Byla e2A-150-661/2017

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Prentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAUB „Prentas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, ieškinį atsakovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 253,95 EUR skolą, 2 389,33 EUR palūkanas, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike (el. b., 1 t., b.l. 60-63) nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3913-450/2014 iškėlė ieškovui UAB „Prentas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Bankroto administratorius nustatė, kad 2008-02-22 UAB „Prentas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė Sutartį Nr. 10801121, kurios pagrindui lizingo gavėjui UAB „Prentas“ atsakovas perdavė naudotis lengvąjį automobilį Cadillac Escalade 6,2 AWD (ESP). 2009-02-08 ši transporto priemonė sudegė. Draudimo bendrovei ADB „Ergo Lietuva“ atsisakius mokėti draudimo išmoką, UAB „Prentas“ ir atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1876-160/2012 lizingo bendrovei iš draudimo bendrovės priteisė 163 400,00 Lt draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas draudimo išmoką sumažino iki 162 400,00 Lt. Draudimo bendrovė visą priteistą sumą atsakovui išmokėjo 2014-03-13. Kadangi ieškovas dalį automobilio vertės atsakovui iki draudžiamojo įvykio buvo išmokėjęs, o pagal lizingo sutartį likusi įsipareigojimų atsakovui suma buvo 109 731,16 Lt, skirtumą tarp UAB „Prentas“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartį ir draudimo išmokos (t.y. 15 253,95 EUR) UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ privalėjo ieškovui grąžinti. Ši suma atitinka ir UAB „Prentas“ direktoriaus sudarytame 2014-08-28 įmonės debitorių sąraše nurodytą atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas 2014-11-05 raginimu kreipėsi į atsakovą, tačiau 2014-11-20 raštu Nr. 01-13-9/841 atsakovas skolos nepripažino, o į ieškovo 2015-01-19 raštą iš viso neatsakė, skolos negrąžino.
2. Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b., 1 t., b.l. 46-47), kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį bei triplike (el. b., 1 t., b.l. 74-76), nurodė, kad 2008-02-22 UAB „Prentas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. 10801121, pagal kurią atsakovas ieškovui UAB „Prentas“ perdavė naudotis automobilį Cadillac Escalade. 2009-02-08 ši transporto priemonė sudegė. Automobilis buvo draustas ADB „ERGO Lietuva“, kuri, vykdant atitinkamą teismo sprendimą, draudimo išmoką – 48 943,18 EUR (168 991,00 Lt) sumokėjo atsakovui. Atėmus teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, likusi suma – 47 034,29 EUR (162 400,00 Lt), vadovaujantis Lizingo sutarties 9.11 p., buvo panaudota ieškovo įsiskolinimui pagal Lizingo sutartį taip: delspinigiams sumokėti panaudoti 15 043,22 EUR, palūkanoms – 2 248,94 EUR , likutinės vertės dengimui – 29 742,13 EUR. Skirtingai nei teigia ieškovas, atsakovas civilinės bylos apygardos teisme (bylos Nr. 2-1876-2012) dėl draudimo išmokos priteisimo nagrinėjimo metu nurodė ne ieškovo skolos sumą pagal Lizingo sutartį, bet automobilio likutinę vertę draudžiamojo įvykio dienai (2009-02-09). Kadangi pagal Lizingo sutartį nustatytais terminais nebuvo vykdomi mokėjimai, o draudimo bendrovė draudimo išmoką atsakovui pervedė tik 2014-03-13, t.y. praėjus beveik 5 metams po pažymos apie automobilio likutinę vertę surašymo, atsakovas, vadovaudamasis Lizingo sutartimi, nuo nepadengtos skolos sumos skaičiavo palūkanas ir delspinigius. Pagal 2008 m. vasario 22 d. UAB „Prentas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarytos Lizingo sutarties Nr. 10801121 3.1 p. visus sutarties pagrindu kliento atliekamus mokėjimus klientas įsipareigoja atlikti Grafike ir Sutarties bendrosiose sąlygose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal 3.4. punkto nuostatas klientas įsipareigojo mokėti atsakovui turto vertės dengimo įmokas ir palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos nuo faktiškai neišmokėtos turto likutinės vertės nuo Sutarties pasirašymo dienos (įskaitytinai) iki visiško atsiskaitymo dienos. Pagal Lizingo sutarties 3.11 punkto nuostatas, laiku nesumokėjus sutartyje numatytų įmokų bei mokesčių, klientas už kiekvieną praleistą dieną moka 0,2 procento nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po įmokos ar mokesčio numatyto mokėjimo dienos ir baigiami skaičiuoti klientui padengus skolą.Skirtingai negu teigia ieškovas, atsakovas, civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr.2-1876-160/2012) dėl draudimo išmokos priteisimo nagrinėjimo metu nurodė ne Ieškovo skolos sumą pagal Lizingo sutartį, bet automobilio likutinę vertę draudiminio įvykio dienai (2009 m. vasario 9 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lizingo sutartį nustatytais terminais sistemingai nebuvo vykdomi mokėjimai, o draudimo bendrovė draudimo išmoką atsakovui pervedė tik 2014 m. kovo 13 d., t.y. praėjus beveik 5 (penkiems) metams po pažymos apie lizingo objekto likutinę kainą surašymo, atsakovas iki minėtos datos, vadovaudamasis Lizingo sutartimi, nuo nepadengtos skolos sumos pagrįstai skaičiavo palūkanas ir delspinigius.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Kaip minėta, pagal Lizingo sutarties 9.11 p. šalys sutarė, kad turtą sunaikinus, iš draudimo kompanijos gautomis išmokomis bus dengiami visi ieškovo UAB „Prentas“ mokėjimai pagal Lizingo sutartį atsakovui, įskaitant iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir baudas, o likusias pinigines lėšas per 5 darbo dienas nuo įsiskolinimo padengimo atsakovas įsipareigojo pervesti į ieškovo UAB „Prentas“ sąskaitą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pagal Lizingo sutartį nuo nepadengtos sumos skaičiavo palūkanas ir delspinigius ieškovui, o ieškovas buvo skolingas atsakovui 15 043,22 EUR delspinigių iki 2011-08-25 ir 7765,11 EUR palūkanų iki 2013-07-25 (el. b., 1 t., b.l. 50, 48-49, 79-119, 169-171, 122-163, 172-177).

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

4. Apeliantas – ieškovas BUAB „Prentas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
5. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lizingo sutartį nustatytais terminais sistemingai nebuvo vykdomi mokėjimai, o draudimo bendrovė draudimo išmoką atsakovui pervedė tik 2014 m. kovo 13 d., t. y. praėjus beveik 5 (penkiems) metams po pažymos apie lizingo objekto likutinę kainą surašymo, pripažintina, jog atsakovas, vadovaudamasis Lizingo sutartimi, nuo nepadengtos skolos sumos pagrįstai skaičiavo palūkanas ir delspinigius. Apelianto nuomone, toks vertinimas yra nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.
6. Ieškovas (apeliantas) šioje byloje neginčijo, jog UAB „Prentas“ laiku nemokėjo einamųjų įmokų, dėl to liko skolingas Lizingo bendrovei dalį automobilio likutinės vertės, neįrodinėjo, kad Lizingo bendrovė apskritai niekada nereikalavo iš Ieškovo delspinigių ir palūkanų, ar kad neturėjo teisės to daryti pagal Lizingo sutarties nuostatas. Apeliantas byloje teigė, kad Atsakovo elgesys nuo tam tikro momento, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų - nuo 2011-03-22 Lizingo bendrovės ieškinio ir šalių bendradarbiavimo byloje dėl draudimo išmokos pradžios, pasikeitė. Būtent nuo šio momento Atsakovas savo nuostoliais laikė konkrečią sumą (109.731,16 Lt) bei savo elgesiu patvirtino, kad iš UAB „Prentas“ delspinigių ir palūkanų daugiau nereikalauja.
7. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2804-820/2010 iš UAB “Prentas” jau buvo priteista pradelstų įmokų ir delspinigių pagal tą pačią ginčo sutartį, kadangi teismo nurodytas sprendimas priimtas dar iki ginčo byloje nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo.
8. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu Ieškovui būtų siuntęs raginimus susimokėti einamąsias įmokas su palūkanomis, delspinigius, sąskaitas - faktūras dėl jų, delspinigių pažymas ir pan., neatkreipė dėmesio į tai, kad Atsakovas ginčo laikotarpiu nesiekė prisiteisti skolos, įskaitant delspinigius ir palūkanas, ką darė 2010 metais.
9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vien tik Lizingo sutarties 3.1, 3.11, 6.1.8 p., 9.10, 11.1 punktuose įtvirtintos UAB “Prentas” pareigos laikytis sutartinių įsipareigojimų, inter alia mokėti delspinigius, bei grafike nustatytas įmokų ir palūkanų mokėjimo eiliškumas automatiškai reiškia, kad UAB “Prentas” privalėjo šių sąlygų laikytis, nepaisant vėlesnių susitarimų ar šalių elgesio. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinim o taisykles (CK 6.193 str. 1, 2 d., 4 d.), nes nevertino Lizingo sutarties sąlygų sistemiškai, neatsižvelgė į faktinį šalių elgesį po sutarties sudarymo, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.
10. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad Atsakovas ginčo laikotarpiu realiai įgyvendino teisę į palūkanas ir delspinigius, teisėtai juos padengė gauta draudimo išmoka, ir dėl to neturi grąžinti Ieškovui ieškiniu reikalaujamos sumos, apeliantas prašo teismo ginti viešąjį interesą ir ex officio sumažinti 15 043,22 Eur netesybas, nes pats Atsakovas savo elgesiu prisidėjo prie to, kad tariamai priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių nepadengė procesinės palūkanos, priteistos byloje dėl draudimo išmokos. Jei Lizingo bendrovė būtų paprašiusi papildomo sprendimo dėl procesinių palūkanų ar apskundusi teismo sprendimą, ji iš draudimo bendrovės būtų gavusi dar mažiausiai 8 404,31 Eur (47 034,29 x 0,06 x 1087 d. už laikotarpį nuo 2011-03-22 iki 2014-03-13 / 365 d.) procesinių palūkanų ir šia suma padengusi UAB “Prentas” įsipareigojimus.
11. Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
12. Lizingo bendrovė niekada savo teisių pagal Lizingo sutartį jokiais nei raštiniais nei žodiniais susitarimais neatsisakė ir vykdė visų mokėtinų sumų pagal Lizingo sutartį skaičiavimus bei teikė ieškovui atitinkamas sąskaitas - faktūras. Lizingo bendrovė pagal Lizingo sutartį teikė finansinę paslaugą, t.y. už Lizingo sutartyje nustatytą atlyginimą finansavo lizingo objekto įsigijimą. Ieškovas Lizingo sutartimi įsipareigojo vykdyti joje numatytų sumų mokėjimus, įskaitant palūkanas ir delspinigius.
13. Tas faktas, kad lizingo objektas Lizingo sutarties vykdymo eigoje sudegė, nesudarė pagrindo sustabdyti pagal Lizingo sutartį mokėtinų sumų skaičiavimą bei mokėjimą. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 9.10 punkte nustatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, klientas privalo laiku ir tinkamai vykdyti visus šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Lizingo bendrovė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pateikė pagal Lizingo sutartį išrašytų ir ieškovui pateiktų sąskaitų-faktūrų kopijas. Taip pat buvo pateikta sutartis su UAB „Fitek“, pagal kurią ši bendrovė teikė Atsakovui dokumentų siuntimo paslaugas.
14. Nepagrįsti ir klaidinantys teismą ieškovo teiginiai, kad Lizingo bendrovė laikė, kad ieškovo mokėtina suma pagal Lizingo sutartį sudaro tik 109 731,16 Lt (31 708,34 EUR), kuri buvo nurodyta Lizingo bendrovės 2011-03-22 ieškinyje Vilniaus apygardos teismui dėl draudimo išmokos priteisimo. Lizingo bendrovė neneigia to fakto, kad minėto ieškinio pareiškimo metu nesumokėta sunaikinto automobilio likutinė vertė pagal Lizingo sutartį arba, kitaip tariant, ieškovo įsiskolinimo suma sudarė 31 708,34 EUR. Lizingo bendrovė šios bylos (dėl draudimo išmokos priteisimo) metu netikslino savo ieškinio reikalavimų dydžio, kadangi pats ieškovas prašė teismo priteisti didesnę sumą - 169 700 Lt (49 148,52 EUR), Lizingo bendrovės naudai. Taigi, Lizingo bendrovei nebuvo jokio būtinumo mokėti papildomą žyminio mokesčio sumą ir didinti savo ieškinius reikalavimus.
15. Lizingo sutarties Bendrosios dalies 6.1.8 punktas nustatė, jog ieškovui išliko pareiga vykdyti mokėjimus net ir esant sunaikintam lizingo objektui.
16. Atsakovas nesutinka su ieškovo skunde dėstomais reikalavimais dėl delspinigių sumažinimo dėl tos priežasties, kad civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, Lizingo bendrovė neskundė teismo sprendimo, kuriuo nebuvo priteistos procesinės palūkanos bei dėl to, kad ieškovas yra bankrutavusi bendrovė.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8

17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl lizingo sutarties neįvykdymo pasekmių.
18. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iš to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinamos sutarties administravimo sąnaudos, daikto nusidėvėjimas jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. RAB „Vingriai“, bylos Nr. 3K-3-277/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-367/2013; 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013; kt.).
20. Lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi iš esmės tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 9.10 punkte nustatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, klientas privalo laiku ir tinkamai vykdyti visus šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Lizingo bendrovė – atsakovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pateikė pagal Lizingo sutartį išrašytų ir ieškovui pateiktų sąskaitų-faktūrų kopijas. Taip pat buvo pateikta sutartis su UAB „Fitek“, pagal kurią ši bendrovė teikė Atsakovui dokumentų siuntimo paslaugas. Lizingo sutartyje nebuvo nustatyta pareiga Lizingo bendrovei teikti ieškovui sąskaitas - faktūras registruotu paštu.
22. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 9.11 punkte nustatyta, kad turtą pavogus ar sunaikinus, iš draudimo kompanijos išmokėtų draudimo išmokų pirmiausiai padengiami visi kliento įsiskolinimai lizingo davėjui draudimo išmokos dienai, t.y. draudimo išmokos dienai priklausantys sumokėti mokėjimai (įskaitant iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir baudas) ir Turto likutinė vertė draudimo išmokos dienai, o likusias pinigines lėšas per 5 darbo dienas lizingo davėjas įsipareigoja pervesti į kliento sąskaitą (el. b., 1 t., b.l. 16).
23. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014-03-13 gavo 47 034,29 EUR (162 400 Lt) draudimo išmoką, kuri teismų sprendimais buvo nustatyta pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo įvykio. Iš 2011-03-22 atsakovo pažymos apie UAB „Prentas“ lizinguojamo turto vertę matyti, kad lizinguoto automobilio Cadillac Escalade 6,2 AWD (ESP) turto vertė 2009-02-09 buvo 109 731,16 Lt (kas sudaro 31780,34 EUR) (el. b., 1 t., b.l. 51).
24. Taip pat nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal lizingo sutartį nustatytais terminais nebuvo vykdomi mokėjimai, o draudimo bendrovė draudimo išmoką pervedė atsakovui tik 2014 m. kovo 13 d., atsakovas nuo nepadengtos skolos sumos skaičiavo ieškovui palūkanas ir delspinigius. Atsakovas į bylą pateikė 2016-03-15 pažymą, jog ieškovui buvo paskaičiuota 15 043,22 EUR delspinigių iki 2011-08-25 ir 7765,11 EUR palūkanų iki 2013-07-25 (el. b., 1 t., b.l. 50, 48-49), taip pat pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei delspinigių pažymos (el. b., 1 t., b.l. 79-119, 169-171, 122-163, 172-177), pagrindžiančios palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą.
25. Apeliantas (ieškovas) jokių mokėjimų Lizingo bendrovei nevykdė nuo 2009 m. spalio mėn. iki UAB „Prentas“ bankroto bylos iškėlimo (2014 m. gegužės 20 d.), Lizingo bendrovės likusi nepadengta delspinigių suma, atėmus jau sumokėtą dalį, sudaro 31 170 eurų. Taigi, vertinant padengtų ir nesumokėtų delspinigių santykį, Lizingo bendrovei buvo padengti tik apie 0,05 proc. sudarantys delspinigiai.
26. Pagal Lizingo sutarties 3.1 punkto nuostatas visus sutarties pagrindu kliento atliekamus mokėjimus klientas – apeliantas, įsipareigojo atlikti grafike bei sutarties bendrosiose sąlygose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Lizingo sutarties 6.1.8 p. UAB „Prentas“ įsipareigojo toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, jei dėl turto sunaikinimo, turto visiškai nebegalima naudoti. BUAB „Prentas“ neginčijo, kad sudegus lizinguojamam daiktui nustojo mokėti lizingo įmokas, nors ir žuvus daiktui privalėjo mokėti Lizingo sutartimi sutartas įmokas, tačiau šios sutartinės savo prievolės nevykdė tinkamai (CK 6.567 str. 1 d., 6.245 str. 3 d.). Pagal sutarties 3.4 punktą klientas įsipareigojo mokėti atsakovui turto vertės dengimo įmokas ir palūkanas.
27. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo visas esmines ginčo aplinkybes ir jas tinkamai motyvavo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
28. Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo sprendimą, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl teismas plačiau jų neargumentuoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentavo skundžiamą sprendimą ir priėmė pagrįstą išvadą.

9Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.