Byla 2-2886-618/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. J

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant atsakovui V. P. (V. P.), jo atstovui advokatui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. J.,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 730,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3). Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis adresu ( - ), 2010-08-11 apdraustas butas buvo aplietas iš viršutinio aukšto buto, buvo aplietos sienos, lubos ir durys, dėl turto sugadinimo trečiajam asmeniui ieškovė išmokėjo 730,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad viršuje esantis butas, t. y. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalą. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuota tinkamai (b. l. 46, 58, 79), ieškovės atstovas advokatas R. B. pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant (b. l. 51, 60, 74, 82).

3Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 26-27). Nurodė, kad pranešimo apie draudiminį įvykį negavo, gavo tik pretenziją dėl 730 Lt sumos apmokėjimo, tada butas jau buvo suremontuotas ir jis neturėjo galimybės pats realiai įvertinti, ar buvo padaryta kokia žala. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. P. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68). Nurodė, kad atsakovui buvo nurodyta, jog apgadintos sienos ir durys, kyla įtarimų, kad nemažą sumą sudarė lubų paruošimas dažymui ir dažymas, kuris nebuvo būtinas, nurodoma, kad durys neužsidarė, tačiau visiškai nepagrįstas apvadų darymas, durų varžtų keitimas, taigi kyla abejonių dėl ieškovės sudarytos sąmatos. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iš ieškovės tik pretenziją su suma, kurią reikia apmokėti, pas jį nebuvo jokio įvykio, priešingai, taip pat bėgo iš viršutinio aukšto, jis pats darydavo remontą, tik paskui apkalė dailylentėmis ir padarė skysto stiklo apdailą, tada problemos neliko. Be to, kai po pretenzijos domėjosi įvykiu, jam paaiškino, kad apibėgo tik sienos ir durys.

4Trečiasis asmuo G. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 72), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuota tinkamai (b. l. 72, 78), pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 73).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-05-11 buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. PZULT1082554, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti turto, t. y. buto esančio adresu ( - ), draudimo paslaugas laikotarpiu nuo 2009-05-12 iki 2027-11-30, o trečiasis asmuo įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais mokėti sutartyje nustatyto dydžio draudimo įmokas (b. l. 9, 10, 11). Trečiasis asmuo 2010-08-11 pranešė ieškovei apie įvykį, t. y. kad 2010-08-11 buvo užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ), įvykio kaltininkas nežinomas (b. l. 12). 2010-08-16 sudarytas turto apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad aukščiau gyvenantiems kaimynams apliejus vandeniu butą, esantį adresu ( - ), buvo aplietos lubos, sienos, kurios išklijuotos tapetais, ir durys (durys neužsidaro, atšoko dažai) (b. l. 13-15). Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, buto remontui reikalinga suma 930,00 Lt (b. l. 16-17). Kadangi draudimo sutartyje buvo numatyta 200,00 Lt neatlyginama žalos dalis, trečiajam asmeniui išmokėta 730,00 Lt dydžio draudimo išmoka (b. l. 18, 19, 35). Ieškovė 2010-08-26 raštu Nr. 04-8L/71032 pranešė atsakovui apie 2010-08-11 užfiksuotą įvykį, kuomet buvo užlietas žemiau atsakovo esantis butas, ir informavo, jog atsakovas turi teisę išreikšti savo poziciją bei pateikti savo paaiškinimus, susijusius su minėtu įvykiu (b. l. 21). Ieškovas 2011-02-22 pateikė atsakovui pretenziją, kuria įpareigojo atsakovą iki 2011-03-12 pervesti 730,00 Lt dydžio sumą (b. l. 22).

7Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 730,00 Lt žalos atlyginimo, nurodo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas, 2010-08-11 apdraustas butas buvo aplietas iš viršutinio aukšto buto, buvo aplietos sienos, lubos ir durys, dėl turto sugadinimo trečiajam asmeniui ieškovė išmokėjo 730,00 Lt dydžio draudimo išmoką, viršuje esantis butas, iš kurio bėgančiu vandeniu buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalą. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad gavo iš ieškovės tik pretenziją su suma, kurią reikia apmokėti, tada butas jau buvo suremontuotas ir jis neturėjo galimybės pats realiai įvertinti, ar buvo padaryta kokia žala, pas jį nebuvo jokio įvykio, priešingai, taip pat bėgo iš viršutinio aukšto, jis pats darydavo remontą, tik paskui apkalė dailylentėmis ir padarė skysto stiklo apdailą, tada problemos neliko, be to, kai po pretenzijos domėjosi įvykiu, jam paaiškino, kad apibėgo tik sienos ir durys, apie lubas kalbos nebuvo, taigi ieškovė reikalauja per didelės sumos. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-05-11 buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti turto, t. y. buto esančio adresu ( - ), draudimo paslaugas laikotarpiu nuo 2009-05-12 iki 2027-11-30, 2010-08-11 buvo užlietas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis butas, 2010-08-16 sudarytas turto apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad aukščiau gyvenantiems kaimynams apliejus vandeniu butą, esantį adresu ( - ), buvo aplietos lubos, sienos, kurios išklijuotos tapetais, ir durys (durys neužsidaro, atšoko dažai), trečiajam asmeniui išmokėta 730,00 Lt dydžio draudimo išmoka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

8Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

9Ieškovė nurodo, kad viršuje esantis butas, iš kurio bėgančiu vandeniu buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalą. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, teigia, kad jo kaltės dėl trečiojo asmens buvo užliejimo nėra, pas jį nebuvo jokio įvykio ir jokio vandens pratekėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo G. J. 2010-08-14 kreipėsi į namo, esančio ( - ), administratorių UAB „Pempininkų būstas“ dėl buto užliejimo, trečiasis asmuo savo prašyme administratoriui nurodė, jog prašo sudaryti komisiją ir apžiūrėti butą, kurį apliejo kaimynai (b. l. 63-64). UAB „Pempininkų valdos“, administruojanti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), atsakydama į ieškovės 2010-08-23 paklausimą, 2010-09-06 raštu informavo ieškovę, kad 2010-08-17 apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad įtakos buto, esančio adresu ( - ), užpylimui gyvenamojo namo bendroji inžinerinė įranga bei bendrojo naudojimo objektai neturėjo, taip pat pažymėjo, kad administratorius atsako tik už bendro naudojimo objektus, šiuo atveju žala buvo padaryta iš buto, o už atskiruose butuose esančią įrangą, jos stovį, priežiūrą ir pan. yra atsakingi butų savininkai (b. l. 20). Bylos duomenimis nustatyta, kad buto, esančio adresu ( - ), t. y. buto, esančio virš trečiojo asmens, savininkas yra atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog jo paties butas buvo nuolat kaimynų iš aukščiau užliejamas, kol jis nesusitvarkė savo buto ir neapkalė sienų, dabar problemos nebėra. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiojo asmens G. J. butas buvo užlietas daugiau nei vieną kartą, 2010-08-11 buvo vienkartinis įvykis, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kada nors būtų pareiškęs pretenzijas kaimynams, gyvenantiems aukščiau atsakovo, dėl vandens pratekėjimo, taigi šios atsakovo nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. Č. nurodė, kad ji yra techninės priežiūros specialistė, dirba šį darbą 20 metų, UAB „Pempininkų valdos“ dirba apie trejus metus. Ji paaiškino, kad apžiūrint užlietą butą jai nekilo jokių abejonių, kad užlieta iš aukštu aukščiau esančio buto, t. y. iš buto Nr. 8, priklausančio atsakovui, pakilus aukštu aukščiau, 8 buto durų niekas neatidarė. Be to, nurodė, kad maždaug po mėnesio pas ją buvo atvykęs 8 buto savininkas, jis buvo labai piktas, nes gavo iš draudimo laišką su jam per didele suma, sakė, kad nukentėjusioji galėjo pati jį susirasti ir jis pats būtų suremontavęs butą. Byloje duomenų apie tai, kad 2010-08-11 įvykio metu buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas, nėra (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais, nes pavojingas, gadinantis turtą poveikis atsirado iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.

10Ieškovė prašo priteisti 730,00 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo, remiasi jos sudaryta lokaline sąmata. Atsakovas su žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad, kai po pretenzijos domėjosi įvykiu, jam paaiškino, kad apibėgo tik sienos ir durys, apie lubas kalbos nebuvo. Pažymėtina, kad ieškovė turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-08-16 sudarytas turto apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad aukščiau gyvenantiems kaimynams apliejus vandeniu butą, esantį adresu ( - ), buvo aplietos lubos patalpose, pažymėtose Nr. 4-1 (6,54 m2) ir 4-5 (7,03 m2), sienos patalpoje, pažymėtoje Nr. 4-1, kurios išklijuotos tapetais, ir durys (durys neužsidaro, atšoko dažai), patalpoje Nr. 4-3. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, buto remontui reikalinga suma 930,00 Lt. Į šią lokalinę sąmatą įtraukta lubų glaistymas ir dažymas, sienų paruošimas tapetavimui ir jų tapetavimas, stambus vidaus durų varčių remontas, durų apvadų montavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors butas buvo aplietas ir reikėjo remonto, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad bute buvęs remontas iki užpylimo nebuvo naujas. Šios aplinkybės ieškovė neįvertino ir, pavyzdžiui, lubų remontas, kurios galimai nebuvo pažeistos įvykio metu, ar durų apvadų keitimas, negali būti laikomi padaryta žala. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios aplinkybės draudimo bendrovė neįvertino, sutiko išmokėti išmoką kaip už naujo remonto atlikimą, neįvertinusi buvusio remonto nusidėvėjimo. Tokiu būdu ieškovė prisiėmė riziką ir atsakovas negali būti atsakingas už tokius ieškovės veiksmus. Be to, pažymėtina, jog ieškovė nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį dalyvautų atsakovas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. Č. nurodė, kad ji yra techninės priežiūros specialistė, dirba šį darbą 20 metų, UAB „Pempininkų valdos“ dirba apie trejus metus. Paaiškino, kad ji buvo apžiūrėti buto, esančio adresu ( - ), po užliejimo, įėjus į butą matėsi, kad aplietos durys, siena, matėsi drėgmė, vonios durys buvo šlapios, jos neužsidarė, vienos sienos tapetai buvo šlapi, jų spalva buvo pakitusi, apie lubų sugadinimą jai niekas nieko nesakė, vizualiai taip pat nesimatė, kad lubos būtų pažeistos, taip pat nurodė, kad į virtuvę jos niekas nesivedė, nieko apie virtuvėje padarytą žalą niekas nesakė. R. Č. pateikė į bylą inventorizacinės knygos kopiją su buto, esančio adresu ( - ), planu (b. l. 66). Išanalizavus 2010-08-16 turto apžiūros akte nustatytus defektus ir buto planą matyti, kad buvo aplietos vonios durys (patalpa Nr. 4-3), koridoriaus sienos (patalpa Nr. 4-1) ir koridoriaus bei virtuvės lubos (patalpos Nr. 4-1 ir 4-3). Pažymėtina, kad R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog kai apžiūrėjo užlietą butą, apie virtuvėje padarytą žalą jai niekas nieko nesakė ir nerodė, taip pat niekas neminėjo, kad apgadintos lubos. Įvertinus tai, kad buvo užlietos vonios durys ir koridoriaus sienos, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog koridoriaus lubos taip pat galėjo būti apgadintos, tačiau pripažinti, kad buvo apgadintos virtuvės lubos, remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo. Nors atsakovas ir ginčija žalos dydį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), taigi tikslinga vadovautis lokaline sąmata, kurioje numatytos remonto darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad apgadintos tik koridoriaus lubos ir neįtraukiamas virtuvės lubų remontas, už koridoriaus lubų remontą mokėtiną sumą sudaro 141,59 Lt ((88,45 Lt + 73,80 Lt + 131,51 Lt): 13,57 m2 x 6,54 m2). Atsakovas nurodo, kad nesutinka su tuo, jog sienos ištapetuotos dažomais tapetais, apgadinta tik viena koridoriaus siena. Pažymėtina, kad lokalinėje sąmatoje įtrauktas sienų klijavimas plaunamais apmušalais, be to, visos koridoriaus sienos, esančios toje pačioje patalpoje, sudaro vientisą vaizdą, todėl net ir apgadinus vieną sieną protinga ir pagrįsta ištapetuoti visas koridoriaus sienas naujais vienodais tapetais, taigi lokalinėje sąmatoje įtrauktos sumos (53,90 Lt + 216,98 Lt + 34,76 Lt) yra pagrįstos. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo užlietos vonios durys, jos neužsidarė ir jas reikėjo remontuoti, taigi lokalinėje sąmatoje įtraukta 162,46 Lt suma už vidaus durų varčių remontą yra pagrįsta, tačiau, byloje nesant duomenų apie tai, kad buto užliejimo metu buvo apgadinti vonios ar kitų durų apvadai, teismas pripažįsta, kad į lokalinę sąmatą nepagrįstai įtraukta 168,39 Lt suma už durų apvadų montavimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad 609,69 Lt suma atitinka būtinas išlaidas trečiojo asmens apgadinto turto remonto darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartyje buvo numatyta 200,00 Lt neatlyginama žalos dalis, laikytina, jog žalos dydį nagrinėjamoje byloje sudaro 409,69 Lt.

11Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams reikšti yra taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, ieškovė pateikė įrodymus: 2010-09-02 surašyta draudimo mokėjimo pažyma, 2011-02-22 surašyta pretenzija atsakovui, ieškovė į teismą kreipėsi po daugiau negu vienerių metų, taigi senaties terminas yra praleistas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Subrogacijos atveju ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo, šiuo atveju trečiojo asmens G. J., reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-100/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-46/2009). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad draudiminis įvykis, kurio metu buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, t. y. buvo aplietas butas, esantis adresu ( - ), įvyko 2010-08-11 (b. l. 12), taigi draudėjas, t. y. trečiasis asmuo G. J., apie savo pažeistą teisę sužinojo 2010-08-11 ir nuo šios dienos draudėjui atsirado teisė į ieškinį bei prasidėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų žalos atlyginimo reikalavimo senaties termino eiga. Minėta, kad subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinio senaties terminas taip pat prasidėjo 2010-08-11, ieškovė į teismą kreipėsi 2013-02-04, taigi ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

12Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo bei atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taigi, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas žalos dydis yra 409,69 Lt, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 409,69 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kita ieškinio dalis atmestina.

13Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Abi šalys pateikė prašymus priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4), ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 459,80 Lt atstovavimo byloje išlaidos (b. l. 6-7, 8). Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 300,00 Lt išlaidos advokato pagalbai (b. l. 87). Teismui patenkinus 56 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 297,81 Lt bylinėjimosi išlaidų ((72,00 Lt + 459,80 Lt) x 66 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Teismui atmetus 44 procentų ieškovės reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (300,00 Lt x 44 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 165,81 Lt bylinėjimosi išlaidų.

14Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 15,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui tenka 8,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovei 6,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 409,69 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 409,69 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,81 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“.

18Kitą ieškinio dalį atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai