Byla 2-2103-485/2011

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisių ir pareigų perkėlimo, įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo priėmimo klausimą

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka, spręsdamas ieškovo V. K. ieškinio atsakovams E. A., UAB „Eglenda“, AB „Ūkio bankas“, I. K., Z. M., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Rabčiauskienei, LR Teisingumo ministerijai, VĮ Registrų centras, trečiajam asmeniui D. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisių ir pareigų perkėlimo, įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo priėmimo klausimą,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1. pripažinti E. A. paskolos gavėju pagal 1995 m. kovo 1 d. kredito sutartį Nr. 274, sudarytą su AB „Ūkio banku” ir perkelti E. A. visas paskolos gavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį;
2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 m. vasario 28 d. Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 1-1389 dėl namų valdos, esančios ( - ), įkeitimo;
3. pripažinti negaliojančiu 2000 m. lapkričio mėn. 27 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduota namų valda su rūsiu ( - ); taikyti restituciją ir pripažinti šį turtą V. K. nuosavybe.

3Ieškinys atsisakytinas priimti.

4Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, padedanti užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą.

5Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai yra skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai dėl pripažinimo (lot. k. actiones sine condemnatione) yra pozityvūs, ar negatyvūs, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą (pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007, 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009).

6Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti atsakovą E. A. paskolos gavėju, pripažinti negaliojančia įkeitimo sutartį, pripažinti negaliojančiu turto pardavimo be varžytynių aktą bei taikyti restituciją. Kaip nurodė ieškovas, pirmasis ieškinio reikalavimas yra neturtinis, o kiti likę reikalavimai yra turtiniai. Antrasis reikalavimas yra turtinis, kadangi įkeitimo sutartyje įkeisto turto vertė yra 130 000 Lt, o trečiojo reikalavimo vertė yra 70 000 Lt, kadangi turtas be varžytynių buvo parduotas už 70 000 Lt. Teismas nesutinka su ieškovo nuomone, jog reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 m. vasario 28 d. Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 1-1389 yra turtinis reikalavimas. Šiuo reikalavimu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktus, tai yra reiškiamas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo. Šiuo atveju ieškovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus jų atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Ieškovo nuomone, įkeitimo sutartis negalioja, nes ji sudaryta apsimestinio sandorio pagrindu, dėl to, jie pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas, ginčydamas šį sandorį, neprašo taikyti restitucijos. Taigi ginčijamos įkeitimo sutarties pripažinimas negaliojančia ieškovas tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2008). Teismo nuomone, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Tokia pat pozicija yra išdėstyta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2006). Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v. AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001). Atsižvelgiant į tokią teismų praktikoje suformuotą poziciją, teismas daro išvadą, kad ieškovo pareikštas antrasis reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 m. vasario 28 d. Ūkio banko ir I. K. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 1-1389 yra neturtinio pobūdžio, todėl negali būti įvertintas 130 000 Lt. Taigi, tokiu atveju darytina išvada, jog ieškovas byloje pareiškė vieną turtinį teikalavimą, kurio vertė yra 70 000 Lt, ir du neturtinius reikalavimus, kurie yra glaudžiai susiję su turtiniu reikalavimu bei laikytini išvestiniais iš šio reikalavimo.

7CPK 27 str. 1 p. nustato, jog apygardos teismai nagrinėja bylas, kurių ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, tuo tarpu pagal CPK 26 str. 1 d. visas kitas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Kadangi šiuo atveju ieškinio suma laikytina 70 000, t.y. neviršija 100 000 Lt, ieškinys laikytinas neteismingas Kauno apygardos teismui, todėl toks ieškinys atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

8Dėl išdėstytų aplinkybių ieškinys atsisakytinas priimti kaip neteismingas Kauno apygardos teismui, išaiškinant ieškovui, kad jis su tapačiu ieškiniu gali kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

Nutarė

10ieškovo V. K. ieškinį atsakovams E. A., UAB „Eglenda“, AB „Ūkio bankas“, I. K., Z. M., Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Rabčiauskienei, LR Teisingumo ministerijai, VĮ Registrų centras, trečiajam asmeniui D. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisių ir pareigų perkėlimo, įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo atsisakyti priimti.

11Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.