Byla e2-242-178/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Audito ir turto vertinimo biuras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. C. ir D. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-5402-781/2015 (Nr. e2-1039-781/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karpis“ ieškinį atsakovams A. C. ir D. C. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Audito ir turto vertinimo biuras“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovė UAB „Karpis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. C. ir D. C. prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 56 642,54 Eur skolos, 1 443,36 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - ir pinigines lėšas. Nurodo, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovai nevykdo savo finansinių įsipareigojimų jau ilgą laiką, taip pat gali kilti grėsmė, kad atsakovai perleis turtą. Ieškovės teigimu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl gali būti pažeisti ieškovės turtiniai interesai.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymą tenkino – areštavo atsakovams A. C. ir D. C. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o esant šio turto nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams A. C. ir D. C., esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 58 085,99 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsakovams atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Teismas konstatavo, kad reiškiamo ieškinio suma – 58 085,99 Eur atsakovams kaip fiziniams asmenims yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovų teisėtus interesus, sprendė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas ieškinio sumai, o tik jo nesant – piniginės lėšos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsakovams atsiskaityti su ieškove.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

10Atsakovai A. C. ir D. C. (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo. Reikalavimas priteisti skolą reiškiamas 2009 m. gruodžio 9 d. bei 2011 m. liepos 22 d. sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu, kuriomis apeliantai prisiėmė įsipareigojimą atsakyti ieškovei tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas trečiasis asmuo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų. Atliekant išieškojimą priverstine tvarka iš trečiojo asmens, vykdomoji byla ieškovės iniciatyva 2011 m. rugpjūčio 1 d. buvo sustabdyta. Trečiajam asmeniui bankroto byla iškelta 2015 m. balandžio 24 d. Neatliekant priverstinio išieškojimo veiksmų iš pagrindinio skolininko iki bankroto bylos jam iškėlimo, ieškovė iš esmės visą reikalavimo sumą siekia perkelti laiduotojams.
  2. Trečiasis asmuo nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o vykdomos bankroto procedūros savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės kildinami reikalavimai pagrindinio skolininko turtu nebus padengti. Laidavimo institutas nesuteikia pagrindo ieškovei piktnaudžiauti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiant jas taikyti laiduotojams ir „apeinant“ pagrindinį skolininką, kuris gavo tiesioginę naudą iš kreditoriaus. Tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys civilinės teisės sąžiningumo standarto.
  3. Ieškovė nesąžiningai nuslepia faktus apie atsakovo A. C. 2010 m. sausio 20 d. - 2012 m. spalio 2 d. atliktus pavedimus ieškovei 10 715,94 Eur sumai. Ieškovė nepateikė ir skolos detalizacijos, kurioje būtų nurodoma, kada ir kiek trečiojo asmens įsipareigojimų buvo padengta, kokia yra reali ieškovės buhalterinėje apskaitoje fiksuojama skola. Be to, prašomas priteisti palūkanas ieškovė skaičiuoja nuo bendros paskolos sumos.
  4. Sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas motyvavo vieninteliu argumentu – dėl didelės ieškinio sumos. Teismas neanalizavo, ar ieškovės nurodytos teorinės prielaidos sudaro realų pagrindą spręsti apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar įvykdymo negalimumą. Ieškovė nenurodė realių faktinių aplinkybių dėl subjektyvaus pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje nenustatytos aplinkybės, objektyviai pagrindžiančios apeliantų nesąžiningus veiksmus, siekiant sumažinti savo mokumą ar perleisti turtą. Skundžiama nutartimi yra iškreipiama šalių interesų pusiausvyra ir pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
  5. Apeliantai yra fiziniai asmenys, nutartimi areštuota solidariai 58 085,99 Eur suma. 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. antstolės D. M. patvarkymais (vykdomosios bylos Nr. 0012/15/00978) yra areštuotos apeliantų sąskaitos bankuose. Sustabdžius lėšų išmokėjimą, apeliantams apribota teisė net į kasdieniams poreikiams būtinas lėšas.

11Ieškovė UAB „Karpis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. 2011 m. gegužės 3 d. antstoliui pateikus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdomuosius veiksmus, A. C. kreipėsi į ieškovę su prašymu nustatyti naujus skolos grąžinimo terminus. Ieškovė tokį prašymą tenkino, tačiau 2011 m. liepos 22 d. buvo sudaryta D. C. laidavimo sutartis. Ieškovas, pasitikėdamas apeliantais, 2011 m. rugpjūčio 1 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir turto arešto panaikinimo.
  2. Ieškovė ne kartą tenkino apeliantų prašymus dėl skolos termino pratęsimo, sudarė palankias sąlygas apeliantams grąžinti ieškovei susidariusią skolą. Tačiau apeliantai elgėsi priešingai, patys vilkino skolos grąžinimą, vengė informuoti ieškovę apie pagrindinio skolininko vis prastėjančią finansinę situaciją.
  3. Teismas įvertino, kad nagrinėjamo ginčo kontekste ieškovės reikalaujama priteisti suma (58 085,99 Eur) apeliantams yra didelė. Jei būtų kitaip, jie nebūtų tiek ilgai delsę dėl skolos mokėjimo, nebūtų nuolat kreipęsi į ieškovę ir įtikinėję, kad atidėjus skolos mokėjimo terminus, jų finansinė būklė pagerės ir jie galės grąžinti susidariusią skolą. Nuolatinis skolos mokėjimo delsimas, prašymai ieškovei ir naudojimasis ieškovės geranoriškumu siekiant tik nutolinti skolos mokėjimo momentą, rodo, kad apeliantų finansinė būklė yra prasta. Panaikinus apeliantų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, jie gali mažinti savo turimą turtą, t. y. didinti riziką dėl galimai palankaus ieškovei būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo.
  4. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad jie yra padengę dalį skolos ir ieškovės reikalavimų suma yra per didelė. Iš teismui pateiktų atliktų mokėjimų matyti, kad bendra sumokėta suma sudaro 37 000 Lt (10 715,94 Eur). Šie mokėjimai yra atlikti 2010 - 2012 m. ir jie yra išskaičiuoti iš ieškovės reikalavimo sumos.
  5. Atskirajame skunde apeliantai apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, o realių įrodymų apie savo finansinį pajėgumą atsiskaityti su ieškove nepateikė.
  6. Ieškovė kaip kreditorė turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ji sieks savo reikalavimų įvykdymo, t. y. ji turi teisę pareikšti reikalavimą bankroto byloje, pareikšti reikalavimą apeliantams kaip laiduotojams arba pasinaudoti abiem šiais būdais.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

18Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį apeliantams dėl 58 085,99 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma apeliantams yra didelė, todėl yra pagrindas matyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantai, kvestionuodami skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškinys prima facie nepagrįstas; neįrodyta reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar įvykdymo negalimumui; nenustatyti apeliantų nesąžiningi veiksmai, siekiant sumažinti savo mokumą ar perleisti turtą; taip pat iškreipiama šalių interesų pusiausvyra ir pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

19Sutiktina su apeliantais, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Pažymėtina, kad teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors atskirajame skunde apeliantai ir kvestionuoja pareikšto ieškinio pagrįstumą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, taip pat pateikė atitinkamus dokumentus (rašytinius įrodymus), kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, šiuo aspektu apeliantų skunde nurodomi argumentai šioje proceso stadijoje neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareikštas ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.

20Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju, aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 58 085,99 Eur sumos. Tokia reikalavimo suma paprastai laikytina didele (ypač pareikšta fiziniams asmenims, nors reikalavimas ir solidarus). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nors savaime didelė reikalavimo suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Paminėta prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Taigi, apeliantai, paduodami atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

21Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo teigdami, kad teismas neanalizavo, o ieškovė nenurodė realių faktinių aplinkybių dėl subjektyvaus pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau jie neteikia teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie leistų manyti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui minimizavimą. Todėl neturint duomenų apie apeliantams nuosavybės teise priklausantį turtą, negalima spręsti, kad jų turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jiems nėra didelė. Prastą apeliantų finansinę būklę įrodo ir teismo išvadas sustiprina ieškovės nurodyti argumentai, kad jie, jei ieškinio suma apeliantams nebūtų didelė, nebūtų tiek ilgai delsę dėl skolos mokėjimo, nebūtų nuolat kreipęsi į ieškovę ir įtikinėję, kad atidėjus skolos mokėjimo terminus, jų finansinė būklė pagerės ir jie galės grąžinti susidariusią skolą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių minimaliomis sąnaudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apeliantų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu jie patys nurodo, jog realiai yra areštuotos jų piniginės lėšos, kas iš esmės reiškia, kad kito areštuotino turto nėra. Tokio pobūdžio turto (lėšų) nuslėpimas gali būti labai operatyvus ir negrįžtamas, o vien apeliantų deklaravimas fakto, kad nėra nustatyta jų nesąžiningų veiksmų ar ketinimų, savaime nereiškia, kad tokie veiksmai nebus atliekami ir ateityje.

22Apibendrinant spręstina, kad apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Kartu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi jau yra pakeistas taikyto arešto mastas ir leista apeliantams disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu ir pensija paliekant kiekvienam po 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Taigi, laikytina, kad šiuo metu egzistuojančios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo ir nepažeidžia apeliantų būtinų poreikių tenkinimo galimybės (kaip jie teigė atskirajame skunde).

23Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovė UAB „Karpis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu... 6. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymą... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 10. Atsakovai A. C. ir D. C. (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo... 11. Ieškovė UAB „Karpis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį apeliantams dėl 58 085,99... 19. Sutiktina su apeliantais, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų... 20. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu... 21. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo... 22. Apibendrinant spręstina, kad apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia... 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti...