Byla 2A-381-302/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams 73-ai DNSB „Viršuliškės“ ir B. V. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 73-osios DNSB „Viršuliškės“ (toliau – Bendrija) ir B. V. 2 689 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2011-05-24 trūkus šalto vandens trišakiui bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui B. V., buvo apgadintos ieškovo draudėjai D. P. priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Dėl padarytos žalos draudėjai buvo išmokėta 2 689 Lt draudimo išmoka, kurios dydis buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Išmokėjęs išmoką ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalą asmenis. Buto savininkas neįvykdė pareigos rūpintis jo valdoma ir naudojama pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų. Buto savininkai turi prižiūrėti ir turi būti atsakingi už tą trišakį ir vamzdžio atšaką. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu priežiūra ir tvarkymu. Bendrojo naudojimo objektų, įskaitant santechnikos įrenginius bendro naudojimo tinkluose, esančiuose daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įvyko avarija, priežiūrai ir tvarkymui buvo įsteigta Bendrija, kuri savo 2011-09-26 pažymoje Nr. 11-196 nurodė, jog 2011-05-24 avarija įvyko už Buto savininko atsakomybės ribų. Bendrija atsakinga už tai, kad šalto vandens sistema neturėtų trūkumų ir nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Bendrija pareigų tinkamai nevykdė – neužtikrino tinkamo šio vamzdžio būklės, ji kartu su atsakovu B. V. atsakinga dėl padarytos turtinės žalos.

4Atsakovas B. V. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011-05-24 trūko šalto vandens vamzdžio trišakis iki šalto vandens skaitiklio. Įrengiant skaitiklius buvo nupjautas šalto vandens vamzdis ir įmontuotas trišakis. Šį trišakį, kaip įrodymą, paėmė komisijos narys – energetikas. Vietoje brokuoto trišakio įmontuotas kitas. Dėl įvykusios avarijos kaltas santechnikas, montavęs trišakį. UAB „Vilniaus vandenys“ disponuoja tik dvejų metų bendrijos vandentiekio duomenimis, o prieš tai visi dokumentai buvo Bendrijoje. Atsakovas nesutiko su ieškovo prašomos žalos dydžiu teigdamas, kad plytelių klijai nuo šalto vandens atsiklijuoti negalėjo. Atsakovas 73-oji DNSB „Viršuliškės“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Bendrijos atžvilgiu ieškinys atmestinas. Nurodė, kad kanalizacijos vamzdis trūko bute, o ne bendro naudojimo patalpose, kurias administruoja Bendrija, todėl už padarytą žalą atsako buto savininkas. Žala turi būti atlyginama tais pačiais santykiais kaip ir nustatoma. Byloje nėra įrodymų apie turto nusidėvėjimą. Prie ieškinio pridėtoje sąmatoje nurodyta, kad 2 689 Lt žala apskaičiuota pagal sąmatą, išskaita – 0 Lt. Tai rodo, jog pritaikyta lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2011 m. kovo mėnesio rinkos kainas. Skirtumas tarp lokalinės sąmatos ir draudimo poliso yra didelis. Draudimo išmoka mokama už atkūrimo vertę. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad atlyginta žala už faktines kliento išlaidas už 19 kv. m. Jeigu atsiklijuoja plytelių klijai, skirti drėgmei atlaikyti, kyla klausimas dėl nusidėvėjimo. Reikia nustatyti ryšį tarp atšokusių plytelių ir užliejimo. Neaišku, kaip ieškovas apskaičiavo žalą. Ieškovas pagerino klientės turto būklę pats prisiimdamas riziką.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 689 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas sprendė, jog nors šalto vandens trišakis truko atsakovo B. V. bute, tačiau šiuo atveju šalto vandens trišakis (kanalizacijos vamzdis) yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų. Pažymėjo, jog atsakovas Bendrija, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad Bendrija vykdė nuolatinius stebėjimus apie bendros inžinerinės įrangos būklę, įvertindama namo eksploatavimo metus, siūlė, informavo namo gyventojus apie būtinumą tokius inžinerinius tinklus keisti [renovuoti]. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas Bendrija dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš butų savininkų buvo padaryta žala. Bendrija atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovui padaryta žala, t.y. pažeidė pareigą, nustatytą Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą bei laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodytu 2 689 Lt žalos dydžio apskaičiavimu.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

8Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškinį B. V. atžvilgiu. Nurodo, kad nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga- nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pažymi, jog po 2011-05-24 įvykusios avarijos vamzdį suremontavo Bendrija, bei remonto darbai atlikti bendrijos lėšomis. Bendrija nereikalavo, kad ( - ) buto savininkas atlygintų vamzdžio remonto išlaidas. Ieškovo teigimu, bendrija kartu su B. V. atsakinga dėl padarytos turtinės žalos.

9Apeliantas 73-oji DNSB „Viršuliškės“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą dalyje panaikinti; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kanalizacijos vamzdis trūko bute, o ne bendro naudojimo patalpose, kurias administruoja bendrija. Todėl iš to seka, kad bendrija nėra tinkamas atsakomybės subjektas. Pažymi, jog daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Įgyvendinant jai įstatymo priskirtas teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką tokiose bylose ne kartą pažymėjo, kad esant ir kitoms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formoms, taip pat susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nes už bendraturčius, tarp kurių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, išoriniuose šios nuosavybės teisiniuose santykiuose veikia atitinkamai administratorius ar bendraturtis, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad žalos atlyginimas kildinamas ne iš išorinių teisinių, bet iš vidinių santykių, susiklosčiusių tarp to paties Justiniškių g. 69 namo Vilniuje bendrasavininkų, t.y. tarp dviejų butų savininkų. Bendrija šiame santykyje dalyvauti galėjo tik kaip tarpininkas. Pažymi, jog namo bendrųjų inžinierinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas. Be to, šiuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje, CK 6.266 str. nuostatos netaikytinos. Iš to seka, jog teismas priimdamas sprendimą visiškai netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas ginčijamoje dalyje yra visiškai naikintinas. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kaip tinkamus įrodymus-lokalinę sąmatą, kadangi šis įrodymas turi esminių dokumentų trūkumų. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog užpiltame bute buvo atliktas remontas. Šioje vietoje akivaizdu, kad gali būti atlyginami tik realiai patirti nuostoliai.

10Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011-09-26 pažymoje, bendrija nurodė, kad avarija įvyko už buto Nr. 24 savininko atsakomybės ribų. Trūkusį vamzdį/trišakį bendrija suremontavo savo lėšomis, pakeisto įrengimo neišsaugojo. Jei trūkusi vandentiekio įrangos dalis yra B. V. buto įrengimas, įrangos remonto/keitimo darbus bendrija turėjo derinti su buto savininku, trūkusį įrengimą perduoti buto savininkui, nes šis daiktinis įrodymas svarbus sprendžiant įrenginio savininko atsakomybės klausimus. Bendroji namo inžinierinė įranga nuosavybės teise priklauso visiems namo bendrasavininkams, o bendrija įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti įrangos priežiūros, remonto darbus. Tai yra bendrija yra šios įrangos valdytojas ne daiktine prasme, nes bendrija neturi nuosavybės teisės, o valdo ta apimtimi, kuri numatyta įstatymuose, bendrijos įstatuose. Civilinės bylos nagrinėjimo metu bendrija nenurodė, kodėl 2011-09-26 pažymoje bendrija teigė, kad avarija įvyko, t.y. įrengimas yra už buto savininko atsakomybės ribų. Ieškovo nuomone, bendrija pateikdama prieštaringą informaciją apie įrengimo paskirtį ir priklausomybę nukentėjusiojo asmens ir ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, t.y. klaidino prievolės šalis, neteikė informacijos apie bendrijai žinomas aplinkybes. Bendrija, civilinės bylos nagrinėjimo metu siekdama paneigti savo rašytą pažymą, turėjo pateikti įrodymus, kas yra šios įrangos savininkas. Nurodo, kad sugadinto turto apžiūrą atliko turto žalų ekspertė, turinti apie 10 metų tokio darbo patirtį, nuostolio ir draudimo išmokos dydį apskaičiavo turto žalų vertintojas. Be to, kai turtas nesuremontuotas, nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto išlaidas, o pagal remonto sąmatą.

11Atsakovas B. V. atsiliepime į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad archyve nėra duomenų atsakingo už sumontuotą trišakį asmens. Vizualiai trišakis buvo tvarkingas, nudažytas, nesurūdijęs.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliaciniai skundai atmestini.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui B. V. (t. 1, b.l. 12-13). 2011-05-24 minėtame bute trūko šalto vandens vamzdis ir buvo užlietas apatinis butas Nr. 21. Atsakovas Bendrija 2011-05-24 avarijos tyrimo akte nurodė, jog trūko šalto vandens trišakis iki vandens skaitiklio ir užpylė vandeniu butą Nr. 21 (t.1, b.l. 9), 2011-09-26 pranešime Nr. 11-196 nurodė, jog avarijos likvidavimo ir priežasčių tyrimo metu kaltininkas nebuvo nustatytas, avarija įvyko dėl natūralaus sistemos susidėvėjimo (korozijos), avarija įvyko bendroje šalto vandens sistemoje (t. 1, b.l. 8). Užlietas butas Nr. 21 buvo apdraustas, buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis su ieškovu (t. 1, b.l. 10-11). Ieškovas 2011-07-28 priėmė sprendimą išmokėti užlieto buto savininkams 2 689Lt draudimo išmoką (t.1, b.l. 20). Draudimo išmokos dydis buvo nustatytas pagal vyresniosios žalų ekspertės N. Ž. 2011-05-31 sudarytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą su priedu (t.1, b.l. 68-73), kurių metu buvo nustatyta, jog buto Nr. 21 vonioje esančios pakabinamos lubos aplietos, reikalingi valymo darbai, sienos aplietos, vietomis yra atšokusios plytelės, viename kambaryje esančios lubos palietos vandeniu, yra dėmės, aplietos tinkuotos, glaistytos ir dažytos dvi sienos, yra pūslės, kitame kambaryje vandeniu sugadinta viena siena, likę dėmės, virtuvėje esančios lubos aplietos vandeniu, likę dėmės. Lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2011 m. kovo mėnesio kainas, apskaičiuota, jog buto remonto darbai turėtų kainuoti 2689 Lt be PVM ir kitų papildomų išlaidų (t.1, b.l. 18).

16Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, taigi apeliantų argumentai dėl CPK 177, 178 straipsnių pažeidimų atmestini.

17Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikalaudamas žalos atlyginimo vadovaujasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis.

18Byloje nustatyta, jog atsakovas B. V. yra gyvenamosios patalpos, iš kurios įvyko apatinio buto užliejimas, savininkas (CK 6.266 str. 2 d.). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

19Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog šalto vandens trišakis (kanalizacijos vamzdis), kuris truko atsakovo B. V. bute, priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų. Todėl sprendė, jog būtent Bendrija, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkas privelėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdį ir jo trišakį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, jog vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (valdytojai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB “Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-579/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis”, bylos Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-3-397/2008). Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas. Tačiau remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų formuojama praktika, pastebint, jog būtent bendrijai yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės bendrijos funkcijos, konstatuotina, jog bendrija įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimų, turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 73-oji DNSB „Viršuliškės“ atstovai 2011-05-24 surašę avarijos tyrimo aktą, nenustatė įvykusio buto užpylimo kaltininko, t.y. nenustatė, jog būtent atsakovas B. V. savo tyčiniais/netyčiniais veiksmais sukėlė avariją. Taip pat, apie tai, kad byloje - kompetentingi specialistai (ekspertai) vienareikšmiškai būtų nustatę ir konstatavę žala trečiųjų asmenų butui padaryta dėl atsakovo kaltės, duomenų byloje taip pat nėra. Dar daugiau, į bylą buvo pateikta 73-osios DNSB „Viršuliškės“ 2011-09-26 pažyma, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog avarija įvyko dėl natūralaus sistemos susidėvėjimo (korozijos), taip pat, jog avarija įvyko už atsakovo B. V. atsakomybės ribų, t.y. bendroje šalto vandens sistemoje. Šių įrodymų, apeliantai nepaneigė bei jų niekaip nenuginčijo. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 str. 1 d. ), o trečiųjų asmenų veiksmai buvo tiesioginės žalos atsiradimo priežastis.

20Byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog vamzdžiai šiame daugiabutyje yra seni - daugiau nei trisdešimt metų. Kaip jau minėta, šiame daugiabutyje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą vykdo bendrija (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog duomenų, kad atsakovas - Bendrija žinodamas apie bendros inžinierinės įrangos būklę, būtų organizavęs namo gyventojų susirinkimą, įspėjęs namo būtų savininkus dėl inžinerinių tinklų būklės, nėra. To pasėkoje, bendrija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir šis neveikimas yra priežastiniame ryšyje su ieškovui padaryta žala, t.y. pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovo B. V. argumentais, jog atsakovui negalėjo būti žinoma apie paslėptą vandens užpylimo šaltinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2011-05-24 įvykusios avarijos trūkusį vamzdį suremontavo bendrija bei šie remonto darbai buvo atlikti bendrijos lėšomis. Bendrija šios aplinkybės byloje neginčijo, o taip pat ir nepateikė duomenų, jog kreipėsi su reikalavimu į B. V. dėl šių remonto išlaidų atlyginimo. Taigi nenustačius atsakovo B. V. neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir trečiajam asmeniui padarytos žalos. Tačiau, remiantis išdėstytu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo 73-osios DNSB „Viršuliškės“ neteisėtų veiksmų yra pagrįsta, kadangi byloje buvo nustatyta, kad būtent šio atsakovo veiksmai ir jo nerūpestingas (neveikimas) sukėlė nuostolius.

21Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas dėl to, jog žalą šiuo konkrečiu atveju privalo atlyginti ir atsakovas B. V.; apelianto 73-osios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinis skundas dėl to, jog bendrijai nekyla atsakomybė, atmestini, kaip nepagrįsti, aukščiau paminėtais argumentais.

22Apeliantas 73-oji DNSB „Viršuliškės“ apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistu žalos dydžiu, kadangi lokalinė sąmata turi esminių dokumentų trūkumų, o be to, ją surašė žalų ekspertė neturinti specialių žinių. Pažymi, jog užpilto buto savininkė realiai nepatyrė tokių nuostolių, kadangi remontas bute realiai atliktas nebuvo. Su tokiais teiginiais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog minėti apelianto argumentai paremti tik prielaidomis bei yra niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog sugadinto turto apžiūrą atliko turto žalų ekspertė N. Ž., turinti apie 10 metų tokio darbo patirtį, o nuostolio ir draudimo išmokos dydį apskaičiavo turto žalų vertintojas A. K.. Iš to darytina išvada, jog žalų ekspertė N. Ž. surašė tik aktą, tačiau neskaičiavo draudimo išmokos dydį, tai atliko kitas draudimo bendrovės specialistas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, dėl specialistų kvalifikacijos, o apeliantui- Bendrijai nepateikus priešingų įrodymų, minėtos apelianto prielaidos atmestinos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sugadinto turto remonto kaina apskaičiuojama remiantis LR Aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“, o nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto išlaidas, o pagal remonto sąmatą, todėl ar draudimo išmokos gavėjas atliks/atliko remontą sugadintame bute ar ne, skaičiuojant žalos dydį, reikšmės neturi. Tai yra išimtinai tik išmokos gavėjo teisė.

23Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas 73-oji DNSB „Viršuliškės“ pareiškė prašymą priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus jo apeliacinį skundą, pagrindo tenkinti šį prašymą nebeliko. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys tokių prašymų nepareiškė.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 4. Atsakovas B. V. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 8. Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl... 9. Apeliantas 73-oji DNSB „Viršuliškės“ pateikė apeliacinį skundą dėl... 10. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atsakovo 73-osios DNSB... 11. Atsakovas B. V. atsiliepime į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliaciniai skundai atmestini.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis ( - ), nuosavybės teise... 16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo... 18. Byloje nustatyta, jog atsakovas B. V. yra gyvenamosios patalpos, iš kurios... 19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog šalto... 20. Byloje neginčijamai buvo nustatyta, jog vamzdžiai šiame daugiabutyje yra... 21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto AB „Lietuvos draudimas“... 22. Apeliantas 73-oji DNSB „Viršuliškės“ apeliaciniame skunde taip pat... 23. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,...