nurodant pirkėjui lėšas mokėti į pardavėjo RUAB „Pajūrio rezidencija“ banko sąskaitą Nr. ( - ). Butų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta banko sąskaita yra atidaryta AB SEB banke, tačiau bankas yra klientui (RUAB „Pajūrio rezidencija“) teikiamos banko sąskaitos paslaugos teikėjas (CK 6.913 straipsnio 1, 3 dalys), o ne tos sąskaitos ar lėšų savininkas. Restruktūrizavimo planus ir jų pakeitimus tvirtino ĮRĮ numatyta tvarka kreditoriai, o ieškovė abiejose restruktūrizavimo bylose buvo vienas iš trečiojo asmens kreditorių bei savo teises gynė aktyviai. Todėl, vadovaujantis ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodoma logika, net jeigu atsakovė savo kaip hipotekos kreditoriaus privalomuose sutikimuose dėl įkeisto turto pardavimo būtų nurodęs kitokią nei restruktūrizavimo plane įtvirtinta pardavimo lėšų gavimo ar disponavimo tvarką (pavyzdžiui, nukreipti dalį jų ieškovui pagal trišalį susitarimą), dėl jį ribojančių imperatyvų (ĮRĮ ir plano nuostatų) skolininkas (trečiasis asmuo) negalėtų vykdyti tokio atsakovo hipotekos kreditoriaus nurodymo.
  11. Trečiasis asmuo RUAB „Pajūrio rezidencija“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Trišalio susitarimo faktas/turinys/kito RUAB „Pajūrio rezidencija“ kreditoriaus buvimas sutarties šalimi nesuteikia ieškovui privilegijų nevykdyti restruktūrizavimo plano ar gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą anksčiau. Restruktūrizavimo proceso metu galioja kreditorių lygiateisiškumo principas. RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo procese yra patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai įskaitant ir ieškovės finansinį reikalavimą, kurių bendras dydis yra 312 585,31 Eur. Ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d nutarties, kuria buvo patvirtintas RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo planas, neskundė. Teismo nutartis šiuo metu yra įsiteisėjusi ir vykdytina.
  12. teismo nutarčiai dėl Restruktūrizavimo plano patvirtinimo, Pajūrio rezidencijos įsipareigojimai visiems kreditoriams turi būti vykdomi vadovaujantis tik Restruktūrizavimo planu.
  13. Teismo posėdžio metu:
    1. ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismo reikalautų įrodymų apie jos gautas sumas iš butų pardavimo, taip pat kaip buvo paskirstytos lėšos, gautos į RUAB „Pajūrio rezidencija“ sąskaitą banke. Pabrėžė, kad atsakovė, kaip hipotekos kreditorius, turėdama išimtinę teisę ir pareigą nustatyti įkeistų butų pardavimo sąlygas, visiškai (tiek per išduodamus sutikimus parduoti butus, tiek per sąskaitas, į kurias nukreiptinos butų pardavimo lėšos) kontroliavo butų pardavimo pajamų judėjimą ir skirstymą. Nurodė, kad restruktūrizavimo byloje tai yra didžiausias kreditorius, kurio sprendimai turi lemiamą reikšmę. Nurodė, kad prašomos priteisti sumos kitų kreditorių finansinių reikalavimų eiliškumo nepažeis, nes atsakovės mokėjimai bus nukreipti tiesiai į ieškovės sąskaitą pagal Trišalį susitarimą. Paaiškino, kad gavus 3 proc. nuo kiekvieno buto pardavimo, mažės jo finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje. Administratorius nesprendžia, kaip bus skirstomos lėšos. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra Bankas, kuris ir nusprendžia dėl gautų lėšų panaudojimo. Nepagrįsto praturtėjimo atveju, Banko atsakomybė taikoma subsidiariai nuo visų parduotų butų sumos, nepaisant to, kad lėšos buvo pervestos į RUAB „Pajūrio rezidencija“ sąskaitą. Ieškovės atstovas pateikė baigiamąsias kalbas, kurias teismas prijungė;
    2. atsakovės atstovė nurodė, kad nesutinka su argumentu, jog nebus pažeista finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą. Anot atstovės, kiekviena ieškovei nukreipta įkeisto turto pardavimo lėšų dalimi, ta dalimi mažėtų atsakovės kaip hipotekos kreditoriaus galimybės padengti hipoteka apsaugotą kreditorinį reikalavimą iš įkeisto turto pardavimo lėšų pirmiau už kitus kreditorius. Atsakovės atstovė nurodė, kad visų lėšų, gautų iš butų pardavimo, atsakovė negavo. 2012 m. buvo duoti keli leidimai parduoti turtą, o gautos lėšos pateko į Banko sąskaitą. Bet, tai išimtiniai atvejai. Restruktūrizavimo procese Bankas, kaip hipotekos kreditorius, išduodavo leidimus dėl turto pardavimo. Parduoti butai identifikuojami kaip ( - ). Iš šių trijų butų gautos lėšos pateko į Banko sąskaitą ir buvo nukreiptos finansinio reikalavimo padengimui. Taigi restruktūrizavimo laikotarpiu Bankas gavo lėšas tik iš trijų butų, tačiau negali paaiškinti, kodėl šios lėšos nepateko į RUAB „Pajūrio rezidencija“ sąskaitą. Viso parduota butų apie 50. Didžiojo kreditoriaus sprendimas yra teisėtas, kol jis nenuginčytas. Ieškovė nei vieno susirinkimo sprendimo neginčijo. Iš esmės ieškovė reikalauja, jog trečiasis asmuo apmokėtų už skolininką. Bankas įsipareigojo leidime parduoti butą duoti nurodymą pervesti 3 proc. ieškovei, tačiau prasidėjus restruktūrizavimo procesui, atsiranda kreditorinių finansinių reikalavimų tenkinimo eilė, todėl administratorius tampa atsakingų už lėšų pervedimų kontrolę;

812.3.

9UAB „Pajūrio rezidencija“ atstovė nurodė, kad, jei lėšos buvo pervestos nepagrįstai, įmonei yra pagrindas kreiptis dėl jų grąžinimo. Nurodė, kad administratoriaus pozicija yra tokia, jog turi būti laikomasi plano. Ieškovės reikalavimas reiškia kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.

10Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
  1. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2008-05-09 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 1450807120132-02 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria ieškovei suteiktas 504 286,38 Eur (1 741 200,00 Lt) ilgalaikis kreditas. 2008-10-14 sutarta dėl papildomo 86 886,01 Eur (300 000,00 Lt) kredito suteikimo, sudarytas Kreditavimo sutarties Pakeitimas Nr. 1, kuriuo Kreditavimo sutartis išdėstyta nauja redakcija, suteikiant ieškovei bendrą 304 101,02 Eur (1 050 000,00 Lt) ilgalaikį kreditą. Kreditavimo sutarties 2009-10-26 Pakeitimu Nr. 2 ieškovė ir atsakovė susitarė, kad vykdant 2009-06-02 Trišalį susitarimą bus apmokėta iki 86 886,01 Eur (300 000,00 Lt) atsakovės ieškovei suteikto kredito, 2/3 dalį ieškovei pagal Trišalį susitarimą pervestinų lėšų nukreipiant į paskolinę sąskaitą, skirtą aptarnauti ieškovės Kreditavimo sutartį (t. I, b.l.173-190).
  2. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-04-02, UAB „Pajūrio rezidencija“ iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-10 nutartimi patvirtino UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo planą. Restruktūrizavimo plane bei vėlesniuose jo pakeitimuose buvo numatytas pajamų gavimas iš bendrovei priklausančių atsakovei įkeistų butų rekonstruojamame Komplekse Palangoje pardavimo bei nurodyta, kad kiekvieno buto pardavimo kaina ir kitos sąlygos atskirai suderinama su atsakove (hipotekiniu kreditoriumi), pardavimas vykdomas tik gavus rašytinį atsakovės (hipotekinio kreditoriaus) sutikimą (t. I, b.l. 63-159). Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-671-157/2016 buvo nutraukta UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo byla.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016-06-21 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-09-08, UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo antrą kartą iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1941-562/2017 patvirtintas naujas UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo planas (t. I, b.l. 215-254). Teismas tvirtindamas restruktūrizavimo planą nurodė, jog galiojančios sutartys turi būti vykdomos ir vykstant restruktūrizavimo procesui. Teismas nurodė, jog nepagrįstas RUAB „Stiklo linija“ argumentas, kad RUAB „Pajūrio rezidencija“ neketina vykdyti galiojančių sutarčių.
  4. Ieškovė RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo procese 2010-07-01 pateikė finansinį reikalavimų bendrai 234 898.34 Eur (811 057 Lt) skolos sumai, kuris buvo patvirtintas.

11Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą

  1. Byloje nustatyta, jog Trišalis susitarimas, kuris 2009-06-02 buvo sudarytas tarp UAB „Stiklo linija“, UAB „Pajūrio rezidencija“ ir AB SEB bankas, numatė, kad 3% (trys procentai) iš visų pajamų, gautų pardavus UAB „Pajūrio rezidencija“ turtą (butus, kitos paskirties nekilojamąjį turtą), esantį ( - ), kurį be kita ko sudaro pastatas – Poilsio apartamentų centras, vandens pramogų ir sporto kompleksas (unikalus Nr. ( - )), pastatas – Poilsio apartamentų centras (unikalus Nr. ( - )), nukreipiamos tiesiogiai į UAB „Stiklo linija“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Banke, tikslu padengti UAB „Pajūrio rezidencijos“ įsiskolinimą UAB „Stiklo linija“ pagal vykdomąjį raštą (t.I, b.l.42-46). Kaip galima spręsti iš Trišalio susitarimo preambulės, susitarimas sudarytas įvertinant, jog ieškovė ir atsakovė negalėjo veikti viena be kitos suderintų veiksmų, be to, buvo suinteresuotos maksimaliai atgauti skolas. Tai pagrindžia nuostata, kurioje nurodyta, jog UAB „Pajūrio rezidencija“ be išankstinio raštiško Banko sutikimo neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims UAB „Pajūrio rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio turto, įskaitant butus / patalpas, esančius ( - ). Taip pat nuostata, kad ieškovės UAB „Stiklo linija“ naudai yra išduotas Vilniaus apygardos teismo 2009-05-20 vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. L2-3039-178/2008, pagal kurį buvo vykdomas 770 753,11 Lt skolos iš trečiojo asmens UAB „Pajūrio rezidencijos“ išieškojimas.
  2. Byloje nėra ginčo, jog Trišalis susitarimas iki 2010 metų kovo mėnesio buvo vykdomas. Ieškovei pervesta 3 923,11 Eur. Atsakovė 2016-06-09 raštu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2010-03-22 nutartimi UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, juridinio asmens restruktūrizavimo proceso metu restruktūrizuojamų įmonių veikla, pajamų skirstymas, išlaidų dengimas ir atsiskaitymai su kreditoriais yra vykdomi remiantis specialiosiomis teisės normomis.
  3. Atsakovė neįvykdė teismo nurodymo pateikti dokumentus, pagrindžiančius butų pardavimo lėšų pervedimą į sąskaitas, esančias Banke, ir jų paskirstymą. Iš byloje esančių butų pardavimo sandorių nustatyta, kad 3 butų pardavimo lėšos buvo pervestos į Banko sąskaitą, bet ne į UAB „Pajūrio rezidencija“ sąskaitą Banke. Atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl lėšos buvo pervestos į banko sąskaitą. Šios aplinkybės negalėjo paaiškinti ir UAB „Pajūrio rezidencija“ atstovė. Byloje nustatyta, jog su atsakovės leidimu viso parduota apie 50 butų (t. II, b.l.142, 144-151, t. III, b.l.1-116), ir lėšos, gautos iš pirkėjų, pervestos UAB „Pajūrio rezidencija“ sąskaitą Banke, išskyrus minėtus butus, kurie identifikuojami kaip ( - ) (t. IV, b.l.4-1534, t. V, b.l. 15-123).
  4. Ieškovei prašant taikyti atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę, tarp šalių kyla ginčas, ar atsiskaitant su ieškove turi būti taikomos Trišalio susitariamo nuostatos, ar restruktūrizavimo procesą reglamentuojančios normos dėl atsiskaitymo eiliškumo.
  5. Ieškovė įrodinėja, kad turi būti taikoma sutartis, nes Trišalio susitarimo 1.6 punkte nustatyta, kad Trišalis susitarimas yra neterminuotas, o jo galiojimo pabaiga numatyta dviem pagrindais: a) Trišalio susitarimo nustatyta tvarka ieškovei bus sumokėta ne mažiau, kaip 223 225,53 Eur (770 753,11 Lt) UAB „Pajūrio rezidencija“ skolos dalis; b) baigs galioti UAB „Pajūrio rezidencija“ ir atsakovės sudaryta kreditavimo sutartis. Atsakovė nurodė, kad sprendžiant dėl atsiskaitymo su ieškove turi būtų taikomos ĮRĮ nuostatos.
  6. Byloje nustatyta, jog kai UAB „Pajūrio rezidencija“ buvo du kartus iškelta restruktūrizavimo byla (Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi ir 2016-06-21 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-09-08 ir iki šiol jos pagrindu vyksta restruktūrizavimo procesas), tiek 2009-06-02 Trišalis susitarimas, tiek jo 2009-10-26 Pakeitimas Nr. 1 (t. I, b.l.50-52) jau buvo pasirašyti. Abiem dokumentais buvo siekiama padengti UAB „Pajūrio rezidencija“ įsiskolinimą UAB „Stiklo linija“ pagal vykdomąjį raštą (t.I, b.l.42-46). Trišalio susitarimo Pakeitimu, įvertinant, jog ieškovė taip pat naudojosi atsakovės suteikto kredito lėšomis, sutarta, kad lėšos bus pervedamos mokėjimo paskirtyje nurodant; „UAB Pajūrio rezidencija“ į UAB „Stiklo linija“ paskolinę sąskaitą Nr. ( - ) pagal sut. Nr. 1450807120132-02. Taigi iš sudarytų sutarčių turinio galima spręsti, kad ieškovė siekė tokiu būdu atsikaityti su atsakove.
