Byla e2-8123-991/2016
Dėl turto atidalijimo ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui A. K. dėl turto atidalijimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovo A. K. atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovei D. M., atstovės atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei D. M. dėl turto atidalijimo ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui A. K. dėl turto atidalijimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 8426 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys pradėjo gyventi kartu neįregistravę santuokos nuo 2009 m., jie nuomojosi butą, esantį adresu ( - ). Paaiškino, kad visus bendro gyvenimo metus, nors ir neįregistravę santuokos, ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, augino vaiką ir bendrai sprendė visus tiek ūkinius, tiek piniginius klausimus. Ieškovo teigimu, tokie ieškovo ir atsakovės santykiai patvirtina jų jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendriems interesams, bendro turto sukūrimui ir bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ilgus metus, jų siejo faktiniai ryšiai, savo pobūdžio kurie buvo artimi sutuoktinių santykiams. Šalys neskirstė gaunamų pajamų – visas lėšas laikė bendromis, todėl nurodyti, kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo, neįmanoma. Ieškovas nurodė, kad, kai atsakovė pastojo, šalys nutarė pirkti butą atsakovės vardu. ( - ) atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 2 kambarių butą, esantį adresu ( - ), kurio unikalus numeris ( - ) už 110 000 Lt, iš kurių 1500 Lt atsakovė sumokėjo pirkėjui prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o likusiai kainos daliai, tai yra 108500 Lt atsakovei buvo suteiktas būsto paskolos kreditas. Prieš buto pirkimą, šalys susitarė, kad lygiomis dalimis dengs būsto paskolos kreditą. ( - ) šalims gimė sūnus A. K.. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2010 metų pervedė atsakovei būsto paskolos dengimui 7217 Eur, taip pat ieškovo prašymu jo atsiskaitomajai sąskaitai Nr. ( - ) buvo išduotos 2 debeto kortelės, iš jų viena buvo atiduota atsakovei. Ieškovas leido atsakovei, kai jis yra darbe (užsienyje) naudotis jo banko sąskaita, disponuoti joje laikomais pinigais: kredito įmokoms mokėti, komunaliniams mokesčiams apmokėti, namų apyvokos daiktams įsigyti. Atsakovė nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) laikotarpyje nuo 2010-08-31 iki 2014-08-31 nuėmė 16747,09 Eur. Taigi ieškovo tiesioginės investicijos į bendro turto sukūrimą nuo 2010 m. iki 2015 m. kovo mėn. yra 23964 Eur. Ieškovas nurodė ir tai, kad šalims gyvenant kartu buvo įgyti baldai ir buitinė technika: minkštas kampas 2344 Lt vertės, spinta 2000 Lt vertės, televizorius Samsung 1200 Lt vertės, šaldytuvas „Samsung“ 1200 Lt vertės, skalbimo mašina „Samsung“ 800 Lt vertės, integruota virtuvinė technika 800 Lt vertės, iš viso daiktų už 8344 Lt, tai yra 2417 Eur. Ieškovas ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 9000 Eur pirko transporto priemonę Mercedes Benz, kurį ( - ) pardavė už 5900 Eur, taigi šio sandorio nuostolį sudaro 3100 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo turto kainą ir tapo šio turto savininku, šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir netrauktinas į dalintino turto balansą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7217 Eur kompensaciją dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir 1209 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus priteisiant atsakovei.

3Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, tai yra sutinka toje apimtyje, kad pasibaigus tarp partnerių jungtinės veiklos sutarčiai partneriai turi teisę reikalauti Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 4 dalies pagrindu atsidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau atsakovė nesutinka su padalijimo būdu, nes ieškovas neįtraukė į dalintiną turtą visą turto sukurto jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bei nesutinka su pateikta atidalijimo būdo vertės skaičiuote.

4Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, prašydama atidalinti bendrosios jungtinės veikos sutarties pagrindu laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio 1 d. įgytą tarp šalių turtą sekančiu tvarka ir būdu: atsakovei po atidalijimo atitenka minkštas kampas - 679 Eur vertės, televizorius „ Samsung" - 348 Eur vertės, šaldytuvas „ Samsung" - 348 Eur vertės, skalbimo mašina „ Samsung" - 232 Eur vertės, integruota virtuvinė technika - 232 Eur vertės, spinta - 579 Eur vertės, viso turto už 2418 Eur, atsakovei atitenka piniginės lėšos, t. y. 3247 Eur už buto, esančio ( - ), sukurtą vertę, ieškovui atitenka 9000 Eur už ( - ) įgytą automobilį Mercedes Benz, priteisti iš ieškovo atsakovei 1668,50 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė nurodė, kad mokėtina kompensacija turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į sukurto jungtinės veiklos sutarties pagrindu turto vertę, sumokėtų paskolos ir palūkanų santykį. Pagal VĮ „Registrų centas“ 2016-01-01 nekilnojamojo turto vertinimo kriterijų buto, adresu ( - ), vertė yra 29400 Eur, AB DNB bankui priešieškinio pateikimo dieną neišmokėta paskola sudaro 22603 Eur, taigi ginčijamo būsto vertė, atskaičius kreditinius įsipareigojimus bankui, yra 6797 Eur. Kadangi pasibaigus jungtinės veikos sutarčiai nuo 2015-04-01 iki 2016-10-31 atsakovė asmeniškai bankui sumokėjo 3550 Eur, likutinė dalintino būsto vertė būtų 3247 Eur, taigi ieškovui priteistinos kompensacijos suma būtų 1623 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nurodo dalintino kilnojamojo turto vertę 2417 Eur, tačiau neįvertina to, kad daiktai nėra nauji, be to, ieškovas pats asmeniškai bendro gyvenimo metu šiais baldais naudojosi. Atsakovė, vengdama tolimesnių ginčų su ieškovu iš esmės sutinka su tokiu pasirinktu kilnojamojo turto vertinimo kriterijumi, kuris tokiu atveju turėtų būti taikomas visam įgytam kilnojamajam turtui, tame tarpe ir automobiliui. Atsakovė nurodė ir tai, kad po jungtinės veiklos sutarties nutraukimo automobilis Mercedes Benz turi būti įtrauktas į partnerių dalintino turto balansą, kurio vertė yra 9000 Eur (neskaičiuotina nusidėvėjimas, nes šis kriterijus netaikytinas ir įgytiems baldams) ir dalintinas lygiomis dalimis, tai yra ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į automobilį Mercedes Benz (šiuo atveju į pinigines lėšas, kurias gavo už parduotą automobilį), o atsakovei išmokant piniginę kompensaciją, kas sudarytų 4500 Eur.

5Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad paskutinį kartą ieškovas pervedė atsakovei 2015-05-20 410 Eur, nurodant pavedimo paskirtį - „už butą ir alimentai“, todėl visos investicijos į turtą, tai yra sumokėto kredito įmokos bei kredito palūkanos, turi būti apskaičiuotos iki 2015-06-01. Ieškovas paaiškino, kad ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 9000 Eur pirko transporto priemonę Mercedes Benz, kurį ( - ) pardavė už 5900 Eur, taigi šio sandorio nuostolį sudaro 3100 Eur. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių butų matyti kokiu būdu atsakovė prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Būtent ieškovas sumokėjo turto kainą ir tapo šio turto savininku, todėl šis turtas nedalintinas tarp šalių.

6Ieškovo atstovas advokatas Viačeslav Žarkov teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, su priešieškinio reikalavimais nesutiko.

7Atsakovė ir jos atstovas advokatas Rimvydas Kairys teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir O. F. ( - ) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią O. F. pardavė, o atsakovė įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), už 110000 Lt kainą, 1500 Lt sumokėjus iki šios sutarties pasirašymo, o 108500 Lt apmokant gavus iš AB DNB banko būsto paskolą. Tarp atsakovės ir AB DNB banko ( - ) pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią AB DNB bankas suteikė atsakovei 31423,77 Eur kreditą būstui, esančiam ( - ), įsigyti. Pagal minėtą sutartį numatytos prievolės užtikrinimo priemonės – busto, esančio ( - ), hipoteka, buto, esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio atsakovei ir I. M., hipoteka, I. M. laidavimas. Tarp ieškovo ir D. B. ( - ) sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę Mercedes Benz E280 už 9000 Eur kainą. Tarp ieškovo ir UAB „( - )“ ( - ) sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė transporto priemonę Mercedes Benz E280 už 5900 Eur kainą.

10Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

11Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje U. B. ir kt. v. šokių studija „Alemanda“, bylos Nr. 3K-3-121/2013).

12Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalys pradėjo gyventi kartu neįregistravę santuokos nuo 2009 m., visus bendro gyvenimo metus ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, augino vaiką ir bendrai sprendė visus tiek ūkinius, tiek piniginius klausimus. Ieškovo teigimu, tokie ieškovo ir atsakovės santykiai patvirtina jų jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendriems interesams, bendro turto sukūrimui ir bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ilgus metus, jų siejo faktiniai ryšiai, savo pobūdžio kurie buvo artimi sutuoktinių santykiams. Šalys neskirstė gaunamų pajamų – visas lėšas laikė bendromis, todėl nurodyti, kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo, neįmanoma. Atsakovė sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių bendro gyvenimo metu, ( - ) šalims gimė sūnus A. K.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo banko sąskaitai buvo išduotos dvi debetinės kortelės, iš kurių viena buvo suteikta teisė naudotis atsakovei. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalys sutinka, jog gyveno kartu kaip šeima nesudarę santuokos, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą šeimos poreikių tenkinimui, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

13Tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkybės, kada baigėsi jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Ieškovo teigimu, ieškovas paskutinį kartą 2015-05-20 pervedė atsakovei 410 Eur, nurodant pavedimo paskirtį - „už butą ir alimentai“, todėl jungtinės veiklos santykių pabaiga turėtų būti laikoma 2015-06-01. Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas 2015 m. balandžio mėn. išsikraustė iš buto, kuriame šalys gyveno kartu, todėl jungtinės veiklos santykių pabaiga turėtų būti laikoma 2015-04-01. Bylos medžiaga patvirtina, kad abi šalys pripažįsta, jog santykiai tarp šalių yra nutrūkę, nebepalaikomi, tad vertinant galiojančių teisės normų kontekste, jungtinės veiklos sutartis tarp šalių yra pasibaigusi. Civilinio kodekso 6.978 straipsnis reguliuoja jungtinės veiklos sutarties pabaigos santykius; pagal bendrąsias įstatymų aiškinimo taisykles, šio straipsnio normos turi būti aiškinamos kitų jungtinės veiklos instituto nuostatų ir Civilinio kodekso normų kontekste. Lemiamą reikšmę partnerystei turi kiekvieno partnerio vaidmuo, laikoma, kad partnerių santykiai yra asmeniniai, artimi, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Jungtinės veiklos sutartis reikalauja iš sutarties šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo. Į tai turi būti atsižvelgiama aiškinant šios sutarties pasibaigimo pagrindus. Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio. Teismo nuomone, šis jungtinės veiklos sutarties pabaigos pagrindas gali būti taikomas ir tada, kai dalyvauti jungtinėje veikloje atsisako visi partneriai. Toks atsisakymas gali būti išreikštas tiesiogiai arba numanomas iš faktinio šalių elgesio. Byloje nustatyta, kad nė viena sutarties šalis nebeturi intereso dėl tokios sutarties egzistavimo ir vykdymo. Taigi nagrinėjamu atveju sutarties šalys nuosekliai siekė užbaigti jungtinės veiklos sutartį. Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta aplinkybę, kad nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį 2015 m. balandžio mėn. Ieškovas nurodo, kad 2015-05-20 pervedė atsakovei pinigines lėšas, skirtas būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, ji sužinojo, kad ieškovas pervesdamas jai pinigines lėšas mokėjimo nurodymų paskirtyje nurodydavo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2015-05-20 pervedė atsakovei 410 Eur, nurodydamas paskirtyje, kad piniginės lėšos skirtos mokėjimui už butą ir vaiko išlaikymui. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad, gavus minėtas pinigines lėšas iš ieškovo, 2015-05-25 buvo apmokėta 267,63 Eur UAB „Viena sąskaita“, tai yra už komunalines ir kitas paslaugas. Be to, iš šalių banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas 2015-05-05 pervedė atsakovei 220 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtyje, kad piniginės lėšos skirtos remontui. Duomenų, pagrindžiančių, kad pervedamos piniginės lėšos buvo skirtos kitiems tikslams nei nurodyta ieškovo pavedime, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad negalima teigti, jog šalių jungtinės veiklos santykiai nutrūko būtent 2015 m. balandžio mėn. Kadangi po to, kai šalys apsigyveno skyrium, šalių santykiai iš karto faktiškai nenutrūko, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, laikytina, kad šalių jungtinės veiklos santykių pabaiga 2015-06-01.

14Būtina įvertinti tai, kad šalys nebuvo numačiusios pasekmių, kurios atsiranda jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 2-5 dalyse numatytos pasekmės. Minėtos nuostatos numato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partneris, įnešęs individualiais požymiais apibūdintą daiktą, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turi teisę reikalauti grąžinti jam tą daiktą, jeigu dėl to nebus pažeisti kitų partnerių ir kreditorių interesai.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Pažymėtina, kad atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417/2011).

17Ieškovas ieškinyje nurodo, kad, kai atsakovė pastojo, šalys nutarė pirkti butą atsakovės vardu. ( - ) atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį adresu ( - ), už 110 000 Lt, iš kurių 1500 Lt atsakovė sumokėjo pirkėjui prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o likusiai kainos daliai, tai yra 108500 Lt atsakovei buvo suteiktas būsto paskolos kreditas. Atsakovė pripažįsta, kad minėtas butas yra šalių įgytas jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir O. F. ( - ) sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią O. F. pardavė, o atsakovė įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), už 110000 Lt kainą, 1500 Lt sumokėjus iki šios sutarties pasirašymo, o 108500 Lt apmokant gavus iš AB DNB banko būsto paskolą. Šalys patvirtino, kad šiame bute nuo jo įsigijimo gyveno kartu su vaiku, jį remontavo, pirko baldus tam, kad pagerintų šalių gyvenimo sąlygas, tai yra valdė bei naudojosi minėtu butu kaip bendraturčiai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad butą, esantį ( - ), šalys įgijo bendrosios jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu ir siekė jį įgyti bendrosios nuosavybės teise. Iš atsakovės pateiktų VĮ „Registrų centras“ rinkos vertės nustatymo duomenų matyti, kad 2016-01-01 buto, esančio ( - ), vertė nustatyta 29400 Eur. Duomenų apie tai, kad 2015-06-01 minėto buto vertė buvo kitokia, šalys nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka su nurodoma buto verte. AB DNB banko 2016-11-21 pažymoje nurodyta, kad 2015-05-31 atsakovei D. M. suteikto kredito likutis buvo 25013,01 Eur. Taigi jungtinės veiklos sutarties pabaigoje buto, esančio ( - ), vertė buvo 4386,99 Eur.

18Šalys taip pat sutinka, kad jungtinės veiklos sutarties galiojimu metu šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įgytas kilnojamasis turtas: minkštas kampas, televizorius „Samsung", šaldytuvas „Samsung", skalbimo mašina „Samsung", integruota virtuvinė technika, spinta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad baldai ir buitinė technika buvo įsigyta 2012-2013 metais. Byloje nėra pateikti visi šių daiktų įsigijimo dokumentai, tik 2012-07-05 minkšto kampo įsigijimo dokumentai, iš kurių matyti, kad minkštas kampas įsigytas už 678,88 Eur (2344,05 Lt). Kadangi abiejų šalių nurodoma ta pati minkšto kampo vertė, atsižvelgiant į tai, kad nurodoma minkšto kampo įsigijimo kaina, darytina išvada, jog kitų baldų ir buitinės technikos nurodomos vertės taip pat yra jų įsigijimo metu buvusi vertė. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys gyveno kartu nuo 2009 iki 2015 metų, minėti baldai ir buitinė technika buvo įsigyta siekiant pagerinti šalių gyvenimo sąlygas, taigi tiek ieškovas, tiek atsakovė naudojosi minėtais daiktais. Įvertinus tai, kad baldai ir buitinė technika buvo įsigyti maždaug prieš trejus metus iki jungtinės veiklos sutarties pabaigos, bei tai, kad sprendžiamas kilnojamųjų daiktų, kasdien naudojamų buityje, nusidėvėjimas, laikytina, jog minėtų daiktų nusidėvėjimas būtų apie 30 procentų (CPK 175 straipsnis). Šalys kitų duomenų, susijusių su daiktų nusidėvėjimu, nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad jungtinės veiklos sutarties pabaigoje šalių įsigytų baldų ir buitinės technikos vertės buvo tokios: minkštas kampas 475,22 Eur vertės, televizorius „Samsung" 243,28 Eur vertės, šaldytuvas „Samsung" 243,28 Eur vertės, skalbimo mašina „Samsung" 162,19 Eur vertės, integruota virtuvinė technika 162,19 Eur vertės, spinta 405,48 Eur vertės, iš viso 1691,64 Eur.

19Atsakovė nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu buvo įgyta transporto priemonė Mercedes Benz E280, kuri taip pat buvo įgyta bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovu. Ieškovas su šia aplinkybe nesutinka, ieškovo teigimu, transporto priemonę jis įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų. Taip pat pažymėjo, kad transporto priemonės faktiškai nebėra, ji parduota. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir D. B. ( - ) sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę Mercedes Benz E280 už 9000 Eur kainą. Tarp ieškovo ir UAB „( - )“ ( - ) sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė transporto priemonę Mercedes Benz E280 už 5900 Eur kainą. Pastebėtina, jog tai, kad atsakovė kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog minėta transporto priemone naudojasi ieškovas, nereiškia atsakovės valios, kad minėta transporto priemonė buvo įgyta ieškovo asmeninės nuosavybės teise. Be to, turi būti vertinami visi atsakovės veiksmai ir byloje esantys įrodymai bendrai, juos aiškinant sistemiškai. Bylos medžiaga patvirtina, kad transporto priemonė įgyta šalims gyvenant kartu. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad transporto priemone šalys naudojosi bendrai, kitos transporto priemonės neturėjo. Duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonei įsigyti buvo panaudotos būtent ieškovo asmeninės piniginės lėšos ir ieškovas aiškiai išreiškė valią įsigyti transporto priemonę savo asmeninėn nuosavybėn, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog šalys neskirstė gaunamų pajamų – visas lėšas laikė bendromis, todėl nurodyti, kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo, neįmanoma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė perleista trečiajam asmeniui ir šalims nuosavybės teisė nebepriklauso, pripažintina, kad jungtinės veiklos santykių metu įgytos ir dalintinos piniginės lėšos, tai yra 5900 Eur.

20Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Civilinio kodekso 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo šis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendros veiklos jokiu materialiniu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais. Kilus šalių ginčui dėl to, kad kita šalis neįnešė į jungtinę veiklą neturtinių įnašų, kai jungtinės veiklos sutarties dalykas iš esmės buvo sukurtas, teismas turi vertinti: ar vykdant sutartį kitą šalis reiškė pretenzijų dėl jungtinės veiklos sutarties nevykdymo; šalių elgesį sukūrus daiktą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilsarma“ v. UAB „Fragrances International“, bylos Nr. 3K-3-329/2008).

21Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš šalių įnašą į bendrą turtą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalių jungtinės veiklos teisinių santykių laikotarpiu šalių gaunamų pajamų dydis skyrėsi. Pažymėtina, kad tai, jog šalių gaunamos pajamos buvo skirtingo dydžio, nesudaro pagrindo paneigti prezumpciją, numatytą Civilinio kodekso 6.970 straipsnio 2 dalyje. Bylos medžiaga patvirtina, jog ( - ) šalims gimė sūnus A. K., atsakovė prižiūrėjo šalių bendrą vaiką, juo rūpinosi, dėl to ilgą laiką buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo nedideles pajamas, be to, atsakovė rūpinosi buitimi ir ieškovu ir taip prisidėjo prie jungtinės veiklos santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės neturtinis įnašas yra specifinis, jo įnešimas į jungtinę veiklą nepamatuojamas ir kaip pinigų ar kito materialaus turto įnešimas nefiksuojamas. Kilus šalių ginčui dėl to, kad kita šalis neįnešė į jungtinę veiklą neturtinių įnašu, kai jungtinės veiklos sutarties dalykas iš esmės buvo sukurtas, teismas turi vertinti: ar vykdant sutartį kita šalis reiškė pretenzijų dėl jungtinės veiklos sutarties nevykdymo ir kitas aplinkybes. Duomenų, kad tokios pretenzijos būtų pareikštos atsakovei, byloje nepateikta. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, augino vaiką ir bendrai sprendė visus tiek ūkinius, tiek piniginius klausimus, šalys neskirstė gaunamų pajamų – visas lėšas laikė bendromis, todėl nurodyti, kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo, neįmanoma. Taigi į bylą pateikti duomenys bei įstatyme galiojanti lygių dalių prezumpcija, taip pat rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos nebuvimas sudaro pakankamą pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad abiejų šalių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs (CPK 178 straipsnis).

22Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad nereiškia reikalavimo dėl minėto buto pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, nes butas jau įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, tačiau ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės jo sumokėtą 7217 Eur sumą kreditui už būstą apmokėti. Pastebėtina, jog ieškovas nurodė, kad prieš buto pirkimą, šalys susitarė, jog lygiomis dalimis dengs būsto paskolos kreditą, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę ir tokią šalių valią (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, pats ieškovas ieškinyje pripažino, jog šalių gaunamos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrai, bendriems šalių poreikiams tenkinti ir šalių buičiai gerinti. Duomenų, jog kreditui už būstą apmokėti buvo panaudotos būtent asmeninės ieškovo lėšos, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės sumokėtas kredito įmokas pripažintinas nepagrįstu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad butas, esantis ( - ), įgytas atsakovės vardu ir įregistruotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Šalys nereiškia atskiro reikalavimo dėl minėto buto pripažinimo ieškovo ar atsakovės asmenine nuosavybe ar šio buto padalijimo natūra. Bylos medžiaga patvirtina, kad minėtame bute iki šiol gyvena tik atsakovė su vaiku, atsakovė butą prižiūri, moka už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito sutartis, kurios pagrindu suteiktas kreditas būstui įsigyti, sudaryta tik tarp atsakovės ir AB DNB banko, ir pagal kredito sutartį bankui atsakinga asmeniškai tik atsakovė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, po jungtinės veiklos sutarties pabaigos butas, esantis ( - ), lieka asmenine atsakovės nuosavybe, tačiau ieškovui priteistina kompensacija už atsakovei tenkantį turtą natūra.

23Šalys sutinka, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti baldai ir buitinė technika, todėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistini minkštas kampas 475,22 Eur vertės, televizorius „Samsung" 243,28 Eur vertės, šaldytuvas „Samsung" 243,28 Eur vertės, skalbimo mašina „Samsung" 162,19 Eur vertės, integruota virtuvinė technika 162,19 Eur vertės, spinta 405,48 Eur vertės, iš viso už 1691,64 Eur.

24Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutarties pabaigoje buto, esančio ( - ), vertė, atskaičius įsipareigojimų bankui dydį už įsigytą butą, buvo 4386,99 Eur, o baldų bei buitinės technikos vertė buvo 1691,64 Eur, laikytina, kad atsakovei priteistina turto už 6078,63 Eur. Tuo tarpu ieškovas įgijo jungtinės veiklos sutarties pagrindu turto už 5900 Eur, tai yra pinigines lėšas, gautas pardavus transporto priemonę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 89,32 Eur dydžio kompensacija už atsakovės jungtinės veiklos sutarties pagrindu priteistiną didesnės vertės turtą.

25Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės ir šalių atstovų paaiškinimus, ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkintini iš dalies, atsakovei nuosavybės teise priteistinas kilnojamasis turtas, ieškovui iš atsakovės priteistina 89,32 Eur kompensacija. Kita ieškinio ir priešieškinio dalis atmestina.

26Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už pareikštus reikalavimus turėjo sumokėti 190 Eur žyminio mokesčio, ieškovui grąžintina 35 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas sumokėjo 190 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus 33 % ieškovo reikalavimų byloje (70 % dėl reikalavimo padalinti baldus, 30 % dėl reikalavimo padalinti butą ir 0 % dėl reikalavimo padalinti transporto priemonę), ieškovui iš atsakovės priteistina 62,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė sumokėjo 165 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur už atstovavimą byloje. Patenkinus 72 % atsakovės reikalavimų byloje (50 % dėl reikalavimo padalinti baldus, 100 % dėl reikalavimo padalinti butą ir 65 % dėl reikalavimo padalinti transporto priemonę), atsakovei iš ieškovo priteistina 370,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 308,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

30Atidalinti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovo A. K. ir atsakovės D. M. įgytą turtą sekančiu būdu:

31atsakovei D. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise minkštą kampą, televizorių „Samsung", šaldytuvą „Samsung", skalbimo mašiną „Samsung", integruotą virtuvinę techniką, spintą.

32priteisti iš atsakovės D. M. ieškovui A. K. 89,32 Eur kompensaciją.

33Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

34Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei D. M. 308,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

35Grąžinti ieškovui A. K. 35,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-05-10 mokėjimo nurodymu Nr. 979.

36Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

37Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo... 3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu iš dalies... 4. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, prašydama atidalinti bendrosios... 5. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu... 6. Ieškovo atstovas advokatas Viačeslav Žarkov teismo posėdyje ieškinį... 7. Atsakovė ir jos atstovas advokatas Rimvydas Kairys teismo posėdyje su... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir O. F. ( - ) sudaryta pirkimo... 10. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 11. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 12. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalys pradėjo gyventi kartu neįregistravę... 13. Tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkybės, kada baigėsi jungtinės veiklos... 14. Būtina įvertinti tai, kad šalys nebuvo numačiusios pasekmių, kurios... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos... 17. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad, kai atsakovė pastojo, šalys nutarė pirkti... 18. Šalys taip pat sutinka, kad jungtinės veiklos sutarties galiojimu metu... 19. Atsakovė nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu buvo įgyta... 20. Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos... 21. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti... 22. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad nereiškia reikalavimo dėl minėto buto... 23. Šalys sutinka, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti... 24. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutarties pabaigoje buto,... 25. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje... 26. Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio.... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį,... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 29. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Atidalinti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovo A. K. ir atsakovės... 31. atsakovei D. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise minkštą kampą,... 32. priteisti iš atsakovės D. M. ieškovui A. K. 89,32 Eur kompensaciją.... 33. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei D. M. 308,10 Eur bylinėjimosi... 35. Grąžinti ieškovui A. K. 35,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-05-10... 36. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie... 37. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...