Byla e2A-847-565/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovams V. L. ir A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2 540,99 EUR (8 773,52 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad ieškovo apdraustas butas, esantis ( - ), 2013-06-12 buvo užlietas iš buto, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausančio atsakovams. Ieškovas atlygino draudėjui dėl buto užpylimo patirtą žalą – už buto remonto darbus išmokėjo draudėjui 8 773,52 Lt draudimo išmoką. Atsakovai pripažino, kad butas buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto dėl bute trūkusio rankšluosčių džiovintuvo, tačiau atsisakė sumokėti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovo vertinimu, jeigu rankšluosčių džiovintuvas ar radiatorius yra viename iš daugiabučio namo butų, už žalą, atsiradusią dėl šių objektų netvarkingumo, atsako ne visi daugiabučio namo butų savininkai, bet tik to buto, kuriame yra šie objektai, savininkas. Asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t.y. dėl atsakovų bute trūkusio rankšluosčių džiovintuvo, todėl atsakovai turi grąžinti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką.su

6Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

7Atsakovai nurodė, kad rankšluosčių džiovintuvas yra neatskiriama pastato karšto vandens sistemos dalis. Vandens tekėjimą, trūkus rankšluosčių džiovintuvui, namo administratorius sustabdė tik po 2,5 val. Patalpa, iš kurios galima užsukti vandenį, yra rakinama bei namo gyventojams neprieinama. Tai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, kad rankšluosčių džiovintuvas yra bendroji pastato inžinerinė sistema, o atsakovai nėra jo valdytojai ir negali jam daryti fizinio ar ūkinio poveikio. Pareiga prižiūrėti pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektus tenka namo administratoriui, o ne atsakovams. Iš rankšluosčių džiovintuvo išorės atsakovai, nebūdami šios srities specialistai, negalėjo spręsti, kad džiovintuvui yra būtinas remontas, galimo džiovintuvo sprogimo jie negalėjo numatyti. Rankšluosčių džiovintuvas buvo naujas, atsakovų pakeistas nelaukiant, kol senasis praras džiovintuvas praras savo savybes ir taps nesaugus. Protingas ir apdairus žmogus negalėjo tikėtis, kad iš esmės naujas rankšluosčių džiovintuvas yra susidėvėjęs ar kitaip praradęs savo technines savybes. Džiovintuvas buvo keičiamas su namo administratoriaus žinia, nes jo keitimo metu buvo būtina išjungti vandens cirkuliavimą pastato karšto vandens sistemoje. Iš rankšluosčių džiovintuvo nuotraukų matyti, kad jis sprogo, savo konstrukcijoje suformuodamas apie 3 kv. cm skylę. Tai ne ilgalaikio poveikio rezultatas, o staigus konstrukcijos pokytis, kurio atsakovai numatyti negalėjo.

8Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko.

9Trečiasis asmuo nurodė, kad namo administratorius rūpinasi namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatine priežiūra, o butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančią ir jiems nuosavybės teise priklausančią inžinierinę įrangą pareigą prižiūrėti turi patys savininkai. Užliejimo šaltinis – rankšluosčių džiovintuvas, kuris yra atsakovams priklausančiame bute. Pagal 2013-01-07 Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. VB-14-000007-2, rankšluosčių džiovintuvas yra karšto vandens sistemos dalis, kuri yra butų savininkų nuosavybėje. Atsakovai privalėjo tinkamai prižiūrėti ir rūpintis, kad jų bute esantčio rankšluosčių džiovintuvo būklė būtų tvarkinga, nekeltų pavojaus kitų asmenų valdomam turtui.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 2 540,99 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-03-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymą ieškovų prašymu teismas išdėstė dešimčiai mėnesių.

12Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir D. U. 2010-08-12 buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 220 0012882/2010 dėl draudžiamo objekto – buto, esančio ( - ). Draudimo periodas – nuo 2010-08-12 iki 2020-12-01. D. U. pateikė pranešimą apie draudiminį įvykį, ieškovas 2013-06-14 atliko nekilnojamojo turto techninę apžiūrą, kuria fiksavo nustatytus trūkumus. UAB „Viršuliškių būstas“ 2014-02-10 rašte Nr. VB-RS-14-0017 nurodė, kad 2013-06-12 avarinė tarnyba gavo pranešimą dėl ( - ) buto užpylimo. Atvykus į vietą, buvo išjungtas karšto vandens tiekimas namui. Nustatyta, kad avarijos priežastimi buvo trūkusi rankšluosčių džiovykla, esanti ( - ) buto privačiose patalpose. Tokios pačios aplinkybės iš esmės nurodytos ir UAB „Viršuliškių būstas“ 2014-04-03 rašte Nr. VB-RS-14-0044. Į bylą teiktas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuris siejamas su daugiabučiu namu, esančiu ( - ). UAB „Viršuliškių būstas“ 2014-08-12 el. laiške nurodė, kad duomenų apie gyvatuko keitimą neturi. Į bylą teiktos trūkusio gyvatuko nuotraukos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso V. L. ir A. M. po ½ dalį. V. L. ir A. M. gyvenamosios vietos deklaruotos nurodytu adresu. Į bylą teikti įrodymai apie atliktus remonto darbus po užliejimo adresu ( - ), bei išrašyta 9 073,52 Lt sąskaita-faktūra pirkėjui D. U.. Atskaičius sutartyje nustatytą 300 Lt frančizę, buvo priimtas sprendimas išmokėti D. U. 8 773,52 Lt draudimo išmoką. Ieškovas teikė pretenzijas dėl žalos atlygimo, o V. L., atsakydama į reiškiamas pretenzijas, nesutiko atlyginti žalą.

13Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina jo išmokėtą draudimo išmoką, o kartu ir patirtą žalą 2 540,99 EUR sumai. Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių atsakovai neginčijo. Atsakovai taip pat neginčijo aplinkybės, kad vanduo užliejo patalpas būtent iš jų buto. Kaip procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai, jie patys ėmėsi veiksmų pakeisti rankšluosčių džiovintuvą. Taigi, šiuo atveju būtent patiems atsakovams tenka ir jų bute esančio rankšluosčių džiovintuvo priežiūra, kuriuo faktiškai gali naudotis tik patys atsakovai. Iš atsakovų į bylą teiktos džiovintuvo fotonuotraukos bei aplinkybių apie įvykusį įvykį darytina išvada, kad žalos šaltinis buvo būtent pačių atsakovų įsigytas ir pakeistas rankšluosčių džiovintuvas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pasisakyta: „gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai (įrenginiai) būtų tinkamai naudojami ir kad būtų išvengta avarijų. Dėl to šildymo sistemos technine būkle, jos laiku atliekama priežiūra turi rūpintis visi daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturčiai. Už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes“. „<...> tais atvejais, kai bendrosios jungtinės nuosavybės objektas yra valdomas ne visų savininkų, bet tik vieno ar kelių iš jų, už žalą, padarytą šių objektų, atsako tik tas ir tie savininkai, kurie naudojosi šiais objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad būtent iš jiems priklausančio rankšluosčių džiovintuvo išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala. Taigi, atsakovai neprižiūrėjo džiovintuvo tokia apimtimi, kad nekiltų žala.

14Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, jog už kilusią žalą atsakomybė kyla kitiems subjektams, o ne jiems. Pagal 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punktą, viena iš administratoriaus funkcijų yra atlikti namo inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351, 5.1.4 punkte numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5. punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą; 5.6. punkte numatytas šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties vykdymas ir kontrolė. Atsakovų teiginiai, kad namo administratorius UAB „Viršuliškių būstas“ tik po ilgo laiko užsuko vandenį, nesudaro pagrindo teigti, jog už kilusią žalą atsakingas namo administratorius, tačiau tuo atveju, jeigu, atsakovų įsitikinimu, administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, susijusius su žalos padarinių šalinimu, atsakovai turi procesinę teisę reikšti namo administratoriui reikalavimus kitoje civilinėje byloje.

15Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas ieškovo reikalavimą atsakovams dėl draudimo išmokos solidariai priteisimo patenkino.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Rankšluosčio džiovintuvas yra bendro naudojimo objektas. Teismas, spręsdamas, kad jis yra atsakovų asmeninė nuosavybė, šių teiginių nepagrindė įtikinamai. Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros ir sanitarinė įranga. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d., be kita ko, rankšluosčio džiovintuvai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, todėl priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Gyvatukas (rankšluosčių džiovintuvas) jokiomis sklendėmis ar apskaitos prietaisais ar kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis nėra atskirtas, todėl jis laikytinas bendrąja statinio inžinerine sistema ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, nustatančio statinio statybos rūšis. Bendrojoje inžinerinėje sistemoje esanti sklendė, ventilis ar kita vartotojo atsakomybės ribas nustatanti priemonė yra esminė nustatant, ar inžinerinė sistema yra bendroji, ar vartotojo. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovai savarankiškai negali išjungti karšto vandens cirkuliacijos gyvatuke, kuris yra pastato karšto vandens sistemos dalis (tai gali padaryti tik administratorius), negali jam daryti fizinio ar ūkinio poveikio, neturi reikiamos kompetencijos tai daryti, be to, vandens užsukimas gyvatuke daro įtaką visą likusią namo inžinerinę sistemą, todėl gyvatukas tenkina ne tik atsakovų individualius poreikius, nes jis yra vientisa ir neatskiriama pastato karšto vandens sistemos dalis. Vilniaus apygardos teismas savo 2014-05-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014 nurodė, kuo skiriasi vartotojo inžinerinė sistema nuo bendrosios inžinerinės sistemos, bei kas už kurią sistemą turi atsakyti. Atsakovai jokių veiksmų, kurie paskatintų gyvatuko trūkimą nėra padarę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė prieš tai nurodyta teismų praktika, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-378/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-24 teismų praktikos apžvalga Nr.30, kuriose iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos ir neatitinka šių dienų materialinio teisinio reguliavimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 p., pagal kurį viena iš administratoriaus funkcijų yra atlikti namo inžinerinių sistemų techninę priežiūrą.
  2. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2-4 p., nes visiškai nepasisakė dėl atsakovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų, taip pat nenurodė, kodėl tokie atsakovų argumentai yra atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-27/2012). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas niekaip nepasisakė dėl atsakovų pateiktos teismų praktikos ir materialinių teisės normų, kurios aiškiai nurodo, kad gyvatukas yra bendroji inžinerinė sistema, valdoma trečiojo asmens, todėl teismo išvados yra neargumentuotos ir iš esmės klaidingos.
  3. Atsakovai nėra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kuriai priklauso ir gyvatukas, valdytojai, todėl jie negali atsakyti pagal CK 6.266 str. Dėl įvykusios žalos turėtų atsakyti trečiasis asmuo remiantis CK 6.266 str. Pastato bendrųjų objektų, taip pat ir gyvatuko valdytojas yra trečiasis asmuo. Ieškinyje nėra įrodytas joks teisinis pagrindas, dėl kurio atsakovams turėtų kilti atsakomybė vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Pažymi, kad iš sprogusio gyvatuko išorės atsakovai, nebūdami šios srities specialistai, negalėjo spręsti, kad jam yra būtinas koks nors remontas, ir galimo gyvatuko sprogimo jie negalėjo numatyti, juo labiau, kad gyvatukas buvo naujas. Protingas ir apdairus žmogus negalėjo tikėtis, kad iš esmės naujas gyvatukas yra susidėvėjęs, ar kitaip praradęs savo technines savybes. Todėl atsakovai nėra kalti dėl įvykusio įvykio. Pačią gyvatuko keitimo procedūrą atliko namo administratorius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai gyvatukui būtų padarę kokį nors fizinį poveikį, todėl nenustatančius jokių neteisėtų jų veiksmų, dėl kurių gyvatukas galėjo trūkti, negalima. Iš pateiktų sprogusio gyvatuko nuotraukų matyti, kad savo konstrukcijoje sprogdamas jis suformavo apie 3 kv.cm. skylę. Taigi tai yra ne ilgalaikio poveikio, kaip pvz. rūdijimo, rezultatas, o staigus konstrukcijos pokytis, kurio atsakovai numatyti negalėjo. Teismas, grįsdamas savo sprendimą dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-299/2008 ir nesivadovavo aktualia praktika, sprendžiant ginčus dėl pastato bendrojoje inžinerinėje sistemoje įvykusių avarijų, t.y. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2015.
  4. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, remiantis kaip tikrais tik ieškovo teiginiais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

18Ieškovas Seesam Insurance AS ir trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ nesutiko su apeliaciniu skundu. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais argumentais.

  1. Gyvatukas yra ypatinga daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis, už kurią atsako tik buto, kuriame gyvatukas įrengtas savininkai. Kasacinio teismo išaiškinimams senaties nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė savo sprendime nurodytus precedentus. Radiatoriai, taip pat kaip ir gyvatukai, pagal DNSB įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. yra bendroji pastato inžinerinė sistema ir yra pastato bendro naudojimo objektas, ką teigia ir atsakovai. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai yra ypatingi bendrosios pastato inžinerinės sistemos objektai, kadangi jais turi galimybę naudotis ne visi namo butų savininkai, bet šie objektai tenkina išimtinai tik to buto, kuriame jie yra, savininkų interesus. Atsakovai, keisdami gyvatuką, namo butų savininkų sutikimų nerinko ir gyvatuką pasikeitė savo nuožiūra, t.y. laikė save vieninteliais gyvatuko savininkais/valdytojais ir elgėsi kaip vieninteliai gyvatuko savininkai/valdytojai, todėl atsakovų argumentai, kad jie nėra atsakingi už įvykį, yra nepagrįsi.
  2. Atsakovų teigimu, jie nėra šios srities specialistai, todėl negalėjo suprasti, kad naujasis gyvatukas yra susidėvėjęs. Taigi rinkdamiesi ir keisdami senąjį gyvatuką nauju savo nuožiūra įsigytu gyvatuku, parinko ir sumontavo nekokybišką ar jų butui netinkamą gyvatuką, kuris netrukus surūdijo ir dėl to prakiuro. Nors atsakovai teigia, kad gyvatuko keitimą derino su daugiabučio namo administratoriumi, tačiau nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, priešingai, trečiojo asmens viename iš el. laiškų ieškovui nurodė, kad atsakovai gyvatuko keitimo su jais nederino ir trečiasis asmuo apskritai duomenų apie tai, kad gyvatukas atsakovų bute buvo keistas, neturi. Todėl atsakovai gyvatuką keitė nekvalifikuotai, savo nuožiūra, be šios srities specialistų pagalbos.
  3. Atsakovės V. L. sutuoktinis teismo posėdžio metu kaip liudininkas patvirtino, kad gyvatuko keitimu rūpinosi jis ir jo sutuoktinė, jie patys 2013-06-12 trūkusį gyvatuką savo asmeninėmis lėšomis įsigijo „Senukai“ prekybos centre, taip pat nurodė, kad jam pavyko išsiaiškinti, kad gyvatukas trūko dėl gamybinio broko. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad gyvatukas toje vietoje, kurioje trūko, yra stipriai surūdijęs iš vidaus ir rūdys yra matomos gyvatuko paviršiuje. Pažymi, kad korozija yra ilgas procesas, kuris atsakovų turėjo būti pastebėtas dar iki įvykio dienos, tačiau dėl atsakovų nepakankamo dėmesio nebuvo pakeistas nauju ar suremontuotas laiku, todėl lėmė 2013-03-12 kaimyninio buto užliejimą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

22Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovo ir D. U. 2010-08-12 buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 220 0012882/2010 dėl draudžiamo objekto – buto, esančio ( - ), draudimo periodas – nuo 2010-08-12 iki 2020-12-01. D. U. pateikė ieškovui pranešimą apie draudiminį įvykį. UAB „Viršuliškių būstas“ 2014-02-10 rašte Nr. VB-RS-14-0017 nurodė, kad 2013-06-12 avarinė tarnyba gavo pranešimą dėl buto, esančio ( - ), užliejimo. Nustatyta, kad užliejimo priežastimi buvo bute, esančiame ( - ), trūkęs rankšluosčių džiovintuvas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso atsakovams. Į bylą teikti įrodymai apie bute, esančiame ( - ), dėl užliejimo atliktus remonto darbus 9 073,52 Lt sumai. Atskaičius draudimo sutartyje nustatytą 300 Lt frančizę, ieškovas išmokėjo D. U. 2 540,99 Eur (8 773,52 Lt) draudimo išmoką.

23Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 1 d. pastato bendrojo naudojimo objektams, be kitų, priklauso bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.).

24Ieškovo apdraustas butas buvo užlietas trūkus atsakovams priklausančiame bute esančiam rankšluosčių džiovintuvui. Rankšluosčių džiovintuvas yra ypatingas pastato bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos objektas, kadangi jis tenkina tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininko poreikius, be to, džiovintuvu turi galimybę naudotis ir valdyti tik to buto, kuriame jis yra įrengtas, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už bute esančių centrinio šildymo sistemos vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2005, 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga). Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr.3K-3-483/2005 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau 2005-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2005 suformuluota taisyklė, kad už bute esančios bendros pastato sistemos dalių tvarkingumą atsako to buto, kuriame jos yra, savininkai, taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2014-05-22 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1237-450 buvo sprendžiama dėl ribos tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kad atsako už konkrečiame bute esančios bendros pastato sistemos dalies tvarkingumą, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi.

25Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr.1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, be kitų, kaip atliekama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir kašto vandens sistemomis priežiūra (Aprašo 1 p.). Aprašo 3 priedo 17 lentelės Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas 33 p. nustatyta, kad bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžiai apžiūrimi iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą arba iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje. Aprašo 3 priedo 1 paveiksle pavaizduota pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribų schema. Karšto vandens sistemos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribos apibrėžtos žymomis C-C1 ir C1-C2. Iš šios schemos bei pastato ir buto karšto vandens tiekimo schemos dalies matyti, kad žymomis C1-C2 apibrėžtos ribos yra iki bute esančio rankšluosčių džiovintuvo. Tai patvirtina, kad už bute esančių rankšluosčių džiovintuvų priežiūrą atsakovo to buto savininkas.

26Nors atsakovai nurodė, kad jie buvo pakeitę rankšluosčių džiovintuvą nauju, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (naujo džiovintuvo pirkimo dokumentų, įrodymų, kad buvo kreiptasi į trečiąjį asmenį dėl karšto vandens tiekimo išjungimo) atsakovai nepateikė. Byloje pateiktos sprogusio džiovintuvo nuotraukos duoda pagrindą abejoti atsakovų teiginiais, kad gyvatukas buvo naujas ir sprogo ne dėl ilgalaikio neigiamo poveikio, kaip surūdijimas, bet dėl staigaus konstrukcijos pokyčio, galimai dėl gamybinio broko, nes iš nuotraukų džiovintuvo sprogimo vietoje aiškiai matyti džiovintuvo surūdijimo žymės. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai neužtikrino tinkamos rankšluosčių džiovintuvo priežiūros, laiku nepakeitė surūdijusio džiovintuvo kitu, dėl ko džiovintuvas sprogo.

27Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos 280 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovų V. L. ir A. M. Seesam Insurance AS Lietuvos filialo naudai lygiomis dalimis 280 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti... 5. Ieškovas nurodė, kad ieškovo apdraustas butas, esantis ( - ), 2013-06-12... 6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.... 7. Atsakovai nurodė, kad rankšluosčių džiovintuvas yra neatskiriama pastato... 8. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko.... 9. Trečiasis asmuo nurodė, kad namo administratorius rūpinasi namo butų ir... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinį patenkino –... 12. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir D. U.... 13. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina jo... 14. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, jog... 15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo... 18. Ieškovas Seesam Insurance AS ir trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovo ir D. U. 2010-08-12 buvo... 23. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise... 24. Ieškovo apdraustas butas buvo užlietas trūkus atsakovams priklausančiame... 25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr.1-229... 26. Nors atsakovai nurodė, kad jie buvo pakeitę rankšluosčių džiovintuvą... 27. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovų V. L. ir A. M. Seesam Insurance AS Lietuvos filialo...