Byla 2A-175/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architectura humana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1061-230/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architectura humana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „IREC LT“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės vystymo grupė“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Architectura humana“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „IREC LT“, tretiesiems asmenims UAB „Šilėja“ ir UAB „Sostinės vystymo grupė“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/19-01 pripažinimo negaliojančia, ir patikslinęs ieškinį, prašė: pripažinti negaliojančiomis 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/25-01 bei jos priedus ir 2009 m. gruodžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį

5Nr. ŠIL/IRC/09/12/14 bei jos priedus; taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „IREC LT“ ir UAB „Šilėja“ per įmanomai trumpiausią laiką, bet neilgesnį nei 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti visus ieškovo perduotų dokumentų originalus, kurie yra detaliai nurodyti 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/25-01 2 punkte, bei visas pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo iš UAB „Sostinės vystymo grupė“ pagal ginčijamą sutartį; taip pat priteisti iš atsakovo UAB „IREC LT“ visas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. su UAB „Sostinės vystymo grupė“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/019, o 2008 m. rugsėjo 22 d. - papildomą susitarimą. Ieškovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pateikė atliktus darbus patvirtinančius dokumentus, kuriuos pasirašytinai priėmė UAB „Sostinės vystymo grupė“ atsakingi asmenys. Kadangi buvo atlikti rangos sutartyje numatyti pagrindiniai projektavimo darbai ir buvo gautas leidimas statybai, UAB „Sostinės vystymo grupė“ kilo pareiga sumokėti ieškovui 156 500 Lt. 2009 m. sausio 15 d. buvo surašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas kuriame buvo įtraukta minėta skola, tačiau UAB „Sostinės vystymo grupė“ 156 500 Lt skolos nesumokėjo ir iki šiol yra skolinga.

7UAB „Sostinės vystymo grupė“ piktybiškai vengiant atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, ieškovas, siekdamas išvengti dar didesnių praradimų, nuostolių, konsultavosi su atsakovu UAB „IREC LT“ dėl atlygintino reikalavimo į 156 500 Lt skolą perleidimo. 2009 m. lapkričio 19 d. atsakovas ieškovui pateikė sutarties su dviem priedais dėl reikalavimo perleidimo projektą, kurį ieškovas 2009 m. lapkričio 25 d. pasirašė ir sutarties ir dviejų priedų abu egzempliorius perdavė atsakovui.

8Teigė, kad 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/25-01 bei jos priedus ieškovas pasirašė suklaidintas atsakovo, dėl atsakovo panaudotos apgaulės, kuris siekė neteisėtai įgyti jo didelės vertės reikalavimo teisę, todėl sutartis burėtų būti pripažinta negaliojančia. Ieškovas sutartimi sutiko atlygintinai perleisti jo turimus piniginius reikalavimus į 156 500 Lt skolą, o atsakovas įsipareigojo sutarties priede Nr. 1 nustatytais terminais sumokėti ieškovui 70 425 Lt, o būtent: iki 2009 m. gruodžio 10 d. sumokėti 10 425 Lt, iki 2010 m. sausio 10 d. – 20 000 Lt, iki 2010 m. vasario 10 d. – 20 000 Lt, iki 2010 m. kovo 10 d. – 20 000 Lt. Ieškovas patikėjo atsakovo įtikinėjimu, jog pastarasis tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl pasirašė sutartį ir perdavė atsakovui su reikalavimo teise susijusius dokumentus, išsiuntė UAB „Sostinės vystymo grupė“ pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau po to atsakovas ilgą laiką neteikė jokios informacijos, o 2009 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu nurodė, jog būtina perrašyti sutartį, nustatant naują mokėjimo už reikalavimo perleidimą grafiką. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 2 d. perleidimo sutarties ir jos priedų nebuvo pasirašęs bei neketino vykdyti sutarties priede Nr. 1 numatytų atsiskaitymo terminų, kurie ypatingai buvo svarbūs pasirašant perleidimo sutartį. Tik po to, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, atsakovas 2009 m. gruodžio 7 d. pasirašė sutartį ir priedus, persiuntė pranešimą UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir pervedė į ieškovo sąskaitą 1 000 Lt, kurie, ieškovo teigimu, visiškai nesusiję su sutartimi ir jos vykdymu. Pažymėjo, kad net ir vėliau pasirašęs sutartį ir jos priedus, atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su ieškovu iki šiol nėra atsiskaitęs.

9Ieškovas mano, kad atsakovas buvo iš anksto nusprendęs nevykdyti sutarties sąlygų, neatsiskaityti su ieškovu pagal numatytą tvarką, nes iki šiol su ieškovu neatsiskaitė. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas siekė perrašyti esmines sutarties sąlygas. Mano, kad jau pasirašydamas sutartį atsakovas turėjo finansinių problemų ir numatė, kad nevykdys įsipareigojimų, ir tokie veiksmai rodo jo nesąžiningumą bei apgaulę, siekiant įgyti didelės vertės reikalavimo teisę. Ieškovo teigimu, ginčijama sutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kuriose numatyta, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai, tiek iki sutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį ir aiškinant jos sąlygas, tiek ją vykdant. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovo teises bei teisėtus interesus, todėl sutartis turėtų būti pripažinta absoliučiai niekine, negaliojančia. Kadangi atsakovas UAB „IREC LT“ 2009 m. gruodžio 14 d. perleidimo sutartimi Nr. ŠIL/IRC/09/12/14 visas reikalavimo teises, kylančias iš UAB „Sostinės vystymo grupė“, perleido naujam kreditoriui UAB „Šilėja“, mano, kad ir ši sutartis pripažintina negaliojančia, kadangi UAB „Šilėja“ buvo nesąžininga, nes jos elgesys neatitinka atsakingo ir protingo ūkinio subjekto elgesio reikalavimų. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta praėjus vos savaitei, kai ją buvo pasirašiusi UAB „IREC LT“, todėl UAB „Šilėja“ turėjo išsiaiškinti visas reikalavimo perleidimo aplinkybes, t.y. ar sudaroma sutartimi nebus pažeidžiamos kieno nors teisės.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartį ginčija trimis pagrindais, o būtent, kaip sandorį sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), kaip sudarytą suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis) ir kaip prieštaraujantį imperatyviems įstatymo reikalavimams (CK 1.80 straipsnis).

13Spręsdamas klausimą dėl sandorio sudarymo dėl apgaulės ir suklydimo, teismas pažymėjo, jog atsakovo UAB „IREC LT“ apgaulės pasireiškimą grindė aktyviais atsakovo veiksmais, t.y. įtikinėjimu, kad jis vykdys sutartines prievoles, laikysis sutartimi numatytų terminų ir nurodytais terminais atliks mokėjimus. Todėl ieškovas buvęs suklaidintas dėl tokio sandorio vykdymo realumo ir tai turėję įtakos tam, kad jis šį sandorį sudarė. Faktiškai tomis pačiomis aplinkybėmis ieškovas grindė ir savo suklydimą. Teismo teigimu, ieškovas, ginčydamas sandorį, kaip sudarytą dėl suklydimo ir apgaulės, konkrečiais byloje nustatytais faktais turėjo įrodyti, kad jis suklydo ir suklydo buvo apgautas dėl sudaryto sandorio esmės, sąlygų, ir jei nebūtų tais faktais patvirtintų aplinkybių, sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Teismas taip pat pažymėjo, jog vertinant, ar sandorį ginčijanti šalis suklydo, siekiant nepažeisti sutarčių laisvės principų, būtina vertinti, ar ji buvo pakankamai apdairi ir elgėsi pakankamai atidžiai ir protingai. Ginčijamas sandoris sudarytas tarp juridinių asmenų, veikiančių vienokio ar kitokio verslo sferoje, todėl ieškovas, perleisdamas didelės vertės reikalavimo teisę už per pusę mažesnę jo kainą, turėjo elgtis itin apdairiai ir kruopščiai išanalizuoti ir įvertinti galimybes atgauti ir taip pusiau sumažintą skolą. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jis tokių veiksmų ėmėsi, o ieškovo direktoriaus paaiškinimai, kad jis buvo įtikintas atsakovo ir juo pasitikėjo, todėl sutartį pasirašė, jos dar nepasirašius pačiam atsakovui, teismo vertinimu, įrodo, kad ieškovas nebuvo visiškai apdairus ir protingas, o priešingai, elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai, kas iš esmės prieštarauja verslo logikai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pripažino, jog jis nepasidomėjo ir jam nebuvo žinoma UAB „IREC LT“ finansinė padėtis.

14Teismas taip pat pripažino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sandorio sudarymo metu, t.y. 2009 m. lapkričio 25 d., kai jis akceptavo atsakovo pasiūlytą sutartį, atsakovas turėjo aiškių ketinimų sutarties nevykdyti. Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės, kaip vėlesni atsakovo pasiūlymai pakeisti sutarties sąlygas dėl mokėjimo terminų, nepakankamas ar visiškas jos nevykdymas sandorio sudarymo metu dar neegzistavo, todėl negalėjo klaidinti ieškovo ar turėti įtakos jo apsisprendimui sudaryti sutartį. Tiek sutarties sąlygų keitimas, tiek sutartimi numatytų prievolių vykdymo klausimai, teismo teigimu, spręstini vadovaujantis sutarties nuostatomis bei sutarčių sudarymą ir jų vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, jog sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turi būti paisoma tiek sutarčių laisvės principų, tiek teisinių santykių stabilumo, kartu siekiant teisingumo.

15Spręsdamas klausimą dėl sandorių prieštaravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams, teismas pažymėjo, kad ieškovas, grįsdamas šį ieškinio pagrindą nurodė, jog kiekviena sandorio šalis turi pareigą elgtis sąžiningai tiek iki sutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant, ir tai yra imperatyvūs įstatymo reikalavimai (CK 6.158, 6.162, 6.200 str.). Teismas konstatavo, kad ieškovas kitos šalies nesąžiningumą įrodinėjo tomis pačiomis nurodytomis aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ir apgaulės, todėl negali būti savarankiškas pagrindas pagrįsti ir kitos sandorio šalies nesąžiningumą, ypač kai pats ieškovas nebuvo pakankamai atsakingas ir apdairus, sudarydamas ginčijamą sandorį. Teismo teigimu, faktai, kad sutarties projektą ruošė atsakovas, kad jis sutartį pasirašė ne tuo pačiu metu kaip ieškovas, kad vėliau jis norėjo pakeisti pasirašytos sutarties sąlygas, šalies nesąžiningumo nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nevykdant sutarties, savo teises ieškovas gali apginti kitu būdu - išsireikalaudamas iš atsakovo priklausančias sumokėti sumas, o ne prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu, ypač, kai jau yra įvykęs dar vienas reikalavimo teisės perleidimas, ir paliečiamos trečiojo asmens teisės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), todėl ieškinį atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, jog nepripažinus sandorio negaliojančiu, netaikytina ir restitucija.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Architectura humana“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog ieškovas buvo neapdairus, kad jis elgėsi rizikingai, visiškai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių būtent atsakovo nesąžiningą, apgaulingą elgesį tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir ieškovui pasirašius sutartį, kas rodo, kad teismas neįvertino visų jam pateiktų išsamių paaiškinimų ir juos patvirtinančių įrodymų.

202. Atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla buvo susijusi su skolų pirkimu, įmonių finansavimu - atsakovas yra verslininkas, užsiimantis išskirtinai šia specifine veiklos rūšimi. Būtent atsakovui, kaip šia veikla užsiimančiam verslininkui, pasiūlius sudaryti reikalavimo

21į 156 500 Lt dydžio skolą perleidimo sutartį, ieškovas buvo įtikintas, kad sutartis bus įvykdyta griežtai laikantis sutarties ir jos priedų sąlygų, kad jis laiku, griežtai laikydamasis sutarto grafiko, ieškovui sumokės pinigus už perleidžiamą didelės vertės reikalavimo teisę. Tačiau atsakovas piktybiškai vengė ir šiuo metu vengia vykdyti savo esminius įsipareigojimus, neatsiskaitė su apeliantu, kas yra visiškai nesuderinama su sąžiningo verslo principais.

223. Esminė sutarties sąlyga buvo didelės vertės reikalavimo perleidimo tinkamas atlyginimas, todėl ieškovui apsisprendžiant dėl sutarties pasirašymo, atsakovo turtinė padėtis buvo ypatingai reikšminga. Priešingai, nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, informacija apie atsakovo turtinę padėtį ieškovui yra neprieinama, nes tokia informacija yra konfidenciali, viešai neskelbiama. Todėl ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių susipažinti su atsakovo realia turtine padėtimi dar iki pasirašant sutartį. Tuo tarpu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sudarant sutartį, atsakovas jau buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, jam trūko apyvartinių lėšų. Tą patvirtina ir faktas, kad po ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2009 m. gruodžio 14 d. atsakovas reikalavimo teises atlygintinai perleido dar kitam asmeniui, iš kurio gavo sutartus mokėjimus, tačiau ir tada atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

234. Prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovas pakeitė savo pavadinimą, jo atžvilgiu buvo pradėta bankroto procedūra. Šio aplinkybės patvirtina, ieškovo teiginius, kad atsakovas dar iki sutarties sudarymo buvo susidūręs su finansiniais sunkumais ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad dar iki sutarties sudarymo atsakovas numatė, jog jis neatsiskaitys su ieškovu pagal sutartą grafiką, bei nutylėjo nuo kitos sutarties šalies, jog susiduria su finansiniais sunkumais. Atsakovas, nutylėdamas šias ieškovui ypatingai reikšmingas aplinkybes, elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai.

245. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningus veiksmus, ieškovui pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliantui pasirašius atsakovo pateiktą sutartį ir perdavus jos egzempliorius pasirašyti atsakovui, atsakovas ilgą laiką vengė sutartį pasirašyti, jo atstovai 2009 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu siuntė informaciją, kad būtina perrašyti sutartį, nustatant naują, ieškovui visiškai nenaudingą, pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus mokėjimo už reikalavimo perleidimą grafiką (sutarties priedą Nr. 1). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas dar 2009 m. gruodžio 2 d. sutarties bei jos abiejų priedų nebuvo pasirašęs, neketino tinkamai vykdyti sutarties priedo Nr. 1, kuris yra ypatingai svarbus ieškovui, turėjęs pagrindinę įtaką, apsisprendžiant dėl reikalavimo perleidimo sutarties bei jos abiejų priedų pasirašymo.

256. Tik apeliantui žodžiu ir raštu pareiškus pretenzijas, atsakovas skubos tvarka 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašė šios sutarties egzempliorius, persiuntė pranešimą UAB „Sostinės vystymo grupė“, į apelianto banko sąskaitą pervedė 1 000 Lt, kurie visiškai nesusiję su sutartimi ar jos vykdymu, visiškai neatitinka grafike numatytų mokėjimų ir terminų. Be to, atsakovas neužilgo, atlygintinai perleido iš ieškovo perimtą reikalavimo teisę dar kitam asmeniui - atsakovui UAB „Šilėja“, gavo iš pastarojo pinigines lėšas, tačiau su ieškovu net iš dalies neatsiskaitė ir neketino atsiskaityti. Šios aplinkybės rodo atsakovo nesąžiningus veiksmus, kad dar iki sutarties pasirašymo atsakovas buvo numatęs nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įvairiais būdais išvengti sutartų mokėjimų, tokiu būdu neteisėtai, nesąžiningai, veikiant apgaule, pažeidžiant ieškovo teisėtus interesus, tinkamai neatsiskaičius su ieškovu įgyti didelės vertės reikalavimo teisę.

267. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia ir 2009 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „IREC LT“ ir UAB „Šilėja“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ŠIL/IRC/09/12/14, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškinio reikalavimo visiškai nepasisakė, nepateikė jokių teisinių argumentų, kas, pasak apelianto, įrodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas taip pat ir dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šilėja“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

281. UAB „IREC LT“ nevykdant sutarties, apeliantas savo teises gali apginti ir kitokiais būdais - išsireikalaudamas iš UAB „IREC LT" priklausančias sumokėti sumas (šiuo atveju - pareikšdamas kreditorinį reikalavimą bankroto byloje), o ne prašydamas pripažinti reikalavimo teisės sutartį negaliojančia, ypač, kai jau yra įvykęs dar vienas reikalavimo teisės perleidimas ir paliečiamos trečiųjų asmenų teisės, pažeidžiami jų teisėti interesai, kadangi dėl to nebūtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, pažeidžiami LR CK 1.5 straipsnyje nurodyti teisės principai.

292. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į sandorių negaliojimo instituto esmę bei tikslus ir priėmė teisėtą sprendimą. Civiliniame procese yra leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

303. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, ir toliau mėgina ginčyti reikalavimo perleidimo sutartį kaip sutartį, sudarytą dėl suklydimo bei atsakovo UAB „IREC LT" apgaulės (LR CK 1.90 str., 1.91 str.) ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyviems įstatymo reikalavimams. Apeliantas nėra CPK 178 straipsnio nustatyta tvarka pateikęs jokių įrodymų, kad reikalavimo sutarties sudarymo metu UAB „IREC LT" turėjo aiškių ketinimų nevykdyti sutartį ir vadovavosi išimtinai savo subjektyviais samprotavimais ir vertinimais. Byloje nustatytos aplinkybės - vėlesni UAB „IREC LT" pasiūlymai keisti sutarties sąlygas ar sutarties nepakankamas ar visiškas jos nevykdymas sandorio sudarymo metu dar neegzistavo, todėl negalėjo klaidinti ar įtakoti apelianto apsisprendimų sudaryti ar nesudaryti sutartį. Tiek sutarties sąlygų keitimas, tiek pačios sutarties vykdymo klausimai turėtų būti sprndžiami vadovaujantis pačios sutarties nuostatomis bei sutarčių sudarymą ir jų vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis.

314. Apeliantas nebuvo pakankamai atsakingas ir apdairus, sudarydamas ginčijamą sandorį. Priešingai, nei teigia apeliantas, juridinių asmenų registro duomenys yra viešai prieinami Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR Ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras", Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kituose panašaus pobūdžio registruose. Minėtuose registruose atlygintinai galima gauti ir informaciją apie juridinio asmens finansines ataskaitas bei kitus kartu su jomis esančius dokumentus. Tokie duomenys yra teikiami minėtų registrų nuostatuose nustatyta tvarka.

325. Apeliantas, elgdamasis apdairiai, protingai ir sąžiningai, galėjo paprašyti UAB „IREC LT“ pateikti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus/ finansinę būklę. Apeliantas yra verslo subjektas, kurio veiklos tikslas - pelno siekimas, todėl prieš sudarydamas sandorį, jis galėjo ir turėjo pasidomėti apie UAB „IREC LT“ finansinę būklę. Situacijoje, kai yra perleidžiama didelės vertės reikalavimo teisė, kiekvienas pakankamai apdairus, atidus ir protingas asmuo privalo elgtis itin apdairiai ir kruopščiai patikrinti, išanalizuoti susijusius dokumentus ir kt. medžiagą, įvertinti galimybes gauti atlyginimą už perleistą reikalavimo teisę.

336. Pats Apeliantas 2009 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl perleisto reikalavimo informavo trečiąjį asmenį UAB „Sostinės vystymo grupė“ apie reikalavimo teisės į 156 500 Lt sumą perleidimą UAB „IREC LT“ ir nurodė visus mokėjimus vykdyti į UAB „IREC LT“ sąskaitą (LR CK 6.109 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.109 straipsnio 4 dalį, jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, laikoma, kad kreditorius nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Todėl darytina išvada, kad apeliantas ne tik nebuvo vidutiniškai apdairus ir protingas, tačiau atvirkščiai - elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai: būtent apeliantas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, veikė savo rizika, todėl ir pranešdamas apie reikalavimo teisės perleidimą, turėjo būti tikras apie reikalavimo perleidimo realumą, dėl to jis turi prisiimti ir visą riziką, susijusią su reikalavimo perleidimu.

34Teisėjų kolegija konstatuoja:

35Apeliacinis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

38Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl tarp ieškovo UAB „Architectura humana“ ir atsakovo UAB „IREC LT“ 2009 m. lapkričio 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/19-01 ir jos priedų bei tarp atsakovo UAB „IREC LT“ ir trečiojo asmens UAB „Šilėja“ 2009 m. gruodžio 14 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ŠIL/IRC/09/12/14 ir jos priedų galiojimo.

39Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo UAB „Architectura humana“ ieškinio – teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartį ginčijo trimis pagrindais, o būtent, kaip sandorį sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), kaip sudarytą suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis) ir kaip prieštaraujantį imperatyviems įstatymo reikalavimams (CK 1.80 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovas kitos šalies nesąžiningumą įrodinėjo tomis pačiomis nurodytomis aplinkybėmis, kurios nesudarė pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ir apgaulės, todėl negalėjo būti savarankišku pagrindu pagrįsti ir kitos sandorio šalies nesąžiningumą, ypač kai pats ieškovas nebuvo pakankamai atsakingas ir apdairus, sudarydamas ginčijamą sandorį.

40Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas UAB „Architectura humana“ savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, visiškai nemotyvuotai atmetė ieškovo paaiškinimus, neįsigilino į 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/25-01 ir jos priedų sudarymo aplinkybes, tinkamai neįvertino ieškovo bei atsakovo elgesio iki sutarties sudarymo, ją sudarant bei sudarius sutartį, ir tai, apelianto teigimu, lėmė nepagrįstas teismo išvadas, kad reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo.

41Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

42Teisėjų kolegija pažymi, jog negalima sutikti su apelianto teigimu, jog byloje yra visos sąlygos taikyti LR CK 1.90 straipsnio bei 1.91 straipsnio nuostatas ir pripažinti negaliojančia ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo bei dėl atsakovo apgaulės.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatą, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia tai, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias teises ir pareigas pagal sandorį jis įgis, kokias – praras. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

44Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jis, sudarydamas ginčijamą sandorį - 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/19-01 ir jos priedus, kuriuo jis atlygintinai perleido piniginius reikalavimus į 156 500 Lt skolą, o atsakovas įsipareigojo sutarties priede Nr. 1 nustatytais terminais sumokėti ieškovui 70 425 Lt, buvo suklaidintas dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės ar esminių sandorio sąlygų. Suklydimas dėl sandorio pasekmių, t. y. teigimas, kad atsakovo UAB „IREC LT“ apgaulė pasireiškė jo aktyviais veiksmais: įtikinėjimu, kad jis vykdys sutartines prievoles, laikysis sutartimi numatytų terminų ir nurodytais terminais atliks mokėjimus, todėl ieškovas buvęs suklaidintas dėl tokio sandorio vykdymo realumo, ir tai turėję įtakos tam, kad jis šis sandoris buvo sudarytas, negali būti laikomas suklydimu CK 1.90 straipsnio prasme ir pakankamu pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu. Pažymėtina, kad tuo atveju, suklydimas yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti.

45Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio CK straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

46Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė atsakovo apgaulės, pasirašant ginčijamą sandorį - 2009 m. lapkričio 25 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/19-01 ir jos priedus, fakto. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB „IREC LT“ būtų atlikęs tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. tyčia pranešęs tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjęs svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas nebūtų sudaręs sandorio arba būtų sudaręs ne tokį sandorį, kokį iš tiesų siekė sudaryti.

47Bylos duomenys patvirtina, jog 2007 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas su UAB „Sostinės vystymo grupė“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/019 (12-15 b. l., 1 tomas), 2008 m. rugsėjo 22 d. - papildomą susitarimą (16-17 b. l., 1 tomas) ir kadangi buvo atlikti rangos sutartyje numatyti pagrindiniai projektavimo darbai bei gautas leidimas statybai, 2009 m. sausio 15 d. buvo surašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (22 b. l., 1 tomas), pagal kurį UAB „Sostinės vystymo grupė“ kilo pareiga sumokėti ieškovui 156 500 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad UAB „Sostinės vystymo grupė“ vengiant atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, ieškovas, siekdamas išvengti dar didesnių praradimų ar nuostolių, 2009 m. lapkričio 25 d. savo valia pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/25-01 bei jos priedus (26-27, 28 b. l., 1 tomas) ir pats, 2009 m. lapkričio 26 d. pranešimu Nr. 76 „Dėl perleisto reikalavimo“ informavo trečiąjį asmenį UAB „Sostinės vystymo grupė“ apie reikalavimo teisės į 156 500 Lt sumą perleidimą UAB „IREC LT“ bei nurodė visus mokėjimus vykdyti į UAB „IREC LT“ sąskaitą (29 b. l., 1 tomas).

48Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie atsakovo veiksmai, kaip pasiūlymai keisti sutarties sąlygas, nepakankamas ar visiškas sutarties nevykdymas, kuriuos ieškovas vertina kaip įrodančius, kad atsakovas UAB „IREC LT“ neketino vykdyti ginčijamo sandorio ir sudarančius pagrindą šį sandorį pripažinti negaliojančiu, šio sandorio sudarymo metu dar neegzistavo, t y. buvo atlikti po sandorio sudarymo, todėl negalėjo klaidinti ar turėti įtakos apelianto apsisprendimui sudaryti ar nesudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, nurodo, kad vėlesnis valios pasikeitimas, t. y. atsakovo 2009 m. gruodžio 14 d. reikalavimo perleidimas UAB „Šilėja“ nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „IREC LT“, buvo sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės.

49Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

50Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų CPK 178 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. neįrodė, kad sandorio sudarymo metu, 2009 m. lapkričio 25 d., kai ieškovas akceptavo atsakovo pasiūlytą sutartį (CK 6.181 str. 1 d.), atsakovas turėjo aiškių ketinimų šios sutarties nevykdyti.

51Šioje byloje paduotu apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Architectura humana“ taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, kad jis, sudarydamas sandorį, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus - neįvertino galimybės atgauti skolą, nepasidomėjo UAB „IREC LT“ finansine padėtimi ir teigia, kad informacija apie atsakovo turtinę padėtį jam buvo neprieinama, nes tokia informacija yra konfidenciali, viešai neskelbiama. Todėl iki pasirašant sutartį jis neturėjęs jokių objektyvių galimybių susipažinti su atsakovo realia turtine padėtimi.

52Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp juridinių asmenų, veikiančių vienokio ar kitokio verslo sferoje, todėl ieškovas, perleisdamas didelės vertės reikalavimo teisę už per pusę mažesnę kainą, turėjo elgtis itin apdairiai ir kruopščiai išanalizuoti bei įvertinti galimybes atgauti ir taip pusiau sumažintą skolą, tačiau ieškovas neįrodė, jog jis tokių veiksmų ėmėsi, o jo paaiškinimai, kad ieškovas buvo įtikintas ir pasitikėjo atsakovu, todėl sutartį pasirašė, jos dar nepasirašius pačiam atsakovui, įrodo, kad ieškovas nebuvo visiškai apdairus ir rūpestingas, bet priešingai - jis elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai, kas iš esmės prieštarauja verslo logikai.

53Juridinių asmenų registro duomenys yra viešai prieinami Įmonių bankroto valdymo departamente prie LR Ūkio ministerijos, taip pat tokią informaciją suteikia VĮ „Registrų centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija bei kiti panašaus pobūdžio registrų tvarkytojai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtuose registruose atlygintinai galima gauti ir informaciją apie juridinio asmens finansines ataskaitas bei kitus kartu su jomis esančius dokumentus - tokie duomenys yra teikiami minėtų registrų nuostatuose nustatyta tvarka. Apeliantas, elgdamasis apdairiai, protingai ir sąžiningai, prieš sudarydamas sandorį, taip pat galėjo paprašyti ir paties atsakovo UAB „IREC LT“ pateikti informaciją apie šios įmonės finansinius įsipareigojimus (finansinę būklę) - apeliantas yra verslo subjektas, kurio veiklos tikslas - pelno siekimas, todėl prieš sudarydamas sandorį, jis galėjo ir turėjo pasidomėti apie kitos būsimo sandorio šalies, kuriai atlygintinai perleidžiama didelės vertė reikalavimo teisė, finansinę būklę ir tuo pačiu galimybes įvykdyti sandoriu prisiimamus įsipareigojimus. Situacijoje, kai yra perleidžiama didelės vertės reikalavimo teisė, kiekvienas pakankamai apdairus ir atidus asmuo privalo kruopščiai patikrinti, išanalizuoti susijusius dokumentus ir kitą medžiagą, įvertinti galimybes gauti atlyginimą už perleistą reikalavimo teisę.

54Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningus veiksmus, ieškovui pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį.

55Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo.

56Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, nurodė, jog kiekviena sandorio šalis turi pareigą elgtis sąžiningai tiek iki sutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį, tiek ir ją vykdant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas kitos sandorio šalies nesąžiningumą įrodinėja tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ir apgaulės. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir sandorių negaliojimo pagrindu nepripažino. Todėl tos pačios aplinkybės negali būti savarankiškas pagrindas, įrodantis kitos sandorio šalies nesąžiningumą. Kaip jau minėta, byloje nustatyti faktai, kad būtent atsakovas ruošė sutarties projektą ir šią sutartį pasirašė ne tuo pačiu metu, kaip ieškovas, bei vėliau norėjo pakeisti pasirašytos sutarties sąlygas faktai, kitos sandorio šalies nesąžiningumo nepatvirtina.

57Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia ir 2009 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „IREC LT“ ir UAB „Šilėja“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ŠIL/IRC/09/12/14, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškinio reikalavimo visiškai nepasisakė, nepateikė jokių teisinių argumentų, kas, apelianto teigimu, įrodo, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas taip pat ir dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

58Su tokiu apelianto argumentu sutikti taip pat nėra pagrindo.

59Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, atskirai nurodydamas, kuris iš jų tenkinamas, kuris tenkinamas iš dalies ir kuris atmetamas. Taigi, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, neturi likti pareikštų, bet teismo sprendimu neišspręstų reikalavimų. Tuo atveju, kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka, teismo sprendimas turi būti naikinamas kaip turintis absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 1 d. 7 p.).

60Patikslintu ieškininiu pareiškimu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis: 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/25-01 bei jos priedus ir 2009 m. gruodžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ŠIL/IRC/09/12/14 bei jos priedus; taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „IREC LT“ ir UAB „Šilėja“ per įmanomai trumpiausią laiką, bet neilgesnį nei 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti visus ieškovo perduotų dokumentų originalus, kurie yra detaliai nurodyti 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/25-01 2 punkte, bei visas pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo iš UAB „Sostinės vystymo grupė“ pagal ginčijamą sutartį; taip pat priteisti iš atsakovo UAB „IREC LT“ visas bylinėjimosi išlaidas (116-124 b. l., 1 tomas). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas (39 b. l., 2 t.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad nepripažinus sandorio negaliojančiu, netaikytina ir restitucija. Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nėra pagrindo.

61Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė iš esmės visais pagrindiniais (esminiais) šios bylos faktiniais bei teisiniais aspektais, atsižvelgė į visas šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrindu ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir jas aptarė bei padarė nustatytomis aplinkybėmis bei įstatymu pagrįstas išvadas, t. y. bylą iš esmės išsprendė teisingai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, patikslinto ieškinio bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus ieškovo pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti kaip turintį absoliutų negaliojimo pagrindą.

62Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 2009/11/19-01 ir Nr. ŠIL/IRC/09/12/14 ir jų priedų pripažinimo negaliojančiomis bei vienašalės restitucijos taikymo atmetė pagrįstai. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Architectura humana“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 5. Nr. ŠIL/IRC/09/12/14 bei jos priedus; taikyti vienašalę restituciją ir... 6. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. su UAB „Sostinės vystymo grupė“... 7. UAB „Sostinės vystymo grupė“ piktybiškai vengiant atsiskaityti su... 8. Teigė, kad 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.... 9. Ieškovas mano, kad atsakovas buvo iš anksto nusprendęs nevykdyti sutarties... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartį... 13. Spręsdamas klausimą dėl sandorio sudarymo dėl apgaulės ir suklydimo,... 14. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sandorio... 15. Spręsdamas klausimą dėl sandorių prieštaravimo imperatyviems įstatymo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Architectura humana“ prašo panaikinti... 18. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 19. 1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog ieškovas buvo neapdairus,... 20. 2. Atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla buvo susijusi su... 21. į 156 500 Lt dydžio skolą perleidimo sutartį, ieškovas buvo įtikintas,... 22. 3. Esminė sutarties sąlyga buvo didelės vertės reikalavimo perleidimo... 23. 4. Prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovas pakeitė savo pavadinimą,... 24. 5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino byloje esančių įrodymų,... 25. 6. Tik apeliantui žodžiu ir raštu pareiškus pretenzijas, atsakovas skubos... 26. 7. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šilėja“ prašo... 28. 1. UAB „IREC LT“ nevykdant sutarties, apeliantas savo teises gali apginti... 29. 2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į sandorių... 30. 3. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, ir... 31. 4. Apeliantas nebuvo pakankamai atsakingas ir apdairus, sudarydamas ginčijamą... 32. 5. Apeliantas, elgdamasis apdairiai, protingai ir sąžiningai, galėjo... 33. 6. Pats Apeliantas 2009 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl perleisto... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 35. Apeliacinis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 37. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 38. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl tarp ieškovo UAB „Architectura... 39. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo UAB „Architectura humana“... 40. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas UAB... 41. Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus,... 42. Teisėjų kolegija pažymi, jog negalima sutikti su apelianto teigimu, jog... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 44. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jis, sudarydamas ginčijamą... 45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies... 46. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė atsakovo apgaulės, pasirašant... 47. Bylos duomenys patvirtina, jog 2007 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas su UAB... 48. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie atsakovo... 49. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi... 50. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas... 51. Šioje byloje paduotu apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Architectura humana“... 52. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 53. Juridinių asmenų registro duomenys yra viešai prieinami Įmonių bankroto... 54. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių... 55. Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo.... 56. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK... 57. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu buvo... 58. Su tokiu apelianto argumentu sutikti taip pat nėra pagrindo.... 59. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, teismas turi priimti sprendimą dėl visų... 60. Patikslintu ieškininiu pareiškimu ieškovas prašė pripažinti... 61. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 62. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 64. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....