  7. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad šie apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, t. y. teismui leidus parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą, trumpalaikiam turtui priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą, trumpalaikiam turtui priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai, suteikti garantijų, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymo.
  8. Ieškovė įrodinėja, jog Trišalis susitarimas privalo būti vykdomas ir UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo proceso metu. Anot ieškovės, tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1941-562/2017 nurodyta, jog galiojančios sutartys turi būti vykdomos ir vykstant restruktūrizavimo procesui, reiškia, kad nėra būtina į Restruktūrizavimo planą įtraukti (aptarti) Trišalio susitarimo nuostatas; (ii) Restruktūrizavimo plane nėra numatytas sutarčių, įskaitant Trišalį susitarimą nutraukimas (baigiamųjų kalbų 2.23, 2.24 punktai).
  9. Teismas nurodo, kad ieškovė netinkamai interpretuoja teismo motyvus, išdėstytus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1941-562/2017, t.y. atsiejant nuo bendro konteksto. Pirma, teismas pasisakė, jog pati RUAB „Stiklo linija“ nurodo, kad nagrinėjamu atveju pateiktame tvirtinti restruktūrizavimo plane nėra numatytas jokių sutarčių nutraukimas. Antra, teismas bendrai pasisakė, jog galiojančios sutartys turi būti vykdomos ir vykstant restruktūrizavimo procesui, nekonstatuodamas išimčių dėl visų įsipareigojimų vykdymo pagal patvirtintą planą ir pareikštus finansinius reikalavimus, atkreipdamas dėmesį, jog RUAB „Pajūrio rezidencija“ kreditoriai turėjo galimybę susipažinti su RUAB „Stiklo linija“ pasiūlymais bei į juos atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Teismas pažymėjo, jog pateiktas tvirtinti restruktūrizuojamos įmonės planas numato galimybę atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti ir vykdyti veiklą ateityje.
  10. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog Restruktūrizavimo 2017 m. plane nurodyta, kad nepaisant eilės objektyvių priežasčių, dėl ko bendrovė per pastaruosius metus negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams įmonės vadovybė mato geras perspektyvas įgyvendinti veiklos planus ir atsiskaityti su kreditoriais, kadangi pilnai įvykdytos Taikos sutarties (t. I, b.l.26-32) sąlygos padidins viso projekto vertę (18 psl.). Taigi įvertinus tokias plano nuostatas, nebuvo pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl visų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tame tarpe, ir Trišalio susitarimo su vėlesniais jo pakeitimais.
  11. Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentu, kad prasidėjus restruktūrizavimo procesui pats savaime bet koks įmonės veiklos vykdymas nėra draudžiamas. Netgi įmonės bankroto atveju kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014). Tačiau šioje byloje ieškovė siekia ne veiklos vykdymo užtikrinimui veiksmų atlikimo, o tik atsikaitymo už skolą, Trišaliame susitarime numatyta tvarka.
  12. Reikalavimas pervesti tris procentus lėšų nuo kiekvieno parduoto buto nėra didinantis restruktūrizuojamos įmonės turtą. Iš butų bei kito turto pardavimo gautos pajamos būtų naudotos ne su UAB „Pajūrio rezidencija“ veikla susijusioms išlaidoms, o išskirtinai atsiskaitant su ieškove, dalį sumos gaunant anksčiau nei hipotekos kreditorius. Tokiu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad jei būtų vykdomas Trišalis susitarimas bei jo pakeitimo nuostatos, tai būtų pažeistas ĮRĮ nuostatos bei restruktūrizavimo planas.
  13. Pagal ĮRĮ 12 straipsnio1 dalies 3 punktą restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Jeigu lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, nepakanka, likusioji nepatenkintų reikalavimų suma tenkinama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile. Jeigu restruktūrizavimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta (pirmąja) eile neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus (kreditorių) reikalavimai tiek, kiek jie viršija įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertę, tenkinami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile. ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, o pagal 4 dalį antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus, tarp jų reikalavimai dėl privalomųjų įmokų ir paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, reikalavimai dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų, ir likusieji iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, nepatenkinti ir viršijantys restruktūrizavimo metu neparduodamo įkeisto turto vertę, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai. Pagal ĮRĮ 13 straipsnio 7 dalį kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
