Byla AN2-221-594/2019
Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, buvo netenkintas

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. (toliau – D. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria D. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, buvo netenkintas.

3Teismas

Nustatė

41.

5Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu D. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 4 d. 11.10 val. ( - ), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,43 promilių lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.

61.1.

7Už šį administracinį nusižengimą 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu D. K. buvo nubausta 300 (trijų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

81.2.

9Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. kovo 21 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.

102.

11Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 1100 Eur atstovimo išlaidas.

122.1.

13D. K. skunde akcentuoja, kad jos kraujas buvo paimtas 12.20 val., o 12.30 val. buvo įvestas paimto kraujo mėginys į kompiuterinę duomenų bazę, tačiau ekspertas 2019 m. vasario 20 d. ekspertizės akte Nr. ( - ), peržengdamas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir klausimų, į kuriuos privalo atsakyti ribas, pateikė alternatyvias išvadas. Teismas gavęs prieštaringą ir dviprasmišką specialisto išvadą, privalėjo ją vertinti įstatymo nustatyta tvarka ir vadovautis suformuota teismų praktika. Formulės, kuriomis naudojasi ekspertai, turi labai plačią amplitudę, be to, remiantis nekaltumo prezumpcija paklaida turi būti traktuojama pažeidėjo naudai. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009, kuriose įtvirtinta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei nešališkumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, ekspertizės išvados neištyrė, neįvertino su dviem galimų išvadų variantais susijusių faktinių aplinkybių. Ekspertizės akte nurodyta, kad 0,43 promilės etilo alkoholio koncentracijos kraujyje eliminacijai reikalingas nuo 76 iki 172 minučių (nuo 1,26 iki 2,87 val.) laikotarpio. Turint omenyje tai, kad D. K. atvykimo laikas iki UAB „( - )“ yra 70 minučių (1,16 val.), o nieko nepagrįstas skaičiavimas – 80 minučių (1,33 val.), didžiausia teorinė alkoholio koncentracija būtų galima tik praėjus 2,87 val. po patikros, o tai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

142.2.

15D. K. skunde nurodo, jog teismas skundžiamą nutartį bandė pagrįsti išimtinai tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis ir skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog jeigu kraujas paimtas 12.30 val., tuomet 11.10 val. D. K. kraujyje buvo 0,45 promilės alkoholio, nors alkotesteris užfiksavo tik 0,43 promilės. Be to, teismas prieštaraudamas savo išvadoms, nurodė, jog alkotesteriu pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 4 d. 11.10 val. nustatytas 0,43 promilės girtumas, įvertinus 0,02 promilės paklaidą – 0,41 promilės girtumas. Taigi, sekant pirmosios instancijos teismo logika ir įstatymo reikalavimais, ekspertas privalėjo vertinti paklaidą, nes ji D. K. palanki, tačiau to nepadarė.

162.3.

17Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas priimtoje nutartyje iškėlė nei paneigtus, nei patvirtinus klausimus dėl formalių pažeidimų paimant kraują iš D. K.. Visi šie galimi ir formalūs pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, nepaneigia fakto, kad paimtas ir ištirtas būtent D. K. kraujas. Teismas vis tik padarė išvadą, kad alkotesterio duomenys nėra paneigti, nors visuotinai pripažinta, kad kraujo mėginys ir eksperto išvada yra žymiai patikimesnis ir objektyvesnis alkoholio organizme nustatymo būdas. Teismas tai buvo pripažinęs ir skirdamas ekspertizę. Padarydamas išvadą dėl alkotesterio, teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad alkoholio kiekio nustatymo prietaisui „Alcotest 6810", Nr. ARZJ-0197 patikros sertifikatas buvo išduotas 2018 m. vasario 9 d. ir galiojo tik iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Taigi, prietaiso patikros terminas pasibaigė po 4-5 dienų po to, kai buvo paimtas D. K. kraujas. Yra žinoma pakankamai daug atvejų, kai minėtų prietaisų duomenys yra iškreipiami. Jų patikimumas priklauso ir nuo naudojimo intensyvumo, eksploatavimo, naudojimo teisingumo bei stropumo. Kadangi alkotesterių parodymai nėra (ir negali būti) 100 procentų būti patikimi, todėl įstatymas suteikia teisę suinteresuotiems asmenims pasinaudoti žymiai patikimesniais būdais, kuo pasinaudojo ir D. K..

182.4.

19Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nėra surinkta pakankamai duomenų dėl D. K. kaltės, jog ji būdama neblaivi vairavo automobilį, išskyrus akivaizdžiai suinteresuotų asmenų, dalyvavusių priimant neteisėtą nutarimą – liudytojų J. B. ir V. K. paaiškinimus, jog nuo D. K. sklido stiprus alkoholio kvapas. Kauno apylinkės teismas, konstatuodamas, kad D. K. su protokolo duomenimis sutiko ir tyrėjui besąlygiškai pripažino kaltę, pasielgė šališkai. Administracinio nusižengimo nutarime grafoje „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ įrašyta, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Apeliantei nesuprantama šio teksto prasmė, kadangi ji prašė nutraukti procesą ir pridėjo specialisto išvadą, kuri paneigė, jog ji vairavo neblaivi.

202.5.

21Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. K. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, ši pareiga atitenka institucijai, tačiau byloje yra nenuginčijami įrodymai, jog ji vairavo blaivi, todėl jos veiksmuose nėra nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nei kituose straipsniuose numatytų administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė byla D. K. atžvilgiu nutrauktina. Skunde taip pat pabrėžiama, jog D. K. turi būti grąžinamas vairuotojo pažymėjimas, kuris iš jos paimtas 2018 m. rugpjūčio 4 d., tuo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. grubiai pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

222.6.

23Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl prašymo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato priteisti D. K. turėtas išlaidas dėl advokato suteiktų paslaugų. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlygimą už suteiktas advokato paslaugas.

243.

25Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L., nesutikdamas su D. K. apeliacinio skundo motyvais, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

263.1.

27Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. atsiliepime pažymi, jog iš naujausios teismų praktikos matyti, kad specialisto išvada „alkoholio nerasta“, nereiškia, kad jo nėra, tik jo rodmuo yra mažiau nei 0,15 promilės. Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai alkoholio kiekio patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi patikimais ir objektyviais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tik atvejais, kai pareigūnams kyla neaiškumų. Šiuo atveju, neaiškumų nekilo. Apeliacinio skundo esmė yra ta, kad pareiškėja teigia, jog vadovaujantis specialisto išvada, ji vairavo blaivi, todėl administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Teismų praktikoje sprendžiama, kad vertinant neblaivumo tyrimo rezultatų patikimumą, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. UAB „M. P. laboratorija" biologinės terpės siuntime chemijos laboratorijai nurodytas tik medžiagą paėmęs ir užlakavęs asmuo, darbuotojo pareigos nenurodytos, taip pat nustatyta, kad siuntimas nėra pasirašytas gydytojo, nenurodytas kraujo paėmime dalyvavęs kviestinis asmuo, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų atliktas asmens būklės vertinimas. Įvertinus tai, kas išvardinta, konstatuotina, jog gydymo įstaigos darbuotojai nesilaikė medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad UAB „M. P. laboratorija“ siuntimo lapelyje ir Biologinės terpės siuntime chemijos laboratorijai nurodytas skirtingas kraujo paėmimo laikas – 2018 m. rugpjūčio 4 d. 12.20 val. ir 2018 m. rugpjūčio 4 d. 12.30 val., kas, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte, laikytina esmine paklaida.

283.2.

29Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjos teiginius, kad alkotesteris galėjo rodyti klaidingus duomenis, taip pat, jog pareigūnas jai nedavė naujo alkotesterio antgalio, teismas pagrįstai vertino kaip norą išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantė yra bausta už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, kad ji ignoruoja galiojančius įstatymus. Pažymima, kad apeliantės padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdama neblaivi ji valdė padidinto pavojaus šaltinį.

30Teismas

konstatuoja:

314.

32D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

335.

34Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

356.

36Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

377.

38Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

398.

40D. K. vairavusiai transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį, 2018 m. rugpjūčio 4 d. 11.10 val. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas D. K. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-54-489/2018)

419.

42D. K. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog tikrinimo metu, iki alkotesterio sertifikato galiojimo laiko pabaigos buvo likę kelios dienos, todėl jo parodymai gali būti netikslūs. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais D. K. samprotavimais. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0718210 matyti, jog alkotesteriui „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0197 patikra buvo atlikta ir 2018 m. vasario 9 d. išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., taigi D. K. blaivumo tikrinimo metu alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis. Iš to darytina išvada, kad matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė raštą dėl D. K. administracinio nusižengimo byloje informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog prietaiso naudojimo metu (nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.) šio prietaiso gedimų nebuvo nustatyta (b. l. 59). Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl akivaizdu, jog daryti išvadą, kad iki patikros sertifikato galiojimo pabaigos likus penkioms dienoms, šio alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi, nėra jokio teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaip matyti iš alkotesterio naudojimo duomenų (b. l. 86), 2018 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu nuo 10.48 val. iki 14.05 val. be D. K. buvo patikrinti dar 6 asmenys, kuriems nustatytas girtumas svyravo nuo 0,22 promilės iki 1,01 promilės, be to, prieš D. K. tikrintam asmeniui (10.48 val.) buvo nustatytas tik 0,22 promilės neblaivumas, todėl pagrindo abejoti alkotesterio parodymais nėra, kaip ir pagrindo manyti, jog D. K. nustatytą girtumą galėjo kaip nors įtakoti ankstesnio tikrinimo rezultatai, juolab, kad ir pati D. K. neneigė jog naktį buvo vartojusi alkoholinių gėrimų. Tokie jos parodymai taip pat netiesiogiai patvirtina, jog policijos pareigūnų atlikto tikrinimo metu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas buvo objektyviai nulemtas D. K. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.

4310.

44Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis). Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. pasinaudojo šia teise ir nuvyko į gydymo įstaigą, kur jai buvo paimtas jos kraujas.

4511.

46Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai alkoholio matuokliu D. K. neblaivumą patikrino 2018 m. rugpjūčio 4 d. 11.10 val., administracinio nusižengimo protokolas jai surašytas 2018 m. rugpjūčio d. 11.26 val. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 29 punkte nurodyta, jog su tikrinimo rezultatais nesutinkantis asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taigi vienos valandos terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinio protokolo surašymo procedūros pabaigos, o nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, momento. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-628/2018).

4712.

48Kaip matyti iš byloje esančio siuntimo lapelio (b. l. 80), D. K. nuvykus į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti buvo paimtas 12.30 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo tikrinimo momento. Kaip jau minėta, D. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 11.26 val., o iš internetu viešai prieinamų duomenų (google maps) matyti, jog atstumas nuo pažeidimo padarymo vietos iki UAB „( - )“ (( - ), b. l. 81) automobiliu įveikiamas mažiau nei per pusvalandį, taigi pažeidėja po protokolo surašymo objektyviai turėjo galimybę laiku nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau to nepadarė, ir į ją atvyko praleidusi Taisyklių 29 punkte numatytą terminą. Nors 2018 m. rugpjūčio 7 d. siuntime chemijos laboratorijai (b. l. 81) įrašyta, jog mėginys paimtas 2018 m. rugpjūčio 4 d., 12.20 val., tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti siuntimo lapelyje (b. l. 80) nurodytu kraujo paėmimo laiku - 2018 m. rugpjūčio 4 d. 12.30 val., kadangi būtent siuntimo lapelis, o ne po kelių dienų surašytas kraujo mėginio siuntimo tyrimui dokumentas, atspindi tikrąjį kraujo mėginio paėmimo laiką. Nors iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina faktą, jog alkoholio nebuvo rasta kraujo mėginyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 4 d. 12.30 val., tačiau nepaneigia fakto, jog tikrinimo metu D. K. buvo neblaivi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2017 m. lapkričio 20 d. Nr. V-1312 įsakymu „D. M. apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką, medicininę apžiūrą sudaro ir asmens būklės vertinimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus – vertinamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta), tačiau D. K. būklės įvertinimas atliktas nebuvo. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 19 d. ekspertizės akto išvadų (1.2 p.) jei kraujo mėginys buvo paimtas 2018 m. rugpjūčio 4 d., 12.30 val. (dėl kraujo paėmimo laiko pasisakyta anksčiau), tai etilo alkoholio koncentracija D. K. kraujyje galėjo būti 0,45 promilės (b. l. 109-113). Nors kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde ekspertai nevertino alkotesteriu nustatyto girtumo paklaidos, kurią įvertinus nustatytas 0,43 promilės girtumas sumažėtų 0,017 promilės (patikros sertifikate nurodyta paklaida girtumui iki 1 promilės), tačiau netgi įvertinus šią paklaidą bei ekspertizės akte nurodytą etilo alkoholio koncentracijos mažėjimo greitį, pagrindo teigti, jog tikrinimo metu D. K. nustatytas girtumas neviršijo leistinos normos nėra.

4913.

50Nors D. K. skundą grindžia ir tuo, kad jai nebuvo paduotas naujas alkotesterio antgalis ir dėl to jo rodmenys galėjo būti netikslūs, tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, D. K. sutiko su nustatytu girtumu, jokių pretenzijų dėl netinkamai naudojamo alkotesterio nenurodė. Kauno apylinkės teisme apklaustas policijos pareigūnas V. K. patvirtino, jog jis pačiai D. K. padavė išpakuoti vienkartinį antgalį ir tik tuomet įdėjo antgalį į alkotesterį. Netikėti liudytojo V. K. parodymais, nėra pagrindo, todėl D. K. apeliacinio skundo motyvas, jog jai pareigūnai nedavė naujo alkotesterio antgalio, yra nepagrįstas.

5114.

52D. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas nepasisakė dėl jos prašymo priteisti turėtas išlaidas, tačiau skundžiama nutartimi D. K. skundas buvo netenkintas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl jos patirtų išlaidų priteisimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde patirtas išlaidas prašoma priteisti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios netaikytinos nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, kadangi administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas ANK 666 straipsnyje nustatyta tvarka.

5315.

54Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (nagrinėjamu atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo prašoma nutraukti) išieškoti jo patirtas išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Tokios galimybės nenumato ir BPK 104, 105 straipsniai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant išlaidas, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal D. K. apeliacinį skundą, šis skundas yra atmetamas, todėl įvertinus ir aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas, pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas išlaidas, nėra.

5516.

56Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, tinkamai įvertino duomenų, pagrindžiančių apeliantės kaltę patikimumą ir pakankamumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

59Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono... 6. 1.1.... 7. Už šį administracinį nusižengimą 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu D. K.... 8. 1.2.... 9. Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. K. pateikė skundą Kauno apylinkės... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo... 12. 2.1.... 13. D. K. skunde akcentuoja, kad jos kraujas buvo paimtas 12.20 val., o 12.30 val.... 14. 2.2.... 15. D. K. skunde nurodo, jog teismas skundžiamą nutartį bandė pagrįsti... 16. 2.3.... 17. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas priimtoje nutartyje iškėlė nei... 18. 2.4.... 19. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nėra surinkta pakankamai duomenų dėl... 20. 2.5.... 21. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. K. neprivalo... 22. 2.6.... 23. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje... 24. 3.... 25. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 26. 3.1.... 27. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 28. 3.2.... 29. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjos teiginius, kad alkotesteris galėjo... 30. Teismas... 31. 4.... 32. D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.... 33. 5.... 34. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl... 35. 6.... 36. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia... 37. 7.... 38. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu... 39. 8.... 40. D. K. vairavusiai transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant... 41. 9.... 42. D. K. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog tikrinimo metu, iki alkotesterio... 43. 10.... 44. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti... 45. 11.... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai alkoholio matuokliu D.... 47. 12.... 48. Kaip matyti iš byloje esančio siuntimo lapelio (b. l. 80), D. K. nuvykus į... 49. 13.... 50. Nors D. K. skundą grindžia ir tuo, kad jai nebuvo paduotas naujas... 51. 14.... 52. D. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas nepasisakė... 53. 15.... 54. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo... 55. 16.... 56. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 58. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį... 59. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama....