Byla 3K-3-277/2013
Dėl pripažinimo bendraturčiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vingriai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui AB „Vingriai“ dėl iškeldinimo ir turto išreikalavimo ir atsakovo AB „Vingriai“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl pripažinimo bendraturčiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį, klausimas.

6Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė teismo:

71. Iškeldinti atsakovą AB „Vingriai“ iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų ( - ).

82. Išreikalauti iš atsakovo ir perduoti ieškovui kilnojamąjį turtą: 1) frezavimo stakles VF2BHE HAAS (lizingo sutartis Nr. 2005-100268); 2) tekinimo stakles SL-20THE HAAS (lizingo sutartis Nr. 2005-100268); 3) tekinimo stakles SL-30THE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 4) vertikalų apdirbimo centrą Super Mini Mill HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 5) vertikalų apdirbimo centrą HAAS VF-2BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 6) horizontalų apdirbimo centrą EC-1600HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 7) horizontalų apdirbimo centrą EC-500HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 8) koordinatinę matavimo mašiną PICO 0245.04.05.06 (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 9) vertikalų apdirbimo centrą VF-4BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 10) vertikalų apdirbimo centrą VF-9B/50HE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406), 11) tekinimo stakles SL-40HE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 12) vertikalų apdirbimo centrą VF-2BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406), 13) smėliasrovę HGH 6040 DUO (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 14) koordinatinę matavimo mašiną EUROu3 0203.10.12.20 (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 15) įrankius frezavimo ir tekinimo staklėms (lizingo sutartis Nr. 2006-110406).

92005 m. spalio 27 d. šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-100268, 2006 m. balandžio 11 d. – finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-020379, 2006 m. liepos 18 d. – finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-070256, 2006 m. gruodžio 1 d. – finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-110406. Atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis – nesilaikė sulygtų įmokų mokėjimo terminų ir įsiskolino ieškovui, todėl šis 2009 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovui raštą Nr. 02-3796, kuriame nurodė, kad jei iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. nesumokės 1 896 771,11 Lt įsiskolinimo ir delspinigių, sutartys bus nutrauktos. Nustatytu terminu atsakovas įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir, remdamasis lizingo sutarčių Bendrųjų dalių 19 skirsniu, pareikalavo grąžinti jam priklausantį turtą. 2009 m. spalio 29 d. šalys sudarė pasaugos sutartį Nr. PS2009-10/29, kuria ieškovas perdavė atsakovui laikinai saugoti įrengimus, uždraudžiant jais naudotis ar perleisti be ieškovo sutikimo. Tačiau ieškovui pareikalavus turtą grąžinti ir iš ieškovo dalį įrenginių nupirkusio pirkėjo atstovams atvykus išmontuoti įrenginius, jie nebuvo įleisti į atsakovo nuomojamas patalpas ( - ). 2010 m. vasario 23 d. ir 2010 m. kovo 18 d. ieškovas pakartotinai pareikalavo grąžinti įrengimus, tačiau atsakovas atsisakė.

10Atsakovas AB „Vingriai“ pareikštu priešieškiniu prašė jį pripažinti sudarytų finansinio lizingo sutarčių pagrindu perduoto turto bendraturčiu, įpareigoti ieškovą sustabdyti įrenginių pardavimą ir visas sąlygas derinti su atsakovu, o vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Atsakovas nurodė, kad pagal su ieškovu sudarytas lizingo sutartis jis yra apmokėjęs 32,71 iki 43,63 proc. įrenginių vertės. Sudariusi sandorį šalis už sumokėtus pinigus turi gauti sutartą prekę nuosavybėn, priešingu atveju tai bus nepagrįstas praturtėjimas. Į pagal lizingo sutartį mokamų palūkanų procentą turi būti įskaičiuojama sutarties nutraukimo rizika; atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 647 498 Lt palūkanų.

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sustabdė bylos dalį dėl atsakovo iškeldinimo, nes Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme atsakovas yra pareiškęs prevencinį ieškinį dėl uždraudimo nutraukti negyvenamųjų patalpų ( - ) 2005 m. rugsėjo 6 d. nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ar patekti į šias patalpas anksčiau negu po 18 mėnesių nuo rašytinio įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą ir reikalavimą išsikelti įteikimo atsakovui.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė; teismas nusprendė išreikalauti iš atsakovo ir perduoti ieškovui AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą: 1) frezavimo stakles VF2BHE HAAS (lizingo sutartis Nr. 2005-100268); 2) tekinimo stakles SL-20THE HAAS (lizingo sutartis Nr. 2005-100268); 3) tekinimo stakles SL-30THE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 4) vertikalų apdirbimo centrą Super Mini Mill HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 5) vertikalų apdirbimo centrą HAAS VF-2BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 6) horizontalų apdirbimo centrą EC-1600HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 7) horizontalų apdirbimo centrą EC-500HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379); 8) koordinatinę matavimo mašiną PICO 0245.04.05.06 (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 9) vertikalų apdirbimo centrą VF-4BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 10) vertikalų apdirbimo centrą VF-9B/50HE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406), 11) tekinimo stakles SL-40HE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 12) vertikalų apdirbimo centrą VF-2BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406), 13) smėliasrovę HGH 6040 DUO (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 14) koordinatinę matavimo mašiną EUROu3 0203.10.12.20 (lizingo sutartis Nr. 2006-110406); 15) įrankius frezavimo ir tekinimo staklėms (lizingo sutartis Nr. 2006-110406).

14Teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai nevykdė lizingo sutarčių, t. y. pradelsė 1 896 771,11 Lt įmokų ir delspinigių mokėjimą, todėl ieškovas dėl esminio sutarčių pažeidimo, remdamasis lizingo sutarčių Bendrųjų dalių 18.6.4, 19.1 punktais, pagrįstai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis pareikalaudamas grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK CK 4.95, 6.567, 6.574 straipsniai).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. dalinį sprendimą palikto nepakeistą.

16Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi CK 6.567 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012. Teismas konstatavo, kad nei lizingą reglamentuojančios CK normos, nei šalių sudarytos sutartys nepatvirtina galimybės įgyti nuosavybėn lizingo sutarties dalyką, neįvykdžius įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pažeidė lizingo sutartis nesilaikydamas mokėjimų grafiko, todėl ieškovas šias sutartis nutraukė pagrįstai. Nutraukus sutartis, išnyko teisinis pagrindas atsakovui naudotis lizinguotu turtu ir negrąžinti jo ieškovui. Lizingo sutartys reglamentuoja lizingo gavėjo pareigos grąžinti lizingo sutarties dalyką įgyvendinimo tvarką. Atsakovas, negrąžindamas lizingo sutarties dalyko, pažeidė lizingo sutartis, todėl yra teisinis pagrindas ginti ieškovo pažeistas teises.

17Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad sprendimo motyvai nėra išsamūs, tačiau sprendė, kad iš sprendimo argumentų yra pakankamai aišku, kodėl tenkindamas ieškinį teismas netenkino priešieškinio reikalavimų (kartu su apeliacinės instancijos teismo argumentacija). Taigi, nepaisant nustatyto teisės pažeidimo, byla iš esmės išspręsta teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

18Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė sprendimo vykdymą atidėti aštuoniolikai mėnesių. Atsakovas prieštarauja greitam ginčo įrenginių išmontavimui ir perdavimui ieškovui, t. y. siekia sprendimo įvykdymo atidėjimo arba sprendimo vykdymo tvarkos ir termino nustatymo. Remiantis CPK 284 straipsnio 1, 2 dalimi yra numatyta galimybė sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Taigi atsakovui, siekiančiam sprendimo vykdymo atidėjimo, nėra užkirstas kelias atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba konkrečios vykdymo tvarkos nustatymo. Ieškovo teigimu, įrenginiai yra jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl jų išmontavimo ir perkraustymo klausimas šiuo metu neaktualus.

19Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ekspertizę įrenginių vertei nustatyti, nes tokios ekspertizės rezultatai būtų teisiškai nereikšmingi šios bylos išsprendimui. Nepriklausomai nuo ieškovo siekiamų išreikalauti įrenginių vertės, ji nepatvirtintų atsakovo teisės įgyti nuosavybės teisę į dalį įrenginių ar jo bendrąją dalinę nuosavybę į visus įrenginius, nes tokiam įgijimui nėra teisinio pagrindo. Be to, lizingo dalyko vertė nepaneigia lizingo davėjo teisės, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, ją nutraukti ir reikalauti grąžinti sutarties dalyką (CK 6.574 straipsnis).

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl CK 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.574 straipsnio taikymo. Teismai turėjo tenkinti dalį atsakovo priešieškinio, t. y. proporcingai pagal jo už įrenginius sumokėtą išpirkimo sumą pripažindami atsakovo nuosavybę į dalį šių įrenginių, atitinkamai ieškovui priteisiant tiek ginčo įrenginių, kiek jų atsakovas neišpirko. Tai atitiktų civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, būtų pasiektas civilinio proceso tikslas – atkurti tarp ginčo šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). CK XXX skyrius, reglamentuojantis lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius, nenumato, kad lizingo gavėjas neturi teisės įgyti nuosavybėn dalį lizingo turto vienetų, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi bendraisiais civilinės teisės principais. Nagrinėjamoje byloje pagal lizingo sutartis teismui pateikti mokėjimai, pagal kuriuos didelė jų dalis buvo paskirstyta dengiant ne kurią nors vieną iš lizingo sutarčių, taip išperkant dalį įrenginių, tačiau mokėjimai nepagrįstai buvo skirstomi taip, kad atsakovas būtų laikomas neišpirkęs nė vieno įrenginio. Remdamiesi CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įmokų paskirstymo taisyklėmis, teismai turėjo paskirstyti atsakovo sumokėtas turto išpirkimo įmokas, taip pripažindami atsakovo nuosavybės teisę į dalį įrenginių. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje O. M. Š. v. G. J. , bylos Nr. 3K-3-517/2004, išaiškinimai dėl paskolos sutarčių vykdymo.

232. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Atsakovas, grįsdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą, remiasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303-A and 303-B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001; kt.), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. Bespalovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-344-2011; kt.). Atsakovo teigimu, priešieškiniu teismo buvo prašoma pripažinti: 1) atsakovą lizingo sutartimis išpirkinėto turto bendraturčiu (apmokėtoji dalis pagal lizingo sutartis – 2 046 617,94 Lt) ir 2) vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimus atmetė nemotyvuotai. Atsakovo nuomone, sprendžiant dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų, buvo būtina nustatyti įrenginių rinkos vertę lizingo sutarčių nutraukimo dieną tam, kad būtų galima nustatyti atsakovo išpirktą įrenginių dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrenginių rinkos vertę vertino kaip neturinčią teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar toks visų keturių lizingo sutarčių vienašalis nutraukimas yra proporcingas, ar nesuteiks vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo, t. y. ar atitinka šalių lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl atsakovo pareikšto prašymo nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, jo motyvuotai neatmetė. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų akivaizdų ir absoliutų nebuvimą dėl priešieškinio reikalavimų. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas negali papildyti pirmosios instancijos teismo motyvacijos. Priešingu atveju nebūtų užtikrinama asmens galimybė efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, kurios nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo.

243. Dėl CPK 284 straipsnio pažeidimo. Dėl šios teisės normos taikymo atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos N r. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Atsakovas prašymą pirmosios instancijos teismui dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo grindė 2011 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Staklija“ raštu, kuriame nurodyta, kad visų ginčo patalpose esančių įrenginių (ir teismo daliniu sprendimu išreikalautų įrengimų) perkraustymo darbai gali trukti mažiausiai aštuoniolika mėnesių, o visų darbų (įskaitant subrangovų paslaugas specifiniams darbams atlikti) vertė būtų ne mažesnė kaip 2 360 000 Lt. Šis įrodymas buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad sprendimo įvykdymas įprastine tvarka negalimas, todėl buvo būtina spręsti dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies taikymo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovo atstovo prašymo nesprendė, pažeisdamas CPK 271 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio 1 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu iš esmės nepasisakė.

254. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovas remiasi CPK 185 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos N r. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.). Teismai nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl sumokėtų 2 046 617,94 Lt įmokų už keturiolika ginčo įrenginių, jų paskirstymo konkretiems įrengimams išpirkti, nenustatė ginčo įrenginių vertės, neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo sumokėję visas pagal lizingo sutartis mokėtinas palūkanas, t. y. atsiskaitė su ieškovu už šio teiktas finansines paslaugas, kas nulėmė bylos esmės neatskleidimą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Nurodomi šie argumentai:

271. Dėl teisės į dalį įrenginių. Ieškovas, remdamasis CPK 13 straipsniu, 135 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J. , bylos Nr. 3K-3-387/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D. , bylos Nr. 3K-7-300/2010; kt.), nurodo, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga, o dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Atsakovas priešieškiniu ir dubliku prašė teismo pripažinti jį ieškovui priklausančių įrenginių bendraturčiu. Atsakovo prašymas pripažinti jam teisę į konkrečius įrenginius pirmą kartą buvo suformuluotas tik apeliaciniame skunde, tai prieštaravo CPK 312 straipsnio nuostatoms. Taigi kasaciniame skunde nurodytas atsakovo sumokėtų įmokų perskirstymas buvo objektyviai neįmanomas šioje byloje. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

28Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.55 straipsniu (tik kasaciniame skunde), nes lizingo sutarčių Bendrosios dalies 10.1.3 punkte nustatyta ieškovo teisė visas iš atsakovo gautas lėšas savo nuožiūra panaudoti ilgiausiai pradelstoms sumoms padengti, neatsižvelgiant į atsakovo mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį. Jei sutartinė nuostata nenuginčyta, tai šalims privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. restruktūrizuojamai UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Nėra pagrindo remtis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. M. Š. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-517/2004, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB„VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; kt.).

29Dėl finansinės nuomos sutarties sampratos (CK 6.567 straipsnio 1 dalis) ieškovas nurodo, kad nuosavybės teisė lizingo gavėjui pereina sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą bylos Nr. 3K-3-1/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Atsakovo teigimu, lizingo sutartimis buvo aiškiai susitarta, kad visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo–perdavimo klientui nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui, o nuosavybės teisę į turtą atsakovas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų sąskaitoje–grafike nurodytus mokėjimus arba išpirkęs turtą anksčiau termino bei įvykdęs kitas sutartyje nustatytas sąlygas.

302. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo. Absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas. Teismo dalinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (CPK 328 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009).

31Atsakovo reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį įrenginių buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, todėl neturėjo būti svarstomas (CPK 312 straipsnis). Bet kuriuo atveju ieškovo siekiamų išreikalauti įrenginių vertė nepatvirtintų atsakovo teisės įgyti nuosavybės teisę į dalį įrenginių ar dalinę nuosavybę į visus įrenginius, nes tokiam įgijimui nėra teisinio pagrindo (CK 6.574 straipsnis). Be to, byloje yra 2009 m. gruodžio 24 d. UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertės nustatymo pažyma, todėl papildomas vertinimas ir nebuvo būtinas. Kasaciniame skunde pabrėžiamas sumokėtos dalies dydis nepaneigia ieškovo teisės nutraukti lizingo sutartis esant 1 896 771,11 Lt įsiskolinimui.

323. Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo. Teisės aktais numatyta galimybė sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Taigi atsakovui nebuvo užkirstas kelias atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą. Tokia teise atsakovas pasinaudojo – civilinėje byloje Nr. 2-6307-661/2012 yra nagrinėjamas atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą (CPK 284 straipsnis).

334. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Atsakovas veikia prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nes kiekvienoje instancijoje naudoja vis naujus argumentus ir reiškia naujus reikalavimus. Tai pažeidžia procesinio šalių lygiateisiškumo principą ir ieškovo teisėtus interesus. Taigi kasacinio skundo argumentai, susiję su įmokų mokėjimo ir paskirstymo aplinkybėmis, nenagrinėtini, ir tokia nuostata atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Teismai neturėjo svarstyti įmokų proporcingo paskirstymo galimybės, nes atsakovas nereiškė tokio reikalavimo. Atsakovas nėra pagal lizingo sutartis sumokėjęs visų palūkanų. Kadangi atsakovas nereikalavo pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį įrenginių ir nekvestionavo įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkos, tai šiuo aspektu teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus tiek, kiek jie susiję su atsakovo reikalavimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį

37Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį.

38CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas).

39Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6.567 straipsnio 1 dalyje matyti, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra būtinas lizingo sutarties požymis, t. y. šalys gali susitarti, kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, tačiau gali susitarti ir kitaip, pavyzdžiui, kad lizingo gavėjas, tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už likutinę vertę arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan.

40Tais atvejais, kai šalys susitaria, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esminė. Nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarą. Kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui, lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos). Tuo atveju, kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo.

41Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar šalys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo. Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina išvada, kad joje įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rūšies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui. Dėl restitucijos taikymo kitai šaliai – lizingo gavėjui – šioje normoje nepasisakyta. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalyką nuosavybėn, vienašalės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams taikytiną teisę, taip pat yra nurodęs, kad tam, jog būtų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiškreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienašalės restitucijos aiškintina ir taikytina sistemiškai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo ir naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, gali būti taikoma dvišalė restitucija vadovaujantis CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatomis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB „Šklėriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2012; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.574 straipsnis nereglamentuoja, kokius reikalavimus lizingo davėjui gali pareikšti lizingo gavėjas, tačiau savaime tai nereiškia, kad tarpusavio atsiskaitymų klausimas negali būti sprendžiamas taikant ir bendrąją normą – CK 6.222 straipsnį. Pagal lizingo sutartį lizinguojamas daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise, taip užtikrinant lizingo gavėjo pareigų įvykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012).

42Minėta, kad dvišalė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012).-Pažymėtina, kad šios CK įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo taisyklės yra dispozityvios, todėl šalys, sudarydamos lizingo sutartį, gali susitarti kitaip, tačiau šalių susitarimas, esant ginčui, vertintinas nurodytų teisės normų kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija pasisako dėl aptarto teisės normų aiškinimo ir taikymo kascinio teismo praktikoje sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių nagrinėjamoje byloje.

43Dėl šalių lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių

44Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad lizingo sutartimis šalys susitarė, jog visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo–perdavimo lizingo gavėjui nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisę į turtą lizingo gavėjas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų sąskaitoje–grafike nurodytus mokėjimus arba išpirkęs turtą anksčiau termino ir įvykdęs kitas sutartyse nustatytas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nei lizingą reglamentuojančios CK normos, nei šalių sudarytos lizingo sutartys nepatvirtina galimybės įgyti nuosavybės teisėmis lizingo sutarčių dalyką visiškai neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, sprendė, kad lizingo gavėjo reikalavimas pripažinti jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę (proporcingai įmokėtoms įmokoms) į lizingo sutarties dalyku esančius daiktus ar nuosavybės teisę į dalį daiktų negali būti tenkinamas. Teismai, nustatę, kad kasatorius (lizingo gavėjas) iš esmės pažeidė lizingo sutartis, nesilaikydamas mokėjimų grafiko, pripažino sutarčių nutraukimą teisėtu ir sprendė, kad nutraukus sutartis išnyko teisinis pagrindas lizingo gavėjui (kasatoriui) naudotis lizinguotu turtu ir negrąžinti jo lizingo davėjui (ieškovui). Teismai taip pat pažymėjo, kad lizingo sutartys reglamentuoja lizingo gavėjo pareigos – grąžinti lizingo sutarties dalyką – įgyvendinimą, o negrąžindamas lizingo sutarties dalyko, lizingo gavėjas pažeidė sudarytas lizingo sutartis, todėl yra pagrindas ginti pažeistas lizingo davėjo (ieškovo) teises. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis šias teismų išvadas, tačiau nesutinka su teismų sprendimu visiškai atmesti priešieškinio reikalavimus.

45Kasaciniame skunde teigiama, kad turto išpirkimo įmokos turėjo būti skirstomos taip, kad lizingo gavėjas įgytų nuosavybės teisę į dalį lizingo turto vienetų. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad, remiantis lizingo sutartimis, šalys susitarė, kad lizingo davėjas turi teisę savo nuožiūra gautas lėšas panaudoti ilgiausiai pradelstoms skoloms pagal lizingo sutartis padengti, nepaisant mokėjimo pavedimuose nurodytos paskirties. Esant tokiam šalių susitarimui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įmokų paskirstymo ir CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytos lizingo sutarčių sąlygos dėl įmokų paskirstymo neprieštarauja CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatoms; skolininko pasirinkimo teisė nėra absoliuti. Šioje teisės normoje nustatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo negali pareikšti, jog įmoką jis skiria ne skolai, kurios įvykdymo terminas suėjęs, o skolai, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, padengti. Tokia taisyklė nustatyta siekiant užkirsti skolininko piktnaudžiavimą.

46Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.574 straipsnio nuostatas lizingo sutarties nutraukimo padariniams; spręsdami dėl priešieškinio, neatsižvelgė į civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo, sąžiningumo principus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai turėjo tenkinti dalį kasatoriaus (lizingo gavėjo) priešieškinio, proporcingai įmokoms pripažinti nuosavybę į dalį lizingo sutarties dalyko (įrenginių), o ieškovą (lizingo davėją) įpareigoti perduoti likusią dalį, už kurią lizingo gavėjas įmokų nesumokėjo. Jau minėta, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ieškovo priešieškinio reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į dalį lizingo sutarčių dalyko (įrenginių) atmetė. Tačiau tai nereiškia, kad lizingo gavėjo nuosavybės teisės negali būti ginamos įstatymo ir sutarčių nustatytomis sąlygomis, priteisiant sumokėtas įmokas už lizingo dalyko išpirkimą.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis pirmiau aptartu CK 6.574 straipsnio nuostatų dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią CK 6.222 straipsnis suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas už išperkamą daiktą, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias išmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Teisėjų kolegijos požiūriu, bylą nagrinėję teismai, konstatavę, kad lizingo sutartys nutrauktos teisėtai, ir įpareigoję lizingo gavėją grąžinti lizingo davėjui sutarties dalyką, esant lizingo gavėjo (kasatoriaus) nurodytam priešiškiniui ir jo netenkinę, t. y. nepripažinę jo nuosavybės teisių į dalį lizingo sutarties dalyko (įrenginių), turėjo spręsti dėl įmokėtų įmokų už išperkamus daiktus įstatymo ir sutarčių nustatyta tvarka grąžinimo lizingo gavėjui. Pažymėtina, kad lizingo sutartyse nustatyta sąlyga, suteikanti teisę lizingo davėjui (ieškovui) negrąžinti lizingo gavėjui sutartinių įmokų, kurias šis sumokėjo iki sutarčių nutraukimo dėl jų esminio pažeidimo, nelaikytina esmine sutarties sąlyga, kvalifikuotina kaip antraeilė sąlyga, be kurios lizingo sutartis gali galioti; šios sąlygos nesant, teismas galėtų taikyti CK 6.574 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas dėl tokios lizingo sutarties sąlygos yra nurodęs, kad, esant šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių, teismas turi patikrinti, ar atitinkamos sąlygos taikymas konkrečios sutarties vykdymo kontekste nereikš nepagrįsto civilinės atsakomybės išplėtimo vienai iš šalių. Sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, siekiant, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai ir sąžiningai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai lizingo sutartyje nustatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiu atveju atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius.

48Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nevertino lizingo sutarčių nutraukimui taikomų padarinių proporcingumo aspektu, nesiaiškino įrenginių rinkos vertės, kuri turėjo būti nustatyta lizingo sutarčių nutraukimo dieną, sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrenginių rinkos vertę vertino kaip neturinčią teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių nutraukimo padarinių proporcingumo ir faktinių aplinkybių, būtinų taikant materialiąją teisę sutarčių nutraukimo padariniams konstatuoti, laikytini iš dalies pagrįstais. Kasatoriaus nurodomų faktų konstatavimas yra aktualus ir sprendžiant dėl aptartos lizingo gavėjo teisės reikalauti grąžinti įmokas. Tuo atveju, kai lizingo sutartyse numatytas nuosavybės teisės perėjimas į lizingo dalyku esantį daiktą lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos bei sutartyse nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti lizingo dalyką, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, teismas turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarčių nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (jei sutartyse nenustatyta kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte ir lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, nėra pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų įmokų, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Kai nepakanka grąžinto turto vertės, teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžintina lizingo gavėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusios UAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012).

49Teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Minėta, kad lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012).

50Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų dalies, lizingo gavėjo teisės reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas pagal aptartas įstatymo nuostatas, sutarčių sąlygas; netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl priešieškinio dalies, todėl neatskleista šios bylos dalies esmė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų dalis, kuriomis netenkintas atsakovo AB „Vingriai“ priešieškinio reikalavimas dėl ieškovui AB „SEB lizingas“ pagal lizingo sutartis sumokėtų įmokų grąžinimo įstatymo nustatyta tvarka, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis). Teisėjų kolegijos požiūriu, teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, turėtų pasiūlyti atsakovui patikslinti priešieškinio reikalavimus, nurodant grąžintinų įmokų dydį, kuris apskaičiuotinas pagal CK 6.574 straipsnyje įtvirtintą principą (ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius) ir aplinkybes, kuriomis šis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir kt. Teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis patenkinti ieškovo reikalavimai, paliktinos nepakeistos.

51Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamos bylos procesinei baigčiai.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 30 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, taip pat šalių atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. dalinio sprendimo dalis, kuriomis netenkintas atsakovo AB „Vingriai“ priešieškinio reikalavimas dėl ieškovui AB „SEB lizingas“ pagal lizingo sutartis sumokėtų įmokų grąžinimo įstatymo nustatyta tvarka, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

56Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. dalinio sprendimo dalis palikti nepakeistas.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai... 6. Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė teismo:... 7. 1. Iškeldinti atsakovą AB „Vingriai“ iš ieškovui priklausančių... 8. 2. Išreikalauti iš atsakovo ir perduoti ieškovui kilnojamąjį turtą: 1)... 9. 2005 m. spalio 27 d. šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr.... 10. Atsakovas AB „Vingriai“ pareikštu priešieškiniu prašė jį pripažinti... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sustabdė bylos... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. daliniu sprendimu ieškinį... 14. Teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai nevykdė lizingo sutarčių, t. y.... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi CK... 17. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo apeliacinės instancijos... 18. Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos... 19. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ekspertizę... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 22. 1. Dėl CK 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.574... 23. 2. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Atsakovas,... 24. 3. Dėl CPK 284 straipsnio pažeidimo. Dėl šios teisės normos taikymo... 25. 4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovas remiasi CPK... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o... 27. 1. Dėl teisės į dalį įrenginių. Ieškovas, remdamasis CPK 13... 28. Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.55 straipsniu (tik kasaciniame skunde), nes... 29. Dėl finansinės nuomos sutarties sampratos (CK 6.567 straipsnio 1 dalis)... 30. 2. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo. Absoliučiu teismo... 31. Atsakovo reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį įrenginių buvo... 32. 3. Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo. Teisės aktais... 33. 4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Atsakovas veikia prieš... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai... 37. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574... 38. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos)... 39. Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6.567 straipsnio 1 dalyje matyti, kad... 40. Tais atvejais, kai šalys susitaria, kad pasibaigus lizingo sutarčiai... 41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo sutarčių atribojimas pagal tai,... 42. Minėta, kad dvišalė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje... 43. Dėl šalių lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių... 44. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad lizingo... 45. Kasaciniame skunde teigiama, kad turto išpirkimo įmokos turėjo būti... 46. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis pirmiau aptartu CK 6.574 straipsnio... 48. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nevertino lizingo... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo gavėjo civilinės atsakomybės... 50. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais ir... 51. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. pažymą apie... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 56. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...