  14. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, jog pradėjus Trišalio susitarimo dalyviui UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo procesą, susitarimo ir jo pakeitimų nuostatos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka specialiąją normą dėl nustatytos eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo. CK 6.156 straipsnis, reglamentuojantis sutarties laisvės principą, aiškiai nurodo, kad šalių valia yra ribojama imperatyviomis įstatymo normomis.
  15. Pasisakant dėl ieškovės argumento, kad Trišalio susitarimo vykdymas restruktūrizavimo byloje neprieštarauja hipotekos teisinių santykių esmei ir reglamentavimui, teismas nurodo, kad tuo atveju, kai hipotekos kreditoriui yra garantuotas atsiskaitymas su juo, tai ieškovas yra visiškai teisus.
  16. Trišaliame susitarime yra numatyta, kad Bankas įsipareigoja atsisakyti hipotekos parduotam Turtui/jo daliai pirkėjui pervedus visas lėšas į Banko išduotame rašte / sutikime / leidime ir šiame Susitarime nurodytas Banko ir Stiklo linijos sąskaitas (1.4.2 punktas, t.I, b.l.53-59). Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė susidūrė su situacija, kad ji yra hipotekos kreditorius, kuris turi spręsti, ar jo veiklos stabilumas bus išsaugotas, kai tiek trečiasis asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“, tiek ieškovė yra susidūrusios su mokumo problemomis, ir jis yra suteikęs šioms įmonėms kreditus. Būtent įstatyme todėl ir yra numatyta hipotekos kreditorių sauganti garantija, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą (ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalis).
  17. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė (hipotekos kreditorius ir didžiausias kreditorius UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo procese), turėdamas išimtinę teisę ir pareigą nustatyti įkeistų butų pardavimo sąlygas bei lemiamą balsą restruktūrizavimo plano tvirtinimo procese, visiškai (tiek per išduodamus sutikimus parduoti butus, tiek per sąskaitas, į kurias nukreiptinos Butų pardavimo lėšos, tiek per restruktūrizavimo plano derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procesą) kontroliavo butų pardavimo pajamų judėjimą ir skirstymą, tačiau savo įsipareigojimų pagal Trišalį susitarimą ieškovei neįvykdė, t. y. neužtikrino, kad 3% butų pardavimo pajamų būtų pervesta ieškovei, o gavęs lėšas už kelių butų pardavimą tiesiogiai, 3% dalies lėšų nuo visų už butų pardavimą UAB „Pajūrio rezidencija“ gautų lėšų, nepervedė į ieškovo atsiskaitomąją ir (arba) paskolinę sąskaitą kredito dengimui. Tuo, anot ieškovės, pasireiškė atsakovės atsakomybė už sutartinių santykių pažeidimą.
  18. Pagal įstatymą neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada asmeniui kyla atsakomybė (CK 6.246, 6.247 straipsniai).
  19. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.).
  20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).
  21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo butai nebuvo pardavinėjami. Tai, kad už butus, kurie identifikuojami kaip ( - ), buvo pervestos lėšos ne į įmonės SEB banke turimą sąskaitą Nr. ( - ), kaip tai numatyta 2017 m. restruktūrizavimo plano 4.5 skyriuje (36 psl.), sudaro ieškovei pagrindą reikšti netiesioginį ieškinį, siekiant apginti įmonės kreditorius ir pačios įmonės interesus, esant įstatyme nustatytam pagrindui, bet ne reikalauti priteisti tiesiogiai lėšas ieškovei, pažeidžiant patvirtintą finansinių reikalavimų eiliškumą.
  22. Ieškovė pati patvirtino, jog nuo 2009-06-05 po Trišalio susitarimo sudarymo už parduotus butus trečiasis asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ faktiškai iš pirkėjų gavo ne mažiau, kaip 3 439 630,78 Eur sumą. Taigi lėšas gavo ne atsakovė, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti, jog atsakovė iš jai sumokėtų pagal Trišalį susitarimą lėšų nuo savo dalies pervestų 3 proc. ieškovei, kai tai nėra numatyta pačiame susitarime.
  23. CK 6.50 straipsnis numato trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką, bet ne pareigą. Atsakovė nurodė, kad neprisėmė įsipareigojimo atsakyti už UAB „Pajūrio rezidencija“ skolą prieš UAB „Stiklo linija“. Teismas, įvertinęs Trišalio susitarimo ir jo pakeitimo nuostatas, sutinka su atsakove, jog jai nėra numatyta pareiga jokia forma atsakyti už UAB „Pajūrio rezidencija“ skolą.
  24. Trišalio susitarimo 1.4.3.

    12punkte numatyta, jog turto / jo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta Turto / jo dalies pirkėjo (arba pirkėjo kreditoriaus) prievolė 3 % (tris procentus) Turto / jo dalies pardavimo gautų lėšų (įskaitant ir sumokėtus avansus) pervesti tiesiogiai UAB „Stiklo linija“ į šio Susitarimo 1.1 punkte nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą kas turi būti laikoma tinkamu daliniu atsiskaitymu su UAB „Pajūrio rezidencija“ pagal sudaromą Turto / jo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi pagal sutartį būtent pardavus UAB „Pajūrio rezidencija“ turtą su ieškove bus atsikaitoma.

  25. Pagal Trišalio susitarimo 2.1 punktą „Bankas įsipareigoja, išduodamas Pajūrio rezidencijai raštą / sutikimą / leidimą parduoti Bankui įkeistą Turtą (bet kokią jo dalį), nurodyti jame privalomąją ir būtinąją sąlygą, kad turto / jo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti įtvirtinta nuostata, jog Turto / jo dalies pirkėjas (pirkėjo kreditorius) privalo 3 % (tris procentus) Turto pardavimo lėšų pervesti tiesiogiai į Susitarimo 1.1. punkte nurodytą Stiklo linijos sąskaitą. Šalys susitaria, jog tuo atveju, jeigu dėl bet kokų priežasčių Turto / jo dalies pirkėjas (pirkėjo kreditorius) 3 % (tris procentus) Turto pardavimo gautų lėšų, kuriuos pagal šio Susitarimo sąlygas privalo būti pervedamos tiesiogiai Stiklo linija, perveda ne tiesiogiai Stiklo linijai, o Bankui, Bankas įsipareigoja ne vėliau kaip tą pačią dieną po tokių lėšų gavimo jas pervesti į Stiklo linijos sąskaitą, nurodytą Susitarimo 1.1 punkte“.
  26. Pakeitimu Nr. 1 šalys jo 4 punkte sutarė pakeisti Susitarimo 2.1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.1, Bankas įsipareigoja, išduodamas Pajūrio rezidencijai raštą / sutikimą / leidimą parduoti Bankui įkeistą Turtą (bet kokią jo dalį), nurodyti jame privalomąją ir būtinąją sąlygą, kad Turto / jo dalies pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti įtvirtinta nuostata, jog Turto / jo dalies pirkėjas (pirkėjo kreditorius) privalo 3 % (tris procentus) Turto pardavimo lėšų pervesti tiesiogiai į Susitarimo 1,1. punkte nurodytą sąskaitą.“
  27. Palyginus redakcijas, daroma išvada, jog buvo atsisakyta Banko pareigos ne vėliau kaip tą pačią dieną po lėšų gavimo jas pervesti į Stiklo linijos sąskaitą, nurodytą Susitarimo 1.1 punkte, kai pirkėjas lėšas perveda ne tiesiogiai UAB „Stiklo linija“, o iš pakeitimo Nr. 1 turinio galima spręsti, jog už teisingą lėšų paskirstymą yra atsakingas skolininkas UAB „Pajūrio rezidencija“. Tai reiškia, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą, kuri būti lygi 3 procentams turto pardavimo lėšų, nes tokios atsakomybės sutartimi nenumatyta, todėl ieškovės argumentai dėl sutarties pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CK 6.205 straipsnis).
  28. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo suteiktų leidimų pagrindu iš butų pardavimų gavo 430 227,62 Eur (t. II, b. l. 161). Tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos pagal Trišalį susitarimą numatyti nukreipimą 3 % ieškovei, negalima laikyti, jog yra netiesioginis priežastinis ryšys su ieškovės įrodinėjama žala (CK 6.247 straipsnis), nes restruktūrizuojamos įmonės ir jos turto valdymą prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius, o už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą yra atsakingi įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, Bankui pervesta iš lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą, o tai atitinka ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalį ir restruktūrizavimo planą. Nurodytas imperatyvus įstatyminis reglamentavimas patvirtina, kad hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius iš įkeisto turto.
  29. Net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų galima svarstyti netiesioginio priežastinio ryšio galimybę atsakovės atsakomybei kilti pagal sutartį, tai būtina įvertini, jog Trišalio susitarimo 5.7 punktas numato, jog „šalys susitaria, kad esminių Susitarimo sąlyga nurodytų Susitarimo 1.4.3. ir 2.1 punktuose, nevykdymas yra pagrindas nutraukti Susitarimą dėl Banko kaltės“. Taigi atsakovei nekyla pareiga netesybų ir/ar kita forma atsakyti tokio dydžio suma ieškovei, jei bankas išdavė raštą / sutikimą / leidimą parduoti Bankui įkeistą turtą (bet kokią jo dalį), nenurodydamas jame salygos, kad turto / jo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti įtvirtinta nuostata, jog Turto / jo dalies pirkėjas (pirkėjo kreditorius) privalo 3 % (tris procentus) Turto pardavimo lėšų pervesti tiesiogiai į Susitarimo 1.1. punkte nurodytą UAB „Stiklo linija“ sąskaitą.
  30. RUAB „Pajūrio rezidencija“ 2017 m. plane nurodyta, kad esmine restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ir sėkmingo restruktūrizavimo proceso sąlyga yra įmonės prisiimtų Taikos sutartimi įsipareigojimų tinkamas įvykdymas, tai yra nekilnojamojo turto komplekso ,,Pajūrio rezidencija" B korpuso statinių išskaidymas turtiniais vienetais, detaliojo planavimo dokumento sprendiniu įgyvendinimas, statybos darbų atlikimas užbaigiant statinius iki 100 proc. baigtumo, jų statybos užbaigimo procedūra, pripažįstant juos tinkamais naudoti ir statinių būklės baigtumo įregistravimas bei daiktinių teisių į juos suvaržymą išregistravimas Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip iki 2018-07-01. Taip pat nustatyta, jog nutraukus restruktūrizavimo planą prieš terminą Bendrovei jo neįvykdžius, o taip pat sėkmingai pabaigus retsruktūrizavimo bylą, parduoto turto pirmosios eiles hipotekos kreditorius ir lėšų įkaito turėtojas pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą AB SEB bankas turi teise nusirašyti visas įmonės sąskaitose ,,A" ir ,,B" sukauptas lėšas savo finansinio reikalavimo dengimui.
  31. Įvertindamas šią plano nuostata teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės argumentas, jog atsakovė pažeidė Trišalį susitarimą, todėl privalo jai sumokėti UAB „Pajūrio rezidencija“ turimą skolą, yra neatitinkantis prievolės esmės, nes tokio pobūdžio sankcija, kaip nurodyta šio sprendimo 44, 45 punktuose atsakovei nenumatyta, o taip pat pažeidžia

    13RUAB „Pajūrio rezidencija“ 2017 m. plano nuostatas bei ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalį.

  32. Tai, kad Trišalio susitarimo metu ieškovės naudai buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį vykdytas 223 225,53 Eur (770 753,11 Lt) skolos iš UAB „Pajūrio rezidencija“ išieškojimas, nekeičia hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Ieškovė taip pat remiasi argumentu, kad vykdant skolos išieškojimą jos naudai buvo areštuotas UAB „Pajūrio rezidencija“ turtas, įskaitant atsakovei įkeistą kompleksą, kuri siekdama sau finansinės naudos, t. y., kad būtų panaikinti areštai UAB „Pajūrio rezidencija“ turtui ir parduodami įkeisti butai, inicijavo Trišalio susitarimo pasirašymą. Tačiau arešto aplinkybė nebėra aktuali, nes ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, o įmonė veikia pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą, tenkinant finansinius reikalavimus ĮRĮ 13 straipsnio nustatyta tvarka, ir, kaip jau nurodyta, atsakovės įkeitimu užtikrinti reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės. Ieškovė būtent ir reiškia 3 proc. vertės reikalavimą į parduodamą įkeistą turtą, o tai nėra suderinama su imperatyviomis įstatymo normomis.
  33. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ĮRĮ nuostatos (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalis) įtvirtina du draudimus, galiojančius nuo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento. Pirma, draudimą vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šis draudimas skirtas restruktūrizuojamai įmonei. Antra, draudimą išieškoti skolas iš restruktūrizuojamų įmonių. Šis draudimas skirtas tokių įmonių kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą restruktūrizavimo proceso metu bei užkirsti kelią kreditoriams varžytis dėl įmonės turto.
  34. Ieškovė nurodė, kad jos Kreditavimo sutarties 2009-10-26 Pakeitime Nr. 2 (7.1 punkte) nustatyta, kad atsakovė 1/3 lėšų, gautų į atsakovės sąskaitą pagal Trišalį susitarimą, įsipareigoja nukreipti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, o likusi 2/3 dalis pagal Trišalį susitarimą gautinų lėšų, bet ne daugiau, kaip 86 886,01 Eur (300 000,00 Lt) nukreipiama ieškovės įsiskolinimui pagal pačios ieškovės Kreditavimo sutartį AB SEB banke. Ieškovė įrodinėja, jog tai reiškia, kad nuo Trišalio susitarimo ir ieškovės Kreditavimo sutarties su atsakove AB SEB banku 2009-10-26 dienos pakeitimų, 3% ieškovės gautina suma turėjo būti ne tik mažinama UAB „Pajūrio rezidencija“ skola ieškovei pagal Taikos sutartį, bet ir atitinkamai dengiami jos įsipareigojimai AB SEB bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį.
  35. Teismas, įvertinęs šį argumentą, sprendžia, kad ieškovė siekia skolų užskaitymo, tačiau ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio argumentai dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovei atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

14Dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo

  1. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė pažeidė CK 6.237 straipsnį, nes elgdamasi nesąžiningai vienu metu ieškovės sąskaita dengė tiek UAB „Pajūrio rezidencija“, tiek ir ieškovės įsipareigojimus atsakovei.
  2. CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Tokios prielaidos yra: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinka ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).
  3. Ieškovė tiek reikšdama reikalavimus dėl sutartinės atsakomybės taikymo, tiek ir dėl nepagrįsto praturtėjimo, kaip savo turto netekimą nurodo atsakovės naudą iš jai pervestų ir naudotų pinigų, pardavus UAB „Pajūrio rezidencija“ turtą ir negavus nuo tos sumos 3 procentų.
  4. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant, ar atsakovė gavo naudos, o ieškovė patyrė tokio pat dydžio nuostolius, atsižvelgtina į tai, kad nors atsakovė ginčo laikotarpiu gavo tam tikras lėšas, kurios jai sumokėtos pardavus turtą, tačiau įmokos atitiko ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalį, atliktos nepažeidžiant kitų kreditorių interesų. Atsakovė savo teisę realizavo patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė gavo nepagrįstą naudą, o ieškovė dėl to patyrė nuostolių, kitaip tariant, kad ji patyrė turtinių praradimų, kurie turėtų būti kompensuojami per nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsižvelgiant į šią išvadą, ieškovės argumentas, kad atsakovės gautos iš turto pardavimo lėšos, kai turtas buvo parduodamas nenurodant leidime sąlygos dėl 3 procentų pervedimo ieškovei ir tai paveikė jai žalos atsiradimą, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
  5. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 120 193,69 Eur sumos, kurią sudaro 99 265,82 Eur skola dėl apskaičiuotų kaip neįvykdytų įsipareigojimų pagal Trišalį susitarimą ir 20 927,87 Eur priskaičiuotų palūkanų, atmetama kaip neįrodytus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog ieškinys neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), atmetamas kaip išvestinis ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos skolos sumos nuo kreipimosi su šiuo ieškiniu į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

15Dėl ieškinio sumažinimo

  1. Ieškovė nurodė, kad įvertinus teismo išreikalautus ir į bylą atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Pajūrio rezidencija“ pateiktus dokumentus (t. V, b. l. 9-13), nustatyta, kad po 2009-06-05 Trišalio susitarimo sudarymo už parduotus butus trečiasis asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ faktiškai iš pirkėjų gavo 3 439 630,78 Eur sumą; 3% nuo šios sumos sudaro 103 188,92 Eur. Atitinkamai, įvertinusi iki šiol pagal Trišalį susitarimą pervestą 3 923,11 Eur sumą ir pridėjus priskaičiuotas palūkanas, ieškovė sumažino iki 120 193,69 Eur dydžio reikalavimą, kurį sudaro 99 265,82 Eur neįvykdyti įsipareigojimai pagal Trišalį susitarimą ir 20 927,87 Eur priskaičiuotos palūkanos. Taigi ieškovė nurodo, kad vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 1 dalimi atsisako 49 968,67 Eur ieškinio reikalavimų dalies.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio iš dalies atsisakymo argumentus, sumažinant reikalavimą, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog reikalavimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl jis priimamas (CPK 140 straipsnio 1 dalis), civilinė byla Nr. e2-748-803/2018 šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės reikalavimas atmestas, todėl jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o bylos iš dalies nutraukimas neveikia teisinio rezultato dėl išnagrinėtų reikalavimų pasisakius dėl bylos esmės (CPK 94 straipsnis). Taip pat teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovės ir UAB „Pajūrio rezidencija“ bei remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), ieškovui atsisakius ieškinio atsakovui, bei įvertinus aplinkybes, dėl kurių patenkintas atsakovo priešieškinis, t.y. baudžiamosios bylos aplinkybes.
  2. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Dėl to teismas nurodo, kad kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 pateiktais išaiškinimais negalėjo būti vadovaujamasi šioje byloje, nes ieškovė neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Pajūrio rezidencija“ be pagrindo pasisavino pinigus ar kitų jo deliktinės atsakomybės pagrindų.
  3. Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į byloje sprendžiamo ginčo sudėtingumą, bylos apimtį (6 tomai) ir atliktus procesinius veiksmus, prašo priteisti 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog byloje yra pateiktas 2017-07-21 atsiliepimas į ieškinį, 2017-09-08 triplikas, sutrinkti rašytiniai įrodymai, o prašoma bendra priteisti suma nesiekia Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamų dydžių, todėl iš ieškovės priteisiama 2000 Eur ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų.
  4. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Priešingu atveju, atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovei iš ieškovės priteistinas 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
  5. Bylą nagrinėjant teisme, patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia 3 Eur sumos ir tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.).

17Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

18nutraukti civilinę bylą Nr. e2-748-803/2018 dalyje dėl 49 968,67 Eur sumažinto reikalavimo, o kitoje dalyje atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,STIKLO LINIJA“ ieškinį.

19Priteisti iš ieškovės BUAB ,,STIKLO LINIJA“ (juridinio asmens kodas 124903418) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės AB „SEB BANKAS“ (juridinio asmens kodas 112021238) naudai.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai