Byla 2-28568-807/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovui O. V., trečiasis asmuo UAB „Automusonas“, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo O. V. 1 040,33 eurų žalą, 5 procentų procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 10 d. tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 258 ir jos priedas Nr. 8, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus privalomus mokėjimus iš UAB „Automusonas“, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“ įgijo skolos reikalavimo teisę iš UAB „Automusonas“. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu teismo sprendimu UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai iš UAB „Automusonas“ priteisė 658,83 Lt skolą, 20,33 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 1003 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. kovo 24 d. UAB „Automusonas“ sumokėjo 57,92 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Automusonas“, tačiau teismas atsisakė iškelti bankroto bylą kadangi įmonės nuosavas turtas yra kelis kartus mažesni nei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Ieškovas daro išvadą, kad aktualios sutarties galiojimo metu UAB „Automusonas“ direktoriaus ir vienintelio akcininko O. V. veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, privedę įmonę prie situacijos, kai ši taptų nemoki ir neatsiskaitytų su kreditoriais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. birželio 12 buvo įteiktas ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 10 d. tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 258 ir jos priedas Nr. 8, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus privalomus mokėjimus iš UAB „Automusonas“, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“ įgijo skolos reikalavimo teisę iš UAB „Automusonas“. 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu teismo sprendimu UAB „Reikalavimas.lt“ naudai iš UAB „Automusonas“ priteisė 658,83 Lt skolą, 20,33 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 1003 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 24 d. UAB „Automusonas“ sumokėjo 57,92 Eur sumą. Nustatyta, kad buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Automusonas“, tačiau teismas atsisakė iškelti bankroto bylą kadangi įmonės nuosavas turtas yra kelis kartus mažesni nei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Ieškovas daro išvadą, kad aktualios sutarties galiojimo metu UAB „Automusonas“ direktoriaus ir vienintelio akcininko O. V. veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, privedę įmonę prie situacijos, kai ši taptų nemoki ir neatsiskaitytų su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad šią sumą atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs.

8Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

9Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

10Atsižvelgiant į tai, atsakovo neveikimas lemia ne tik Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintų vadovo pareigų, bet ir įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nevykdymą, todėl laikytina, kad atsakovas tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Be kita ko, atsakovui neįvykdžius savo pareigų padidėjo įmonės skolos. Atsižvelgiant į tai, neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo, atsakovas neteisėtais veiksmais sukelė įmonei bei jos kreditoriams žalą. Taigi esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovo kaltei esant preziumuojamai, laikytina, kad atsakovui remiantis Civilinio kodekso 6.245 straipsniu kyla civilinė atsakomybė dėl 1 040,33 Eur žalos atsiradimo. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, jokių savo civilinę atsakomybę dėl žalos atsiradimo eliminuojančių įrodymų nepateikė, dėl ko konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 040,33 Eur žalos atlyginimo pagrįstas.

11Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 040,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

12Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 339,61 Eur

13Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

14Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

15ieškinį tenkinti visiškai.

16Priteisti iš atsakovo O. V., a. k. ( - ) 1 040,33 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 33 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 1 040,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 339,61 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“, į. k. 302642184, naudai.

17Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

18Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

19Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai