Byla 2A-1237-450/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei V. Š., tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, UAB „Priemiestis“, AB „Axis Industries“, UAB „Santermita“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės V. Š. 2243,34 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-25 buvo užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). Vandens nuotėkis buvo iš atsakovei priklausančio buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, kurios metu iš atsakovės buto per lubas prasiskverbė didelis kiekis karšto vandens, dėl ko ieškovei priklausančiam butui buvo padaryta žala.

5Atsakovė V. Š. su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui. Jos (atsakovės) bute UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai atliko karšto vandens skaitliuko keitimo darbus, po ko dėl trūkusio karšto vandens ventilio, kuris yra bendro naudojimo įranga, ir ją turi prižiūrėti namo administratorius UAB „Priemiestis“, įvyko avarija.

6Trečias asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovės užsakymu rangovas UAB „Axis Industries“ vykdė karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo darbus daugiabučiame name ( - ). UAB „Vilniaus energija“ nėra susijusi su ieškovės buto užliejimu.

7Trečias asmuo AB „Axis Industries“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko, nes gedimas įvyko atsakovės buto inžinerinės sistemos dalyje, todėl už įvykį ir padarytą žalą yra atsakinga tik atsakovė, kaip bute esančios inžinerinės sistemos savininkė. Taip pat nurodė, kad darbus atliko (įrengė karšto vandens skaitiklį) trečiojo asmens subrangovo UAB „Santermita“ darbuotojai.

8Trečias asmuo UAB „Santermita“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad kaip subrangovas atliko daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), karšto vandens skaitiklių keitimo darbus. Darbų esmė - išmontuoti senąjį karšto vandens skaitiklį ir jo vietoje įrengti naują. Kiti darbai, įskaitant susidėvėjusių inžinerinės sistemos remonto darbus, negalėjo būti atliekami, nes nebuvo atitinkamo užsakymo, o rangovas (subrangovas) neturi teisės pats spręsti dėl papildomų darbų atlikimo. Atlikus atsakovės buto apžiūrą nustatyta, kad avarija įvyko dėl susidėvėjusios nekokybiškos jungties, buvusios atsakovės inžinerinės sistemos dalyje, trūkimo, kuris nesusijęs su atliktais karšto vandens skaitiklio keitimo darbais ir negalėjo būti šių darbų įtakotas.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės V. Š. ieškovės V. F. naudai 2 243,34 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 243,34 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 722 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisti iš atsakovės V. Š. valstybės naudai 65,70 Lt teismo turėtų pašto išlaidų ir 50 Lt atidėtos žyminio mokesčio dalies.

11Teismas nustatė, kas aplinkybę, jog ieškovės butas aplietas būtent iš atsakovės buto, patvirtina 2012-11-12 UAB „Priemiestis“ pažyma Nr. 02-1656 „dėl ( - ) buto užpylimo“. Be to, pati atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovės butas buvo užlietas iš jos buto. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ginčijo savo atsakomybės kilimo sąlygas, t. y. ji nesutiko, kad būtent ji yra atsakinga (kalta) dėl įvykusios avarijos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ventilis yra ta riba, kuri skiria bendrąsias inžinerines sistemas nuo atsakovės (vartotojo) inžinerinių sistemų. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame atsakomybės ribų nustatymo akte nurodyta, kad avarija įvyko dėl jungties trūkimo. Minėta jungtis yra įrengta tarp ventilio ir purvo rinktuvo, t. y. atsakovės įrengto filtro. Atsakovės teigimu už šią jungtį yra atsakingas trečias asmuo UAB „Priemiestis“, nes jungtis priklauso bendrajai inžineriniai sistemai. Tačiau atsakomybės ribų nustatymo akto išvadoje nurodyta, kad matosi senesnio (prieš apskaitos montavimo datą atliktų darbų) pažeidimo (jungtis perveržta mechaniškai) pėdsakai, todėl teismas darė išvada, kad minėtas jungties mechaninis pažeidimas atsirado purvo surinktuvo (filtro) įrengimo ar eksploatavimo metu ir ši jungtis buvo įrengta atsakovės inžinerinės sistemos dalyje. Nurodytos jungties trūkimas nėra susijęs su karšto vandens skaitiklio keitimo darbais ir buvo įrengtas atsakovės inžinerinės sistemos dalyje, t. y. jis yra atsakovės atsakomybės ribose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. dėl jai priklausančios inžinerinės sistemos dalies netinkamos priežiūros bei jos eksploatavimo užtikrinimo, buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas ir padaryta turtinė žala. Tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl atsakovei tenka prievolė atlyginti žalą (CPK 185 str., CK 6.249 str. 6.266 str.). Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta remonto darbų kaina - 2243,34 Lt. Atsakovė neginčijo žalos dydžio. Todėl teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 2243,34 Lt žalos atlyginimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat atsakovė prašė iš ieškovės priteisti visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakomybės ribas. Pažymėjo, kad STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustato, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan. bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Nurodė, kad šiuo atveju riba yra ne ventilis, o apskaitos prietaisas – skaitiklis. Taigi, V. Š. atsakomybės riba prasideda tik žemiau nuo skaitiklio. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog vandens praliejimas kilo dėl trūkusios jungties, o jungtis yra virš vandens skaitiklio, ne atsakovės atsakomybės ribose. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas net neargumentavo, kodėl riba pasirinktas ventilis, esantis virš skaitiklio. Taip pat nurodė, kad klaidingai teigiama, kad atsakovė įrengė filtrą – purvo surinktuvą, kadangi jos riba prasideda tik žemiau skaitiklio, savo iniciatyva ar savavališkai nėra keitusi vamzdžių ar jo dalių bei įrenginėjusi filtrų. Pažymėjo, kad visa tai ne apeliantės kompetencijoje ir tokiais objektais rūpinasi namo administratorius bei karšto vandens tiekėjas. Todėl negalima teigti, kad atsakovė, pati statė filtrą, judino vamzdžius ar kitaip darė jiems poveikį. Priešingai, V. Š. suprasdama, kad tai yra bendrojo naudojimo sistemos dalis, jai nieko nedarė, o atsiradus užliejimui iš karto iškvietė atsakingus asmenis. Be to, atkreipė dėmesį, kad UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai 2012-09-21 apeliantės bute atliko karšto vandens skaitliukų keitimo darbus. Pažymėjo, kad iki to laiko vandens pralaidumo problemų nebuvo, o po kelių dienų po skaitliukų pakeitimo įvyko avarija – karšto vandens nutekėjimas. Buvo kreiptasi į UAB „Vilniaus energija“, tačiau ji atsakė nesanti atsakinga už avariją. Nurodė, kad taip pat buvo kreiptasi į ekspertą, kuris sudarė „Atsakomybės ribų nustatymo aktą“, kuriame nurodyta, kad atlikus darbus, nebuvo atliktas sistemos hidraulinis išbandymas, kuris nustato sistemos poveikius nustatytomis ribinėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad atsakovė nėra kalta dėl įvykio. Apeliantės nuomone, šioje byloje atsakovas yra netinkamas, nes vandens pratekėjimas – ieškovei kilusių nuostolių priežastis – yra ne iš V. Š. priklausančios inžinerinės sistemos dalies. Pažymėjo, kad skaitiklis yra UAB „Vilniaus energija“ nuosavybė, o virš skaitiklio esanti sistemos dalis – yra bendrojo naudojimo, už kurią atsako namo administratorius. Pažymėjo, kad apeliantė nėra kalta, kad jos bute ne jos iniciatyva buvo keičiamas skaitiklis, o dėl išmontavimo darbų išjudintos nekeistos dalys bei nebuvo atlikti hidrauliniai bandymai. Nurodė, kad ji neturi atlyginti ieškinyje reikalaujamų nuostolių, ieškovė turi kreiptis į tikruosius kaltininkus.

14Tretysis asmuo AB „Axis Industrines“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantės atsakomybės riba yra atskirta uždaromuoju ventiliu, o kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą, teiginys, jog riba turi būti ties įtaisu, kuris tokios funkcijos neturi, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei sveikai logikai. Be to, pačios apeliantės pateiktos 2012-11-28 žalos atsakomybės ribų tyrimo akte nurodoma, kad avarija įvyko statinio bendrosios inžinerinės sistemos ribose, kuri atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos uždaromaisiais įtaisais. Tai reiškia, kad pati apeliantė sutiko, jog inžinerinių sistemų riba yra ties uždaromuoju prietaisu. Pažymėjo, kad apeliantės teiginiai apie atliktų darbų kokybę ir tiesioginę įtaką įvykusiai avarijai neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo ir nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

15Tretysis asmuo UAB „Santermita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala atsakovei buvo padaryta įvykus avarijai netinkamai prižiūrimuose atsakovės inžineriniuose tinkluose. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės inžinerinė sistema nuo bendrosios inžinerinės sistemos yra atskirta uždaromuoju įtaisu (ventiliu). Nurodė, kad atsakovė savo inžinerinių sistemų dalyje įsirengė purvo surinktuvą, o virš šio purvo surinktuvo, tačiau žemiau nei minėtas uždaromasis įtaisas (ventilis), yra buvusios trūkusios jungties vieta. Akivaizdu, kad už jungties, esančios atsakovei priklausančioje inžinerinių sistemų dalyje, atsakinga pati atsakovė, o ne namo administratorius/ prižiūrėtojas. Pažymėjo, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai prižiūrėjusi ir laiku remontavusi savo inžinerines sistemas, tai žalingi padariniai nebūtų atsiradę. Todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytinas tiesioginis priežastinis ryšys, o tai, kad buvo keičiamas vandens skaitiklis, kuris nesiribojo su trūkusia jungtimi, yra šalutinė aplinkybė.

16Ieškovė V. F. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydama palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės suteiktai pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią byloje surinktų įrodymų analizę, kurios metu tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ventilis yra ta riba, kuri skiria bendrąsias inžinerines sistemos dalis nuo atsakovės (vartotojo) inžinerinių sistemų. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. dėl jai priklausančios inžinerinės sistemos dalies netinkamos priežiūros bei jos eksploatavimo užtikrinimo, buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas ir padaryta žala. Nurodė, kad karšto vandens sistemos avarijos metu trūko jungtis už ventilio, t. y. tarp ventilio ir atsakovės įrengto filtro - purvo rinktuvo, o tai jau yra savininko atsakomybės ribose. Paaiškino, kad karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, kad šiuo ventiliu gali laisvai naudotis buto gyventojas ir jo nebuvimas, neveikimas , užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Nurodė, kad už bute įrengtų ventilių ir jungčių įrengimą, jų sandarumą yra atsakingas buto savininkas, šiuo atveju apeliantė V. Š.. Pažymėjo, kad skaitiklio keitimo darbai nekokybiškos jungties lūžimui įtakos neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad purvo rinktuvai nėra būtini, jie įstatomi savininko iniciatyva siekiant minimaliai filtruoti į vandenį patenkantį purvą. Tai yra atskira sumontuota detalė, kuri reikalauja priežiūros ir turi būti periodiškai valoma. Nurodė, kad purvo rinktuvas padidino atsakovės inžinerinių sistemų apkrovas ir sukėlė funkcionavimo sutrikimą. Tai rodo, kad atsakovė netinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo savo inžinerinius įrenginius. Pažymėjo, kad apeliantės minimas Inžinerinių sistemų (karšto vandens) žalos atsakomybės ribų nustatymo aktas sudarytas ne eksperto, o techninės priežiūros vadovo. Be to, šis aktas prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei įstatymų nuostatoms. Nurodė, kad visi įrodymai byloje įrodo, kad trūko jungtis ne tarp purvo rinktuvo ir karšto vandens skaitliuko, o trūko jungtis esanti už ventilio, t. y. jungusi ventilį ir purvo rinktuvą. Pažymėjo ir tai, kad trečiojo asmens subrangovo UAB „Santermita“ darbuotojai, įrengę karšto vandens skaitiklį, žodžiu informavo atsakovę, kad jos inžinerinėms sistemoms reikalingas remontas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atsakovės V. Š. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama V. Š. apeliacinio skundo ribose.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo užlietas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). Vandens nuotėkis buvo iš atsakovei priklausančio buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, kurios metu iš atsakovės buto per lubas prasiskverbė didelis kiekis karšto vandens, dėl ko ieškovei priklausančiam butui buvo padaryta žala. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės ribų nustatymo, ginčo dėl padarytos žalos nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ventilis yra ta riba, kuri skiria bendrąsias inžinerines sistemas nuo atsakovės (vartotojo) inžinerinių sistemų ir konstatavo, kad avarija įvyko statinio vartotojo inžinerinės sistemos ribose, kadangi avarija įvyko dėl jungties trūkimo, o jungtis yra įrengta tarp ventilio ir purvo rinktuvo, kurį įsirengė atsakovė. Todėl teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 2243,34 Lt žalos atlyginimo.

21Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, būtent dėl jos neveikimo - dėl jai priklausančios inžinerinės sistemos dalies netinkamos priežiūros bei jos eksploatavimo užtikrinimo, buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas ir padaryta turtinė žala.

23Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai kvalifikavo atsakomybės ribas, kad V. Š. atsakomybės riba prasideda tik žemiau nuo skaitiklio. Pažymėjo, kad vandens praliejimas kilo dėl trūkusios jungties, o jungtis yra virš vandens skaitiklio, t. y. ne atsakovės atsakomybės ribose.

24Statybos įstatymo 2 str. 62 p. nurodo, kad Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. (Statybos įstatymo 2 str. 63 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 p. nurodoma, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis (6.9 p). Konstatuotina, kad kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Be to, pateikto 2012-11-28 žalos atsakomybės ribų tyrimo akto 2.2 p. nurodoma, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų sąrašas numato, jog darbai atliekami įrangos charakteristikoje nurodytu periodiškumu bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje. Taigi, matyti, kad būtent iki uždaromosios armatūros (ventilio) yra bendroji inžinerinės sistemos dalis. Taip pat ir 2012-10-01 UAB „Priemiestis“ neeilinės apžiūros akte Nr. 24 dėl buto užpylimo konstatavo, kad įvykis nėra susijęs su bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų gedimu ir avarija (b. l. 5), o 2013-04-10 UAB „Priemiestis“ raštas Nr. 01-02-428 patvirtina, kad bendrovės atsakomybės riba yra iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą. Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB „Axis Industries“, UAB „Santermita“ bei pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K. aiškino, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos dalis yra iki ventilio, o žemiau einanti - vartotojo inžinerinės sistemos dalis. Todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

25Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamos bylos atveju pagrįstai konstatuota, kad atsakovė netinkami prižiūrėjo jai priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos eksploatavimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai 2012-09-21 jos bute atliko karšto vandens skaitliukų keitimo darbus ir po kelių dienų po skaitliukų pakeitimo įvyko avarija – karšto vandens nutekėjimas, pažymėjo, kad iki to laiko vandens pralaidumo problemų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja išsakytų teismo ir šalių argumentų, kadangi sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jungties trūkimas nėra susijęs su karšto vandens skaitiklio keitimo darbais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės įrengtas purvo rinktuvas padidino atsakovės inžinerinių sistemų apkrovas ir sukėlė funkcionavimo sutrikimą. Purvo rinktuvas nėra būtinas ir jis įstatomas savininko iniciatyva siekiant minimaliai filtruoti į vandenį patenkantį purvą. Tai yra atskira sumontuota detalė, kuri reikalauja priežiūros ir turi būti periodiškai valoma, tačiau atsakovė savo pareigos nevykdė ir neremontavo vamzdžio detalių. Tai rodo, kad atsakovė netinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo savo inžinerinius įrenginius, dėl ko yra atsakinga už padarytą žalą.

26Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos, neatitinkančios byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Teismas, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų ir padarytų išvadų, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų teisingumo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, daryti pagrįstą išvadą, kad avarija įvyko statinio vartotojo inžinerinės sistemos ribose, todėl ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2243,34 Lt žalos atlyginimo.

28Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė priteisti 700 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės ieškovės naudai (CPK 98 str. 1 d.). Tretysis asmuo UAB „Santermita“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių dokumentų įrodančių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo prašymas nesvarstytinas.

29Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovės V. Š. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ieškovės V. F. (a/k ( - ) ( - )) naudai 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės V. Š.... 5. Atsakovė V. Š. su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad jis... 6. Trečias asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 7. Trečias asmuo AB „Axis Industries“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu... 8. Trečias asmuo UAB „Santermita“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad kaip... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kas aplinkybę, jog ieškovės butas aplietas būtent iš... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto... 14. Tretysis asmuo AB „Axis Industrines“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 15. Tretysis asmuo UAB „Santermita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė... 16. Ieškovė V. F. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą,... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atsakovės V. Š. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo užlietas ieškovei... 21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas... 22. Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė... 23. Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai kvalifikavo... 24. Statybos įstatymo 2 str. 62 p. nurodo, kad Bendrosios statinio inžinerinės... 25. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį... 26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde... 28. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 29. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovės V. Š. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ieškovės V. F. (a/k (...