Byla e2-1266-769/2018
Dėl 2017 m. spalio 16 d. rašto Nr.13SD-1850-(14.13.55.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant ieškovų K. A., I. S., E. K. atstovui advokatui Tomui Puzinui,

4atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. A., I. S., E. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2017 m. spalio 16 d. rašto Nr.13SD-1850-(14.13.55.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

6Teismas

Nustatė

7ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti ab initio atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. 13SD-1850-(14.13.55.); įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pratęsti 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. ( - ), ( - )ir Nr. ( - ) (jomis ieškovų nuomotų Žemės sklypo dalių nuomos) terminą iki 2054 m. sausio 1 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams K. A., I. S. ir E. K. nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklype adresu ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantys poilsio nameliai. Teisės aktų nustatyta tvarka sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Poilsio nameliams eksploatuoti pagal tuometę jų būklę trylikos metų terminui iki 2017 m. rugsėjo 16 d. buvo išnuomotos atitinkamos dalys Žemės sklypo. Nuomos sutarčių galiojimo metu 2013 - 2015 metais ieškovai ir keli kitų Žemės sklype esančių poilsio namelių savininkai patys ėmėsi Žemės sklypo ir jame esančių statinių sutvarkymo darbų ir šio prašymo surašymo dienai praktiškai pilnai sutvarkė Poilsio namelius bei Žemės sklypą. Atsižvelgdami į ženkliai pasikeitusį (vėl tapusį maksimaliu) Poilsio namelių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmės terminą, taip pat vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 42 punktu, Ieškovai 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinės - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Atsakovė arba NŽT) - Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami pratęsti Nuomos sutarčių terminą pasikeitusiam (atlikus kapitalinio remonto darbus) Poilsio namelių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminui. Tačiau atsakovė Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (toliau - NŽT Skyrius) 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 13SD-1850-(14.13.55.) atsisakė tenkinti ieškovų prašymą pratęsti Nuomos sutarčių terminus.

8Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Tomas Puzinas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškovų pareikštą ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-473-777/2017 pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. A., I. S. ir E. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nurodęs, jog „ginčijamos sutartys yra terminuotos: nuomos sutarčių dėl žemės sklypo ( - ) terminas-trylika metų nuo sutarties sudarymo, t.y. iki 2017-09-16. Toks nustatytas terminas turėjo ieškovams kelti susirūpinimą dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo būdo ir nesuteikti teisėtų lūkesčių dėl termino pratęsimo žinant Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą ir pastatų iškėlimą“. Vadovaudamasi įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-473-777/2017 Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti Nuomos sutarčių terminą, kadangi Nuomos sutarčių terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 16 d.

10Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Virginija Vermontaitė prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad reikalavimai yra nepagrįsti; Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-18-695/2018 nurodė, kad ieškovai naudoja Valstybinę žemę po nuomos sutarties pasibaigimo, o šiuo metu Valstybė turi imtis veiksmų pakeisti paskirtį ir reikalauti, kad būtų pašalinti statiniai iš žemės sklypo; miškų paskirties žemėje statinių būti negali; šiuo metu statinių likvidavimo darbai atliekami nėra, kadangi nėra Registrų centre ši teritorija registruota kaip miško žemė.

11Teismas konstatuoja:

12Ieškinys atmestinas.

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams K. A., I. S. ir E. K. nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklype adresu ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantys poilsio nameliai. Po ½ statinio (unikalus Nr. ( - )) nuo 2004-02-20, 2004-01-09 pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. 267 ir Nr.268 pagrindu įsigijo E. K. ir I. S.; po ½ statinio (unikalus Nr. ( - )) nuo 2004-02-20, 2004-01-09 pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. 267 ir Nr.268 pagrindu) įsigijo E. K. ir I. S.; statinio (unikalus Nr. ( - )) 3/5 dalis įsigijo I. S., o 2/5 dalis – K. A. nuo 2003-08-21, 2003-07-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-7384 pagrindu) (e.b.l. 8-22). Poilsio nameliams, pastatytiems 1965 m. ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre (unikalūs Nr. ( - ) (19K1Ž), ( - ) (23K1Ž), ( - ) (24K1Ž) 2004-09-16 sutartimis Nr. ( - ) (E. K.), Nr. ( - ) (I. S.) ir Nr. ( - ) (K. A.) buvo išnuomotos atitinkamos dalys žemės sklypo 13 metų terminui iki 2017 m. rugsėjo 16 d. Nameliai pastatyti valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), kadastro Nr. ( - ) (e.b.l. 55-59; 67-70). Ieškovai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 42 punktu1, 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinės - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydami pratęsti Nuomos sutarčių terminą pasikeitusiam (atlikus kapitalinio remonto darbus) Poilsio namelių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminui (e.b.l. 42-43). Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 13SD-1850-(14.13.55.) atsisakė tenkinti ieškovų 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymą pratęsti Nuomos sutarčių terminus, bei nurodė, kad žemės sklypas negali būti išnuomotas kitos (rekreacinės) paskirties Poilsio nameliams eksploatuoti. Kadangi teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas - Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė (e.b.l. 44-45). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. rašte Nr. (5)-V3-605(2.8), nurodė, kad 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame KNNP tvarkymo plane nagrinėjama teritorija yra miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, ekosistemų apsaugos mišku išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 p. įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek) be kitų reikalavimų, įtvirtinta, kad draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas. KNNP planavimo dokumentuose buvusios pionierių stovyklos teritorijoje buvo numatytas teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas (e.b.l. 48-49). Nacionalinės žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 13SD-1610-(14.13.7.) Neringos savivaldybės administracijai dėl žemės sklypų Neringoje kadastro Nr. 2301/0004:317 ir kadastro Nr. 2301/0004:318 naudojimo būdo nustatymo prašė pakeisti žemės sklypų( - ), ir( - ), pagrindinę naudojimo paskirtį kitos paskirties žemė į miškų ūkio paskirties žemę, o žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypai, kurie numatyti patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane (e.b.l. 103). Neringos savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (4.16)V15-1907 informavo, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V13-590 ir 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V13-591 yra pakeistos žemės sklypų( - ) (kadastro Nr. ( - )) ir ( - ) (kadastro Nr. ( - )) pagrindinės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai. Priimtuose įsakymuose nurodyta, kad keičia 0,3376 ha ploto žemės sklypo( - ), pagrindinę naudojimo paskirtį iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę, bei žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypus; taip pat keičia 0,2419 ha ploto žemės sklypo ( - ), pagrindinę naudojimo paskirtį iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę, bei žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypus (e.b.l. 112-114).

15Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai.

16Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, <...>, tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų, <...>, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

17Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 išnagrinėjęs K. A., I. S. ir E. K. tų pačių ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr.e2A-473-777/2017 konstatavo, kad 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartimis ginčo valstybinės žemės sklypo dalis, esanti ( - ), buvo išnuomota ne aukciono būdu, nes joje buvo pastatai – poilsio nameliai, nuosavybės teise priklausantys ieškovams. Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos ( - ), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-26 nutartimi sprendė, kad pirmiau nurodytas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Ieškovai, žinodami, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos( - ), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ teismo sprendimu buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, 2013 metais pradėję statybas, turėjo prisiimti riziką ir galinčius kilti neigiamus padarinius. Teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Žemės sklypas nėra miškų ūkio žemė ir kad jo pagrindinė naudojimo paskirtis bei būdas, nustatyti 2004 m. liepos 15 d. įsakymu, nenuginčyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamos nuomos sutartys yra terminuotos: nuomos sutarčių dėl žemės sklypo ( - ) terminas – trylika metų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki 2017-09-16; toks nustatytas terminas turėjo ieškovams kelti susirūpinimą dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo būdo ir nesuteikti teisėtų lūkesčių dėl termino pratęsimo žinant Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą ir pastatų iškėlimą. Juolab kad nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo buvo perkelti į Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.

18Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-18-695/2018 ( pagal kasacinį skundą civilinėje byloje Nr.e2A-473-777/2017) 2018 m. vasario 9 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo pritaikytos ieškovų teisių gynimo priemonės, nekonstatuojant, kad Nuomos sutarčių nutraukimas yra teisėtas, o paliekant sutartis galioti iki jose nustatyto nuomos termino pabaigos, nelaikytinos neproporcingomis viešojo intereso gynimo priemonėmis. Tokia pozicija dera tiek su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika. Teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo Detalusis planas patvirtintas (kuriam galiojant valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis), yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal Detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje) ginčo teritorijoje vykdomos veiklos ir žemės naudojimo apribojimai nustatyti tiek iki Nuomos sutarčių sudarymo priimtuose ir įsigaliojusiuose teisės aktuose (Schemoje, Nuostatuose, Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose), tiek po jų sudarymo (pvz., Tvarkymo plane); ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam Detaliajam planui, sudarė su ieškovais Nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (Schemoje); ieškovams, kurie žinojo, jog Sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2013 metais pradėjo statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai. Kasacinis teismas taip pat sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad dėl tolesnio Žemės sklypo nuomos termino pratęsimo, žinant apie Schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą bei pastatų iškėlimą, ieškovams negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, juolab kai šie sprendiniai buvo perkelti į Tvarkymo planą; atsakovė savo pasyviu elgesiu (laiku nenutraukdama Nuomos sutarčių, nesiimdama veiksmų duomenims viešame registre apie žemės naudojimo paskirtį pakeisti) prisidėjo prie ieškovų, kaip statinių savininkų, lūkesčių susiformavimo naudoti valstybinę žemę Nuomos sutarčių pagrindu jose nustatytą terminą.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis suformuota aktualia teismų praktika, įvertinus Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatą, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai, darytina išvada, kad tenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. 525 Eur žyminį mokestį. Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais,

22Teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovų K. A., I. S., E. K. atstovui advokatui Tomui Puzinui,... 4. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K.... 6. Teismas... 7. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti ab initio... 8. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Tomas Puzinas prašė... 9. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškovų pareikštą ieškinį, su... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Virginija Vermontaitė prašė... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams K. A., I. S. ir E. K. nuosavybės... 15. Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 išnagrinėjęs K. A., I. S. ir E. K.... 18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-18-695/2018 (... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis suformuota aktualia... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 22. Teismas... 23. ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...